2019-10-02 Nr. AB-18503-3-61-3-05435-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1127-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05435-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. K.R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. BRK-8961(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui sumažintos paramos dalį – 17 016,47 Eur; 3) priteisti pareiškėjui iš Agentūros jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. liepos 23 d. jis pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška), kurios bendra projekto vertė 112 091,64 Eur, prašoma paramos suma – 97 946,01 Eur. Pareiškėjas ir Agentūra 2014 m. gruodžio 30 d. pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 2IM-KV-12-011321-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), sutardami, kad projektas turi būti įvykdytas iki 2015 m. birželio 25 d.

3. Pareiškėjas 2015 m. liepos 2 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011321-MP003 (toliau – ir Mokėjimo prašymas) išlaidų kompensavimui. 2015 m. spalio 16 d. Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis, vietoje prašytos 39 932,80 Eur paramos sumos bus išmokėta 22 916,33 Eur.

4. Pareiškėjo vertinimu, atliktos ekspertizės metu nustatytas mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – ir Pirkimų taisyklės), nurodyta pirkimo procedūra pareiškėjui pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia ir rinkos kainą, nes priešingu atveju iš asmens būtų reikalaujama neproporcingai didelių pastangų tam, kad būtų nustatyta absoliučiai mažiausia rinkos kaina.

5. Pareiškėjas teigė, kad Paramos sutarties sudarymas patvirtina, kad tiek Agentūra, tiek Žemės ūkio ministerija Paraišką ir visas joje planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti pagal programos priemonę. Agentūra sprendime nenurodė aiškių motyvų, kokiu pagrindu atsisako pilnai apmokėti pagal prašymą reikalaujamą sumą. Agentūra nepateikė ataskaitos, kuria remiantis buvo priimtas Sprendimas, dėl ko nebuvo galimybių pateikti išsamių paaiškinimų dėl atliktų investicijų vertės. Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kaip konkrečios normos buvo pažeistos.

6. Nurodė, kad visas nurodytas prekes įsigijo ir darbus atliko laikantis Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad Pirkimų taisyklėse nėra įtvirtintos pareigos, jog pirkimo kaina būtų absoliučiai mažiausia rinkoje. Pažymėjo, kad visos pareiškėjo nurodytos išlaidos buvo būtinos ir faktiškai patirtos, nes tam, kad Projektas pagal programos priemonę būtų sėkmingai įgyvendintas, turi būti sukurtas kokybiškas, patrauklus ir naudingas rezultatas. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis išimtinai atliktos ekspertizės rezultatais, kurie pareiškėjui nebuvo pateikti.

7. Atsakovas Agentūra (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime nurodė, kad Mokėjimo prašymo tikrinimo metu Agentūra 2015 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu būdu informavo pareiškėją, kad tikrindama Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Pareiškėjui buvo nustatytas penkių darbo dienų terminas papildomiems dokumentams pateikti. Pareiškėjo atstovas 2015 m. rugpjūčio 27 d. Agentūrai nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas Mokėjimo prašymą, pateikė visus reikiamus dokumentus, todėl jam turėtų būti išmokama visa Mokėjimo prašyme prašoma suma. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu būdu pateikė pareiškėjui nuasmenintą ekspertinio konsultavimo ataskaitą, tačiau pareiškėjas jokių papildomų paaiškinimų, dokumentų nepateikė.

9. Atlikdama Mokėjimo prašymo vertinimą, Agentūra, siekdama nustatyti investicijų vertės atitiktį rinkos vertei, užsakė išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų vertė rinkoje 25 462,59 Eur (neįskaičiuojant PVM), t. y. pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė yra didesnė už pareiškėjo įsigytų analogiškų darbų/prekių rinkos kainą. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.7, 197.1.8 papunkčiais bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 21.1, 110, 111.4 papunkčiais, pareiškėjas buvo informuotas, kad nekompensuojamos 18 907,19 Eur išlaidos, t. y. neskiriama 17 016,47 Eur paramos suma (18 907,19 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas).

10. Įgyvendinimo taisyklių 21.2 ir 23.2 papunkčiuose nurodyta, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 76 punkte. Agentūra, atlikusi ekspertizę, t. y. atsižvelgdama į pareiškėjo deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą.

11. Atsakovas nurodė, jog atitinkamai visų projekto investicijų įsigijimas didžiausiais nurodytais įkainiais nereiškia, kad investicijos atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti. Administravimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kokios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti. Paraiškos XII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punkte pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Paramos sutarties 4.2 papunktyje numatyta, kad investicijos turi būti būtinos projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principus, todėl pareiškėjas turėjo stengtis, kad atlikto pirkimo kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principais. Taigi, gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausiai projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.

12. Nurodė, kad ekspertinio tyrimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Agentūra gali atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą. Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos įsigytos viešo konkurso būdu, pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Ekspertinio tyrimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) yra skirta išimtinai Agentūrai kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą.

13. Pažymėjo, kad apie ekspertizę pareiškėjas buvo informuotas 2015 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu laišku, tačiau iki Sprendimo priėmimo dienos jokių paaiškinimų ar papildomų dokumentų nepateikė. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, yra neobjektyvus, nemotyvuotas ir neaiškus.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 23 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose”, siekdamas gauti paramą Projektui įgyvendinti. Paraiškoje nurodyta, jog bendra projekto vertė 38 7030 Lt, prašoma paramos suma 33 8188 Lt. Paraiškos XII dalies 6 punkte pareiškėjas patvirtino, kad ši suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma.

16. Agentūra su pareiškėju pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė paramos sutartį Nr. 2IM-KV-12-1-011321-PR001 ir Susitarimus dėl šios Sutarties pakeitimo. Paramos sutartimi pareiškėjas Projektą įsipareigojo įgyvendinti iki 2015 m. birželio 25 d., nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, o Agentūra įsipareigojo teisės aktuose ir sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 90 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (Paramos sutarties 1.1, 2, 5.1 punktai). Pagal Paramos sutarties 7 punktą, kartu su mokėjimo prašymu turi būti pateikiami dokumentai, įrodantys, kad išlaidos atitinka išlaidas, nurodytas Sutarties 6 punkte ir Paraiškoje. Kartu su mokėjimo prašymu pareiškėjas turi pateikti išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus, jei mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos dėl tam tikrų priežasčių negali būti kompensuojamos, atitinkama išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai Agentūra informuoja paramos gavėją (Sutarties 9, 10 punktai). Pareiškėjo pareigos numatytos Paramos sutarties 17 punkte, o šio punkto 17.4 papunktis nustato, jog pareiškėjas privalo vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, laikydamasis Sutarties 5.4 punkto reikalavimų, t. y. tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 (toliau – ir Metodika), o prekes, paslaugas ar darbus, kuriems pagal Metodiką nėra nustatyti didžiausieji įkainiai, įsigyti laikydamasis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Pirkimų taisykles.

17. Pareiškėjas 2015 m. vasario 10 d. Agentūrai pateikė pirmą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011321-MP001, kuriame prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas – medinių skulptūrų (14 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), užtvarų (6 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), stacionarių žemėlapių (2 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.), šiukšlių dėžių (18 vnt.), suolų (7 vnt.), laužaviečių (7 vnt.) miškotvarkos projekto, aplinkos tvarkymo (2,69 ha) ir persirengimo kabinų (2 vnt.) įrengimo darbams.

18. 2015 m. birželio 10 d. pareiškėjas pateikė antrąjį mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011321-MP002, kuriame paprašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas – transporto aikštelės (250 kv. m), kūdrų (300 kv. m), pavėsinės po 25 kv. m. (6 vnt.), stalų (7 vnt.), suolų (17 vnt.) įrengimo darbams.

19. 2015 m. liepos 2 d. pareiškėjas pateikė trečią mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011321-MP003, kuriame prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas – rekreacinių takų (660 kv. m), medinių atrakcionų (5 vnt.), lieptų (3 vnt., iš viso 55 kv. m), rodyklių (22 vnt.) įrengimo darbams.

20. Agentūros užsakymu, vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčiais, buvo atlikta užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė. 2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas elektroniniu paštu buvo informuotas, kad buvo atlikta užsakomųjų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė. Pareiškėjui buvo nustatytas penkių darbo dienų terminas papildomiems dokumentams pateikti.

21. 2015 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjo atstovas elektroniniu laišku kreipėsi į Agentūrą, nurodydamas, kad pareiškėjas, teikdamas Mokėjimo prašymą, pateikė visus reikiamus dokumentus.

22. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Agentūra pateikė ekspertinio konsultavimo ataskaitą.

23. 2015 m. spalio 16 d. Agentūra priėmė Sprendimą. Minėtame sprendime nurodė, kad Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka įvertino pareiškėjo Mokėjimo prašymą. Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes, kurių metu buvo išnagrinėti pareiškėjo pateikti pirkimo dokumentai (2015 m. gegužės 18 d. sutartis tarp pareiškėjo ir Š. B., 2015 m. gegužės 18 d. sutartis tarp pareiškėjo ir A. B., 2015 m. birželio 22 d. sąskaita faktūra serija ABA Nr.002 ir 2015 m. birželio 18 d. sąskaita faktūra serija SBA Nr. 003 (toliau – ir Pirkimo dokumentai)). Taip pat nurodė, jog vadovaujantis ekspertizės metu nustatytais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 19 674,70 Eur išlaidos, neįskaitant PVM. Pareiškėjui nekompensuojama 90 proc. netinkamų finansuoti pripažintų išlaidų, t. y. 17 016,47 Eur paramos sumos (18 907,19 Eur x 90 proc.) ir išmokama 22 916,33 Eur suma vietoj prašytos 39 932,80 Eur.

24. Administravimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms).

25. Įgyvendinimo taisyklių 92 punktas nustato, kad vertinant mokėjimo prašymą, nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 93 punktą, įvertinus mokėjimo prašymą, priimamas sprendimas arba išmokėti visą prašomą paramos sumą, arba išmokėti dalį prašomos paramos sumos, arba atmesti mokėjimo prašymą. Nagrinėjamu atveju, buvo priimtas Sprendimas išmokėti dalį pareiškėjo prašomos paramos sumos.

26. Įgyvendinimo taisyklių 21 punkte įtvirtinamos visos sąlygos, kurios yra būtinos, siekiant, kad išlaidos būtų pripažįstamomis tinkamomis kompensuoti. Įgyvendinimo taisyklių 23 punkte nurodomos išlaidos, kurios laikytinos netinkamomis finansuoti.

27. Pareiškėjas teigė, jog visi vykdyti pirkimai buvo atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o itin didelių pastangų reikalavimas iš asmens tam, kad būtų surasta šiek tiek mažesnė pirkimo kaina, yra neprotingas, pažeidžiantis asmens interesus.

28. Teismas pažymėjo, kad Paramos sutarties 4.2 papunktyje nustatyta, kad investicijos turi būti būtinos Projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principus. Paraiškos 6 punkte pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas turėjo stengtis, kad atlikto pirkimo kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje. Teismas pažymėjo, kad netinkamomis finansuoti pripažintos 17 016,47 Eur, išmokėta 22 916,33 Eur paramos suma vietoj prašytos 39 932,80 Eur paramos sumos, todėl pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas neprivalėjo ieškoti šiek tiek mažesnės kainos, laikė nepagrįstais.

29. Teismas vertino, jog Agentūra turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą suabejoti pareiškėjo prašoma išmokėti maksimalia suma. Pripažino, jog nagrinėjamu atveju, Agentūra pagrįstai vadovavosi Administravimo taisyklių 5.10. papunkčiu, kuris nustato, jog kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą. Teismas vertino, jog Agentūra pagrįstai atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.

30. Atsižvelgiant į Administravimo taisyklių 3 punkte pateikiamą tinkamų finansuoti išlaidų apibrėžimą, taip pat būtina įvertinti ar patirtos išlaidos atitinka paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Įvertinęs Paramos sutarties nuostatas, teismas sutiko su Agentūros argumentu, jog investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principais.

31. Agentūra tiek atsiliepime į skundą, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad skundžiamą Sprendimą priėmė įvertinusi Ataskaitos duomenis, pareiškėjo pateiktus dokumentus bei įvertinusi patikros vietoje surinktą informaciją.

