2021-04-14 Nr. AB-7812-3-62-3-01024-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-253-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01024-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. jis periodiškai buvo laikomas LAVL netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui kaskart atvykus į LAVL, iš jo būdavo paimami visi viršutiniai drabužiai ir padedami į sandėlį prieš jo valią, o vietoje jų būdavo išduodama pižama (kelnės ir baltiniai) bei striukė. Dėl to šaltuoju metų laiku pareiškėjas neturėjo galimybės išeiti pasivaikščioti į lauką. Pareiškėjas tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į LAVL, kad jam būtų suteikti viršutiniai drabužiai, tačiau ši problema nebuvo sprendžiama.

Išduodama pižama pareiškėjui buvo per maža, todėl jis jautėsi žeminamas, jautė nepatogumus. Kamerose nebuvo radijo imtuvų, dėl to pareiškėjas negalėjo pozityviai leisti laisvalaikio, klausytis muzikos, radijo laidų. Kameroje nebuvo stalo ir virdulio, todėl pareiškėjas negalėjo pasigaminti valgyti, atsigerti virinto vandens, arbatos. LAVL nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, pareiškėjas nebuvo aprūpintas stalo žaidimais, nebuvo jokio laisvalaikio užimtumo, tai lėmė intensyvesnius kalinimo pasekmių išgyvenimus. Taip pat nebuvo įrengtos virtuvėlės ir kambario maisto produktams laikyti, todėl pareiškėjas negalėjo įsigyti pakankamo kiekio maisto produktų, nes laikant netinkamoje temperatūroje maistas sugestų.

Pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 14 d. bandė atsiimti asmeninius vitaminus, kuriuos gavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje iš artimųjų, tačiau LAVL 2016 m. liepos 12 d. atsakyme Nr. 7-489 nurodė, kad vitaminus pareiškėjas galės atsiimti atvykęs į LAVL. Nors pareiškėjas LAVL buvo ne kartą, rašė prašymus ir skundus, įstaiga vis tiek neatidavė pareiškėjui vitaminų. LAVL nesuteikė galimybės apsipirkti parduotuvėje, tam tikslui yra išduodamos prašymų formos, į kurias surašomos prekės, tačiau daugelio prekių parduotuvė neturi, o galimybė nusipirkti panašių prekių nėra sudaroma.

Pareiškėjas, nepriklausantis drausmės grupei, buvo be pagrindo rakinamas kameroje, nebuvo suteikiama galimybė judėti korpuse, tai sukėlė pareiškėjui intensyvesnius suvaržymus nei nustato teisės aktai. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė džiovinti rūbus, todėl pareiškėjas negalėjo jų išsiskalbti. Įstaiga dušinėje neišduodavo atskiro rankšluosčio, o savo rankšluostį pareiškėjas turėjo tik vieną, tačiau jo nebuvo kur džiovinti. Taip pat einant į dušą nebuvo išduodamas muilas, duše nebuvo įrengtų prausiklio dozatorių.

Nebuvo įrengto dušo patalpos prieškambario, nusirengimo (apsirengimo) patalpos. Pareiškėjui atvykus į LAVL, iš jo nepagrįstai buvo paimti skalbimo milteliai ir indai, kurie pareiškėjui buvo išduoti pataisos namuose. Naujų indų LAVL pareiškėjui nesuteikė.

3. Pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. (5 dienas) neteisėtai buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), nes LAVL nutarė pareiškėją perkelti į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN) per Lukiškių TI-K, o ne tiesiogiai į Alytaus PN. Todėl pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo nepagrįstai apsunkintos.

4. LAVL priima raštus ne visą darbo dieną, kviečiami pareigūnai neateina, raštų nepriima, jų nedelsiant neregistruoja ir neduoda dėl to pasirašyti, priėmę raštus atrenka, kuriuos registruoti, o kurių neregistruoti. Dėl įstaigos aplaidumo pareiškėjas neteko galimybės 2019 m. kovo 28 d. paskambinti savo artimiesiems ir pranešti, kad yra LAVL, tai sukėlė daug nepatogumų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė išgyvenimų, neteisėtą baudimą, jautėsi pažemintas.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas 2016 m. balandžio 19–27 d., 2017 m. birželio 21–28 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 6 d., 2018 m. sausio 10‑17 d., 2018 m. kovo 28–30 d., 2019 m. vasario 2–7 d., nuo 2019 m. kovo 28 d. iki balandžio 4 d.

7. LAVL nurodė, kad ji laikosi teisės aktuose nustatytų užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduoda įstaigos drabužius. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužius, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi LAVL daiktų sandėlyje. LAVL drabužiai – pižamos yra kokybiškos, standartinių dydžių, keičiamos ne rečiau nei kartą per savaitę, jų LAVL turi pakankamai, nekokybiškos pižamos pacientams neišduodamos. Nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išduota nekokybiška pižama. LAVL yra sudariusi specializuoto (sveikatos priežiūros ir kitoms panašaus profilio įstaigoms) skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747, pagal kurią LAVL skalbiniai yra centralizuotai skalbiami UAB „Kauno skalbykla“. Taip pat kiekviename LAVL gydomajame korpuse yra skalbimo mašina, kurioje nuteistieji gali išsiskalbti savo asmeninius drabužius. Nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus LAVL gydomojo skyriaus tvarkinio pareigose, pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus ir esant poreikiui surenka ir grąžina išskalbtus bei išdžiovintus nuteistųjų (suimtųjų) asmeninius drabužius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad LAVL negalėjo išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninių drabužių, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

8. LAVL visus naujai atvykusius suimtuosius (nuteistuosius) supažindina su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis. Nuteistųjų dienotvarkė bei bendro pobūdžio informacija apie bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas yra paskelbta kiekvieno korpuso koridoriuose esančiuose informaciniuose stenduose ir prie taksofono, ši informacija yra laisvai prieinama kiekvienam nuteistajam, kuris yra vedamas pasivaikščioti ar prie taksofono. Pareiškėjo LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole yra nurodyta, kad jis yra pasirašytinai supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis ir jam yra įteikta atmintinė.

9. Užtikrinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkto reikalavimus, LAVL pacientai yra laikomi lokalizuotuose korpusuose ir yra rakinami savo gyvenamosiose patalpose. Kiekvieno lokalizuoto pastato atskiroje patalpoje pacientams užtikrinami tik individualūs susitikimai su kviestiniais svečiais; laikinai išvykstantiems (ne ilgiau kaip 60 dienų) nuteistiesiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą Resocializacijos skyriuje programos taikomos tik tiek, kiek reikia užtikrinti pagrindinių nuteistųjų teisių įgyvendinimą (gali būti suteikti pasimatymai, telefoniniai skambučiai, apsipirkimas parduotuvėje ir pan.).

10. Nuteistieji gali pasinaudoti biblioteka. Knygų sąrašas pateikiamas prašančiajam, kuris išsirenka norimą leidinį. Nuteistieji gauna periodinės spaudos, kuri pateikiama kiekvieną dieną. Palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais nuteistieji turi galimybę susirašinėdami laiškais ar susiskambindami telefonu, o norėdami gauti teisinę informaciją ar kitus duomenis, turi teisę kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą su konkrečiu prašymu.

11. LAVL taikomi gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011). Higienos normos HN 47:2011 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Higienos norma nenustato reikalavimo, kad palatose turi būti stalas. Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas nurodo, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla). Minėti teisės aktai stalų palatose nenumato.

12. Pareiškėjui, kaip ir kitiems pacientams, buvo išduoti LAVL indai, o pareiškėjo asmeniniai indai padėti į saugojimo patalpas. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 30.3 punktą LAVL pacientams draudžiama laikyti maisto produktus ir gėrimus ne priskirtoje spintelėje, o pagal 30.4 punktą – laikyti spintelėje maisto produktus ir gėrimus, kurie pagal gamintojo reikalavimus negali būti laikomi pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 punkte gyvenamajai patalpai nustatytą temperatūros režimą (ne mažesnė nei 18 laipsnių ir ne aukštesnė nei 28 laipsnių). Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo sudarytos sąlygos maitintis jo gyvenamoje patalpoje, o leidžiamus maisto produktus pareiškėjas galėjo laikyti tam skirtoje spintelėje.

13. Pagal LAVL dienotvarkę pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti į kiemelius. Pareiškėjo deklaratyvūs pareiškimai, kad dėl LAVL išduotos netinkamos pižamos jis negalėjo pasivaikščioti gryname ore, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

14. Kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, pataisos įstaigos buhalterijoje patikrina nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą, nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą. LAVL esanti parduotuvė dirba tik dvi dienas per savaitę, kai kurių maisto prekių galiojimo terminas yra labai trumpas, nėra žinomas tą dieną apsipirkti ketinančių nuteistųjų (suimtųjų) skaičius bei prekių poreikis, todėl parduotuvė ne visada gali turėti viso asortimento ir prekių atsargų.

15. Pareiškėjas su 2018 m. sausio 18 d. skundu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių rūmus, kurie pagal kompetenciją persiuntė šį skundą LAVL, į kurį LAVL pareiškėjui atsakė raštu. Pagal minėtą skundą buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjui rankšluostis buvo išduotas pasirašytinai, kitu ginčui aktualiu laikotarpiu nėra duomenų, kad pareiškėjas prašė, o LAVL neišdavė rankšluosčio.

16. LAVL dušo patalpos įrengtos remiantis Higienos norma HN 47:2011, kuri numato, kad kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje). LAVL dušo kabinos įrengtos taip, kad nuteistieji (suimtieji) galėtų praustis po vieną, kabinose yra pakankamai vietos persirengti, pasidėti (pasikabinti) drabužius. LAVL higienos priemonės išduodamos kiekvienam nuteistajam (suimtajam) (jeigu jis yra nemokus) asmeniškai, LAVL, neįrengdama dušo patalpose prausiklių dozatorių, teisės aktų nepažeidė.

17. Ginčui aktualiu laikotarpiu visi pareiškėjos prašymai ir skundai, kurie buvo įteikti LAVL Reabilitacijos skyriaus specialistui, buvo užregistruoti tą pačią dieną.

18. LAVL, patikrinusi turimą dokumentaciją, nustatė, kad pareiškėjo vitaminai buvo perduoti konvojui, tai patvirtina Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo 2017 m. birželio 28 d. Nr. PS-8322 įrašai su pareiškėjo parašu, kad jis neturi pretenzijų.

19. Pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. kovo 30 d.) suteikus visas medicinines paslaugas, jis 2018 m. kovo 30 d. buvo išrašytas iš LAVL. Pareiškėjas 2018 m. kovo 30 d. (penktadienį) planiniu Viešojo saugumo tarnybos konvojumi per Lukiškių TI-K tranzitu grąžintas į Alytaus PN. LAVL darbuotojai, organizuodami pareiškėjo konvojavimą (grąžinimą) tranzitu per Lukiškių TI-K į Alytaus PN, vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 14 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų (paimtų ir negrąžintų vitaminų, neįrengtų stalų ir džiovyklų kamerose, neįrengto persirengimo kambario dušo patalpoje, neišduoto rankšluosčio, pareiškėjo raštų neregistravimo) LAVL laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

21. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, periodiškai laikant jį netinkamomis sąlygomis LAVL laikotarpiu 2016 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., atlyginimo priteisimo.

22. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1674-644/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priėmė 2018 m. kovo 27 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi minėtą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimas įsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs nurodytą sprendimą, konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. I-1647-644/2018 pareiškėjas, be kita ko, kėlė ginčą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (paimtų ir negrąžintų vitaminų, neįrengtų stalų ir džiovyklų kamerose, neįrengto persirengimo kambario dušo patalpoje, neišduoto rankšluosčio, pareiškėjo raštų neregistravimo) LAVL laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d., t. y. analogišką ginčą (tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Todėl teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų (paimtų ir negrąžintų vitaminų, neįrengtų stalų ir džiovyklų kamerose, neįrengto persirengimo kambario dušo patalpoje, neišduoto rankšluosčio, pareiškėjo raštų neregistravimo) LAVL laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. Teismas nurodė, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 str. 3 d.).

23. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo gydomas LAVL, taip pat pareiškėjo skundo turinį, nurodė, kad byloje bus vertinami laikotarpiai nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 28 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. dėl tų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurios nepatenka į administracinės bylos Nr. I-1647-644/2018 nagrinėjimo apimtį, taip pat laikotarpiai nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 17 d., nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. kovo 30 d., nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 7 d., nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl nepagrįstai iš jo paimtų drabužių ir išduotos plonos pižamos, nustatė, kad, atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjui buvo išduodamos tinkamos pižamos bei žieminės striukės. Teismas įvertino aktualų teisinį reglamentavimą (Higienos normos HN 47-1:2012 108 punktą, Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą), LAVL pateiktą pižamų pirkimo-pardavimo sutartį ir žieminių darbo rūbų (striukių) su įmonės logotipu pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 28 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole Nr. PS-5187 pareiškėjas buvo pareiškęs pretenzijas, jog pageidauja turėti asmeninius rūbus, taip pat nurodė, kad išduotos pižaminės kelnės per siauros; pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. teikė prašymą LAVL direktoriui grąžinti jam kelnes arba išduoti viršutines kelnes, su kuriomis jis galėtų išeiti pasivaikščioti. Į pastarąjį pareiškėjo skundą atsakovo atstovas atsakė 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 7-273, kuriame nurodė, jog pareiškėjui atvykus į LAVL buvo išduoti Ligoninės viršutiniai drabužiai, su kuriais jis galėjo eiti pasivaikščioti. Teismas įvertino, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. prašymo tinkamai nemotyvavo, nenurodė, jog LAVL išduotos pižaminės kelnės netinkamos, o tik prašė išduoti kelnes, su kuriomis galėtų eiti pasivaikščioti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog, pareiškėjo teigimu, jam išduotos per siauros pižaminės kelnės būtų pakeistos, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2019 m. kovo 29 d. prašyme pareiškėjas šios aplinkybės nenurodė, nekėlė pretenzijų dėl pižaminių kelnių dydžio. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, į byloje surinktą medžiagą, nesant jokių objektyvių įrodymų, jog LAVL pareiškėjui išduoti drabužiai neatitiko sezoniškumo ar buvo nekokybiški, nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtų LAVL veiksmų.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl neįrengto radijo imtuvo, rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktu ir nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas dėl neveikiančio radijo taško ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į LAVL administraciją ir atsakovo atstovas, žinodamas apie netinkamas kalinimo sąlygas, nesiėmė priemonių šiuos trūkumus ištaisyti. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, todėl atitinkamus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

26. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl kameros neaprūpinimo virduliu, rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 571, 76 punktais ir 18 priedu ir nurodė, kad pagal bendrą tvarką elektrinio virdulio, jei gydymo LAVL trukmė neviršija 60 dienų, turėti su savimi neleidžiama. Pareiškėjas LAVL buvo gydomas trumpais laikotarpiais (nuo 3 iki 8 dienų), todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

27. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad kamerose nebuvo stalo, rėmėsi Higienos normos HN 47:2011 21 punktu ir pažymėjo, jog minėtas teisinis reglamentavimas nenumato stalo įrengimo LAVL gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

28. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad jis, nepriklausantis drausmės grupei, buvo be pagrindo rakinamas kameroje, nebuvo suteikiama galimybė judėti korpuse, rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 ir 732 punktais ir nurodė, kad nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų. Pareiškėjas nenurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų buvo nesilaikoma, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentai dėl jo nepagrįsto laikymo kameroje.

29. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas kamerų tipo patalpose, jo argumentus dėl laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams laikyti, virtuvėlės neįrengimo atmetė, nes Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato virtuvėlių, laisvalaikio kambarių ir kambarių maisto produktams laikyti įrengimą tik būrių gyvenamuosiuose korpusuose.

30. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, Ligoninės direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu ir nurodė, kad higienos priemonės LAVL išduodamos tik esant paciento prašymui. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 18 d. pareiškėjas teikė skundą Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriame, be kita ko, nurodė, jog einant į dušą jam nebuvo suteiktas muilas, rankšluostis. LAVL 2018 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 7-257 nurodyta, jog, vadovaujantis „Patalynės, rankšluosčių ir pižamų išdavimo registravimo žurnalo“ įrašais, patalynė, rankšluostis ir pižama pareiškėjui buvo išduota pasirašytinai 2018 m. sausio 10 d. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateikta oficialia informacija, taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo 2018 m. sausio 18 d. skundas buvo pateiktas jam išvykus iš LAVL, o duomenų, jog buvimo LAVL metu pareiškėjas būtų teikęs prašymus dėl muilo ir rankšluosčio išdavimo, nėra, pareiškėjas taip pat nenurodė konkrečių atvejų, kuomet jis kreipėsi į LAVL personalą dėl higienos priemonių išdavimo ir jos jam nebuvo išduotos, todėl teismas nenustatė teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių.

31. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl duše neįrengto persirengimo kambario, neįrengtų prausiklio dozatorių, rėmėsi Higienos normos HN 47:2011 32 ir 34 punktais ir nurodė, kad minėta higienos norma nenustato reikalavimo prie dušo patalpos įrengti persirengimo kambario, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo aspektu. Taip pat teismas rėmėsi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-245, bei atsakovo atstovo teiginiais, jog higienos priemonės išduodamos kiekvienam nuteistajam (suimtajam) asmeniškai, todėl prausiklių dozatoriai LAVL neįrengti. Teismas apibendrino, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai numato prausiklių dozatorių įrengimą pagal poreikį, į tai, jog LAVL higienos priemonės išduodamos pacientams asmeniškai, pareiškėjo argumentus dėl prausiklių dozatorių neįrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

32. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad jis nebuvo aprūpintas stalo žaidimais, nebuvo jokio laisvalaikio užimtumo, rėmėsi LAVL Resocializacijos skyriaus 2019 m. birželio 25 d. pažyma Nr. 19-298 ir atmetė minėtus pareiškėjo nusiskundimus kaip nepagrįstus.

33. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su apsipirkimu parduotuvėje, pažymėjo, kad pareiškėjas minėtas aplinkybes dėstė abstrakčiai ir aiškiai neįvardijo, kokius konkrečiai produktus jis pageidavo įsigyti LAVL parduotuvėje ir kokių produktų negalėjo įsigyti. Teismas nurodė, kad nesant konkrečių duomenų, ko pareiškėjas negalėjo parduotuvėje įsigyti, pagal abstrakčius pareiškėjo skundo teiginius negalima konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė, jog galimybė apsipirkti jam buvo sudaryta. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs įsigyti pageidaujamų produktų ir dėl to jam kilo nepatogumų, ar dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją.

34. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl paimtų skalbimo miltelių ir drabužių džiovinimo, rėmėsi LAVL pateiktais duomenimis, jog nešvarūs skalbiniai skalbiami centralizuotai. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti centralizuoto skalbimo paslauga, todėl pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo išsiskalbti drabužių atmetė kaip nepagrįstus.

35. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl iš jo paimtų indų, nes byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kaip nors išskirtas iš kitų atvykusių į LAVL nuteistųjų (suimtųjų), jog jam atvykus į LAVL nebūdavo išduoti indai, kad buvimo LAVL laikotarpiu jis negalėjo valgyti.

36. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl vitaminų jam negrąžinimo kaip nepagrįstus, nes Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-1647-644/2018, atmetė šiuo pareiškėjo argumentus konstatavęs, kad iš 2017 m. birželio 28 d. nuteistojo asmens kratos protokolo matyti, jog pareiškėjui išvykstant iš LAVL, vitaminai buvo perduoti konvojui. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog LAVL iš pareiškėjo po to buvo paimti kokie nors medikamentai (vitaminai), pats pareiškėjas nurodė, jog vitaminų negali susigrąžinti nuo 2016 m. birželio 14 d.

37. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo raštų priėmimo ir registravimo yra deklaratyvūs ir atmestini, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kad LAVL yra priimami ir registruojami pareiškėjo prašymai ir skundai, įstaiga juos nagrinėja ir tinkamai atsako pareiškėjui. Pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų atvejų, t. y. koks konkrečiai jo skundas buvo neregistruotas ar į jį neatsakyta. Pareiškėjo teiginys, kad dėl įstaigos aplaidumo jis neteko galimybės 2019 m. kovo 28 d. paskambinti savo artimiesiems ir pranešti, jog yra LAVL, tai sukėlė daug nepatogumų, dėl to teko skelbti badavimą, yra deklaratyvus, pareiškėjas nedetalizavo, kuo pasireiškė jo nurodomas LAVL darbuotojų aplaidumas, be to, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo skelbtą bado akciją.

38. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo laikymu Lukiškių TI-K 5 dienas, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1109 patvirtinto Nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašo 5, 6, 8, 14 punktais, Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, 4, 11–14, 19, 20, 216 punktais ir nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybai tenka pareiga nustatyti planinius maršrutus, kuriais konvojuojami asmenys. Neplaninio konvojaus organizavimo atvejai yra nustatyti Konvojavimo taisyklėse. LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 9.2 punktas nustatė, kad LAVL prireikus pristato (konvojuoja) pacientus į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau nenumatė pareigos organizuoti neplaninį konvojų asmeniui, paleidžiamam (išrašomam) iš LAVL, ir pristatyti jį atgal į pataisos įstaigą, kurioje jam nustatyta tvarka paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas iš LAVL buvo išrašytas 2018 m. kovo 30 d. (penktadienį). Nagrinėjamu atveju LAVL neturėjo pareigos pati konvojuoti pareiškėją į Alytaus PN, o teikė konvojavimo paraišką pagal Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 nustatytus planinius maršrutus, kuriais buvo konvojuojama: <...> Pravieniškių LAVL – Alytaus PN <...> (trečiadieniais), <...> Pravieniškių LAVL – Lukiškių TI-K <...> (trečiadieniais ir penktadieniais) ir <...> Lukiškių TI-K – Alytaus PN <...> (pirmadieniais ir ketvirtadieniais). Taigi, pareiškėjo išvykimo iš LAVL dieną – 2018 m. kovo 30 d. (penktadienis), planinis tiesioginis maršrutas iš LAVL į Alytaus PN nebuvo vykdomas.

39. Teismas pažymėjo, kad LAVL paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims <...>. Nagrinėjamu atveju suteikus pareiškėjui reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, neliko pagrindo jį laikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Nesant kitų ypatingų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti skirtas neplaninis konvojus, LAVL pagrįstai organizavo pareiškėjo išvykimą į bausmės atlikimo vietą (Alytaus PN) artimiausiu planiniu konvojumi per Lukiškių TI-K. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 9.3 punktą vienas iš suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindų yra suimtųjų (nuteistųjų) vykimas tranzitu į paskirties punktus. Be to, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos 108 punktą tranzitiniai suimtieji ir nuteistieji, perkeliami iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, tardymo izoliatoriuje laikomi ne ilgiau kaip 10 parų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo būti vežamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K, nepagrįsti, atitinkamai nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

40. Teismas apibendrino, kad nenustačius LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes, kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas.

III. 41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

42. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neatitinka suformuotos teismų praktikos, ir šiuo sprendimu pažeistos pareiškėjo teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų.

43. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas šališkai sprendė dėl paimamų nuteistųjų asmeninių drabužių bei viršutinių kelnių neišdavimo pareiškėjui, savaip interpretuodamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl radijo imtuvo ir stalo buvimo kalinimo patalpose, taikė pareiškėjo atžvilgiu neaktualius teisės aktus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

44. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pripažino, jog jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kurios atitinka kalėjimo sąlygas, nors jis yra nuteistas atlikti bausmę pataisos namuose, todėl pareiškėjas teigia, kad tokiu būdu jam nebuvo sudarytos sąlygos naudotis laisvalaikio kambariu, virtuvėle, ir kt., kaip turi būti gyvenamuosiuose kambariuose, todėl teismas nepagrįstai nepripažino pareiškėjo pretenzijų šioje reikalavimo dalyje. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl laisvalaikio užimtumui būtino inventoriaus, nevertinant šių aplinkybių kaip įstaigos neveikimo.

45. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, neįrengdamas dozatorių dušuose, bei neįrengdamas persirengimo kambario, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, motyvuodamas tuo, kad įstaiga nuteistuosius aprūpina higienos priemonėmis, bei nurodo, kad įstaiga tokiomis priemonėmis jo neaprūpino. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai sprendė dėl jo galimybės skalbti drabužius, iš pareiškėjo paėmus skalbimo miltelius, atsižvelgdamas į sutartį dėl skalbimo paslaugų teikimo, bei nurodo, kad įstaiga neužtikrino jo teisių į tinkamą higieną, neskalbdama ir nedžiovindama pareiškėjo drabužių. Pareiškėjas nurodo, kad jo teisės taip pat buvo pažeistos, įstaigai neišdavus jam indų.

46. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino pareiškėjo galimybes apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Nurodo, kad nebuvo įvertinti jo pateikti prašymų blankai, bei ta aplinkybė, kad jam nebuvo nupirkti jo prašomi produktai, o pareiškėjas negalėjo produktų rinktis asmeniškai.

47. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad iš pareiškėjo nepagrįstai buvo paimti jo vartoti vitaminai, į bylos šalis turėjo įtraukti Viešojo saugumo tarnybą, nustatyti aplinkybėms apie vitaminų saugojimo vietą, kadangi pareiškėjas iki šiol jų neatgauna.

48. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl pareiškėjo perkėlimo į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kadangi atsakovas turėjo pareiškėją nukreipti į Alytaus pataisos namus, o ne į tardymo izoliatorių – kalėjimą.

49. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

50. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia naujų argumentų ar motyvų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinis skundas grindžiamas analogiškais argumentais pateiktais pirmos instancijos teismui, aplinkybės nurodomos abstrakčiai, nepateikiant jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindžiant priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir nurodytos žalos.

51. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas taisykles.

52. Atsakovo atstovas pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, kaip antai tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos būklės ar net amžiaus. EŽTT spręsdamas, ar elgesys pagal 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su 3 straipsniu nesuderinamu būdu.

53. Atsakovo atstovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, tokios pozicijos laikosi ir EŽTT. Pabrėžia, kad kankinimo sąvoka neapima skausmo ar kančios, kuriuos sukelia teisinės sankcijos ir kurie neatskiriami nuo šių sankcijų arba atsitiktinai jų sukelti.

54. Atsakovas nurodo, kad LAVL veiklos tikslas yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis organizuoti ir teikti pirminio ir antrinio lygio ambulatorines bei pirminio ir antrinio lygio stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir nepažeidžiant šių asmenų sveikatos interesų viršenybės prieš kitus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 55. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo E. V. prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo laikymo LAVL netinkamomis sąlygomis.

56. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs LAVL ir jų darbuotojų neteisėtų veiksmų / neveikimo pareiškėjo nurodytais aspektais bei neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

57. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

58. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

59. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kai kurių pareiškėjo reikalavimų, buvo šališkas, vertina kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjas teismo nešališkumą siejo su priimtu jo netenkinančiu teismo sprendimu. Tačiau pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnyje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tik ta aplinkybė, kad teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertino tam tikras jo nurodytas aplinkybes, savaime neleidžia teigti, kad teismas buvo šališkas. Taigi vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą ir byla buvo išnagrinėta šališkai.

60. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismas skundžiamu sprendimu ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu pagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (paimtų ir negrąžintų vitaminų, neįrengtų stalų ir džiovyklų kamerose, neįrengto persirengimo kambario dušo patalpoje, neišduoto rankšluosčio, pareiškėjo raštų neregistravimo) LAVL laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai (žr. šios nutarties 22–23 p.) nebekartotini. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima šią skundžiamo teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, aptariama skundžiamo teismo sprendimo dalis pripažintina teisėta ir pagrįsta.

61. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino skundo argumentus dėl LAVL kamerose nebuvusio stalo.

62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl LAVL, kaip gydymo įstaigai, nustatytų reikalavimų įrengti stalą kamerų tipo patalpose, vadovavosi neaktualiais teisės aktais. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 47:2011, nustatė, kad ši norma nenumato stalo įrengimo ligoninės gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš teisės aktų, nustatančių reikalavimus pataisos įstaigoms, yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, įsigaliojusios 2017 m. birželio 8 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas LAVL ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Normų 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą neginčijo aplinkybės, kad patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo stalo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju 2018 m. sausio 10–17 d., 2018 m. kovo 28–30 d., 2019 m. vasario 2–7 d. ir 2019 m. kovo 28 d. – 2019 m. balandžio 4 d., pareiškėją laikant kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.

63. Vertinant pareiškėjo galimybės naudotis elektros prietaisais, pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nurodyti konkretūs šių taisyklių 18 priede išvardinti drabužiai, higienos ir kiti reikmenys, kuriuos leidžiama įsigyti ir turėti nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimi elektros prietaisai (radijo imtuvas, vandens virdulys) į minėtą sąrašą nepatenka. Atsižvelgiant į tai, kad LAVL pareiškėjas buvo laikomas 3–8 dienų laikotarpiais, jam pagrįstai buvo draudžiama naudotis jo nurodytais prietaisais.

64. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo dėl leidimo dėvėti asmeninius drabužius, taip pat dėl pareiškėjui išduotų netinkamų drabužių, bei dėl apribotos pasivaikščiojimo galimybės, tinkamai taikė Higienos normos HN 47:1:2012 108 punkto, Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 punkto nuostatas, ir padarė pagrįstą išvadą, kad LAVL turi teisę paimti iš pacientų asmeninius rūbus, vietoj jų išduodant įstaigos drabužius, o pacientai turi teisę raštu kreiptis į LAVL administraciją dėl asmeninių rūbų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat išanalizavo pižamų pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios sprendė apie pacientams išduodamų drabužių (pižamų, striukių) kokybę. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 29 d. teikė prašymą LAVL direktoriui, kad jam būtų grąžintos jo kelnės, arba išduotos kelnės, su kuriomis jis galėtų eiti pasivaikščioti į lauką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. prašymo tinkamai nemotyvavo, nenurodė, jog LAVL išduotos pižaminės kelnės netinkamos, o bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad LAVL išduoti pareiškėjui drabužiai neatitiko sezoniškumo ar buvo nekokybiški.

65. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino pareiškėjo argumentus dėl galimybės apsipirkti LAVL parduotuvėje. Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo sudaryta galimybė apsipirkti pildant prašymo apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje blankus, tačiau nebuvo suteikta teisė pirkti parduotuvėje asmeniškai renkantis prekes. Nurodo, kad įstaigos pareigūnai nepirko jo prašomų prekių, o, nesant galimybės pakartotinai apsipirkti tą pačią dieną, nebuvo galimybės įsigyti prekių, kurias būtų galima pakeisti į kitas prekes.

66. Kaip jau buvo minėta, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nurodyti konkretūs šių taisyklių 18 priede išvardinti maisto produktai, higienos ir kiti reikmenys, kuriuose leidžiama įsigyti ir turėti nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų. Nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punktas).

67. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo galimybė apsipirkti, užpildant prašymo apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje blanką, o ne lankantis parduotuvėje asmeniškai, buvo užtikrinta tinkamai. Taip pat pažymėtina, kad privalomo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento užtikrinimas nereiškia laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus pareigos garantuoti, jog parduotuvėje nuolat būtų visi parduotuvės kainoraštyje nurodyti produktai ar kažkokie individualiai kalinių pageidaujami produktai (prekės). Nesant konkrečios asmens užakytos prekės, ji gali būti pakeičiama kita tos prekių grupės preke, jeigu užsakymą pateikęs asmuo su tuo sutinka, arba asmuo gali pasinaudoti teise norimas prekes įsigyti kito apsipirkimo metu. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais pareiškėjas negalėjo įsigyti konkrečios nurodytos prekės, pati savaime nereiškia, jog pareiškėjo teisė apsipirkti buvo pažeista.

68. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su patalpų (laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams laikyti, virtuvėlės) nebuvimu, higienos priemonių, laisvalaikio inventoriaus išdavimu, dušo įrengimu, drabužių skalbimo ir džiovinimo galimybėmis, aprūpinimu indais, bei vitaminų turėjimu, skundų registracija / atsakinėjimu į juos. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo laikomas užrakintose patalpose, bei dėl pareiškėjo teiginių, kad jis negalėjo būti vežamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K, bei padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl pareiškėjo teisių pažeidimo nebuvimo šioje dalyje, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

71. Akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

72. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Dėl kitų skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo teigti, jog atsakovo atstovai ar pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, t. y. šiuo aspektu nėra atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Juolab, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.

73. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

74. Nagrinėjamu atveju įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų, t. y. ginčo laikotarpiu neužtikrino, kad LAVL patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, būtų aprūpintos stalu. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šia apimtimi nenustatė neteisėto LAVL neveikimo.

75. Sprendžiant, ar dėl nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).

76. Byloje nustatyta, kad 25 dienas pareiškėjas buvo laikomas LAVL, neužtikrinant teisės aktuose (Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose) nustatyto aprūpinimo baldais, t. y. kamerose nesant stalo. Tik šių išvadų apimtimi kinta pirmosios instancijos teismo sprendimas.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos, iš esmės, yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nėra jokių įrodymų apie pažeidimų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichologinei būklei. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Pareiškėjo išgyvenimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl konstatuotina, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

78. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepaisant to, kad nutarties 62 punkte nurodytais argumentais patvirtinti pareiškėjo teisių pažeidimas, iš esmės paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius