2025-07-03 Nr. BB-3422-1-01-1-24464-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2438/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24464-2024-1

(N)(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo L. B. gynėjo advokato Dariaus Japerto kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojant jo veiką į BK 1511 ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius pažymi, kad LAT savo nutartyse ne kartą pažymėjęs, kad tokios kategorijos bylose nustatant faktines bylos aplinkybes ypatingą reikšmę turi seksualinę prievartą patyrusio asmens parodymai ir preciziškas jų vertinimas patikimumo aspektu ir tai turi būti atliekama vadovaujantis parodymų nuoseklumo, neprieštaringumo, logiškumo ir atitikties kitiems bylos duomenims kriterijais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-1073/2024, 2K-72-788/2024 ir kt.). Šiuo atveju teismas subjektyvius nukentėjusiosios parodymus apie jos būseną iškėlė virš objektyvių įrodymų, nors tokiose bylose turėtų būti nustatyta aiški įrodymų hierarchija ir prioritetas teikiamas objektyviems įrodymams.

Vertinant apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų faktus daugiausiai klausimų kyla tada, kai nukentėjusysis pats sutinka vartoti šias medžiagas ir nuo jų apsvaigsta. Būtent šių faktų nustatymas turi turėti lemiamų reikšmę kvalifikuojant nusikalstamą veiką. Kai nukentėjusioji pati vartoja alkoholį ir nuo jo apsvaigsta, po to turi lytinius santykius LAT praktika nėra išplėtota, todėl šiuo aspektu LAT galėtų pasisakyti, ar žemesnės instancijos teismai tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar jų išvados padarytos remiantis patikimais įrodymais, o ne prielaidomis.

Iš priimtų procesinių sprendimų akivaizdu, kad L. B. parodymais netikima, tačiau tikima vienu pasakytu sakiniu (nutarties 17 p.) ir atvirkščiai - nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji nieko neprisimena, tikima, o parodymais, kad nuteistasis “...apie pusę 8 susirinko skarbonkes ir išėjo“, netikima. Kasatorius pažymi, kad butelio į rankas padavimas ir pasiūlymas išgerti negali būti vertinamas kaip prievartinis veiksmas, nes mergina laisva valia iš anksto buvo priėmusi pasiūlymą kartu išgerti.

Prieš pradedant vartoti alkoholį, nebuvo jokios nepasitenkinimo reakcijos ir tai tik patvirtina jos sutikimą išgerti. Nors L. B. ir nukentėjusios parodymai apie tolimesnes aplinkybes, atėjus į įvykio vietą, iš esmės skiriasi, tačiau bylos aplinkybės tiek kaltinamajame akte, tiek ir teismo nuosprendyje iš esmės aprašomos remiantis tik nukentėjusiosios parodymais, kad L. B. liepė jai gerti, ji apgirto ir nieko neprisimena. Liudytojai apie seksualinę prievartą jokių reikšmingų parodymų duoti taip pat negalėjo, nes apie tai sužinojo tik iš pačios nukentėjusiosios.

Specialistų išvados ir daiktiniai įrodymai taip pat nepatvirtina seksualinės prievartos fakto, todėl šiuo atveju labai svarbu nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimas, o jos parodymai apie įvykio aplinkybes ir jos pačios būklę yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija dėl to nepasisakė, o apsiribojo tik lakoniškais teiginiais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Atrankos kolegija, susipažinusi su pateiktu kasaciniu skundu ir bylos duomenimis, pažymi, kad jame atkartojami apeliacinio skundo argumentai, iš esmės susiję su nuteistojo gynybine pozicija pateikiant savą įrodymų vertinimą dėl lytinių santykių savarankiškumo abipusiu sutikimu. Tačiau į šiuos faktinio pobūdžio argumentus atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstant bylos duomenimis pagrįstas išvadas dėl nukentėjusiosios bejėgiškos būklės apsvaiginus ją alkoholiu, taip pat bylos duomenis, patvirtinančius, jog nuteistasis žinojo nukentėjusiosios amžių bei nepageidavimą turėti lytinius santykius. Kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie paneigtų šias išvadas teisės taikymo aspektu ir sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka.

Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. B. gynėjo advokato Dariaus Japerto kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis