00bc6c8a-73d1-4eaf-a76e-abc73820257e · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?e2YT-311-1008/2020Civilinė byla Nr. e2YT-2661-721/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00931-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 17 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei, dalyvaujant pareiškėjui G. G., jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei, suinteresuotiems asmenims G.

G., V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., V. B., A. G., I. Ž., J. K., G. G., V. B. ir valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas G. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė po jo tėvo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimÄ â€“ butÄ , su jam priklausančiais priklausiniais iÅ¡ kito registro (Nr.(duomenys neskelbtini)):

Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai šį turtÄ valdydamas. PareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiÅ¡kėjo tėvas A. G., bÅ«damas naÅ¡lys, nes jo sutuoktinė ir pareiÅ¡kėjo motina Z. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pagal Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡o duomenis liko nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Po tėvo mirties likusį jo turtÄ bÅ«tų galėję paveldėti pareiÅ¡kėjas ir jo broliai bei seserys. Be nurodytų brolių ir seserų, traukiamų suinteresuotais asmenimis, pareiÅ¡kėjas dar turėjo brolį V. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo, o (duomenys neskelbtini) mirusios sesers S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), vietoje suinteresuotais asmenimis traukiami jos vaikai – sÅ«nÅ«s J. ir V. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas tėvui priklausančiame bute tuoj po tėvo mirties, kurį laikÄ , o vėliau periodiÅ¡kai, gyveno pats, tvarkė jį, remontavo, leido gyventi seseriai G.

G., taip pat neturinčiai gyvenamosios vietos ir dėl sunkios sveikatos bÅ«klės pačiai negalinčiai savimi pilnai pasirÅ«pinti, kurios vardu 2000 m. birželio 26 d. sudaryta elektros tiekimo sutartis. PareiÅ¡kėjas nuolat rÅ«pinasi, kad bÅ«tų sumokami visi reikiami komunaliniai mokesčiai, laiku apmokamos komunalinės paslaugos, iÅ¡laikomas geras buto stovis, užtikrinta jo apsauga. Taip pat nurodė, kad kol paveldėjimo dokumentai nėra sutvarkyti, pareiÅ¡kėjas negali tėvo bute deklaruoti savo gyvenamosios vietos, todėl yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , nurodant, jog gyvena Mažeikių r. sav.

Anksčiau užsiimti palikimo tvarkymo reikalais pareiÅ¡kėjas neskubėjo dėl silpnos sveikatos, kadangi netekęs 60 procentų darbingumo, taip pat dėl lėšų stygiaus. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo A. G. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. G. paliktojo turto priėmimÄ valdyti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turi pateikti papildomus įrodymus, kurių pagrindu bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, jog jis mirusio tėčio palikimui priimti atliko aktyvius veiksmus per įstatyme nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo palikėjo mirties momento. PraÅ¡o pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgus į valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir teismo nuožiÅ«ra. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Rita Lankutienė nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis faktiÅ¡kai valdydamas priėmė palikimÄ , likusį po jo tėvo A.

G. mirties. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našlys, kadangi pareiškėjo mama jau buvo mirusi (duomenys neskelbtini). Nuosavybė buvo asmeninė A. G. įsigyta pirkimo būdu, tačiau jam mirus, niekas iš suinteresuotų asmenų, t. y. pareiškėjo brolių ir seserų, kurie yra įtraukti suinteresuotais asmenimis, dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Taip pat nesikreipė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo dėl lėšų stokos, taip pat pareiškėjas yra neįgalus, tik iš dalies darbingas.

Nurodo, kad pareiškėjas po tėvo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarkė, remontavo, išnešė nereikalingus daiktus, rūpinosi, kad butas nebūtų apleistas. Susiklosčius aplinkybėms pareiškėjas buvo išvykęs gyventi kitur, tačiau tuo laikotarpiu po tėvo mirties likusiame bute, G. G. leido gyventi savo seseriai G. G., kadangi ji yra sunkios sveikatos būklės, negali savimi pasirūpinti ir neturėjo gyvenamosios vietos, todėl leido jai gyventi. Toks valdymas tęsėsi iki šiol.

Už bÅ«stÄ mokami mokesčiai, butas iÅ¡laikomas gerame stovyje, užtikrinta jo apsauga. Visas Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas grindžia byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas įrodo, kad palikimÄ priėmęs jį faktiÅ¡kai valdydamas bei praÅ¡o šį jo praÅ¡ymÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjas G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad palikimo nepriėmė per įstatyme nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , nes galvojo, kad sesuo priims palikimÄ , ar tėvas bus palikęs turtÄ seseriai.

Nurodė, kad bute leido gyventi seserims, iÅ¡ kurių viena jau mirusi. Butu rÅ«pinosi jį remontuodamas, tvarkydamas, mokėdamas komunalinius mokesčius. Nurodė, kad giminaičiai neprieÅ¡tarauja Å¡iam jo praÅ¡ymui. Tėvo laidotuves organizavo jis su buvusia žmona. Nurodė, kad sesuo jau anksčiau gyveno tame bute, todėl mirus tėvui leido jai ir toliau gyventi. Kadangi sesuo turi sveikatos problemų, tai jis tvarkė, remontavo bÅ«stÄ . Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. G. nurodė, kad niekam nereikėjo buto po tėvo mirties.

Ji po tėvo mirties liko gyventi tame bute. Brolis G. G. butu rÅ«pinasi jį remontuodamas, tvarkydamas, mokėdamas mokesčius. Su broliu sutarė, kad teismui tenkinus šį jo praÅ¡ymÄ ir toliau liks gyventi tame bute. Sutinka, kad bÅ«tų nustatyta, jog brolis priims palikimÄ . Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. B. nurodė, kad yra G. G. dukra, o G. G. yra jos dėdė. Nurodė, kad jos mama ir sesuo gyveno tėčiui priklausančiame bute. Nurodė, kad mama niekada nedirbo, todėl taip ir gavosi.

Nurodė, kad bendrauja su kitais suinteresuotais asmenimis, tačiau niekas neprieÅ¡tarauja, Å¡iam G. G. praÅ¡ymui nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Teismo posėdžio metu liudytojas E. Ž. nurodė, kad yra G. G. kaimynas. Nurodė, kad matė, jog pareiÅ¡kėjas G. G. darė remontus. Patvirtina, kad G. G. ten gyvena. Teismo posėdžio metu liudytojas P. J. nurodė, kad yra G. G. kaimynas. Matė, kad pareiÅ¡kėjas tvarkosi, remontuoja butÄ . Jeigu reikėdavo, tai padėdavo Gediminui darbuotis.

PareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kuris turi bÅ«ti pagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas iÅ¡ esmės remiantis 1964 m.

Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatÄ , 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

Pažymėtina, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m.

Civilinio kodekso 587 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas A. G., kuriam nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: butas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu(duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iÅ¡ Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniÅ«nijos pateiktos pažymos Nr. SS-15, mirus tėvui, G. G. visÄ laikÄ valdė ir valdo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Ignitis“ pateikė informacijÄ , jog nuo 2000 m. birželio 26 d., iki Å¡iol yra sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl objektui teikiamos elektros energijos su G. G.. IÅ¡ Mažeikių rajono 3-iojo notarų biuro liudijimo nustatyta, kad po A. G. mirties, jo turto paveldėjimo byla nėra užvesta.

UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ nurodė, kad mokestis skaičiuojamos mirusiojo A. G. ir jo dukterų Z. G. ir G. G. vardu. Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimÄ priėmė ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku.

Nors tokiu atveju asmens valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Taigi, palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).

Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumÄ â€“ Å¡alių aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį ir įpėdinio elgesį su Å¡iuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas G. G. po tėvo A. G. mirties faktiÅ¡kai valdo likusį palikimÄ . IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiÅ¡kėjas po palikėjo mirties toliau prižiÅ«ri likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas neprieÅ¡tarauja įstatymams, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas G.

G. faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti yra priėmęs 2000 m. kovo 14 d. d. mirusio A. G. palikimÄ . Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti, priėmė po A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimÄ . Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja Nadežda Kiubienė