Legislator Case Law & Legislation
00d49d76-3b40-4ea3-9e89-6d218ec33dde AI generated

00d49d76-3b40-4ea3-9e89-6d218ec33dde · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 00d49d76-3b40-4ea3-9e89-6d218ec33dde
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-2898-428/2016Proceso Nr. 3-62-3-00568-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, į posėdį neatvykus pareiÅ¡kėjui bei atsakovo atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 16‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

Legislator headnote

AI generated

00d49d76-3b40-4ea3-9e89-6d218ec33dde · Kauno apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2898-428/2016Proceso Nr. 3-62-3-00568-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;

74.         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, į posėdį neatvykus pareiÅ¡kėjui bei atsakovo atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 16‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

4) nurodė, kad jam bÅ«nant Kauno Tardymo izoliatoriuje (toliau Kauno TI) nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. birželio mėn., jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv.m. ploto norma. Kamerose esantys baldai sumažindavo ir taip nedidelį kameros plotÄ . Kamerose buvo prasta ventiliacija, sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo kameros, todėl nuolat dvokė Å¡lapimu, fekalijomis. Tokios gyvenimo sÄ lygos sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo miego sutrikimus, stiprius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , panikÄ .

PraÅ¡o jo skundÄ tenkinti, priteisti 16‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 7-11) nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas keliose kamerose. Nurodė, jog Kauno TI yra viena iÅ¡ moderniausių kardomojo kalinimo vietų, visiÅ¡kai atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas", patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2009 m, gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219), reikalavimus.

Ä®staigos gyvenamosios kameros aprÅ«pintos bÅ«tinu inventoriumi, yra geros techninės ir higieninės bÅ«klės, jose pastoviai palaikoma higienos normoje nustatyta temperatÅ«ra, veikia natÅ«rali ir priverstinė ventiliacija, sanitariniai mazgai pilnai atitverti. Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad atskirais periodais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m. ploto, todėl jis galėjo patirti tam tikrus nepatogumus. Pažymėjo, kad laikymas mažesnio, nei normoje nustatytas ploto sÄ lygomis vyko trumpais periodais ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichikos sveikatai.

Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kaip reikalauja minima norma, buvo įrengti atidaromi skaidraus stiklo langai. Sanitariniuose mazguose veikė iÅ¡traukiamoji mechaninė ventiliacija. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam bÅ«nant Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ tinkamomis sÄ lygomis, t.y. jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose buvo prasta ventiliacija, sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo kameros.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

4) nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.Dėl ploto normos pažeidimo.Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Toliau tekste - Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 234, 212, 211, 340, 352 (b.l. 13-24). Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, minimali ploto norma, t.y. 3,6 kv.m., nebuvo užtikrinta 38 paras. Kameroje Nr. 212 pareiÅ¡kėjui 35 paras nebuvo užtikrinama teisė į minimaliÄ ploto normÄ , kameroje Nr. 352 ploto norma buvo pažeidžiama 3 paras.Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint Kauno TI 38 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad kamerose dėl ploto trÅ«kumo nebuvo galimybės judėti, buvo dviaukÅ¡tės lovos, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.).Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog kamerose buvo prastas vėdinimas.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Remiantis Higienos normos HN 76:2010 24 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atitinkamai Kauno TI nurodė ir pateikė įrodymus – foto lenteles (b.l. 38-40) iš kurių matyti, jog visose kamerose yra užtikrinama higienos norma susijusi su patalpų vėdinimu – kameros vėdinamos per atidarytus langus, o kuriose langai nėra darinėjami yra įrengtos pučiamoji-ištraukiamoji ventiliacinė sistema.

Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, ar ventiliacinė sistema neveiktų ginčo laikotarpiu. Dėl byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjo argumentai dėl prasto kamerų vėdinimo ginčo laikotarpiu atmestini kaip nepagrįsti.Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog sanitarinis mazgas buvo nepilnai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti: sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. PareiÅ¡kėjas neprieÅ¡tarauja, jog sanitarinis mazgas buvo atitvertas nuo kameros patalpos, tačiau jis nurodo, sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo kameros, dėl to kameroje bÅ«davo Å¡lapimo ir fekalijų kvapas.Atsakovas į bylÄ pateikė pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus (foto lentelės) kurie patvirtina, kad kamerų sanitarinio mazgo patalpos yra atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų 2,1 m. aukščio sienele, (b.l. 35, 37) bei sanitarinio mazgo patalpose yra įrengta atskira nuo gyvenamosios patalpos oro Å¡alinimo sistema – t.y. kamerų sanitariniai mazgai įrengti tinkamai ir nepažeidžia higienos normų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo atmestini, kaip nepagrįsti.Dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos.IÅ¡ byloje surinktų duomenų, atspindinčių pareiÅ¡kėjo sveikatÄ (b.l. 26-34) matyti, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į gydytojus dėl galvos skausmų, tačiau iÅ¡ gydytojo apžiÅ«rų apraÅ¡ymų matyti, jog pareiÅ¡kėjas buvo patyręs galvos traumÄ , kas galėjo sÄ lygoti jos skausmÄ ir miego sutrikimus.

Byloje nėra duomenų, dėl pareiÅ¡kėjo kreipimosi į gydytojus dėl depresijos, kitų psichinės sveikatos pablogėjimų ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl, teismo vertinimu, nustatyti, gyvenamojo ploto pažeidimai, negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti tokio lygio ir intensyvumo iÅ¡gyvenimus, kokius jis nurodė skunde.Dėl neturtinės žalos dydžio.Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ kalėjo 38 dienas, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.).

Ä®vertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, trukmę ( ploto norma pažeista atskirais laikotarpiais), byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ dėl kalinimo sÄ pygų, bei informacijos, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 250 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui G. P. a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                Jolanta Medvedevienė