2016-12-21 Nr. AB-24285-3-62-3-01790-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2016-12-21 Nr. AB-24285-3-62-3-01790-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų, 2016 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2016 m. rugsėjo 27 d. Minėta teismo nutartimi pareiškėjai pasiūlyta patikslinti skundo reikalavimus, išaiškinta teisė ginčyti jai teisines pasekmes sukeliančius valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro sprendimus, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl ginčo pastato kadastro duomenų pakeitimo, taip pat išaiškinta teisė prašyti teismo atnaujinti administracinių aktų apskundimo terminus.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-1028-602/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01790-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo gautas pareiškėjos E. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriame prašoma: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2003 m. gegužės 27 d. Nr. IX1582 9 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 12 straipsnio l dalimi priimti sprendimą dėl kadastro duomenų pakeitimo patalpoms, pažymėtoms ((duomenys neskelbtini)), 28,31 kv. m, esančioms, pagal atliktus kadastrinius šių metų liepos 18 dienos matavimus, pastate (duomenys neskelbtini). Patvirtinti turimą adresą (duomenys neskelbtini), paneigiant Nekilnojamojo turto registro dabartinį nurodomą adresą (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti minėtų 28,31 kv. m patalpų žymėjimo bendrabučio (duomenys neskelbtini) indeksą ir unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant pastato (duomenys neskelbtini) žymėjimą; 3) priimti sprendimą dėl pastate (duomenys neskelbtini) abiejų turtinių objektų sujungimo suteikiant vieną pastato indeksą (duomenys neskelbtini) ir unikalų (duomenys neskelbtini) pastato numerį (duomenys neskelbtini).
Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų, 2016 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2016 m. rugsėjo 27 d. Minėta teismo nutartimi pareiškėjai pasiūlyta patikslinti skundo reikalavimus, išaiškinta teisė ginčyti jai teisines pasekmes sukeliančius valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro sprendimus, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl ginčo pastato kadastro duomenų pakeitimo, taip pat išaiškinta teisė prašyti teismo atnaujinti administracinių aktų apskundimo terminus.
2016 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos E. Š. skundas, kuriuo pareiškėja prašė: 1) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros-urbanistikos skyrių atitinkamai įgyvendinti įstatymą vykdant Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 4 dalies, 2 straipsnio 3 dalies, 9 dalies, 10 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 2 dalį, CK 4.90 straipsnio 1 dalį, CK 4.82 straipsnio 2 dalį; 2) įpareigoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialą pašalinti padarytą pažeidimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ 24, 25 straipsnių reikalavimų, 2016 m. spalio 6 d. nutartimi nustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2016 m. spalio 20 d. Minėta teismo nutartimi pareiškėjai pasiūlyta patikslinti skundo reikalavimus, siūlyta patikslinti bylos šalis, atsakovu nurodant ginčijamą sprendimą priėmusią instituciją.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. spalio 19 d. gautas pareiškėjos E. Š. skundas, kuriuo pareiškėja prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus priimtą 2016 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 70-2-2530; 2) panaikinti VĮ Registro centro Kauno filialo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-334 ir 2016 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-282 bei VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (1.1.4)s-2000.
Pareiškėja taip pat prašė teismo atnaujinti terminą paduoti skundą dėl VĮ Registro centro Kauno filialo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. (3.4.5)KAS-334 „Dėl nekilnojamojo turto adreso pakeitimo“, 2016 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5)KAS-282 „Dėl nekilnojamojo turto registro pertvarkymo“ ir VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (1.1.4)s-2000 panaikinimo.
Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl paminėtų sprendimų panaikinimo paduoti, nurodė, kad skundžiamuose sprendimuose nurodyta, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas ir VĮ Registrų centras nėra kadastro duomenų teikėjai, o tik registratoriai ir pasiūlyta pareiškėjai kreiptis dėl kadastro pirminių duomenų tikslinimo tik į Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyrių. Pareiškėja į minėtą instituciją kreipėsi ir žodžiu, ir raštu, su paskutiniu atsakymu susipažino 2016 m. rugpjūčio 3 d., o 2016 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi su skundu į teismą. Pareiškėja teigė, kad nurodytos aplinkybės yra pakankamai svarbios skundo padavimo praleidimo priežastys.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino. Atsisakė priimti pareiškėjos E. Š. skundą dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registro centro Kauno filialo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-334 „Dėl nekilnojamojo turto adreso pakeitimo“, 2016 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-282 „Dėl nekilnojamojo turto registro pertvarkymo“ ir VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (1.1.4)s-2000. Priėmė pareiškėjos skundą dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus priimtą 2016 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 70-2-2530. Nusprendė atsakovu byloje laikyti Kauno miesto savivaldybės administraciją. Nurodė, jog dėl atsakovo pakeitimo tinkamu bus sprendžiama teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.
Teismas rėmėsi ABTĮ 28 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad iš pareiškėjos skundo turinio bei prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog ji VĮ Registro centro Kauno filialo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-334 „Dėl nekilnojamojo turto adreso pakeitimo“ ir 2016 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-282 „Dėl nekilnojamojo turto registro pertvarkymo“ apskundė VĮ Registrų centrui, t. y. pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. 2 d.).
Pareiškėja prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodė, jog skundžiamuose sprendimuose pažymėta, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas ir VĮ Registrų centras nėra kadastro duomenų teikėjai, o tik registratoriai ir pasiūlyta pareiškėjai kreiptis dėl kadastro pirminių duomenų tikslinimo tik į Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyrių. Pareiškėja į minėtą instituciją kreipėsi ir žodžiu, ir raštu, su paskutiniu atsakymu susipažino 2016 m. rugpjūčio 3 d., o 2016 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi su skundu į teismą. Pareiškėjos teigimu, ji terminą skundui paduoti praleido dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios.
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja skunde nenurodė, kada ji gavo VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (1.1.4)s-2000, tačiau iš prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja su prašymu pakeisti jai nuosavybės teise valdomų patalpų (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių kreipėsi 2016 m. birželio 30 d. Todėl teismas darė išvadą, jog jau tuo metu pareiškėja žinojo apie VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (1.1.4)s-2000 priėmimą ir jo turinį, tačiau pirmąjį skundą teismui pateikė tik 2016 m. rugsėjo 2 d.
Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, gavusi VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (1.1.4)s-2000, turėjo visas galimybes kreiptis į administracinį teismą dėl VĮ Registro centro Kauno filialo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. (3.4.5)KAS-334 „Dėl nekilnojamojo turto adreso pakeitimo“, 2016 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5)KAS-282 „Dėl nekilnojamojo turto registro pertvarkymo“ ir VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (1.1.4)s-2000 panaikinimo, tačiau ji su prašymu pirmiausia kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, o tik vėliau į teismą.
Taigi teismas pripažino, jog E. Š. skunde nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su jos valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl nepripažintos svarbiomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.). Todėl pareiškėja turėjo būti rūpestinga ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, taigi turėjo visas galimybes nustatyta tvarka pateikti teismui skundą. Tai, kad pareiškėja neveikė rūpestingai, kas lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Teismas pažymėjo, jog tokie pareiškėjos veiksmai (kreipimasis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, o tik vėliau į teismą) yra pareiškėjos valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jai laiku kreiptis į teismą. Pareiškėja skundą uždelsė paduoti dėl jos pačios elgesio (delsimo), tai yra subjektyvios priežastys.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti, o prašymas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 30 str. 3 d.).
Netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registro centro Kauno filialo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-334 „Dėl nekilnojamojo turto adreso pakeitimo“, 2016 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-282 „Dėl nekilnojamojo turto registro pertvarkymo“ ir VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (1.1.4)s-2000 atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Skundas dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus priimtą 2016 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 70-2-2530 atitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, todėl priimtas.
III. Pareiškėja E. Š. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti dalį pareiškėjos skundo reikalavimų, ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo.
Atskirajame skunde pareiškėja pažymi, kad teismas be pagrindo nepripažino pareiškėjos nurodytų aplinkybių svarbiomis, nes VĮ Registrų centras sprendime nurodė pareiškėjai kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyrių. Dėl to nepagrįstas teismo teiginys, jog pareiškėja buvo pasyvi ir delsė ginti pažeistas teises. Mano, jog asmeninės objektyvios priežastys taip pat gali būti svarbios. Nurodo, jog 2016 m. kovo 26 d. girtas pilietis sužalojo pareiškėją, ji buvo išvežta į ligoninę, vėliau teko atsigulti išsamesniems tyrimams į stacionarinę ligoninę.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, nes pareiškėjos atskirajame skunde keliami reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su Kauno miesto savivaldybės administracijos teisėmis ir pareigomis.
Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepagrindžia atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, jog terminą sprendimams ginčyti pareiškėja praleido dėl sveikatos būklės. Pareiškėjos 2016 m. gegužės-birželio mėn. prašymai patvirtina, jog pareiškėjos būklės nebuvo pablogėjusi taip, kad ji neleistų jai pačiai ar per kitus asmenis kreiptis teisinės pagalbos iš karto po sužinojimo apie priimtus sprendimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinis teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties dalies, kuria neatnaujintas skundo padavimo terminas ir dalį pareiškėjos skundo atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. spalio 19 d. gautas pareiškėjos E. Š. skundas, kuriuo pareiškėja prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus priimtą 2016 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 70-2-2530; 2) panaikinti VĮ Registro centro Kauno filialo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-334 ir 2016 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-282 bei VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (1.1.4)s-2000. Pareiškėja taip pat prašė teismo atnaujinti terminą paduoti skundą dėl VĮ Registro centro Kauno filialo ir VĮ Registrų centro sprendimų.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
ABTĮ (ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusi redakcija) 32 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Pareiškėjos skunde nėra duomenų, kada ji gavo VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (1.1.4)s-2000, tačiau iš skundo priedų matyti, jog pareiškėja su prašymu pakeisti jai nuosavybės teise valdomų patalpų (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių kreipėsi 2016 m. birželio 30 d. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog jau paduodama minėtą prašymą pareiškėja žinojo apie VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (1.1.4)s-2000 priėmimą ir jo turinį, tačiau skundą teismui pateikė tik 2016 m. rugsėjo 2 d., t. y. praleidusi skundo padavimo terminą.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėja terminą skundui dėl VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (1.1.4)s-2000 panaikinimo paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdama jokių aktyvių veiksmų ir delsdama jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, nors pačiame minėtame sprendime, be kita ko, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminas. Minėto vertinimo nekeičia ir tai, jog pareiškėja kreipėsi į kitą instituciją – Kauno miesto savivaldybę, nes tai parodo, jog pareiškėja savo valia pasirinko neteisminį teisių gynimo būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjos elgesys nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).
Pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su jos sveikatos būkle, nebuvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo vertinti. Pareiškėja nepagrindė, kodėl minėti argumentai ir įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, todėl argumentai, susiję su pareiškėjos sveikatos būkle, nevertintina ir apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjos skundo, paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius