00d07ebd-1952-4712-8a00-0e86c42bfcb2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1084-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00348-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 26 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo K. P. atstovui advokatui A. D., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. P., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. P. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3), taip pat pareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. gegužės mėnesio laisvės atėmimo bausmę atliko PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus gyvenamojoje sekcijoje, kurioje buvo daugybė parazitų – blakių, tarakonų.

Pažymėjo, kad 2018 m. birželio 28 d. su skundu dėl parazitų įkandimų kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurio specialistai nustatė, kad patalpose yra blakių, tarakonų ir kitų nariuotakojų, todėl kalinimo įstaigai buvo duotas nurodymas paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus. Akcentavo, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos nurodymu parazitai buvo naikinami, tačiau tai nieko nepadėjo, todėl 2018 m. liepos 30 d. pakartotinai buvo kreiptasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pažymėjo, kad dėl parazitų sukandžiojimo ne kartÄ kreipėsi į gydytojus, psichiatrÄ , taip pat dažnai teko keisti drabužius bei patalynę. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, t. y. dėl nariuotakojų keliamų nepatogumų, patyrė didžiulę emocinę, psichologinę depresijÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, sveikatos, miego ir visaverčio gyvenimo sutrikimų. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 17–21) nurodė, jog PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė su UAB „Dezinfa“ sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, t. y. darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį.

Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Dezinfa“, kuri atliko dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ . PaaiÅ¡kino, kad informacija apie suteiktÄ paslaugÄ buvo registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė su UAB „Utenos deratizacija“ sutartį Nr. 76-203, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį, taip pat informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje, o patalpose pastebėjus kenkėjų, papildomai atliekamas jų naikinimas.

Pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ginčo laikotarpiu 3-iojo sektoriaus 1 bÅ«rio 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ tikrino, tačiau gyvų blakių, erkučių, tarakonų gyvenamojoje patalpoje ir bÅ«ryje neaptiko. Pataisos namų 3-iojo sektoriaus 10 bÅ«rio 7 gyvenamosios patalpos, 2 bÅ«rio 1 gyvenamosios patalpos, 3 bÅ«rio 1 gyvenamosios patalpos, 6 bÅ«rio 8 gyvenamosios patalpos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai netikrino.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrÄ ar į pataisos namų administracijÄ su nusiskundimais dėl kalinimo sÄ lygų ar praÅ¡ymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų emocinių sunkumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, dirglumo, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, kuriuos sukėlė blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė, kreipėsi ir buvo konsultuotas dėl kitų dalykų.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu duomenų, jog nuteistasis skųstųsi blakių sukandžiojimu, nėra. Ä® gydytojÄ psichiatrÄ dėl nemigos ir padidėjusio jautrumo kreipėsi keturis kartus. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, atlyginimÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK patalpose, kuriose veisėsi buitiniai parazitai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vertinant, ar pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl buitiniais parazitais užkrėstos patalpos yra pagrįsti, vien tik atsakovės atstovo pateiktos sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopija nėra pakankamas pagrindas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiÅ¡kėjo gyvenimo ir buities sÄ lygos Å¡ia prasme iÅ¡ties buvo tinkamos (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-261/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018).

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė, paneigdama pareiÅ¡kėjo teiginius, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (Å¡iuo atveju, pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.). Akcentuotina ir tai, kad, sprendžiant dėl minėtų pareiÅ¡kėjo nusiskundimų, paprastai vertinama, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sÄ lygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan.

Nustačius Å¡ias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovės atstovas ėmėsi veiksmų siekdamas užtikrinti, kad kamerose nebÅ«tų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas 2014 m. lapkričio 14 d. su UAB „Dezinfa“ sudarė sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos (b. l. 26).

Taip pat nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė su UAB „Utenos deratizacija“ sutartį Nr. 76-203, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį (b. l. 30–33). Byloje pateiktos dezinfekcijos darbų atlikimo aktų, žurnalo kopijos, patvirtinančios atliktus dezinfekcijos ir deratizacijos darbus (b. l. 34–50). Taigi, pagal atsakovės atstovo pateiktus įrodymus teismas galėtų spręsti, jog PravieniÅ¡kių PN-AK administracija ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių, jog patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nariuotakojų nebÅ«tų, tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 18 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentÄ (b. l. 83), kuris, atlikęs valstybinę operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80)-PA-4720 konstatavo Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimÄ (pastebėta nariuotakojų) bei nurodė įstaigos administracijai iki 2018 m. liepos 25 d. paÅ¡alinti nustatytÄ pažeidimÄ (b. l. 85–86).

Apie minėtu patikrinimo aktu nustatytus pažeidimus pareiÅ¡kėjas buvo informuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2018 m. liepos 18 d. raÅ¡tu Nr. (2-22 4.80)2-30894 (b. l. 116–117). IÅ¡ į bylÄ pateikto 2018 m. liepos 30 d. skundo matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentÄ kreipėsi pakartotinai nurodydamas, kad po atlikto kalinimo įstaigoje nariuotakojų naikinimo blakės ir tarakonai tapo dar aktyvesni (b. l. 88).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80)-PA-5323 nustatė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kenkėjų kontrolė vykdoma pagal 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytÄ su licencijÄ Å¡iai veiklai turinčia UAB „Utenos deratizacija“ sutartį Nr. 76-203, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose kenkėjų naikinimas turi bÅ«ti atliekamas 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Taip pat nustatyta, kad kenkėjų naikinimui naudojamas biocidinis produktas, vedami atliktų darbų registracijos protokolai, įrodantys laiku atliekamus darbus, PravieniÅ¡kių PN-AK 3-iojo sektoriaus 1, 2, 3, 4, 5, 6 bÅ«riuose kenkėjų naikinimas buvo vykdomas 2018 m. liepos 18 d., tačiau absoliučioje daugumoje gyvenamųjų patalpų aptikta gyvų nariuotakojų, todėl nustatytas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas (pastebėta gyvų nariuotakojų) bei nurodyta įstaigos administracijai iki 2018 m. spalio 2 d. paÅ¡alinti nustatytÄ pažeidimÄ (b. l. 89–95).

Apie minėtu patikrinimo aktu nustatytus pažeidimus pareiÅ¡kėjas buvo informuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡tu Nr. (2-22 4.80)2-36255 (b. l. 114–115). Ä® bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)-PA-4866 patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 3-iojo sektoriaus 3, 4, 5, 6 bÅ«rių gyvenamosiose patalpose rasta nariuotakojų bei nurodyta įstaigos administracijai iki 2018 m. rugsėjo 24 d. paÅ¡alinti nustatytÄ pažeidimÄ (b. l. 120–129).

Teismo nuomone, nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudariusi sutartį dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo ir laikosi sutarties sÄ lygų, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atlikti patikrinimai, kurių metu pastebėta nariuotakojų, įrodo, jog priemonės parazitams naikinti nebuvo efektyvios. Å iuo atveju nariuotakojų buvimas gyvenamosiose patalpose pripažintinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinų su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas nepakankamu vykdymu, turėjusiu įtakos minėtų sÄ lygų bloginimui.

IÅ¡ į bylÄ pateikto medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ nesikreipė dėl blakių sukandžiojimo (b. l. 23). Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjui diagnozuotÄ adaptacijos sutrikimÄ bei galimÄ alergijÄ nesudaro pagrindo vertinti, jog minėti sveikatos sutrikimai ir jų pasekmės susiję su patalpose esančiais nariuotakojais. PareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos bÅ«klės ir atsirandančių sveikatos sutrikimų, todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT nutartį 2019 m. balandžio 10 d. administracinėje byloje Nr. A-921-442/2019, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

PareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo K. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas) buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė