00bbd276-7697-4993-ab95-e383cca2b6c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-473-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00018-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 50.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Audoritas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1440-230/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Audoritas“ ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Audoritas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su (patikslintu) ieÅ¡kiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo: 1) 95 031,31 Lt susidariusias iÅ¡laidas dėl kapitalinio remonto, kurios turėjo bÅ«ti įskaitomos į nuompinigius, nevirÅ¡ijančius nuompinigių sumos, susidarančios per visÄ nuomos laikotarpį; 2) 178 968,87 Lt ypatingųjų iÅ¡laidų, kurios atsirado dėl daikto pagerinimo, 3) 300 Lt turto vertinimo ataskaitos iÅ¡laidas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alys 2002 m. gegužės 20 d. sudarė ilgalaikio materialiojo nekilnojamojo turto, esančio Vytauto pr. 9, Kaunas – 118,36 kv. m negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5 (toliau – Nuomos sutartis), kurių naudojimo paskirtis – prekybinė veikla. Nuomos sutartis 2002 m. birželio 21 d. įregistruota VÄ® Registrų centras. Atsakovas nuomos sutartimi įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovui 118,36 kv. m negyvenamÄ sias patalpas naudoti prekybinei veiklai, o ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti nuompinigius – 1 657,04 Lt per mėnesį su PVM.

Nuomos sutarties sÄ lygos buvo vykdomos tol, kol ieÅ¡kovas gavo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimÄ Nr. T-209 dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į Kauno miesto savivaldybės privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä . IeÅ¡kovas, pasirašęs nuomos sutartį ir matydamas, kad patalpoms reikia kapitalinio remonto, vykdydamas nuomos sutarties sÄ lygas, kreipėsi į atsakovÄ dėl raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo. 2002 m. birželio 24 d. Kauno miesto savivaldybės Administracijos pastatų priežiÅ«ros ir nuomos skyrius sprendime Nr. 874 sutiko, kad Å¡ioms patalpoms pagerinti ieÅ¡kovo lėšomis bÅ«tų rengiami projektavimo dokumentai, sudaroma darbų sÄ mata bei atlikti kapitalinio remonto (bendrastatybiniai, santechniniai, elektromontažo) darbai ir nurodė, kad į nuompinigius bus įskaitomos ieÅ¡kovo padarytos iÅ¡laidos patalpoms pagerinti, tačiau jos negalės virÅ¡yti nuompinigių sumos, susidarančios per trejus metus.

Gavęs atsakovo (nuomotojo) sutikimÄ , ieÅ¡kovas patalpas pritaikė savo veiklai, tačiau atsakovas pažeidė Nuomos sutarties 16.1. punktÄ , nustatantį, kad iÅ¡laidos bÅ«tų įskaitomos į nuompinigius ir nevirÅ¡ytų nuompinigių sumos, susidarančios per visÄ nuomos laikotarpį. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis visÄ sutarties laikotarpį, iÅ¡skyrus nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. lapkričio 30 d., mokėjo nuomos mokestį po 1 657,04 Lt per mėnesį su PVM, todėl ieÅ¡kovas dėl atsakovo nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų patyrė 95 031,13 Lt žalÄ , atsiradusiÄ dėl iÅ¡sinuomotose patalpose atlikto kapitalinio remonto darbų patirtų iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas, remdamasi CK 4.10 straipsniu, CK 4.34 straipsnio 3 dalimi, taip pat praÅ¡o priteisti 178 968,87 Lt ypatingųjų daikto pagerinimo iÅ¡laidų. ReikalavimÄ grindžia tuo, jog 2002 m. rugpjūčio 22 d. 118,36 kv.m. negyvenamų patalpų Vytauto pr. 9, Kauno mieste, rinkos vertė buvo 148 000 Lt, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 422 000 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, daikto (patalpų) vertei nuo 148 000 Lt padidėjus iki 422 000 Lt ir atėmus padarytas jų pagerinimo 95 031,13 Lt iÅ¡laidas, susidarė 178 968,87 Lt vertės padidėjimas. 2013 m. gegužės 16 d.

įvykusiame aukcione ieškovo nuomojamos patalpos parduotos UAB „Liūtukas“ ir Ko, kuris su ieškovo 2013 m. lapkričio 1 d. sudarė šių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.

05. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad Å¡alis siejo sutartiniai ginčo patalpų nuomos santykiai, todėl ieÅ¡kovo, kaip nuomininko, teisės turėtų bÅ«ti ginamos, Å¡alių sudaryta nuomos sutartimi ir jos sÄ lygomis bei nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, o ne valdymo gynimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis. IÅ¡ Å¡alių sudarytos nuomos sutarties matyti, kad Å¡alys dėl kapitalinio remonto atlikimo iÅ¡nuomotose patalpose yra sutarusios taip: nuomotojas (atsakovas) įsipareigojo sutarties galiojimo metu atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus (sutarties 9.2 p.), o nuomininkas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomojamo turto einamÄ jį remontÄ (sutarties 10.2 p.).

Tai atitinka ir CK 6.491 bei 6.492 straipsnių reikalavimus, kuriais nustatyta nuomotojo pareiga atlikti kapitalinį remontÄ ir nuomininko pareiga iÅ¡laikyti iÅ¡sinuomotÄ turtÄ . Sutarties 11 punkte buvo numatyta, kad nuomininkui draudžiama be nuomotojo (tais atvejais, kai sprendimÄ dėl turto nuomos priima steigėjas – be steigėjo arba jo įgalioto asmens) raÅ¡ytinio sutikimo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (sutarties 11.2 p.). Tačiau Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos nuomos sutartį, numatė ir papildomas sÄ lygas dėl turto pagerinimų atlikimo.

Sutarties 16.1 punkte Å¡alys numatė, kad nuomininkas, nuomotojui sutikus, gali atlikti turto kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti), pritaikydamas turtÄ savo veiklai. Sutikimas dėl nuomininko teisės atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtÄ ) duodamas raÅ¡tu, jį pasiraÅ¡o sprendimus dėl valstybės turto nuomos priimančio subjekto įgaliotas asmuo, bet tik su sÄ lyga, kad iÅ¡laidos bÅ«tų įskaitomos į nuompinigius ir nevirÅ¡ytų nuompinigių sumos, susidarančios per visÄ nuomos laikotarpį.

BÅ«tent Å¡iÄ sutarties sÄ lygÄ atitinkantį sutikimÄ atsakovas davė ieÅ¡kovui patalpų remonto darbams atlikti 2002 m. birželio 24 d. raÅ¡tu Nr. 874. Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys susitarė tik dėl vienintelio galimo ieÅ¡kovo iÅ¡laidų, patirtų dėl iÅ¡nuomotų negyvenamųjų patalų pagerinimo, atlyginimo bÅ«do, t.y. įskaitymo į nuompinigius. Teismas pažymėjo, kad ir nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių priede nurodytoje Valstybės ir savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos pavyzdinėje sutartyje taip pat buvo nurodyta sÄ lyga, numačiusi galimybę pagerinimo iÅ¡laidas įskaityti tik į nuompinigius.

Sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Todėl esant tokiems nenuginčytiems Å¡alių susitarimams ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas negali reikalauti pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo kitokiu nei nustatyta sutartimi bÅ«du. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad nesikreipė dėl Å¡ių iÅ¡laidų įskaitymo į nuompinigius, nes tikėjosi privatizuojant patalpas bÅ«ti pakviestas tiesioginėms deryboms be aukciono, kadangi į privatizuojamas patalpas investavo savo privatų kapitalÄ .

IeÅ¡kovas nebuvo pakviesta tiesioginių derybų, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir jomis nėra grindžiami atsakovui reiÅ¡kiami reikalavimai. Be to, Å¡alių ginčas dėl ieÅ¡kovo pagerintų patalpų privatizavimo jau buvo nagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2381-800/2013, tačiau byla nutraukta priėmus ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio. Teismo vertinimu, tai tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas pats savo valia, galiojant Å¡alių sudarytai nuomos sutarčiai, sutarties nustatyta tvarka nesikreipė dėl patirtų iÅ¡laidų įskaitymo į nuompinigius.

Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti atlyginti turto pagerinimo iÅ¡laidų, tokį reikalavimÄ atmetė nevertinant Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumo ir jų priskyrimo pagerinimo iÅ¡laidoms, susijusioms ar nesusijusioms su pritaikymu bendrovės veiklai. IeÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovui dėl nurodytų iÅ¡laidų priteisimo, ieÅ¡kinį yra įvardijęs dėl žalos atlyginimo ir jame nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra patyręs 95 031,13 Lt žalÄ .

IeÅ¡kovui, kuris buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų – advokatų, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau ieÅ¡kinys buvo patikslintas tik papildant reiÅ¡kiamus reikalavimus pagrindžiančiais įrodymai, o deliktinės atsakomybės sÄ lygos ieÅ¡kinyje nėra grindžiamos ir įrodinėjamos, t. y. ieÅ¡kovas nenurodė ir neįrodinėjo atsakovo konkrečių neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, o tik praÅ¡o priteisti turto pagerinimo ir ypatingÄ sias iÅ¡laidas.

Be to, kaip jau nustatyta, Å¡alis siejo sutartiniai nuomos santykiai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas ir patyrė nurodytas iÅ¡laidas. Todėl ieÅ¡kinio įvardijimas ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, praÅ¡ant priteisti turto pagerinimo ir ypatingÄ sias iÅ¡laidas, nelaikytinas ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, juolab, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo iÅ¡aiÅ¡kinta teise patikslinti ieÅ¡kinį. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas neturi pagrindo reikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti turto pagerinimo iÅ¡laidas, t. y. nenustačius ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, praÅ¡ant jas ginti ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du, netenka prasmės atsakovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog ieškovas išlaidas yra patyręs 2002 m. pabaigoje – 2003 m. pradžioje, todėl jis turėjo pakankamai laiko ginti savo teises, tačiau daugiau kaip 10 metų jų negynė. Tai, kad ieškovas dėl jo lėšomis atliktų pagerinimų tikėjosi patalpų privatizavimo metu būti pakviestas tiesioginių derybų, nesuteikia jam teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo kitokiu būdu nei numatė sutartis ir valstybės bei savivaldybių turto nuomos santykius reglamentavę teisės aktai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovas UAB „Audoritas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas, atlikdamas nuomojamų patalpų kapitalinį remontÄ , ne tik pritaikė patalpas savo veiklai, bet savo lėšomis iÅ¡ esmės pagerino statinio bÅ«klę: pakeitė ir apÅ¡iltino pastato fasado mÅ«ro konstrukcijas, įrengė duris su stiklo paketais, sumontavo Å¡iuolaikinės konstrukcijos virtuvinius langus, galinėje sienoje įrengė pakrovimo/iÅ¡krovimo rampÄ .

Be to, įvedė ir įrengė elektros, dujų įvadus, rekonstravo vandentiekį, nuotekų tinklÄ , Å¡ildymo dujomis sistemÄ , suprojektavo ir sumontavo vėdinimo sistemÄ . Tai įrodyta į bylÄ pateiktais turto vertinimo dokumentais, fotonuotraukomis, finansiniais dokumentais. Todėl nepagrįstas sprendimo argumentas, kad nėra galimybės nustatyti pastato vertės padidėjimo procentÄ dėl patalpoms pagerinti padarytų iÅ¡laidų, jas įskaitant į nuompinigius.Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia tuo, kad įvertindamas ir parduodamas ginčo turtÄ jis neužtikrino turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo apeliantui.

Apeliantas turėjo teisę privatizuoti nuomojamas patalpas ir atsakovas privalėjo jį pakviesti į tiesiogines derybas, taip užtikrindamas jo teisių apsaugÄ . Apelianto vertinimu, teismas žalos atlyginimo klausimÄ privalėjo spręsti iÅ¡ esmės, o ne formaliai konstatuoti, jog aplinkybė, kad jis nebuvo pakviestas tiesioginių derybų, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas, pasirašęs su atsakovu ilgalaikę patalpų nuomos sutartį ir į iÅ¡sinuomotÄ turtÄ investavęs savo lėšas, kuriomis pagerino valstybinį turtÄ daugiau nei ½ dalimi jo vertės, protingai ir logiÅ¡kai elgėsi nepraÅ¡ydamas turėtų iÅ¡laidų įskaitymo į nuomos mokestį, nes galiojantis įstatymas numatė galimybę apeliantui įsigyti Å¡ias patalpas ne aukciono bÅ«du.

Todėl apeliantas siekė Å¡ias patalpas nusipirkti ir jose plėtoti savo verslÄ . Teismas privalėjo bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡ios bylos ginčo dalykas 95 031,31 Lt iÅ¡laidų, susidariusių dėl kapitalinio remonto, kurios turėjo bÅ«ti įskaitomos į nuompinigius, nevirÅ¡ijančius nuompinigių sumos, susidarančios per visÄ nuomos laikotarpį, taip pat 178 968,87 Lt ypatingųjų iÅ¡laidų, kurios atsirado dėl daikto pagerinimo, priteisimas.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas į nuomojamÄ turtÄ atsakovo leidimu investavo privataus kapitalo, kurio vertė didesnė už ½ iÅ¡sinuomotų patalpų rinkos vertės, pakeitė daugiau kaip ½ pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių komunikacijų, įrengė naujas inžinerines komunikacijas. Ä® bylÄ pateikti įrodymai nekelia abejonių ir dėl investicijų dydžio. Teismas negali pakeisti ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir dalyko, tačiau teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas - teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga.

Todėl nepaisant to, ar reikalavimų juridinis pagrindas procesiniame dokumente yra nurodytas teisingai, ar neteisingai, bylÄ nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Vien tai, kad pareiÅ¡kimÄ teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymÄ kuriuo grindžia reikalavimus, negali bÅ«ti pagrindas pareikÅ¡tus reikalavimus atmesti.Tiek pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose nustatyta patalpų vertės padidėjimo iÅ¡laidų nustatymo ir atlyginimo tvarka, tiek pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymÄ nuomininkui, kuris teisėtai pagerino nuomotas patalpas, jų privatizavimo metu atlyginamos ne patirtos Å¡iam tikslui bÅ«tinos iÅ¡laidos, o dėl Å¡io pagerinimo patalpų vertės padidėjimo procentas, t. y. atlyginama ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo, o tai kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010).

Å ioje byloje teismas taip pat konstatavo, kad atmestini kasatoriaus argumentai, jog teismai neturėjo pagrindo pripažinti ieÅ¡kovui teisės į patalpų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , nes nuomos sutarties papildymu buvo sutarta, kad lėšos, investuotos į patalpų rekonstrukcijÄ , bus įskaitomos į patalpų nuomos mokestį. Byloje nenustačius, kad investuotos į patalpų pagerinimÄ lėšos buvo įskaitytos į nuomos mokestį, sutarties sÄ lyga, kuri nebuvo įvykdyta, nepaÅ¡alina ieÅ¡kovo teisės į patalpų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai ignoravo minėtÄ teisminę praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2002 m. gegužės 20 d. Å¡alių pasiraÅ¡ytas realios bÅ«klės nustatymo aktas, kuriuo Å¡alys pripažino, kad apeliantui iÅ¡nuomotoms patalpoms yra reikalingas tik einamasis remontas. 2002 m. birželio 24 d. raÅ¡tu atsakovas informavo, kad sutinka, jog Å¡ioms patalpoms pagerinti apelianto lėšomis bÅ«tų rengiami projektavimo dokumentai, sudaroma darbų sÄ mata bei vykdomi kapitalinio remonto darbai, pritaikant Å¡ias patalpas prancÅ«ziÅ¡kos teÅ¡los gaminių parduotuvei - kavinei įrengti.

Taip pat nurodė, kad visi Å¡ie darbai atliekami apelianto lėšomis. Minėtame raÅ¡te iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡laidos padarytos patalpų pagerinimui, kurios susiję su bendrovės veikla, į nuompinigius neįskaičiuojamos ir grÄ Å¾inamos, o iÅ¡laidos patalpoms pagerinti, nesusiję su bendrovės veikla, galėjo bÅ«ti atlygintos, pateikus atitinkamus dokumentus, bet nevirÅ¡ijant nuompinigių sumos už 3 metus, t. y. 59 653,44 Lt (1657,04 Ltx36). Apeliantas su tuo sutiko ir visÄ Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį pretenzijų nereiÅ¡kė.

Sutarties 16.3 punkte numatyta, kad nuomininkui pagerinus iÅ¡sinuomotÄ turtÄ , nuomotojas patikslina nuompinigių dydį, tačiau apeliantui nepateikus atsakovui tai patvirtinančių dokumentų, patalpų vertė, kaip ir nuompinigių dydis nebuvo tikslinti.Apeliantas patalpų rekonstrukcijÄ atliko siekiant jas efektyviau pritaikyti iÅ¡imtinai savo veiklai, o ne dėl to, kad jos buvo neva netinkamos bÅ«klės. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui buvo pateikęs pastato techninės bÅ«klės defektinį aktÄ arba atliktÄ techninę ekspertizę su iÅ¡vadomis.

Pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės, apeliantas ir neginčija. Atsakovas neneigia, kad ginčo patalpų remontui buvo duotas sutikimas, tačiau toks sutikimas buvo duotas aiÅ¡kiai nurodant sÄ lygas 2002 m. birželio 24 d. raÅ¡te Nr. 874. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡alis siejo sutartiniai ginčo patalpų nuomos santykiai, todėl apelianto teisės turėtų bÅ«ti ginamos remiantis Å¡alių sudaryta nuomos sutartimi ir jos sÄ lygomis bei nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

CK 4.34 straipsnio 3 dalis netaikytina, nes ginčas nesusijęs su valdymo gynimu. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu apeliantas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 178 968,87 Lt ypatingųjų iÅ¡laidų, kurios atsirado dėl neva daikto pagerinimo, nors tokių iÅ¡laidų jis net nepatyrė, o matematiÅ¡kai iÅ¡ 2012 m. turto vertinimo ataskaitoje nurodytos sumos atėmė nurodytÄ 2002 m. turto vertinimo ataskaitoje nurodytÄ sumÄ , taip pat atėmė praÅ¡omas priteisti 95 031,13 Lt iÅ¡laidas. CK 4.10 straipsnis reglamentuoja patirtas iÅ¡laidas, o apeliantas net neneigia, kad 178 968,87 Lt iÅ¡laidų jis nepatyrė.

Tokių nepatirtų „iÅ¡laidų“ atlyginimo nenumato joks teisės aktas.Apeliantui vėliausiai 2003 m. kovo 13 d. turėjo bÅ«ti žinoma, kad jis gali kreiptis į Kauno miesto savivaldybę, jeigu jis manė, kad patalpos buvo pagerintos ir tie pagerinimai nėra susiję su bendrovės veikla, tam, kad iÅ¡laidos bÅ«tų įskaitytos į nuompinigius, tačiau jis to nepadarė. Atsakovo teigimu, tai patvirtina, jog pats apeliantas sutiko, kad jam už galimas investicijas nereikia atlyginti. Be to, ginčijamu atveju akivaizdžiai yra praleista ieÅ¡kinio senatis, kuriÄ atsakovas prašė taikyti.

IÅ¡ apelianto pateiktų sÄ skaitų neaiÅ¡ku, kokios iÅ¡laidos buvo ir ar iÅ¡ viso buvo patirtos patalpų pagerinimui, kurie nesusiję su bendrovės veikla, taip pat dalis jų iÅ¡ viso nesusiję su patalpų pagerinimu (durys, praplatinimai, apvadai, stiklinės pertvaros, stiklo lentyna, Å¡viestuvai, halogeninės lemputės, teptukai, padukai baldams, laikikliai lentynoms, apsauga baldams, pakabinamos spynos, lempos, žaliuzės, kriauklės, maiÅ¡ytuvai, ventiliacinės grotelės, atramos durims, taurių laikikliai, lentynos, Å¡epetys klozetui, santechninės detalės, rozetės, diskai atpjovimo ir pan.).

Be to, dalis iš jų akivaizdžiai buvo atliktos pritaikant šias patalpas prancūziškos tešlos gaminių parduotuvei - kavinei įrengti: vėdinimo agregatas su šilumos rekuperacija, patalpų interjero projektas, plytelės, oro vėdinimo sistema su rekuperacija, apsaugos sistema, papildomi elektros instaliacijos darbai ir pan. Atsakovo vertinimu, realiai būtinosios išlaidos patalpų pagerinimui, kiek tai nesusiję su bendrovės veikla, nebuvo patirtos, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad pastato pagerinimo darbai yra įrodyti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių sprendimo pagrindų nėra nustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinis skundas tenkintinas.Kaip minėta, Nuomos sutartis sudaryta 2002 m. gegužės 20 d., apeliantas iki patalpų privatizavimo 2013 m. naudojosi išnuomotomis patalpomis (iš ieškinio matyti, kad jomis naudojasi ir pasikeitus patalpų savininkui).

Nuomos sutarties 16.1 punktas nustatė, kad nuomininkas, nuomotojui sutikus, gali atlikti turto kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtÄ ), pritaikydamas turtÄ savo veiklai. Sutikimas duodamas raÅ¡tu, bet tik su sÄ lyga, kad iÅ¡laidos bÅ«tų įskaitomos į nuompinigius ir nevirÅ¡ytų nuompinigių sumos, susidarančios per visÄ nuomos laikotarpį. Atsakovas 2002 m. birželio 24 d. raÅ¡tu Nr. 874 (toliau – RaÅ¡tas Nr. 874) sutiko, kad patalpoms pagerinti apelianto lėšomis gali bÅ«ti rengiami projektavimo dokumentai, sudaroma darbų sÄ mata bei vykdomi pateiktame eskiziniame projekte ir sÄ matoje numatyti kapitalinio remonto (bendrastatybiniai, santechniniai, elektromontažo) darbai, pritaikant Å¡ias patalpas prancÅ«ziÅ¡kos teÅ¡los gaminių parduotuvei-kavinei įrengti. Taip pat nurodyta, kad prieÅ¡ atliekant darbus bÅ«tina suraÅ¡yti pastato bÅ«klės defektinį aktÄ arba atlikti techninę ekspertizę su iÅ¡vadomis, o neįvertinus patalpų bÅ«klės prieÅ¡ remontÄ negalės bÅ«ti nustatomas pastato vertės padidėjimo procentas dėl nuomos metu patalpoms pagerinti padarytų iÅ¡laidų.

Atsakovas Å¡iame raÅ¡te nurodė, kad į nuompinigius bus įskaitomos padarytos iÅ¡laidos patalpoms pagerinti, tačiau jos negalės virÅ¡yti nuompinigių sumos, susidarančios per trejus metus, o su bendrovės veikla susijusios iÅ¡laidos patalpų pagerinimui į nuompinigius nebus įskaičiuojamos ir negrÄ Å¾inamos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2002 m. gruodžio 5 d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas kapitaliniam remontui atlikti. Taigi, tiek iÅ¡ Å¡ių faktinių aplinkybių, tiek iÅ¡ atsakovo nurodomų motyvų procesiniuose dokumentuose darytina iÅ¡vada, kad pats atsakovas pripažino, jog iÅ¡nuomotoms patalpoms remontas yra bÅ«tinas.

Apelianto turėtos iÅ¡laidos į nuomos mokestį nebuvo įskaitytos, jis nuomos mokestį mokėjo visÄ laikÄ , iÅ¡skyrus 2003 m. balandžio – lapkričio mėn. laikotarpį. Apeliantas nurodė, kad, tikėdamasis dalyvauti patalpų privatizavime tiesioginių derybų bÅ«du, įskaityti nuomos mokestį anksčiau nereikalavo (t. 1, b.l. 193).Apeliantas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė du reikalavimus: vienas - dėl remontui turėtų iÅ¡laidų atlyginimo, antras – dėl pastato pagerinimo (vertės padidinimo).

Galima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad apeliantas savo reikalavimams pagrįsti ieÅ¡kinyje rėmėsi ne tomis materialinėmis teisės normomis, tačiau tai per se nereiÅ¡kia, kad jis apskritai pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis, ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2010).

Teisingai teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga: jei žemesnės instancijos teismas juos kvalifikuoja klaidingai, aukÅ¡tesnės instancijos teismas turi klaidÄ iÅ¡taisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2011). Å iuo atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio faktinio pagrindo matyti, kad apeliantas siekia atgauti investicijas į nuomotas patalpas tiek atlyginant remonto iÅ¡laidas, tiek patalpų vertės dėl atliktų investicijų padidėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės remdamasis tuo, kad apeliantas, anksčiau neprašęs įskaityti turėtas remonto iÅ¡laidas į nuompinigius, neturi teisės reikalauti iÅ¡ nuomotojo atlyginti turto pagerinimo iÅ¡laidas, nevertinant jų pagrįstumo ir priskyrimo pagerinimo iÅ¡laidoms, susijusioms ar nesusijusioms su pritaikymu bendrovės veiklai,.

Teisėjų kolegija su tokia iÅ¡vada nesutinka. Pagal iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusiÄ Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies redakcijÄ nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas iÅ¡laidas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektÄ . Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka vertinant tokį privatizavimo objektÄ turi bÅ«ti nustatytas vertės padidėjimas procentais dėl Å¡iam objektui (statiniui) pagerinti padarytų iÅ¡laidų.

Pagal Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintų Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių (galiojusių iki 2014 m. spalio 24 d.) 32 punktÄ , kai privatizuojami valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausantys objektai (statiniai), kuriems pagerinti buvo patirta iÅ¡laidų, nuomininkui gali bÅ«ti atlyginama tik objektui (statiniui) pagerinti pagal nustatytÄ ja tvarka suderintÄ projektÄ patirtos bÅ«tinos iÅ¡laidos. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad tiek pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose nustatyta patalpų vertės padidėjimo iÅ¡laidų nustatymo ir atlyginimo tvarka, tiek pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymÄ nuomininkui, kuris teisėtai pagerino nuomotas patalpas, jų privatizavimo metu atlyginamos ne patirtos Å¡iam tikslui bÅ«tinos iÅ¡laidos, o dėl Å¡io pagerinimo patalpų vertės padidėjimo procentas, t. y. atlyginama ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2010).

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, privatizuojant valstybės (savivaldybės) turtÄ , dėl materialiosios teisės, t. y. nuomos sutarties Å¡alių teisių ir pareigų dėl turto pagerinimo iÅ¡laidų turi bÅ«ti sprendžiama pagal CK įtvirtintÄ nuomininko turėtų turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo reglamentavimÄ <...> Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo atveju nuomininko teisėtai, turint nuomotojo leidimÄ , patirtos bÅ«tinos turto pagerinimo iÅ¡laidos jam bÅ«tų kompensuotos pagal CK 6.501 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tuo atveju, kai privatizuojamÄ turtÄ Ä¯sigyja trečiasis asmuo, turto nuomininkui už pagerinimus atlygina jis.

Kai pagerintÄ turtÄ Ä¯sigyja pats pagerinimus padaręs nuomininkas, jo teisė į turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡lieka ir turi bÅ«ti ginama: tokiu atveju turto pagerinimo iÅ¡laidas turi kompensuoti buvęs privatizuoto turto savininkas (valstybė ar savivaldybė). PrieÅ¡ingas įstatymo aiÅ¡kinimas ir taikymas reikÅ¡tų nepagrįstÄ savivaldybės (valstybės) praturtėjimo nuomininko sÄ skaita įteisinimÄ , todėl prieÅ¡tarautų bendriesiems teisės ir civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-69/2015).

Nagrinėjamu atveju tiek Nuomos sutartyje, tiek RaÅ¡te Nr.824 atsakovas iÅ¡ esmės ir sutiko kompensuoti patalpų pagerinimo iÅ¡laidas, RaÅ¡te Nr.824 nurodė, kad tokios iÅ¡laidos nebus kompensuojamos tik apelianto iniciatyva nutraukus Nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad apeliantas iki patalpų privatizavimo nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo įskaityti patirtas iÅ¡laidas į nuompinigių sumas, savaime nereiÅ¡kia, kad jis apskritai atsisakė ar prarado teisę gauti iÅ¡laidų patalpų pagerinimui atlyginimÄ minėto teisinio reglamentavimo kontekste, nes nuomos mokesčio (ne)įskaitymas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalį yra reikÅ¡mingas tik atlygintinos sumos dydžio nustatymui.

Pažymėtina, kad Å¡alys ir nebuvo aptarusios konkretaus laikotarpio, tik kurio ribose įskaitymas bÅ«tų galimas, kitaip tariant, nebuvo numatyta, kad įskaitymas turi bÅ«ti atliktas tik tuojau po darbų atlikimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog įskaitymas nebuvo atliktas iki patalpų privatizavimo, neeliminuoja apelianto teisės reikalauti pagerinimų atlyginimo ir nereiÅ¡kia atsakovo prisiimtos prievolės pasibaigimo.             Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bylose dėl patalpų pagerinimo ir pagerinimų dydžio nustatymo, yra nurodęs, kad nuomininkas, pagerinęs nuomotÄ daiktÄ , turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtas iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; kt.).

Teismai turi nustatyti, dėl kokių atliktų statybos-remonto darbų ir kaip realiai pagerintas panaudos objektas; atskirti, kurie darbai pagerino patalpas, o kurie buvo vykdyti dėl to, kad panaudos gavėjas siekė pritaikyti patalpas savo veiklai, iÅ¡ kurios neabejotinai buvo gauta ekonominės naudos; sprendžiant patalpų pagerinimo klausimÄ , kai nuomininkas yra juridinis asmuo, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad jis savo iÅ¡laidas privalo pagrįsti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais, taip pat į tai, kad juridiniam asmeniui keliami didesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį nurodydamas, kad nevertina apelianto turėtų iÅ¡laidų pagrįstumo ir jų priskyrimo pagerinimo iÅ¡laidoms, susijusioms ar nesusijusioms su pritaikymu bendrovės veiklai.

Tačiau, dėl pirmiau nurodytų motyvų nepaneigus apelianto teisės reikalauti kompensavimo už patalpų pagerinimÄ iÅ¡ esmės, spręstina, dėl kompensavimo dydžio. Å iame kontekste teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apelianto ieÅ¡kinyje nurodytÄ pagerinimų apskaičiavimo bÅ«dÄ (iÅ¡ patalpų rinkos verčių 2012 m. ir 2002 m. skirtumo atimant remontui patirtų iÅ¡laidų dalį), nes tai neatitinka paminėto teisinio reglamentavimo, be to, tikėtina, kad dėl turto rinkos dinamikos per deÅ¡imtmetį 2002 m. nustatyta patalpų rinkos vertė net ir be jokių atliktų pagerinimų 2012 m. bÅ«tų visiÅ¡kai kitokia. Pirmiau jau paminėta, kokias pagal kasacinio teismo nurodymus reikÅ¡mingas aplinkybes ir kokių įrodymų pagrindu reikia nustatyti.

Pažymėtina, kad reikalui esant tokios aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos ir atliekant atitinkamas ekspertizes. Apeliantas dublike nurodo, kad buvo pakeistos ir apÅ¡iltintos fasado mÅ«ro konstrukcijos, įrengtas elektros įvadas, dujos, rekonstruotas vandentiekis, nuotekų tinklas, Å¡ildymo sistema ir kt., investicijos sudarė netgi daugiau nei ½ objekto (t. 1, b.l. 190-194). Teismas netyrė į bylÄ jau pateiktų įrodymų, susijusių su apelianto patirtų iÅ¡laidų paskirtimi, ir nepasisakė dėl jų (ne)pakankamumo vienokioms ar kitoms iÅ¡vadoms padaryti. Į bylÄ pateikta eilė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apie pirktas medžiagas, įrenginius, kai kuriuos darbus ir kt., 2002 m. spalio 18 d. sutartis su R.

D., 2002 m. lapkričio 12 d. lizingo sutartis (t. 1, b.l. 41-113), tačiau, kaip minėta, teismas nenustatinėjo, kokie konkrečiai darbai atlikti, kokios iÅ¡laidos jiems atlikti patirtos, kokie darbai priskirtini patalpų pagerinimui, o kokie tik įmonės veiklos pritaikymui, kokie įrodymai tai (ne)patvirtina. Tik nustačius minėtas aplinkybes galima spręsti, ar apeliantas turi teisę gauti tam tikro dydžio atlyginimÄ už patalpų pagerinimÄ . Beje, iÅ¡ iÅ¡duoto statybos leidimo matyti, kad kapitalinio remonto darbų atlikimui UAB VYGG „ARCHidėja“ buvo parengusi projektÄ , iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie tai, kokie darbai turėjo bÅ«ti atlikti, tačiau byloje jo nėra; darbų rangovu statybos leidime buvo numatyta kooperatinė statybos bendrovė „Asoleta“, tačiau kas ir kokius darbus atliko apeliantas įrodymų į bylÄ nepateikė.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad Savivaldybės (valstybės) turto privatizavimo atveju gauta už privatizuotÄ turtÄ kaina gali neatitikti privatizavimo objekto vertės, nustatytos įvertinus turtÄ Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta tvarka, todėl aktualu nustatyti ne tik turto vertės padidėjimÄ procentais, bet ir už privatizuotÄ objektÄ gautos turto kainos dalį, proporcingÄ nuomininko turėtoms turto pagerinimo iÅ¡laidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-69/2015).

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).             Todėl teisėjų kolegija, nustačiusi, kad bylos esmė nebuvo atskleista, aukščiau nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme faktiÅ¡kai reikÅ¡tų naujÄ bylos nagrinėjimÄ , naikina skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ perduoda nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                                                                                               Teisėjai                                                    Virginija Čekanauskaitė                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                           Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                                   Â