00d4fc6c-af6a-46f4-980d-1bc2f717ffd5 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedVilniaus PK 2018 m. rugsÄjo 27 d. nutarimu A. S. nubausta už tai, kad paÄmÄ auginti 2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje rastÄ Å¡unį, apie tai per 3 dienas nuo Å¡uns radimo nepraneÅ¡usi policijai ar savivaldybÄs institucijai. Å iais veiksmais A. S. nesilaikÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 4.61 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos ir savavaliÅ¡kai vykdÄ savo tariamÄ ir Z. P. ginÄijamÄ teisÄ Ä¯ rastÄ Å¡unį ir padarÄ ANK 518 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Šį nutarimÄ A. S. atstovas apskundÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismui.
Legislator headnote
AI generated00d4fc6c-af6a-46f4-980d-1bc2f717ffd5 · Vilniaus apygardos teismas: Teismo nutartimi nukentÄjusiÄ ja apskritai pripažinta Z. P., nors ji tvirtinta, kad Å¡uo priklausÄ ne jai, o jos 15 metų amžiaus dukrai. Kadangi byloje Z. P. dukrai nebuvo suteiktas joks statusas, tokia situacija vertintina kaip dar vienas esminis proceso pažeidimas ir dar vienas įrodymas, jog savavaldžiavimas A. S. inkriminuotas nepagrįstai. Be to, advokatas atkreipia dÄmesį ir į tai, kad viso proceso metu A. S. nuosekliai tvirtino, jog gyvÅ«nÄ gavo iÅ¡ N. S., taÄiau jos, ar kitos tarpinÄs Å¡uns savininkÄs V.
Full text
?Byla Nr. AN2-217-1020/2019 Proceso Nr.: 4-68-3-02518-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.; 21.9.9. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužÄs 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. S. atstovo advokato Manto ArasimaviÄiaus apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atmestas A. S. atstovo skundas dÄl 2018 m. rugsÄjo 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato (toliau â Vilniaus m. 5 PK) nutarimo, kuriuo A. S. pripažinta kalta padariusia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ANK) 518 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jai už tai paskirta 35 EUR dydžio bauda, panaikinimo, n u s t a t Ä :
1. Vilniaus PK 2018 m. rugsÄjo 27 d. nutarimu A. S. nubausta už tai, kad paÄmÄ auginti 2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje rastÄ Å¡unį, apie tai per 3 dienas nuo Å¡uns radimo nepraneÅ¡usi policijai ar savivaldybÄs institucijai. Å iais veiksmais A. S. nesilaikÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 4.61 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos ir savavaliÅ¡kai vykdÄ savo tariamÄ ir Z. P. ginÄijamÄ teisÄ Ä¯ rastÄ Å¡unį ir padarÄ ANK 518 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Šį nutarimÄ A. S. atstovas apskundÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismui.
2. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi atmetÄ advokato skundÄ dÄl minÄto nutarimo panaikinimo. Teismas, atlikÄs įrodymų tyrimÄ byloje, nurodÄ, kad nors A. S. savo kaltÄs dÄl inkriminuojamo nusižengimo nepripažįsta, ji neneigia, jog 2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d. priglaudÄ svetimÄ Å¡unį. Tai, kad ji tokių savo veiksmų nelaiko neteisÄtais, jos atsakomybÄs neÅ¡alina. Å ioje situacijoje A. S. laikytina asmeniu, kuris sulaikÄ bepriežiÅ«rį ar priklydusį naminį gyvÅ«nÄ ir jai tenka pareiga praneÅ¡ti apie tai gyvÅ«no savininkui ir grÄ Å¾inti jį, arba, jei jam nežinomas savininkas, apie gyvÅ«no sulaikymÄ per tris 3 dienas praneÅ¡ti policijai arba savivaldybÄs institucijai â o tokiÄ pareigÄ A.
S. Å¡iuo atveju pažeidÄ. Byloje surinktų duomenų pagrindu apylinkÄs teismas konstatavo, kad A. S. iÅ¡ pradžių pareigÅ«nams teigÄ, kad Å¡unį turi apie metus, o vÄliau parodymus pakeitÄ, tarÄsi su sutuoktiniu, kokius parodymus duoti, o galiausiai ÄmÄ teigti, kad Å¡uo nebuvo ženklintas ir registruotas, todÄl niekas ir neįrodys kieno jis. Pasak teismo, bylos duomenys rodo, kad A. S. nuo pat pradžių net neketino niekam praneÅ¡inÄti apie rastÄ Å¡unį, turÄdama tikslÄ jį pasilikt sau.
Teismas neįžvelgÄ jokių skunde nurodytų procesinių teisÄs normų pažeidimų. Visgi, teismo įsitikinimu, bylÄ nagrinÄjantis pareigÅ«nas turÄjo pasiklausti atsakomybÄn traukiamo asmens ir (ar) jo atstovo, kokiu tikslu jie atvyko į bylos nagrinÄjimo vietÄ , iÅ¡klausyti paaiÅ¡kinimų prieÅ¡ priimdamas nutarimÄ , taÄiau kita vertus, pati A. S. ir jos atstovas galÄjo aiÅ¡kiai nurodyti, kad pageidauja dalyvauti nagrinÄjant bylÄ . Be to, pareigÅ«nas leido atstovui pasisakyti ir pastarasis Å¡ia teise pasinaudojo â todÄl A.
S. teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytai nebuvo pažeista. Teismo įsitikinimu, Å¡ioje situacijoje bylos grÄ Å¾inti nuobaudÄ skyrusiai institucijai pagrindo nÄra, nes pareiÅ¡kÄja ne tik buvo iÅ¡klausyta, taÄiau ir teisminio nagrinÄjimo metu teismui nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas nebÅ«tų pats galÄjÄs apklausti kokius nors asmenis ar iÅ¡reikalauti įrodymus.
3. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį bei administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. Taip pat skundu praÅ¡oma sustabdyti bylÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau â Konstitucinis Teismas), siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas, apribojantis administracinių nusižengimų bylas apeliacine tvarka nagrinÄjanÄių teismų teisÄ grÄ Å¾inti bylÄ papildomam tyrimui atlikti ir verÄiantis neÅ¡aliÅ¡kais turinÄius bÅ«ti apeliacine tvarka bylas nagrinÄjanÄius teismus savarankiÅ¡kai rinkti trÅ«kstamus kaltinanÄius įrodymus, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo principams, teisinÄs valstybÄs sampratai ir teisei kreiptis į teismÄ . 3.1.
Pasak apelianto, Vilniaus m. 5 PK pareigÅ«nas A. S. atžvilgiu nutarimÄ suraÅ¡Ä neapklausÄs jokių liudytojų, neleidÄs pareiÅ¡kÄjai pateikti paaiÅ¡kinimų ir praÅ¡ymų bei apskritai nesiaiÅ¡kinÄs bylos aplinkybių. Atitinkamai apylinkÄs teismas nutarimÄ teturÄjo neÅ¡aliÅ¡kai patikrinti tik jo teisÄtumo ir pagrįstumo aspektais ir tik skunde nurodytų argumentų pagrindu bei priimti nutarimÄ â grÄ Å¾inti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo, užtikrinant A. S. teises ir garantijas, atliekant kokybiÅ¡kÄ tariamo pažeidimo tyrimÄ .
TaÄiau teismas ÄmÄsi inkvizicinio vaidmens ir ne tik tikrino skundžiamo nutarimo pagrįstumÄ , taÄiau ÄmÄ rinkti iki tol nebuvusius įrodymus A. S. kaltei pagrįsti. Pasak apelianto, tokį teismo vaidmenį geriausiai patvirtina tai, kad apylinkÄs teismas skundžiamoje nutartyje net iÅ¡ esmÄs pakeitÄ kaltinimÄ , pabrÄždamas, kad A. S. ženklino pasiklydusį Å¡unį (neinformavusi veterinarijos klinikos, kad tai ne jos Å¡uo), nors tokių faktinių aplinkybių nutarime konstatuota nebuvo.
Tokie veiksmai rodo A. S. teisÄs į apeliacijÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ pažeidimus. Teismas nurodo, kad pagal ANK 635 straipsnio 1 dalį, net ir nustatÄs esminį proceso pažeidimÄ bylÄ nagrinÄjant institucijoje iki teismo, neva negali grÄ Å¾inti bylos institucijai tyrimui atlikti, nebent yra esminių įrodymų trÅ«kumų, kurių negalima nustatyti teisme. Visgi, apelianto įsitikinimu, tokios minÄtos normos formuluotÄs, verÄianÄios neÅ¡aliÅ¡kus apeliacine tvarka bylas nagrinÄjanÄius teismus savarankiÅ¡kai rinkti papildomus asmenį kaltinanÄius įrodymus, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau â Konstitucija) ir dÄl tokio teisÄs akto bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . 3.2.
Apelianto vertinimu, atitinkamai A. S. veikoje negalima įžvelgti bÅ«tinųjų ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Pirmiausia Å¡io pažeidimo esmÄ yra kito asmens ginÄijamos savo teisÄs vykdymas â taÄiau A. S. iki Å¡uns priglobimo niekada nebuvo sutikusi Z. P., o be to gyvÅ«nas neva priklausÄ net ne Z. P., o jos dukrai. Advokato vertinimu, priglausdama Å¡unį jo atstovaujamoji veikÄ vedina geriausių paskatų â padÄti gyvÅ«nui, o ne siekdama pažeidinÄti kažkieno teises, todÄl nebuvo realizuoti ir aptariamo pažeidimo subjektyviosios pusÄs požymiai.
Pasak apelianto, tik nustaÄius tikrÄ jį gyvÅ«no savininkÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinus jo turÄtų teisių į gyvÅ«nÄ apimtį, apskritai bÅ«tų galima kalbÄti apie Å¡ių teisių pažeidimÄ . Å ioje apimtyje visi neaiÅ¡kumai turÄtų bÅ«ti vertinami administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens naudai. Apeliantas kritikuoja ir tai, kad administracinÄje teisenoje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta kam ir kokiu teisiniu pagrindu iki 2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d. priklausÄ A. S. priglaustas Å¡uo, taÄiau ji vis tiek buvo nubausta už tariamų savininko teisių pažeidimÄ anksÄiau nei toks savininkas atsirado.
Teismo nutartimi nukentÄjusiÄ ja apskritai pripažinta Z. P., nors ji tvirtinta, kad Å¡uo priklausÄ ne jai, o jos 15 metų amžiaus dukrai. Kadangi byloje Z. P. dukrai nebuvo suteiktas joks statusas, tokia situacija vertintina kaip dar vienas esminis proceso pažeidimas ir dar vienas įrodymas, jog savavaldžiavimas A. S. inkriminuotas nepagrįstai. Be to, advokatas atkreipia dÄmesį ir į tai, kad viso proceso metu A. S. nuosekliai tvirtino, jog gyvÅ«nÄ gavo iÅ¡ N. S., taÄiau jos, ar kitos tarpinÄs Å¡uns savininkÄs V.
K., atžvilgiu administracinÄ atsakomybÄ taikoma nebuvo. Apelianto įsitikinimu, įvertinus tai, kad iki A. S., Å¡uns savininkų (valdytojų) buvo ne vienas, akivaizdu, kad ginÄas yra iÅ¡imtinai civilinio pobÅ«džio ir neturÄjo bÅ«ti sprendžiamas taikant prievartÄ vieno iÅ¡ Å¡ių tarpinių savininkų atžvilgiu. 3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byla policijos komisariate buvo nagrinÄjama be jokį teisinį procesÄ atitinkanÄios tvarkos ir institucija skirtinguose savo dokumentuose pati nurodo skirtingas tvarkas, kuria ta pati byla buvo nagrinÄjama â todÄl Vilniaus m. 5 PK nutarimas negalÄjo bÅ«ti laikomas nei teisÄtu, nei pagrįstu dÄl esminio proceso pažeidimo, o apylinkÄs teismas privalÄjo skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti.
Pasak apelianto, galimybÄ pasisakyti po nutarimo priÄmimo negali bÅ«ti prilyginama teisei bÅ«ti iÅ¡klausytai. AplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄja iÅ¡klausyta nebuvo, rodo vien tai, jog iki skundžiamos nutarties priÄmimo net nebuvo žinoma, iÅ¡ kur ginÄo Å¡uo pas pareiÅ¡kÄjÄ atsirado, ir kas jį atidavÄ.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus m. 5 PK praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nutartį nepakeistÄ . Atsiliepime pateikiama nutarimo priÄmimo eiga bei nurodoma, kad apylinkÄs teismo nutartis yra teisiÅ¡kai pagrįsta ir tuo paÄiu teisÄta. Nutarimas dÄl paskirtos administracinÄs nuobaudos A. S. buvo įteiktas laiku, tyrimo medžiaga surinkta tinkamai. Atitinkamai, Vilniaus m. 5 PK įsitikinimu, apeliantas skunde nenurodÄ jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindÄ pakeisti minÄtÄ nutartį. A. S. atstovo advokato Manto ArasimaviÄiaus apeliacinis skundas netenkintinas.
5. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, jog apylinkÄs teismas skundžiama nutartimi, prieÅ¡ tai atlikÄs iÅ¡samų įrodymų tyrimÄ byloje, pagrįstai nusprendÄ, kad A. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudÄties požymių ir tokį savo sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo byloje surinktų duomenų visetu bei įvertinÄs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.
Atitinkamai, apygardos teismo vertinimu, A. S. savo teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytai bet kuriuo atveju įgyvendino tiek apylinkÄs teisme, tiek pateikdama apeliacinį skundÄ per savo atstovÄ apygardos teismui. Be to, teismo vertinimu, ANK 635 straipsnio nuostatos jokiu bÅ«du nesuvaržo apylinkÄs teismo galimybÄs grÄ Å¾inti bylÄ tyrimui papildyti, jei tam yra objektyvus pagrindas, taÄiau galimybÄ grÄ Å¾inti tyrimÄ papildyti yra taikoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais ir jokiu bÅ«du neeliminuoja teismo, kaip aktyvaus arbitro, vaidmens nagrinÄjant administracinių nusižengimų bylas.
6. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybÄ už savavaldžiavimÄ â tai savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisÄs, kuriÄ ginÄija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarÄs esminÄs žalos kitų asmenų teisÄms ar teisÄtiems interesams. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, ginÄas tarp A. S. ir Z. P. yra kilÄs dÄl teisių į A. S. 2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d. paimtÄ auginti rastÄ Å¡unį. Visgi apelianto teigimu, pirmiausia jo atstovaujamosios veikoje nÄra visų bÅ«tinųjų Å¡io pažeidimo sudÄties požymių:
1) nÄra objektyvių duomenų apie tai, kad Z. P. ar jos dukra yra Å¡uns savininkÄs (nutarime nurodyta, kad pažeistos Z. P. teisÄs, taÄiau, pastarosios teigimu, Å¡uo yra jos dukters);
2) A. S. priglausdama Å¡unį veikÄ vedina geriausių paskatų â padÄti gyvÅ«nui, o ne siekdama pažeidinÄti kažkieno teises, t. y. nÄra atitinkamo veikimo tyÄia;
3) ginÄas apskritai yra civilinio pobÅ«džio, o tarpinių Å¡uns savininkų ne vienas, taÄiau tik A. S. yra pripažinta Å¡io nusikaltimo subjektu;
4) jokia atsakomybÄ asmenims už nepraneÅ¡imÄ policijos ar savivaldybÄs institucijai pagal CK 4.61 straipsnį ANK nÄra ir niekada nebuvo numatyta. Visgi, apygardos teismo vertinimu, minÄti aspektai nekeiÄia iÅ¡vados, kad A. S. veikoje yra visi ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
7. Å ioje byloje kilo ginÄas dÄl Å¡uns priklausomybÄs â kitaip tariant Z. P. ginÄija A. S. teises į jos rastÄ Å¡unį. PažymÄtina, kad A. S., nors proceso pradžioje teigÄ kitaip, galiausiai pripažino, jog 2018 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį ji paÄmÄ auginti bepriežiÅ«rį Å¡unį. Visgi tokiu atveju ji, pagal CK 4.61 straipsnį, privalÄjo tuojau praneÅ¡ti apie tai gyvÅ«no savininkui ir grÄ Å¾inti jam gyvÅ«nÄ arba, jei jai nežinomas gyvÅ«no savininkas ar jo adresas, per 3 dienas praneÅ¡ti apie gyvÅ«no sulaikymÄ policijai ar savivaldybÄs institucijai, ir to nepadariusi, iÅ¡ tiesų pradÄjo savavaliÅ¡kai įgyvendinti savo teises minÄto gyvÅ«no atžvilgiu.
Kadangi Å¡uo į jos valdymÄ pateko 2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d., o Z. P. su dukra į Å¡unį pretenzijas pareiÅ¡kÄ tik 2018 m. rugpjÅ«Äio 17 d., Å¡iems asmenims netikÄtai susidÅ«rus, akivaizdu, kad A. S. per nustatytÄ terminÄ neatliko savo įstatyminių pareigų (į policijÄ ar savivaldybÄ nesikreipta), kylanÄių bepriežiÅ«rio naminio gyvÅ«no (į kurį, praÄjus kiek daugiau nei savaitei, pretenzijas asmenys pareiÅ¡kÄ) patekimo jos dispozicijon atveju, ir taip savivaliavo neketindama jo grÄ Å¾inti, tvirtindama, kad šį Å¡unį turi jau metus.
Taigi visi esminiai ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo elementai šioje situacijoje konstatuotini.
8. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, tokios iÅ¡vados nepaneigia ir apelianto argumentas, kad Å¡iuo metu Å¡uns priklausomybÄ, t. y. savininkas, nÄra tiksliai nustatytas. PažymÄtina, kad CK 4.61 straipsnyje numatyta pareiga kyla naminio gyvÅ«no radimo atveju nepriklausomai nuo to ar žinomas jo savininkas, nes tokiu atveju naujasis gyvÅ«no valdytojas turi kreiptis į savivaldybÄ arba policijÄ . Kitaip tariant, toks A. S. veikimas jai nepraneÅ¡us apie naminio gyvÅ«no radimo faktÄ , bet kuriuo atveju pažeidžia galimo to gyvÅ«no savininko interesus, nes visuomenei netampa žinoma apie gyvÅ«no radimÄ , t. y. tokia aplinkybÄ tampa nevieÅ¡a ir tikrojo savininko galimybÄs gyvÅ«nÄ surasti tampa itin menkos.
Kita vertus, Å¡ioje byloje kita Å¡alis yra pareiÅ¡kusi pretenzijas į minÄtÄ gyvÅ«nÄ ir vien tai, be to, kas jau minÄta, leidžia konstatuoti minÄtos veikos požymių buvimÄ . Pastaroji nesiÄmÄ aktyvių veiksmų nustatyti tikrajam Å¡uns savininkui, nepraneÅ¡Ä policijai, be to, bandÄ klaidinti kitus asmenis teigdama, kad Å¡unį turi jau metus laiko, o tai rodo jos siekį minÄtÄ Å¡unį pasilikti sau. Visa tai suponuoja tyÄinį pastarosios neveikimÄ , neįgyvendinant CK 4.61 straipsnyje numatytų pareigų.
BÅ«tent A. S. siekÄ minÄtÄ naminį gyvÅ«nÄ valdyti kaip savÄ tvirtindama, kad jį turi jau metus laiko, todÄl bÅ«tent jos atsakomybÄs klausimas buvo sprendžiamas visiÅ¡kai pagrįstai â minÄtos kitos tarpinÄs Å¡uns valdytojos siekÄ rasti Å¡uniui Å¡eimininkÄ bei neturÄjo asmeninio intereso jį laikyti. Å iuo atveju kiti apelianto argumentai â dÄl to, kad gyvÅ«nas realiai priklauso Z. P. dukrai įtakos minÄtoms iÅ¡vadoms neturi â vien minÄtos moters teiginys, kad tai yra jos dukters Å¡uo, augintinis, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡uns savininku galimai yra pati mergaitÄ.
Taigi Å¡iuo atveju atsakomybÄs subjektu pagal ANK 518 straipsnį pagrįstai yra bÅ«tent A. S..
9. Atsižvelgdamas į apelianto argumentus apie tai, kad apylinkÄs teismas, nagrinÄdamas administracinio nusižengimo bylÄ peržengÄ savo kompetencijos ribas ir atliko iÅ¡samų įrodymų tyrimÄ , taip perimdamas kaltintojo vaidmenį, apygardos teismas pažymi Konstitucijoje apibrÄžtÄ aktyvaus teismo modelį. Konstitucinio Teismo formuojamoje praktikoje pabrÄžiama, kad âKonstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisÄ, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinÄtų nepriklausomas teismas, teisinÄs valstybÄs, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumÄ vykdanÄios institucijos, modelį, kad teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip âpasyvusâ bylų proceso stebÄtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Teismas, siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams), inter alia prokurorams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas); <â¦> Å¡iame nutarime iÅ¡dÄstyti iÅ¡ Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinÄjimui teisme kylantys reikalavimai mutatis mutandis taikytini ir teisme nagrinÄjant administracinių teisÄs pažeidimų bylas (pvz. 2008 m. gegužÄs 28 d.
Konstitucinio Teismo nutarimas). Taigi vien jau Konstitucinio Teismo suformuotas aktyvaus bylÄ nagrinÄjanÄio teismo vaidmuo rodo, jog aptariamoje byloje atliktas detalus įrodymus tyrimas â apklausti liudytojai policijos pareigÅ«nai, taip pat asmenys, kurie buvo radÄ aptariamÄ Å¡unį, iÅ¡klausyta A. S. ir jos atstovo bei liudytojos Z. P. pozicija byloje sprendžiamais klausimais ir pan. â ir aktyvus teismo vaidmuo siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje buvo pateisinamas ir galimas. Atlikdamas proceso veiksmus teismas iÅ¡liko neÅ¡aliÅ¡kas, todÄl teismo veikimas Å¡iuo atveju buvo teisÄtas ir teisingas.
10. Tokios praktikos kontekste apygardos teismui taip pat nekelia abejonių tai, kad ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos â baigÄs nagrinÄti administracinio nusižengimo bylÄ , pirmosios instancijos teismas priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų: <...> 3) grÄ Å¾inti bylÄ institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trÅ«kumų, kurių negalima nustatyti teisme, taÄiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių â visiÅ¡kai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje plÄtojamÄ aktyvaus teismo modelį.
Kitaip tariant â teismas grÄ Å¾inti bylÄ institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti gali tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tam tikrų bylos aplinkybių nustatyti teisme nÄra galimybÄs ir tokios nuostatos visiÅ¡kai dera su aktyvaus teismo modeliu nusistovÄjusiu Lietuvos Respublikoje. Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir apeliacinÄs instancijos teismo teisÄ gražinti bylÄ tyrimo institucijai (Žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-1020/2018, 2019 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-1020/2019 ir kt.).
11. Taigi apeliacinÄs instancijos teismas, neįžvelgdamas pagrindų dÄl kurių apylinkÄs teismas turÄjo grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, o taip pat ir esminių procesinių pažeidimų vien dÄl to, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«damas aktyvus atliko detalų įrodymų tyrimÄ siekdamas nustatyti tiesÄ byloje, taip pat nemato jokio pagrindo stabdyti Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ siekiant patikrinti ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto konstitucingumÄ .
12. Apygardos teismas taip pat konstatuoja, kad itin detalus bylos nagrinÄjimas apylinkÄs teisme leido užtikrinti ir A. S. teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytai, teisÄ Ä¯ gynybÄ bei kitas Konstitucijos ir kitų teisÄs aktų garantuojamas teises. TodÄl tariami Vilniaus m. 5 PK padaryti pažeidimai nelemia proceso negalimumo ar pagrindo bylÄ grÄ Å¾inti tyrimo institucijai. Apygardos teismas neįžvelgia jokio esminio proceso teisÄs pažeidimo ir dÄl to, jog skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje teismas pasisakydamas apie A.
S. veiksmus ženklinant Å¡unį juos vertino kaip savavaldžiavimÄ . Tokių teismo sprendimo teiginiai niekaip nepablogino A. S. teisinÄs padÄties, jais motyvuotas priimto nutarimo teisÄtumas, nes A. S. veiksmai ženklinant rastÄ Å¡unį, kaip ir jau minÄti teiginiai apie tariamÄ jo turÄjimÄ jau metus laiko, objektyviai patvirtina jos siekį valdyti gyvÅ«nÄ kaip savo. Apygardos teismas nagrinÄjamoje byloje neįžvelgia jokių proceso teisÄs pažeidimų, kurie sukliudÄ ar galÄjo sukliudyti priimti teisingÄ sprendimÄ , todÄl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, nÄra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: A. S. atstovo advokato Manto ArasimaviÄiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjas Ernestas RimÅ¡elis