00c58fa7-efc8-42e7-aa0c-0e41cafe4591 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)2012 m. rugsėjo 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė SuÅ¡inskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Daliui Boreikai, atsakovo atstovei Eglei Latauskienei, specialistei Rimai Breidokienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Alma littera“ skundÄ atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Alma littera“ (toliau – pareiÅ¡kėja, UAB „Alma litera“) su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) 2012 m. vasario 15 d. nutarimÄ Nr. ATK2–33/12 (toliau – Nutarimas), kuriuo pareiÅ¡kėjai už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymo) 29 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6, 7, 9, 11 punktų, 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimus paskirta 10 000 Lt bauda, taip pat praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamÄ NutarimÄ , nepagrįstai pripažino, jog knygoje vaikams „MiÅ¡ko pasakos“ yra pateikta alkoholinių gėrimų reklama, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6, 7, 9, 11 punktų, 2 dalies 2 punkto nuostatas ir pažeidė materialinės bei proceso teisės normas. Atsakovas nenustatė nei vieno alkoholio reklamos požymio, t. y. nei informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimo, nei tokios informacijos sÄ sajos su įmonių komercine, Å«kine ir finansine veikla, nei pareiÅ¡kėjos siekio arba tiesiogiai didinti pelnÄ , arba tai užsitikrinti ateityje.

Priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ atsakovas neatsižvelgė į tai, kad knyga „MiÅ¡ko pasakos“ yra pasakų rinkinys, kaip ji suprantama kitose Å¡alyse, kuriose ji iÅ¡leista. Atsakovui nesuteikta teisė vertinti Å¡iÄ pasakų knygÄ prieÅ¡ingai pasaulinei praktikai, kaip alkoholio reklamÄ , tuo įvedant cenzÅ«rÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ iÅ¡verstai knygai. Knyga „MiÅ¡ko pasakos“ iÅ¡leista 2004 metais, tačiau atsakovas daugiau nei 8 metus iki Å¡iol nesiėmė jokių priemonių prieÅ¡ kitus leidėjus ne lietuvių kalba leidžiančius ir platinančius knygÄ Lietuvoje, įskaitant ir elektronines parduotuves.

Pasakų knyga į lietuvių kalbÄ iÅ¡versta laikantis originalaus teksto, o licencijos savininkas „Dami International“ s.a.s. nesuteikė teisės UAB „Alma littera“ keisti knygos „MiÅ¡ko pasakos“ turinio. Be to, skundžiamas nutarimas grindžiamas atskirais knygos „MiÅ¡ko pasakos“ sakiniais, o ne visu Å¡ios knygos turiniu. Å ioje knygoje pateiktoms pasakoms negali bÅ«ti taikomas tiesos kriterijus, nes pasakų herojai ir veiksmo vieta yra iÅ¡galvoti, niekada neegzistavo tikrovėje.

Atsakovas iÅ¡kreipė tikrÄ jÄ pasakų prasmę, prarado ryšį su visu knygos kontekstu, diskredituodamas knygos autorių bei knygos leidėjÄ UAB „Alma littera“, dirbtinai suformavo neteisingas, Å¡aliÅ¡kas ir tendencingas iÅ¡vadas. Atsakovas NutarimÄ grindė keliomis knygos frazėmis, kurios vertintinos kaip knygos autoriaus vaizduotė, todėl negalima pripažinti Å¡ių frazių alkoholio reklama. PrieÅ¡ingu atveju, kiltų reali grėsmė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 10 straipsnyje garantuojamai saviraiÅ¡kos ir informacijos laisvei bei Europos SÄ jungos teisėje ribojamam abipusiÅ¡kumo principo proporcingumo pažeidimui.

Atsakovas nenustatė 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumÄ ir sveikatingumÄ 4 straipsnio 3 dalies pažeidimo, taip pat nėra duomenų, kad Å¡i knyga kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse bÅ«tų vertinama kaip pažeidžianti minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalies nuostatas arba bÅ«tų laikoma klaidinančia informacija. Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos negali bÅ«ti taikomos, kadangi pasakose esančios informacijos kontrolė nepatenka į Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo sritį.

Atsakovas privalėjo surinktÄ medžiagÄ perduoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai su praÅ¡ymu inicijuoti tyrimÄ dėl galimo Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo vieÅ¡osios informacijos poveikio įstatymo pažeidimo. Taip pat nurodė, jog knygoje „LietuviÅ¡kos pasakos“ pasakose vartojami žodžiai „vynas“ ir „alus“, tačiau departamentas Å¡ios knygos pasakų nepripažino alkoholio reklama. Be to, Departamento direktoriaus pavaduotoja, 2012 m. sausio 16 d.

LNK televizijos pramoginei laidai „KK2“ duotame interviu iÅ¡ anksto konstatavo Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimÄ , tai vieÅ¡ai komentavo žiniasklaidos priemonėse ir tuo buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ nėra nurodytų sidro, kalvadoso gamintojų pavadinimų ar vietų, kuriose bÅ«tų galima juos įsigyti. Knygos iliustracijos tik pagyvina pasakų vaizdÄ .

Jokios komercinės naudos knygos leidėjas neturėjo. Atsakovas atsiliepime prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ (b. l. 40-52 ). Nurodė, kad Nutarime iÅ¡vardytos frazės vaikams skirtoje knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ yra komercinė informacija arba reklama, kadangi yra skatinama pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus, konkrečiai sidrÄ ir kalvadosÄ , teigiant, kad jų vartojimas neabejotinai gerina fizinę bÅ«klę ir psichinę veiklÄ , stimuliuoja, turi gydomųjų savybių ir pan. Tokiu bÅ«du, formuojamas palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis.

Knygos frazėse pateikta informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų vartojimu. Vaikams skirtoje knygoje „Miško pasakos“ palankiai vaizduojamas nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas: pasakoje „Ežys ir obuoliai“ (57–59 psl.), pasakoje „S. O. S. ant sniego“ (75–77 psl.), pasakoje „Gydytojas susirgo“ (78–80 psl.), pasakoje „Milžinų įkaušimas“ (105–107 psl.), pasakoje „Vargšas drakonzauras“ (237–239 psl.), o tai draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

Knygoje nurodytose pasakose palankiai vaizduojamas alkoholinių gėrimų vartojimas, kadangi alkoholio vartojimas siejamas su fizinės būklės, psichinės veiklos pagerėjimu, su stimuliuojančiomis, gydomosiomis savybėmis – vaikams išdėstoma alkoholinių gėrimų vartojimo nauda, o tai yra klaidinanti ir (ar) neteisinga informacija, draudžiama Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6, 7, 9, 11 punktuose, 2 dalies 2 punkte. Knygoje pateikta informacija gali būti žalinga vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi.

Vaikams skirtoje knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ pateikta reklama siejama su augantiems potencialiems alkoholio produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir tokios informacijos prieinamumu Å¡ios produkcijos bÅ«simiems vartotojams. Pateikta informacija yra žalinga ir formuoja netinkamus sveikos gyvensenos įpročius visos visuomenės mastu. PareiÅ¡kėja savo iniciatyva iÅ¡leido ir iÅ¡platino knygÄ vaikams „MiÅ¡ko pasakos“, t. y. aktyviai siekė bÅ«tent tokio turinio reklaminę informacijÄ paskleisti.

Draudžiamos alkoholio reklamos pateikimas buvo pareiÅ¡kėjos diskrecija, todėl ji ir atsako Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Pagal principÄ , nustatantį, kad valstybių narių kompetencija yra pirminė, o Europos Bendrijos kompetencija yra iÅ¡vestinė, sveikatos apsaugos sritis lieka valstybių narių kompetencijoje, todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, kad Departamentas nenustatė 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006, dėl teiginių apie maisto produktų maistingumÄ ir sveikatingumÄ , pažeidimo.

Be to, pareiÅ¡kėja pažeidė ir Lietuvos Respublikos valstybės alkoholio kontrolės politikos principus. Departamentas įvertino visos knygos „MiÅ¡ko pasakos“ turinį ir, vadovaudamasis objektyviais kriterijais, iÅ¡skyrė atskirose pasakose esančias frazes, pažeidžiančias Alkoholio kontrolės įstatymÄ . Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio nuostatos yra imperatyvios, todėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimui nustatyti užtenka, kad pats tekstas bÅ«tų palankus ir skatinantis vartoti alkoholinius gėrimus, net neiÅ¡skiriant konkrečių frazių.

Knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ pateiktos frazės yra klaidinančios ir neteisingos, kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, jog alkoholinių gėrimų vartojimas turi gydomųjų, stimuliuojančių savybių, gerina fizinę ir psichinę bÅ«klę, kaip teisingos. PareiÅ¡kėjos knygoje pateikta informacija yra neteisinga ir klaidinanti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme, todėl nelaikytina teisinga reklama. PareiÅ¡kėjos pateikta informacija apie alkoholinius gėrimus patenka į alkoholio reklamos sÄ vokÄ , todėl tokiai reklamai yra taikomi ir visi teisingai reklamai keliami reikalavimai.

Be to, Departamentas skundžiamu Nutarimu neuždraudė Lietuvos Respublikoje prekiauti pareiÅ¡kėjos iÅ¡verstomis knygomis „MiÅ¡ko pasakos“, o baudÄ skyrė už alkoholio reklamos pažeidimÄ . Nurodė, kad įvertinus knygos visumÄ : žodinę, vaizdinę informacijÄ , pasakomis siekiamus tikslus ir pan., pagrįstai pripažino alkoholinių gėrimų reklama. Kadangi kitos knygos ar pasakos nėra Å¡io ginčo nagrinėjimo dalykas, tai pareiÅ¡kėjos argumentų dėl knygos „LietuviÅ¡ko pasakos“ nevertino.

PareiÅ¡kėjos teisės teikti praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus ir įrodymus nebuvo suvaržytos, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai buvo įvertinti. Departamento atstovė, duodama interviu LNK televizijos laidai „KK2“, nepažeidė pareiÅ¡kėjos nekaltumo prezumpcijos, o tik pateikė informacijÄ , kad yra atliekamas tyrimas ir, kad pareiÅ¡kėja galimai pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .

         Skundas tenkintinas. Byloje ginčijamas atsakovo 2012 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6, 7, 9, 11 punktų, 2 dalies 2 punkto pažeidimus paskirta 10 000 Lt bauda, teisėtumas ir pagrįstumas. Å iuo Nutarimu draudžiama alkoholio reklama pripažintos knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ esančios frazės. Byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 9 d. atsakovas gavo elektroninį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodoma: „Sveiki, ŽiÅ«rėkit, kÄ man vaikučiai parodė.

Kaip galima tokius dalykus raÅ¡yti vaikučiams?! Man tai asocijuojasi su antivalstybine veikla. Mažų mažiausiai Å¡iai leidyklai reiktų atimti licencijÄ ir pavieÅ¡inti jos „puikius“ leidinius, nors tai ir „Alma litera“ (t.1, b. l. 62).        Departamento Kontrolės skyriaus specialistės 2012 m. sausio 10 d. patikrino UAB „ALG knygynai“ knygynÄ â€žPegasas 30“, SaltoniÅ¡kių g. 9, Vilniuje, kuriame buvo parduodamos ir laikomos knygos „MiÅ¡ko pasakos“, surašė faktų fiksavimo protokolÄ Nr. ATK2-012 (b. l. 66-67) bei paėmė iÅ¡ Å¡io knygyno 1 egzempliorių knygos „MiÅ¡ko pasakos“, iÅ¡leistÄ 2009 m. leidyklos „Alma littera“ (t. 1, b. l. 68-69).

Knyga „MiÅ¡ko pasakos “ pridėta prie bylos.Departamento Kontrolės skyriaus specialistės 2012 m. vasario 1 d. protokole Nr. ATK2–031 (t.1, b. l. 58 - 61), remdamosi Departamento 2012 m. sausio 10 d. Faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-012, Departamento surinkta medžiaga, nustatė, kad UAB „Alma littera“ 9202 egzemplioriais iÅ¡leido knygÄ vaikams „MiÅ¡ko pasakos“, kurioje pateikta alkoholinių gėrimų reklama, skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų (Alkoholio kontrolės įstatymui prieÅ¡taraujančios frazės tekste paryÅ¡kintos):1) pasakoje „Ežys ir obuoliai“ (57–59 psl.) pateikta alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimÄ su fizinės bÅ«klės pagerėjimu, stimuliuojančiomis savybėmis, palankiai vaizduojanti nesaikingÄ alkoholinių gėrimų vartojimÄ , pateikianti neteisingÄ ir (ar) klaidinančiÄ informacijÄ apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 4, 7, 9, 11 punktų, 2 dalies 2 punkto pažeidimas):

„<...> NykÅ¡tukas nusiveda Ežį į tokį maÅ¾Ä fabrikėlį. Čia obuoliai traiÅ¡komi ir iÅ¡ jų spaudžiamos saldžios sultys. Paskui jos ilgai maiÅ¡omos, rÅ«Å¡iuojamos, kol galų gale supilstomos į mažytes statinaites.– Å iose statinaitėse obuolių sultys rÅ«gsta ir pamažu bręsta. Atėjus laikui, statinaitės atkemÅ¡amos, ir jau galima gerti sidrÄ .KÄ tokį?             – SidrÄ ! Labai skanus! Laikyk! – Ir NykÅ¡tukas įkliukina iÅ¡ statinaitės į molinį butelį auksaspalvio, kvapnaus burbuliuojančio gėrimo. Pripila dvi stiklines: vienÄ sau, kitÄ Ežiui.Paragauk!Kiek paabejojęs Ežys sriÅ«bteli gurkÅ¡nelį.O! Betgi...

čia tikras skanėstas! - suÅ¡unka jis.AÅ¡ tau sakiau!Žinai kÄ tuos visus obuolius, kuriuos turiu valtyje, atneÅ¡iu čia ir iÅ¡ jų padarysim sidrÄ ! Valio!             –  Netrukus, Varlės padedamas, Ežys suneÅ¡a savo obuolius į sidro fabrikėlį. NykÅ¡tukai, sužinoję, kad yra atgabentas obuolių krovinys, bėgte atbėga.Hmm! – stebisi Varlė, žvelgdama į statinę. Koks kvapas! Mielai iÅ¡simaudyčiau!Tuo tarpu Ežys pamato NykÅ¡tukÄ , triÅ«siantį prie besikÅ«renančios krosnies, ant kurios kunkuliuoja keistas varinis indas; iÅ¡ to indo kakliuko eina susuktas it spiralė vamzdelis, įleistas į senÄ statinę.O čia kas per įtaisas? – klausia jis.Čia darom kalvadosÄ .KalvadosÄ ? PirmÄ kart girdžiu!NykÅ¡tukas pripila stikliukÄ ir duoda Ežiui iÅ¡gerti.Paragauk, tai žinosi!Po pirmo gurkÅ¡nelio Ežys iÅ¡verčia akis, po antro – užsikosti, po trečio kad suÅ¡uks:Koks skanus! Koks stiprus! O kaip Å¡ildo!Labai.

Todėl ir geriam jį žiemÄ , kai Å¡alta. Žinai, mes turim net savo degustatorių, taip sakant kalvadoso ragautojÄ . Eime, supažindinsiu.Čia pat už durų, rÅ«syje iÅ¡ tikrųjų jie randa NykÅ¡tukÄ degustatorių. Jo darbas labai svarbus sunkus: mat jam reikia nustatyti, ar kalvadosas jau pakankamai iÅ¡laikytas, ar ne per stiprus, ne per silpnas, ir taip toliau, ir taip toliau. Degustatorius neÅ¡ioja specialiÄ kepuraitę ir ragauja iÅ¡ tokio puoduko, nežinia kodėl vadinamo Å¡aukÅ¡tu. Savaime suprantama, jo nosis visada raudona it vyÅ¡nia ir bÅ«tų dar raudonesnė, jei vienas NykÅ¡tukas, burtininkas ir alchemikas, jo negydytų tokiu balzamu, apie kurį pasakosime vėliau.Oi, kiek taurių ant Å¡ito stalo! – suÅ¡unka Ežys.

– Kam jos?Kiekvienai sidro ar kalvadoso rÅ«Å¡iai reikia tam tikros taurės, – paaiÅ¡kina NykÅ¡tukas degustatorius.Man nė į galvÄ nebÅ«tų atėję! Kiek daug dalykų čia sužinojau! Sužinojau, kad obuolius galima gerti. Daug ko mane iÅ¡mokėte! Tačiau ir aÅ¡ noriu jus Å¡io to iÅ¡mokyti!Ir ko gi norėtum mus iÅ¡mokyti?Ogi gerti kalvadosÄ ne tik tada, kai Å¡alta, bet ir kai Å¡ilta, - atsako Ežys ir tik mirkt.„Tikrai ragauju paskutinį, nežinia, kaip namo bepareisiu!”.2) pasakoje „S. O.

S. ant sniego“ (75–77 psl.) pateikta alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimÄ su fizinės bÅ«klės pagerėjimu, su stimuliuojančiomis savybėmis, palankiai vaizduojant nesaikingÄ alkoholinių gėrimų vartojimÄ , pateikianti neteisingÄ ir (ar) klaidinančiÄ informacijÄ apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 4, 7, 9, 11 punktų, 2 dalies 2 punkto pažeidimas):„<...> Po keleto valandų, poros elniukų traukiamos, iÅ¡važiuoja rogutės su medumi, rieÅ¡utais juoda duona ir buteliuku kalvadoso pilveliams suÅ¡ildyti: visa tai iÅ¡ „Dobilėlio Keturlapio“ firmos kurios pareiga rÅ«pintis NykÅ¡tukais, kai juos iÅ¡tinka nelaimė.„Įtariu, kad tie nelaimingi atsitikimai - tik dingstis iÅ¡gerti daugiau kalvadoso...“.3) pasakoje „Gydytojas susirgo“ (78–80 psl.) pateikta alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimÄ su fizinės bÅ«klės pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis, palankiai vaizduojanti nesaikingÄ alkoholinių gėrimų vartojimÄ , pateikianti neteisingÄ ir (ar) klaidinančiÄ informacijÄ apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 4, 7, 9, 11 punktų, 2 dalies 2 punkto pažeidimas):„<...> – Sakau jums, nieko man nedarykit! – atsako Kadagys.

– Tik užkurkit krosnį, atneÅ¡kit butelį kalvadoso ir duokit man jo po valgomÄ jį Å¡aukÅ¡tÄ kas penkiolika minučių.Lankytojai taip ir padaro. Slaugyti Kadagį pasisiÅ«lo Pelytė ir duoda jam iÅ¡gerti kalvadoso (kitaip sakant, vaistų). VargÅ¡as daktariukas, klampodamas per sniegÄ , smarkiai persiÅ¡aldė. Bet jau po pirmojo kalvadoso Å¡aukÅ¡to jis pasijunta geriau.– AÅ¡ manau, kad reikėtų dar poros buteliukų ir keletÄ dienų pagulėti, sumurma jis <...>“.4) pasakoje „Milžinų įkauÅ¡imas“ (105–107 psl.) pateikta alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimÄ su psichinės veiklos pagerėjimu, stimuliuojančiomis savybėmis, palankiai vaizduojanti nesaikingÄ alkoholinių gėrimų vartojimÄ , pateikianti neteisingÄ ir (ar) klaidinančiÄ informacijÄ apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 6, 7, 9, 11 punktų, 2 dalies 2 punkto pažeidimas):„<...>Kaime buvo nutarta ir garsiai paskelbta, kad Å¡iai nepaprastai dienai pažymėti visi gaus po taurę sidro.

Juodabarzdis ir Baltabarzdis, pralinksmėja jau nuo pirmos taurės, pasisiÅ«lė sidrÄ pilstyti. Tik niekas nepastebėjo, kad jiedu, niekad Å¡io gėrimo neragavę, pasėmę jo puoduku iÅ¡ statinės, vis sriÅ«btelia po gurkÅ¡nelį. Nereikia nė sakyti, kad jie įkauÅ¡o. Ėmė kvatotis, spardytis. Apspardė NykÅ¡tukÄ , rÅ«sio prižiÅ«rėtojÄ , leidosi Å¡okinėti nuo statinės ant statinės, ir sidras dabar jau liejosi upeliais, užtvindė visÄ rÅ«sį <...>“.5) pasakoje „Pyla“ (108-110 psl.) pateikta alkoholio reklama, pateikianti neteisingÄ ir (ar) klaidinančiÄ informacijÄ apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 11 punktų, 2 dalies 2 punkto pažeidimas):„<...>– KÄ turite pasakyti, kuo galite pasiteisinti? – klausia Bebras.– KÄ Äia bepasakysi... sidras buvo toks skanus...

– pradeda Juodabarzdis <...>“.6) pasakoje „VargÅ¡as drakonzauras“ (237–239 psl.) pateikta alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimÄ su psichinės veiklos pagerėjimu, stimuliuojančiomis savybėmis, palankiai vaizduojanti nesaikingÄ alkoholinių gėrimų vartojimÄ , pateikianti neteisingÄ ir (ar) klaidinančiÄ informacijÄ apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 6, 7, 9, 11 punktų, 2 dalies 2 punkto pažeidimas):„<...> Atsidrėbęs po medžiu, su pakrypusia ant Å¡alies karÅ«na, Gerontozauras gurkÅ¡nojo kalvadosÄ .Labai ik... ik... labai geras dalykas, – žagsėjo jis.

– Ar tik ne nuo jo NykÅ¡tukai tokie protingi? Ik... ik... IÅ¡gersiu dar gurkÅ¡nelį <...>“.Departamentas nustatė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6, 7, 9, 11 punktų, 2 dalies 2 punkto pažeidimus (b. l. 58-61). Departamentas, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 35, 38, 39 straipsniais ir 2012 m. vasario 1d. protokolu Nr. ATK2-031 bei kita bylos medžiaga, 2012 m. vasario 15 d. priėmė nutarimÄ taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2–33/12, skirdamas pareiÅ¡kėjai Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje numatytÄ minimaliÄ 10 000 Lt baudÄ (t. 1, b. l. 161–171).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2004 m. sausio 15 d. UAB „Alma litera“ ir vertėjo autorinės sutarties Nr. 4643, sudarytos tarp pareiÅ¡kėjos ir Algimanto Gudaičio (vertėjo) 1 punkte sutarta, kad vertėjas įsipareigoja leidyklos užsakymu iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ kÅ«rinį „Stebuklingas miÅ¡kas“. Sutarties 2.1 punkte vertėjas įsipareigoja iÅ¡versti kÅ«rinį pats, nepažeisdamas autoriaus teisių. Sutartyje nustatyta, kad vertimas turi tiksliai perteikti originalo turinį – be trumpinimų, papildymų ar kitokių autoriaus neaprobuotų pakeitimų, bet nebÅ«ti pažodinis, jo kalba turi bÅ«ti taisyklinga, stilistiniu požiÅ«riu nepriekaiÅ¡tinga (t. 1, b. l. 116-118).             2004 m. vasario 3 d.

Licencijos suteikimo sutartimi Nr. 030204 c, sudarytoje tarp savininko „Dami International“ s.a.s. (Savininko) ir UAB „Alma littera“ (Leidėjo) susitarta dėl Å¡io pavadinimo arba pavadinimų: „MIÅ KO PASAKOS, KIETAIS PAMINKÅ TINTAIS VIRÅ ELIAIS, Pirmasis leidimas lietuvių kalba; iÅ¡ serijos: Storie del Bosco/The Woodland Folk Tales / MiÅ¡ko pasakos. Sutarties 2 a punktu Savininkas suteikė Leidėjui neiÅ¡imtinę licencijÄ teisei iÅ¡leisti ProduktÄ , kaip nurodyta 3 punkte (t. 1, b. l. 124-129).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi pavedė Vilniaus universiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro vadovei paskirti specialistÄ , kuris pateiktų paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, atsakydamas į teismo nutartyje suformuotus specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus (t. 2, b. l. 38–40). Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras pateikė specialisto – Vilniaus universiteto Bendrosios praktikos psichologijos katedros doktorantės, klinikinės psichologės Rimos Breidokienės (toliau – specialistas) paaiÅ¡kinimus 2012 m. liepos 13 d. dokumente, pavadintame „psichologo iÅ¡vada“, kuriame pateikti atsakymai į teismo nutartyje suformuotus klausimus.Specialistas į 1 klausimÄ :

„Kokio amžiaus vaikams, sprendžiant iÅ¡ knygos formos ir turinio, skirta knyga „MiÅ¡ko pasakos““, atsakė, kad <...> „MiÅ¡ko pasakos“ , sprendžiant iÅ¡ knygos formos, turinio (pasakų leksikos, temų, pasakojimo bÅ«do) ir pasakose perteikiamos pasaulėjautos, knyga labiausiai orientuojasi į ikimokyklinio amžiaus vaikus (nuo 3 iki 7 metų), bet vien Å¡iuo amžiumi neapsiriboja. Å i knyga gali bÅ«ti įdomi ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, kurie jau gali skaityti jÄ patys.Specialistas į 2 klausimÄ :

„Ar gali knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ pasakų tekste pateikta informacija, kuriÄ atsakovas pripažino alkoholinių gėrimų reklama, skatinti atitinkamo amžiaus normalaus protinio iÅ¡sivystymo vaikÄ domėtis pasakose nurodytomis alkoholio rÅ«Å¡imis (sidru ir kalvadosu), jo vartojimu“ atsakė, kad <...> ikimokyklinio amžiaus vaikų mÄ stymas, galimybės atlikti logines operacijas yra dar nebrandus ir jie negali įvertinti jiems pateiktos informacijos kritiÅ¡kai ir įvairiapusiÅ¡kai. Alkoholiniai gėrimai – sidras ir kalvadosas apraÅ¡omi pozityviai ir patraukliai, o juos vartoja ir giria vaikams patinkantys knygos personažai.

Visi vaizduojami herojai, ragaujantys sidrÄ , demonstruoja teigiamas emocijas, tad mažas vaikas gali susieti sidro vartojimÄ su teigiamu patyrimu. Tokiu bÅ«du pateikiama informacija gali paskatinti vaikus domėtis sidru ir kalvadosu ir jų vartojimu. Knygos „MiÅ¡ko pasakos“ pasakose nėra informacijos apie galimai neigiamas minėtų alkoholinių gėrimų rÅ«Å¡ių (kalvadoso ir sidro) pasekmes ir poveikį personažų, jų draugų sveikatai ir gerovei. Dėl Å¡ios priežasties vaikai gali sudaryti labai vienpusiÅ¡kÄ â€“ iÅ¡skirtinai teigiamÄ â€“ vaizdÄ apie Å¡ių alkoholinių gėrimų vartojimÄ .Specialistas į 3 klausimÄ :

„Ar gali vaikai, atsižvelgus į nurodytų pasakų turinį, knygospersonažus (iÅ¡galvoto miÅ¡ko fantastinius gyventojus) ir konkrečias alkoholinio gėrimų rÅ«Å¡is(sidrÄ ir kalvadosÄ ), minėtÄ alkoholio vartojimÄ sieti su fizinės bÅ«klės pagerėjimu, psichinėsbÅ«klės pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, stimuliuojančiomis, raminančiomis irkitomis savybėmis?“, atsakė, kad <...> informacija apie alkoholio (sidro ir kalvadoso) gamybÄ , jo vartojimÄ ir poveikį yra labai vienpusiÅ¡ka ir nėra užuominų apie tai, kad alkoholio vartojimas gali sukelti ne tik teigiamas pasekmes.

Vaikas, atsižvelgdamas į knygos turinį, knygos personažus, gali susieti konkrečias alkoholio rÅ«Å¡is su fizinės bÅ«klės pagerėjimu (pvz., pasaka „Gydytojas susirgo“), psichinės veiklos pagerėjimu (pvz., pasakos „VargÅ¡as drakonas“, „Milžinų įkauÅ¡imas“), stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis teigiamomis savybėmis (pvz., pasakos „Ežys ir obuoliai“, „S.O.S. ant sniego“). DidžiausiÄ neigiamÄ poveikį vaikams daro ne apskritai alkoholio (sidro ir kalvadoso) minėjimas knygoje ar jo gamybos proceso apraÅ¡ymas, o tai, kad alkoholis siejamas su įvairiomis teigiamomis pasekmėmis – geru skoniu, laime ir sveikata.Specialistas į 4 klausimÄ :

„Ar knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ pateikta informacija apie sidro irkalvadoso vartojimÄ gali paveikti, skatinti įsigyti arba vartoti alkoholio produktus?“, atsakė, kad <...>negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ pateikta informacija apie sidro ir kalvadoso vartojimÄ skatina vaikÄ Ä¯sigyti arba vartoti alkoholinius gėrimus, nes svarbu atsižvelgti ir į tai, kokį elgesio su svaigiais gėrimais modelį vaikui rodo tėvai, kokiÄ informacijÄ jie pateikia vaikui apie alkoholinius gėrimus ir jo vartojimo pasekmes.

Tačiau knygoje pateikta informacija apie sidrÄ ir kalvadosÄ gali paskatinti vaikus praÅ¡yti tėvus įsigyti Å¡iuos alkoholinius gėrimus, taip pat vaikų norÄ juos paragauti. Knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ pateikta informacija gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, didinančių vaiko smalsumÄ ir norÄ iÅ¡bandyti minėtus alkoholio produktus – ypatingai tuomet, jei tėvai Å¡ios informacijos neaptaria su vaikais ir nepateikia paaiÅ¡kinimų, tinkamų pagal vaiko amžių. (t. 2, b. l. 46–49).          Teismo posėdžio metu specialistas patvirtino savo atsakymus, suformuluotus iÅ¡vadoje bei pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus.

Nurodė, kad pasakose nėra užsimenama, kad sidras ir kalvadosas yra alkoholiniai gėrimai bei kur jį galima įsigyti, tačiau pasakų turinys, atsižvelgiant į individualias vaiko savybes ir jo patirtį Å¡eimoje, gali paskatinti vaikų smalsumÄ , susidomėjimÄ , norÄ pradėti ieÅ¡koti atitinkamos informacijos. Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija) nustato, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, Å«kine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų (1 punktas), siejanti alkoholio vartojimÄ su fizinės bÅ«klės pagerėjimu (4 punktas), siejanti alkoholio vartojimÄ su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 punktas),siejanti alkoholio vartojimÄ su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (7 punktas), palankiai vaizduojanti nesaikingÄ alkoholinių gėrimų vartojimÄ ar neigiamai atsiliepianti apie abstinencijÄ ir saikingumÄ (9 punktas), pateikianti neteisingÄ ir (ar) klaidinančiÄ informacijÄ apie alkoholinius gėrimus (11 punktas).

Alkoholio kontrolės įstatymo 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama vaikams ir paaugliams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose, televizijos ir radijo programose.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių reklamos draudimo teisėtumo klausimus, 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatavo, kad reklamai būdingi bent du požymiai:

1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamÄ dalykÄ arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamÄ užsakovas kokiu nors bÅ«du atsilygina), taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad reklama dažniausiai bÅ«na susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelnÄ (plečiant vartojimÄ , paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklÄ ar veiklÄ , t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimÄ (ar transliavimÄ ).

Konstitucinio Teismo vertinimu, reklama yra savitas informacijos porÅ«Å¡is, kuris paprastai vadinamas komercine informacija, nes ji neatsiejama nuo verslo sferos, marketingo, nes faktiÅ¡kai jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė. Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime, remdamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje (1997 m. liepos 2 d. redakcija) nustatytu apibrėžimu (alkoholio reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skelbiama informacija, kuria siekiama daryti poveikį reklamos vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų įsigijimu, vartojimu, įmonių komercine, Å«kine bei finansine veikla), konstatavo, kad ir pagal Ä®statymÄ reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus.

BÅ«tent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslÄ : ja siekiama daryti palankiÄ Ä¯takÄ Ä¯monių komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai. Todėl nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kÅ«riniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panaÅ¡Å«s dalykai, savaime nėra alkoholio reklama. Sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertintos visos turinčios reikÅ¡mės aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A822-1079/2011) atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo (1997 m. vasario 13 d. ir 2004 m. sausio 26 d. nutarimus) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A63-1586/2008; 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–717/2010) praktikÄ ir aiÅ¡kindamas įstatyme pateiktÄ alkoholio reklamos sÄ vokÄ lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į minėto įstatymo 1 straipsnyje nurodytÄ Ä¯statymo paskirtį ir 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ â€žalkoholio kontrolės“ sÄ vokÄ ) metodais, konstatavo, kad alkoholio reklamos sÄ vokÄ sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sÄ sajos su įmonių komercine, Å«kine ir finansine veikla.

Kiekvienu atveju Å¡ie abu elementai turi bÅ«ti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinat visas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (žr., pavyzdžiui, 2004 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2–604/2004).

AiÅ¡kindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ alkoholio reklamos draudimÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobÅ«dį (žr., pavyzdžiui, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (žr., pavyzdžiui, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261–1160/2009).

Todėl nustatant, ar konkrečiu atveju ginčo teiginiai sudaro alkoholio reklamÄ , reikia atsižvelgti į Å¡ių teiginių pateikimo bÅ«dÄ ar formÄ , jų galimÄ poveikį vartotojui, t. y. kaip Å¡iuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas, Å¡is poveikis turėtų bÅ«ti vertinamas neatsietai nuo Å¡ių teiginių turinio, pateikimo bÅ«do ir formos, viso teksto, kuriame pateikiami atitinkami teiginiai, turinio, pobÅ«džio ir tikslų, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar teiginiai dominuoja bendrame tekste, ar jie sudaro teksto esmę, Å¡ių teiginių sÄ sajÄ su bendru tekstu, taip pat reikia atsižvelgti į informacijos pateikimo sÄ sajas su įmonės komercine, Å«kine ir finansine veikla.Nagrinėjamu atveju sprendžiant ar knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ esančios frazės, nurodytos atsakovo, yra alkoholio reklama bÅ«tina nustatyti Å¡iuos požymius: ar pasakose esančiomis frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio vartojimu ir tokios informacijos sÄ sajas su pareiÅ¡kėjos komercine, Å«kine ir finansine veikla.PareiÅ¡kėjos iÅ¡leista knyga „MiÅ¡ko pasakos“ yra gausiai iliustruotas pasakų rinkinys, t.y. literatÅ«ros ir meno kÅ«rinys.

Pasaka – tai pasakojamasis fantastinis kÅ«rinys apie nebÅ«tus dalykus. („Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas / redaktorių kolegija: GertrÅ«da Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.– www.lkz.lt). Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 19 punkte pateikiama kÅ«rinio sÄ voka. KÅ«rinys – originalus kÅ«rybinės veiklos rezultatas literatÅ«ros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do ar formos.

Berno konvencijos dėl literatÅ«ros ir meno kÅ«rinių apsaugos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sÄ voka „literatÅ«ros ir meno kÅ«riniai“ apima kiekvienÄ literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinį, koks bebÅ«tų jo iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«das ar forma: knygas, broÅ¡iÅ«ras ir kitus literatÅ«ros kÅ«rinius; paskaitas, kalbas, pamokslus ir kitus tokios rÅ«Å¡ies kÅ«rinius; dramos ir dramos-muzikos kÅ«rinius; choreografijos kÅ«rinius ir pantomimas; muzikos kÅ«rinius su tekstu ar be teksto; kinematografijos kÅ«rinius, kuriems prilyginami <...>.

            Knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ nėra nurodyta kokio amžiaus vaikams ji yra skirta, todėl teismas remiasi specialisto paaiÅ¡kinimu, iÅ¡ kurio matyti, kad knyga skirta ikimokyklinio amžiaus (3 – 7 metų) vaikams, bet gali bÅ«ti įdomi ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams. Pasakų knygÄ sudaro 78 pasakos, kuriose pavaizduoti fantastinio miÅ¡ko gyventojai: sužmoginti gyvÅ«nai (Ežiukas, Vėžlys, Svirplys, Žiogas, MeÅ¡kiukas, Bebras ir kt.) ir fantastiniai personažai (NykÅ¡tukai, Milžinai, Fėjos, Slibinai, Kaukučiai kt.).

Pasaka yra literatÅ«ros kÅ«rinys ir, nors Å¡eÅ¡iose pasakose yra pateikta informacija apie sidrÄ ir kalvadosÄ bei jų poveikį, tačiau pagal Alkoholio kontrolės įstatymÄ alkoholio reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria skatinama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t.y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Pažymėtina, kad ikimokyklinio ar jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai nėra alkoholio produktų vartotojai, nes jie objektyviai negali nei patys pasirinkti, nei įsigyti alkoholinių gėrimų, o jų žinios, kas yra alkoholis, priklauso nuo patyrimo Å¡eimoje, tėvų elgesio, jų pateikiamos informacijos apie alkoholį.

Taigi, ne pats pasakose paminėtas alkoholinio gėrimo pavadinimas, bet tai, kaip apie jį paaiÅ¡kinama, turi įtakos vaikams jų žinių apie alkoholį susiformavimui. Antai pasakoje „Ežys ir obuoliai“ pasakojama, kaip iÅ¡ obuolių spaudžiamos saldžios sultys, jos maiÅ¡omos, rÅ«Å¡iuojamos, po to supilstomos į mažas statinaites, kur rÅ«gsta ir bręsta, o atėjus laikui jau galima gerti sidrÄ . Pasakos personažas Ežys sužino, kad „obuolius galima gerti“. IÅ¡ pateikto apraÅ¡ymo atitinkamo amžiaus vaikas galėtų suprasti, kad sidras, tai statinaitėje palaikytos obuolių sultys, įgiję tam tikrų skoninių savybių ir turinčios malonų poveikį, todėl specialiai nepaaiÅ¡kinus, vaikas negalėtų suprasti, kad tai yra alkoholinis gėrimas ir tuo labiau jį pasirinkti, teikdamas tokiam produktui pirmenybę prieÅ¡ kitas alkoholinių gėrimų rÅ«Å¡is.

Pasakos „Gydytojas susirgo“ personažas Kadagys gydosi kalvadosu, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikai dėl ribotos socialinės patirties ir nebrandžių pažintinių gebėjimų veikiausiai gali suprasti, kad kalvadosas ir skirtas gydymui. Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad atitinkamo amžiaus vaikai, anksčiau nesusidūrę su alkoholiniais gėrimais gali nesuprasti, kad knygoje minimi sidras ir kalvadosas iš tikrųjų nėra naudojami gydymui ir neturi knygoje jiems priskirto teigiamo poveikio.

Tačiau pažymėtina, kad pasakoje nėra užsimenama ir paaiÅ¡kinama, kas iÅ¡ tiesų yra sidras ir kalvadosas, kur juos galima įgyti. Knygoje esančiose 6 pasakose „Ežys ir obuoliai“, „S. O. S. ant sniego“, „Gydytojas susirgo“, „Milžinų įkauÅ¡imas“, „VargÅ¡as drakonzauras“, „Pyla“ kalbant apie sidrÄ ir kalvadosÄ , nėra užsiminta, kad minėti produktai yra bÅ«tent alkoholiniai gėrimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir specialisto paaiÅ¡kinimuose nurodyta, jog skaitant pasakas:

„Ežys ir obuoliai“ „S. O. S. ant sniego“, „Gydytojas susirgo“, „Milžinų įkauÅ¡imas“, „VargÅ¡as drakonzauras“, vaiko supratimas apie alkoholį labai priklauso nuo jo patyrimo Å¡eimoje, t. y. nuo to, kaip tėvai vaikui pateikia informacijÄ apie alkoholį ir alkoholinius gėrimus, nes ikimokyklinio amžiaus vaikų mÄ stymas, galimybės atlikti logines operacijas yra nebrandÅ«s ir jie negali įvertinti jiems pateiktos informacijos kritiÅ¡kai ir įvairiapusiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad retas tokio amžiaus vaikas pats savarankiÅ¡kai sugeba skaityti, todėl knygas jiems dažniausiai skaito Å¡eimos nariai ar kiti suaugę asmenys, nuo kurių bÅ«tent ir priklauso minėtose pasakose esančios informacijos interpretacija. Atsižvelgus į tai, kad iliustruota knyga „MiÅ¡ko pasakos“, sudaryta iÅ¡ pasakų rinkinio, yra literatÅ«ros ir meno kÅ«rinys, orientuotas į ikimokyklinio amžiaus vaikus, daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡eÅ¡iose pasakose esančiomis ginčo frazėmis siekiama komercinės informacijos tikslo, nėra pagrindo ir Å¡ios frazės negali bÅ«ti vertinamos kaip alkoholio reklama.

Nors iš ginčo frazių turinio matyti, kad sidras yra skanus, kalvadosas šildo, gydo ir t.t., tai negali būti vertinama, kaip skatinimas ikimokyklinio ar jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus įsigyti ir vartoti šiuos alkoholinius gėrimus. Tokio amžiaus vaikai ne tik kad nevartoja ir negali vartoti alkoholinių gėrimų, bet dažniausiai ir nežino kas tai yra, o tuo labiau negali jų pasirinkti, tikslu įsigyti ir vartoti. Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai nėra tie subjektai, kuriems gali būti skirta alkoholio reklama, taip, kaip ji apibrėžta specialiu įstatymu.

Pažymėtina, kad specialistas paaiÅ¡kino, jog patraukliai ir tik teigiamai pateikta informacija apie sidrÄ ir kalvadosÄ Â gali paskatinti vaikus jais domėtis, tačiau teismo įsitikinimu tai gali bÅ«ti vertintina kaip neigiamÄ poveikį nepilnamečiams darančia informacija, kas ir buvo pažymėta Žurnalistų etikos inspektorius 2012 m. balandžio 12 d. raÅ¡te Nr. S-370 „Dėl knygoje „MiÅ¡ko pasakos“ paskelbtos informacijos įvertinimo“ (t. 2, b. l. 15–16).              Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų ir apie tai, kad pasakų knygoje pateikta informacija bÅ«tų susijusi su pareiÅ¡kėjos UAB „Alma littera“ komercine, finansine ir Å«kine veikla.

Pasakose nėra užsiminta, kas yra sidro ir kalvadoso gamintojai realybėje, o ne apraÅ¡ytame stebuklingame miÅ¡ke, nenurodyta, kur minėti gėrimai gali bÅ«ti įgyjami. Nėra surinkta ir pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl ginčo frazių, esančių paminėtose pasakose, bÅ«tų padidėjęs knygos tiražas ir pelnas, ar, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų siekusi daryti palankiÄ Ä¯takÄ kokių nors alkoholį gaminančių ar parduodančių įmonių komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai.

Nustatytos faktinės aplinkybės, specialisto paaiÅ¡kinimai, ginčo frazių pateikimo bÅ«das ir forma knygos turinio bei visumos atžvilgiu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra abiejų bÅ«dingų reklamai elementų, t. y., kad nėra įrodyta, kad ginčo frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui įsigyti ar vartoti alkoholį, o taip pat, kad Å¡ios frazės yra neabejotinai susijusios su pareiÅ¡kėjo komercine, Å«kine ir finansine veikla. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, leisdamas knygas, yra suinteresuotas alkoholio produktų pardavimo skatinimu ir pareiÅ¡kėjo komercinė veikla yra susijusi su alkoholio produktų pardavimu.

Nagrinėjamu atveju, kai atsakovo pozicija pagrįsta tik šešiose pasakose (iš septyniasdešimt aštuonių knygoje esančių pasakų) esančiomis frazėmis, kurios vertintinos kaip knygos, išverstos iš italų kalbos, autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas, remtis tik abstrakčia prielaida, kad ginčo frazės atitinka abu elementus, keliamus alkoholio reklamai, nėra galimybės, nes, kaip teisingai nurodė pareiškėja, tokiu atveju kiltų reali grėsmė saviraiškos ir informacijos laisvės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 10 straipsnį bei abipusiškumo principo pagal ES teisę ribojimo proporcingumo pažeidimui.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pagrindas tenkinti skundÄ ir panaikinti nutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 1, 4, 6, 7, 9, 11 punktų, 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimÄ , paskirta 10 000 Lt bauda, yra.PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visas iÅ¡laidas dėl skundo suraÅ¡ymo ir padavimo, bei iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis numato bylÄ laimėjusio asmens teisę gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ kitos Å¡alies.

Ä® patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas įeina ir sumokėtas žyminis mokestis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kad byla iÅ¡spręsta pareiÅ¡kėjos naudai, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo priteistina 100 Lt (vienas Å¡imtas litų) žyminio mokesčio. PareiÅ¡kėja duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su kitų iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, iÅ¡mokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms.

Minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Å¡alių neįmokėtos sumos, iÅ¡mokėtinos kaip iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialiÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ proceso Å¡alies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iÅ¡ proceso Å¡alių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.Vilniaus universitetas už psichologo iÅ¡vadÄ administracinėje byloje Nr. I-2773-168/2012 teismui pateikė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) – 605,00 Lt sumai. Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas pilnai, tai iÅ¡ atsakovo Vilniaus universitetui priteistina 605,00 Lt suma už specialisto – psichologo iÅ¡vados pateikimÄ .

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 43, 44 , 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : UAB „Alma littera“ skundÄ patenkinti ir panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. vasario 15 d. nutarimÄ taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2–33/12. Priteisti UAB „Alma littera“ naudai iÅ¡ Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų) žyminio mokesčio.

Priteisti Vilniaus universiteto naudai iÅ¡ Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 605,00 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis litus ) už specialisto – psichologo iÅ¡vados pateikimÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                 Nijolė SuÅ¡inskienė