00c53fcc-7f43-4cfc-8fc7-b341e260e940 · Kauno apygardos teismas

                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-2078-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02104-2014-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 15.3.2; 15.5; 18.2.2; 99.5; 114.11; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių I.

J. ir A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5500-945/2014 pagal ieÅ¡kovių I. J. ir A. K. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Salma“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovių I. J. ir A. K. atleidimo iÅ¡ darbo UAB „Salma“ teisėtumo ir pagrįstumo, ieÅ¡kovių teisės į darbo užmokesčio iÅ¡mokų ir neturtinės žalos priteisimÄ iÅ¡ atsakovės, ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ ieÅ¡kovių reikalavimui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014-06-09 sprendimu atmetė ieÅ¡kovių I. J. ir A. K. (S.) ieÅ¡kinį dėl pažeistų darbo teisių, iÅ¡mokų, susijusių su sprendimų nevykdymu, ir neturtinės žalos priteisimo.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės I. J. ir A. K. dirbdamos atsakovės parduotuvėje padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Darbo drausmės pažeidimų padarymo 2013-10-04, 2010-10-08 faktus, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės pateikti byloje įrodymai, vaizdo įraÅ¡ai, kasos operacijų užfiksuoti duomenys.

Teismas konstatavo, kad dėl ieÅ¡kovių padarytų darbo drausmės pažeidimų – ieÅ¡kovės A. K. sÄ moningų veiksmų į apskaitÄ nebuvo įtraukiamas kai kurių prekių, kurias pirkėjai su ieÅ¡kovės žinia iÅ¡sinešė iÅ¡ parduotuvės, pardavimas, o tai nulėmė prekių trÅ«kumÄ , ir ieÅ¡kovės I. J. padaryti veiksmai dėl atsakovės lėšų pasisavinimo nemuÅ¡ant čekių už perkamas prekes, neužbaigiant kasos operacijų, pasisavinant prekes be apmokėjimo; yra pakankamas pagrindas pripažinti ieÅ¡kovių veiksmus Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir tuo pagrindu atleisti ieÅ¡koves iÅ¡ darbo (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas).Teismas nesutiko su ieÅ¡kovių argumentais, jog joms nebuvo suteikta reali galimybė pasiaiÅ¡kinti, nes ieÅ¡kovės pripažino, kad, nors ir laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, jos buvo atvykusios į darbovietę, kur joms buvo įteikta informacija apie nustatytus trÅ«kumus ir pareikalauta dėl to pasiaiÅ¡kinti, ieÅ¡kovės aiÅ¡kiai (raÅ¡tu) nurodė su darbdavio pozicija nesutinkančios ir pasiaiÅ¡kinimo neteikė.

Teismo vertinimu, pats savaime DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos darbdaviui suteikti darbuotojui galimybę pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ pažeidimas (nepakankamai iÅ¡samus veikų, už kurias praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti, įvardijimas) negali bÅ«ti vertinamas kaip priežastis atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. Teismas atmetė ieÅ¡kovių argumentÄ , jog drausminės nuobaudos turi bÅ«ti panaikintos dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos garantijos pažeidimo. Teismas nurodė, kad teisė nebÅ«ti atleistam už darbo drausmės pažeidimÄ laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, jos pažeidimo atveju, gali lemti atleidimo datos perkėlimÄ Ä¯ pirmÄ jÄ dienÄ po nedarbingumo pabaigos, tačiau pati savaime nesÄ lygoja drausminės nuobaudos paskyrimo neteisėtumo ir nesuteikia galimybės Å¡iuo formaliu pagrindu darbuotojui iÅ¡vengti drausminės atsakomybės. Teismas įvertino ieÅ¡kovių argumentÄ , jog jos buvo atleistos paskutinę laikinojo nedarbingumo dienÄ , konstatavęs, kad netikslumas yra formalus, nes darbdavys atliko iÅ¡taisymÄ , kuriuo ieÅ¡kovių atleidimo datos perkeltos: ieÅ¡kovės I.

J. – iÅ¡ 2014 m. sausio 6 d. į 2014 m. sausio 7 d., ieÅ¡kovės A. K. – iÅ¡ 2013 m. gruodžio 23 d. į 2013 m. gruodžio 24 d. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės A. K. argumentas, jog 2013 m. gruodžio 24 d. buvo Å¡ventinė, iÅ¡ vienos pusės, nepaneigia datos perkėlimo pagrįstumo, nes joks teisės aktas nedraudžia atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo poilsio dienÄ , iÅ¡ kitos pusės, vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės elgesys, nes pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog ji turėjo bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo 2013 m. gruodžio 24 d., todėl darbdavio veiksmai, kuriais toks jos reikalavimas įvykdytas, negali bÅ«ti vertinami kaip netinkami.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nuobaudos ieÅ¡kovėms paskirtos pagrįstai, nes griežčiausios drausminės nuobaudos ieÅ¡kovėms galėjo Å¡iuo atveju bÅ«ti parinktos atsižvelgiant į jų veiksmų sistemiÅ¡kumÄ , Å¡iais veiksmais darbdaviui sukuriamas itin neigiamas finansines pasekmes, ieÅ¡kovių vengimÄ bendradarbiauti aiÅ¡kinantis neteisėtų veiksmų aplinkybes ir priežastis, taip pat tokių veiksmų sÄ lygojamÄ pasitikėjimo darbuotojomis, dirbančiomis tiesiogiai su pinigais, nebuvimÄ (DK 238 str.).

Teismas sprendė, jog 2014 m. vasario 6 d. teismui pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti atmestas dėl nepagrįsto ieÅ¡kovių delsimo teismine tvarka ginti savo teises ir teisėtus interesus (jos, teismo vertinimu, nežymiai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ), žinant, kad bus atleistos iÅ¡ darbo atsakovės bendrovėje. Atsakovė apie ieÅ¡kovių atleidimÄ iÅ¡ darbo kalbėjo Darbo ginčų komisijai, taip pat buvo pateikusi ginčo įsakymų kopijas, atsakovės direktorius Darbo ginčų komisijos posėdžio metu užsiminė, jog ieÅ¡kovės bus atleistos iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu – tai užfiksuota komisijos posėdžio protokole, Darbo ginčų komisijos sprendimuose.

Tačiau teismas netaikė ieÅ¡kinio reikalavimui ieÅ¡kinio senaties termino, nes tam nebuvo įstatyminio pagrindo (CK 1.131 str. 1–2 d.). Atmetus reikalavimÄ dėl darbo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teismas konstatavo, kad negali bÅ«ti tenkinami ir iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir materialinės atsakomybės taikymo atsakovei.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės po Darbo ginčų komisijos sprendimų priėmimo nebuvo nuvykusios į darbovietę.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės, turėdamos įstatyminę pareigÄ (CPK 111 straipsnio 2 d. 2 p., 137 straipsnio 1 d.), nenurodė savo banko sÄ skaitų rekvizitų teismui teiktame ieÅ¡kinyje, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės direktoriui pasiteiravus, kur pervesti pinigus, akcentavo nenorinčios, jog pinigai joms bÅ«tų pervesti į banko sÄ skaitas, duomenis pateikė tik po pakartotinio atsakovės direktoriaus paraginimo. Teismo vertinimu, byloje nesant duomenų apie sudėtingÄ atsakovės finansinę padėtį, nėra pagrindo abejoti atsakovės direktoriaus iÅ¡dėstyta pozicija, jog pinigai buvo deponuoti ir su ieÅ¡kovėmis bus atsiskaityta atsiradus galimybei, todėl teismas nusprendė ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ dėl DK 303 straipsnyje įtvirtintos sankcijos taikymo atsakovei atmesti.Teismas, atmetęs ieÅ¡kinį remdamasis patektais į bylÄ atsakovės dokumentais, priteisė atsakovės turėtas 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovių – iÅ¡ kiekvienos po 1000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo pateikė ieÅ¡kovės I. J. ir A. K.. Jos prašė panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , priimti naujÄ teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti ieÅ¡kovių A. K. (S.) ir I. J. atleidimÄ iÅ¡ darbo vadovaujantis LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtais; įpareigoti atsakovę UAB „Salma“ nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovėmis A.

K. (S.) ir I. J. vadovaujantis LR DK 127 str. 1 d.; priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Salma“ ieÅ¡kovėms darbo užmokestį už visÄ laikÄ nuo 2013 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2079 priėmimo dienos iki 2014-04-10 (įvykdymo dienos), priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Salma“ po 5000 litų neturtinės žalos ieÅ¡kovėms; priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Salma“ penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovės UAB „Salma“ priteisti visas ieÅ¡kovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5500-945/2014 yra neteisėtas, nepagrįstas.

Kauno apylinkės teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalėjo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais. Teismas akivaizdžiai pažeidė minėtÄ teisės normÄ .      Teismas gynė iÅ¡imtinai atsakovę, priimdamas sprendimÄ vadovavosi tik jos atstovo duotais parodymais, paaiÅ¡kinimais, vertino tik jų pateiktus įrodymus. Teismas visiÅ¡kai nesivadovavo ieÅ¡kovių duotais paaiÅ¡kinimais, nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, netinkamai įvertino susidariusiÄ situacijÄ .Teismas visiÅ¡kai neanalizavo ieÅ¡kovių iÅ¡dėstytos pozicijos apie prekių skenavimÄ , tikrinant kainas ir čekių anuliavimÄ po viso Å¡ito, kaip ir nevertino kitų iÅ¡dėstytų ieÅ¡kovių pozicijų.

Apeliantės nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad iÅ¡ pateiktų įrašų matyti, jog ieÅ¡kovės atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, pasisavino pinigus pardavusios prekes, anuliavo čekius ar prekes pasisavino savo reikmėms. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovės atstovas patvirtino, jog gali iÅ¡rinkti faktus, taigi atsakovės atstovas, vadinasi, gali kaip nori iÅ¡karpyti faktus ir juos pateikti teismui taip, kad atsirastų nesutapimų. VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir teismo iÅ¡vada apie tai, jog ieÅ¡kovės nesinaudojo kaip darbuotojoms priklausančia 10 procentų nuolaida.Teismas negalėjo vadovautis atsakovės darbuotojos S. S. duotais parodymais, ji savo raÅ¡te nurodė tai, kas jai buvo pasakyta atsakovės atstovo, ji yra suinteresuota bylos baigtimi, kaip atsakovės darbuotoja, Å¡i darbuotoja nebuvo apklausta teismo posėdžio metu ir nedavė priesaikos prieÅ¡ teismÄ .Kauno apylinkės teismas visiÅ¡kai ignoravo pateiktÄ 2013-11-15 raÅ¡tÄ ir jo neanalizavo. RaÅ¡te nieko nėra paminėta apie atleidimÄ iÅ¡ darbo vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p., Å¡iame raÅ¡te nurodyta, kad atleisti pagal DK 127 str. 1 d. negali, nes ieÅ¡kovės yra nedarbingos.

Apie jokį kitÄ atleidimÄ ar atleidimo pagrindÄ raÅ¡te neminima, nors jau pagal atsakovę 2013-11-12 buvo priimtas įsakymas skirti drausminę nuobaudÄ . Kauno apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino LR DK 240 str., todėl laikytina, kad ieÅ¡kovių atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. yra neteisėtas.IeÅ¡kovės buvo atleistos nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos (DK 131 str. 1 d.). Tokius nurodymus atsakovei pateikė ir Darbo ginčų komisija, tačiau ji nesilaikė nustatytos tvarkos iki tol, kol ieÅ¡kovės pačios nesikreipė į teismÄ , ir tik kreipusis į teismÄ , atsakovė informavo „SodrÄ â€œ apie kitas atleidimo dienas.

Dėl Å¡ių neteisėtų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovės negavo nedarbingumo iÅ¡mokos už vienÄ dienÄ . Kauno apylinkės teismas, neįžvelgęs jokios atsakovės kaltės, be jokio teisinio pagrindo atmetė šį atsakovės pažeidimÄ .Teismas nesivadovavo DK 303 str. ir netinkamai jį aiÅ¡kino. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nurodytas aplinkybes ir be jokio teisinio pagrindo atmetė reikalavimus dėl DK 303 str. įtvirtintos sankcijos taikymo.Teismas turėjo patenkinti ieÅ¡kovių reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo vadovaudamasis DK 250 str., ieÅ¡kovių reikalavimas yra visiÅ¡kai pagrįstas ir turėjo bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai.AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovių A.

K. (S.) ir I. J. apeliacinį skundÄ pateikė atsakovė UAB „Salma“. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovių apeliacinis skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir netenkintinas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimas teisėtas, motyvuotas, pagrįstas ir turėtų bÅ«ti paliktas nepakeistas. Atsakovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 sprendime yra tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirtos bei iÅ¡analizuotos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės ir įrodymai, atsakovė skundžiamÄ teismo sprendimÄ laiko teisingu ir jį visiÅ¡kai palaiko, dėl sprendime iÅ¡dėstytų motyvų pakartotinai nepasisako.Nagrinėjamu atveju teismas byloje surinktus įrodymus tyrė ir vertino iÅ¡samiai, nuosekliai, atidžiai ir teisingai.

BÅ«tent teismo nurodyti argumentai, filmuota medžiaga, byloje pateiktos kasų juostos ir kasos operacijų anuliavimo informacija sudaro absoliutų pagrindÄ Ä¯tarti, kad ieÅ¡kovės atliko nusikalstamus veiksmus, turinčius vagystės ar svetimo turto pasisavinimo požymių. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir atsakovės byloje pateiktas įrodymas apie ieÅ¡kovių atžvilgiu pradėtÄ ir tęsiamÄ ikiteisminį tyrimÄ .IeÅ¡kovių pozicija byloje nebuvo nuosekli ir, atsakovės manymu, sÄ Å¾ininga.Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės, turėdamos visas galimybes, nesinaudojo teise minėtÄ atsakovės darbuotojÄ apklausti ir tÄ tikėtina darė sÄ moningai, siekdamos iÅ¡vengti pakartotinio ieÅ¡kovių dėstomų aplinkybių paneigimo.

Byloje nėra jokių duomenų, papilomai patvirtinančių, kad viena iÅ¡ ieÅ¡kovių turėjo bendrovės administracijos leidimÄ savavaliÅ¡kai pasiimti žvakes ir už jas sumokėti tada, kai pati panorės.Atsakovės UAB „Salma“ direktorius ieÅ¡kovėms įteikė 2013-11-04 parengtus reikalavimus paaiÅ¡kinti dėl prekių trÅ«kumo, geruoju spręsti ieÅ¡kovių padarytos žalos atsakovei atlyginimo klausimÄ , ieÅ¡kovėms įteikė 2013-11-11 parengtus siÅ«lymus savanoriÅ¡kai padengti nuostolius, kuriuose ieÅ¡kovėms siÅ«lė savo noru padengti dalį UAB „Salma“ padarytų nuostolių.

IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir atlyginti nuostolius atsisakė.IeÅ¡kovės pasiraÅ¡ytinai su 2013-11-12 įsakymais susipažinti atsisakė, su jais ieÅ¡kovės buvo supažindintos UAB „Salma“ direktoriui įsakymus pagarsinant ir ieÅ¡kovių atsisakymÄ su įsakymais susipažinti pasiraÅ¡ytinai fiksuojant atsisakymų susipažinti su drausminės nuobaudos skyrimu aktais.Atsakovė direktoriaus įsakymais savanoriÅ¡kai patikslino ieÅ¡kovių atleidimo datas ir teisės aktų nustatyta tvarka apie patikslintas atleidimo datas informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių, o tai patvirtinančius įrodymus pateikė pirmosios instancijos teismui.IeÅ¡kovėms priklausantis darbo užmokestis nėra joms iÅ¡mokėtas dėl pačių ieÅ¡kovių kaltės. Atsakovei pakartotinai raÅ¡tu kreipusis į ieÅ¡koves, jos vėlgi pas atsakovę neatvyko ir joms priklausančių iÅ¡mokų neatsiėmė.

IeÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme pačios pripažino, kad pas atsakovę neatvyksta, taip pat pripažino, kad darbo iÅ¡mokos joms mokamos grynais pinigais, o atsakovė jų banko sÄ skaitų duomenų neturi. Pirmosios instancijos teismui paraginus ieÅ¡koves atsiimti joms priklausančias iÅ¡mokas, jos tai padarė bylos nagrinėjimo teisme metu.LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimai Nr. DGKS-2076 ir Nr. DGKS-2079 yra įsiteisėję ir galėjo bÅ«ti bet kuriuo metu teikiami vykdyti kaip vykdomieji dokumentai.

Tačiau ieÅ¡kovės su darbo iÅ¡mokomis susijusius reikalavimus pakartotinai pareiÅ¡kė teisme.Nėra jokio pagrindo ieÅ¡kovėms iÅ¡ atsakovės priteisti neturtinę žalÄ , nes visi atsakovės veiksmai buvo teisėti: drausminės nuobaudos ieÅ¡kovėms paskirtos ir darbo sutartys su jomis nutrauktos teisėtai ir pagrįstai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.IeÅ¡kovės byloje užėmė fakto, kad darbo drausmės pažeidimas buvo, neigimo pozicijÄ teigdamos, jog nėra pakankamai aiÅ¡ku, ar užfiksuoti vaizdo kameroje ieÅ¡kovių veiksmai darbo vietoje sudaro pagrindÄ pripažinti, kad ieÅ¡kovės A. K. (S.) ir I. J. padarė darbo drausmės pažeidimÄ . Tokia ieÅ¡kovių pozicijÄ nėra sÄ Å¾ininga ir nesudaro pagrindo netikėti surinktais byloje įrodymais ir nustatytomis byloje aplinkybėmis, kurios visgi labiau įtikina, kad ieÅ¡kovės sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę.

Atsakovė nustatė, jog darbo vietoje ieÅ¡kovė A. K. 2013-10-04, 2013-10-08 ir ieÅ¡kovė I. J. 2013-10-04, 2013-10-08 padarė sistemingus darbo drausmės pažeidimus – Å¡ios darbdavio iÅ¡vados yra pagrįstos pateikta į bylÄ medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės argumentus ir pateiktus byloje vaizdo ir raÅ¡ytinius įrodymus (vaizdo kamerų padaryti įraÅ¡ai, kasos juostų ir anuliavimo programos duomenys), nustatė, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovių neteisėtus veiksmus.

Byloje nėra nuginčyta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose matomi ieÅ¡kovių A. K. (S.) ir I. J. padaryti darbo drausmės pažeidimai (pasisavinant lėšas, prekes), sutampa su data (laiku), nurodyta prekių anuliavimo programoje, kur užfiksuoti ieÅ¡kovių veiksmai panaikinant prekių pirkimo operacijos patvirtinimÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad anuliuojant prekių pirkimo operacijÄ iÅ¡ kasos aparato nepasirodydavo kasos kvitai arba kasos kvitas likdavo neiÅ¡muÅ¡tas, kai ieÅ¡kovės neįvesdavo į kasos aparatÄ prekių apmokėjimo operacijos (kasos operacijos neužbaigimas).

Taip pat vaizdo juostoje buvo užfiksuoti faktai, kai ieÅ¡kovė I. J., nesusimokėjusi už prekes, Å¡ias prekes (alų, gaiviuosius gėrimus, žvakes, maiÅ¡elį) pasiėmė ir iÅ¡nešė iÅ¡ prekybos salės patalpų. Užfiksuotų vaizdo kameroje darbo drausmės pažeidimo faktų ir ieÅ¡kovių pasisavintų prekių (pinigų) vertė sutampa. Pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas ginčo aplinkybes, pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimu apie tai, kad jos, pirkdamos prekes atsakovės parduotuvėje, galėjo naudotis nuolaida (10 procentų) ir Å¡iÄ nuolaida visada sau pritaikydavo pirkdamos prekes.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimÄ apie ieÅ¡kovių naudojimÄ si prekių nuolaida, nesant duomenų apie 2013-10-04, 2013-10-08 atliktÄ kasos operacijÄ perkamoms prekėms su 10 procentų nuolaida, esant vaizdo įraÅ¡ui, kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovė I. J. 2013-10-04 ir 2013-10-08 nesumokėjusi už prekes jas iÅ¡sinešė iÅ¡ prekybos vietos, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad užfiksuotos vaizdo įraÅ¡e prekės nebuvo pirktos nurodytomis vaizdo kameros įraÅ¡uose dienomis.

Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įrodymų analizės ir visiškai joms pritaria, nes jos yra teisingos (CPK 185 str.). Taigi atmestinas apeliančių motyvas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ieškovių pozicijos dėl prekių skenavimo.Negalima sutikti su ieškovių A. K. (S.) ir I. J. argumentais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis ieškovių vadovės S. S. 2014 m. gegužės 15 d. paaiškinimu (b. l. 134), nes ji nebuvo apklausta teismo posėdyje.

Kaip žinia, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovės vadovas nustatė padarytus ieškovių darbo drausmės pažeidimus, todėl visiškai pagrįstai pareikalavo parduotuvės vadovę pasiaiškinti dėl bendrovėje nustatytų darbo drausmės pažeidimų.

Parduotuvės vedėja S. S. parašė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad niekada neleido ieÅ¡kovėms iÅ¡sineÅ¡ti prekių iÅ¡ parduotuvės prieÅ¡ tai už jas nesumokėjus, visus darbuotojus informavusi, jog už prekes reikia atsiskaityti iÅ¡ karto, jog įsigyjant prekes darbuotojas ne pats save aptarnautų, o jį aptarnautų kitas darbuotojas. IeÅ¡kovės byloje neįrodė, kad buvo prieÅ¡ingai, negu nurodė S. S. savo paaiÅ¡kinime, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtos darbuotojos raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, nes Å¡is dokumentas nėra nuginčytas jokiais objektyviais įrodymais (CPK 12, 178 str.).

Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovės prašė apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje S. S., teisėjų kolegija taip pat nenustatė bÅ«tinybės apklausti minėtÄ asmenį apeliacinės instancijos teisme.Negalima sutikti su apeliančių argumentais, jog teismui pateikti atsakovės įrodymai tariamai suformuoti jos pačios nuožiÅ«ra, kad atsirastų nesutapimų, iÅ¡karpyti, nes tokiai iÅ¡vadai padaryti nėra pagrindo. IeÅ¡kovių nurodytas atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimas dėl galimumo pateikti teismui turimus atsakovės bendrovėje įrodymus bylos nagrinėjimui, visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, negu aiÅ¡kina ieÅ¡kovės, patvirtina, kad atsakovė teismui pateiktų įrodymų neklastojo.

Esant tokioms aplinkybėms atmestinas ieÅ¡kovių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , nes tokiai iÅ¡vadai padaryti nėra įstatyminio pagrindo (CPK 185 str.). Negalima sutikti su apeliančių argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas. Byloje nėra nuginčyta aplinkybė, kad atsakovė ieÅ¡kovėms įteikė 2013-11-04 ir 2013-11-11 parengtus siÅ«lymus pasiaiÅ¡kinti dėl nustatytų atsakovės parduotuvėje darbo drausmės pažeidimų, taip pat savanoriÅ¡kai padengti UAB „Salma“ ieÅ¡kovių padarytus nuostolius (1 t., b. l. 78, 79, 82, 83).

IeÅ¡kovės neginčija, kad tokie dokumentai buvo atsakovės suraÅ¡yti ir joms pateikti, o apeliantės raÅ¡tu nurodė priežastį, kodėl atsisako atlikti atsakovės pasiÅ«lytus veiksmus. Tad teisėjų kolegijos vertinimu, procedÅ«ra, numatyta DK 240 str. 1 dalyje, nebuvo pažeista, tačiau dėl pačių ieÅ¡kovių atsisakymo bendradarbiauti su atsakove nebuvo įvykdyta, o tai, kad ieÅ¡kovės nesurašė atsakovei paaiÅ¡kinimo raÅ¡tu taip, kaip siÅ«lė darbdavys, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta aplinkybe, nesudarančia pagrindo pripažinti ieÅ¡kovių atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl teisės normų pažeidimo nebuvimo vertinant ieÅ¡kovių atleidimo iÅ¡ darbo datÄ , kuri sutapo su ieÅ¡kovių nedarbingumo laikotarpiu. Teismas, vadovaudamasis suformuota teismine praktika, nurodė, kad teisė nebÅ«ti atleistam už darbo drausmės pažeidimÄ laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (DK 136 str. 1 d.), jos pažeidimo atveju, gali lemti atleidimo datos perkėlimÄ Ä¯ pirmÄ jÄ dienÄ po nedarbingumo pabaigos, tačiau pati savaime nesÄ lygoja drausminės nuobaudos paskyrimo neteisėtumo ir nesuteikia galimybės Å¡iuo formaliu pagrindu darbuotojui iÅ¡vengti drausminės atsakomybės. Todėl esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad ieÅ¡kovės pažeidė darbo drausmę, tai darė sistemingai, padarė savo veiksmais atsakovei nuostolių, nebendradarbiavo su atsakove, sudarė pagrindÄ priimti įsakymÄ dėl ieÅ¡kovių atleidimo iÅ¡ darbo atsakovės bendrovėje už Å¡iurkščius pažeidimus įsakyme nurodytu pagrindu (DK 238, 136 str. 3 d., 2 p., 235 str. 2 p. 7 d.).

Apie tai, kad atsakovė laikėsi tos nuomonės, jog ieÅ¡kovės nusikalto dirbdamos atsakovės bendrovėje, nurodyta darbo sutartyse formuluojant ieÅ¡kovių atleidimo pagrindÄ , atsakovės įsakymuose dėl ieÅ¡kovių atleidimo iÅ¡ darbo, atsakovės praÅ¡ymuose ieÅ¡kovėms paaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovės padarė pažeidimus, pasiÅ«lyme atlyginti padarytÄ bendrovei žalÄ ir Darbo ginčų komisijos sprendimuose, tos pačios komisijos posėdžiuose (1 t., b. l. 41–47, 51, 80, 84, 128, 129).

Taigi paminėtų įrodymų visuma nepaneigia atsakovės argumentų, jog ieÅ¡kovės buvo informuotos apie atsakovės inkriminuojamus joms pažeidimus (1 t., b. l. 78–85), todėl labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovės aiÅ¡kiai suvokė, jog nebus atleistos jų nurodytu praÅ¡yme pagrindu (DK 127 str. 1 d.). Tai, kad apeliantės aiÅ¡kina atsakovės suraÅ¡ytus informacinio pobÅ«džio 2013-11-15 dokumentus (b. l. 15–16, 1 t.) palankiai sau, nesudaro pagrindo padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovių atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo ir atsakovės atliktos datos perkėlimo procedÅ«ros, negu nurodyta atsakovės pateiktuose teismui dokumentuose.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovės buvo informuotos apie atsakovės sprendimÄ pakeisti ieÅ¡kovių atleidimo iÅ¡ darbo datÄ , atsakovė įsakė nukelti ieÅ¡kovių atleidimÄ â€“ ieÅ¡kovės I.

J. iÅ¡ 2014 m. sausio 6 d. į 2014 m. sausio 7 d. (1 t., b. l. 47), ieÅ¡kovės A. K. iÅ¡ 2013 m. gruodžio 23 d. į 2013 m. gruodžio 24 d. (1 t., b. l. 51), dėl ieÅ¡kovių ligos, Å¡ios nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės iÅ¡ darbo atleistos pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Todėl atmestinas apeliančių argumentas, jog atsakovė pažeidė ieÅ¡kovių atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ , tinkamai neinformavo ieÅ¡kovių apie atleidimÄ iÅ¡ darbo tvarkÄ ir pagrindÄ , įformino ieÅ¡kovių atleidimÄ iÅ¡ darbo jų nedarbingumo laikotarpiu.Taip pat atmestinas ieÅ¡kovių nurodytas argumentas dėl tariamai patirtų nuostolių, susijusių su negautomis pajamomis po ieÅ¡kovių atleidimo iÅ¡ darbo atsakovės bendrovėje, nes tokioms aplinkybėms įrodyti nepateikta jokių įrodymų.

Kaip pagrįstai nurodė atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė, ji, nežinodama ieÅ¡kovių banko sÄ skaitų rekvizitų, neturėjo galimybės sumokėti ieÅ¡kovėms joms priklausančio darbo užmokesčio. Atsakovė kvietė ieÅ¡koves galutinai atsiskaityti su įmone, todėl labiau tikėtina, kad dėl neatsiskaitymo kaltos yra pačios ieÅ¡kovės, o ne atsakovė. Atsakovė, neturėdama galimybės atsiskaityti su atleidžiamomis darbuotojomis, joms apskaičiuotas sumas deponavo ir darbo užmokesčio iÅ¡mokėti ieÅ¡kovėms neatsisako (1 t., b. l. 59–67, 87–88).

Kaip matyti iÅ¡ suraÅ¡ytų ieÅ¡kovių vardu procesinių dokumentų, taip pat ir apeliacinio skundo (2 t., b. l. 3–9), ieÅ¡kovės nenurodė savo banko sÄ skaitų rekvizitų. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė galėjo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovėms priklausantį darbo užmokestį jų atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Dėl nurodytų motyvų taikyti atsakovei sankcijÄ už neatsiskaitymÄ su atleidžiamomis darbuotojomis taip, kaip tai padaryti praÅ¡o ieÅ¡kovės (DK 303 str.), nėra įstatyminio pagrindo.Kiti apeliacinio skundo argumentai kartoja jau iÅ¡sakytus apeliaciniame skunde argumentus arba yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi Å¡ioje byloje, nes atmetus ieÅ¡kovių skundo argumentus dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ieÅ¡kovių motyvai dėl darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.

Apibendrinus nurodytus motyvus, apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo nekeisti. Teisėjai                                                                  Galina Blaževič                                                                                           Algimantas Kukalis                                                                  Arvydas Žibas                                                                Â