A-438-2559-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A438-2559/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02696-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija .2; 9.3.4; 9.3.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Renatai Barkovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB “Modenus” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Modenus“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcija.

I. UAB „Modenus“ (toliau – pareiškėja, bendrovė) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI, Inspekcija, atsakovė) 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (4.65)-333-2188 „Išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde rėmėsi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 75 straipsnio 4 dalimi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintų Įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčio registrą/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio registro taisyklių (toliau – Taisyklėmis) 47.1 punktu, 471 punktu. Taisyklėse nustatyta, kad AVMI iniciatyva negali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kuriantys (statantys) ilgalaikį materialųjį turtą.

Paaiškino, kad iš skundžiamo sprendimo neaišku, kuo remiantis atsakovė padarė išvadą, kad pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos. Bendrovė buvo įsteigta 2007 m. gegužės mėnesį įgyvendinti investicinį nekilnojamojo turto projektą. Bendrovė iš akcininkų skolintų lėšų 2008 m. sausio 30 d. įsigijo sklypą ir statinius, esančius Puodžių g. 10/Druskininkų g. 8, Kaune. Šiame sklype numatyta pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Bendrovė 2008 m. vasario 19 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą.

Projektavimo sąlygų sąvadas daugiabučiam gyvenamajam namui su automobilių saugykla statyti buvo gautas 2008 m. balandžio 18 d.. Iki 2008 m. spalio 30 d. buvo parengtas planuojamo statyti daugiabučio namo statybos techninis projektas. Kauno miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2009 m. sausio 15 d. pritarė parengtam techniniam projektui ir nusprendė išduoti statybos leidimą. Statybos leidimas Nr. 38-3 GN892-20 gautas 2009 m. sausio 19 d.. Skundžiamu sprendimu pažeidžiama pareiškėjos teisė į PVM atskaitą (PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 2009 m. pradžioje prasidėjo ekonominė krizė, bankai sumažino gyvenamojo būsto įsigijimo finansavimą, stipriai sumažėjo paklausa ir kainos.

Tolimesnis projekto įgyvendinimas tapo nuostolingas. Namas nebuvo pradėtas statyti, tačiau tai negali panaikinti pareiškėjos teisės į PVM atskaitą ir nesuteikia teisės teigti, kad bendrovė nekuria ilgalaikio materialaus turto ar visiškai nevykdo ekonominės veiklos. Rėmėsi Europos Teisingumo Teismo bylomis dėl teisės į PVM atskaitą (bylos C-110/94, C-400/9, C-98/98). Pažymėjo, kad 2011 m. spalio – lapkričio mėnesiais Vilniaus AVMI vykdė pareiškėjos mokestinį tyrimą, buvo pateikti visi su bendrovės veikla susiję finansiniai ir kiti dokumentai nuo pat bendrovės įsteigimo.

Mokestinio tyrimo metu buvo analizuojamas bendrovės PVM apskaičiavimo, deklaravimo teisingumas už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d., 2011 m. lapkričio 16 d. surašytas VMI pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-1234. Dar iki mokestinio tyrimo pareiškėja 2011 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus AVMI pateikė informaciją apie bendrovę, jos vykdomą veiklą, apie kuriamą ilgalaikį materialųjį turtą. Tai, kad bendrovė aktyviai ieško galimybių pradėti suprojektuoto pastato statybas arba parduoti projektą, patvirtina pareiškėjos akcininko susirašinėjimas su potencialiais investuotojais.

Vėliau pareiškėja pateikė duomenis apie patirtas sąnaudas per 2008 – 2010 metus. Iš pateiktų dokumentų turėjo būti akivaizdu, kad bendrovė vykdo ekonominę veiklą, kuria ilgalaikį nekilnojamąjį turtą. Tai, kad šiuo metu nėra pardavimų, yra normali praktika, nes pareiškėja vykdo investicinį nekilnojamojo turto projektą ir patiria investicinio pobūdžio išlaidas, nors kol kas neteikia paslaugų. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio PVMĮ 75 straipsnio komentare nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. centrinis mokesčių administratorius yra išaiškinęs, kad išvada, kad PVM mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) neįsigyja prekių iš ES valstybių narių, turi būti pagrįsta surinktais tai pagrindžiančiais įrodymais, kurių patikimumas yra vertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje.

Tokiais atvejais turi būti nagrinėjama ir vertinama aplinkybių visuma, išvardinamos tirtinos aplinkybės: bendrovė nerandama buveinės vietoje, neteikia ne mažiau kaip 2 kartus iš eilės mokestinių laikotarpių PVM deklaracijų, nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nepateikė pelno mokesčio deklaracijos, neturi samdomų darbuotojų, nemoka mokesčių, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, kai nustatytos kitos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad PVM mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos ir kt. (jų yra 11).

Pareiškėjos nuomone, nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos. Priešingai, pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad bendrovė vykdė ekonominę veiklą, kuria ilgalaikį materialųjį turtą.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime paaiškino, kad su skundu nesutinka.

Rėmėsi PVMĮ 75 straipsnio 3 dalimi. Paaiškino, jog Taisyklių 47.1 punkte nustatyta, kad Inspekcijos iniciatyva iš PVM mokėtojų registro gali būti išregistruojamas PVM mokėtojas, kuris inspekcijos duomenimis nevykdo ekonominės veiklos ir/ar per praėjusius kalendorinius metus ir einamuosius metus neįsigijo prekių iš kitų ES valstybių narių. Inspekcija analizavo pareiškėjos teikiamas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir nustatė, kad pareiškėja ne mažiau kaip 2 iš eilės mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose nedeklaravo prekių tiekimų ar paslaugų teikimų ar prekių įsigijimų iš ES valstybių narių ar nevykdo ilgalaikio turto įsigijimo (statybos) ar prekių (paslaugų) įsigijimo, todėl 2011 m. lapkričio 4 d. išvadoje Nr. (4.65)-451-1489 konstatavo, kad yra pagrindas išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro, nes pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos. Inspekcija 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. (4.65)-46-39557 informavo pareiškėją apie išvadą ir prašė iki 2011 m. spalio 26 d. pateikti laisvos formos raštą apie kuriamą (statomą) ilgalaikį materialųjį turtą, nurodyti ilgalaikio materialiojo turto kūrimo (statybos) pradžią, pabaigą, kokiai veiklai šis turtas bus skirtas arba išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias veiklos nevykdymą (sezoniškumą ar pan.). Pareiškėja buvo įspėta, kad nepateikus prašomos informacijos, vadovaujantis PVMĮ 75 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 47.1. punktu, bus inicijuota išregistravimo ir PVM mokėtojų registro procedūra. Atsakymo iš pareiškėjos Inspekcija negavo. Pareiškėjos teiginys, kad jos atžvilgiu turi būti taikomos Taisyklių 471 punkto nuostatos, nepagrįstas, nes Inspekcija neturi duomenų, kad pareiškėja vykdo ekonominę veiklą, kurdama ilgalaikį materialų turtą. Socialinio draudimo valdybos duomenų bazės duomenimis nuo 2008 m. sausio 3 d. UAB „Modenus“ buvo įdarbinti tik 2 darbuotojui. Pažymėjo, kad pareiškėja neneigia, jog nevykdo statybų. Apie tai liudija pareiškėjos inspekcijai pateiktas 2011 m. rugsėjo 27 d. raštas dėl informacijos apie įmonę, kuriame pareiškėja nurodo, kad akcininkai nusprendė žemės sklypą parduoti. Iš šio rašto matyti, kad pagrindinės pareiškėjos pajamos - tai akcininkų suteiktos paskolos, o ne pajamos, gautos ir pareiškėjos ekonominės veiklos. Prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog skundžiamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Trakų poskyrio 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimas „Išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro“ Nr. (4.65)-333-2188 (toliau – sprendimas). Sprendimą pasirašė poskyrio vedėjas. Sprendime buvo nurodyta, kad, vadovaujantis PVMĮ 75 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo nevykdo ekonominės veiklos ir/ar nevykdo įsigijimų iš kitų ES narių, nuspręsta nuo 2011 m. lapkričio 4 d. UAB „Modenus“ išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro. Vadovaujantis PVMĮ 88 straipsniu nurodyta, kad per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo būtina pateikti Inspekcijai tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR 0600 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29. Nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas.

Teismas pirmiausiai pasisakė dėl skundžiamo sprendimo formos. Sprendimas yra priimtas vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 178 redakcija, kuri patvirtinta 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-124 (su pakeitimais, padarytais 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. VA-101, 2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-17). Šiais įsakymais yra patvirtintos Įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro taisyklės. Įsakymu Nr. VA-124 (su pakeitimais, padarytais 2011 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. VA-101, 2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-17) yra patvirtinta tokių sprendimų forma FR0518. Ginčo sprendimas atitinka formos reikalavimus, todėl jis atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Administracinis aktas - viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas“. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį, viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės).

Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan., nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai. Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovės veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato šios institucijos priimamų administracinių aktų pobūdį ir formą, kuri atsakovei yra privaloma. Šiuo atveju paminėti atsakovės veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kartu su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, vertintini, kaip poįstatyminiai teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009 ir kt.).

Taisyklių 47 – 48 punktuose nustatyti išregistravimo iš PVM mokėtojų registro pagrindai ir tvarka. Sprendimo priėmimo tvarka nustatyta Taisyklių 48.3. punkte. Ginčo sprendime nurodytas išregistravimo pagrindas – atsižvelgiant į tai, kad asmuo nevykdo ekonominės veiklos ir/ar nevykdo įsigijimų iš kitų ES narių.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog dėl to, kad pareiškėja per praėjusius kalendorinius ir einamuosius metus neįsigijo prekių iš kitų ES valstybių narių, ginčo nėra. Todėl pareiškėjai iš sprendimo turinio yra žinoma, kad pareiškėja išregistruota iš PVM mokėtojų registro tik dėl to, kad nevykdo ekonominės veiklos. Vilniaus AVMI Trakų poskyris 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. (4.65)-46-39557 pranešė pareiškėjai, kad mokesčių inspekcijai reikalinga informacija apie kuriamą (statomą) ilgalaikį materialųjį turtą, prašė nurodyti ilgalaikio materialiojo turto kūrimo (statybos) pradžią, pabaigą ir kokiai veiklai šis turtas bus skirtas, arba prašė nurodyti aplinkybes, dėl kurių nevykdoma veikla. Kartu šiuo raštu įspėjo, kad, nepateikus informacijos, bus inicijuota išregistravimo iš PVM mokėtojų registro procedūra. Taigi pareiškėjai buvo žinoma dar iki sprendimo priėmimo, koks klausimas ir pagal kokius teisės aktus bus sprendžiamas. Pareiškėjos atstovas teisme aiškino, kad atsakovės atsiliepime teikiama prieštaringa informacija, nes pradžioje rašoma, kad pareiškėja jokios informacijos neteikė, po to, remiamasi pareiškėjos pateikta informacija. Iš bylos duomenų aišku, kad pareiškėja informaciją apie vykdomą veiklą pateikė 2011 m. rugsėjo 27 d. raštu, o tame rašte ir buvo nurodyta apie vykdomą ilgalaikio materialaus turto kūrimą. Todėl inspekcijos 2011 m. spalio 19 d. rašte ir prašoma pateikti informaciją ne apie bet kokią ekonominę veiklą, o apie tą veiklą, kurią pareiškėja prieš tai buvo nurodžiusi savo 2011 m. rugsėjo 27 d. ir 2011 m. spalio 4 d. rašte ir jo papildyme. Gavusi 2011 m. spalio 19 d. Inspekcijos raštą pareiškėja daugiau jokios kitos informacijos Inspekcijai neteikė. Todėl pareiškėja turėjo galimybę teisingai suprasti 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo turinį, t. y. sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos. Pareiškėjos prašyta pateikti informaciją būtent apie vykdomas statybas, pareiškėja tokios informacijos pateikti negalėjo, nes statybų nevykdo. Iš skundo teismui taip pat matyti, kad pareiškėja skundžiamo sprendimo motyvus ir esmę suprato teisingai, nes pareiškėja teismui pateiktais dokumentais įrodinėja, kad vykdo ilgalaikio materialaus turto kūrimo veiklą.

Dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų registro teisėtumo ir pagrįstumo teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. rugsėjo 27 d. raštu pateikė Vilniaus AVMI informaciją apie įmonę. Šiame rašte paaiškino apie bendrovės vykdomą veiklą. Nurodė, kad bendrovė 2008 02 04 įsigijo sklypą, esantį Puodžių g. 10/Druskininkų g. 8, Kaune, už 2 000 000 Lt su PVM (18 proc.). 2008 12 31 išrašyta debetinė PVM sąskaita-faktūra UAB „Palamidė“ išrašytai PVM sąskaitai-faktūrai KA00445 2008 02 04 pagal 2008 12 31 susitarimą pakeisti žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutartį – 169 491,53 Lt sumai su 18 proc. PVM. Sklypas pirktas iš UAB Palamidė su projektu. Paaiškino, kad sklypo dislokacija buvo tinkama daugiabučio gyvenamojo namo statybai, kad projektas buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracija. Rašte pareiškėja nurodė, kokias sąnaudas ir kada patyrė įgyvendindama projektą, taip pat nurodo, kad 2009 – 2011 m. sąnaudos yra buhalterinės paslaugos, programos nuoma, sutarties su banku pasirašymo sąnaudos, vertimo paslaugos, nuo 2008 m. mokėjo banko palūkanas, taip pat buvo mokamos palūkanos už akcininkų suteiktas paskolas. Rašte pareiškėja nurodė, kad 2009 m. sausio 19 d. gautas statybos leidimas, projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2010 m. pabaigos. Paaiškino, kad vėliau dėl ekonominio nuosmukio dalis akcininkų atsisakė įgyvendinti projektą, 2009 m. akcininkai nusprendė projektą įgyvendinti ne patys, o žemę su projektu parduoti. Nurodė, kad aktyviai ieškoma klientų. Paaiškino, kaip nekilnojamas turtas buvo įsigytas – nurodoma apie banko paskolą ir akcininkų suteiktą paskolą. Prie nurodyto rašto nepridėjo jokių dokumentų (priedai nenurodyti). Pareiškėja teismui pateikė elektroninio susirašinėjimo medžiagą, kuri paaiškina, kad dėl projekto įgyvendinimo vyksta derybos, taip pat kitus dokumentus. Pareiškėja pabrėžė, kad VMI turėjo visus dokumentus apie pareiškėjos vykdomą ekonominę veiklą, nes maždaug tuo pačiu metu vyko pareiškėjos mokestinis tyrimas.

Teismas akcentavo, jog pareiškėja Vilniaus AVMI pateikė 2011 m. spalio 4 d. informacijos apie įmonę papildymą. Šioje informacijoje lentelės forma pateikiamas sąnaudų aprašymas 2008 - 2010 metais. Taip pat nematyti, kad kartu su šiuo raštu būtų teikiami kokie nors dokumentai. Teismui pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2011 01 31 iki 2011 m. rugsėjo 30 d. už buhalterines konsultacijas ir prekės ar paslaugos nuomą, PVM sąskaitą faktūrą 2011 m. gegužės 12 d. už sutartinio įkeitimo lakštų pakeitimų patvirtinimą, už patikrą registruose, 2011 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą už nekilnojamojo turto vertinimą, Vertinimo paslaugų perdavimo-priėmimo 2011 m. balandžio 4 d. aktą (vertintas kiemo rūsys su 6,59 a žemės sklypu, esančiu Puodžių g. 10, Kaune), duomenis apie dirbančius bendrovėje darbuotojus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė paaiškino, kad, prieš priimant skundžiamą sprendimą, buvo surašyta išvada. Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčio mokėtojų skyriaus Trakų poskyrio vyresnysis specialistas surašė 2011 m. lapkričio 4 d. išvadą Nr. (4.65)-451-1489 „Dėl išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje esančioje lentelėje nurodyta, kad PVM deklaracijas pareiškėja teikė, per pastaruosius 12 mėnesių nedeklaravo prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar prekių įsigijimo iš ES valstybių narių, nedeklaravo to ir per praėjusius kalendorinius metus ir einamaisiais metais, PVM deklaracijose nedeklaravo PVM apmokestinamo tiekimo. Išvadoje nurodyta, kad 2011 m. spalio 19 d. išsiųstas įspėjimas dėl išregistravimo iš PVM mokesčių mokėtojų registro. Nurodyta, kad atsakymas negautas, raštas negrąžintas, o telefoninio pokalbio metu bendrovės vadovė paaiškino, kad 2008 m. įsigyti statiniai ir žemės sklypas, nepavyksta suderinti projektų ir veikla nevykdoma, nežino tolimesnės veiklos perspektyvų. Išvadoje nurodyta, kad bendrovėje dirba du darbuotojai (SODRA duomenimis). Nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamas turtas, esantis Puodžių g. 10, Kauno mieste. Išvadoje yra pasiūlymas, atsižvelgiant į tai, kad veikla nevykdoma, PVM mokėtoją UAB „Modenus“ išregistruoti iš PVM mokėtojų registro.

Teismas pabrėžė, jog Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčio mokėtojų skyriaus Trakų poskyrio vedėjas 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. (4.65)-46-39557 UAB „Modenus“ pranešė, kad iki 2011 m. spalio 26 d. pareiškėja turi pateikti laisvos formos raštą apie kuriamą (statomą) ilgalaikį turtą, įspėjo, kad, nepateikus prašomos informacijos, bus inicijuotas išregistravimas iš PVM mokėtojų registro. Toliau VMI pateiktoje medžiagoje yra jau minėti pareiškėjos raštai: 2011 m. rugsėjo 27 d. ir 2011 m. spalio 4 d., tai reiškia, kad tuose raštuose pateikta informacija turėjo būti VMI įvertinta, nors ji gauta dar iki išsiunčiant 2011 m. spalio 19 d. pranešimą su įspėjimu. Iš šio pranešimo turinio matyti, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. rašte esanti informacija buvo įvertinta, nes 2011 m. spalio 19 d. pranešime ir prašoma pateikti konkrečius duomenis apie vykdomą ilgalaikio materialaus turto kūrimą (statybą).

Teismo vertinimu, išsiuntus 2011 m. spalio 19 d. pranešimą, pareiškėja daugiau jokios informacijos neteikė, nors pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 27 d. ir 2011 m. spalio 4 d. raštais pateikta informacija pareiškėjos nebuvo pagrįsta jokiais dokumentais (PVM sąskaitos faktūros, o taip pat ir kita pateikta medžiaga, pateiktos tik teismui), tai buvo tik rašytinių paaiškinimų lygio informacija. Taigi iki priimdama skundžiamą sprendimą VMI turėjo tik šiuos paaiškinimus, dar turėjo 2011 m. spalio 4 d. surašytą pokalbio pažymą su UAB „Modenus“ l. e. p. direktore R. A.. Pastaroji pokalbio metu paaiškino tą patį, kas surašyta pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 27 d. rašte Vilniaus AVMI. Pokalbio pažymoje nurodytas VMI nutarimo pagrindimas dėl skolintų lėšų palūkanų mokėjimo. Šis nutarimas grindžiamas Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsniu ir Vyriausybės 2003 12 09 nutarimu Nr. 1575, nutarta atlikti bendrovės 2007 05 10 – 2010 m. gruodžio 31 d. pelno mokesčio mokestinį tyrimą. Šiame nutarime yra paminėta, kad už kontroliuojamo skolinto kapitalo naudojimą mokamos palūkanos laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir palūkanų dalis neatskaitoma iš pajamų (tai turi reikšmės pelno mokesčio dydžiui). VMI išvadą dėl pareiškėjos išregistravimo patvirtina pareiškėjos teiktos PVM deklaracijos, kurias VMI taip pat vertino, nes tai matyti iš 2011 m. lapkričio 4 d. išvados Nr. (4.65)-451-1489 turinio.

Teismas nustatė, kad Inspekcija atliko UAB “Modenus” mokestinį tyrimą ir 2011 m. lapkričio 16 d. surašė pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-1234. Teismo vertinimu, iš nurodyto pranešimo turinio matyti, kokia veikla pareiškėja užsiėmė 2007 – 2010 metų laikotarpiu. Pareiškėja 2010 m. turėjo sąnaudų už garažų draudimą, mokėjo nekilnojamojo turto mokestį, turėjo buhalterinės veiklos sąnaudų, sąnaudų už konsultacijas, vertinimą, turėjo buhalterinės programos nuomos sąnaudų, mokėjo atlyginimus, pelno sąnaudas ir delspinigius, didžiausią dalį sudarė banko palūkanų sąnaudos, akcininkų paskolų palūkanos, dar turėjo banko mokesčių sąnaudų ir valiutos keitimo sąnaudų. Šių sąnaudų aprašymas nepatvirtina, kad 2010 m. pareiškėja vykdė ekonominę veiklą ar ilgalaikio materialaus turto kūrimo veiklą.

Teismas akcentavo, jog įregistravimo ir išregistravimo iš PVM mokėtojų registro klausimus reglamentuoja PVMĮ. Šio įstatymo (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. sausio 1 d.) 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų“. Būtent šia įstatymo nuostata remiasi Inspekcija, nors ginčo sprendime nurodo PVMĮ 75 straipsnio 3 dalį (taip pat ir atsiliepime). Šio straipsnio 3 dalis iš viso negalioja nuo 2011 m. sausio 1 d., todėl VMI 4 dalį laiko 3 dalimi. Tai, kad taikyta 75 straipsnio 4 dalis, matyti iš minėtos 2011 m. lapkričio 4 d. išvados, nes joje nurodoma, kad atsižvelgiama į tai, kad pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos, taip pat nurodyta ir sprendime. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus: 1) darbo veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje; 2) valstybės ir savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja vykdė ekonominę veiklą, kuri nurodyta minėtoje normoje - naudojosi turto ar turtinių teisių turėjimu (pvz. nekilnojamojo turto nuoma), nes tokių duomenų pareiškėja nepateikė. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 11 dalį, ilgalaikis turtas – daiktai ir kiti nuosavybės teisės objektai, naudojami apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje ilgiau kaip vienus metus (pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes).

Teismas pabrėžė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinis veiksmas, kurį pareiškėja atliko su turimu nekilnojamuoju turtu, yra 2009 m. sausio 19 d. gautas statybos leidimas Nr. 38-3GN 892-20. Tokie veiksmai, teismo nuomone, laikytini pasiruošimu pastato statybai. Tačiau vertinimo paslaugų pirkimas 2011 m. balandžio 4 d. aktu, vadovaujantis nurodytu PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje esančiu apibrėžimu, negali būti pripažintas vykdoma ekonomine veikla. Kitos pareiškėjos nurodomos sąnaudos, tokios kaip paskolų aptarnavimas turint buhalterinių išlaidų, palūkanų mokėjimas, negali būti pripažinta vykdoma ilgalaikio materialaus turto kūrimo veikla, nes Taisyklių 471 punktas konkrečiai nurodo, kad ilgalaikio materialaus turto kūrimu yra būtent statyba. Be to, pareiškėjos atstovas teisme aiškino, kad iš esmės visą šią veiklą vykdo akcininkai, o ne įmonė. Bet kuriuo atveju, tai nėra ekonominė veikla kuriant ilgalaikį materialųjį turtą, nes jo kūrimas sustojo, ir to neneigia pareiškėja, gavus 2009 m. sausio 19 d. statybos leidimą ir nepradėjus statybų.

Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, jog PVMĮ 6 straipsnyje „Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas“ nustatyta: „1. Prekių tiekimu už atlygį šiame Įstatyme laikomas ir ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu šiame Įstatyme laikoma įsigytų ir (arba) importuotų žaliavų ir medžiagų perdirbimo, gamybos ir kitų operacijų, atliekamų PVM mokėtojo jėgomis, ir (arba) įsigytų paslaugų visuma, kurios rezultatas yra naujas ilgalaikio materialiojo turto vienetas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu taip pat laikomas pastato (statinio), naudojamo PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, esminis pagerinimas, nesvarbu, ar šis pastatas (statinys) priklauso PVM mokėtojui nuosavybės teise, ar naudojamas kitais pagrindais (jeigu šio Įstatymo 9 straipsnyje nenustatyta kitaip), ir nesvarbu, ar pastatą (statinį) PVM mokėtojas pagerino savo jėgomis ar įsigydamas paslaugų iš kitų apmokestinamųjų asmenų. 2. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu ilgalaikiam materialiajam turtui pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą“. Taigi, teismo vertinimu, pagal turimą bylos medžiagą nėra pagrindo teigti, kad po 2009 m. sausio 19 d. pareiškėja užsiėmė ilgalaikio materialiojo turto kūrimu, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjos nurodomą Taisyklių 471 punktą, kuris nustato, kad AVMI iniciatyva negali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kuriantys (statantys) ilgalaikį materialųjį turtą. Statybos leidimo gavimas negali būti laikomas statybos pradžia. Teismas pabrėžė, jog pareiškėja neneigia, kad jokių statybos darbų nevykdo ir nevykdys, nes ieško pirkėjų nekilnojamojo turto objektui. Tokia veikla taip pat nelaikytina ilgalaikio materialaus turto kūrimu (statymu), nes nėra jokių duomenų, kad objektą įsigysiantys asmenys jame vykdys statybą.

Dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą teismas konstatavo, jog pareiškėja aiškina, kad ginčo sprendimas atima iš pareiškėjos galimybę pasinaudoti PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta teise. Ši įstatymo norma reglamentuoja veiklą, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas. Šioje 58 straipsnio dalyje pasakyta: „1. PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“. Šiuo atveju dar nesprendžiama dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą, todėl negalima teigti, kad pareiškėja nurodytą teisę praranda. Be to, ir šioje normoje akcentuojama veikla, kuriai naudojamas įsigytas turtas. Pareiškėja, kaip nustatyta, nuo 2009 m. sausio 19 d. tokios veiklos realiai nevykdo, o planuojama ateityje veikla nėra ekonominė veikla PVMĮ prasme. Pareiškėja dar nėra apsisprendusi, kokią veiklą planuoja: statybas ar nekilnojamojo turto pardavimą. Atsakovės atstovė teisme paaiškino, kad pareiškėjai pradėjus vykdyti ekonominę veiklą ar ilgalaikio materialiojo turto kūrimo veiklą, ji vėl galės įsiregistruoti PVM mokėtojų registre. Pareiškėja skunde nurodo, kad aktyviai ieško galimybių pradėti statybas, taigi galimybė įsiregistruoti PVM mokėtojų registre pradėjus tokias statybas atsirastų. Teismo nuomone, pareiškėjos nurodomas Centrinio mokesčių administratoriaus komentaras nepaneigia, o patvirtina VMI padarytas išvadas, nes komentare išdėstytas tik galimas aplinkybių sąrašas, kai yra pagrindas išregistruoti mokesčių mokėtoją iš PVM mokėtojų registro, o to sąrašo 1.11. punkte ir nurodyta, kad galimos ir kitos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad PVM mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos. Teismo nuomone, šiuo atveju VMI vertino būtent tai, ar mokesčio mokėtojas vykdo ilgalaikio materialaus turto kūrimą (statybą), nes jokios kitos ekonominės veiklos pareiškėja ir nevykdo – jokios kitos ekonominės veiklos, kurioje būtų kuriama pridėtinė vertė, pareiškėja nenurodo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo reikalavimo netenkino kaip nepagrįsto.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėja savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišanalizavo visų bylos aplinkybių ir nepasisakė dėl Inspekcijos 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (4.65)-333-2188 priėmusio valstybės tarnautojo kompetencijos ir jam suteiktų įgaliojimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog Inspekcijos sprendimas buvo priimtas ir pasirašytas Inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Trakų poskyrio vedėjo. Taisyklių 48.3 punktas nustato, kad PVM mokėtojai iš PVM mokėtojų registro išregistruojami apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ar jo įgalioto asmens sprendimu. Remiantis Inspekcijos viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. (1.1 )-1 -287 „Dėl įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą / išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro" (2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. (1.1)-1-14 redakcija) 3.2 p., Mokestinių prievolių departamento rajonų poskyrių vedėjai yra įgalioti pasirašyti sprendimus išregistruoti iš PVM mokėtojų registro. Atsakovo nuomone, apibendrinant minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Trakų poskyrio vedėjas, priimdamas ir pasirašydamas Inspekcijos sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Atsakovo vertinimu, vadovaujantis PVM įstatymo 75 str. 3 d. ir Taisyklių 47.1. p. nuostatomis ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija neteisingai pritaikė teisės normas bei nepagrįstai išregistravo Pareiškėją iš PVM mokėtojų registro.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisines prielaidas administraciniam ginčui kilti sudarė Inspekcijos veiksmai – Inspekcija išanalizavo pareiškėjos teikiamas PVM deklaracijas ir nustatė, kad pareiškėja nemažiau kaip 2 iš eilės mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose nedeklaravo prekių tiekimų ar paslaugų tiekimų ar prekių įsigijimų iš ES valstybių narių ar nevykdo ilgalaikio turto įsigijimo (statybos) ar prekių (paslaugų) įsigijimo, todėl 2011 m. lapkričio 4 d. išvadoje Nr. (4.65)-451-1489 konstatavo, kad yra pagrindas išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro (Išvados pagrindu 2011 m. lapkričio 4 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (4.65)-333-2188 „Išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro“).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos bei priimdama sprendimą nesivadovavo Taisyklių 47-1 punktu, kuriame nurodyta, kad Inspekcijos iniciatyva negali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kuriantys (statantys) ilgalaikį materialųjį turtą. Pareiškėja teigia, kad pagal Taisyklių 47-1 punkto nuostatas pareiškėja negalėjo būti išregistruota iš PVM mokėtojų registro Inspekcijos iniciatyva, nes pareiškėjos įsteigimo tikslas, buvo ir yra daugiabučio namo statyba nuo 2008 m. sausio 30 d. pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (adresu Puodžių g. Nr. 10 / Druskininkų g. Nr. 8, Kauno m. sav.).

PVM įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje (2009 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XI-518 redakcija) numatyta, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Vadovaudamasi šiomis PVM įstatymo nuostatomis Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 178 (2008 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) patvirtino Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio registro taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 47.1. punkte numatyta, kad Inspekcijos iniciatyva iš PVM mokėtojų registro gali būti išregistruojamas PVM mokėtojas, kuris Inspekcijos duomenimis nevykdo ekonominės veiklos ir/ar per praėjusius kalendorinius ir einamuosius metus neįsigijo prekių iš kitų ES valstybių narių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjos teiginiai, kad pareiškėjos atžvilgiu turi būti taikomos Taisyklių 471 punkto nuostatos (apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva negali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kuriantys (statantys) ilgalaikį materialųjį turtą), yra nepagrįstas, kadangi byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kad pareiškėja vykdo (vykdė) ekonominę veiklą ilgalaikio materialaus turto kūrimui. Akcentuotina, jog pati pareiškėja pripažįsta, kad nevykdys statybų jai priklausančiame žemės sklype.

Tai patvirtina pareiškėjos Inspekcijai pateiktas 2011 m. rugsėjo 27 d. raštas dėl informacijos apie įmonę, kuriame pareiškėja nurodė, kad akcininkai nusprendė žemės sklypą parduoti. Taip pat iš minėto rašto matyti, kad pagrindinės pareiškėjos pajamos yra akcininkų suteiktos paskolos; o ne pajamos gautos iš Pareiškėjo ekonominės veiklos (b. l. 102). Be to, iš pareiškėjo per paskutinius 12 mėn. iki išregistravimo iš PVM mokėtojų registro Inspekcijai pateiktų PVM deklaracijų matyti, kad pareiškėjas nedeklaravo prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar prekių įsigijimo iš Europos Sąjungos valstybių narių (b. l. 109 – 121).

Akcentuotina ir tai, jog Inspekcija 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. (4.65)-46-39557 informavo pareiškėją apie išvadą dėl pagrindo išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro ir prašė iki 2011 m. spalio 26 d. pateikti laisvos formos raštą apie kuriamą (statomą) ilgalaikį materialųjį turtą, nurodyti ilgalaikio materialiojo turto kūrimo (statybos) pradžią, pabaigą ir kokiai veiklai šis turtas bus skirtas arba išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias veiklos nevykdymą (sezoniškumą ir pan.). Pareiškėja buvo įspėta, jog nepateikus Inspekcijai prašomos informacijos, vadovaujantis PVM įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 47.1 punkto nuostatomis, bus inicijuota išregistravimo ir PVM mokėtojų registro procedūra, tačiau atsakymas iš pareiškėjos nebuvo gautas (b. l. 101).

Aplinkybę, jog ginčui aktualiu laikotarpiu (iki išregistravimo iš PVM mokėtojų registro) pareiškėja nevykdė ekonominės veiklos patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazių pateikta informacija, pagal kurią nuo 2008 m. sausio 3 d. UAB „Modenus" buvo įdarbinti tik 2 darbuotojai ( b. l. 104). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog Inspekcijos 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. (4.65)-333-2188 „Išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro“ yra laikytinas pagrįstu bei teisėtu.

Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat nurodo, jog minėtas Inspekcijos sprendimas buvo priimtas ir pasirašytas viršijant jį priėmusio valstybės tarnautojo įgaliojimus (veikiant ultra vires). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas Inspekcijos sprendimas buvo pasirašytas Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Trakų poskyrio vedėjo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Taisyklių 48.3 punktas nustato, kad PVM mokėtojai iš PVM mokėtojų registro išregistruojami apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ar jo įgalioto asmens sprendimu. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo papildomai pateiktų įrodymų, remiantis Inspekcijos viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. (1.1 )-1 -287 „Dėl įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą / išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro" (2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. (1.1 )-1 -14 redakcija) 3.2 punktu (b. l. 187 – 189), Mokestinių prievolių departamento rajonų poskyrių vedėjai yra įgalioti pasirašyti sprendimus išregistruoti iš PVM mokėtojų registro. Apibendrinant minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Inspekcijos Trakų poskyrio vedėjas, priimdamas ir pasirašydamas Inspekcijos sprendimą veikė savo kompetencijos ribose, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Modenus“ apeliacinį skundą atmesti

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas