AS-444-391-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS444-391/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00027-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Panevėžio miesto antstoliui S. R. dėl neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. vasario 1 d. skundu (b. l. 60-61) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, pateikdamas informaciją apie, pasak jo, neteisėtus antstolio S. R. veiksmus, vykdant išieškojimą iš pareiškėjo turto, ir prašydamas teismo spręsti klausimą dėl antstolio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Skunde pareiškėjas taip pat kalbėjo ir apie neteisėtus Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus, tačiau konkrečiai nenurodė konkretaus Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, kuris pareiškėjo manymu, yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis jo teises ir dėl to turėtų būti panaikintas.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi (b. l. 2-3) J. D. buvo nustatytas terminas iki 2012 m. vasario 23 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. tuo atveju, jei pareiškėjas mano, jog jam yra padaryta turtinė ar neturtinė žala, jis savo skunde turi nurodyti valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala; nurodyti atsakovą, jo buveinę, konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo priėmimo datą, suformuluoti konkrečius aiškius reikalavimus, pridėti dokumentus (sprendimą ar pan.); pateikti skundo su priedais egzempliorių tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas 2012 m. vasario 21 d. (b. l. 62-64) pateikė skundą, kuriame atsakovu nurodė antstolį S. R., ir prašė jį bei išieškotoją D. B. patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Skunde pareiškėjas iš esmės ginčijo, jo manymu, neteisėtą antstolio S. R. įvykdytą išieškojimą iš pareiškėjo turto D. B. naudai pagal įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendį. Nors skunde pareiškėjas minėjo ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus, tačiau reikalavimo panaikinti šios institucijos priimtą konkretų aktą (sprendimą) nepareiškė ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsakovu nenurodė.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi (b. l. 6-7) atsisakė priimti pareiškėjo J. D. skundą ir nurodė pareiškėjui, kad su skundu dėl antstolio veiksmų ir prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą jis turi kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teismas nurodė, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas tokius veiksmus atlikti gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatė, kad klausimas dėl antstolio S. R. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn išspręstas Panevėžio apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. T-2-46, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir kuriame nurodyta, kad jis gali būti apskųstas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Nurodė, jog pareiškėjo skundas dėl atsisakymo patraukti S. R. baudžiamojon atsakomybėn nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas J. D. atskiruoju skundu (b. l. 11-18), kurį šalindamas trūkumus patikslino (b. l. 69-70), kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Iš skundo turinio darytina išvada, kad pareiškėjas nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą ir siekia, kad ji būtų panaikinta. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tais pačias argumentais dėl, jo manymu, antstolio S. R. ir D. B. neteisėtų veiksmų bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesuteikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės kelia antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš pareiškėjo turto pagal įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendį, teisėtumo klausimą, taip pat mini ir Panevėžio garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus, nesuteikiant jam advokato pagalbos.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnis numato, jog antstolių procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Vadovaujantis CPK 510 straipsniu, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčai dėl antstolių procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo procesu, teisėtumo, bei atitinkamai ginčai dėl neteisėtais antstolių procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS18-541/2007).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pareiškėjui išsamiai nurodė antstolių procesinių veiksmų apskundimo tvarką bei pasisakė dėl antstolio S. R. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo priskyrimo bendrosios kompetencijos teismui.

Įvertinusi aplinkybę, jog pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nebuvo nurodyta atsakovu, taip pat nebuvo nurodytas ir konkretus skundžiamas šios tarnybos priimtas sprendimas (aktas), teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo svarstyti apeliacinės instancijos teisme klausimo dėl skundo priėmimo dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos galimai neteisėtų veiksmų.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybės, darytina išvada, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti administraciniams teismams. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Virgilijus Valančius

Ričardas Piličiauskas