Legislator Case Law & Legislation
00c302a8-fb13-4e28-8ba8-5d46b86f4591 AI generated

00c302a8-fb13-4e28-8ba8-5d46b86f4591 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 00c302a8-fb13-4e28-8ba8-5d46b86f4591
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 10 d.Vilnius        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima KruÅ¡nienė,sekretoriaujant Olgai Fadejevai,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. P., ieÅ¡kovo atstovui advokatui M. U., atsakovui N. F., atsakovo atstovui advokato padėjėjui A. B.,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį dėl avanso priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui N. F..

Legislator headnote

AI generated

00c302a8-fb13-4e28-8ba8-5d46b86f4591 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Be to, ieÅ¡kovas 2015-11-25 el. paÅ¡tu irgi patvirtino, jog į paruoÅ¡tÄ programÄ yra perkelta visa UAB “A. G.” projektų administracija, kad programa naudojama, kad jos naudojimas yra svarbus užtikrinant įprastinę kasdienę UAB “A. G.” veiklÄ . Dėl tokios situacijos atsakovui yra nesupratama ieÅ¡kovo pozicija, kuria nurodoma, kad paruoÅ¡ta programa neveikia. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas neturėjo teisės reikalauti, kad atsakovas vienas sukurtų ieÅ¡kovÄ tenkinančiÄ programÄ . Atsakovas asmeniÅ¡kai neprisiėmė įsipareigojimo ir atsakomybės užtikrinti, jog programa bÅ«tų sukurta laiku ir tinkamai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                 Civilinė byla Nr. e2-1900-155/2017                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34350-2016-3                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.28.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 10 d.Vilnius        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima KruÅ¡nienė,sekretoriaujant Olgai Fadejevai,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. P., ieÅ¡kovo atstovui advokatui M. U., atsakovui N. F., atsakovo atstovui advokato padėjėjui A. B.,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį dėl avanso priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui N. F..

       Teismas n u s t a t ė:            ieÅ¡kovas A. P. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo N. F.: 1) 9763,45 EUR skolos 2) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo 3) patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.            IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014-08-20 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė sukurti statybos darbų administravimo Tlist programÄ , jÄ administruoti ir parduoti.

Pagal sutartį ieÅ¡kovo įnaÅ¡Ä Ä¯ bendrÄ veiklÄ sudarė piniginis indėlis – 35 000 Lt, taip pat projekto idėja, organizacinės žinios ir pan. Atsakovo įnaÅ¡Ä Ä¯ bendrÄ veiklÄ sudarė efektyvus finansų panaudojimas programavimo darbams, projekto realizacijai bei sÄ sÄ jų kÅ«rimas, duomenų bazių kÅ«rimas, dizaino, ikonų kÅ«rimas, talpinimas serveryje, projekto programos parengimas, testatavimas bei administravimas. 2014-08-16 ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 4923,54 EUR avansÄ bei suformulavo konkrečias užduotis tikslui įgyvendinti.

Sutartyje buvo numatyta, kad sutarties tikslai bus įgyvendinti per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo momento, t.y. nuo 2014-08-20 iki 2014-11-20. Dalis programos buvo sukurta, tačiau programa turėjo labai daug trÅ«kumų ir tinkamai ja naudotis nebuvo jokių galimybių. Siekdamas pabaigti darbus, ieÅ¡kovas pervedė atsakovui dar papildomÄ 4840 EUR sumÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui visÄ sutartyje sutartÄ pinigų sumÄ , tačiau atsakovas nepateikė tinkamo darbo rezultato ir administravimo Tlist programa neveikė. 2015-12-28 ieÅ¡kovas kartu su neatliktų darbų sÄ raÅ¡u iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ , kurioje buvo reikalaujama per 14 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos iÅ¡taisyti trÅ«kumus ir įgyvendinti sutarties įsipareigojimus, taip pat atsakovas buvo įspėtas, jog jeigu trÅ«kumai nebus paÅ¡alinti, Å¡alių sutartis bus nutraukta ir ieÅ¡kovas reikalaus iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti sumokėtas lėšas.

Tarp Å¡alių buvo tęsiamas bendradarbiavimas, tačiau programa vistiek turėjo daugybę trÅ«kumų, programa buvo neužbaigta. 2016-02-15 atsakovui buvo siunčiama pakartotinė pretenzija. 2016-02-29 atsakovas pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ , jog Tlist programa veikia puikiai, taip pat atsakovas už atliktÄ darbÄ pareikalavo papildomų lėšų – 35875 EUR sumos bei atsisakė programÄ perduoti ieÅ¡kovui. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas sumokėjęs atsakovui 9763,45 EUR negavo to, ko tikėjosi, t.y. nesukurtas prognozuotas darbų rezultatas, o piniginės lėšos nebuvo grÄ Å¾intos.

Atsižvelgiant į tai Å¡alių sutartis laikoma nutraukta ir ieÅ¡kovas praÅ¡o pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkinti.           A. N. F. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad jis ir ieÅ¡kovas buvo jungtinės veiklos partneriai, siekiantys parengti, administruoti ir parduoti internetinę statybos darbų administravimo programÄ Tlist, su tikslu partneriams uždirbti pajamas iÅ¡ programos administravimo ir pardavimo. 2014-08-26 ieÅ¡kovas sumokėjo 4923,54 EUR dydžio dalį piniginio įnaÅ¡o į jungtinę veiklÄ .

Sutarties įsipareigojimams dėl programos programavimo darbų organizavimo vykdymo ir programos veikimo palaikymo, atsakovas pasitelkė iÅ¡ anksto su ieÅ¡kovu suderintÄ bendrovę UAB (duomenys neskelbtini), programavimo darbų priežiÅ«rÄ vykdė Å¡ios įmonės IT konsultantė B. K.. Atsakovas kÅ«rė programÄ , tačiau 2014 m. spalio – 2015 m. lapkričio mėn. programos kÅ«rimo darbai vyko lėtai, kadangi ieÅ¡kovas neturėjo finansinių galimybių sumokėti likusio piniginio įnaÅ¡o į jungtinę veiklÄ .

Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimu, buvo pratęstas programos kÅ«rimo terminas nenustatytam laikotarpiui. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. programa buvo perduota naudotis ieÅ¡kovo valdomos bendrovės UAB “A. G.” darbuotojams, atliekantiems programos įdiegimo funkcijas. 2015-11-02 ieÅ¡kovas pranešė atsakovui, jog Å¡is neturi finansinių galimybių sumokėti likusio piniginio įnaÅ¡o į jungtinę veiklÄ . Dėl ieÅ¡kovo sudėtingos finansinės situacijos ir lėšų programos administravimui trÅ«kumo, 2015-11-25 UAB (duomenys neskelbtini) sustabdė UAB “A.

G.” darbuotojams galimybę naudotis programa. 2015-11-25 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ reikalaudamas grÄ Å¾inti UAB “A. G.” darbuotojams galimybę naudotis programa, nes visa Å¡ios bendrovės administracinė veikla buvo perkelta į programÄ , įdiegta programa bÅ«tina bendrovės įprastinei veiklai. 2015-11-25 ieÅ¡kovas sumokėjo 4840 EUR dydžio dalį piniginio įnaÅ¡o į jungtinę veiklÄ , padengdamas UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ už programavimo darbus ir programos sistemų veikimo palaikymÄ . 2015 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovas pradėjo reikalauti iÅ¡ atsakovo perduoti programÄ ieÅ¡kovo valdymui, su tuo atsakovas nesutiko. 2015-12-28 ieÅ¡kovas kreipėsi su pretenzija į atsakovÄ , reikalaudamas paÅ¡alinti programos trÅ«kumus. 2016-02-15 buvo pateikta nauja ieÅ¡kovo pretenzija. 2016-02-29 atsakovas pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ .

Atsakovo manymu, įnaÅ¡as buvo skirtas jungtinei veiklai, kuris buvo skirtas ir panaudotas iÅ¡imtinai sutarties tikslų siekimui, programos kÅ«rimo iÅ¡laidoms dengti, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti piniginių įnašų į jungtinę veiklÄ , kurie buvo panaudoti pagal paskirtį. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , jog neva dėl atsakovo kaltės per sutarties 2.3. punkte įtvirtintÄ terminÄ , nebuvo pasiektas jungtinės veiklos tikslas, nes ieÅ¡kovas delsė vykdyti sutarties 3.2 punkte įtvirtintÄ Ä¯sipareigojimÄ Ä¯neÅ¡ti į jungtinę veiklÄ 10 136,70 EUR piniginį įnaÅ¡Ä .

Antrasis įnaÅ¡as atliktas tik 2015-11-25, dalis įnaÅ¡o - 373,16 EUR iki Å¡iol nėra sumokėti. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovas nevykdė savo įsipareigojimų, laiku nemokėjo įnašų, bet jis visada reikalavo iÅ¡ atsakovo vykdyti sutartį visa apimtimi ir skubiai reaguoti į ieÅ¡kovo nurodymus. Nurodo ir tai, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , apie tai, kad programa neveikia, nuslepia aplinkybes, jog programa ilgÄ laikÄ Â buvo naudojama ieÅ¡kovo įmonėje UAB “A. G.”. UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis, per 2015 m. rugpjūčio – 2015 m. gruodžio mėn. laikotarpį, įdiegta programa buvo administruoti 30 projektų su 19 aktyviais programos vartotojais, naudotoje programoje užfiksuotas 2240 vnt. atliktų darbų faktas.

Be to, ieÅ¡kovas 2015-11-25 el. paÅ¡tu irgi patvirtino, jog į paruoÅ¡tÄ programÄ yra perkelta visa UAB “A. G.” projektų administracija, kad programa naudojama, kad jos naudojimas yra svarbus užtikrinant įprastinę kasdienę UAB “A. G.” veiklÄ . Dėl tokios situacijos atsakovui yra nesupratama ieÅ¡kovo pozicija, kuria nurodoma, kad paruoÅ¡ta programa neveikia. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas neturėjo teisės reikalauti, kad atsakovas vienas sukurtų ieÅ¡kovÄ tenkinančiÄ programÄ . Atsakovas asmeniÅ¡kai neprisiėmė įsipareigojimo ir atsakomybės užtikrinti, jog programa bÅ«tų sukurta laiku ir tinkamai.

Tokį įsipareigojimÄ turėjo abi Å¡alys, dėl Å¡ios programos jie dirbo kartu, kaip ir yra nurodyta Å¡alių sutartyje. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.        Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai teismui nurodė, kad su atsakovu nuolat vyko bendradarbiavimas, tačiau Tlist programa buvo pagaminta netinkamai, turėjo daugybę trÅ«kumų, jie nebuvo paÅ¡alinti, todėl nebuvo pasiektas prognozuotas darbų rezultatas, galimybių naudotis sukurta programa nėra.

Å iai dienai Å¡alių sutartis yra nutraukta. Pripažįsta, jog ieÅ¡kovas buvo sumokėjęs tik pusę įnaÅ¡o dėl programos kÅ«rimo per sutartyje nurodytus 3 mėnesius, tačiau Å¡alys buvo susitarusios žodžiu, jog likusi suma bus sumokėta tik po programos sukÅ«rimo. Visų pinigų ieÅ¡kovas nemokėjo, nes nepasitikėjo atsakovu, kad Å¡is tikrai įgyvendins projektÄ . IeÅ¡kovas nesvarstė ar trÅ«kstamas įnaÅ¡as gali pakenkti programos kÅ«rimui. Sutinka, kad Å¡alys nepaisant to, kad programa nebuvo sukurta per sutartyje nurodytÄ terminÄ , tęsė bendradarbiavimÄ , buvo susitarusios toliau kartu kurti programÄ .

Pripažįsta, jog antrÄ jį įnaÅ¡Ä sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kad taip mokėti jam nurodė atsakovas, į Å¡iÄ sÄ skaitÄ buvo mokėtas įnaÅ¡as pagal jungtinę veiklos sutartį. ParuoÅ¡ta programa turėjo bÅ«ti skirta Norvegijos statybų rinkai.       Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai teismui nurodė, kad sutarto projekto vystymui ieÅ¡kovas laiku neskyrė pakankamo finansavimo, todėl projektas nors ir nebuvo stabdomas, tačiau vykdomas lėtai, atsiradę trÅ«kumai buvo operatyviai iÅ¡taisomi.

Visus projektavimo darbus atsakovas nuolat derino su ieÅ¡kovu, visada atsižvelgdavo į ieÅ¡kovo idėjas, pastabas ir reikalavimus. Programos kÅ«rimas užėmė daug laiko, turėta ir iÅ¡leista daug iÅ¡laidų, paruoÅ¡ta programa yra bendras abiejų Å¡alių rezultatas. ParuoÅ¡us programÄ santykiai su ieÅ¡kovu tapo sudėtingi, ieÅ¡kovas ėmė teikti atsakovui įvairias, neaiÅ¡kias ir nepagrįstas pretenzijas. Pažymėjo, kad bendro Å¡alių sutarties nutraukimo nebuvo, kad atsakovas norėdamas taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ , perdavė sukurtÄ programÄ ieÅ¡kovui ir jo valdomai įmonei UAB “A.

G.”. Programos perdavimas įvyko 2015 m. pavasarį. Atsakovo teigimu, paruoÅ¡ta programa veikia, yra funkcionali, atlieka funkcijas, kurios jai buvo numatytos sutartyje, kad į visas ieÅ¡kovo pastabas atsižvelgė. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovas ne tik kad gavo programÄ , bet dar ir siekia susigrÄ Å¾inti visÄ sumokėtÄ Ä¯naÅ¡Ä , kuris buvo skirtas jos kÅ«rimui, kad ieÅ¡kovas nesteigė kartu su atsakovu įmonės, aptarnaujančios paruoÅ¡tÄ programÄ , todėl atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

       Teismo posėdžio metu liudytoja B. K. paaiÅ¡kino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) konsultante. Ji žino apie ginčo Tlist administravimo programÄ , jos kÅ«rimo eigÄ . Å iÄ programÄ jai reikėjo iÅ¡analizuoti ir suprogramuoti, tokį darbÄ jai pavedė atsakovas N. F.. Projektinius pasiÅ«lymus programai kurti jai siuntė tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas. ProgramÄ UAB (duomenys neskelbtini)  programuotojai kÅ«rė nuo pat pradžių, vadovavosi pateiktomis vizualizacijomis ir ieÅ¡kovo bei atsakovo teikiamais siÅ«lymais.

ParuoÅ¡ta programa apie pusę metų buvo testuojama, jÄ naudojant bendrovėje UAB “A. G.”, programa naudojosi apie 20 Å¡ios bendrovės darbuotojų, naudojant programÄ buvo įgyvendinta nemažai projektų. Pažymi, kad naudojimo eigoje pasitaikydavo įvairių klaidų, kurių pasitaiko naudojant ir kitas sistemas. Atsiradusias naudojimo eigoje klaidas operatyviai taisė ir tobulino programÄ . Jai yra žinoma, kad paruoÅ¡ta programa ir jos kodinis raktas yra perduota ieÅ¡kovui, kuris realiai gali su ja dirbti.

        IeÅ¡kinys atmestas.        IÅ¡ civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-08-20 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys kaip partneriai susitarė parengti, administruoti ir parduoti statybos darbų administravimo programÄ Tlist (Sutarties 2.1. punktas). Nuo to momento, kai programa bus pilnai sukurta, įsteigti pardavimo proceso organizavimui bei programos administravimui Å«kinę bendrijÄ ar uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, kurioje akcijos bei pelnas bÅ«tų padalinamas proporcijomis, partneris 1 (ieÅ¡kovas) gautų 60 procentų, ir partneris 2 (atsakovas) gautų 40 procentų (Sutarties 2.2. punktas).

Å alys susitarė, jog projektas bus įgyvendintas per 3 mėnesius nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos (Sutarties 2.3. punktas), teismo posėdžio metu abi Å¡alys patvirtino, jog Å¡is terminas abiejų Å¡alių žodiniu sutarimu (siekiant tęsti bendradarbiavimÄ ) buvo pratęstas neapibrėžtam laikui, tam, kad bÅ«tų pabaigtas programos kÅ«rimas. Sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo į bendrÄ veiklÄ Ä¯neÅ¡ti 35 000 Lt indėlį (Sutarties 3.2.1.1. punktas), taip pat jo įnaÅ¡u susitarta laikyti projekto idėjÄ , organizacinį darbÄ , profesines žinias ir dalykinius ryÅ¡ius, kurie bus reikalingi, kad bÅ«tų parengtas projektas (Sutarties 3.2.1.2. punktas).

Sutartimi susitarta, kad atsakovo įnaÅ¡Ä sudaro: efektyvus finansų panaudojimas programavimo darbams, projekto realizacijai, pagal projektinius brėžinius ir struktÅ«rÄ , sÄ sajų kÅ«rimas, duomenų bazių kÅ«rimas, ikonų kÅ«rimas, talpinimas serveryje bei projekto programos parengimas, testavimas bei administravimas (Sutarties 3.2.2.1.- 3.2.2.2 punktai). Sutarties 4.2. punkte Å¡alys susitarė, kad už Å¡ios sutarties tikslų pasiekimÄ yra atsakingas atsakovas. Sutarties 7.3. punkte Å¡alys susitarė, kad neatlikus (netinkamai atlikus) prievoles, kurios Å¡ia sutartimi, jos priedais ar kitais susitarimais buvo priskirtos konkrečiam partneriui, partneris privalo nedelsdamas atlyginti kitam partneriui jo patirtus nuostolius.

Bylos duomenimis (iÅ¡ atliktų mokėjimų pavedimų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta), kad ieÅ¡kovas 2014-08-26 atliko pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä 4923,54 EUR (17 000 Lt) sumai, kuri sumokėta atsakovui N. F. Å¡io projekto įgyvendinimo tikslu. 2015-11-25 ieÅ¡kovas atliko antrÄ jį įnaÅ¡Ä 4840 EUR sumai, pinigus pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ . Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad Å¡iuos pinigus realiai jis gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo programos kÅ«rimui. IÅ¡ viso projekto įgyvendinimui ieÅ¡kovas įnešė 9763,54 EUR piniginių lėšų sumÄ .

IeÅ¡kovas teismui nurodė, kad atsakovas nesukÅ«rė tinkamos Tlist administravimo programos, tinkamas darbų rezultatas ieÅ¡kovui nebuvo pateiktas, kad statybos darbų administravimo Tlist programa tinkamai neveikia, atsakovas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo teiktas pretenzijas dėl programos trÅ«kumų, kad dėl to ieÅ¡kovas nutraukė Å¡alių sudarytÄ sutartį ir reikalauja grÄ Å¾inti sumokėtÄ 9763,54 EUR avansÄ , sumokėtÄ jo indėlį į programos kÅ«rimÄ . Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo motyvais, nurodė, jog Tlist programa buvo parengta tinkamai, kad ji perduota ieÅ¡kovui, visi trÅ«kumai paÅ¡alinti, kad buvo atsižvelgta į ieÅ¡kovo pastabas, kad Å¡alių sudaryta sutartis nenutraukta, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja grÄ Å¾inti įnaÅ¡Ä , kuris sumokėtas už programos kÅ«rimÄ pagal jų sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį.

Pažymėjo, kad programos trÅ«kumus kÅ«rimo eigoje sÄ lygojo ieÅ¡kovo kaltė, nes jis vėlavo pervesti įnaÅ¡us atsakovui už programos kÅ«rimÄ , kad visos numatytos įnaÅ¡o sumos ieÅ¡kovas iki Å¡iol nesumokėjo, nors trÅ«kumai paÅ¡alinti, programa su kodiniu raktu perduota ieÅ¡kovui. Taigi, byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties pagrindu sumokėto inaÅ¡o, kaip avanso sugrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui.       Ginčas kildinamas iÅ¡ Å¡alių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifikÄ nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimai naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas.        Pagal teisinį tikslÄ jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties Å¡alių bendri tikslai.         Bendra veikla kildinama ne iÅ¡ įstatymo, bet grindžiama sutartimi.

Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška, pasižyminti bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai.

Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Å iandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetÄ ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v.

UAB „Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013).           Ginčo atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti jo sumokėtÄ 9763,54 EUR avansÄ (įnaÅ¡Ä Ä¯ jungtinę veiklÄ ), motyvuojant tuo, kad nebuvo pasiektas jungtinės veiklos sutarties tikslas ir Å¡alių sutartis jau yra nutraukta.        CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai, o įnaÅ¡ai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis.

Partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iÅ¡ jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrÄ veiklÄ vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Å is teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sutartimi galima susitarti tiek dėl partnerių įnašų proporcijos, tiek dėl įneÅ¡to turto nuosavybės bei pelno paskirstymo.

Ä®statymas Å¡iuo atveju taikomas tik tada, jei Å¡alys nesusitaria kitaip. Å ios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties Å¡alių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės (pirmiau minėta nutartis, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).        Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys Jungtinės veiklos sutartį sudarė tikslu sukurti informacinę statybos darbų administravimo Tlist programÄ , siekiant uždirbti pajamas iÅ¡ jos pardavimo ir administravimo.

Pagal jungtinės veiklos sutartį tikslo pasiekimui ieÅ¡kovas turėjo įneÅ¡ti 35 000 Lt (10 136,70 EUR) indėlį. Dalį Å¡io įnaÅ¡o ieÅ¡kovas sumokėjo. 2014-08-26 ieÅ¡kovas sumokėjo pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä 4923,54 EUR (17 000 Lt) dydžio. Suėjus daugiau kaip metams po sutarties sudarymo - 2015-11-25 ieÅ¡kovas sumokėjo antrÄ Ä¯naÅ¡Ä 4840 EUR sumai. Daugiau įnašų ieÅ¡kovas neatliko. IÅ¡ viso Jungtinės veiklos tikslų įgyvendinimui jis įnešė 9763,54 EUR sumÄ (33711,55 Lt).

Šios aplinkybės rodo, kad jungtinės veiklos sutartyje sulygtas ieškovo mokėtinas indėlis, sudarantis 35 000 Lt, nebuvo įneštas, kad antrosios 4840 EUR dydžio sumos pervedimas buvo atliktas suėjus numatyto pasiekti tikslo laikui, nes pastaroji suma sumokėta praėjus daugiau nei metams po sutarties sudarymo, kai sutartimi numati projekto įgyvendinimo tikslai turėjo būti pasiekti per 3 mėnesius. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog sutarties 2.3. punkte, numatytas programos sukūrimo terminas abiejų šalių žodiniu sutarimu buvo pratęstas neapibrėžtam laikui tam, kad būtų baigtas programos kūrimas.

Tai, kad pasibaigus sutartyje numatyto tikslo įgyvendinimo laikui Å¡alys ir toliau vykdė bendradarbiavimÄ jų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu patvirtina į bylÄ pateikta Å¡alių elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga. IÅ¡ Å¡ios medžiagos matyti, kad Å¡alys toliau bendradarbiavo, susiraÅ¡inėjo programos tobulinimo, trÅ«kumų Å¡alinimo, pastebėjimų, idėjų ir apmokėjimo už programos kÅ«rimÄ klausimais. FaktiÅ¡kai Å¡alių bendradarbiavimas nutrÅ«ko prasidėjus tarp jų įvairiems nesutarimams, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo teiktos atsakovui pretenzijos.

IÅ¡ jų matyti, kad 2015-12-28 ir 2016-02-15 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijas kuriomis siÅ«lė iÅ¡taisyti pretenzijose nurodytus Tlist programos trÅ«kumus, įgyvendinti sutarties įsipareigojimus, arba perduoti neužbaigtÄ programÄ ir grÄ Å¾inti dalį sumokėtų lėšų – 3750 EUR, kartu įspėjo atsakovÄ , kad Å¡alių sudaryta jungtinės veiklos sutartis gali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.       IÅ¡ teisme duotų atsakovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad jis 2016-01-15 ieÅ¡kovui perdavė sistemos programÄ atiduodamas kodinį raktÄ , leidžiantį prisijungti prie sukurtos programos ir jÄ naudoti , kad taip perduota sukurta programa leido ieÅ¡kovui naudotis duomenų bazės architektÅ«ra, turėti prieigÄ ir gauti realius veikiančios programos sistemos duomenis.

Tai, kad atsakovas perdavė programÄ , patvirtino ir byloje apklausta liudytoja B. K.. IeÅ¡kovas byloje Å¡ių paaiÅ¡kinimų nepaneigė, jis nepaneigė fakto, kad turi ir gali naudotis programa, turi prieigÄ prie Å¡ios programos. Perdavęs sukurtÄ programÄ Â atsakovas atsiliepė į ieÅ¡kovo pretenzijÄ . 2016-02-29 pateikė atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovo pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo nurodomais programos trÅ«kumais, praÅ¡o mokėti įsiskolinimÄ , nurodo, kad per jo nurodytÄ terminÄ nepadengus įsiskolinimo, atsakovas laikys tokius ieÅ¡kovo veiksmus vienaÅ¡aliu sutarties nutraukimu.

Byloje nėra duomenų apie visos jungtinės veiklos sutartimi įsipareigotos sumokėti sumos mokėjimÄ , kaip aukščiau nustatyta ginčo dėl ieÅ¡kovo sumokėtos ir likusios pagal sutartį nemokėtos sumos, nėra. IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo galima manyti, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas keldami vienas kitam reikalavimus, jų netenkinimo atveju nurodė vienodas pasekmes – vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Â jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ , jo nutraukimo raÅ¡ytine forma neįformino, negavę pretenzinio reikalavimo patenkinimo neinformavo viena kitÄ , jog žadėta sankcija – sutarties nutraukimas yra įgyvendinama, nepranešė viena kitai, kad nutraukia sutartį. Jų bendradarbiavimo santykiai nutrÅ«ko įspėjimais apie sutarties nutraukimÄ duotais viena kitai, jos toliau pagal jungtinę veiklos sutartį nebebendravo, nekÅ«rė bendrovės, kuri aptarnautų programÄ , netaisė galimų jos trÅ«kumų, neįvardijo viena kitai nustatytų trÅ«kumų pobÅ«džio, galimybės juos taisyti ar tobulinti, tai yra teismo sprendimo priėmimo dienai abi bylos Å¡alys nesikooperuoja, nebederina bendrų interesų realiai yra nutraukusios bendrÄ jungtinę veiklÄ .

          Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t.y. Lietuvos Respublikos CPK 185 str. Å ios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.         LR CPK 178 str. nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.           Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas asmeniÅ¡kai ir per jo valdomÄ bendrovę gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus nieko nedarė, neatliko jokių veiksmų reikalaujančių piniginių sÄ naudų pagal jungtinės veiklos sutartį.

Tai, kad atsakovas atliko programos kÅ«rimo veiksmus patvirtino ir teismo posėdyje ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo ruoÅ¡ta ginčo adsministravimo programa Tlist buvo parengta netinkamai. Å iuo atveju vien ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kad paruoÅ¡ta pagal ginčo sutartį programa netinkama, nėra pakankamu įrodymu, leidžiančiu konstatuoti, kad ieÅ¡kovo investuoti ir Å¡iuo ieÅ¡kiniu reikalaujami grÄ Å¾inti pinigai buvo sunaudoti ne bendram sutartiniam tikslui pasiekti, o vien tik atsakovo interesų patenkinimui.

Pažymėtina, kad ginčo Å¡alių sudarytoje sutartyje nebuvo aptartos sÄ lygos numatančios pagrindus, bÅ«dus ir formas, kurioms esant ginčo programa laikoma netinkamai parengta, nenumatytos sÄ lygos, kurioms esant konstatuotinas programos neparuoÅ¡imo ar netinkamo paruoÅ¡imo faktas, nenumatyta ir atsakomybė. Sutartimi Å¡alys nesusitarė dėl ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«do tuo atveju, kai vienas bendrosios jungtinės veiklos dalyvis teigia, jog programa veikia tinkamai, o kita Å¡alis tai neigia, nenustatė sÄ lygos kas, kaip ir kokiais bÅ«dais nustatys sutartos programos tinkamumÄ .

Bylos įrodymai labiau tikėtinai įrodo, kad programos ruoÅ¡ime dalyvavo abi ginčo Å¡alys, kad ieÅ¡kovo dalyvavimas ruoÅ¡iant programÄ neapsiribojo vien tik piniginio įnaÅ¡o sumokėjimu, tačiau jis buvo aktyvus ir programos kÅ«rimo procese, nurodydamas gaires, siekius, reikalingus tobulinimus, kad programa pasiektų siekiamÄ tikslÄ . IÅ¡ teisme duotų ir liudytojos B. K. paaiÅ¡kinimų ir ieÅ¡kovo neginčytų aplinkybių nustatyta, kad ieÅ¡kovui yra perduotas paruoÅ¡tos programos programinis kodinis raktas, leidžiantis prisisjungti ir veikti su paruoÅ¡ta programa, kad ieÅ¡kovas savo žinioje turi prieigÄ prie realių paruoÅ¡tos programinės sistemos duomenų.

PrieÅ¡ingų įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė. Pats ieÅ¡kovas teismui patvirtino, jog pusmetį jis naudojosi Å¡ia programa savo valdomoje įmonėje UAB “A. G.”, ja buvo įgyvendinami projektai, kad prie Å¡ios programos galėjo prisijungti minėtos bendrovės darbuotojai, kurie galėjo programa naudotis, jÄ testuoti ir administruoti. Todėl iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad programa neveikia, yra prieÅ¡taringi, nepatvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais. Neįrodyta, kad programa turi esminių trÅ«kumų dėl kurių ji toliau negali bÅ«ti naudojama sutarties tikslui pasiekti. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovas neįgyvendino sutarties įsipareigojimų nes neparengė ginčo programos, tačiau to nepagrindė pakankamais įrodymais (LR CPK 178 str.).

Teiktos pretenzijos neįrodo, jog programa turi trÅ«kumų dėl kurių jos naudojimas yra negalimas ar netinkamas. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas neįvykdė savo pareigų pagal jungtinės veiklos sutartį ir dėl to privalo visa apimtimi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumokėto įnaÅ¡o dalį. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimų nenuoseklumÄ patvirtina ir tai, kad reikÅ¡tose atsakovui pretenzijose jis reikalauja grÄ Å¾inti mažesnio dydžio įnaÅ¡Ä , už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo dydį.

Jungtinės veiklos sutartyje numatyto tikslo ieÅ¡kovas ir atsakovas siekė bendrai. Siekdamas Å¡io tikslo, ieÅ¡kovas, kaip vienas iš jungtinės veiklos dalyvių neužtikrino sutarto programos kÅ«rimo finansavimo. Ä® sutartÄ programos sukÅ«rimÄ buvo numatyta investuoti 35 000 Lt suma. IlgÄ laikÄ programai įgyvendinti tebuvo skirta 17 000 Lt suma. Tai tik patvirtina, kad vykdant jungtinės veiklos sutartį ieÅ¡kovas kaip Å¡ios sutarties Å¡alis, nebuvo pakankamai atsakinga, tinkamai ir laiku nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, iÅ¡ sudarytos sutarties kilusiÄ prievolę užtikrinti finanasavimÄ vykdė su trÅ«kumais.

Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog realiai vykdė sutartos programos kūrimo darbus, šios programos kūrimas buvo patikėtas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams (programuotojams), kurie atlygintinai vykdė atitinkamus darbus, kad sukurta programa daugiau nei pusmetį buvo testuojama ieškovo valdomoje įmonė UAB “A. G.”, prižiūrima UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, t.y. realiai buvo atlikti programos sukūrimo darbai. Atsakovo teigimu, ši programa yra tinkama ir pabaigta, rezultatas pasiektas.

Iš ieškovo 2015 m. lapkričio 25 d. 13:34 elektroninio laiško atsakovui, iš jo paties teismui duotų paaiškinimų matyti, kad programa paruošta ir veikia, kad be programos jo valdomoje įmonėje UAB “A. G.” administracija patiria kaštus ir išlaidas. Nežiūrint į tai ieškovas nurodo atsakovui įvairius programos trūkumus. Byloje nėra įrodymų, kad atsiradę trūkumai yra esminiai, kad dėl nustatytų trūkumų paruošta programa laikoma kaip visiškai netinkama.

IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje, neįrodė, kad vienintelio atsakovo kaltė sÄ lygojo tai, kad nebuvo pasiektas galutinis jungtinės veiklos tikslas, kad atsakovas jokiu indėliu neprisidėjo norimam tikslui pasiekti, kad tik atsakovo kaltė sÄ lygojo tai, kad nebuvo sukurta bendrovė, aptarnaujanti sukurtos programos įdiegimÄ (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Programos kokybės klausimas nevertinamas, nes pagal ieÅ¡kinio reikalavimo ribas, yra nesusijęs su ginču, kuriuo reikalaujamas priteisti iÅ¡ atsakovo sumokėtÄ avansÄ , reikalaujama grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo investuotas į programos kÅ«rimÄ lėšas.

IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia prisiteisti iÅ¡ atsakovo visas jo turėtas iÅ¡laidas, kurias patyrė projekto kÅ«rime, visa atsakomybę vykdant ginčo sutartį perkelti atsakovui. Tuo jis neatsižvelgė į sudarytos jungtinės veiklos sutarties specifikÄ ir neįrodė, kad sukurta programa visa apimtimi netinkama, kad ja negalima pasiekti jokių sutarties tikslų tik dėl vieno iÅ¡ sutartinių partnerių, bylos atsakovo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs kokias nors savo, kaip jungtinės veiklos dalyvio pareigas, todėl ir reikalauti nuostolių atlyginimo taip kaip ginčo atveju yra suformuluotas reikalavimas - avanso grÄ Å¾inimo forma nėra pagrindo.

Teismas pripažįsta, kad vykdydamos ginčo jungtinę veiklÄ abi bylos Å¡alys padarė savo įnaÅ¡us, konkrečiai ieÅ¡kovas investavo tam tikrÄ pinigų sumÄ , atliko kitus veiksmus, o atsakovas realiai kÅ«rė ginčo programÄ . Reikia pažymėti, kad Å¡alys nebuvo numačiusios sutartyje, kokios pasekmės iÅ¡tinka jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus abiejų veiklos dalyvių pageidavimu, nes tiek ieÅ¡kovas siuntė praneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, jei atsakovas neįvykdys reikalaujamų sÄ lygų, ir taip pat nurodė atsakovas siųsdamas atsakymÄ ieÅ¡kovui, jeigu nebus vykdomos jo sÄ lygos.

IeÅ¡kovo sumokėti pinigai už programos kÅ«rimÄ laikytini Å¡alių įnaÅ¡ais į bendrÄ jÄ veiklÄ , kurie ginčo sutartyje nenumačius kitaip, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.970 str. nuostatas, laikytini lygiais. Labiau tikėtinai nustatyta, kad atsakovas visus ieÅ¡kovo įneÅ¡tus pinigus panaudojo pagal paskirtį, nes byloje neįrodyta, jog ieÅ¡kovo įneÅ¡ti į bendrÄ jungtinę veiklÄ pinigai buvo panaudoti kitais tikslais ar buvo panaudoti visiÅ¡kai netinkamai. Todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , atsakovas neprivalo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti jo sumokėto indėlio į bendrÄ Å¡alių veiklÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kinys dėl į jungtinę veiklÄ Ä¯neÅ¡tų pinigų grÄ Å¾inimo atmetamas.           CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog iÅ¡ viso patyrė 2398,83 EUR dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.         CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytÄ dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Todėl konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ bei apimtį, taip pat į kitas bylos aplinkybes, laikoma, kad Å¡iuo atveju nurodytos 2398,83 EUR dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 1000 EUR sumos, kuri teismo vertinama kaip protinga ir atitinkanti realumo kriterijus.        Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.        Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos, kadangi jos yra nedidelės, o jų iÅ¡ieÅ¡kojimas yra neproporcingai didelis.               Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

          ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atmesti.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo N. F., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                         Rima KruÅ¡nienė