32. Pareiškėjo prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, siekiu nustatyti, ar pareiškėjo įrengtų rekreacinių takų, medinių atrakcionų, lieptų ir rodyklių įrengimo kaina (įrengimo investicijų išlaidų vertė) atitinka rinkos kainą. Minėtą ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą teismui pateikė teismo ekspertas dr. D. K.. Teismo ekspertas dr. D. K. atliko objekto apžiūrą, paskaičiavo atliktų darbų vidutinę rinkos kainą ir nustatė, jog pareiškėjo Mokėjimo prašyme nurodyta investicijų vertė 6 618,15 Eur viršijo vidutinę rinkos kainą.

33. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, laikytina, kad ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu. Teismas pažymėjo, kad nei Agentūros pasitelktų ekspertų, nei teismo eksperto išvados nepatvirtino pareiškėjo dalies investicijų išlaidų pagrįstumo, tačiau specialistų UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 40 bei teismo ekspertizės akte pateikiamos investicijų vertės skiriasi ir tarpusavyje.

34. Atsakovas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kad teismo eksperto D. K. atlikta ekspertizės išvada yra neišsami, nepakankama, kad ekspertas naudojo neegzistuojančius darbo kodus, nurodančius didesnes kainas. Teismo posėdžio metu dr. D. K. paaiškino, kad sąmatos eilutėje nurodyti kodai kitokie, nes darbai buvo vertinami ne pagal medžiagų medžiagiškumą, bet pagal vienetų kainas. Kainas lygino su pasiūlymais rinkoje, kuriuos rado internete, kuris pasiūlymas užkliuvo, tą ir lygino, tikslių duomenų neatsimena. Dėl nurodytų didesnių kodų paaiškino, kad jie atsirado, nes buvo paskaičiuoti liepto įrengimui pastoliai. Eksperto teigimu, pastoliai reikalingi norint įrengti lieptą. Negalėjo paaiškinti, kodėl UAB „Sistela“ pateikė paaiškinimą, kad tokiam liepto įrengimui nėra būtini pastoliai, tačiau pažymėjo, jog pastolių paskaičiuota kaina yra tik 102 Eur, todėl sprendė, jog tai nelaikytina ženklia išlaidų suma. Dėl atrakcionų vertinimo nurodė, kad jie buvo vertinti vienetais, o ne atskirais darbais, tačiau pabrėžė, jog dabar vertindamas tokius atrakcionus skaičiuoja ne vienetais, bet kubais ir kvadratais. Atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimus pabrėžė, kad vertinimui naudojo UAB „Sistela“ skaičiavimo programą.

35. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, eksperto dr. D. K. paaiškinimus, atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės, UAB „Sistela“ paaiškinimus, pripažino, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita yra išsamesnė ir tikslesnė, todėl vertino, jog ginčo investicijų vertė turi būti skaičiuojama pagal UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytas vertes.

36. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog atsakovo atliktos UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitos kitose bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nėra pripažintos kaip tinkamos, pažymėjo, jog LVAT nurodęs, kad teismų praktikoje nėra pripažįstama, kad UAB „Civitta“ negali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitų (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017; 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Teismas atkreipė dėmesį, kad šios bylos dalykas yra ne UAB „Civitta“ pateiktos ekspertinio konsultavimo ataskaitos, kuri šioje byloje yra tik įrodymas, nuginčijimas, o Agentūros Sprendimas, kuriame, remiantis UAB „Civitta“ pateiktais duomenimis ir išvada, nustatyta, kad pareiškėjo įsigytų darbų/prekių kaina viršija rinkos kainą ir dėl to pareiškėjui bus sumokėta sumažinta paramos suma.

37. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Sprendime nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kaip konkrečios teisės normos buvo pažeistos ir kokios šių teisės normų taikymo sąlygos, nurodė, jog VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jame esantys viešojo administravimo subjekto patvarkymai yra suprantami, nukreipti į konkretų asmenį, teisiškai ir faktiškai pagrįsti, todėl Agentūros priimtas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

38. Pareiškėjo prašymą įpareigoti Agentūrą išmokėti sumažintos paramos dalį, teismas vertino kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl prašymo netenkino. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi skundo reikalavimai atmestini.

III. 39. Pareiškėjas J. K. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

40.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita yra išsamesnė ir tikslesnė nei byloje paskirto teismo eksperto dr. D. K. atlikta ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas, todėl ginčo investicijų vertė turi būti skaičiuojama pagal UAB „Civitta“ nurodytas vertes.

