00ca67b7-b341-43ff-95e8-27f5bfdd6f00 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-440-1020/2016                                                                   Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02382-2016-5                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.3(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. balandžio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal apelianto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.

L. atstovo advokato E. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo J. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 289 (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, n u s t a t ė : J. L. nubaustas už tai, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 2.20 val., Vilniuje, Maironio g., vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,503 (po paklaidos) promilių girtumo laipsnis.

Å iais savo veiksmais J. L. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu praÅ¡oma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimÄ pakeisti skiriant J. L. mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudÄ ir sutrumpinti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirtÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Apelianto atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir priėmė nepagrįstÄ nutarimÄ dėl to, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kad apeliantas visiÅ¡kai pripažįsta kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo poelgio.

Tai yra aplinkybė, į kuriÄ turi atsižvelgti teismas ir kuri sudaro pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnį. Skunde nurodoma, kad pažeidimas padarytas nesant sunkinančių aplinkybių, todėl į tai turi bÅ«ti atsižvelgiama skiriant proporcingÄ teisės pažeidimui nuobaudÄ . Apelianto atstovo teigimu, ATPK 301 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusižengimo pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu, turi bÅ«ti užtikrinamas teisingumo ir proporcingumo principo laikymasis bei užtikrintas visuomenės interesas, o Å¡ioje situacijoje visuomenės interesas bus užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arbÄ jÄ Å¡velninant.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui nustatytas lengvas girtumas, artimas žemutinei ribai, taigi paskirta nuobauda neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, ji yra per griežta ir neadekvati, atsižvelgiant į nustatytÄ girtumo laipsnį. Be to, teigiama, kad įvykio metu neatsirado jokių neigiamų padarinių, vairuodamas apeliantas jautėsi blaivus ir buvo tikras, kad kontroliuoja savo veiksmus ir gali vairuoti. Taip pat nurodoma, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rÅ«Å¡ies pažeidimo pavojingumo.

Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad J. L. vairuotojo pažymėjimas yra itin reikalingas darbui, nes spektakliai baigiasi vėlyvu paros metu, kai nebėra galimybės pasinaudoti viešuoju transportu, apeliantui tenka važinėti į pasirodymus kituose Lietuvos miestuose, nevairuodamas jis turėtų atsisakyti darbo, esančio vieninteliu pragyvenimo šaltiniu, kadangi negalėtų tinkamai jo dirbti. Asmuo gyvena Vilniaus rajone, kuriame susisiekimas viešuoju transportu yra sudėtingas ir ribotas. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma vadovautis Vilniaus apygardos teismo praktika administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-131-211/2016, kurioje panašiomis faktinėmis aplinkybėmis taikytas ATPK 301 straipsnis.

Skunde pažymima, kad apeliantas nuobaudos skyrimo metu neturėjo galiojančių nuobaudų už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus, vadinasi, nebuvo baustas administracine tvarka, taigi į anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus negali bÅ«ti atsižvelgiama ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neigiamai pasisakė dėl pažeidėjo asmenybės. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Apeliacinis skundas atmestinas.ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir Å¡ioje dalyje su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu sutinka.

Tačiau apeliantas ginčija administracinės nuobaudos pagal nurodytÄ ATPK straipsnį paskyrimÄ , todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama Å¡iose apeliacinio skundo ribose. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos darytina iÅ¡vada, kad J. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Administracinis teisės pažeidimas konstatuotas ir įrodytas pagal administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ . Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigÅ«nas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant ATPK 301 str. nuostatas.Apeliaciniu skundu apygardos teismo praÅ¡oma taikyti ATPK 301 straipsnį, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ , taikant ATPK 301 straipsnį, mažinti apeliantui paskirtÄ nuobaudÄ , byloje nėra. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas teismų praktikoje vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus teisės pažeidimas, o transporto priemonės vairavimas neblaiviam – savaime parodančiu neatsakingÄ asmens, kaip vairuotojo, požiÅ«rį bei didelį asmens pavojingumÄ (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015).

Vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam sukeliama grėsmė kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui. Kiekvieno vairuotojo pareiga – iÅ¡manyti Kelių eismo taisykles. Vairuotojas, dar prieÅ¡ sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. J. L., net ir esant lengvam neblaivumui, vairuodamas automobilį, privalėjo įvertinti, galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimÄ esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri gali sukelti jam nepatogumus.

Suvokdamas tai ir vis tiek pasirinkdamas vairuoti iÅ¡gėręs, asmuo prisiėmė rizikÄ dėl galimų neigiamų padarinių. Pažeidėjas žinojo, kad transporto priemonė reikalinga jo darbui, tačiau to nepaisydamas ignoravo privalomas saugumo taisykles. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad transporto priemonė jam yra bÅ«tina, nesuteikia pagrindo Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ . Pabrėžtina, kad asmeniniai, Å¡iuo atveju – darbiniai, interesai negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡imtinės aplinkybės ATPK 301 straipsnio prasme.

Vilniaus apygardos teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su asmens darbu, pajamomis, ATPK 126 straipsnio ir 301 straipsnio kontekste yra reikÅ¡mingos tik parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose, tačiau nėra iÅ¡imtinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1190-626/2015). Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad turi bÅ«ti įvertinamas ne tipinis pažeidimo pavojingumas, tačiau konkretaus pažeidimo pavojingumas, atsižvelgiant į individualias situacijos aplinkybes.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino padaryto pažeidimo pavojingumÄ konkrečiomis aplinkybėmis. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. L. vairavo iÅ¡gėręs, praėjus minimaliam laikui (pusvalandžiui) po alkoholio vartojimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo vairavo naktį, kai eismo sÄ lygos yra natÅ«raliai sudėtingesnės dėl prasto matomumo. Taigi pasirinkdamas vairuoti iÅ¡gėręs, apeliantas parodė itin didelį nustatytų saugaus eismo taisyklių nepaisymÄ .

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių. Tačiau vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu. Aplinkybė, jog dėl administracinio teisės pažeidimo neatsirado reali žala, šioje byloje nesudaro pagrindo peržengti paskirtos minimalios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ribos ir dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Pažymėtina, kad J.

L., nepaisant jauno amžiaus ir trumpo vairavimo stažo, praeityje yra baustas administracine tvarka bÅ«tent už KET pažeidimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Å¡ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos charakterizuojant asmenį, į jas atsižvelgiama ne kaip į galiojantį baustumÄ administracine tvarka, tačiau kaip į objektyvius duomenis, rodančius, jog asmuo nepaiso savo neleistino elgesio sukeliamų padarinių, nedaro teigiamų iÅ¡vadų ir toliau dalyvauja transporto priemonių eisme, pažeisdamas visuotinas saugumo taisykles.

Dėl Å¡ios priežasties, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad neturi bÅ«ti atsižvelgiama į ankstesnius J. L. padarytus administracinius teisės pažeidimus, kadangi galiojančių nuobaudų asmuo Å¡iuo metu neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudÄ tinkamai įvertinta J. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimÄ (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartÄ jos vertinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų Å¡ios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikÅ¡minga, kad jos pagrindu bÅ«tų galima žymiai Å¡velninti nuobaudÄ ir ji negali turėti lemiamos reikÅ¡mės skiriant nuobaudÄ .

Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, apelianto atstovo cituojamas Vilniaus apygardos teismo precedentas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-131-211/2016 skiriasi esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, todėl Å¡ioje byloje juo negali bÅ«ti vadovaujamasi. Apelianto atstovo nurodomoje byloje asmuo vairavo transporto priemonę praėjus žymiai ilgesniam laikui nuo alkoholio vartojimo – alkoholis vartotas vakare, o pažeidimas užfiksuotas ryte. Be to, minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas atsižvelgė į visumÄ reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, kurios nėra analogiÅ¡kos konkrečiam atvejui, pavyzdžiui, tai, kad pažeidėjas praeityje nėra baustas už KET pažeidimus, taip pat įvertintos individualios Å¡eiminės aplinkybės, suteikiančios pagrindÄ trumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminÄ .

Pažymėtina, kad teismų praktikoje, tais atvejais, kai nenustatyta iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ skirti griežtÄ nuobaudÄ , kai nubaustieji prisipažįsta ir gailisi, nėra sunkinančių aplinkybių, įprastai skiriama 1 (vienerių) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Å¡ia prasme teisingas ir nuoseklus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-32-626/2016;

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1052-562/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-968-312/2014). Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta nuobauda nėra per griežta.

Apygardos teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:          atmesti apelianto J. L. atstovo advokato E. L. apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimÄ Â palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                  Ernestas RimÅ¡elis