00c79fb5-abcd-4677-b353-7ff3e1d47ea4 · Vilniaus apygardos teismas

?Skundas Nr. 1S-156-988/2021 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. R. (D. R.) atstovo advokato Donato Petrausko skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. R. atstovų advokato Donato Petrausko ir advokato padėjėjo Pauliaus Žukausko skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo.

Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-462/2017, be kita ko: 1.1. D. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (neteisėtas įgijimas labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo gabenimas ir laikymas Ispanijos Karalystėje, neteisėtas kokaino gabenimas iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos FederacijÄ bei neteisėtas kokaino platinimas Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje), ir jis nubaustas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 1.2. Be to, D. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (neteisėtas įgijimas labai didelio kiekio – ne mažiau kaip 174 kg – kokaino, jo gabenimas ir laikymas Ispanijos Karalystėje, neteisėtas kokaino gabenimas iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos FederacijÄ bei neteisėtas kokaino platinimas Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje), ir jis nubaustas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 1.3. Paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi iÅ¡ dalies sudėtos ir D. R. paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. 1.4. PaskirtÄ bausmę nuspręsta atlikti pataisos namuose. 1.5. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 20 d. Ä® laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 1.6.

D. R. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (nuo 2011 metų gegužės iki 2013 metų pradžios dalyvavimas ginkluoto agurkinių nusikalstamo susivienijimo veikloje) iÅ¡teisintas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . 1.7. IÅ¡ kaltinamojo D. R. nukentėjusiajai J. S. priteista 2 168,30 eurų suma padarytai turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ kaltinamojo D. R. nukentėjusiajai P. S. priteista 20 000 eurų suma, nukentėjusiajai J. S. priteista 15 000 eurų, nukentėjusiosioms V.

P. ir V. K. priteista po 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-616/2020, be kita ko: 2.1. D. R. nusikalstama veika iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir paskirta jam bausmė laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoneriems) metams. 2.2. D. R. nusikalstama veika iÅ¡ BK 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK  25  straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta jam bausmė laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. 2.3.

D. R. nusikalstama veika iÅ¡ BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktÄ (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 260  straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, jo platinimas) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta jam bausmė laisvės atėmimas 8  (aÅ¡tuoneriems) metams. 2.4. D. R. pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr.  IX-1495 redakcija) (dalies 174 kg miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis kokaino, kontrabanda), paskirta bausmė sumažinta iki 3 metų laisvės atėmimo. 2.5.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63  straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu D. R. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės. 2.6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 3  mėnesiams. 2.7.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu D. R. į paskirtos bausmės laikÄ papildomai įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime (Ukrainos Respublikoje) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. kovo 3 d. 2.8. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu S. V., A. P., D. P., T. P., N. T., S. V., G. C., K. L., T. V., D. R., R. V., L. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2.9.

Pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir nukentėjusiajai J. S. priteisti 2 168,30 Eur turtinei žalai ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai P. S. priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosioms V. P. ir V. K. priteisti po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti priteista solidariai iš S. V. ir D. R..

3. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. lapkričio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. vasario 28 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 bausmės suėjo 2018 m. sausio 15 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. kovo 19 d. yra 11 mėnesių 9 dienos.

4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2021 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam D. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir nutarta rekomenduoti nuteistajam dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymÄ . Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad nuteistasis į Pusiaukelės namus perkeltas tik 2021 m. sausio 22 d., todėl praėjo per mažai laiko, kad bÅ«tų galima visapusiÅ¡kai įvertinti nuteistojo elgesį, be to, egzistuoja vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (49 taÅ¡kai); lygtinio paleidimo atveju jis nesutinka su intensyvia priežiÅ«ra. Atsižvelgta ir į jo buvusius teistumus, kriminalinę praeitį.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi (teikimo Nr. TS-26-1057/2021) atmestas nuteistojo D. R. atstovų advokato Donato Petrausko bei advokato padėjėjo Pauliaus Žukausko skundas dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2021 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. 5.1. Apylinkės teismas nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo. Skundžiamas nutarimas yra aiškus, motyvuotas, išanalizuota nuteistojo gyvenimo ir nusikalstamų veikų darymo istorija.

Aplinkybė, kad Komisijos nutarimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamÄ Komisijos nutarimÄ . 5.2. Apylinkės teismas įvertino nemažai nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių duomenų ir į juos atsižvelgė, tačiau vertino, kad pokyčiai D. R. elgesyje nėra pakankami Å¡iuo metu lygtinai paleisti nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.3. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡ tiesų mažėja, tačiau ji iÅ¡lieka vidutinė, nestebima akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , nes mažėjimas susijęs ne su aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu, o su formaliomis aplinkybėmis, t. y.

„IÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ , „Lėšų tvarkymas ir pajamos“. Akcentavo ir tai, kad nuteistasis nesutiko su intensyvia priežiÅ«ra. 5.4. Skundžiamoje nutartyje vertinama, kad nuteistasis D. R. deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos akivaizdžiai nepakankamos iÅ¡vadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymo nuostatÄ Å¡i pažanga turi bÅ«ti aiÅ¡kiai žymesnė.

Juolab, kad D. R. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Teismas kaip reikÅ¡mingas aplinkybes vertino, kad nuteistasis praeityje bÅ«damas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, ne visada laikėsi taisyklių pataisos įstaigoje (4 kartus baustas), o vertinant jo bÅ«simo elgesio perspektyvÄ , socialinio tyrimo iÅ¡vada taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad įvyko ženklÅ«s teigiami D. R. asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir bÅ«damas laisvėje vėl lengvabÅ«diÅ¡kai nevertins visuomenės moralės normų ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. 5.5.

Teismas nurodė, kad nuteistasis nuteistas už kelis nusikaltimus – sunkius ir apysunkį, kas apibÅ«dino nuteistÄ jį kaip pavojingÄ visuomenei, todėl jam skirta atitinkamo dydžio bausmė. 5.6. Nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad buvimas struktÅ«rizuotoje pataisos namų aplinkoje paskatino nuteistÄ jį pradėti kreipti savo elgesį tinkama linkme ir spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Tačiau pagal OASys metodikÄ nustatytas faktas, jog nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, kas iÅ¡ esmės neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, tai yra, nesant Å¡iuo atveju net bÅ«tinos formaliosios BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ lygos, nėra ir pagrįsto manymo, kad D.

R. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos jam netaikytinas. 5.7. Ä®vertinęs aplinkybes dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, žemesnysis teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėjo ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Visi aptarti teigiami pokyčiai D. R. elgesyje vertintini kaip pozityvÅ«s, tačiau dar nėra pakankami Å¡iuo metu lygtinai paleisti nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 6. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistojo D. R. atstovas advokatas Donatas Petrauskas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, taikyti D.

R. lygtinį paleidimÄ pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . 6.1. Nuteistojo atstovas pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas itin formaliai ir deklaratyviai atmetė visus nuteistojo atstovų skundo argumentus, objektyviai jų neįvertino, iÅ¡ esmės tik perrašė Komisijos nutarimÄ neindividualizuodamas asmens byloje pateikiamų duomenų, nevertino ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų, režimo, bausmės atlikimo vietų kaitos priežasčių ir OASys metodikos esmės, priėmė formalų, nepagrįstÄ , pažeidžiantį įstatymų reikalavimus bei Å¡iandienos bausmių vykdymo politikos principus, todėl neteisėtÄ nutartį. 6.2.

Nuteistojo D. R. atstovas advokatas Donatas Petrauskas pastebi, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nes priimta iÅ¡ esmės perraÅ¡ant Komisijos sprendimÄ (nutarimÄ ), itin deklaratyviai nutartimi atsakant į esminius pateikto nuteistojo atstovų skundo argumentus, kas prieÅ¡tarauja tiek konstitucinei doktrinai, reglamentuojančiai sprendimų tikrinimo instancine tvarka, principus, tiek pažeidžia Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintus resocializacijos tikslus bei Lietuvos bausmių politikos principus. 6.3.

PareiÅ¡kėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šį konkretų nuteistojo D. R. atstovų skundÄ dėl lygtinio paleidimo klausimo baudžiamojoje byloje turėjo siekti priimti objektyvų, visapusiÅ¡kÄ ir teisingÄ sprendimÄ , tačiau to pažeisdamas savo funkcijÄ aiÅ¡kiai nepadarė. 6.4. D. R. atstovas pažymėjo, kad nei lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos pirmininko pavaduotoja, nei institucijos administracijos darbuotojai ar įstaigos psichologė, iÅ¡klausyta per posėdį ir buvusi kaip vienas iÅ¡ duomenų Å¡altinių formuojant skundžiamÄ siÅ«lymÄ , savo formuluojamais argumentais ir prielaidomis, dėstomomis skundžiamo nutarimo motyvuojamoje dalyje, taip pat iÅ¡vadų skurdumas bei prieÅ¡taringumas negalėjo bÅ«ti pagrindu priimant skundžiamÄ nutarimÄ ir vėliau motyvuojant skundžiamÄ teismo nutartį. 6.5.

Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad moksliniai tyrimai ir pasaulinė praktika rodo, kad nusikalstamÄ elgesį padariusio asmens izoliacija pati savaime neužtikrina jo elgesio korekcijos, o kartais net dar labiau komplikuoja bausmę atlikusio asmens reintegracijÄ Ä¯ visuomenę. Atitinkamai atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas baudžiamosios politikos srityje bei siekiant sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių dar 2002 m buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kuriame buvo įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai. 6.6.

Skunde nurodoma, kad vien per nepilnus metus nuteistojo D. R. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika sumažėjo net 15 taÅ¡kų, t. y. 2020 m. balandžio 27 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 64 taÅ¡kai, 2020 m. rugpjūčio 6 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 56 taÅ¡kai, o nuo paskutinio vertinimo pakartotinio teistumo rizika sumažėjo dar 7 taÅ¡kais. Taigi Å¡iuo atveju pagal pateikiamÄ informacijÄ yra aiÅ¡ku, kad nuteistojo D. R. elgesys pataisos namuose buvo pozityvus ir sparčiai kito į teigiamÄ pusę. 6.7.

Skunde teigia, kad D. R. nuolat vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , duonos kepėjo – konditerio profesinę kvalifikacijÄ , staliaus specialybę, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuo 2021 m. vasario 14 d. iki Å¡iol dirba UAB „E.“ stogdengiu (aut. pastaba: darbdavio nuteistasis charakterizuojamas itin teigiamai), jau yra įvykdęs didžiÄ jÄ dalį savo kaip skolininko įsipareigojimų, nevartoja alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, savo nusikaltimus pripažino ir vertina juos kritiÅ¡kai, tačiau, nepaisant to, dėl nesuprantamų priežasčių Komisija, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas, nepastebi ženklios nuteistojo D.

R. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikÄ . 6.8. Atkreipė dėmesį į tai, kad nei Komisija, nei vėliau pirmosios instancijos teismas nenurodė ir kitų svarbių, nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių, faktų, t. y. D. R. neturi galiojančių nuobaudų ar žodinių įspėjimų, palaiko itin glaudžius socialinius ryÅ¡ius su sÅ«numi, kuriam 13 metų, mama, teta, pussesere. Tačiau jokia motyvacija dėl minimų faktų skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, iÅ¡skyrus padrikÄ pavienių sakinių dėstymÄ . 6.9.

Atstovas argumentavo, kad, pirma, laisvės atėmimo bausmę D. R. atlieka pirmÄ kartÄ , todėl akivaizdu, kad gausios istorijos Å¡iuo klausimu nėra. Antra, kaip nurodoma socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, D. R. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų visiÅ¡kai pripažino, o kaltės iÅ¡pirkimui Å¡iai dienai jau atliko daugiau nei 7 metų, t. y. net 7/8 dalį atliktos bausmės, 5 iÅ¡ paskirtosios bausmės pačiame baisiausiame tiek savo sÄ lygomis, tiek kitais faktoriais Europoje, LukiÅ¡kių kalėjime griežto režimo sÄ lygomis.

Trečia, gyvenimo kokybę Kybartų sektoriuje ar Å¡iuo metu Vilniaus pataisos namuose yra tokia, kokiÄ užtikrina valstybė. 2021 m. kovo 8 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigÅ«nai konstatavo, kad gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), absoliučiai tinkama ir priimtinos kokybės, tad ir Å¡is veiksnys turėjo sÄ lygoti pozityviÄ iÅ¡vadÄ . Ketvirta, iÅ¡simokslinimas ir galimybė įsidarbinti jau buvo aptarti. Penkta, lėšų tvarkymas, kaip minėta, jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose nuteistasis dirba ir gauna 650,00 Eur, tuo tarpu paleidus D.

R. lygtinai, tikėtina, kad jo atlyginimas tik didėtų, nes darbdavio jis vertinamas itin palankiai. Atsižvelgiant į tai įgÅ«džiai ir Å¡ia prasme pakankami. Vertinant santykius D. R. turi itin artimus socialinius santykius su sÅ«numi, mama, teta ir pussesere. Jeigu per gana ilgÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų nevartojo ir tai nefiksuota, tai irgi atitinkamai pozityviai vertintina. Dėl mÄ stymo ir elgesio jokių problemų D. R. neturi. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis D.

R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 6.10. PareiÅ¡kėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik labai trumpai ir selektyviai atskleidė, t. y. Å¡velniai tariant apžvelgė iÅ¡ tolo ne visus empiriÅ¡kai patikrintus, daugiau statiÅ¡kus veiksnius, kurie turėjo pasitarnauti siÅ«lant kardinaliai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nes tokie veiksniai kaip alkoholio, kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (narkotinių ir pan.) nevartojimas visÄ laisvės atėmimo laikÄ , t. y. daugiau nei 7 bausmės atlikimo metus ir kt., privalėtų bÅ«ti vertinami bÅ«tent nuteistojo D.

R. naudai, o ne jo nenaudai. 6.11. Pastebėjo, kad nuteistasis neprieÅ¡taravo lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiÅ«ra, tačiau pagrįstai tikėjosi, kad, atlikęs daugiau nei 7/8 bausmės, įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas pataisos namų komisijos rekomendacijas, per nepilnus metus pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikÄ sumažinęs net 15 taÅ¡kų, bei atitinkantis visus kitus BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, turi teisę bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos ir be intensyvios priežiÅ«ros. 6.12.

Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad D. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žemesnė nei 95 balai, todėl skundžiamas Komisijos nutarimas, o vėliau ir pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti D. R. lygtinio paleidimo yra akivaizdus diskriminavimas, todėl neabejotinai yra neteisėti. 6.13. Skunde pateikiami kaip teismų precedentai Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-202-337/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1-873/2019, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-11-337/2019.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių precedentų, lygtinis paleidimas buvo taikomas asmenims su didesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, tame tarpe ir moterims, todėl Vilniaus pataisos namų komisija, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas atvirai diskriminavo, tame tarpe ir pagal lyties požymį. Remiantis iÅ¡analizuota konkrečia teismų praktika, nėra teisinio pagrindo teigti, kad remiantis vien tuo, kad turintis 49 balus pagal OASys sistemÄ asmuo neturi teisės į lygtinį paleidimÄ . 6.14.

Advokato teigimu, nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija bei mÄ stymas ir elgesys – savo esme yra statiniai, t. y. nuteistasis jų savo elgesiu, dedamomis pastangomis bausmės atlikimo metu negali nei pakeisti, nei sumažinti. Nuteistajam socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ mažinantys veiksniai, kurie, nuteistojo ir jo atstovo vertinimu, atsveria paminėtÄ kriminogeninį veiksnį ir sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija gali bÅ«ti sėkminga ir užtikrinti tiek bausmės, tiek lygtinio paleidimo tikslų įgyvendinimÄ (aut. pastaba: tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, pavyzdžiui, baudžiamoji byla Nr. 1S-2020-337/2018). 6.15.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroras savo pozicijos dėl 2021 m. kovo 30 d. nuteistojo D. R. skundo nepateikė. Manytina, kad jeigu prokuroras bÅ«tų įžvelgęs esminių priežasčių, dėl kurių nuteistasis negalėtų bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos namų, jis privalėjo bÅ«ti aktyvus ir pateikti prieÅ¡taravimus (atsiliepimÄ ) į nuteistojo skundÄ . Å iuo atveju prokuroras vykdydamas jam valstybės pavestas funkcijas jokių prieÅ¡taravimų nepateikė. IÅ¡ to nuteistasis D.

R. daro iÅ¡vadÄ , kad net prokuroras neprieÅ¡tarauja jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos namų. 6.16. Atstovas pabrėžia, kad D. R. yra atlikęs jau daugiau nei 7/8 dalį paskirtos bausmės, kas yra ženkliai daugiau nei BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus paskirtosios bausmės atlikimo minimumas (aut. pastaba: nuteistajam liko atlikti tik 11 mėnesių iÅ¡ 8 metų ir 3 mėnesių paskirtos bausmės). Taigi be formaliojo pagrindo, kaip seka iÅ¡ aptartų motyvų, yra objektyvios galimybės nustatyti ir materialųjį pagrindÄ , t. y. teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistÄ jį įmanoma toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. O kadangi teismas taiko lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . 6.17.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, įgyvendinant BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ kiekvieno asmens teisę, tame tarpe ir nuteistojo teisę į teisingÄ su juo susijusio baudžiamojo klausimo iÅ¡nagrinėjimÄ (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių konvencijos prasme), o taip pat ir garantuojant asmens teisių apsaugÄ nuteistojo atžvilgiu, bÅ«tina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad teismai, kurie vieninteliai Lietuvoje vykdo teisingumÄ , bÅ«tų neÅ¡aliÅ¡ki ir nepriklausomi, siektų nustatyti tik objektyviÄ tiesÄ ir sprendimÄ priimtų tik teisėtu pagrindu.

Tai įmanoma padaryti tik jei procesas vyksta bausmių vykdymo įstatymų nustatytuose rėmuose ir nei trupučio nenukrypsta į žmogiÅ¡kÄ jį subjektyvumÄ , ypač tų proceso dalyvių, kuriems įstatymų leidėjas patikėjo iÅ¡imtinę teisingumo vykdymo pareigÄ .

7. Atsiliepimų į nuteistojo atstovo skundÄ negauta. III. AukÅ¡tesnės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. R. atstovo advokato Donato Petrausko skundas atmetamas 8. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

9. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį savo sprendimÄ pakankamai iÅ¡samiai argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei padarė skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas D. R. lygtinio paleidimo klausimÄ teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo atstovų skundÄ dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti D. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

10. IÅ¡ pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau tam, kad jis galėtų bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. BÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangÄ jÄ mažinant.

Šiuo atveju nėra ginčo, kad D. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir ji nuosekliai mažėja. Skunde nurodomi teigiami šio rodiklio pokyčiai – 2020 m. balandžio 27 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 64 taškai, 2020 m. rugpjūčio 6 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 56 taškai, o nuo paskutinio vertinimo pakartotinio teistumo rizika sumažėjo dar 7 taškais (iki 49 taškų). Vis dėlto šios pažangos negalima pervertinti, kadangi, kaip pagrįstai pastebėjo apylinkės teismas, rizika mažėja iš esmės dėl veiksnių „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Lėšų tvarkymas ir pajamos“, tai yra labiausiai dėl to, kad nuteistasis įsidarbino, tačiau kiti dinaminiai veiksniai, susiję su jo kaip asmenybės pavojingumo mažinimu (gyvenimo būdas, draugai), nors ir buvo padaryta pažanga srityje „Nuostatos“, tačiau vis dar išlieka.

Apygardos teismo nuomone, pagrįstas yra Komisijos pastebėjimas, kad nuteistasis atlieka bausmę pusiaukelės namuose neseniai, nuo 2021 m. sausio 22 d., todėl bÅ«tina stebėti, ar ir tokioje pakitusioje aplinkoje dar kurį laikÄ iÅ¡liks nuteistojo padaryta pažanga.

11. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose, yra vienÄ kartÄ skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, nuo 2021 m. sausio 22 d. bausmę atlieka pusiau struktÅ«ruotoje aplinkoje (Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose), pagal galimybes moka įsiskolinimus, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais (13 metų sÅ«numi, mama, teta, pussesere), lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , bausmės atlikimo metu įgijo duonos kepėjo – konditerio profesinę kvalifikacijÄ , staliaus specialybę, turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nuo 2021 m. vasario 15 d. dirba UAB “E.“ projekto vadovu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, problemų dėl alkoholio ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo neturi.

Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistÄ jį D. R. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros iÅ¡vadai, jog nuteistasis Å¡iuo metu dar negali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų bÅ«ti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ , taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas.

D. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už, be kita ko, kelių labai sunkių, tyčinių, visuomenei pavojingų nusikaltimų padarymÄ (BK 7 straipsnio 11 punktÄ (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 260  straipsnio 3 dalį; BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ). D. R. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis Å¡iuo metu atlieka bausmę, yra vertinamos kaip itin pavojingos. Tokio pobÅ«džio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, bet ir rodo, kad Å¡iuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Å iÄ iÅ¡vadÄ dar labiau sustiprina ir tai, jog D. R. atžvilgiu dar prieÅ¡ aptartų nusikaltimų padarymÄ buvo ne kartÄ priimti apkaltinamieji nuosprendžiai (taip pat ir užsienio valstybėje), tačiau jais paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės (jų vykdymÄ atidedant), jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėjo, kad jo D. R. daromi nusikaltimai sunkėjo. Å ių aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o, prieÅ¡ingai, jas bÅ«tina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumÄ ir pobÅ«dį, daroma iÅ¡vada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, iÅ¡lieka. Å ios iÅ¡vados nepaneigia tai, kad Å¡iuo metu jis pripažįsta savo kaltę padarius nusikaltimus, už kurių padarymÄ jis nuteistas, be to, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad jis kažkiek linkęs nusikaltimus perkelti ir aplinkai.

13. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui. IÅ¡ 2021 m. kovo 15 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad pats nuteistasis nurodė tam tikras savybes, kurias jis norėtų keisti – neatsakingumas, „lengvų“ pinigų norėjimas (pastaroji savybė socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma ir kaip paskatinusi įvykdyti nužudymÄ ).

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodyti apsauginiai veiksniai, kurie sumažintų rizikÄ ir kurių nuteistasis turėtų laikytis, pavyzdžiui, savo elgesio priežasčių, pasekmių įžvalga. Taip pat pažymima, kad nors nuteistajam D. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika – 49 balai, o statiniai kriminogeniniai svertiniai veiksniai sudaro 20 balų, tačiau kiti 29 balai yra dinaminiai kintamieji, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti, be kita ko, ir vykdant ginčijamu Komisijos nutarimu jam skirtÄ rekomendacijÄ dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymÄ .

Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Å iuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad nepaisant visų nuteistojo atstovo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme D. R. pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi matyti, kad nuteistasis turi stengtis keisti savo elgesį teigiama linkme ir įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiÅ«rį į bendražmogiÅ¡kas vertybes, kad yra vertas pasitikėjimo, tai yra sugebės likusiÄ bausmės dalį atlikti bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad teismų praktikoje esama pavyzdžių, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kurių pakartotinė nusikalstamos veikos padarymo rizika yra vidutinė, tačiau apygardos teismas, susipažinęs su minėtų nutarčių (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-202-337/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1-873/2019, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-11-337/2019) turiniu, pažymi, kad visais Å¡iais atvejais teismai nustatė nuteistųjų pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , o nagrinėjamu atveju teismas tokios D.

R. pažangos nenustatė. Be to, skiriasi nagrinėjamos situacijos ir Å¡iose nutartyse pateiktų situacijų faktinės aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės minėtos pažangos vertinimui. Pavyzdžiui, skirtingai nei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje, kur nurodyta, kad rizikÄ nusikalsti didinančių veiksnių E. Č. atžvilgiu nenustatyta, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokie veiksniai (kintantys kriminogeniniai veiksniai) nustatyti – gyvenimo bÅ«das, draugai, finansinis nestabilumas.

AnalogiÅ¡kai yra ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutarties atveju. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutarties atveju, T. V. bausmės atlikimo metu buvo skatintas 3 kartus, o D. R. tik 1 kartÄ .

15. SkundÄ nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis D. R. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Apylinkės teismas spręsdamas D. R. lygtinio paleidimo klausimÄ , be kita ko, įvertino ir nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo iÅ¡vadai, kad apylinkės teismas Å¡ias aplinkybes vertino netinkamai.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. R. skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D.

R. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Darius Pranka