00baeffb-02ed-4cc7-9ef2-e226693f688b · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-361/2012Proceso Nr. 1-13-1-01776-2007-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.1; 1.2.4.1; 1.2.22.1;1.2.23.1; 2.1.7.4; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3 (S)                                                                                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2012 m. birželio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, RÅ«tos Mickevičienės,  sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei,                   dalyvaujant prokurorui G. T.,     gynėjui Džigintui Žebeliui, nuteistajam V. G., ekspertui Viačeslavui Kolomiecui, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ 2 metams ir 3 mėnesiams;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 1 metams;pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesiams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 6, 9 dalimis, Å¡ios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du tarpusavyje bei su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 6 d. apie 13 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), esančiÄ R. S. darbo vietÄ (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur pasinaudojęs menkaverte dingstimi, jog iÅ¡ R. S. garažo dingo jam priklausę garsiakalbiai, V. G. panaudojo fizinį smurtÄ â€“ medine lazda sudavė nukentėjusiajam 10 smÅ«gių į rankas, 6 smÅ«gius į kojas, tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į nugarÄ ir pilvÄ , padarydamas poodinę kraujosruvÄ kairiame dilbyje, pilvo sumuÅ¡imÄ su blužnies plyÅ¡imu, dėl to R.

S. prarado 30 procentų darbingumo, t. y. tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .Be to, V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, nenustatytu metu bei nenustatytoje vietoje iÅ¡ nenustatytų asmenų įgijo ir neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, iki 2008 m. lapkričio 13 d. atliktos jo asmens kratos laikė iÅ¡ dalies Å¡audyti tinkamÄ savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pagamintÄ perdirbant pramoninės gamybos .35 (9 mm) kalibro, 35 modelio lygiavamzdį pistoletÄ RECK DOUBLE EAGLE, skirtÄ Å¡audyti 35 (9 mm) kalibro Å¡oviniais su smulkių Å¡ratų užtaisu, t. y. pakeičiant vamzdį ir skeliamÄ jį mechanizmÄ , po ko jis tapo tinkamas Å¡audyti 9 mm kalibro MAKAROVO tipo Å¡oviniais.

Be to, neturėdamas atitinkamo leidimo, jis gabeno iki savo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei iki 2008 m. lapkričio 13 d. jose atliktos kratos ir tÄ pačiÄ dienÄ atliktos jo asmens kratos bei sulaikymo laikė didelį kiekį – 60 vnt. Å¡audmenų: 5 vnt. savadarbių Å¡audmenų, pagamintų iÅ¡ pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių Å¡ovinių, į juos įstatant guminius Å¡ratus, po ko jie tapo tinkami Å¡audyti savadarbiai Å¡audmenys, virÅ¡ijantys I kategorijos Å¡audmenims nustatytÄ didžiausiÄ kinetinės energijos ribÄ â€“ 7,5 J; 8 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro MAKAROVO tipo Å¡audmenų; 47 vnt. pramoninės gamybos 22 (5.6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo Å¡ovinių.Be to, V.

G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku neteisėtai įgijo ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nešiojosi bei neteisėtai gabeno Vilniaus mieste iki savo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), 0,462 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,1 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 0,028 g amfetamino, šias psichotropines bei narkotinę medžiagas neteisėtai laikė iki 2008 m. lapkričio 13 d. atliktų kratų, kai 0,321 g psichotropinės medžiagos metamfetamino paimta jo namuose (duomenys neskelbtini), 0,1 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių paimta automobilyje ,,Chrysler Pacifica“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), o psichotropinės medžiagos – 0,141 g metamfetamino ir 0,028 g amfetamino paimtos asmens kratos metu.Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų. Kaltė grindžiama tik prieÅ¡taringais netiesioginiais įrodymais.Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiajam R. S. suduotų smÅ«gių skaičiaus. Apeliantas nesudavė tiek smÅ«gių, kiek nurodyta nuosprendyje, sudavė tik kelis smÅ«gius. Nukentėjusysis įvykio metu galėjo bÅ«ti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, dėl to negalima tikėti jo parodymais, juo labiau kad apsvaigimo faktas byloje netirtas.

Iš karto po įvykio nukentėjusysis nesikreipė į medikus. Tai rodo sužalojimus buvus nerimtus, ne tokį didelį jų skaičių ir ne tose vietose, kur konstatavo teismas. Kiti sužalojimai galėjo atsirasti vėliau po įvykio. Nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kiek smūgių jam suduota.Nukentėjusiajam sunkaus sveikatos sužalojimo mastas siejamas su blužnies pašalinimu, tačiau dėl to kaltas tik jis pats, nes laiku nesikreipė į medikus. Jis kreipėsi į medikus praėjus aštuonioms dienoms po sumušimo.

Ekspertas privalėjo nustatyti, ar tokį ilgÄ laikÄ nukentėjusysis galėjo likti gyvas su plyÅ¡usia blužnimi, nes yra galimybių, jog kiti sužeidimai padaryti vėliau, ir apeliantas neturėtų dėl jų bÅ«ti nuteistas, juo labiau kad teismas nustatė, jog po aÅ¡tuonių dienų nuo sužalojimo nukentėjusysis dirbo sunkų fizinį darbÄ . Tai rodo, kad įvykio metu jam padarytas tik nežymus kÅ«no sužalojimas.Teismas apeliantÄ nuteisė už narkotinių medžiagų įgijimÄ , laikymÄ ir neÅ¡iojimÄ , tačiau nenustatė, kur, kada, iÅ¡ ko jis įgijo narkotinių medžiagų.

Negalima konstatuoti neÅ¡iojimo ir laikymo, nenustačius narkotinių medžiagų įgijimo fakto. Apeliantas parodė, jog narkotinės medžiagos priklauso ne jam, ir konkrečiai nurodė asmenis, kuriems jos galimai priklausė. Dėl apelianto vairuojamame automobilyje rastos narkotinės medžiagos jis paaiÅ¡kino jÄ radęs, nežinojęs, kas tai per medžiaga, ir neįtaręs, kad tai galėtų bÅ«ti narkotikai.Dėl apelianto laikomų Å¡ovinių prisipažino liudytojas D. L. (D. L.). Dėl Å¡ios veikos apeliantas turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas.V.

G. praÅ¡o atsižvelgti, jog intensyviai ieÅ¡kojo ir ieÅ¡ko darbo, nėra įraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi sudavęs kelis smÅ«gius nukentėjusiajam. Beisbolo lazdos negalima vertinti kaip nusikaltimo įrankio, nes jis laisvalaikiu žaisdavo beisbolÄ , todėl vežiojosi šį sporto inventorių. Nusikaltimo iÅ¡ anksto neplanavo, padarė spontaniÅ¡kai sužinojęs, kad nukentėjusysis nesiruoÅ¡ia atiduoti jo nuosavybės.Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.Nuteistojo V.

G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegijos nuomone, V. G. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, dėl Å¡ių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Tačiau teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dėl V. G. nusikalstamų veiksmų apimties, nenustatė ir visiÅ¡kai neargumentavo sunkaus sveikatos sutrikdymo savanaudiÅ¡kų paskatų, bet kaltinime paliko šį kvalifikuojamÄ jį požymį, dėl to nuosprendis keičiamas.Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                                     Dėl nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė ir pripažįsta įrodytu, kad V.

G. 2008 m. spalio 6 d. apie 13 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), esančiÄ R. S. darbo vietÄ (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtÄ â€“ medine lazda sudavė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į rankas, kojas, nugarÄ bei pilvÄ , padarydamas poodinę kraujosruvÄ kairiame dilbyje, pilvo sumuÅ¡imÄ su blužnies plyÅ¡imu, dėl to R. S. prarado 30 procentų bendro darbingumo, t. y. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .Nuteistasis V.

G. apeliaciniame skunde neneigia naudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R. S., tačiau ginčija jam suduotų smÅ«gių skaičių ir teigia, jog dėl jo veiksmų negalėjo kilti tokių padarinių.Specialisto iÅ¡vados Nr. G 5185/08 (01) duomenys (1 t., 31–32 b. l.) įrodo, kad R. S. padaryta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, pilvo sumuÅ¡imas su blužnies plyÅ¡imu, dėl to iÅ¡sivystė sunkus Å¡okas galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008 m. spalio 6 d.), paveikus kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais.

Sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl pilvo sumuÅ¡imo su blužnies plyÅ¡imu bei iÅ¡sivysčiusiu sunkiu Å¡oku. Dėl plyÅ¡imo paÅ¡alinta blužnis, todėl R. S. prarado 30 procentų bendro darbingumo. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Jie nebÅ«dingi griuvimui ar savęs žalojimui.IÅ¡ pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų nukentėjusiojo R. S. parodymų matyti, jog jo parodymai dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus yra nenuoseklÅ«s: apklaustas pirmÄ kartÄ (1 t., 17–19 b. l.) jis parodė tiksliai negalintis įvardinti, kiek smÅ«gių V.

G. jam sudavė, bet žino, kad į rankas pataikė apie 10 kartų, į kojas – 6 kartus, iÅ¡ skausmo nesuprato, kiek smÅ«gių sudavė į nugarÄ bei pilvÄ ; nepraėjus nė trims savaitėms apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (1 t., 26–28 b. l.), jis jau nebuvo toks detalus ir parodė, jog V. G. lazda jam sudavė kelis smÅ«gius į rankas, kojas, Å¡launis. Jis teigė, kad apklaustas pirmÄ kartÄ V. G. apkalbėjo.Teisėjų kolegija laiko neįtikinama nukentėjusiojo parodymų dalį, jog jis įvykio metu galėjo suskaičiuoti, kiek smÅ«gių ir į kurias kÅ«no vietas sudavė apeliantas, juo labiau kad minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyti tik du trauminiai poveikiai.

Ä®vertinusi nuteistojo parodymus, teisėjų kolegija neatmeta galimybės, jog keli trauminiai poveikiai galėjo bÅ«ti į tÄ pačiÄ vietÄ , tačiau tai neįrodo nukentėjusiojo teiginių dėl jų skaičiaus.  Kita vertus, teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis galėjo apkalbėti apeliantÄ jį panaudojus smurtÄ . Patį smurto faktÄ pripažįsta ir kaltininkas.Nuteistasis V. G. teisme parodė nukentėjusiajam sudavęs kelis kartus lazda į kojas ir rankas, neigė mušęs į pilvÄ bei nugarÄ .Liudytoja I.

B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino mačiusi, kad nukentėjusiajam lazda suduota keletÄ kartų į įvairias kÅ«no vietas (1 t., 79–82 b. l.).Taigi byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti pirmoje apklausoje nukentėjusiojo nurodytÄ jam suduotų smÅ«gių skaičių.Atsižvelgdama į tai, jog nukentėjusiojo parodymai prieÅ¡taringi, jo nepavyko apklausti abiejų instancijų teismuose, o nuteistasis V. G. ir liudytoja I. B. negalėjo tiksliai nurodyti suduotų smÅ«gių skaičiaus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi specialisto iÅ¡vada Nr. G 5185/08 (01) bei minėtų parodymų visuma, konstatuoja, kad V.

G. sudavė lazda tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių nukentėjusiajam į rankas, kojas, nugarÄ ir pilvÄ .Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde teigia, jog sunkaus sveikatos sužalojimo nukentėjusiajam mastas siejamas su blužnies paÅ¡alinimu, tačiau dėl to kaltas tik jis pats, nes laiku nesikreipė į medikus. Be to, po sumuÅ¡imo jis dirbo sunkų fizinį darbÄ , tai irgi galėjo turėti įtakos blužnies plyÅ¡imui.             Siekdamas iÅ¡aiÅ¡kinti nuteistojo V.

G. abejones dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo masto, apeliacinės instancijos teismas apklausė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 5185/08 (01) pateikusį teismo medicinos ekspertÄ V. KolomiecÄ . Jis patvirtino, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodytas blužnies plyÅ¡imas yra trauminės kilmės ir padarytas, sudavus smÅ«gį į pilvÄ . Ekspertas paaiÅ¡kino, jog toks blužnies plyÅ¡imo atvejis, kai nuo smÅ«gio iÅ¡ karto plyÅ¡ta blužnis, bet neplyÅ¡ta blužnies kapsulė, vadinamas dvimomentiniu. Tokiu atveju realaus pavojaus gyvybei nėra, nes kraujas neiÅ¡silieja į pilvo ertmę ir hematoma lieka po kapsule.

Gali praeiti kelios dienos ar net 30 dienų, kol plyÅ¡ta kapsulė ir kraujas iÅ¡silieja į pilvo ertmę, o tada jau žmogus dėl nukraujavimo gali mirti.Nagrinėjamu atveju blužnies kapsulė plyÅ¡o, praėjus 8 dienoms po sumuÅ¡imo.Atsakydamas į klausimÄ , kodėl blužnies kapsulė plyÅ¡o tik po 8 dienų, teismo medicinos ekspertas paaiÅ¡kino, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusysis kapojo malkas. Tuo metu pilvo raumenys staigiai įtempiami, pilvo ertmėje padidėja spaudimas, suspaudžiami visi organai, taip pat ir hematoma, kuri buvo po kapsule.

Dėl spaudimo kapsulė plyÅ¡o, tačiau pati blužnis plyÅ¡o nuo smÅ«gio sudavimo į pilvÄ .Jeigu nukentėjusysis net nebÅ«tų kapojęs malkų, kapsulė galėjo plyÅ¡ti, pvz., jam nusičiaudėjus. Tačiau vien nusičiaudėjus nebÅ«tų plyÅ¡usi blužnis, jeigu nebÅ«tų suduotas smÅ«gis į pilvÄ . Taigi blužnies plyÅ¡imas yra trauminės kilmės. Kitoks blužnies plyÅ¡imas, atsiradusi hematoma blužnyje galėtų bÅ«ti paaiÅ¡kinti tik organo patologija, tačiau chirurgai nenustatė, kad blužnis plyÅ¡o dėl patologijos.

Å iuo atveju blužnies plyÅ¡imÄ gydytojai patvirtino operacijos metu. Chirurgų nustatyta hematoma pačioje blužnyje įrodo buvus smÅ«gį į pilvÄ , t. y. blužnies plyÅ¡imo trauminę kilmę. Ekspertas paneigė gynėjo iÅ¡sakytÄ abejonę, jog blužnis galėjo plyÅ¡ti dėl prieÅ¡ metus patirto sužalojimo. IÅ¡dėstyti teismo medicinos eksperto V. Kolomieco paaiÅ¡kinimai paneigia apeliantÄ nesudavus nukentėjusiajam į pilvÄ , taip pat skunde iÅ¡dėstytas abejones dėl nustatyto sužalojimo masto ir patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad tarp nuteistojo V.

G. suduotų smÅ«gių bei nukentėjusiojo R. S. sužalojimo (Å¡iuo atveju blužnies plyÅ¡imo) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Dėl to jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, jog nukentėjusysis iÅ¡ karto po sumuÅ¡imo nesikreipė į medikus, nereiÅ¡kia, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo nesunkÅ«s, juo labiau kad neginčytinai įrodytas smÅ«gių sudavimo faktas ir to padarinys – plyÅ¡usi blužnis. Skundo argumentÄ , jog dalis sužalojimų galėjo atsirasti vėliau po įvykio, paneigia jau minėta specialisto iÅ¡vada.

IÅ¡ jos matyti, kad sužalojimai padaryti vienu metu.Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V. G. nukentėjusiajam sunkiai sveikatÄ sutrikdė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks V. G. nusikalstamo elgesio motyvas byloje nenustatytas. Beje, to visiÅ¡kai neargumentavo ir skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas. SavanaudiÅ¡kos paskatos – tai kaltininko nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtÄ arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų.Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl turtinių interesų, tačiau nesiekdamas gauti turtinės naudos (nukentėjusysis negrÄ Å¾ina skolos, nevykdo kitų turtinių įsipareigojimų arba kaltininkas siekia atsiimti tai, kÄ Å¡is pavogė, ir pan.), savanaudiÅ¡kos paskatos neinkriminuojamos.Paties nuteistojo V.

G., nukentėjusiojo R. S., liudytojų I. S. ir I. B. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis savo žinioje turėjo apeliantui pažįstamo S. atiduotus garsiakalbius, kuriuos įvykio dienÄ nuteistasis norėjo iÅ¡ nukentėjusiojo atsiimti, tačiau garsiakalbiai iÅ¡ nukentėjusiojo garažo buvo dingę. Liudytoja I. B. suprato nukentėjusįjį juos iÅ¡neÅ¡us, jog galėtų įsigyti narkotikų, ir tai pasakė V.G.. Taigi byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis V. G. naudojo smurtÄ prieÅ¡ R.

S. dėl kilusio asmeninio pykčio, susijusio su jo teisėtais turtiniais interesais, ir tai nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vados, jog fizinį smurtÄ nulėmė siekimas turėti kokios nors turtinės naudos sau.Dėl iÅ¡dėstytų motyvų V. G. nusikalstama veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nesant kvalifikuojamojo požymio, nes kaltininko veiksmų motyvai ir priežastys buvo asmeninio pobÅ«džio. Dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį V.

G. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, nenustatytu metu bei nenustatytoje vietoje iÅ¡ nenustatytų asmenų įgijo ir neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, iki 2008 m. lapkričio 13 d. atliktos jo asmens kratos laikė iÅ¡ dalies Å¡audyti tinkamÄ savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pagamintÄ perdirbant pramoninės gamybos .35 (9 mm) kalibro, 35 modelio lygiavamzdį pistoletÄ RECK DOUBLE EAGLE, skirtÄ Å¡audyti 35 (9 mm) kalibro Å¡oviniais su smulkių Å¡ratų užtaisu, t. y. pakeičiant vamzdį ir skeliamÄ jį mechanizmÄ , po ko jis tapo tinkamas Å¡audyti 9 mm kalibro MAKAROVO tipo Å¡oviniais.

Be to, neturėdamas atitinkamo leidimo, jis gabeno iki savo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei iki 2008 m. lapkričio 13 d. jose atliktos kratos ir tÄ pačiÄ dienÄ atliktos jo asmens kratos bei sulaikymo laikė didelį kiekį – 60 vnt. Å¡audmenų: 5 vnt. savadarbių Å¡audmenų, pagamintų iÅ¡ pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių Å¡ovinių, į juos įstatant guminius Å¡ratus, po ko jie tapo tinkami Å¡audyti savadarbiai Å¡audmenys, virÅ¡ijantys I kategorijos Å¡audmenims nustatytÄ didžiausiÄ kinetinės energijos ribÄ â€“ 7,5 J; 8 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro MAKAROVO tipo Å¡audmenų; 47 vnt. pramoninės gamybos 22 (5.6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo Å¡ovinių.Atkreipiamas dėmesys, jog nuosprendžio antrame lape teismas padarė aiÅ¡kų raÅ¡ymo apsirikimÄ nurodydamas, kad visiÅ¡kai įrodyta V.

G. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Â Â BK 253 straipsnio 2 dalyje, nes iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų bei rezoliucinės dalies matyti, jog V.G. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neturėdamas leidimo gamino ir (ar) įgijo, ir (ar) laikė, ir (ar) neÅ¡iojo, ir (ar) gabeno, ir (ar) realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas.Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali reikÅ¡tis minėtomis veikomis.

Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį, taigi BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma, ir bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui nekeldamas skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ neteisėtas Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų ir kitų medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna neturėdamas reikiamo leidimo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis ar kitas medžiagas.

Tokie veiksmai yra pirkimas, neatlygintinas gavimas, įgijimas už skolas, mainai už kitÄ daiktÄ ir pan. Laikymas – tai neteisėtas Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų ar kitų medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, automobilyje, krÅ«muose ar kitoje pasirinktoje vietoje). Gabenimas – tai neteisėtas Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų ar kitų medžiagų perkėlimas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ bet kuria transporto priemone (sausumos, vandens, oro) arba perneÅ¡imas, kai neÅ¡ama krepÅ¡yje, portfelyje, kiÅ¡enėje ir pan.Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tiktai greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai taikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).Vadinasi, teisėsaugos pareigÅ«nai privalo atlikti tyrimÄ , o teismas – iÅ¡nagrinėti bylÄ taip, jog asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu ir nuteistas tik už tas veikas, kurių padarymas nekelia abejonių.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuotas, jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . AnalogiÅ¡ki įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai                  BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 253 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas.Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Å¡ių įstatymo reikalavimų, pripažindamas                 V.

G. kaltu dėl civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio Å¡aunamojo ginklo neturint leidimo neteisėto įgijimo ir dėl neturint leidimo 60 vnt. Å¡audmenų neteisėto gabenimo.Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad V. G. ,,...ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, iÅ¡ nenustatytų asmenų įgijo <...> iÅ¡ dalies Å¡audyti tinkamÄ savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ <...>. Be to, jis neturėdamas atitinkamo leidimo atgabeno iki savo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), <...> didelį kiekį – 60 vnt.

Å¡audmenų...“. Tačiau Å¡ių veikų teismas nepagrindė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisme iÅ¡nagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nenustatyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiu bÅ«du nuteistasis įgijo civilinėje apyvartoje uždraustÄ savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir gabeno Å¡audmenis.Ginklo įgijimo ir Å¡audmenų gabenimo faktÄ teismas preziumavo, remdamasis byloje nustatytu ginklo ir Å¡audmenų laikymo faktu.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinimas V.

G. neturint leidimo neteisėtai įgijus civilinėje apyvartoje uždraustÄ savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir neteisėtai gabenus Å¡audmenis nepagrįstas jokiais neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais bÅ«dais gautais bei teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Dėl to Å¡i nuosprendžio dalis naikinama.Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tvirtina, kad byloje yra įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas V. G. pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė už civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio Å¡aunamojo ginklo bei Å¡audmenų neteisėtÄ laikymÄ .Tokiais įrodymais teismas pripažino kratos protokoluose (2 t., 103–104, 113–114 b. l.), asmens kratos protokole (1 t., 123 b. l.), specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(9234)-IS1-1834 (2 t., 180–185 b. l.) esančius duomenis, kurie apeliaciniame skunde neginčijami.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo vienintelį argumentÄ , jog Å¡oviniai priklausė liudytojui D.

L..Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs liudytojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 107 b. l.) ir teisme duotus parodymus, palyginęs juos su specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(9234)-IS1-1834 bei įvertinęs įrodymų visumÄ , teisingai pripažino nepagrįsta ir atmetė V. G. versijÄ , kad Å¡audmenys priklausė D. L..Teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. G. veika neteisėtai laikius civilinėje apyvartoje uždraustÄ savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir 60 vnt. Å¡audmenų atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.                          Dėl nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija narkotinės ir psichotropinių medžiagų įgijimo faktÄ .Pirmosios instancijos teisme nuteistasis V.

G. parodė, kad narkotikai, kuriuos rado namuose, yra ne jo, juos prieÅ¡ porÄ metų asmuo vardu M. pamirÅ¡o jo namuose; jis pats buvo pamiršęs, jog jie ten yra; automobilyje rastas kanapes jis gavo iÅ¡ narkomanų prie netoli Vilniaus geležinkelio stoties esančio ,,Parex“ banko; jis matė maiÅ¡elio turinį, pauostė, žinojo ,,žolės“ kvapÄ .Taigi narkotinės ir psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo faktas nustatytas paties nuteistojo V. G. parodymais. Tai, kad rastos medžiagos priskiriamos prie psichotropinių ir narkotinių medžiagų, įrodo specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(9235)-IS1-1595 duomenys (2 t., 163–165 b. l.).

Iš jų matyti, jog baltos spalvos miltelių iš dviejų bespalvių plastikinių maišelių, 2008 m. spalio 6 d. asmens kratos metu rastų pas V. G., sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir amfetamino – mišinys, jame bendroji metamfetamino masė yra 0,141 g, bendroji amfetamino masė yra 0,028 g; sausų, iš dalies susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio, 2008 m. spalio 6 d. rasto V. G. priklausančiame automobilyje ,,Chrysler Pacifica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių daiktų dėtuvėje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,10 g; baltos spalvos miltelių iš vieno bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2008 m. spalio 6 d. kratos metu rasto V.

G. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,082 g; baltos spalvos miltelių iÅ¡ kito bespalvio plastikinio užspaudžiamo maiÅ¡elio, 2008 m. spalio 6 d. kratos metu rasto V. G. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,239 g.Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys apeliantÄ nesupratus, kad jo vairuojamame automobilyje rasta medžiaga gali bÅ«ti narkotikas.PrieÅ¡ingai skundo teiginiams, Å¡iame nuosprendyje iÅ¡dėstyti nuteistojo V.

G. parodymai įrodo, jog jis pats tiksliai įvardijo automobilyje rastos medžiagos pavadinimÄ ir paaiÅ¡kino, pagal kÄ jis tÄ medžiagÄ atpažino.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios veikos (narkotinės ir psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas, laikymas) nuteistajam V. G. inkriminuotos teisingai.Tačiau nuteistajam nepagrįstai inkriminuotas neteisėtas narkotinės ir psichotropinių medžiagų neÅ¡iojimas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo, ir (ar) įgijo, ir (ar) laikė, ir (ar) gabeno, ir (ar) siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.Nuteistajam V.

G. inkriminuoto narkotinės ir psichotropinių medžiagų neÅ¡iojimo                        BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato (dėl gabenimo nuosprendyje jau pasisakyta). Dėl to Å¡i nuosprendžio dalis naikinama.                                                                     Dėl bausmės  Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais su ta iÅ¡lyga, kad, pakeitus veikos kvalifikavimÄ dėl R.

S. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vienÄ nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis), vienÄ apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vienÄ sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus.Nors teisėjų kolegija nepripažįsta esant veikos kvalifikuojamÄ jį požymį dėl R. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo, už Å¡iÄ sunkiausiÄ nusikalstamÄ veikÄ jam skiria tokios pačios trukmės – dvejų metų ir trijų mėnesių – laisvės atėmimo bausmę, nes kaltininko asmenybė, pagal ankstesnius nuosprendžius matomas jo polinkis daryti smurtinius nusikaltimus neleidžia jos mažinti.

 Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu sumažinus V. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, apimtį, t. y. panaikinus dalį nuosprendžio dėl civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio Å¡aunamojo ginklo neturint leidimo neteisėto įgijimo ir neturint leidimo Å¡audmenų neteisėto gabenimo bei dalį nuosprendžio dėl narkotinės ir psichotropinių medžiagų neÅ¡iojimo, apeliantui paliekamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės. Už Å¡ias nusikalstamas veikas jam paskirtos mažesnės nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmės, todėl dar labiau jas Å¡velninti, net ir susiaurinus inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtį, nėra pagrindo.Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog gailisi sunkiai sutrikdęs sveikatÄ R.

S..Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. G. pagrįstai nepripažino jo gailėjimosi kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. IÅ¡ bylos duomenų (ir apeliacinio skundo) matyti, jog nuteistasis gailisi tik formaliai, savo nusikalstamo elgesio teisingai nevertina ir jo nekeičia, nepripažįsta sunkiai sutrikdęs sveikatÄ nukentėjusiajam.Bylos duomenys nepatvirtina skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas intensyviai ieÅ¡kojo ir ieÅ¡ko darbo.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog paskutinė jo darbo vieta buvo UAB ,,R.v.“, kur jis dirbo nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. iki 2008 m. balandžio 14 d. (1 t., 168 b. l.).Jokių vėlesnių duomenų, kad apeliantas intensyviai ieÅ¡kotų darbo arba bÅ«tų registruotas darbo biržoje, byloje nėra, nors paskutiniu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (3 t., 113–121 b. l.) bausmės vykdymas jam atidėtas dvejiems metams ir jis įpareigotas pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

 Apeliacinio skundo argumentas, jog beisbolo lazdos negalima vertinti kaip nusikaltimo įrankio, negali turėti reikÅ¡mės bausmei, nes skiriant bausmę pirmiausia atsižvelgiama į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumÄ , numatytÄ BK 54 straipsnyje. Kita vertus, sporto inventoriaus panaudojimas nusikalstamiems tikslams diskredituoja apeliantÄ kaip beisbolo sporto Å¡akos mėgėjÄ , o tai turi įtakos nepalankiai vertinant jo asmenybę. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė spontaniÅ¡kai, nėra pakankamas pagrindas Å¡velninti bausmę.Tiesa, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies prieÅ¡taringumo galima abejonė, ar teismas tinkamai taikė bausmių subendrinimo bÅ«dus.

Tačiau įvertinusi tai, jog teismas nurodė bausmes subendrinantis, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja teismÄ pritaikius V. G. palankesnius ir bausmių apėmimo, ir dalinio sudėjimo bÅ«dus, nors žodžiais įvardijo tik dalinio sudėjimo bÅ«dÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat taiko abu bausmių subendrinimo bÅ«dus, todėl galutinę subendrintÄ bausmę skiria tokios pačios trukmės, kokiÄ buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. G. už konkrečias veikas paskirtos bausmės bei skiriama subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles (BK 63 straipsnis), bausmės paskirtį  (BK 41 straipsnis) ir nėra per griežtos.Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies             3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. G. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio Å¡aunamojo ginklo neturint leidimo neteisėtÄ Ä¯gijimÄ ir neturint leidimo Å¡audmenų neteisėtÄ gabenimÄ ;panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. G. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtÄ , neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, narkotinės ir psichotropinių medžiagų neÅ¡iojimÄ ;V.

G. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;  vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6, 9 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei dalinio sudėjimo bÅ«du su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę V.

G. paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                       Violeta Ražinskaitė Teisėjos                                                                                    Regina Gaudutienė                                                                                     RÅ«ta Mickevičienė