2023-01-04 Nr. AB-386-3-61-3-01198-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4067-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01198-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 22S6756 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikinta pareiškėjui suteikta papildoma apsauga.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Departamentas, 2013 m. išnagrinėjęs jo prašymą, 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 15/6-5-12PR-39 nusprendė suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) gali būti pažeista jo teisė į bylos nagrinėjimą nepriklausomo ir nešališko teismo, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, tačiau Departamentas ginčijamu Sprendimu panaikino suteiktą papildomą apsaugą, nors egzistuoja objektyvios aplinkybės, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) valstijos 17-osios apygardos teismas, kuriam priskirta pareiškėjo byla, bus šališkas jo atžvilgiu. Pirma, teisėjas M. B., kuris pareiškėjui nustatė itin didelį užstatą, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroru, todėl turėjo asmeninių ryšių su buvusiu Valstijos prokuroru M. S. Šio teisėjo šališkumą jo atžvilgiu rodo tai, kad 2009 m. vasario 10 d. jis nustatė 2 100 JAV dolerių dydžio užstatą, tačiau vos po savaitės (2009 m. vasario 18 d.) jis užstatą padidino iki 200 100 JAV dolerių sumos, nors įprastai tokiais atvejais užstato dydis neviršija 10 000 JAV dolerių. Apie ketinimą padidinti užstatą pareiškėjas nebuvo informuotas, o sprendžiant šį klausimą jo advokatams nebuvo suteikta galimybė dalyvauti ir pateikti argumentus dėl užstato dydžio. Toks teisėjo elgesys rodo akivaizdų išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu.

2.2. Pareiškėjo bylai priskirtą teisėją B. M. taip pat sieja ryšiai su buvusiu valstijos prokuroru M. S.. Prieš tapdama teisėja B. M. dirbo valstijos prokuroro M. S. padėjėja. Jos paskyrimą teisėja lėmė M. S. parama. Todėl egzistuoja reali rizika dėl teismo šališkumo. Be to, teisėjos buvę kolegos Valstijos prokuroro įstaigoje toliau dirba, todėl tikėtina, kad nagrinėdama pareiškėjo bylą teisėja B. M. bus šališka ir palaikys prokurorą. Galiausiai, teisėjos B. M. netinkamai atliekamas darbas yra viešai kritikuojamas žiniasklaidoje.

2.3. Teisėjai M. B., B. M. į teisėjo pareigas buvo ne išrinkti kaip tai įprasta, bet paskirti respublikono gubernatoriaus, o pareiškėjas buvo registruotas kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) yra oponuojančios partijos (duomenys neskelbtini)). Todėl visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas negali tikėtis teisingo teismo (duomenys neskelbtini) dėl teisėjų tikėtino šališkumo, skundžiamame Sprendime padaryta išvada yra visiškai nepagrįsta, nes praėjus 13 metų po tyrimo pradžios, pradeda aiškėti iki tol jam nežinomos aplinkybės, kurios tik dar labiau sustiprina išvadą, kad (duomenys neskelbtini) būtų pažeista jo teisė į nešališką teismą.

2.4. Pareiškėjas pateikė atsakovui išsamius įrodymus, pagrindžiančius, kad iki šiol egzistuoja aplinkybės, dėl kurių (duomenys neskelbtini) būtų pažeista jo teisė į bylos nagrinėjimą nepriklausomo ir nešališko teismo, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnyje. Atsakovo išvada apie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos egzistavimą yra visiškai nepagrįsta. Tokiu būdu, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Įstatymą, t. y., aukštesnės galios teisės akto nuostatas ir dėl to naikintinas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Papildomos apsaugos suteikimo pagrindo, kuris buvo pritaikytas pareiškėjo byloje, analogijos niekada nebuvo Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, t. y. ši nuostata laikytina išskirtinai nacionalinio lygio apsaugos forma. Tokiu būdu, sprendžiant tiek dėl papildomos apsaugos suteikimo tuo pagrindu, kad yra grėsmė, kad asmens žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos, tiek dėl šiuo pagrindu suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo, Europos Sąjungos prieglobsčio acquis communautaire nėra taikytinas. Be to, nuo 2015 m. kovo 1 d. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje iš viso nebėra nuostatos, kuria remiantis pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga. Vis dėlto 2014 m. gruodžio 18 d. Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-1396, kuriuo buvo panaikintas papildomos apsaugos suteikimo pagrindas, pritaikytas pareiškėjo byloje, 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Jeigu užsieniečiui papildoma apsauga buvo suteikta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, jis toliau naudojasi jam suteikta papildoma apsauga. Šiam užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas jam buvo suteikta papildoma apsauga, arba yra kitų Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų užsieniečiui suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo pagrindų.“ Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios papildomos apsaugos panaikinimą, tačiau netaikytinos analogiškos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos bei jų išaiškinimas. Šis atskyrimas yra svarbus, kadangi jis leidžia plačiau interpretuoti sąvoką „aplinkybės“, minimą 2014 m. gruodžio 18 d. Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-1396 61 straipsnio 2 dalyje, bei laikyti tokiomis „aplinkybėmis“ ne tik faktinius pasikeitimus užsieniečio kilmės valstybėje, bet taip pat prielaidas ir išvadas, padarytas suteikiant jam papildomą apsaugą.

3.2. Pareiškėjo teiginiai neparemti jokiais objektyviais duomenimis, tik jo paties daromomis subjektyviomis prielaidomis. Departamentas nustatė, kad teisėjas M. B. iki 2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroru, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo nei prielaidai, kad jis turėjo ryšių su M. J. S., nei tuo labiau prielaidai, kad jis yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad užstatas pareiškėjui buvo paskirtas prieš daugiau nei 10 metų. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, siekiant konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą kilmės valstybėje vis dar būtų pažeista, turi būti identifikuoti konkretūs asmenys, kurie yra ne tik suinteresuoti (t. y. turintys motyvą ir tikslą), bet ir pajėgūs (t. y. turintys galią ir priemones jų dispozicijoje) dėl savanaudiškų paskatų įtakoti teismo proceso pareiškėjo atžvilgiu eigą. 2013 m. padaryta išvada, jog kilmės valstybėje būtų pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą, nebuvo tinkamai pagrįsta patikrintomis prielaidomis, o vertinant aplinkybių pasikeitimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo istorijoje figūruojantis agentas J. F. 2018 m. išėjo į pensiją, o kitas suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroras M. S. 2020 m. rinkimuose nebekėlė savo kandidatūros ir 2021 m. pradžioje minėtas pareigas pradėjo eiti H. P.. Todėl, vien aplinkybė, kad teisėjas M. B. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroru ir nustatė pareiškėjui itin didelį užstatą, nesant jokių objektyvių duomenų apie jo galimus ryšius su M. S. ir tuo labiau, galimą šališkumą, o esant tik pareiškėjo subjektyviems samprotavimams, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje negali tikėtis teisingo ir nešališko teismo, ypač atsižvelgiant į tad, kad vieninteliai pareiškėjo byloje suinteresuoti asmenys nei dalyvauja rinkimuose, nei dirba agentu, nagrinėjančiu baudžiamąsias bylas, kad galėtų būti suinteresuoti konkrečia pareiškėjo baudžiamosios bylos baigtimi. Pareiškėjas nurodė, kad jo bylą nagrinėja teisėja B. M., taigi, pareiškėjo skunde daromos hipotetinės prielaidos dėl galimo teisėjo M. B. šališkumo pareiškėjo atžvilgiu vertintini išimtinai kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, kuri nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

3.3. Skundo teiginiai, jog jo bylai priskirtą teisėją B. M. sieja ryšiai su M. S., nes iki paskyrimo teisėja dirbo M. S. padėjėja, o jos paskyrimą teisėja lėmė šio asmens parama, yra nepagrįsti, deklaratyvūs. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent teisėja B. M. yra paskirta nagrinėti pareiškėjo baudžiamąją bylą, kad ji pareiškėjo atžvilgiu bus šališka, bus suinteresuota konkrečia jo bylos baigtimi. Šiuo atveju pareiškėjo skundo teiginiai yra pagrįsti išimtinai paties pareiškėjo daromomis subjektyviomis prielaidomis, jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad teisėja B. M., nagrinėdama pareiškėjo baudžiamąją bylą, būtų suinteresuota neteisingo ir šališko sprendimo priėmimu, pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė. Pareiškėjo pateiktas straipsnis apie teisėjos nagrinėtą vieną bylą nesudaro pagrindo prielaidai, kad pareiškėjo byloje teisėja bus šališka ir bus suinteresuota priimti neteisingą sprendimą.

