00cebc2a-a5c6-4a2b-96fb-b32a2069a0b5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-28-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00690-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 33, 35.5, 62.1, 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Neringos Å vedienės ir Zitos Smirnovienės,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės L. S. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011-03-29 galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal L.

S. ieÅ¡kinį D. B. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovo D. B. 2913 Lt jai padarytos žalos, 5 proc. metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2009-01-28 su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ji už 900 Lt pardavė, o atsakovas nupirko automobilį BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi pinigai buvo sumokėti 2009-01-03, t. y. dar prieÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ , ieÅ¡kovė leido atsakovui automobiliu naudotis iki sutarties sudarymo. 2009-02-15 automobilis BMW 325, v. n. (duomenys neskelbtini) pateko į autoįvykį, apie kurį ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta 2009-03-05 ir papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ .

Automobilis iÅ¡ įvykio vietos buvo nuvežtas į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikÅ¡telę. PaaiÅ¡kinimÄ paėmę pareigÅ«nai ieÅ¡kovei nurodė, kad automobilį bus galima atsiimti, kai bus baigtas tyrimas dėl administracinio teisės pažeidimo. 2010-06-18 antstolių kontora pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ apie UAB „Sauda“ atžvilgiu susidariusiÄ 3884 Lt skolÄ už automobilio stovėjimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad nedelsdama kreipėsi į policijos komisariatÄ ir jai 2010-07-12 buvo iÅ¡duotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę.

Už automobilio saugojimÄ ieÅ¡kovė UAB „Sauda“ sumokėjo 2 913 Lt. Å i skola (2 913 Lt) yra ieÅ¡kovės žalÄ , kuri atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių atsakovas neneigia ir todėl privalo visiÅ¡kai atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ . 2010-10-05 preliminariu sprendimu teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.2010-10-29 teisme priimti atsakovo prieÅ¡taravimai. Atsakovas prieÅ¡taravimuose nurodė, kad 2010-10-05 teismo sprendimas yra nepagrįstas todėl turi bÅ«ti panaikintas. 2009-02-07 jis sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ automobilį BMW 325, v. n. (duomenys neskelbtini) pardavė A.

C.. Kadangi ieÅ¡kovė po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su atsakovu neįvykdė savo pareigos, nesikreipė į VÄ® „Regitra“ ir nepateikė nustatytos formos praneÅ¡imo-deklaracijos apie parduotÄ automobilį, atsakovas negalėjo įgyvendinti savo pareigos įregistruoti transporto priemonę savo vardu, atitinkamai negalėjo įregistruoti ir sandorio, sudaryto su A. C.. Kadangi autoįvykio metu atsakovas automobilį jau buvo pardavęs A. C., paslaugų, už kurias praÅ¡oma apmokėjimo regreso tvarka, suteikimo metu jis nebuvo nei automobilio BMW 325, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas, nei valdytojas, todėl ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.

Atsakovas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonės perdavimo saugoti metu transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas buvo A. C., negalima atsakovo civilinė atsakomybė, kuri siejama su neteisėtais veiksmais ir kalte. Tai, kad atsakovas perleido automobilį A. C. nelaikytina jo kalte, kadangi savo veiksmų atsakovas neprivalėjo derinti su ieškove, o tai, kad atsakovas negalėjo perregistruoti automobilio yra ir ieškovės kaltė, kadangi pirmiausia ji pati neįvykdė savo pareigos informuoti VĮ „Regitra“ apie pasikeitusius automobilio savininko duomenis.

Jokie kalti ar neteisėti atsakovo veiksmai nėra įrodyti, todėl nepagrįstas yra ir reikalavimas atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ .IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo prieÅ¡taravimus praÅ¡o atmesti atsakovo prieÅ¡taravimuose iÅ¡dėstytus argumentus ir tenkinti jos ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo teiginiais, jog dėl to, kad automobilio perleidimo faktas nebuvo įregistruotas VÄ® „Regitra“, kalta ieÅ¡kovė, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis kreipėsi į VÄ® „Regitra“ ir jam buvo atsisakyta registruoti pasikeitusius duomenis dėl to, jog ieÅ¡kovė neįregistravo duomenų pasikeitimo pirma.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas be pagrindo remiasi pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp jos ir A. C., kadangi A. C. policijos pareigūnų niekada nebuvo apklaustas ir pirkimo-pardavimo sutarties buvimo/tikrumo klausimas apskritai nebuvo nagrinėjamas. Be to, jei jau atsakovas teigia, kad neįregistravusi duomenų pasikeitimo, ieškovė veikė savo rizika, nes ir toliau buvo automobilio savininkė, nesuderinami ir su paties atsakovo veiksmais parduodant automobilį A. C., t. y. atsakovas, žinodamas, kad automobilio savininkė yra ieškovė, negalėjo parduoti automobilio be ieškovės žinios.

IeÅ¡kovės teigimu nėra įrodyta ir tai, kas kaltas dėl autoįvykio, todėl aplinkybių, jog A. C. buvo automobilio valdytojas ieÅ¡kovė nepripažįsta. Tai, kad atsakovui nebuvo žinoma apie automobilio perdavimÄ saugoti, ieÅ¡kovė laiko melu, kadangi atsakovas buvo apklausiamas apie įvykį, jis žinojo, kad automobilis pateko į autoįvykį, tačiau suvokdamas, jog pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp jo ir A. C. neturi teisinės galios tretiesiems asmenims, piktybiÅ¡kai vengė atsiimti automobilį nenorėdamas patirti iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å irvintų rajono apylinkės teismas 2011-03-29 priėmė galutinį sprendimÄ 2010-10-05 preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė atsakovui 2009-01-03 pardavė automobilį BMW 325 v. n. (duomenys neskelbtini). Pirkimas-pardavimas sutartimi buvo įformintas 2009-01-28 (b. l. 7-8). Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių ginčo nėra – įrodyta, kad teisėtas automobilio valdytojas nuo 2009-01-03 buvo atsakovas D.

B.. 2009-02-15 Vilniaus m. įvyko autoįvykis, kuriame galimai dalyvavo automobilis BMW325 v. n. (duomenys neskelbtini) Å is automobilis buvo rastas netoli eismo įvykio. Å ias aplinkybes patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 14-15). IÅ¡ įvykio vietos automobilis priverstinai buvo paimtas ir nuvežtas saugojimui (b. l. 11). Už automobilio saugojimÄ 2913 Lt sumokėjo ieÅ¡kovė (b. l.18-19). Ji automobilį atidavė iÅ¡montuoti ir sunaikinti, už kÄ gavo 335 Lt (b. l.69-71). IeÅ¡kovė laiko, kad ji be pagrindo sumokėjo už automobilio saugojimÄ , nes tuo metu ji nebuvo jo savininkė.

Saugojimo iÅ¡laidas ji buvo priversta sumokėti, nes transporto priemonių registre buvo duomenys, kad savininkė yra ji, be to, apmokėjimo iÅ¡ jos reikalavo antstoliai (b. l. 16). PraÅ¡o patirtÄ Å¾alÄ 2913 Lt sumoje priteisti iÅ¡ atsakovo, kuriam ji savo automobilį pardavė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje atsakovas pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ apie tai, kad jis 2009-02-07, t. y. dar prieÅ¡ autoįvykį (2009-02-15) automobilį pardavė A. C. (b. l.67). Teismui nekilo jokių abejonių, kad sutartis yra tikra, ji nėra nuginčyta ir nebuvo ginčijama.

Pagal formÄ sutartis yra analogiÅ¡ka ieÅ¡kovės pateiktai sutarčiai (b. l. 8). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad realiai yra toks asmuo – A. C., žinoma jo gyvenamoji vieta, asmens kodas. Tačiau ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė kategoriÅ¡kÄ pozicijÄ , kad Å¡iam asmeniui ji pretenzijų neturi, atsakovo keisti nepageidauja. IÅ¡ bylos medžiagos (b. l.

14) matyti, kad policijos pareigūnams šio asmens tik nepavyko surasti. Kadangi šiam asmeniui nebuvo keliami jokie reikalavimai, pirkimo-pardavimo sutartis su juo apskritai nebuvo ginčyta, byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka ir tik tarp ieškovės ir atsakovo ir dėl jų ginčo priimtas preliminarus sprendimas, dėl A. C. teisių ir pareigų teismas apskritai negali pasisakyti ir nepasisako. Be to, A. C. byloje buvo apklaustas liudytoju ir parodė, kad nuo 2009-02-09 jis buvo šio automobilio savininkas, kad jis už 900 Lt automobilį įsigijo iš atsakovo, tačiau detalėms apie vasario 12 d.

šį automobilį pardavė kitam asmeniui. Dokumentų apie pardavimÄ jis neuri, į registro įmonę jis nesikreipė, pirkėjo duomenų nežino. Darytina iÅ¡vada, kad įvykio metu atsakovas nebuvo automobilio savininkas ar valdytojas, todėl nebuvo atsakingas už pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas už jo saugojimÄ po autoįvykio, t. y. jis nepadarė jokių kaltų veiksmų civilinei atsakomybei atsirasti. IeÅ¡kovė savo rizika iÅ¡laidas už automobilio saugojimÄ apmokėjo pati. IeÅ¡kovė neginčijo atsakovo ir A.

C. pirkimo-pardavimo sutarties, kategoriÅ¡kai atsisakė reikalavimų A. C., todėl ieÅ¡kovė gali svarstyti galimybę, esant tam pagrindui, nuostolius priteisti iÅ¡ kito asmens. IeÅ¡kinys atmestinas tuo pagrindu, kad atsakovas nėra atsakingas už ieÅ¡kovei atsiradusius nuostolius, todėl teismas apskritai nepasisako dėl Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių vertinimo apie tai, kad ieÅ¡kovė, nelaikydama savęs savininke prisiėmė atsakomybę už automobilio saugojimo iÅ¡laidų padengimÄ . BÅ«tent ji ne tik gavo pinigus už automobilio pardavimÄ atsakovui, bet ir pati šį automobilį atidavė sunaikinti ir vėl gi gavo naudÄ .

Å ios aplinkybės svarstytinos ir vertintinos, esant pagrindui, nagrinėjant bylÄ kitam atsakovui. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2011-03-29 Å irvintų rajono apylinkės teismo galutinį sprendimÄ ir priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovo D. B. 2913 Lt jai padarytos žalos, 5 proc. metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodo, kad:1. Ji neatsisako reikalavimų A. C., o atsisako, kad jai bÅ«tų perkelta įrodinėjimo naÅ¡ta, kadangi atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad tarp atsakovo ir A.

C. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. IeÅ¡kovė nematė pagrindo, jog automobilis buvo teisėtai ir teisingai dar kartÄ parduotas A. C., todėl ieÅ¡kovė nematė pagrindo šį asmenį traukti į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsniu, ieÅ¡kovei, kaip trečiajam asmeniui, tarp atsakovo ir A. C. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, net jei ji ir bÅ«tų sudaryta tokiomis aplinkybėmis, kaip teigia atsakovas, neturi sukelti teisinių pasekmių.

IeÅ¡kovės atžvilgiu galiojanti yra tarp jos ir atsakovo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytÄ sutartį ji ginčija kaip įrodymÄ , dėl to pirmosios instancijos teismo teiginys, kad minėta sutartis yra tikra, ji nėra nuginčyta ir nebuvo ginčijama, yra neteisingas.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nesant abejonių, kad tarp atsakovo ir A. C. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra tikra.

3. Kasacinis teismas pasisakė, kad tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad ji yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis galioja Å¡ios sutarties Å¡alims, todėl, vadovaudamasi minėtu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia atsakovui ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Atsakovas ir A. C. turėtų ieÅ¡kovei atlyginti kaip solidarÅ«s bendraskoliai, todėl vadovaudamasi CK 6.6 straipsniu, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ tik atsakovui, t. y. vienam iÅ¡ bendraskolių.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas nepadarė jokių kaltų veiksmų civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovas nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kad pažeidimo metu automobilis jam nebepriklausė. IeÅ¡kovė, bÅ«dama registruota automobilio savininkė, ėmėsi visų priemonių, kad įsiskolinimas už automobilio saugojimÄ nedidėtų (sumokėjo UAB „Sauda“ 2 913 Lt). Apie Å¡ias aplinkybes informavo atsakovÄ .5. Vadovaujantis apygardos teismų formuojama praktika Å¡ioje byloje nagrinėjamu klausimu, ieÅ¡kovė turi teisėtų lÅ«kesčių, kuriuos pirmosios instancijos sprendimas pažeidžia.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad:1. Pirmosios instancijos teismas neperkėlė apeliantei pareigos įrodinėti pirkimo-pardavimo sutarties tarp atsakovo ir A. C. sudarymo fakto. IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė, kad ginčija ne minėtÄ sutartį, o jos sÄ sajÄ su byla. IeÅ¡kovė reikalavimų A. C. atsisakė.2. Abejonių dėl tarp atsakovo ir A. C. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties tikrumo teismui nekilo, Å¡ios sutarties sudarymÄ patvirtino abi Å¡alys (atsakovas ir A. C.).

3. Automobilių pirkimo-pardavimo sutartys nėra privalomai registruojamos, registruojamas tik savininko pasikeitimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 1.75 straipsnio nuostatos analogiÅ¡kais atvejais galėtų bÅ«ti taikomos tik tuomet, jeigu įstatyme bÅ«tų nustatytas privalomas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimas. Å ioje byloje atsakovas įrodinėja faktines aplinkybes ne automobilio registravimo faktu.4. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu atsakovas nebuvo automobilio savininkas ar valdytojas, todėl nebuvo atsakingas už pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas už automobilio saugojimÄ po autoįvykio.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).Nagrinėjamos bylos atveju pagrindinis ieÅ¡kovės (apeliantės) argumentas, įrodantis pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ , yra tas, kad atsakovas (o ne kitas asmuo, kai nurodė pirmosios instancijos teismas) yra atsakingas už ieÅ¡kovės patirtos žalos (automobilio saugojimo iÅ¡laidų) atlyginimÄ , kadangi nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi tarp ieÅ¡kovės (registruotos automobilio savininkės) ir atsakovo 2009-01-28 sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, o ne tariamai tarp atsakovo ir A.

C. 2009-02-07 sudaryta to paties automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl turi bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad atsakovas buvo automobilio savininku autoįvykio metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Å¡ia apeliantės pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų. Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Å ia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Pagal dispozityviÄ jÄ CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatÄ daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Kiekvienu atveju bÅ«tina patikrinti, ar Å¡alys transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ar kitų sÄ lygų, pavyzdžiui, kad nuosavybės teisė pereina daikto įgijėjui tik po to, kai jis sumokės daikto kainÄ ; ar tik po to, kai daikto pardavėjas iÅ¡registruoja daiktÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo registro; ar tik po to, kai Å¡alys ar viena iÅ¡ jų įregistruoja pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu ji turi bÅ«ti registruojama.

Jeigu sutartyje tokių ar panaÅ¡ių iÅ¡lygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi bÅ«ti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatÄ . Perduoti daiktÄ pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iÅ¡ pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo Å¡ios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktÄ pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktÄ valdyti, ir paÅ¡alintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliÅ«tys.

Tai reiÅ¡kia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktÄ nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali bÅ«ti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiÅ«ra. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti įstatyme nenustatyta reikalavimų, kad transporto priemonė bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkinga, tinkama eismui (įregistruota, perregistruota, apdrausta kaip turtas ar jos valdytojo civilinė atsakomybė ir pan.).

Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje tokių ar panaÅ¡ių sÄ lygų nenustatyta, tai nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjimo pirkėjui momentas nustatomas pagal bendrÄ sias CK 6.317, 6.318 straipsnių taisykles. Ä®statymuose ar teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigų pradedant eksploatuoti transporto priemonę (įregistruoti, apdrausti ir kt.) netaikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu Å¡ie reikalavimai tiesiogiai pagal teisės aktus neturi bÅ«ti taikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo sutartį.

CK 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ . Tokios registracijos tikslas – iÅ¡vieÅ¡inti sandorio sudarymo faktÄ tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, Å¡alims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto Å¡alys negali panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais, pvz., liudytojų parodymais ir pan. (CK 1.75 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010).

Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, jos registracijos ir jos teisinės reikÅ¡mės ne kartÄ pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448;2010-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2010-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495; kt.). Esmine nagrinėjamam ginčui spręsti laikytina kasacinio teismo iÅ¡vada, kad nei CK, nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos.

Poįstatyminio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrÄ dėl automobilio registracijos duomenų keitimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 71.1; 72.3.1 punktai), yra skirtos daiktams registruoti. Tuo tarpu CK 1.75 straipsnis reglamentuoja sutarčių įregistravimÄ ir Å¡i nuostata netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku.

Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neiÅ¡vieÅ¡inimas transporto priemonių registre, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sÄ lygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).Nagrinėjamos bylos atveju, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad į byla pateiktos 2009-01-28 ir 2009-02-07 to paties automobilio BMW 325, v. n. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys (b. l. 8, 69) yra galiojančios ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytos, t. y. byloje nėra pareikÅ¡tas reikalavimas kuriÄ nors iÅ¡ minėtų sutarčių pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1 knygos IV skyriuje nustatyta tvarka.

Tokiu bÅ«du, atsižvelgdama į anksčiau pateiktÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad 2009-01-28 pirkimo-pardavimo sutartimi apeliantė perleido nuosavybės teisę į ginčo automobilį atsakovui. Minėtoje sutartyje, kuri buvo sudaryta ir įvykdyta dar prieÅ¡ jos sudarymÄ perduodant daiktÄ pirkėjui (b. l. 7-8), nėra sÄ lygos dėl nuosavybės teisės pirkėjui (atsakovui) perėjimo po to, kai bus pakeisti transporto priemonės registracijos duomenys, o įstatyme nenustatyta privaloma transporto priemonės registracija, kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui sÄ lyga, todėl sprendžiant dėl to, kas yra automobilio savininkas, buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė (pagal 2009-01-28 pirkimo-pardavimo sutartį), kaip ir atsakovas (pagal 2009-02-07 pirkimo-pardavimo sutartį) daiktÄ pardavė, t. y. nustojo bÅ«ti transporto priemonės savininkais.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra atsakingas dėl ieškovės patirtos žalos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog ieškovė kategoriškai atsisakė reikalavimų A.

C., todėl ieÅ¡kovė gali svarstyti galimybę, esant tam pagrindui, nuostolius priteisti iÅ¡ kito asmens, tokiu bÅ«du kartu pasisakė ir dėl į bylÄ neįtraukto A. C. (Å¡is asmuo byloje tik buvo apklaustas kaip liudytojas, b. l. 82, 98-100) (pagal byloje esančius įrodymus paskutinio automobilio pirkėjo) pareigos atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei. Pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad į Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ teismo iniciatyva trečiuoju asmeniu turi bÅ«ti įtrauktas A. C. ir Å¡i aplinkybė yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Nors ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialinės pareigos atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , o apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti įtraukti į bylos nagrinėjimÄ kiti asmenys, darytina iÅ¡vada, kad bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 straipsniais, n u t a r ė: Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011-03-29 galutinį sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                  Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjos                                                                                                                   Neringa Å vedienė   Zita Smirnovienė