2022-03-16 Nr. AB-6072-3-61-3-04031-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1536-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04031-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. D. (A. H. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. D. (A. H. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. H. D. (A. H. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 21S31586 (toliau – Sprendimas); 2) Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1256 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį, tačiau atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Sprendimu, jį apskundė, tačiau jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad savo kilmės šalyje yra persekiojamas dėl to, kad bendradarbiavo su vietos pareigūnais ir įdavė savo giminaičius, kurie prekiavo narkotikais. Giminė ėmė jį persekioti, taigi, įvertinęs grėsmes, nusprendė išvykti iš šalies, o sugrįžti į savo kilmės šalį bijo, nes baiminasi dėl savo saugumo. Nuoširdžiai bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nenusižengė įstatymams ar galiojančiai sulaikymo teisei, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad savanoriškai neišvyktų iš šalies. Pareiškėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes prieglobsčio prašymą pateikė iš karto, kai sutiko pareigūnus ir gavo galimybę prašymą įteikti. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Iš esmės tais pačiais motyvais atsakovas rėmėsi nustatydamas maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas.

4. Pareiškėjas nesutiko, kad jis nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Prašė užtikrinti tiesioginį jo išklausymą, siekė, kad skundžiamo Sprendimo nagrinėjimo procedūrą atsakovas organizuotų taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

5. Pareiškėjas nesutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nes pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas tyrimo metu nurodė faktines aplinkybes, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, kurie paneigia Departamento Sprendime padarytas išvadas.

6. Pareiškėjas nesutiko su Departamento Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti.

7. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino pareiškėjo paaiškinimų ir nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę.

8. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus, bendro pobūdžio, prieštaringas. Įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, pareiškėjas nepateikė, todėl tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

11. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo pateiktas pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, turėjo esminių trūkumų, t. y. pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (artimųjų agresija, grasinimai), buvo bendro pobūdžio. Apklausos metu bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pagrindinio pasakojimo ribų, atsakydavo vos keliais žodžiais ir vis grįždavo prie tariamų persekiojimo epizodų. Vienintelis pareiškėjo pateiktas paaiškinimas – tai, kad jis įdavė brolį policijai, tačiau pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjo tėvas iš tiesų pareiškėjui grasina ir ketina nužudyti. Tariamas persekiotojas (pareiškėjo tėvas) nėra valstybinis subjektas.

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

13. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos tinkamai, todėl panaikinti skundžiamus sprendimus pagrindo nėra.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. D. (A. H. D.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat pakeitė 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. D. (A. H. D.) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą skundo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Departamento Sprendimą – nustoja galioti įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos teritoriją pateko nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuris grindžiamas tuo, kad pareiškėjui gresia būti nužudytam ir ši grėsmė kyla dėl to, jog pareiškėjas įskundė brolį policijai, toks asmens elgesys nėra priimtinas asmens tėvui, todėl jį gali nužudyti arba pats asmens tėvas, arba su tėvo veikla susijusi grupuotė.

16. Teismas vertino pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. apklausos metu duotus paaiškinimus, Departamento Sprendimo motyvus ir išvadas, akcentavo ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra sąlygotas konvencinių priežasčių, pareiškėjo persekiotojai (galimai jo tėvas ir / ar su pareiškėjo tėvu susiję asmenys) nėra valstybiniai subjektai. Šiuo atveju pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis nėra apsaugos nuo konvencinio persekiojimo ieškojimas. Pareiškėjas nenurodė jokių dėl individualių savybių ar priklausymo tam tikrai grupei atsirandančių aplinkybių, dėl kurių jis būtų persekiojamas.

18. Teismas nesutiko su skunde pateiktu argumentu, kad pareiškėjas yra priskirtinas socialinei grupei, kuri yra persekiojama. Nurodė, kad pirmiausia, nėra identifikuotas galimas persekiotojas, nes pats pareiškėjas neteigia, jog yra susilaukęs konkrečiai jam adresuotų grasinimų (tik girdėjo tėvo pokalbį dėl jo tolesnio likimo). Taip pat tokios informacijos nėra ir pateiktuose teismui pareiškėjo dokumentuose. Iš teismui pateiktų dokumentų apskritai negalima identifikuoti, jog pareiškėjo nurodomas asmuo (M. H.) yra pareiškėjo brolis, kas yra pareiškėjo tėvas, juose nėra jokios informacijos, kad pareiškėjas liudijo prieš savo brolį, teismo posėdyje pareiškėjas taip pat patvirtino, kad jo pateiktuose dokumentuose tokia informacija nėra užfiksuota, patikslino, kad jis telefonu tik pateikė bendrą informaciją, kad jie prekiauja narkotikais.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad buvo keletas kitų liudytojų, kurių parodymai užfiksuoti, taip pat nurodyta, kad įtariamieji sulaikyti dar 2017 m. Pareiškėjo į bylą pateikti, kaip jis nurodė, teismo dokumentai kelia abejonių dėl jų autentiškumo, nes juose dėstomos su nusikaltimais susijusios aplinkybės apibūdinamos itin abstrakčiai (be vietos, laiko), padrikai (pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo 14 d. datuotame dokumente aptariama, kad įtariamieji sulaikyti 2017 m., vėliau aptariami jų parodymai, kad kaltinamasis (jau kitas asmuo, pareiškėjo nurodomas broliu M.

H.) vartoja narkotikus ir tai nustatyta 2021 m. kraujo ėminiu). Tokiu atveju pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas detaliu ir išsamiu tiek, kad tariami užpuolikai būtų aiškūs, o tuo pačiu galima būtų identifikuoti jų motyvus bei tikslus. Galimi pareiškėjo persekiotojai nėra valstybiniai subjektai. Nėra duomenų, kad valstybė būtų atsisakiusi ginti pareiškėją. Priešingai, pareiškėjas nurodė, kad policija jam žadėjo jį apsaugoti. Be to, pasakojimo esmė yra ta, kad jo brolis, o po to tėvas, dėl kurių ir kyla jam grėsmė, buvo sulaikyti policijos.

Taigi nėra pagrindo išvadai, kad persekiotojai galėtų daryti reikšmingą įtaką valdžios institucijoms. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad kilus grėsmei į policiją nesikreipė, bet pabėgo. Pareiškėjo pasakojimo prieštaravimus teismas vertino itin kritiškai ir sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas (jo nedetalumas) neleidžia identifikuoti, kad pareiškėją persekiojo asmenys, nuo kurių gali būti suteikiama tarptautinė apsauga.

19. Teismas nurodė, kad Departamento surinkti duomenys patvirtina, jog įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. Pagal 2021 m. EPPB ataskaitą šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

20. Teismas pripažino, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kokia informacija surinkta ir iš kokių šaltinių. Ši informacija yra visiškai aktuali nagrinėjamai bylai, tuo tarpu pats pareiškėjas nepateikė nei argumentų, nei faktų, kad informacijas nustatyta neteisingai.

21. Teismas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl vertino, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Šiuo atveju vertintinos ir aplinkybės, kad pareiškėjas nekliudomai paliko (duomenys neskelbtini), atvyko į Baltarusiją, pats savo noru nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, pripažino, kad jo kelionės tikslas buvo Europa. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

22. Teismas vertino, kad Departamentas pagrįstai rėmėsi naujausia EPPB pateikiama informacija. Pareiškėjo skundo argumentai neleidžia suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių.

23. Teismas Tvarkos aprašo 222 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste pažymėjo, kad skundų dėl sprendimų nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, padarė išvadą, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas. Teismas pažymėjo, kad teisme vyko žodinis pareiškėjo bylos nagrinėjimas ir pareiškėjas turėjo teisę savo paaiškinimus išsakyti teisminio nagrinėjimo metu, todėl šiuo atveju pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.

24. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybes (laisvai išvyko iš (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad vyks į Europos Sąjungą nelegaliai, neteisėtai kertant Lietuvos-Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu, atvykus be dokumentų), atsižvelgdamas į tai, kad prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, darė išvadą, kad Departamento Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo yra pagrįsta.

25. Teismas vertino, kad pareiškėjui nustatytas uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcingas, todėl mažintinas iki 2 metų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

13. Teismas, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, keičiant šį laikotarpį į 2 metus.

Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų.

28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Paaiškina, jog negali pasilikti kilmės šalyje, nes jam gresia persekiojimas ir garbės nusikaltimo grėsmė, nes tėvas, broliai ir dėdė siekia atkeršyti dėl to, kad jis įskundė pareigūnams narkotikais prekiavusį brolį. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę garbės nusikaltimai, kuriuos įvykdo šeimos nariai vyrai, siekdami apginti savo šeimos garbę. Garbės nusikaltimus toleruoja visuomenė, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į garbės pažeidimus. Policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių šiuos nusikaltimus užkardyti ir išaiškinti. Dažnai garbės nusikaltimai nuslepiami ir įforminami kaip savižudybė arba nelaimingas atsitikimas. Ši informacija patvirtina, kad pareiškėjui gresia patirti garbės nusikaltimą, kuris gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis ar net mirtimi. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, tikėtina, kad pareiškėjui dėl konflikto su šeima gresia patirti garbės nusikaltimą, dėl ko pareiškėjas gali būti sužalotas arba net nužudytas. Pareiškėjo persekiojimas yra realus, todėl jam suteiktinas prieglobstis.

29. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į tai, kad jam kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., t. y. vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

30. Pareiškėjas pažymi, kad pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų. Taip pat pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, t. y. neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

32. Pasak pareiškėjo, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

33. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

34. Atsakovas akcentuoja, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų pavojų. Grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

35. Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Nagrinėjamu atveju Departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojų ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Pareiškėjas apklausos metu pats nurodė, kad nei dėl tautybės, nei dėl išpažįstamos religijos problemų savo šalyje neturėjo. Pareiškėjo istorija nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta.

36. Atsakovas pabrėžia, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

37. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis. Departamentas taip pat vadovavosi kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei Sprendime nurodytas išvadas, pareiškėjas nepateikė.

38. Atsakovas pastebi, kad net tokia ekonominė priežastis kaip bėgimas iš savo šalies dėl bado nėra pakankama priežastis suteikti pabėgėlio statusą, nebent badas kilo dėl ginkluoto konflikto ar smurto šalyje.

39. Atsakovas pažymi, kad skundžiamame Sprendime yra išsamiai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tuomet šis klausimas būtų išspręstas. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus laikotarpio. Be to, teismas šį laikotarpį sutrumpino. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Baltarusijoje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 43. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pritardamas atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Vertino, kad Departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją ir ją vertino pareiškėjo individualaus atvejo kontekste. Tačiau teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminus iki 2 metų, atitinkamai šioje dalyje pakeitė ir Komisijos sprendimą.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundo reikalavimus tenkinti. Laikosi pozicijos, kad kilmės šalyje jam dėl konflikto su šeima gresia patirti garbės nusikaltimą, kuris gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis ar net mirtimi. Pareiškėjui kelia grėsmę ir (duomenys neskelbtini) vykstantis karinis konfliktas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas vadovavosi EPPB ataskaita, kurioje nurodyta informacija neatitinka naujumo ir aktualumo kriterijų, yra rekomendacinio pobūdžio.

46. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

48. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

49. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

50. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

51. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

52. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

53. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausos metu, kitą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių.

55. Nustatyta, kad pareiškėjas prašydamas prieglobsčio nurodė ir 2021 m. spalio 8 d. apklausos metu paaiškino, kad jis iš kilmės šalies išvyko dėl to, kad jam kilo grėsmė būti nužudytam po to, kai jis įskundė brolį dėl prekybos narkotikais policijai. Toks pareiškėjo elgesys nėra priimtinas jo tėvui, kuris jį gali nužudyti pats arba su tėvo veikla susijusi grupuotė.

56. Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo pasakojimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio. Pareiškėjo įvardinti persekiotojai (galimai jo tėvas ir / ar su pareiškėjo tėvu susiję asmenys) nėra valstybiniai subjektai. Be to, kaip paaiškino pareiškėjas, tiesioginio grasinimo jis nebuvo sulaukęs, o išvadą dėl tokių grasinimų padarė iš nuogirdų (girdėjo tėvo pokalbį dėl jo tolesnio likimo). Pareiškėjo pateikti duomenys neleidžia identifikuoti jo įvardijamų asmenų, motyvų ir tikslų. Minėta, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Nėra duomenų, kad kilmės valstybė būtų atsisakiusi ginti pareiškėją nuo jo įvardijamo persekiojimo. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas patvirtino, kad policija žadėjo jį apsaugoti, o jo brolis ir tėvas, dėl kurių jam kyla grėsmė, buvo sulaikyti policijos. Abejonių dėl pareiškėjo pasakojimo patikimumo kelia pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, kurios prieštarauja Departamentui pateiktiems pareiškėjo paaiškinimams, t. y., kad kilus grėsmei, pareiškėjas į policiją nesikreipė. Taigi pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjo pasakojimas, kuris dėl abstraktumo ir prieštaringumo negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, neleidžia identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

57. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes.

58. Iš skundžiamo Departamento Sprendimo matyti, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjui kylančią individualią grėsmę, surinko ir vertino informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, kuri taip pat neidentifikuoja faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

59. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas tyrimą pareiškėjo atžvilgiu atliko vadovaudamasis neaktualia ir naujumo kriterijaus neatitinkančia kilmės šalies informacija.

60. Nustatyta, kad bendros situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje vertinimą atsakovas atliko vadovaudamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) 2021 m. ataskaita. Akcentuotina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo, taip pat 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2303 dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010, nuostatas, Europos prieglobsčio paramos biuro (šiuo metu – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) vienas iš tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Pagal šios institucijos pateiktus duomenis šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje, taip pat ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) miestas) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, nėra pažeidžiamas asmuo.

61. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, paremtas nepagrįstomis ir hipotetinėmis prielaidomis. Pareiškėjas, o ne Departamentas turi pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį. Šiuo atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė tokiomis aplinkybėmis, jog atsidūrė blogoje ekonominėje padėtyje dėl to, kad kilmės valstybė jį diskriminuoja ar prieš jį naudoja neteisėtas ekonominio poveikio priemones.

62. Atlikus teisinį surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo akcentuojama baimė nelaikytina pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento surinkti duomenys nagrinėjamu atveju buvo aktualūs ir pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Tai, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas įvertino faktines aplinkybes ne taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad Departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko pareiškėjo atvejo teisinį vertinimą.

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į ISIS sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, todėl šias sprendimo dalis palieka nepakeistas.

65. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. H. D. (A. H. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė