00c73bfa-e16d-43a8-a7b3-ed436415e642 · Å iaulių apylinkės teismas

NUTARIMASAdministracinė byla Nr. II-4-457/2018Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00146-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3; 21.10.4 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. balandžio 13 d.JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant institucijos, kurios pareigÅ«nas priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, atstovui Andriui Klimčukui,pareiÅ¡kėjai D. B., jos atstovei advokatei Daivai BalčiÅ«nienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo D.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : D. B. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 (toliau – skundžiamas nutarimas) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda už tai, jog ji 2017 m. gegužės 10 d., 8.47 val., vairuodama automobilį „Mercedes-Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Tilžės g. 227, Å iauliuose, transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telėje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai iÅ¡ deÅ¡inės. Nurodoma, kad tokiais veiksmais D.

B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), 115 ir 226 punktų reikalavimus.D. B. skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinę bylÄ nutraukti. Nurodo, kad 2017 m. gegužės 10 d., apie 8.15 val. ji automobiliu „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavusi iÅ¡ JoniÅ¡kio į Å iaulius, važiuodama Tilžės gatve, pasuko link pastato Tilžės g. 227, ir į jos automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ atsitrenkė A.

L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę policijos pareigÅ«nai, nurodė, kad ji yra kalta dėl įvykio, nes nepraleido jai iÅ¡ deÅ¡inės pusės važiavusios A. L.. Ji vėliau atÅ¡aukė savo pasiraÅ¡ytÄ eismo įvykio deklaracijÄ , praÅ¡ydama atlikti eismo įvykio tyrimÄ . Nurodė, kad pasukusi į deÅ¡inę, ji nematė ir negalėjo matyti iÅ¡ deÅ¡ines atvažiuojančio automobilio, nes pastarasis važiavo kaire puse ir iÅ¡lindo iÅ¡ už stovinčių automobilių.

NutarimÄ priėmusi institucija eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei schemoje neužfiksavo eismo įvykio vietoje galiojančio Kelių eismo taisyklių ženklinimo, todėl nutarime nepagrįstai teigiama, kad įvykio vietoje važiavimo tvarka neaptarta. Tilžės gatvėje, prieÅ¡ posÅ«kį link pastato Tilžės g. 227, stovi nurodomasis ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, todėl ji sankryžoje pasuko į deÅ¡inę ir važiavo tiesiai gatve, jokių kelio ženklų ar ženklinimo, kad ji neturėjo pirmumo teisės, toje gatvės atkarpoje nėra.

Teritorijoje deÅ¡inėje, iÅ¡ kur atvažiavo A. L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“, horizontaliomis linijomis yra sužymėtos stovėjimo vietos, kurios žymi stovėjimo aikÅ¡telę. Dėl Å¡ios priežasties A. L. iÅ¡važiavo iÅ¡ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės į gatvę ir turėjo duoti keliÄ jos vairuojamam automobiliui. Ji nesutinka, kad ji yra kalta, jog vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustÄ automobilį. Automobilį jos sutuoktinis R.

B. 2017 m. balandžio 18 d. įsigijo iš J. K., o pastarasis 2017 m. vasario 9 d. jį buvo įsigijęs iš Č. J.. Su automobiliu jos sutuoktiniui buvo perduota Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis, sudaryta Č. J. vardu 2016 m. spalio 14 d. ir galiojanti iki 2017 m. spalio 14 d. R. B. negalėjo automobilio registruoti savo vardu, nes jo nebuvo išregistravęs Č. J.. Tik po avarijos ji sužinojo, kad Č. J. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį nutraukė 2017 m. gegužės 3 d., o automobilį išregistravo tik po eismo įvykio.Teismo posėdyje D.

B. nurodė, kad patvirtina ir palaiko skunde nurodytas aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad Å iaulių mieste važiavo nuo JoniÅ¡kio miesto pagrindine Tilžės gatve, link parduotuvės „Ermitažas“. Pasukus deÅ¡inėn į keliÄ , vedantį į automobilių stovėjimo aikÅ¡teles, automobilis „Peugeot“, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios deÅ¡inėje pusėje,  trenkėsi į jos automobilio „Mercedes Benz A170“ Å¡onÄ . Ženklas, kad tai parkavimo aikÅ¡telė buvo toliau, jau už tos aikÅ¡telės. Galvojo, kad automobilis „Peugeot“ iÅ¡važiuoja iÅ¡ aikÅ¡telės, o ji važiuoja keliu, kuriame buvo sužymėta važiuojamoji dalis – brÅ«kÅ¡ninė linija ir nurodytos kryptys.

Automobilio „Mercedes Benz A170“ pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 2017 m. balandžio 18 d., apie pasikeitusį savininkÄ draudimo bendrovės neinformavo, nes transporto priemonės savininkas automobilio neiÅ¡registravo, jie negalėjo jo įregistruoti. Kartu su pirkimo – pardavimo sutartimi gavo galiojančios civilinės atsakomybės draudimo sutarties originalÄ . PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Daiva BalčiÅ«nienė teismo posėdyje prašė tenkinti jos atstovaujamosios skundÄ , skundžiamÄ 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 panaikinti ir bylÄ nutraukti.

Dėl Kelių eismo taisyklių 115 punkto pažeidimo nurodė, kad nutarime nepagrįstai teigiama, kad įvykio vietoje važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, todėl D. B. turėjo duoti pirmumo teisę pravažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės artėjančiai transporto priemonei, o to nepadariusi pažeidė Kelių eismo taisyklių 115 punktÄ . Pagal eismo įvykio vietoje esančius Kelių eismo taisyklių ženklus ir horizontalų ženklinimÄ tokia iÅ¡vada negalėjo bÅ«ti padaryta. Å iuo atveju remtis į bylÄ pateiktu ekspertizės aktu nėra pagrindo, nes ekspertas nagrinėjo tik jam pateiktus duomenis apie eismo įvykio vietoje esančius vertikalius kelio ženklus, bet nenagrinėjo įvykio vietoje esančio horizontalaus ženklinimo.

Kaip minėta, automobilių susidÅ«rimas įvyko D. B. vairuojamam automobiliui atvažiavus Tilžės gatve nuo JoniÅ¡kio pusės ir pasukus į deÅ¡inę link pastato Tilžės g. 227. PrieÅ¡ posÅ«kį, link pastato Tilžės g. 227 stovi nurodomasis ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktas sankryÅ¾Ä apibrėžia kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsiÅ¡akojimo viename lygyje vietÄ , įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsiÅ¡akojimai.

D. B. sankryžoje pasuko į deÅ¡inę ir važiavo tiesiai, jokių kelio ženklų ar ženklinimo, kad ji neturėjo pirmumo teisės toje atkarpoje nėra. Kelių eismo taisyklių 3 priedo skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ (toliau – 3 priedas) 1 punktas numato, kad horizontalusis ženklinimas, t. y. linijos, strėlės, užraÅ¡ai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies, nustato tam tikrÄ eismo režimÄ ir tvarkÄ . D. B. iÅ¡ Tilžės gatvės pasukus į deÅ¡inę, yra sužymėtos trys eismo juostos, atskirtos horizontaliu ženklinimu.

Eismo juosta, į kuriÄ iÅ¡ Tilžės gatvės pasuko D. B., nuo jai kairėje esančios juostos atskirta horizontaliu ženklinimu pagal 3 priedo 1.7 punktÄ , t. y. siaura brÅ«kÅ¡nine linija, kurios brÅ«kÅ¡nių ir tarpų ilgis vienodas. Sekanti už Å¡ios eismo juostos, t. y. praplatėjimas, atskirta horizontaliu ženklinimu pagal 3 priedo 1.6 punktÄ , t. y. artėjimo linija – siaura brÅ«kÅ¡ninė linija, kurios brÅ«kÅ¡niai tris kartus ilgesni už tarpus. Visose trijose eismo juostose yra horizontalus ženklinimas pagal 3 priedo 1.16 punktÄ , t. y. rodyklės, nurodančios leistinas važiavimo kryptis juostoje.

D. B. iÅ¡ deÅ¡inės yra teritorija, pažymėta horizontaliu ženklinimu pagal 3 priedo 1.1 punktÄ , t. y. siaura iÅ¡tisinė linija, žyminti eismo juostų kraÅ¡tus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ . D. B., pasukusi sankryžoje į deÅ¡inę, važiavo horizontaliu ženklinimu atskirtoje savo eismo juostoje, o A. L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“ iÅ¡važiavo iÅ¡ teritorijos, kurioje sužymėtos transporto priemonių stovėjimo vietos – transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės. Todėl pagal įvykio vietoje esantį ženklinimÄ A.

L., iÅ¡važiuodama į eismo juostÄ iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos – iÅ¡ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės, pagal Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus turėjo duoti keliÄ D. B. vairuojamam automobiliui. Kelių eismo taisyklių 226 punktas numato, kad dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiÅ«ra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimÄ nuvykti į transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiÅ«ros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susijusius mokesčius.

D. B. institucija pripažino kalta dėl to, kad ji vairavo automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ši išvada nepagrįsta, padaryta neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu D. B. sutuoktinis R. B. įsigijo iš J. K., o J. K. šį automobilį 2017 m. vasario 9 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigijęs iš Č.

J.. Su automobiliu R. B. buvo perduota Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta 2016 m. spalio 14 d., galiojanti iki 2017 m. spalio 14 d., su originaliais draudėjo Č. J. paraÅ¡ais. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytÄ draudimo sutartį, todėl R.

B. ir D. B. neturėjo pagrindo manyti, kad jiems perduota civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis galėtų būti nutraukta. Nuo 2017 m. balandžio 18 d., kai įsigijo automobilį, iki 2017 m. gegužės 10 d., kai įvyko eismo įvykis, R. B. negalėjo automobilio įsiregistruoti savo vardu ir savo vardu sudaryti draudimo sutarties, nes Č. J. VĮ Regitroje nebuvo išviešinęs automobilio nuosavybės teisių perleidimo. Kaip matyti iš teismo išreikalautų duomenų, jis automobilį išregistravo tik po eismo įvykio.

Apie tai, kad Č. J. automobilio „Mercedes Benz Al70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nutraukė 2017 m. gegužės 3 d., o automobilį nuo įskaitos savo vardu nuėmė tik po eismo įvykio, D. B. sužinojo tik po eismo įvykio. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 2017 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tu JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismui pranešė, kad 2017 m. gegužės 3 d. gavo Č. J. praÅ¡ymÄ draudimo sutartį Nr. 300 0742426 nutraukti ir kliento praÅ¡ymas buvo įvykdytas, bei pateikė Č.

J. praÅ¡ymo nutraukti draudimo sutartį kopijÄ , kurioje Č. J. nurodė, jog automobilį pardavė ir patvirtina, jog jokių dokumentų, patvirtinančių sudarytÄ draudimo sutartį (sutarties, liudijimo, žalios kortos ar jų kopijų) naujajam savininkui neperdavė. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes D. B. turi draudimo sutarties originalÄ , su originaliais draudėjo paraÅ¡ais, juos gavo iÅ¡ automobilio pardavėjo J. K., o tai reiÅ¡kia, kad draudimo sutartį Č. J. perdavė J. K., o draudimo bendrovei Č.

J. nurodė melagingus duomenis ir neturėjo teisės nutraukti draudimo sutarties. D. B. negali bÅ«ti baudžiama dėl automobilio pardavėjų Č. J. ir J. K., kuris dėl sukčiavimo prekiaujant automobiliais patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nesÄ Å¾iningumo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad D. B. veiksmuose nėra tyčios eksploatuoti automobilį be privalomojo draudimo, todėl Å¡io pažeidimo ji nepadarė. Be to, teismo iÅ¡reikalautoje 2016 m. gegužės 17 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 31SŽN-184-(14.31.55.) ir prie jos pridėtame plane matyti, kad D.

B. važiavo keliu – toje vietoje yra įregistruotas kelio servitutas, kuris yra visuose registruose, todėl nebėra jokio pagrindo kalbėti apie deÅ¡inės rankos taisyklės nesilaikymÄ . Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo prašė D. B. skundo netenkinti ir palikti galioti jai paskirtÄ administracinę nuobaudÄ .Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato atstovas Andrius Klimčukas teismo posėdyje prašė skundÄ atmesti, palikti galioti 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimÄ , ir paaiÅ¡kino, kad D.

B. padarė eismo įvykį. Kaip teigia kaltininkė, važiavo kelio žymėta atkarpa ir negalvojo, kad tai yra nepaženklintas kelias. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rašte sakoma, jog tai nėra kelias, jis nėra ženklintas. Prie rašto yra pridėta schema, nurodanti, kad tai yra privati aikštelė ir nėra ženklinta. Skunde nurodyta, jog yra paženklinta gatvė Kelių eismo taisyklių 3 priede nurodytu 1.16 ženklu, tačiau šis ženklinimas nesuponuoja kelio ženklinimo pagal pateiktas nuotraukas, kadangi ši kryptis yra naudojama juostoje.

Juostos pilno kelio ženklinimo nėra, todėl turėtų būti laikomasi dešinės rankos taisyklės. Remdamasis pateiktomis nuotraukomis, savivaldybės pateiktu raštu, nesutinka, kad ta važiuojamoji dalis, kuria važiavo nubaustoji D. B., buvo suženklinta kelių ženklinimui patvirtintomis ženklinimo žymėmis, ten nėra buvę jokio kelio ženklinimo ir nėra planuojama ten ženklinti, nes tai yra privati aikštelė. Reikia remtis specialisto paaiškinimu, kad kelyje, kur nėra aiškiai išreikštų požymių, vairuotojas visada privalo vadovautis dešinės rankos taisykle.

Taip pat, pareiÅ¡kėja prieÅ¡ eismo įvykio padarymÄ nepasidomėjo apie civilinės atsakomybės draudimo galiojimÄ ir tuo metu, kai buvo padarytas eismo įvykis, jos vairuojamas automobilis buvo nedraustas.Teismui pateiktame 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11Å -125(17) nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad Å¡ioje eismo situacijoje, važiuojant Tilžės gatve nuo JoniÅ¡kio pusės ir privažiavus važiuojamųjų dalių susikirtimÄ ties Tilžės gatvės pastatu Nr. 227 pasukus deÅ¡inėn, bÅ«tų važiuojama keliu (gatve).

Å ioje eismo situacijoje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi ir nėra eismo pirmumÄ nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, keliÄ privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iÅ¡ deÅ¡inės. Jeigu įvykio dienÄ buvusi eismo organizavimo tvarka atitinka „View Street“ programa užfiksuotÄ Ä¯vykio vietos situacijÄ , tokiu atveju techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D.

B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“ bei su juo susidūrė.Ekspertas Ernestas Grigelis teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadas ir nurodė, kad ta važiuojamoji dalis iš Tilžės gatvės pasukus į dešinę link prekybos centro „Ermitažas“, yra važiuojamoji dalis, kuri kertasi su kitomis važiuojamosiomis dalimis tarp automobilių nurodytų stovėjimo vietų.

Važiuojamosios dalies ženklinimas pasisukus į deÅ¡inę iÅ¡ Tilžės gatvės buvo tirtas naudojantis internetiniu puslapiu, kuriame duomenys fiksuoti 2012 m. liepos mėnesį. Tose nuotraukose matosi sužymėtos automobilių stovėjimo vietos. Pateiktoje medžiagoje planų su ženklinimu nėra. Kur baigiasi automobilių parkavimo aikÅ¡telė – ekspertas tokio klausimo nenagrinėjo, nes toks klausimas nebuvo pateiktas. Buvo pateikti 4 klausimai, į ketvirtÄ jį atsakyta taip, kad atlikus tyrimÄ pagal pateiktus duomenis, jeigu įvykio dienÄ buvusi eismo organizavimo tvarka atitinka „View Street“ programa užfiksuotÄ Ä¯vykio vietos situacijÄ , tokiu atveju techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D.

B. veiksmai – jai iÅ¡ deÅ¡inės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės artėjusiam automobiliui „Peugeot“ 308“ bei su juo susidÅ«rė. Jis nevertino ženklinimo linijų – ar jos yra, ar jų nėra. Jeigu tokios linijos bÅ«na nupieÅ¡tos, jos tik rodo, iÅ¡ kurios juostos įvažiuoti. Tokios rodyklės bÅ«na automobilių stovėjimo aikÅ¡telėse ant važiuojamųjų dalių, kad žmonės žinotų į kuriÄ pusę važiuoti, kaip turi vykti eismas toje vietoje.

Bet kuriame prekybos centre, požeminėje aikÅ¡telėje, visur yra nurodytos kryptys, toks pat ženklinimas yra ir aikÅ¡telėse. Eismo įvykio vietoje nėra ženklų ir tokio kelio ženklinimo, kuris rodytų pirmumÄ , pvz. bÅ«tų „Stop“ linija. Pirmumo ženklai parodo, kuri transporto priemonė turi važiuoti. Jeigu važiavimo trajektorijos kertasi, nėra ženklų, ženklinimo linijų, kurios nurodytų, kad kažkuris vairuotojas turi sustoti, tai keliÄ turi duoti tas, kuriam kliÅ«tis artėja ir deÅ¡inės. Jeigu žmogus įvažiuoja ir nesupranta, kur važiuoja, ir kertasi važiavimo kryptys, reikia duoti keliÄ iÅ¡ deÅ¡inės. Kryptys kertasi net ir parkavimo aikÅ¡telėse.

Automobilis „Peugeot“ važiavo važiuojamÄ ja dalimi tarp sužymėtų automobilių stovėjimo vietų. Atliekant tyrimÄ , toje vietoje kelio ženklo su „P“ raide nerado. Ä®važiavus į aikÅ¡telę, matosi, kad kertasi važiuojamosios dalys, pirmumo ženklų nėra. IÅ¡ techninės pusės eismo pirmumÄ reglamentuoja kelio ženklinimas, sustatyti kelio ženklai, ir kaip eismas sureguliuotas esamoje situacijoje, taip ir reikia elgtis. Skundas tenkintinas. Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo medžiaga, bei neiÅ¡eidamas iÅ¡ skundo ribų, sprendžia klausimÄ dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. gegužės 10 d., apie 8.47 min., D. B. vairuojamam automobiliui „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant nuo JoniÅ¡kio pusės Tilžės gatve Å iaulių mieste ir pasukus jai į deÅ¡inę link pastato, esančio Tilžės g. 227, įvyko automobilių susidÅ«rimas – į pareiÅ¡kėjos vairuojamo automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ atsitrenkė A.

L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skundžiamu nutarimu pareiÅ¡kėja buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį už Kelių eismo taisyklių 115 ir 226 punktų padarytus pažeidimus. Kelių eismo taisyklių 115 punkte numatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Kelių eismo taisyklėse neaptarta, keliÄ privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iÅ¡ deÅ¡inės. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, jog įvykio vietoje važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta.

Pagal eismo įvykio vietoje esančius Kelių eismo taisyklių ženklus ir horizontalų ženklinimÄ tokia iÅ¡vada negali bÅ«ti padaryta. PrieÅ¡ posÅ«kį link pastato Tilžės g. 227, stovi nurodomasis ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktas sankryÅ¾Ä apibrėžia kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsiÅ¡akojimo viename lygyje vietÄ , įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsiÅ¡akojimai.

Minėtas ženklas naudojamas juostų skaičiui ir kryptims, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta, nurodyti sankryžose arba įvažiavimų į šalia kelio esančias teritorijas vietose (Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 160 punktas). Byloje esantys dokumentai – 2016 m. gegužės 17 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-184-(14.31.55.) (b. l. 113) ir prie jos pridėtas žemės sklypo planas (b. l. 117) parodo, kad būtent toje vietoje, kur važiavo pareiškėja, nurodytas ir pažymėtas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms.

Jo įregistravimas matyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (b. l. 101-105). Byloje esančios foto nuotraukos parodo, kad Å¡io kelio deÅ¡inėje pusėje yra įrengta transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telė, kurioje sužymėtos automobilių stovėjimo vietos ir tarp jų matyti važiuojamosios dalys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telės gale, toliau nuo iÅ¡sukimo iÅ¡ Tilžės gatvės, iÅ¡ilgai atsuktas į tÄ keliÄ , į kurį pasuko pareiÅ¡kėja, stovi vertikalusis kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“, reiÅ¡kiantis, kad bÅ«tent už Å¡io kelio ženklo transporto priemonės gali stovėti.

Kelias, kuriuo pasukusi deÅ¡inėn važiavo pareiÅ¡kėja, susidėjo iÅ¡ trijų eismo juostų, atskirtų horizontaliu ženklinimu, jokių kelio ženklų ar ženklinimo, kad pareiÅ¡kėja neturėjo pirmumo teisės Å¡ioje atkarpoje nėra. Ä®vertinęs aptartÄ Å¾enklinimÄ ir aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja kelių susikirtimo vietoje, t. y. sankryžoje, pasuko į deÅ¡inę ir toliau važiavo keliu, horizontaliu ženklinimu atskirtoje savo eismo juostoje.

Tuo tarpu A. L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“ iÅ¡važiavo iÅ¡ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės. Todėl pagal įvykio vietoje esantį ženklinimÄ A. L., iÅ¡važiuodama į keliÄ iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos – iÅ¡ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės, pagal Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus turėjo duoti keliÄ D. B. vairuojamam automobiliui. Konstatuotina, kad D. B. Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nėra administracinio nusižengimo subjektas.

IÅ¡ 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akto Nr. 11Å -125(17) ir eksperto parodymų matyti, kad pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo visgi automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D. B. veiksmai – jai iÅ¡ deÅ¡inės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“ bei su juo susidÅ«rė. Tačiau Å¡ia iÅ¡vada teismas remtis negali, nes kaip nurodyta pačiame ekspertizės akte, tyrimui pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų, kad Å¡ioje eismo situacijoje, pasukus deÅ¡inėn ties pastatu Tilžės g. 227, bÅ«tų važiuojama keliu.

Tokie duomenys buvo pateikti teisminio nagrinėjimo metu. Sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ tarp kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių turi bÅ«ti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 7-9 straipsniai). ANK 415 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už automobilio, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimÄ .

Kelių eismo taisyklių 226 punktas numato, kad „dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, <...> kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu <...>“. D. B. institucija pripažino kalta dėl to, kad ji vairavo automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu D. B. turėjo Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties Nr. 3000742426 originalÄ su originaliais draudėjo paraÅ¡ais.

Å i sutartis buvo sudaryta 2016 m. spalio 14 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filiale Č. J. vardu ir jos galiojimas buvo nurodytas iki 2017 m. spalio 14 d. Draudimo sutartį pareiÅ¡kėjos sutuoktinis R. B. gavo iÅ¡ automobilio pardavėjo J. K., kuris automobilį „Mercedes Benz A170“ 2017 m. vasario 9 d. buvo pirkęs iÅ¡ Č. J.. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis nuo 2017 m. balandžio 18 d., kada minėtÄ automobilį pirko iÅ¡ J. K., negalėjo jo įregistruoti savo vardu ir savo vardu sudaryti draudimo sutarties, nes transporto priemonės nebuvo iÅ¡registravęs jos ankstesnis savininkas Č.

J.. Transporto priemonė iÅ¡registruota tik po eismo įvykio (b. l. 44). Kaip matyti iÅ¡ teismui Seesam Insurance AS Lietuvos filialo pateiktos pažymos, 2017 m. gegužės 3 d. draudėjo Č. J. praÅ¡ymu 2016 m. spalio 14 d. Ä®prastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis Nr. 3000742426 buvo nutraukta (b. l. 9). Eismo įvykio metu pareiÅ¡kėja apie tai nežinojo. Nors Č. J. praÅ¡yme nutraukti draudimo sutartį nurodė, jog automobilį pardavė ir patvirtina, jog jokių dokumentų, patvirtinančių sudarytÄ draudimo sutartį (sutarties, liudijimo, žalios kortos ar jų kopijų) naujajam savininkui neperdavė, tačiau teismui pareiÅ¡kėja pateikė minėtos draudimo sutarties, liudijimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų poliso kopijas (b. l. 79-80).

Ä®vertinęs Č. J. nesÄ Å¾iningumÄ praÅ¡ant nutraukti draudimo sutartį bei atsižvelgdamas į tai, kad automobilio pardavėjas J. K. dėl sukčiavimo prekiaujant automobiliais patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 81-85), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja objektyviai neturėjo pagrindo manyti, kad jiems perduota 2016 m. spalio 14 d. Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 3000742426 galėtų bÅ«ti nutraukta. Todėl teismas nenustatė pareiÅ¡kėjos kaltės dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nenustačius D. B. veikoje ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties, skundžiamas nutarimas yra naikintinas, administracinio nusižengimo teisena D. B. atžvilgiu nutrauktina, o bylos medžiaga grÄ Å¾intina Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos iniciavimo A. L..Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teismas n u t a r i a :

D. B. skundÄ tenkinti.Panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 ir administracinio nusižengimo teisenÄ D. B. atžvilgiu nutraukti.GrÄ Å¾inti administracinio nusižengimo bylÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos iniciavimo A. L.. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo, gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mus.

Teisėjas             Vidmantas Gestautas