40.2. Pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išnagrinėtas teismo eksperto atliktos teismo ekspertizės ir UAB „Civitta“ pateiktos ekspertinio konsultavimo ataskaitos skirtumų klausimas. Pareiškėjas pažymi, jog po teismui pateikto ekspertizės akto, Agentūra pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su atlikta teismo ekspertize, tačiau teismas šių dokumentų nepateikė teismo ekspertui susipažinti. Teismo ekspertas tik su nedidele dalimi šių dokumentų susipažino teismo posėdžio metu (2017 m. lapkričio 29 d. garso įrašas – 3 min. 19 sek. – 3 min. 22 sek.). Papildomuose Agentūros paaiškinimuose nurodomi itin konkrečiai išreikšti nesutapimai tarp teismo ekspertizės metu atliktų skaičiavimų ir UAB „Civitta“ skaičiavimų.

40.3. Dėl pažintinių takų medinių konstrukcijų Agentūra (UAB „Civitta“) skirtingo darbų/medžiagų kodo taikymą grindžia tuo, kad galimai buvo naudota nekalibruoti spygliuočių statramsčiai, o teismo ekspertas įkainojo pjautinę spygliuočių miško medžiagą. Agentūros papildomuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, jog tam, kad būtų tiksliai nustatyti medžiagiškumą, reikėtų atlikti laboratorinę ekspertizę, tačiau ji nebuvo atlikta. Teismo posėdžio metu nebuvo prašyta teismo eksperto dėl to papildomai paaiškinti. Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „Civitta“ pasitelkto specialisto atlikti skaičiavimai ir pasirinkti kodai yra tikslesni ir išsamesni.

40.4. Dėl lieptų įrengimo, pažymėjo, kad Agentūra pastolių nebūtiną naudojimą pareiškėjo lieptų įrengimui grindžia 2017 m. liepos 10 d. UAB „Sistela“ raštu Nr. 17-22 „Dėl lieptų įrengimo įkainių taikymo“. Raštą pasirašė UAB „Sistela“ direktorius A. V., kuris nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, todėl neaišku, kokiais motyvais remiantis pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „Sistela“ raštu, o ne teismo eksperto, kuris buvo nuvykęs į lieptų įrengimo vietą bei juos realiai apžiūrėjo, išvadomis.

40.5. Dėl liepto karkaso įrengimo iš tašų, Agentūra skirtingo darbų/medžiagų kodo taikymą grindžia tuo, kad galimai buvo naudota nekalibruoti spygliuočių statramsčiai, o teismo ekspertas įkainojo pjautinę spygliuočių miško medžiagą. Agentūra nurodė, jog tam, kad nustatyti medžiagiškumą, reikėtų atlikti laboratorinę ekspertizę, tačiau ji nebuvo atlikta, todėl neaišku, kodėl buvo remtasi UAB „Civitta“ pasitelkto specialisto skaičiavimais. Be to, Agentūros teigimu, medinių konstrukcijų paviršiai galimai buvo padengti tik antiseptiku, o teismo eksperto naudotas įkainis taikomas paprastų medinių konstrukcijų dažymui aliejiniais dažiais. Agentūros papildomuose paaiškinimuose nurodyta, jog reikėtų atlikti laboratorinę ekspertizę, bet ji nebuvo atlikta.

40.6. Pareiškėjo vertinimu, Agentūros papildomi paaiškinimai dėl netinkamų medžiagų/darbų kodų naudojimo įrengiant medinius takus ir lieptus iš esmės yra paremti prielaidomis, kad įrengiant medinius takus ir lieptus faktiškai buvo panaudotos kitos medžiagos nei teismo ekspertizės ataskaitoje. Tačiau šios prielaidos nepagrįstos jokiomis kitomis aplinkybėmis ar įrodymais.

40.7. Neaišku, kuo remiantis UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje vidutinė rinkos kaina yra mažesnė nei tiekėjų apklausos pažymoje (kuria Agentūra ir UAB „Civitta“ grindžia ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadas). Pažymi, jog tiekėjų apklausos pažymoje vienu atveju nurodoma, kad pateikiama kaina su pristatymu, kitu atveju – be pristatymo. Nėra jokių duomenų, ar UAB „Civitta“ nustatydama pareiškėjo įrengtų rodyklių vidutinę rinkos kainą, vertino rodyklių pristatymą į projekto įgyvendinimo vietą, jų pastatymą. Be to nėra duomenų, ar apklausos pažymą parengę asmenys buvo nuvykę į pareiškėjo projekto įgyvendinimo vietą. Neaišku kuo remiantis buvo nustatyta įrengtų rodyklių vidutinė rinkos kaina.

40.8. Byloje nepateikti įrodymai, jog teismo ekspertas pareiškėjo medinių atrakcionų rinkos vertę būtų nustatęs netinkamai, todėl teismo sprendimas remtis UAB „Civitta“ ekspertinio vertinimo ataskaita, o ne teismo ekspertizės išvadomis, buvo priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių.

40.9. Teisės aktai nereglamentuoja, kokiu būdu turėtų būti įvertinama tam tikrų objektų kaina/vertė. Teismas nepateikia aiškių argumentų, kodėl nėra remiamasi teismo ekspertizės išvadomis. Pareiškėjas nėra įpareigotas ieškoti absoliučiai mažiausios kainos. Pačią mažiausią pirkimo kainą galima surasti tik kreipiantis į visus prekių pardavėjus ir (ar) paslaugų teikėjus, tačiau tokių veiksmų atlikimas faktiškai yra neįmanomas, kadangi pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų bei laiko ir pastangų sąnaudų.

40.10. Teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytas investicijų kainas lygina su UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytomis kainomis, o ne teismo ekspertizės akte nurodytomis kainomis. Pažymi, kad pareiškėjo nurodyta investicijų vertė viršija vidutinę rinkos kainą, tačiau teismo ekspertizės atveju šis skirtumas nustatytas dėl 6 618,15 Eur, o ne 17 016,47 Eur.

40.11. Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Agentūra Sprendime nedetalizavo pagal UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitą nustatytų duomenų bei to, kokias aplinkybes šie duomenys patvirtina ar paneigia. Agentūra tik perrašė ataskaitoje nurodytas pareiškėjo investicijų rinkos kainos viršijimo sumas bei konstatavo faktą, jog pareiškėjas pažeidė paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei pritaikė sankciją. Be to, UAB „Civitta“ parengtoje ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodyta rodyklių vertė nesutampa su tiekėjų apklausos pažymoje nurodyta rodyklių verte, t. y. šiuo atveju apskritai neaišku, kuo remiantis apskaičiuota Sprendime nurodyta rodyklių vidutinė rinkos kaina.

41. Atsakovas Agentūra nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime išdėsto šiuos pagrindinius argumentus:

41.1. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomųjų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir atsižvelgdamas į pareiškėjo deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties naujumo ir kitų požymių investicijų rinkos kainą.

41.2. Pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų.

41.3. Agentūra skundžiamą Sprendimą priėmė įvertinusi ekspertizės duomenis, pareiškėjo pateiktus dokumentus bei įvertinusi patikros vietoje surinktą informaciją.

41.4. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo nagrinėtos pareiškėjo sudarytos pirkimo sutartys, PVM sąskaitos faktūros, komerciniai pasiūlymai, vykta į Projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos.

41.5. Nei Agentūros pasitelktų ekspertų, nei teismo eksperto išvados nepatvirtino pareiškėjo dalies investicijų išlaidų pagrįstumo. Teismas patvirtino, kad teismo eksperto nustatyta vidutinė rinkos kaina neatitinka faktiškai įrengtų investicijų vidutinės rinkos kainos. Sutinka su teismo pozicija, kad UAB „Civitta“ atlikta ekspertizė yra išsamesnė.

41.6. Pažymi, kad teismo ekspertas pripažino, kad atrakcionų kainas apskaičiavo, neatsižvelgdamas į atrakcionams skirtus medžiagų bei darbų kiekius, t. y. visiems atrakcionams pritaikė vienodą įkainį. Teismo eksperto ekspertizės akte nėra pateikta atlikto rodyklių rinkos kainos tyrimo liudijančių dokumentų, todėl nėra aišku, kuo remiantis nustatyta rodyklių be įtvirtinimo 1 vnt. kaina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 42. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Paramos sutarties 26.3 papunktyje nustatyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tada, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu.

43. Įgyvendinimo taisyklių 92 punkte nustatyta, jog vertinant mokėjimo prašymą, nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 21.1 papunkčiu, tinkamomis finansuoti pripažįstamos tik būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje išlaidos. Administravimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos – tai įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant EB ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios EB ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms).

44. Aiškinant Nutarties 43 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nustačius šių sąlygų visumą: 1) faktiškai padarytos išlaidos; 2) projekto įgyvendinimui būtinos išlaidos; 3) išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje nurodytas sąlygas.

45. Paraiškos XII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punkte pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma.

46. Paramos sutarties 4 punkte nustatyti reikalavimai pareiškėjo investicijoms, kurios gali būti kompensuojamos išmokant paramos lėšas. Paramos sutarties 4.2 papunktyje numatyta, kad investicijos turi būti būtinos Projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principus, todėl vykdydamas šias sutarties sąlygas pareiškėjas privalėjo elgtis taip, kad vykdomų pirkimų kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 4 d.).

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Nutarties 23, 32–35 punktuose nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų kontekste, pažymi, kad įvertinant ekspertinio tyrimo tikslus ir teisinius padarinius, kylančius taikant paramos sumažinimo sankciją, vienintelio įrodymų šaltinio – ekspertizės pagrindu, taip pat ir tai, kad tokių išvadų pagrindu priimti sprendimai yra ginčo dalykas teismuose, kur, taikant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą (ABTĮ 56 str. 4 d.), būtina pasisakyti dėl ekspertinio tyrimo procedūrai keliamų reikalavimų. Tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, reikia atsižvelgti į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsta teisė atlikti ekspertinį tyrimą, deranti su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principas). Antra, daromų išvadų pagrįstumas: išvadų pagrindimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškus ir suprantamas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimas (profesinių sprendimų skaidrumo principas). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti. Teisėjų kolegija šioje nutartyje nesiekia pateikti galutinio ekspertiniam tyrimui keliamų reikalavimų, kylančių iš teisės principų ir tiesiogiai teisės aktuose įtvirtintų taisyklių taikymo, sąrašo bei jų aprašymo. Tai tik ad hoc (tik šiuo atveju) vertinimai tiek, kiek tai yra reikšminga šios bylos nagrinėjimui, tačiau plėtotini teismų precedentų.

48. Nutarties 47 punkte nurodyti teisiniai argumentai yra reikšmingi taikant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

49. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad Nutarties 34, 35 punktuose išdėstyti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl teismo paskirtos ekspertizės išvadų ir atsakovo iniciatyva atlikto specialių žinių reikalaujančio tyrimo patikimumo vertinimo įrodinėjimo pirmosios instancijos teisme procese įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

50. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais siekiama tik palankesnio aplinkybių įvertinimo, tačiau jais nepaneigiama išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo kitokiam įrodymų byloje vertinimui (ABTĮ 56 str. 6 d.).

51. Dėl Nutarties 40.4 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Sistela“ direktorius A. V. nėra teismo ekspertas, teismo ekspertizės neatliko, o teikė specialių žinių reikalaujančius duomenis kaip asmuo turintis kvalifikacijos atestatą srityse, kuriose tos žinios buvo aktualios dėl NMA atliekamų veiksmų (žr., https://www.spsc.lt/cms/index.php?option=com_wrapper&view=wrapper&Itemid=418&lang=lt). Įrodymų leistinumo aspektu tokio specialių žinių turinčio asmens teikiamų duomenų panaudojimas atliekamiems NMA vertinimams, o ir įrodinėjant vertinimų pagrįstumą teisme nesukelia jokių procesinių apribojimų, kaip ir teismo eksperto teikiama išvada a priori neturi jokios prioritetinės galios.

52. Vertindama Nutarties 40.11 punkte išdėstytus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad jie nepagrįsti. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).

53. Vertinant šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

54. Šiuo atveju teigti, kad ginčijamas individualus administracinis aktas neatitinka Nutarties 53 punkte pateiktą LVAT praktikoje atskleidžiamą teisės aiškinimą nėra teisinio pagrindo. Agentūra sprendime rėmėsi ekspertinio konsultavimo ataskaitos duomenimis, taigi iš šios ataskaitos pareiškėjas turėjo galimybę žinoti ir vertinti visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes.

55. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Rytis Krasauskas Gintaras Kryževičius