00c9fc4c-dfd1-4048-8ad0-7e05e4f4a4fd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

                                                                           Â

Administracinė byla Nr. I-1990-331/2010

                                                                                     Â

Proceso Nr. 3-61-3-01151-2010-4

                                                                       Procesinio

sprendimo kategorija: 9.3.5, 74.

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus JanuÅ¡kos ir Liudos Arlauskienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Nerijui Katiliui, atsakovės atstovei Ingridai Kemežienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI) skundÄ dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau − Komisija) 2010-03-22 sprendimo Nr. S-88(7-29/2010) panaikinimo, (pareiÅ¡kėja UAB „Italba“, tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau − Vilniaus apskrities VMI)).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

                                                              n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau − PVMÄ®) 32 straipsnio nuostatas, kadangi ji pagal 2006-05-26 sudarytÄ pirkimo - pardavimo sutartį bei

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ADE (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB „Adema“ įsigijo žemės sklypÄ kaip

žemę statyboms, nors pardavimo metu minėto žemės sklypo paskirtis buvo žemės Å«kio. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis PVMÄ® 32 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kėja laikotarpiais nuo 2006-05-01 iki 2008-01-31 į PVM atskaitÄ neteisėtai įtraukė 773 089 Lt pirkimo PVM už įsigytÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ .

Atsižvelgiant į nustatytus PVMĮ 32 straipsnio pažeidimus, pareiškėjai papildomai apskaičiuota

770 363 Lt mokėtino į biudžetÄ PVM. Pagal PVMÄ® 123 straipsnio nuostatas bei Mokesčių administravimo įstatymo (toliau − MAÄ®) 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus pareiÅ¡kėjai apskaičiuota 1 695,27 Lt PVM delspinigių. Vilniaus apskrities VMI 2009-09-30 sprendimu Nr. (21.26)-256-422 patvirtino 2009-07-21 patikrinimo aktu Nr. (21.26)-08-77-36 apskaičiuotas sumas ir, atsižvelgdama į pažeidimo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjai skyrė 10 proc. dydžio − 77 309 Lt PVM baudÄ . PareiÅ¡kėja, nesutikdama su tokiu Vilniaus apskrities VMI sprendimu, pateikė skundÄ centriniam mokesčių administratoriui, kuris VMI 2009-12-24 sprendimu Nr. 69-366 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2009-09-30 sprendimÄ Nr. (21.26)-256-422. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su atsakovės sprendimu, jį apskundė Komisijai, kuri 2010-03-22 sprendimu Nr. S-88(7-29/2010) patenkino pareiÅ¡kėjos skundÄ ir panaikino atsakovės 2009-12-24 sprendimÄ Nr. 69-366.

Atsakovė VMI, nesutikdama su Komisijos sprendimu, skundu (b. l. 1−3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Komisijos 2010-03-22 sprendimÄ Nr. S-88(7-29/2010), kuriuo panaikintas atsakovės sprendimas, ir palikti galioti atsakovės 2009-12-24 sprendimÄ Nr. 69-366. Skunde paaiÅ¡kino, kad atsakovė ir Komisija dėl fakto klausimų sutinka, tačiau skirtingai interpretuoja teisės aktų nuostatas. Atsakovė nesutinka su Komisijos iÅ¡vada, jog Å¡iame mokestiniame ginče nepagrįstai buvo taikytos PVMÄ® 32 straipsnio nuostatos.

Komisija savo sprendime pažymėjo, jog pagal Europos Teisingumo Teismo praktikÄ , valstybės narės, apibrėždamos žemės statybai sÄ vokÄ , turi atsižvelgti į tai, jog PVM direktyvos 13 straipsnio B dalies (h) punktu siekiama atleisti nuo mokesčio tik tÄ Å¾emę, kuri nėra apstatyta ir kurioje neketinama vykdyti statybų. Tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad Europos Teisingumo Teismas bylose ne kartÄ pažymėjo, jog valstybės narės turi pačios nustatyti, kokiÄ Å¾emę laikyti žeme statyboms, laikantis Å eÅ¡tosios direktyvos 13 straipsnio B dalies h punkto tikslo - atleisti nuo PVM tik neapstatytos žemė, kuri neskirta pastato statybai, perdavimÄ .

Tokiu bÅ«du, įvertinus tai, jog PVMÄ® nėra reglamentuota „žemės statyboms“ sÄ voka, mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi Žemės įstatymu, kuris apibrėžia, kas yra žemė statyboms. Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad iki Å¡iol pareiÅ¡kėjos turimo žemės sklypo paskirtis yra žemės Å«kio paskirties.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos įsigytas žemės Å«kio paskirties žemės sklypas nėra priskirtinas žemei statyboms, todėl, VMI nuomone, konstatuotina, kad pagrįstai mokesčių administratorius, vadovaudamasis PVMÄ® 32 straipsnio 2 dalies bei 83 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo 773 089 Lt PVM, o vadovaudamasis PVMÄ® 123 straipsnio, MAÄ® 96 straipsnio bei MAÄ® 139 straipsnio nuostatomis, apskaičiavo 1 695,27 Lt PVM delspinigių bei skyrė 10 proc. PVM baudÄ nuo papildomai apskaičiuotos sumos − 77309 Lt.

Mokesčių administratoriaus atstovė Ingrida Kemežienė prašė skundÄ patenkinti, t. y. panaikinti Komisijos sprendimÄ ir palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-12-24 sprendimÄ Nr. 69-366.

Pareiškėja UAB „Italba“ su atsakovės skundu nesutiko

ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 24−31) paaiÅ¡kino, kad Komisijos sprendimas priimtas tinkamai

iÅ¡analizavus taikytinas teisės normas, objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinus reikÅ¡mingas atitinkamo klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti. Vertinant centrinio mokesčių administratoriaus skundo pagrįstumÄ , pakartotinai akcentavo, kad, vadovaujantis LR teisės aktais bei ETT bei Europos Komisijos pozicija, žemės sklypo tiekimo sandorio vertinimui PVM tikslais, aplinkybės, kad žemės sklypo tiekimo momentu nėra parengtas sklypo detalusis planas ar nėra iÅ¡duotas leidimas statybai reikÅ¡mės neturi, jeigu kitų aplinkybių visuma leidžia nustatyti, kad iÅ¡ esmės sklypas yra skirtas statybos darbams jame atlikti. KiekvienÄ Å¾emės sklypo tiekimo atvejį reikia nagrinėti atskirai ir atsižvelgti į kuo daugiau aplinkybių, kurios leistų nustatyti, kokiu tikslu bus panaudotas parduodamas žemės sklypas. Tai nurodoma centrinio mokesčių administratoriaus parengtame PVM įstatymo komentare: jeigu vienareikÅ¡miÅ¡kai galima teigti, kad parduodamame sklype, kuriam nėra iÅ¡duotas leidimas statybai ir savivaldybės detaliajame plane nėra numatytas sklypo užstatymas, statybos darbai tikrai bus <...>, tai tokiÄ Å¾emę galima laikyti žeme statyboms.

PaaiÅ¡kino, kad UAB „Adema“ sudarė ne tik žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atitinkamo žemės sklypo daugiaaukščių namų statybos detaliojo plano rengimo. Be to, UAB „Adema“ įsipareigojimas pakeisti sklypo paskirtį bei atlikti atitinkamus teritorijų planavimo darbus buvo numatytas ir pačioje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡omi atitinkamÄ Å«kinę operacijÄ Ä¯forminantys dokumentai. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra su iÅ¡skirta PVM suma buvo iÅ¡raÅ¡yta pirkimo-pardavimo sutarties bei projektavimo sutarties sudarymo

dienÄ , t. y. 2006 m. gegužės 26 d. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos manymu, konstatuotina, jog atitinkamo

pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu abi sandorio Å¡alys − tiek UAB „Italba“, tiek UAB „Adema“ − atitinkamo nekilnojamojo turto tiekimÄ neabejotinai vertino kaip PVM objektÄ , t. y. kaip žemės sklypo statyboms tiekimÄ . UAB „Adema“ buvo prisiėmusi įsipareigojimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, ir juos prisiėmė jau žemės tiekimo sandorio sudarymo metu, todėl tai, ar vėliau UAB „Adema“ savo įsipareigojimus įvykdė, UAB „Italba“ vertinimu neturi įtakos siekiant nustatyti, ar žemės tiekimo sandorio sudarymo metu atitinkama žemė laikoma „žeme statyboms“. Pažymėjo, jog žemės sklypo tiekimo sandorio vertinimui PVM tikslais aplinkybės, ar žemės sklype, įsigytame statybos tikslais, vėliau buvo ar nebuvo atlikti planuoti statybos/teritorijų planavimo ar kiti tvarkymo darbai, reikÅ¡mės neturi. Komisijos sprendime visiÅ¡kai pagrįstai akcentuota ir tai, jog UAB „Italba“ veikla yra nekilnojamojo turto administravimas bei nekilnojamojo turto nuoma. Taigi, jau vien Å¡is faktas leidžia nustatyti, kad bendrovės siekis įsigyti aptariamÄ Å¾emės sklypÄ sietinas su nekilnojamojo turto vystymo projektais. Juolab, kad sklypas buvo įsigytas nekilnojamojo turto rinkos pakilimo – ypač padidėjusios naujos statybos butų ir biurų paklausos Lietuvoje metu, kas patvirtina, jog žemės sklypo tiekimo momentu buvo aiÅ¡ku, kad jis bus skirtas statybos darbams jame atlikti, o ne žemės Å«kio veiklos vykdymui. Tais atvejais, kai sklypÄ Ä¯sigyja asmuo, kuris vienaip ar kitaip susijęs su nekilnojamojo turto objektais, leidžia daryti aiÅ¡kiÄ prielaidÄ , kad sklypas yra perkamas su tikslu jame atlikti statybos darbus.

Per teismo

posėdį UAB „Italba“ atstovas Nerijus Katilius prašė Komisijos sprendimÄ palikti nepakeistÄ , nes

jis priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus faktines aplinkybes, todėl atsakovės skundas turėtų būti atmestas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI su skundu sutiko ir prašė Mokesčių administratoriaus sprendimÄ patenkinti (b. l. 23).

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).

S k u n d a s   t e n k i n t i n a s.

Å ioje byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjos teisės atskaityti 773 089 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Adema“ iÅ¡raÅ¡ytÄ 2006-05-26 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ADE (duomenys neskelbtini) už įsigytÄ 1,3885 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. už 5 068 025 Lt. (Mokestinė byla I t.,  b. l. 157-159).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 35-1271), 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB.

Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskųsti Komisijos sprendimÄ dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, spręsdami mokestinį ginÄÄ (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymo ar kito teisės akto nuostatas. IÅ¡ minėtos teisės normos formuluotės darytina iÅ¡vada, kad, pirma, Å¡i norma skirta reglamentuoti administracinio teismo jurisdikcinę kompetencijÄ nagrinėti mokestinius ginčus pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundus (nustato mokestinio ginčo pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundÄ sÄ lyginį priskirtinumÄ teismui) ir, antra, riboja bylos pagal mokesčių administratoriaus skundÄ nagrinėjimo pagrindus (mokestinį ginÄÄ pagal mokesčių administratoriaus skundÄ nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas Komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo teisingumÄ ) (LVAT 2005 m. kovo 4 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-236/2005; Administracinių teismų praktika, Nr.7).

Taigi mokestinį ginÄÄ pagal mokesčių administratoriaus skundÄ nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas Komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik

materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo teisingumÄ (LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27

d. nutartis adm. byloje Nr. A1-355/2004; Administracinių teismų praktika, Nr. 6).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI atliko pareiÅ¡kėjos UAB „Italba“ mokestinį patikrinimÄ ir 2008-09-02 surašė patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-06-77-29 (Mokestinė byla I t., b. l. 165 - 171), kuris patvirtintas Vilniaus apskrities VMI 2008-10-28 sprendimu Nr. (21.26)-256-254 (Mokestinė byla I t., b. l. 118-120). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su tokiu Vilniaus apskrities VMI sprendimu, pateikė skundÄ centriniam mokesčių administratoriui, kuris  2009-12-24 sprendimu Nr. 69-366 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2009-09-30 sprendimÄ Nr. (21.26)-256-422 (Mokestinė byla I t., b. l. 9 - 12). Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau − PVMÄ®) 32 straipsnio nuostatas, kadangi ji pagal 2006-05-26 sudarytÄ pirkimo - pardavimo sutartį bei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ADE (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB

„Adema“ įsigijo žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),

indeksuota vertė – 3 544 Lt, vidutinė rinkos vertė 404 652 Lt. Šį žemės sklypÄ bendrovė „Italba“ įsigijo už 5 068 025 Lt. (Mokestinė byla, I t., b. l. 160-163). Bendrovė teigia, kad šį žemės sklypÄ Ä¯sigijo kaip žemę statyboms, nors pardavimo metu minėto žemės sklypo paskirtis buvo žemės Å«kio ir po daugiau kaip ketverių metų ji liko žemės Å«kio paskirties žemė. Vadovaujantis PVMÄ® 32 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kėja laikotarpiais nuo 2006-05-01 iki 2008-01-31 į PVM atskaitÄ neteisėtai įtraukė 773 089 Lt pirkimo PVM už įsigytÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , todėl mokesčių administratorius Bendrovei papildomai apskaičiavo 773 089 Lt mokėtino į biudžetÄ PVM ir vadovaujantis MAÄ® 96 straipsnio

1 dalies 2 punkto nuostatomis apskaičiavo 1 695,27 Lt PVM delspinigių (Mokestinė byla I t., b. l. 50 - 70).

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su atsakovės sprendimu, jį apskundė Komisijai. Komisija 2010-03-22 sprendimu Nr. S-88(7-29/2010) patenkino pareiÅ¡kėjos skundÄ ir panaikino atsakovės 2009-12-24 sprendimÄ Nr. 69-366 (Mokestinė byla, II t., b. l. 124 - 134). Komisija savo sprendime konstatavo, kad pagal nustatytas aplinkybes (žemės sklypo kaina, Vilniaus m. bendrajame plane Å¡ioje vietoje numatyta statyba, bendrovė sklypÄ Ä¯sigijo statybai ir kt.) bendrovės įsigytas žemės Å«kio paskirties sklypas skirtas statybai vystyti, todėl panaikino mokesčių administratoriaus sprendimÄ . Komisija pažymėjo, kad pagal Europos Teisingumo Teismo praktikÄ , valstybės narės, apibrėždamos žemės statybai sÄ vokÄ , turi atsižvelgti į tai, jog PVM direktyvos 13 straipsnio B dalies (h) punktu siekiama atleisti nuo mokesčio tik tÄ Å¾emę, kuri nėra apstatyta ir kurioje neketinama vykdyti statybų. Tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad Europos Teisingumo Teismas bylose ne kartÄ pažymėjo, jog valstybės narės turi pačios nustatyti, kokiÄ Å¾emę laikyti žeme statyboms, laikantis Å eÅ¡tosios direktyvos 13 straipsnio B dalies h punkto tikslo - atleisti nuo PVM tik neapstatytos žemė, kuri neskirta pastato statybai, perdavimÄ .

Vadinasi,

ginčo dėl faktinių aplinkybių tarp šalių nėra, tačiau šalys skirtingai interpretuoja teisės aktų

nuostatas, t. y. mokesčių administratorius nesutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiame mokestiniame ginče nepagrįstai buvo taikytos PVMĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatos. Mokesčių administratorius teigia,

kad pagal šio PVMĮ įstatymo (32 str.) ir Šeštosios direktyvos  (13 str. B d. h. p.) nuostatas šis žemės

sklypas laikytinas žemės ūkio paskirties žeme, o Komisija pagal tuos pačius teisės aktus teigia, kad žemės sklypas skirtas statybai.

Išanalizavus teisės aktų normas, teismas laiko, kad esminiu kriterijumi, nustatant, ar konkretaus žemės sklypo pardavimas ar perdavimas disponuoti kitiems asmenims yra apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu, ar ne, yra tai, ar konkretus žemės sklypas gali būti priskiriamas sklypų, skirtų statyboms kategorijai, ar ne.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties, bÅ«do ir pobÅ«džio nustatymo ir keitimo tvarkÄ numato Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalis nustato žemės naudojimo paskirties keitimo tvarkÄ ,  paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. SprendimÄ pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ . Pagrindinės žemės

naudojimo paskirties keitimo tvarkÄ nustato Vyriausybė (24 str. 2 d.).  Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo

paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įraÅ¡ant į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir žemės sklypÄ registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka (24 str. 5 d.).

PVMÄ® 32 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sÄ lygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, iÅ¡skyrus žemę, perduodamÄ kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms.

Pagal 1977 m. gegužės 17 d. Å eÅ¡tosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB, su kurios nuostatomis yra suderintos PVMÄ® nuostatos, 4 str. 3 dalies „b“ punktÄ , žemė statyboms − tai bet kokia paruoÅ¡ta ar neparuoÅ¡ta žemė, kuriÄ valstybės narės apibrėžia esant tokiÄ . AnalogiÅ¡kas teisinis reglamentavimas ES mastu iÅ¡liko ir naujojoje PVM direktyvoje (2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, 12 straipsnio 3 dalis). Taigi PVM neapmokestinamas nekilnojamųjų daiktų tiekimas, iÅ¡skyrus naujus pastatus ar statinius, jų dalis. Jeigu žemės sklype bus statomi nauji pastatai ar statiniai, kurie taps PVM objektu, žemė po pastatais taip pat turi dalyvauti PVM sistemoje. Vadinasi, nuspręsti, kokia konkrečiai žemė laikytina skirta statyboms, palikta valstybių narių kompetencijai.

Nagrinėjamose teisės normose įtvirtinta, kad žemės sklypai, kuriuose yra pastatyti nauji pastatai ar statiniai bei jų dalys, yra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, todėl darytina išvada, jog žemės sklypų, skirtų statyboms kategorijai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo prasme, yra priskiriami ir tie žemės sklypai, kuriuose dar nėra atlikti su statyba susiję veiksmai – statybvietės nustatymas; statybos sklypo tvarkymas; statybiniai tyrinėjimai ir pan.(Statybos įstatymo 2 str. 13; 15; 23; 25; 26).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-1346/2009 nurodė, kad esminiu kriterijumi, nustatant, ar konkretaus žemės sklypo pardavimas ar perdavimas disponuoti kitiems asmenims yra apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu, ar ne, yra tai, ar konkretus žemės sklypas gali būti priskiriamas sklypų, skirtų statyboms kategorijai, ar ne.

Analizuojant PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų bei sÄ vokos „žemė statyboms“ turinį, darytina iÅ¡vada, jog įstatyme nėra numatyta, kokiuose konkrečiai žemės sklypo statusÄ apibrėžiančiuose dokumentuose privalo bÅ«ti užfiksuotas faktas, jog konkretus žemės sklypas yra skirtas statyboms, t. y. nėra reikalaujama, jog, pavyzdžiui, privalo bÅ«ti iÅ¡duotas statybos leidimas statiniams tame sklype statyti, arba sklypo užstatymas numatytas savivaldybės detaliajame plane. Todėl nustatant, ar parduodama žemė gali bÅ«ti laikoma žeme statyboms, kiekvienas atvejis privalo bÅ«ti nagrinėjamas atskirai, įvertinant visas aplinkybes bei įrodymus, turinčius įtakos žemės sklypo priskyrimui statyboms (statybos leidimai, teritorijų planavimo dokumentai, duomenys nekilnojamojo turto registre, žemės administravimÄ vykdančių institucijų parengti dokumentai ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-584/2009).

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo 2006 m. gegužės

26 d. įsigyto žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nurodyta VĮ registrų centro Vilniaus filialo pažymėjime (Mokestinė byla I t. , b. l. 24) – žemės ūkio, ji nepasikeitusi iki šiol. Valstybės registrų įstatymo

14 straipsnio 6 dalis numato, kad registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju duomenų, kad minėti registro duomenys būtų nuginčyti, nėra, taigi teismas neturi pagrindo jais netikėti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų išduoti statybos leidimai vykdyti statybas 2006-05-26 įsigytame žemės sklype.

Bylos medžiagoje yra duomenų, kad pareiÅ¡kėja 2006-05-26 su UAB „Adema“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. Mokestinė byla, II t., b. l. 71 -72), pagal kuriÄ UAB „Adema“ įsipareigojo per

12 mėnesių, nuo sÄ lygų detaliajam planui rengti iÅ¡davimo dienos, parengti minėto žemės sklypo daugiaaukščių namų statybos detalųjį planÄ . Pagal sutartį, Užsakovas (pareiÅ¡kėja) įsipareigojo pateikti Vykdytojui (UAB „Adema“) užduotį

projektavimui iki 2006-06-20. Sutartį pasirašė pareiškėjos direktorius A. J. ir UAB „Adema“ direktorius L. D.

UAB „Adema“ buvęs direktorius L. D. 2009-06-04 pateiktame paaiÅ¡kinime (Mokestinė byla, I t., b. l. 64 - 66), nurodė, kad minėta sutartis buvo sudaryta į ateitį ir ji vykdoma nebuvo. Jei bÅ«tų buvę iÅ¡ Vilniaus m. savivaldybės gautas kitokio turinio atsakymas, kad tame žemės sklype yra numatytos statybos, tai Å¡i sutartis bÅ«tų buvus vykdoma. Pagal Å¡iÄ sutartį pareiÅ¡kėja nepateikė užduoties projektavimui, todėl, kad abi Å¡alys žinojo, jog ji nebus vykdoma. PaaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai pas notarÄ pasiraÅ¡inėjo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, jokių abejonių nekilo, kad Å¡is žemės sklypas parduodamas be PVM, o dėl projektavimo darbų tarėsi tik į ateitį.

Bendrovės „Italba“ direktorius A. J. 2009-06-11 Vilniaus apskrities VMI pateikė paaiÅ¡kinimÄ (Mokestinė byla, I t., b. l. 62 - 63), kuriame nurodė, kad perkant sklypÄ buvo žinoma, jog UAB „Adema“ renka dokumentus detalaus plano ruoÅ¡imui, todėl Å¡ie klausimai buvo derinami iÅ¡ anksto. UAB „Adema“ pareiÅ¡kėjai pateikė raÅ¡tÄ , kad Savivaldybė neleidžia daryti pavienių sklypų detaliųjų planų, o rengia tik visos teritorijos detaliuosius planus, todėl jie nebegali vykdyti sutarties sÄ lygų. RaÅ¡tiÅ¡kai klausimai derinami nebuvo, todėl ir dokumentacijos nebuvo. Viskas buvo derinama žodžiu.

Teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad tais atvejais, kai sklypÄ Ä¯sigyja asmuo, kuris vienaip ar kitaip susijęs su nekilnojamojo turto objektais, leidžia daryti aiÅ¡kiÄ prielaidÄ , kad sklypas yra perkamas su tikslu jame atlikti statybos darbus. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja anksčiau vykdė ar Å¡iuo metu vykdo statybas, pareiÅ¡kėjos veikla yra nekilnojamojo turto administravimas ir nuoma, todėl negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad sklypas įsigytas turint tikslÄ vykdyti statybas.

Mokesčių administratorius 2009-01-12 raÅ¡tu (Mokestinė byla I t., b. l. 81) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentÄ su praÅ¡ymu informuoti, ar žemės sklypo pardavimo momentu (2006-05-26) arba iki pardavimo momento, Vilniaus m. savivaldybės bendrajame plane, t.y. teritorijoje, kurioje yra sklypas, numatyta gyvenamosios statybos plėtra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009-02-05 raÅ¡tu (Mokestinė byla I. t., b. l. 77) informavo, kad pagal 2006 metais galiojusio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje didžiÄ ja savo dalimi buvo žemės Å«kio paskirties teritorijoje ir tik nedidelė sklypo dalis - gyvenamųjų daugiaaukščių bei komercinės paskirties objektų statybos teritorijoje. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2009-02-24 raÅ¡tu (Mokestinė byla I t., b. l. 84) informavo, kad Vilniaus miesto bendrasis planas nenagrinėja atskirų sklypų naudojimo pobÅ«džio ir nefiksuoja jų ribų, todėl

neturi galimybės sukonkretinti informacijos apie sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudojimÄ pagal 2006 m. galiojusio

bendrojo plano sprendinius. Nurodė, kad dėl minėto sklypo naudojimo pobÅ«džio ir jo ploto galės atsakyti patvirtinus kvartalo tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detalųjį planÄ .

