2024-04-24 Nr. AB-6875-3-62-3-03233-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-890-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03233-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 22-IL-20-04229-e (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 2 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.), ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo) (toliau – ir Aprašas), atliko pareiškėjo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas yra padaręs baudžiamosios ir administracinės teisės pažeidimų.

2.2. Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos, taip pat ir administraciniai nusižengimai pareiškėjo reputacijos vertinimui ir sprendimo priėmimui jokios neigiamos įtakos neturi, nes pareiškėjo teistumas yra išnykęs, administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais. Be to, pareiškėjas per paskutinius 12 mėnesių administracine tvarka nebuvo baustas, yra nepriekaištingos reputacijos.

2.3. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, galimai vadovavosi ankstesnės redakcijos (2019 m. birželio 27 d.) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tačiau pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas pareiškėjo reputacijos nepagrindė, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. birželio 5 d. nutarimo nuostatų, pagal kurias Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

3. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. 2022 m. spalio 25 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje užregistruotas pareiškėjo prašymas dėl leidimo išduoti ginklą. Siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui gali būti neišduodamas, vadovaujantis Aprašo III skyriaus nuostatomis, atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 5 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 322 straipsnio, 325 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 1 m. laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2004 m. birželio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01600-03 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo padaryto sukčiavimo nutrauktas, nes pareiškėjas susitaikė su nukentėjusiuoju, tačiau pareiškėjas pripažintas kaltu dėl padaryto nusikaltimo nuosavybei. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė panaudodamas legaliai turimą užtaisytą šaunamąjį ginklą, kurį demonstravo būdamas neblaivus, taip pareiškėjas ne tik šiurkščiai pažeidė šaunamojo ginklo laikymo taisykles, bet ir sukėlė realų pavojų aplinkiniams. Taigi, pareiškėjas savo nusikalstamu elgesiu kėsinosi į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte saugomas teisines vertybes – nuosavybę, viešąją tvarką, visuomenės saugumą.

4.2. Nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas baustas už 12 administracinių nusižengimų (pažeidimų), iš jų 5 kartus už nustatyto greičio viršijimą. Policijos registrų duomenys (2002 m. pareiškėjas 2 kartus baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą arba neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, 2019 m. pripažintas kaltu už viešosios tvarkos pažeidimą (nusikaltimą padarė būdamas neblaivus), 2021 m. baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam) patvirtina išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui, o teistumo panaikinimas nėra reikšmingas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.

4.3. Nagrinėjamu atveju klausimas, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas, ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis, taip pat išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai numato šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

7. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracini teismo praktikos kontekste akcentavo, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Pripažinimą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą ir tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.

8. Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, jog:

8.1. Pareiškėjas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 5 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 322 straipsnio, 325 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 1 m. laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams.

8.2. Kauno rajono policijos komisariate 2003 m. lapkričio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01600-03 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2004 m. birželio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01600-03, kuris buvo pradėtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl pareiškėjo buvo nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau iš minėto nutarimo matyti, kad jame konstatuota, jog pareiškėjas apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą (medieną), padarydamas nukentėjusiam J. R. 6 336,92 Lt žalą, t. y. nusikalstama veika nuosavybei buvo įrodyta.

8.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes susitaikė su nukentėjusiuoju. Tuo pačiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus ir šaudmenis vienerius metus ir šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendyje buvo konstatuoti faktai, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 10 d. apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,46 prom.), viešoje vietoje, t. y. viešbučio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto bendrosiose patalpose, kuriose yra valgomasis, viešbučio svečių bei administracijos akivaizdoje demonstravo rankoje laikomą užtaisytą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Smith Wesson“. Tokiu būdu grasindamas demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukėlė jų išgąstį bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

8.4. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. baustas už 12 administracinių nusižengimų, iš jų 5 kartus už nustatyto leistino greičio viršijimą, 2 kartus už alkoholinių gėrimų vartojimą arba girto pasirodymą viešoje vietoje. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas 2021 m. balandžio 2 d. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, dėl to 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti atėmimu 6 mėnesius.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei mąstą, sprendė, jog konstatuotos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjo neadekvatūs veiksmai be teisėto pagrindo naudojantis ginklu sukėlė pavojų visuomenei, todėl atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės visuomenės saugumui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, taip pat vertino, jog pareiškėjas linkęs vartoti alkoholį, dėl to jo elgesys tampa neadekvatus, neprognozuojamas.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad jo teistumas išnykęs, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nepaneigia Sprendime padarytos išvados dėl atsisakymo išduoti ginklą pareiškėjui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu teisėtumo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog teistumas asmeniui lemia įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, jog esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., 2015 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-756/2015, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2300-575/2016).

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog nustatyti ir įrodymais pagrįsti pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir įrodo, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ir visuomenės saugumui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu.

12. Teismas vertino, jog Sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklą yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas ir tinkamai motyvuotas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir patenkinti išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Kauno AVPK iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

14.1. Atsakovas savo priimto Sprendimo niekaip nemotyvavo, tik išdėstė pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus ir padarytas nusikalstamas veikas praeityje, tačiau jokių argumentų, kodėl pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nenurodė, nevertino administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų padarymo laiko aspektu. Atsakovas nėra nurodęs tikslių administracinių nusižengimų padarymo datų. Neaprašytas kiekvienas padarytas nusižengimas, todėl akivaizdu, kad Atsakovas priimdama skundžiamą Sprendimą nepagrindė, būtent dėl kokių pažeidimų atsisakė išduoti leidimą.

14.2. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas administracinius nusižengimus dėl greičio viršijimo, visiškai nekreipė dėmesio į jų padarymą laiko aspektu. Nurodyti administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais.

14.3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2017 m. kovo 22 d. Kauno AVPK pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai, išskyrus 2021 m. balandžio 2 d. padarytą administracinį nusižengimą, ir pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos, buvo padaryti dar iki 2017 m. kovo 22 d., kai Kauno AVPK pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl nurodytais administraciniais nusižengimais ir pareiškėjo padarytomis nusikalstamomis veikomis daugiau nei prieš dvidešimt metų, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėją charakterizuoja kaip pavojingą visuomenei asmenį, kuris kelia ypatingai didelę grėsmę, kai 2017 m. kovo 22 d. Kauno AVPK išduodamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šių aplinkybių nelaikė priežastimi neišduoti nurodyto leidimo.

14.4. Pareiškėjas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jokio teistumo nėra. Nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio yra praėję daugiau nei 3 metai, nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra suėjęs, todėl visą gyvenimą teistumo žyma negali būti vienintelis ir svarbiausias vertinimo kriterijus.

14.5. 2023 m. kovo 15 d. Konstitucinis teismas priėmė nutarimą Nr. KT30-N3/2023, kuriame pasisakė apie leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis apribojimą visam laikui, t. y. neterminuotam laikui, ir pasisakė, kad toks apribojimas neturėtų būti taikomas asmenims, nubaustiems bausmėmis, kurios negalėtų būti vertinamos kaip pačios griežčiausios. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ignoravo asmens nekaltumo prezumpcijos principą ir jo asmenybę įvertino klaidingų faktinių aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo pareiškėją charakterizuoti kaip neigiamą asmenybę, kontekste.

14.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnis, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir argumentus, vadovavosi tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, kuriuos iš esmės teismas priimdamas sprendimą tik atkartojo, dėl ko pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, tiek atsakovas, tiek teismas ignoravo asmens nekaltumo prezumpcijos principą ir jo asmenybę įvertino klaidingų faktinių aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo pareiškėją charakterizuoti kaip neigiamą asmenybę, kontekste.

15. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

16.1. Policijos registrų duomenys (2002 m. apeliantas 2 kartus baustas už alkoholinių gėrimų gėrimą arba girto pasirodymą viešoje vietoje, 2019 m. pripažintas kaltu už viešosios tvarkos pažeidimą (būdamas neblaivus, kai nustatytas 1, 46 prom. girtumas) demonstravo laikydamas rankoje užtaisytą teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą), 2021 m. baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam) patvirtina išvadą, jog neprognozuojamas ir viešosios teisės aktus pažeidžiantis apelianto elgesys gali kartotis, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Akivaizdu, kad apelianto teisės pažeidimai sietini su pavojumi visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, nuosavybei, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, akivaizdu, kad ne visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.

16.2. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nebuvo taikomas ir klausimas, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo visuomeninę veiklą, teigiamos charakteristikos savaime nepaneigia jo neatsakingo elgesio, kuris netoleruojamas viešo intereso apsaugos kontekste. Atsižvelgiant į apelianto padarytų teisės pažeidimų pobūdį, juos vertinant kokybiniu ir laiko požiūriais, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas yra neproporcinga priemonė, įvertinus tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidėjusia rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams. Atmestini ir tokie apelianto argumentai, jog neteisinga visą likusį gyvenimą persekioti jį už anksčiau padarytas klaidas. Nagrinėjimu atveju atsisakymas išduoti leidimą nėra neterminuotas, tiesiog apeliantas savo elgesiu turi įrodyti, kad grėsmės visuomenei dėl jo elgesio nebėra, o tai liudytų tam tikras laikotarpis, per kurį apeliantas nenusižengtų teisės aktų reikalavimams. Įstatymas nenumato draudimo teikti naują prašymą dėl leidimo ginklui išdavimo ir nenustato termino, per kurį nuo neigiamo sprendimo gali būti teikiamas naujas prašymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 22-IL-20-04229-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nustatyti ir įrodymais pagrįsti pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir įrodo, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ir visuomenės saugumui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei motyvais, kurių pagrindu pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu. Jis teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, administracinės teisės pažeidimus, pareiškėją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, pažeidė pareiškėjo nekaltumo prezumpciją.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

21. Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, jog asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).

22. Byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, yra pažymėjęs, kad joje kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974/2014). Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

24. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar policijos įstaiga (šiuo atveju – Kauno AVPK) surinko pakankamai akivaizdžių, informatyvių bei aktualių duomenų apie asmenį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurių visuma sudarytų pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog asmuo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymu saugomiems teisiniams gėriams).

25. Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino aplinkybes, jog: i) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 5 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 322 str., BK 325 str. 1 d. ir jam paskirtas 1 m. laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; ii) Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2004 m. birželio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1 01600-03 pagal BK 300 str. 1 d. dėl pareiškėjo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.; iii) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pareiškėjas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,46 promilių girtumas), viešoje vietoje, viešbučio svečių ir administracijos akivaizdoje demonstravo rankoje laikomą užtaisytą šaunamąjį ginklą; iv) Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas baustas už 12 administracinių nusižengimų (pažeidimų), iš jų 5 kartus už nustatyto greičio viršijimą; 2 kartus už alkoholinių gėrimų gėrimą arba girto pasirodymą viešoje vietoje; 1 kartą už vairavimą transporto priemonės, neturint teisės ją vairuoti; 1 kartą už vairavimą transporto priemonės, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas); 2 kartus už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą; 1 kartą už kreditorių teisių pažeidimą.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme neginčijo Kauno AVPK surinktų ir byloje esančių faktinių duomenų apie pareiškėjo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, administracinės teisės pažeidimus ir administracinius nusižengimus.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 10 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje, viešbučio svečių bei administracijos akivaizdoje demonstravo rankoje laikomą užtaisytą šaunamąjį ginklą – pistoletą, 2021 m. balandžio 2 d., transporto priemonę vairavo neblaivus) neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus.

28. Iš atsakovo Sprendimo matyti, kad buvo įvertintas nusikalstamų veikų / administracinių nusižengimų pobūdis, jų grėsmė visuomenės saugumui ir tvarkai, pareiškėjo asmenybė. Taigi iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad jame įvertinta pareiškėjo individuali situacija ir pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors dalis pareiškėjo nuskalstamų veikų bei administracinių nusižengimų buvo padaryti iki 2017 m. kovo 22 d., kai pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nagrinėjamu atveju esmine aplinkybe atsisakant pareiškėjui išduoti leidimą (nešiotis) ginklus laikytina pareiškėjo 2018 m. gruodžio 10 d. padaryta nusikalstama veika, kuomet pareiškėjo neadekvatūs veiksmai be teisėto pagrindo naudojantis ginklu sukėlė pavojų visuomenei.

30. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną, teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiaisiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

31. Pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis charakterizuojamas teigiamai, nesudaro pagrindo tenkinti jo skundo reikalavimą.

32. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo pažeidimai nebuvo tokio pavojingumo, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą pažymėtina, kad pareiškėjo daromi pažeidimai, jų sistemiškumas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nepaklūsta pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, jo veiksmai liudija demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą.

33. Dėl pareiškėjo argumentų, kad praeityje jo padaryti nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai yra praradę aktualumą laiko aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime nurodė, kad Įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos riboti teisę asmenims įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys abejoti dėl pavojaus, kurį asmuo gali kelti arba kelia sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai, turėdamas teisę laikyti ar nešiotis ginklus. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo surinkti duomenys nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje, be kita ko, aktualumo vertinant jo elgesį šių dienų kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvadomis dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo praeityje padarytais nusikaltimu ir administraciniais nusižengimais. Vertintina, kad pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų sistemiškumas (atsižvelgiant inter alia į jų padarymo laiką) nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nesilaikyti teisinio reguliavimo, demonstruoti netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką. Nustatyti duomenys neleidžia abejoti nei pažeidimų aktualumu, nei jų reikšmingumu „kokybiniu“ aspektu.

34. Apibendrindama šiame sprendime aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėjas kol kas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas priimti sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.

35. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė