Legislator Case Law & Legislation
00d4fc6c-af6a-46f4-980d-1bc2f717ffd5 AI generated

00d4fc6c-af6a-46f4-980d-1bc2f717ffd5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 00d4fc6c-af6a-46f4-980d-1bc2f717ffd5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus PK 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu A. S. nubausta už tai, kad paėmė auginti 2018 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje rastÄ Å¡unį, apie tai per 3 dienas nuo Å¡uns radimo nepraneÅ¡usi policijai ar savivaldybės institucijai. Å iais veiksmais A. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.61 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos ir savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ ir Z. P. ginčijamÄ teisę į rastÄ Å¡unį ir padarė ANK 518 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Šį nutarimÄ A. S. atstovas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Legislator headnote

AI generated

00d4fc6c-af6a-46f4-980d-1bc2f717ffd5 · Vilniaus apygardos teismas: Teismo nutartimi nukentėjusiÄ ja apskritai pripažinta Z. P., nors ji tvirtinta, kad Å¡uo priklausė ne jai, o jos 15 metų amžiaus dukrai. Kadangi byloje Z. P. dukrai nebuvo suteiktas joks statusas, tokia situacija vertintina kaip dar vienas esminis proceso pažeidimas ir dar vienas įrodymas, jog savavaldžiavimas A. S. inkriminuotas nepagrįstai. Be to, advokatas atkreipia dėmesį ir į tai, kad viso proceso metu A. S. nuosekliai tvirtino, jog gyvÅ«nÄ gavo iÅ¡ N. S., tačiau jos, ar kitos tarpinės Å¡uns savininkės V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. AN2-217-1020/2019 Proceso Nr.: 4-68-3-02518-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.; 21.9.9. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. S. atstovo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atmestas A. S. atstovo skundas dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus m. 5 PK) nutarimo, kuriuo A. S. pripažinta kalta padariusia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jai už tai paskirta 35 EUR dydžio bauda, panaikinimo, n u s t a t ė :

1. Vilniaus PK 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu A. S. nubausta už tai, kad paėmė auginti 2018 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje rastÄ Å¡unį, apie tai per 3 dienas nuo Å¡uns radimo nepraneÅ¡usi policijai ar savivaldybės institucijai. Å iais veiksmais A. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.61 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos ir savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ ir Z. P. ginčijamÄ teisę į rastÄ Å¡unį ir padarė ANK 518 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Šį nutarimÄ A. S. atstovas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė advokato skundÄ dėl minėto nutarimo panaikinimo. Teismas, atlikęs įrodymų tyrimÄ byloje, nurodė, kad nors A. S. savo kaltės dėl inkriminuojamo nusižengimo nepripažįsta, ji neneigia, jog 2018 m. rugpjūčio 9 d. priglaudė svetimÄ Å¡unį. Tai, kad ji tokių savo veiksmų nelaiko neteisėtais, jos atsakomybės neÅ¡alina. Å ioje situacijoje A. S. laikytina asmeniu, kuris sulaikė bepriežiÅ«rį ar priklydusį naminį gyvÅ«nÄ ir jai tenka pareiga praneÅ¡ti apie tai gyvÅ«no savininkui ir grÄ Å¾inti jį, arba, jei jam nežinomas savininkas, apie gyvÅ«no sulaikymÄ per tris 3 dienas praneÅ¡ti policijai arba savivaldybės institucijai – o tokiÄ pareigÄ A.

S. Å¡iuo atveju pažeidė. Byloje surinktų duomenų pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad A. S. iÅ¡ pradžių pareigÅ«nams teigė, kad Å¡unį turi apie metus, o vėliau parodymus pakeitė, tarėsi su sutuoktiniu, kokius parodymus duoti, o galiausiai ėmė teigti, kad Å¡uo nebuvo ženklintas ir registruotas, todėl niekas ir neįrodys kieno jis. Pasak teismo, bylos duomenys rodo, kad A. S. nuo pat pradžių net neketino niekam praneÅ¡inėti apie rastÄ Å¡unį, turėdama tikslÄ jį pasilikt sau.

Teismas neįžvelgė jokių skunde nurodytų procesinių teisės normų pažeidimų. Visgi, teismo įsitikinimu, bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas turėjo pasiklausti atsakomybėn traukiamo asmens ir (ar) jo atstovo, kokiu tikslu jie atvyko į bylos nagrinėjimo vietÄ , iÅ¡klausyti paaiÅ¡kinimų prieÅ¡ priimdamas nutarimÄ , tačiau kita vertus, pati A. S. ir jos atstovas galėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kad pageidauja dalyvauti nagrinėjant bylÄ . Be to, pareigÅ«nas leido atstovui pasisakyti ir pastarasis Å¡ia teise pasinaudojo – todėl A.

S. teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai nebuvo pažeista. Teismo įsitikinimu, Å¡ioje situacijoje bylos grÄ Å¾inti nuobaudÄ skyrusiai institucijai pagrindo nėra, nes pareiÅ¡kėja ne tik buvo iÅ¡klausyta, tačiau ir teisminio nagrinėjimo metu teismui nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas nebÅ«tų pats galėjęs apklausti kokius nors asmenis ar iÅ¡reikalauti įrodymus.

3. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį bei administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. Taip pat skundu praÅ¡oma sustabdyti bylÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – Konstitucinis Teismas), siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas, apribojantis administracinių nusižengimų bylas apeliacine tvarka nagrinėjančių teismų teisę grÄ Å¾inti bylÄ papildomam tyrimui atlikti ir verčiantis neÅ¡aliÅ¡kais turinčius bÅ«ti apeliacine tvarka bylas nagrinėjančius teismus savarankiÅ¡kai rinkti trÅ«kstamus kaltinančius įrodymus, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo principams, teisinės valstybės sampratai ir teisei kreiptis į teismÄ . 3.1.

Pasak apelianto, Vilniaus m. 5 PK pareigÅ«nas A. S. atžvilgiu nutarimÄ surašė neapklausęs jokių liudytojų, neleidęs pareiÅ¡kėjai pateikti paaiÅ¡kinimų ir praÅ¡ymų bei apskritai nesiaiÅ¡kinęs bylos aplinkybių. Atitinkamai apylinkės teismas nutarimÄ teturėjo neÅ¡aliÅ¡kai patikrinti tik jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais ir tik skunde nurodytų argumentų pagrindu bei priimti nutarimÄ â€“ grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, užtikrinant A. S. teises ir garantijas, atliekant kokybiÅ¡kÄ tariamo pažeidimo tyrimÄ .

Tačiau teismas ėmėsi inkvizicinio vaidmens ir ne tik tikrino skundžiamo nutarimo pagrįstumÄ , tačiau ėmė rinkti iki tol nebuvusius įrodymus A. S. kaltei pagrįsti. Pasak apelianto, tokį teismo vaidmenį geriausiai patvirtina tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje net iÅ¡ esmės pakeitė kaltinimÄ , pabrėždamas, kad A. S. ženklino pasiklydusį Å¡unį (neinformavusi veterinarijos klinikos, kad tai ne jos Å¡uo), nors tokių faktinių aplinkybių nutarime konstatuota nebuvo.

Tokie veiksmai rodo A. S. teisės į apeliacijÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ pažeidimus. Teismas nurodo, kad pagal ANK 635 straipsnio 1 dalį, net ir nustatęs esminį proceso pažeidimÄ bylÄ nagrinėjant institucijoje iki teismo, neva negali grÄ Å¾inti bylos institucijai tyrimui atlikti, nebent yra esminių įrodymų trÅ«kumų, kurių negalima nustatyti teisme. Visgi, apelianto įsitikinimu, tokios minėtos normos formuluotės, verčiančios neÅ¡aliÅ¡kus apeliacine tvarka bylas nagrinėjančius teismus savarankiÅ¡kai rinkti papildomus asmenį kaltinančius įrodymus, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir dėl tokio teisės akto bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . 3.2.

Apelianto vertinimu, atitinkamai A. S. veikoje negalima įžvelgti būtinųjų ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Pirmiausia šio pažeidimo esmė yra kito asmens ginčijamos savo teisės vykdymas – tačiau A. S. iki šuns priglobimo niekada nebuvo sutikusi Z. P., o be to gyvūnas neva priklausė net ne Z. P., o jos dukrai. Advokato vertinimu, priglausdama šunį jo atstovaujamoji veikė vedina geriausių paskatų – padėti gyvūnui, o ne siekdama pažeidinėti kažkieno teises, todėl nebuvo realizuoti ir aptariamo pažeidimo subjektyviosios pusės požymiai.

Pasak apelianto, tik nustačius tikrÄ jį gyvÅ«no savininkÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinus jo turėtų teisių į gyvÅ«nÄ apimtį, apskritai bÅ«tų galima kalbėti apie Å¡ių teisių pažeidimÄ . Å ioje apimtyje visi neaiÅ¡kumai turėtų bÅ«ti vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliantas kritikuoja ir tai, kad administracinėje teisenoje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta kam ir kokiu teisiniu pagrindu iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. priklausė A. S. priglaustas Å¡uo, tačiau ji vis tiek buvo nubausta už tariamų savininko teisių pažeidimÄ anksčiau nei toks savininkas atsirado.

Teismo nutartimi nukentėjusiÄ ja apskritai pripažinta Z. P., nors ji tvirtinta, kad Å¡uo priklausė ne jai, o jos 15 metų amžiaus dukrai. Kadangi byloje Z. P. dukrai nebuvo suteiktas joks statusas, tokia situacija vertintina kaip dar vienas esminis proceso pažeidimas ir dar vienas įrodymas, jog savavaldžiavimas A. S. inkriminuotas nepagrįstai. Be to, advokatas atkreipia dėmesį ir į tai, kad viso proceso metu A. S. nuosekliai tvirtino, jog gyvÅ«nÄ gavo iÅ¡ N. S., tačiau jos, ar kitos tarpinės Å¡uns savininkės V.

K., atžvilgiu administracinė atsakomybė taikoma nebuvo. Apelianto įsitikinimu, įvertinus tai, kad iki A. S., Å¡uns savininkų (valdytojų) buvo ne vienas, akivaizdu, kad ginčas yra iÅ¡imtinai civilinio pobÅ«džio ir neturėjo bÅ«ti sprendžiamas taikant prievartÄ vieno iÅ¡ Å¡ių tarpinių savininkų atžvilgiu. 3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byla policijos komisariate buvo nagrinėjama be jokį teisinį procesÄ atitinkančios tvarkos ir institucija skirtinguose savo dokumentuose pati nurodo skirtingas tvarkas, kuria ta pati byla buvo nagrinėjama – todėl Vilniaus m. 5 PK nutarimas negalėjo bÅ«ti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu dėl esminio proceso pažeidimo, o apylinkės teismas privalėjo skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti.

Pasak apelianto, galimybė pasisakyti po nutarimo priėmimo negali bÅ«ti prilyginama teisei bÅ«ti iÅ¡klausytai. Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡klausyta nebuvo, rodo vien tai, jog iki skundžiamos nutarties priėmimo net nebuvo žinoma, iÅ¡ kur ginčo Å¡uo pas pareiÅ¡kėjÄ atsirado, ir kas jį atidavė.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus m. 5 PK praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistÄ . Atsiliepime pateikiama nutarimo priėmimo eiga bei nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra teisiÅ¡kai pagrįsta ir tuo pačiu teisėta. Nutarimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos A. S. buvo įteiktas laiku, tyrimo medžiaga surinkta tinkamai. Atitinkamai, Vilniaus m. 5 PK įsitikinimu, apeliantas skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindÄ pakeisti minėtÄ nutartį. A. S. atstovo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi, prieÅ¡ tai atlikęs iÅ¡samų įrodymų tyrimÄ byloje, pagrįstai nusprendė, kad A. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių ir tokį savo sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo byloje surinktų duomenų visetu bei įvertinęs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Atitinkamai, apygardos teismo vertinimu, A. S. savo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai bet kuriuo atveju įgyvendino tiek apylinkės teisme, tiek pateikdama apeliacinį skundÄ per savo atstovÄ apygardos teismui. Be to, teismo vertinimu, ANK 635 straipsnio nuostatos jokiu bÅ«du nesuvaržo apylinkės teismo galimybės grÄ Å¾inti bylÄ tyrimui papildyti, jei tam yra objektyvus pagrindas, tačiau galimybė grÄ Å¾inti tyrimÄ papildyti yra taikoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais ir jokiu bÅ«du neeliminuoja teismo, kaip aktyvaus arbitro, vaidmens nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas.

6. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimÄ â€“ tai savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, ginčas tarp A. S. ir Z. P. yra kilęs dėl teisių į A. S. 2018 m. rugpjūčio 9 d. paimtÄ auginti rastÄ Å¡unį. Visgi apelianto teigimu, pirmiausia jo atstovaujamosios veikoje nėra visų bÅ«tinųjų Å¡io pažeidimo sudėties požymių:

1) nėra objektyvių duomenų apie tai, kad Z. P. ar jos dukra yra šuns savininkės (nutarime nurodyta, kad pažeistos Z. P. teisės, tačiau, pastarosios teigimu, šuo yra jos dukters);

2) A. S. priglausdama šunį veikė vedina geriausių paskatų – padėti gyvūnui, o ne siekdama pažeidinėti kažkieno teises, t. y. nėra atitinkamo veikimo tyčia;

3) ginčas apskritai yra civilinio pobūdžio, o tarpinių šuns savininkų ne vienas, tačiau tik A. S. yra pripažinta šio nusikaltimo subjektu;

4) jokia atsakomybė asmenims už nepraneÅ¡imÄ policijos ar savivaldybės institucijai pagal CK 4.61 straipsnį ANK nėra ir niekada nebuvo numatyta. Visgi, apygardos teismo vertinimu, minėti aspektai nekeičia iÅ¡vados, kad A. S. veikoje yra visi ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

7. Å ioje byloje kilo ginčas dėl Å¡uns priklausomybės – kitaip tariant Z. P. ginčija A. S. teises į jos rastÄ Å¡unį. Pažymėtina, kad A. S., nors proceso pradžioje teigė kitaip, galiausiai pripažino, jog 2018 m. rugpjūčio mėnesį ji paėmė auginti bepriežiÅ«rį Å¡unį. Visgi tokiu atveju ji, pagal CK 4.61 straipsnį, privalėjo tuojau praneÅ¡ti apie tai gyvÅ«no savininkui ir grÄ Å¾inti jam gyvÅ«nÄ arba, jei jai nežinomas gyvÅ«no savininkas ar jo adresas, per 3 dienas praneÅ¡ti apie gyvÅ«no sulaikymÄ policijai ar savivaldybės institucijai, ir to nepadariusi, iÅ¡ tiesų pradėjo savavaliÅ¡kai įgyvendinti savo teises minėto gyvÅ«no atžvilgiu.

Kadangi Å¡uo į jos valdymÄ pateko 2018 m. rugpjūčio 9 d., o Z. P. su dukra į Å¡unį pretenzijas pareiÅ¡kė tik 2018 m. rugpjūčio 17 d., Å¡iems asmenims netikėtai susidÅ«rus, akivaizdu, kad A. S. per nustatytÄ terminÄ neatliko savo įstatyminių pareigų (į policijÄ ar savivaldybę nesikreipta), kylančių bepriežiÅ«rio naminio gyvÅ«no (į kurį, praėjus kiek daugiau nei savaitei, pretenzijas asmenys pareiÅ¡kė) patekimo jos dispozicijon atveju, ir taip savivaliavo neketindama jo grÄ Å¾inti, tvirtindama, kad šį Å¡unį turi jau metus.

Taigi visi esminiai ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo elementai šioje situacijoje konstatuotini.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios iÅ¡vados nepaneigia ir apelianto argumentas, kad Å¡iuo metu Å¡uns priklausomybė, t. y. savininkas, nėra tiksliai nustatytas. Pažymėtina, kad CK 4.61 straipsnyje numatyta pareiga kyla naminio gyvÅ«no radimo atveju nepriklausomai nuo to ar žinomas jo savininkas, nes tokiu atveju naujasis gyvÅ«no valdytojas turi kreiptis į savivaldybę arba policijÄ . Kitaip tariant, toks A. S. veikimas jai nepraneÅ¡us apie naminio gyvÅ«no radimo faktÄ , bet kuriuo atveju pažeidžia galimo to gyvÅ«no savininko interesus, nes visuomenei netampa žinoma apie gyvÅ«no radimÄ , t. y. tokia aplinkybė tampa nevieÅ¡a ir tikrojo savininko galimybės gyvÅ«nÄ surasti tampa itin menkos.

Kita vertus, Å¡ioje byloje kita Å¡alis yra pareiÅ¡kusi pretenzijas į minėtÄ gyvÅ«nÄ ir vien tai, be to, kas jau minėta, leidžia konstatuoti minėtos veikos požymių buvimÄ . Pastaroji nesiėmė aktyvių veiksmų nustatyti tikrajam Å¡uns savininkui, nepranešė policijai, be to, bandė klaidinti kitus asmenis teigdama, kad Å¡unį turi jau metus laiko, o tai rodo jos siekį minėtÄ Å¡unį pasilikti sau. Visa tai suponuoja tyčinį pastarosios neveikimÄ , neįgyvendinant CK 4.61 straipsnyje numatytų pareigų.

BÅ«tent A. S. siekė minėtÄ naminį gyvÅ«nÄ valdyti kaip savÄ tvirtindama, kad jį turi jau metus laiko, todėl bÅ«tent jos atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas visiÅ¡kai pagrįstai – minėtos kitos tarpinės Å¡uns valdytojos siekė rasti Å¡uniui Å¡eimininkÄ bei neturėjo asmeninio intereso jį laikyti. Å iuo atveju kiti apelianto argumentai – dėl to, kad gyvÅ«nas realiai priklauso Z. P. dukrai įtakos minėtoms iÅ¡vadoms neturi – vien minėtos moters teiginys, kad tai yra jos dukters Å¡uo, augintinis, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡uns savininku galimai yra pati mergaitė.

Taigi šiuo atveju atsakomybės subjektu pagal ANK 518 straipsnį pagrįstai yra būtent A. S..

9. Atsižvelgdamas į apelianto argumentus apie tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ peržengė savo kompetencijos ribas ir atliko iÅ¡samų įrodymų tyrimÄ , taip perimdamas kaltintojo vaidmenį, apygardos teismas pažymi Konstitucijoje apibrėžtÄ aktyvaus teismo modelį. Konstitucinio Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad „Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumÄ vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Teismas, siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams), inter alia prokurorams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas); <…> Å¡iame nutarime iÅ¡dėstyti iÅ¡ Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatis mutandis taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas (pvz. 2008 m. gegužės 28 d.

Konstitucinio Teismo nutarimas). Taigi vien jau Konstitucinio Teismo suformuotas aktyvaus bylÄ nagrinėjančio teismo vaidmuo rodo, jog aptariamoje byloje atliktas detalus įrodymus tyrimas – apklausti liudytojai policijos pareigÅ«nai, taip pat asmenys, kurie buvo radę aptariamÄ Å¡unį, iÅ¡klausyta A. S. ir jos atstovo bei liudytojos Z. P. pozicija byloje sprendžiamais klausimais ir pan. – ir aktyvus teismo vaidmuo siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje buvo pateisinamas ir galimas. Atlikdamas proceso veiksmus teismas iÅ¡liko neÅ¡aliÅ¡kas, todėl teismo veikimas Å¡iuo atveju buvo teisėtas ir teisingas.

10. Tokios praktikos kontekste apygardos teismui taip pat nekelia abejonių tai, kad ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos – baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ , pirmosios instancijos teismas priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų: <...> 3) grÄ Å¾inti bylÄ institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trÅ«kumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių – visiÅ¡kai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje plėtojamÄ aktyvaus teismo modelį.

Kitaip tariant – teismas grÄ Å¾inti bylÄ institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti gali tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tam tikrų bylos aplinkybių nustatyti teisme nėra galimybės ir tokios nuostatos visiÅ¡kai dera su aktyvaus teismo modeliu nusistovėjusiu Lietuvos Respublikoje. Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir apeliacinės instancijos teismo teisė gražinti bylÄ tyrimo institucijai (Žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-1020/2018, 2019 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-1020/2019 ir kt.).

11. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgdamas pagrindų dėl kurių apylinkės teismas turėjo grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, o taip pat ir esminių procesinių pažeidimų vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«damas aktyvus atliko detalų įrodymų tyrimÄ siekdamas nustatyti tiesÄ byloje, taip pat nemato jokio pagrindo stabdyti Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ siekiant patikrinti ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto konstitucingumÄ .

12. Apygardos teismas taip pat konstatuoja, kad itin detalus bylos nagrinėjimas apylinkės teisme leido užtikrinti ir A. S. teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai, teisę į gynybÄ bei kitas Konstitucijos ir kitų teisės aktų garantuojamas teises. Todėl tariami Vilniaus m. 5 PK padaryti pažeidimai nelemia proceso negalimumo ar pagrindo bylÄ grÄ Å¾inti tyrimo institucijai. Apygardos teismas neįžvelgia jokio esminio proceso teisės pažeidimo ir dėl to, jog skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje teismas pasisakydamas apie A.

S. veiksmus ženklinant Å¡unį juos vertino kaip savavaldžiavimÄ . Tokių teismo sprendimo teiginiai niekaip nepablogino A. S. teisinės padėties, jais motyvuotas priimto nutarimo teisėtumas, nes A. S. veiksmai ženklinant rastÄ Å¡unį, kaip ir jau minėti teiginiai apie tariamÄ jo turėjimÄ jau metus laiko, objektyviai patvirtina jos siekį valdyti gyvÅ«nÄ kaip savo. Apygardos teismas nagrinėjamoje byloje neįžvelgia jokių proceso teisės pažeidimų, kurie sukliudė ar galėjo sukliudyti priimti teisingÄ sprendimÄ , todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: A. S. atstovo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Ernestas RimÅ¡elis