3.4. Pareiškėjo teiginiai, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis negali tikėtis nešališko ir teisingo teismo, nes teisėją M. B. ir B. M. paskyrė, o ne išrinko kaip įprasta, respublikonas gubernatorius, o pareiškėjas rinkimuose dalyvavo kaip demokratas, laikytini nepagrįstais, nes šie teiginiai nesudaro jokio pagrindo prielaidai, kad nurodyti teisėjai yra suinteresuoti konkrečia pareiškėjo baudžiamosios bylos baigtimi. Be to, tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, kad teisėjas M. B. yra paskirtas nagrinėti jo bylą, o iš paties pareiškėjo pateikto Ballotpedia puslapyje nurodyto teisėjo aprašymo, nors jis 2005 m. buvo paskirtas tuo metu buvusio (duomenys neskelbtini) gubernatoriaus, vėliau jis buvo perrinktas 2008 m. ir 2014 m. ir paskutinė jo kadencija baigėsi 2021 m. sausio 4 d. (jokios naujesnės informacijos nepateikta).

3.5. Teisėja B. M. buvo paskirta 2009 m. tuo metu buvusio gubernatoriaus, kuris pakeitė partiją ir šiuo metu priklauso demokratams, vėliau buvo išrinkta jau rinkimų būdu 2010 m. ir 2016 m. Todėl teisėjo paskyrimo metu tam tikroje valstijoje išrinktas konkrečios partijos gubernatorius, kuris ir paskyrė teisėją į pareigas, savaime nesudaro pagrindo prielaidai, kad toks teisėjas bus suinteresuotas nuteisti visus kitai partijai priklausančius ir prijaučiančius asmenis. Tokio pobūdžio prielaidos, neparemtos jokiais objektyviais duomenimis, vertintinos išimtinai kaip pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija, neatitinkanti nei pabėgėlių teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nei sudaranti pagrindą pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

3.6. Pareiškėjo skundo teiginiai, jog Departamentas netinkamai įvertino M. S. ir H. P. ryšius, yra neparemti jokiais objektyviais duomenimis, o vien tik paties pareiškėjo daromomis subjektyviomis prielaidomis. Nei Departamentui, nei teismui jis nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti jo teiginius, kad H. P. dirbo M. S. padėjėju, tuo labiau, kad būtent M. S. padėjo jam tapti apygardos prokuroru. Todėl Departamentas, vadovaudamasis galiojančių teisės aktų nuostatomis, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo papildomos apsaugos panaikinimo klausimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai vertintini tik kaip deklaratyvus nesutikimas su ginčijamo sprendimo išvadomis, paremtas pareiškėjo niekuo nepagrįstomis subjektyviomis prielaidomis.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Departamentas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 15/6-5-12PR-39 atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą, tačiau suteikė jam papildomą apsaugą vadovaujantis tuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 87 straipsnio 1 dalies 2 punktu (yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos). Departamentas konstatavo, kad nors pareiškėjas pagrįstai bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl grėsmės, kad jis bus baudžiamąja tvarka persekiojamas valstybinių institucijų, tačiau šis persekiojimas nėra susijęs nei su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe arba priklausymu tam tikrai socialinei grupei, nei su jo politiniais įsitikinimais, tiek tikraisiais, tiek jam priskiriamais. Tačiau, nepaisant to, kad pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą vykdo valstybinės institucijos, nenustatyta jokių indikacijų, kad šis persekiojimas būtų politinio pobūdžio ar sąlygojamas politinių pažiūrų konfrontacijos. Departamentas, įvertinęs pasikeitusį teisinį reglamentavimą, reikšmingus pasikeitimus kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, 2013 m. papildomos apsaugos suteikimo pagrįstumą ir išlaikymo būtinybę, 2022 m. kovo 2 d. Sprendimu panaikino pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą, argumentuodamas, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai didžiąja dalimi buvo abstraktūs, savo teiginiams pagrįsti jis nepateikė įrodymų, be to, prieglobstis pareiškėjui buvo suteiktas ne dėl to, jog jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas, o dėl konkrečių individualių aplinkybių, Departamentas, atlikęs tyrimą, nustatė, kad pareiškėjo istorijoje figūruojantis agentas J. F. 2018 m. išėjo į pensiją, o kitas suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroras M. S. 2020 m. rinkimuose nebekėlė savo kandidatūros ir 2021 m. pradžioje minėtas pareigas pradėjo eiti H. P., todėl išnyko aplinkybės dėl kurių buvo suteikta papildoma apsauga.

6. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nurodė, jog pareiškėjo teiginiai neparemti jokiais objektyviais duomenimis, jie daromi subjektyviomis prielaidomis. Todėl, nustačius, kad teisėjas M. B. iki 2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroru, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo nei prielaidai, kad jis turėjo ryšių su M. J. S., nei tuo labiau prielaidai, kad jis yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu, ypač atsižvelgus, kad užstatas pareiškėjui buvo paskirtas prieš daugiau nei 10 metų. Siekiant konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą kilmės valstybėje vis dar būtų pažeista, turi būti identifikuoti konkretūs asmenys, kurie yra ne tik suinteresuoti, turintys motyvą ir tikslą, bet ir pajėgūs, turintys galią ir priemones dėl savanaudiškų paskatų įtakoti teismo proceso pareiškėjo atžvilgiu eigą. Bylos aplinkybės patvirtino, kad 2013 m. padaryta išvada, jog kilmės valstybėje būtų pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą, nebuvo tinkamai pagrįsta patikrintomis prielaidomis, o vertinant aplinkybių pasikeitimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo istorijoje figūruojantis agentas J. F. 2018 m. išėjo į pensiją, o kitas suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroras M. S. 2020 m. rinkimuose nebekėlė savo kandidatūros ir 2021 m. pradžioje minėtas pareigas pradėjo eiti H. P.. Teisėjas M. B. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroru ir nustatė pareiškėjui itin didelį užstatą, nesant jokių objektyvių duomenų apie jo galimus ryšius su M. S. ir tuo labiau, galimą šališkumą, o esant tik pareiškėjo subjektyviems samprotavimams, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje negali tikėtis teisingo ir nešališko teismo, ypač atsižvelgiant į tad, kad vieninteliai pareiškėjo byloje suinteresuoti asmenys nei dalyvauja rinkimuose, nei dirba agentu, nagrinėjančiu baudžiamąsias bylas, kad galėtų būti suinteresuoti konkrečia pareiškėjo baudžiamosios bylos baigtimi. Be to, pats pareiškėjas nurodė, kad jo bylą nagrinėja teisėja B. M., taigi, pareiškėjo skunde daromos hipotetinės prielaidos dėl galimo teisėjo M. B. šališkumo pareiškėjo atžvilgiu vertintini išimtinai kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, kuri nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

7. Taip pat bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas anksčiau neteikė jokių duomenų apie šios teisėjos šališkumą jo atžvilgiu, o skunde nurodyti teiginiai nepatvirtinti jokiais dokumentais, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent teisėja B. M. yra paskirta nagrinėti pareiškėjo baudžiamąją bylą. Nors prie Departamentui teiktų paaiškinimų pareiškėjas buvo pridėjęs susirašinėjimo su A. W. nuotraukas, iš kurių matyti, kad šis asmuo pareiškėjui nurodo, kad jo byla paskirta nagrinėti būtent šiai teisėjai, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių oficialių dokumentų pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad teisėją B. M. ir M. S. „sieja ryšiai, kurių buvimas patvirtina realios rizikos dėl teismo šališkumo egzistavimą“ yra pagrįsti išimtinai paties pareiškėjo daromomis subjektyviomis prielaidomis. Jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad teisėja B. M., nagrinėdama pareiškėjo baudžiamąją bylą, būtų suinteresuota neteisingo ir šališko sprendimo priėmimu, pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė. Tokių išvadų neleidžia daryti ir skundo teiginiai, kad visuomenėje yra plačiai aptarinėjamas netinkamas teisėjos B. M. darbas. Vienintelis pareiškėjo pateiktas straipsnis apie teisėjos nagrinėtą vieną bylą nesudaro pagrindo prielaidai, kad pareiškėjo byloje teisėja bus šališka ir bus suinteresuota priimti neteisingą sprendimą, atsižvelgus į tai, kad teisėja 2018 m. išėjo į pensiją, o kitas suinteresuotas asmuo nebekėlė savo kandidatūros rinkimuose.

8. Pareiškėjo teiginiai, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis negali tikėtis nešališko ir teisingo teismo, neatitinka tikrovės, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad teisėjas M. B. yra paskirtas nagrinėti jo bylą, o iš paties pareiškėjo pateikto Ballotpedia puslapyje nurodyto teisėjo aprašymo, nors jis 2005 m. buvo paskirtas tuo metu buvusio (duomenys neskelbtini) gubernatoriaus, vėliau jis buvo perrinktas 2008 m. ir 2014 m. ir paskutinė jo kadencija baigėsi 2021 m. sausio 4 d. (jokios naujesnės informacijos nepateikta). Taip pat pareiškėjo nurodytos teisėjos B. M. paskyrimas nesudaro pagrindo prielaidai, kad toks ji bus suinteresuota nuteisti visus kitai partijai priklausančius ir prijaučiančius asmenis. Tokio pobūdžio prielaidos, neparemtos jokiais objektyviais duomenimis, vertintinos išimtinai kaip pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija, neatitinkanti nei pabėgėlių teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nei sudaranti pagrindą pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Departamentas netinkamai įvertino M. S. ir H. P. ryšius, nes jie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, o vien tik paties pareiškėjo daromomis subjektyviomis prielaidomis. Pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti jo teiginius, kad H. P. dirbo M. S. padėjėju, tuo labiau, kad būtent M. S. padėjo jam tapti apygardos prokuroru. Savo paaiškinimuose pareiškėjas šių asmenų tarpusavio ryšius siejo nurodydamas, kad abu asmenys viešai prieinamuose šaltiniuose nurodyti kaip prokurorai, tačiau jokiais objektyviais duomenimis savo nuomonės nepagrindė. Todėl, pareiškėjo daromos hipotetinės ir subjektyvios prielaidos nesudaro pagrindo išvadai, kad nagrinėjant pareiškėjo baudžiamąją bylą teisme jis negali tikėtis teisingo ir nešališko teismo.

10. Pareiškėjo į bylą pateiktas 2022 m. liepos 18 d. straipsnis iš naujienų portalo bei kiti įrodymai, teismo vertinimu, niekaip nepaneigia ginčijamo Sprendimo išvadų.

11. Teismo vertinimu, Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl šališko teismo yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos panaikinimo būtų pažeistos pareiškėjo teisės kilmės valstybėje.

III. 12. Pareiškėjas S. S. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

13. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog ir toliau egzistuoja aplinkybės, dėl kurių gali būti pažeista pareiškėjo teisė į bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnyje. Aplinkybė, kad teisėjas M. B. nustatė itin didelį užstatą prieš 10 metų pati savaime nereiškia, kad šis teisėjas nebėra šališkas pareiškėjo atžvilgiu. Teisėjas buvo šališkas, todėl laiko tarpas, praėjęs nuo jo atliktų veiksmų, neturi įtakos jo šališkumui. Nėra pagrindo manyti, kad jis dabar galėtų nebūti šališkas to paties asmens atžvilgiu vien dėl praėjusio laiko tarpo. Taip pat teismas netinkamai įvertino ir teisėjo M. B. ryšius su buvusiu Valstijos prokuroru M. J. S.. Kaip skunde nurodė pareiškėjas, šis teisėjas anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroru. M. J. S. buvo M. B. viršininkas, todėl šie asmenys turėjo tiesioginių asmeninių ryšių. Akivaizdu, kad toks ryšys, kartu susijęs su M. B. pavaldumu M. J. S., leidžia pagrįstai manyti, kad šis teisėjas bus šališkas pareiškėjo atžvilgiu.

13.2. Teismas nepagrįstai iš naujo vertino Departamento 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga, taip išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų. Ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalį. Minėtas Departamento sprendimas nebuvo apskųstas, jis nėra panaikintas. Be to, Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo rėmėsi atsakovas priimdamas Skundžiamą sprendimą, nėra numatyta galimybė peržiūrėti sprendimą, kuriuo užsieniečiui buvo suteikta papildoma apsauga, pakartotinai vertinant aplinkybes, egzistavusias šio sprendimo priėmimo metu. Įstatymo 90 straipsnio 2 dalis, nustatanti papildomos apsaugos panaikinimo pagrindus, apskritai nenumato galimybės iš naujo vertinti, ar tinkamai buvo nustatytas pagrindas papildomai apsaugai suteikti užsieniečiui. Priešingu atveju būtų sukurta teisinio neapibrėžtumo situacija ir viešojo administravimo subjektas galėtų vienašališkai priimti naują sprendimą dėl klausimo, kuris jau buvo išspręstas.

13.3. H. F. P. dirbo M. J. S. padėjėju Valstijos prokuroro biure, todėl akivaizdu, kad juos siejo artimi ryšiai. Tai, kad H. F. P. buvo asmeniškai pasirinktas M. J. S. kaip jo įpėdinis, akivaizdu iš jo tapimo Valstijos prokuroru aplinkybių: iki tapdamas Valstijos prokuroru H. F. P. neužėmė vadovaujančių pareigų Valstijos prokuroro biure, prieš iškeldamas savo kandidatūrą, jis neturėjo jokios politinės ar reikšmingos plataus dalyvavimo bendruomenėje patirties ir per trumpiausią laiko tarpą nuo kandidatūros iškėlimo (6 mėn.) jis laimėjo pirminius rinkimus be jokios pastebimos opozicijos, taip pat laimėjo pagrindinius rinkimus. Svarbu pažymėti, kad praktikoje tai yra labai neįprasta. H. F. P. kandidatūrą rėmė M. J. S.. Šios aplinkybės patvirtina, kad minėtus du asmenis sieja artimi ryšiai ir H. F. P. kilimas karjeros laiptais yra nulemtas jo ryšių su M. J. S.. Todėl visiškai pagrįsta manyti, kad H. F. P. gavęs tokią savo buvusio viršininko paramą Pareiškėjo atžvilgiu tęs M. J. S. pradėtą politiškai motyvuotą persekiojimą. Priešingai negu nurodyta Sprendime, M. J. S. ir toliau aktyviai dalyvauja teisėsaugos veikloje ir tebevykdo baudžiamąjį persekiojimą, nors oficialiai neužima Valstijos prokuroro pareigų. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo 2022 m. spalio 17 d. į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

13.4. Teisėją B. M. taip pat sieja ryšiai su buvusiu Valstijos prokuroru M. J. S.. Prieš tapdama teisėja B. M. dirbo Valstijos prokuroro M. S. padėjėja. Jos paskyrimą teisėja lėmė M. J. S. parama. Tai rodo, kad juos sieja ryšiai, kurių buvimas patvirtina realios rizikos dėl teismo šališkumo egzistavimą. Negana to, teisėjos buvę kolegos Valstijos prokuroro įstaigoje toliau ten dirba ir tikėtina, kad nagrinėdama pareiškėjo bylą teisėja B. M. bus šališka ir palaikys prokurorą. Be to, teisėja B. M. yra teisėjo M. B. kolegė ir labai tikėtina, kad ji taip pat palaikys savo kolegą. Galiausiai, teisėjos B. M. netinkamai atliekamas darbas yra viešai kritikuojamas žiniasklaidoje. Galiausiai, pažymėtina, kad tiek M. B., tiek B. M. į teisėjo pareigas buvo ne išrinkti kaip tai įprasta, bet paskirti respublikono gubernatoriaus, o pareiškėjas buvo registruotas kaip demokratas ((duomenys neskelbtini) yra oponuojančios partijos (duomenys neskelbtini)).

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

14.1. Net ir nustačius, kad teisėjas M. B. iki 2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroru, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo nei prielaidai, kad jis turėjo ryšių su M. J. S., nei tuo labiau prielaidai, kad jis yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad užstatas pareiškėjui buvo paskirtas prieš daugiau nei 10 metų. Siekiant konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą kilmės valstybėje vis dar būtų pažeista, turi būti identifikuoti konkretūs asmenys, kurie yra ne tik suinteresuoti (t. y. turintys motyvą ir tikslą), bet ir pajėgūs (t. y. turintys galią ir priemones jų dispozicijoje) dėl savanaudiškų paskatų įtakoti teismo proceso pareiškėjo atžvilgiu eigą. Vien aplinkybė, kad teisėjas M. B. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuroru ir prieš 10 metų nustatė pareiškėjui itin didelį užstatą, nesant jokių objektyvių duomenų apie jo galimus ryšius su M. S. ir tuo labiau, galimą šališkumą, o esant tik pareiškėjo subjektyviems samprotavimams, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje negali tikėtis teisingo ir nešališko teismo, ypač atsižvelgiant į tad, kad vieninteliai pareiškėjo byloje suinteresuoti asmenys nei dalyvauja rinkimuose, nei dirba agentu, nagrinėjančiu baudžiamąsias bylas, kad galėtų būti suinteresuoti konkrečia pareiškėjo baudžiamosios bylos baigtimi.

14.2. Nagrinėjamu atveju taikytinos Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios papildomos apsaugos panaikinimą, tačiau netaikytinos analogiškos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos bei jų išaiškinimas. Tiek sprendimus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, tiek sprendimus dėl suteikto prieglobsčio panaikinimo priima Departamentas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas. Taigi, Departamentas turėjo teisę ne tik vertinti faktinius pasikeitimus pareiškėjo kilmės valstybėje, bet ir pagrįstai vertino prielaidas ir išvadas, padarytas suteikiant jam papildomą apsaugą, bei išsamiai motyvavo savo sprendimą panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, o įvertino Departamento sprendimo panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą motyvų pagrįstumą.

14.3. Pareiškėjo pateiktame straipsnyje yra patvirtinama Departamento surinkta informacija, kad M. S. nebedirba (duomenys neskelbtini) apygardos generaliniu prokuroru. Taip pat pateiktas straipsnis nepatvirtina nei teiginių, kad M. S. yra vis dar suinteresuotas, kad pareiškėjui iškelta byla baigtųsi kaltinamuoju nuosprendžiu, nei tuo labiau teiginių, kad M. S. norėtų ir galėtų daryti įtaką (duomenys neskelbtini) teismo teisėjams, nagrinėjantiems pareiškėjo bylą, ir pareiškėjas negalėtų tikėtis sąžiningo ir nešališko teismo.

14.4. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent teisėja B. M. yra paskirta nagrinėti pareiškėjo baudžiamąją bylą. Nors prie Departamentui teiktų paaiškinimų pareiškėjas buvo pridėjęs susirašinėjimo su A. W. nuotraukas, iš kurių matyti, kad šis asmuo pareiškėjui nurodo, kad jo byla paskirta nagrinėti būtent šiai teisėjai, visgi, jokių šias aplinkybes patvirtinančių oficialių dokumentų pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė.

14.5. Tai, jog teisėjo paskyrimo metu tam tikroje valstijoje buvo išrinktas konkrečios partijos gubernatorius, kuris ir paskyrė teisėją į pareigas, savaime nesudaro pagrindo prielaidai, kad toks teisėjas bus suinteresuotas nuteisti visus kitai partijai priklausančius ir prijaučiančius asmenis. Tokio pobūdžio prielaidos, neparemtos jokiais objektyviais duomenimis, vertintinos išimtinai kaip pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija, neatitinkanti nei pabėgėlių teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nei sudaranti pagrindą pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6756, kuriuo panaikinta pareiškėjui suteikta papildoma apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, kad Departamentas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą panaikinti Departamento 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 15/6-5-12PR-39 pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą. Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai įvertino reikšmingus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pateikti paaiškinimai didžiąja dalimi buvo abstraktūs, kad pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai neparemti jokiais objektyviais duomenimis, jie grindžiami subjektyviomis prielaidomis.

17. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Jis, be kita ko, teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog Sprendimo priėmimo metu buvo pagrindai papildomai apsaugai pareiškėjui suteikti, o Departamentas ir teismas netinkamai vertino reikšmingus įrodymus.

18. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. Nustatyta, kad Departamentas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 15/6-5-12PR-39, įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, ir vadovaudamasis tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 87 straipsnio 1 dalies 2 punktu (yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos), pareiškėjui suteikė papildomą apsaugą. Šioje byloje ginčijamame Sprendime Departamentas iš naujo įvertinęs faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjui suteikta papildoma apsauga, nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas šią apsaugą panaikinti Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

20. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio 1 dalies f punkte pateikta papildomą apsaugą galinčio gauti asmens sąvoka, nurodant, jog papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba – asmens be pilietybės atveju – į šalį, kurioje yra jos ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, jam kiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą, kuriam netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja naudotis tos šalies apsauga. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnio b punktą „didelė žala yra: <...> b) prašytojo <...> baudimas kilmės šalyje <...>“.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

22. Taip pat ypatingai svarbus aspektas yra tai, jog remiantis Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 3 dalimi, turi būti sąsaja tarp jos 10 straipsnyje minimų persekiojimo priežasčių (inter alia (be kita ko) politinių įsitikinimų) ir šio persekiojimo veiksmų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

24. Pagal Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktą užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga.

25. Pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 119 punktą prieglobsčio panaikinimo procedūros tikslas – įvertinti, ar dėl Įstatymo 90 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų aplinkybių užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nebeatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų. Aprašo 120 punkte nustatyta, kad atliekant Aprašo 119 punkte nurodytą vertinimą, vertinamos ne tik tos aplinkybės, dėl kurių užsieniečiui buvo suteiktas prieglobstis, bet taip pat aplinkybės, kurios atsirado arba paaiškėjo po to, kai užsieniečiui buvo suteiktas prieglobstis, jeigu jos susijusios su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, įvertinusi nacionalinį bei tarptautinį teisinį reguliavimą, teismų praktiką, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys nebuvo pakankami Sprendimui priimti, o Departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas, siekiant nustatyti, ar yra pakankamas pagrindas panaikinti Departamento 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 15/6-5-12PR-39 pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą (Įstatymo 90 str. 2 d. 1 p.), nebuvo visapusiškas. Surinktų įrodymų nepakako atsakovo išvadoms pagrįsti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

27. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Departamento sprendimams dėl prieglobsčio panaikinimo, įskaitant tuos, kurie priimami Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, taikomi iš gero administravimo principo kylantys imperatyvai.

28. LVAT, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 str.) imperatyvų.

29. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, darytina išvada, kad Departamento Sprendimas nėra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis. Nagrinėjamoje byloje surinkta informacija nėra pakankama panaikinti Departamento 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 15/6-5-12PR-39 pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą (Įstatymo 90 str. 2 d. 1 p.), ji neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus. Todėl valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją negali būti laikoma tinkamai įvykdyta.

30. Ginčijamame Departamento Sprendime daromos 23 išnašos, kurios yra Sprendimo sudėtinė dalis. Departamento Sprendime nurodyta kilmės valstybės informacija, kuria grindžiamas šis sprendimas, yra pateikta išnašų į užsienio interneto šaltinius forma, bet ne visa ši informacija yra atspausdinta ir pateikta byloje. Teisėjų kolegijai, pavyzdžiui, nepavyko atidaryti Sprendimo 2 išnašos. Kitose Sprendime nurodytose išnašose nurodyti užsienio interneto puslapiai anglų kalba, dėl kai kurių iš jų apimties (pvz., 4, 22 išnašos yra kelių eilučių apimties) jas labai sudėtinga suvesti į interneto paieškos sistemą ir patikrinti jose nurodytą informaciją, kuria grindžiamos Departamento išvados. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės objektyviai įvertinti skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas nevertina Departamento darbuotojų kompetencijos dėl anglų kalbos žinių, tačiau nagrinėjamu atveju teismas negali vien tik išnašų pagalba (juolab, atsižvelgus į tai, kad išnašose nurodytas nuorodas sudėtinga atidaryti, o dalis šių nuorodų apskritai neatsidaro) įvertinti, ar Departamento išvados atitinka įrodymus ir dokumentus, kurių pagrindu tokios išvados padarytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Departamento Sprendimas, nesant Departamento pateiktų įrodymų bylos medžiagoje, dėl nuorodose esančio turinio, išnašų gausos turėtų būti atspausdintas ir esminė informacija, kuria grindžiamas Sprendimas, išversta į lietuvių kalbą, kad teismas galėtų patikrinti šio individualaus teisės akto išvadų pagrįstumą.

31. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad toks Departamento Sprendimas pažeidžia VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, taip pat ir pareiškėjo teisę į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

32. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Sprendimą priėmė neįvertinęs visų pareiškėjo prašymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

33. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, tačiau detaliau šių įrodymų netyrė, t. y. nevertino jų įrodomosios reikšmės, nenustatė jų ryšio su įrodinėjimo dalyku, jų leistinumo, patikimumo. Pabrėžtina, kad dalis byloje surinktų įrodymų (žr., pvz., el. b. 1 t., b. l. 31–36, 38–42, 63–73 ir kt.) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti, darytina išvada, kad teismas, atlikdamas šių dokumentų tyrimą, pažeidė proceso teisės normas.

34. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir priimdamas Sprendimą, turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės pareiškėjo prašymui objektyviai išnagrinėti, ir Sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl aptarto tyrimo minėtais aspektais neišsamumo, būtinybės įvertinti jau po ginčijamo Sprendimo pateiktus įrodymus, taip pat surinkti naujus įrodymus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ginčijamas Departamento Sprendimas naikinamas. Tai konstatavus, procesinis pareiškėjo prašymas – stabdyti bylos nagrinėjimą – nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. S. D. skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 22S6756.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė