00c3dcbb-caae-4716-9bee-0735643f0aac · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. gruodžio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo L. V. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas L. V. kreipėsi į teismÄ , Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka su skundu dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų - varžytinių vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus paskelbtas žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas sudaro 296.02 kv. m. ((duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais (tvora) ((duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytines. PraÅ¡ymas atmestinas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimui neįvykdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui bÅ«dingas iÅ¡imtinis pobÅ«dis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali bÅ«ti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobÅ«dis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikÅ¡mingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , įvertina pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų.

EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Å ioje byloje skundžiami antstolio veiksmai, susiję su areÅ¡tuoto turto įkainojimu, skolininkui nesutinkant su antstolio nustatyta verte, bet neteikiant įrodymų, kurie pagrįstų, tokius skolininko teiginius. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi byla buvo iÅ¡nagrinėta ir skolininko L.

V. skundas buvo atmestas (civilinės bylos Nr. e2YT-39565-845/2018). Minėtas procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra paduotas atskirasis skundas. Taip pat, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis panaikinta ir klausimas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės - pareiÅ¡kėjo L. V. praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - atmestinas (civilinės bylos Nr. e2S-3068-275/2018). Teismų praktikoje yra formuojama nuostata, jog pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (pvz., Lietuvos apeliacinio tesimo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014, kt.).

Nustatyta faktinė aplinkybė, jog yra iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagal anksčiau nurodytÄ teismų praktikÄ sudaro prielaidas konstatuoti, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galbÅ«t pareiÅ¡kėjui palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo minėtoje (skundo dėl antstolio veiksmų) byloje. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog nėra bÅ«tinosios sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinai pagrįsto reikalavimo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 290-292 straipsniais, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjo L. V. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja Lijana Visokavičienė