2023-03-27 Nr. CB-2761-2-13-3-00068-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1428

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00068-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. kovo 13 d. paduotu atsakovės G. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nutarties, kuria pakeistas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimas ir iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi (sprendimo esmė, argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula.

Atsakovės kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nepakankamai motyvavo nutartį, nukrypo nuo teismų praktikos pasakydamas, kad kasacinio teismo nutartis yra objektyviai neįgyvendinama. Be to, teismų praktika dėl CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo nevienoda, nes 1) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįsta, kad sprendžiant dėl nekokybiškų darbų kainos sumažinimo gali būti vadovaujamasi trūkumų šalinimo išlaidų dydžiu; 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kaina mažinama iki nulio, jeigu tokius trūkumus galima pašalinti tik išardžius darbų rezultatą ir juos atlikus iš naujo. Kasacinis teismas, grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo, nurodė ir tai, kad kaina mažinama tik nustačius, kiek rangovas sutaupė dėl to, jog darbai atlikti nekokybiškai. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas pusę prašomos skolos, pažymėjo, kad objektyviai neįmanoma nustatyti sutaupymo kaštų. Šiuo atveju neaišku, kaip apeliacinės instancijos teismas taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kokie kriterijai taikyti kainai sumažinti. Sprendžiant dėl kainos mažinimo neatsižvelgta į tai, kokiu tikslu atsakovė užsakė tokius darbus.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes neįvertino ir plačiau nepasisakė dėl ieškovės ir atsakovės pateiktų papildomų įrodymų, kuriais siekiama pagrįsti ar paneigti galimą ieškovės sutaupimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai priteisė šalims išlaidas dėl statybos specialistų nuomonių pateikimo, nors jomis nesivadovavo, jų apskritai nevertino. Teismas iš esmės pažeidė atsakovės, kuri dėjo pastangas apsiginti nuo jai pareikšto ieškinio ir akivaizdžiai neteisingos situacijos bei laimėjo pusę sumos, teises, nes dėl teismo priteistos sumos ji vis dėlto pralaimėjo procesą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Be to, skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu teisės klausimu nevienodumą.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 96 (devyniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. kovo 11 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 256.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Donatas Šernas

Jūratė Varanauskaitė