Komisija ginčijamame sprendime nurodo, jog faktÄ apie tai, kad sklypas yra skirtas statyboms patvirtina tai, kad sklypo pardavimo metu galiojusiame Vilniaus miesto bendrajame plane dalyje pareiÅ¡kėjos įsigyto sklypo numatyta galimybė vykdyti statybas. Komisija taip pat remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-07-26 sprendimu Nr. 1281 patvirtintiems teritorijų Pilaitėje ir kitose zonose architektÅ«rinės, urbanistinės ir inžinerinės plėtros koncepcijos metmenimis, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas patenka į urbanizuojamÄ teritorijÄ , kurioje numatomos įvairios funkcinės paskirties objektų statyba. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-07 sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-1346/2009 pažymėjo, kad teiginiai dėl bendrojo plano, kaip pirminio ir tiesioginio įrodymo, patvirtinančio konkretaus žemės sklypo statusÄ , įskaitant jo priskirtinumÄ statyboms, yra nepagrįsti bei neteisingi, kadangi administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrasis planas

yra norminis teisės aktas (pvz., 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5–324/2007; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–213/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–654/2009). Vadinasi, bendrasis planas (jo sprendiniai atitinkamos

teritorijos atžvilgiu) tik sudaro teisines prielaidas priimti individualų teisės aktÄ (specialųjį ar detalųjį planÄ ), o atitinkamo žemės sklypo teisinis statusas bei režimas gali bÅ«ti nustatyti ar pakeisti, kai yra įvykdomos teisės aktais nustatytos sÄ lygos, bÅ«tinos detaliajam planui parengti bei atitinkamiems detaliojo plano sprendiniams priimti.

Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo (2 str. 24 d.) nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad konkretaus sklypo priskyrimas statybos sklypo teritorijai priklauso nuo nustatytos žemės naudojimo tikslinės paskirties.  Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (24 str.) nuostatas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Å iems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įraÅ¡ant į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir žemės sklypÄ registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis numato, kad Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas yra detaliųjų planų sprendiniuose nustatyto konkretaus teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Statybos, Teritorijų planavimo, Žemės įstatymų nuostatas, konstatuotina, kad tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali bÅ«ti nustatyta detaliaisiais teritorijų planavimo dokumentais ir patvirtintu detaliuoju planu turi bÅ«ti vadovaujamasi nustatant, kam skirtas suplanuotoje teritorijoje esantis žemės sklypas. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjos įsigyto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, detalusis planas bÅ«tų parengtas, nėra. Teismas pritaria atsakovės nuomonei, kad pareiÅ¡kėjos pateiktas 2004-06-02 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-404 „Dėl leidimo keisti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius ir pritarimo rengti sklypų (duomenys neskelbtini) kaime detalųjį planÄ â€œ neturi įtakos sprendžiant klausimÄ dėl žemės sklypo priskyrimo statyboms, nes minėtame sprendime tarp nurodytų sklypų kadastro numerių nėra

nurodomas pareiškėjos įsigyto žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma

taip pat neleidžia teigti, kad iš esmės sklypas yra skirtas statybos darbams jame atlikti.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos 2006 m. gegužės 26 d. įsigyto žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, duomenų, kad šio žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis suteikė teisę vykdyti statybas, nėra, taigi darytina išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog ginčo žemės sklypo statusas atitiko žemės, skirtos

statyboms, kriterijus, PVMĮ 32 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi

Žemės įstatymu, kuris apibrėžia, kas yra žemė statyboms. Bendrovė žemės sklypÄ Ä¯sigijo kaip žemės Å«kio paskirties, jokių statybų Å¡iame žemės sklype nevysto, žemės paskirties nekeičia, iki Å¡iol pareiÅ¡kėjos turimas žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties.

Remiantis tuo, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas yra tenkintinas, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-22 sprendimas Nr. S-88 (7-29/2010) yra naikintinas, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009-12-24 sprendimas Nr. 69-366 paliktinas galioti.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str.,  teismas

n u s p r e n d ė :

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ patenkinti.

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-22 sprendimÄ Nr. S-88 (7-29/2010) panaikinti ir palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009-12-24 sprendimÄ Nr. 69-366.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Henrikas

SadauskasÂ

    Teisėjai                                                                                                                   Â

Bronius JanuÅ¡ka  Â

                                                                                                                                      Liuda

Arlauskienė                        Â

                     Â

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Â

   Â