2015-10-05 Nr. AB-19533-3-63-3-01290-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1594-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01290-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui I. S. (I. S.) dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC) prašyme prašė priteisti iš atsakovo I. S. 602,69 Lt (174,55 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodė, kad KRATC pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Paaiškino, jog atsakovas apmokestintas už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. KRATC nurodė, jog turto objektas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 602,69 Lt suma. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota taikant Gyvenamosios paskirties pastatams (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name) taikomą tarifą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – KRATC priteisė 435,69 Lt (126 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuo nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kurio bendras plotas 33,86 kv. m. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad turto objektas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 602,69 Lt suma. Teismas konstatavo, kad atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl pareiškėjui atsirado teisė priverstinai išieškoti šį mokestį, o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., balandžio 16 d., liepos 16 d. bei spalio 16 d. Pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2014 m. spalio 23 d. ir ši data yra kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Byloje pateikta pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos įrodo, kad atsakovui už turto objektą 2008 metais paskaičiuota 57 Lt mokėtina rinkliava, o 2009 metais – 110 Lt mokėtina rinkliava, todėl teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų, t. y. 167 Lt priverstinio išieškojimo senaties terminas, teismas reikalavimą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą, o už likusį laikotarpį priteisė nesumokėtos rinkliavos sumą. Priteistos sumos dydį konvertuodamas iš litų į eurus rėmėsi lito ir euro valiutų kursu bei Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta apvalinimo taisykle.

III. Pareiškėjas KRATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris ir turi būti taikomas nagrinėjamame ginče, kadangi neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų – t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, todėl klaidingai perskaičiavo litų sumą į eurus. Apskaičiuotai vietinei rinkliavai neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata, įtvirtinanti, kad po litų perskaičiavimo į eurus skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalis), priešingai – taikytina Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta, jog litais (eurais) išreikšti dydžiai, kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus (litus), perskaičiuojami ir išreiškiami eurais (litais) tiek pat skaitmenų po kablelio tikslumu, kaip jie buvo išreikšti litais (eurais), o apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę pinigų sumą. Taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė pirmosios instancijos teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, todėl atsiras biudžeto deficitas, o skolininkui sumažės mokėtinas vietinės rinkliavos dydis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje ginčas yra kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo I. S. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja nuostatų redakcija. Dar kartą naują nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai). Remiantis Nuostatų 3, 5 ir 15.1 punktais, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui I. S. ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 9). Todėl atsakovas pagrįstai laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 5 punkto prasme, jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ginčo laikotarpį, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria dalis nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos nepriteista, pritaikant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1030-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 23 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisiant 545,69 Lt (158,04 Eur) vietinės rinkliavos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma į eurus perskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi bei yra apvalinama iki cento (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1055-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 158,04 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo I. S. (I. S.) 158,04 Eur (šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir keturis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė