2021-03-17 Nr. AB-5461-3-61-3-01358-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2065-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01358-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 51.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Švepelių aušra“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Daisana“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. R2-(VTGI)-857 (toliau – ir 2020 m. vasario 14 d. sprendimas) ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. R2-(VTGI)-1271 (toliau – ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimas) (kartu – ir skundžiami sprendimai).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Bendrovė 2019 m. lapkričio 22 d. Tarybai pateikė pranešimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, kuriuo pranešė, kad Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių aušra“ (toliau – ir Bendrija) ne tik savavališkai eksploatuoja pareiškėjui priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tikslais, bet ir teikia viešąsias paslaugas – geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 11 dalyje nurodytiems abonentams ir vartotojams su atsakingomis institucijomis nesuderintomis ir nepatvirtintomis kainomis, neturėdama viešajai veiklai būtinos licencijos. Atsakovas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu atsisakė pradėti administracinių nusižengimų teiseną Bendrijos atžvilgiu, nes nei viename iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) straipsnių, dėl kuriuose nurodytų pažeidimų Taryba yra įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teiseną, taikymo ribos nėra susijusios su pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių dėl Bendrijos veiksmų vertinimu. Taryba taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas dėl patirtos žalos atlyginimo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Pareiškėjas 2020 m. vasario 28 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, pateikė papildomus dokumentus ir prašė atnaujinti 2019 m. lapkričio 22 d. prašymo Nr. R2–(VTGI)-857 nagrinėjimą, tačiau atsakovas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu atsisakė atnaujinti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. prašymo nagrinėjimą. Atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą ir be pagrindo nusprendė nepradėti administracinės teisenos.

2.2. Bendrija 2017 m. sausio 9 d. su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir AB ESO) sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo (persiuntimo paslaugų) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat su trečiuoju juridiniu asmeniu sudarė sutartį dėl valymo įrenginių priežiūros ir susidariusio dumblo tvarkymo. Po minėtų sutarčių sudarymo pradėjo eksploatuoti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą. Bendrija renka mokesčius iš vartotojų ir abonentų už tiekiamą geriamąjį vandenį ir iš jų dengia geriamojo vandens tiekimo kaštus (apmoka AB ESO sąskaitas už elektrą, sunaudojamą tiekiant vandenį, administravimo ir valymo įrenginių aptarnavimo sąnaudas ir kt., t. y. vykdo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo funkcijas ir renka pinigus neturėdama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos). Atsakovas, neatsižvelgdamas į Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 38 straipsnio 4–5 dalių nuostatas, skundžiamuose sprendimuose nesiaiškino pareiškėjo išdėstytų aplinkybių dėl Įstatymo pažeidimų bei neteisėtos Bendrijos veiklos. Atsakovas nepagrįstai atsisakė vertinti ir (ar) tikrinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Bendrijos veiksmus.

2.3. Taryba, nagrinėdama pareiškėjo prašymus, 2020 m. sausio 7 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-48 (toliau – ir 2020 m. sausio 7 d. raštas) kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), prašydama pateikti informaciją, reikalingą pareiškėjo prašymui nagrinėti. Administracija 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. (5.1.39E)A5-241 (toliau – ir 2020 m. sausio 15 d. raštas), atsakydama į minėtą Tarybos paklausimą, nurodė, kad Bendrija nevykdo Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos. Administracijos 2020 m. sausio 15 d. rašte pateikti duomenys prieštarauja pareiškėjo Tarybai pateiktai informacijai apie Bendrijos vykdomą veiklą, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų patikrinti, ar Administracijos minėtame 2020 m. sausio 15 d. rašte išdėstyta informacija yra teisinga. Taryba netyrė, kokią veiklą de facto (faktiškai) vykdo Bendrija, ar tai veiklai reikalinga geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo licencija. Taryba, atsižvelgdama į Administracijos 2020 m. sausio 15 d. rašte pateiktą informaciją, padarė neteisėtą išvadą, kad Bendrijos veikla nėra licencijuojama, todėl nėra pagrindo taikyti sankcijas, numatytas Įstatymo 38 straipsnyje. Tarybos skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

3. Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (ar) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją. To paties straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams. Pagal Įstatymo 24 straipsnį, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymą ir nuotekų transportavimą, yra licencijuojamas. Taryba licencijas atitinkamai veiklai išduoda neterminuotam laikui juridiniams asmenims, atitinkantiems Įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje (Įstatymo 10 str. 1 d. 11 p., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 str., 6 str. 1 d. 30 p.). Įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi. Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje Tarybai nustatytas funkcijas.

3.2. Taryba 2020 m. sausio 7 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydama pateikti informaciją, ar Įstatymo 3 straipsnio 10 dalies prasme Bendrija vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą (duomenys neskelbtini). Taryba gavo Administracijos 2020 m. sausio 15 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 10 dalies prasme Bendrija nevykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos (duomenys neskelbtini). Taryba, atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad Bendrijos veikla nėra licencijuojama, todėl Taryba teisės aktais neįgaliota imtis veiksmų Bendrijos atžvilgiu. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje, todėl Taryba jokia forma ar būdais nėra įgaliota prižiūrėti, reguliuoti ar stebėti, kaip savivaldybės įgyvendina šią funkciją. Pareiškėjo prašymų pradėti administracinių nusižengimų teiseną Bendrijai pateikimo metu nei Įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nebuvo įtvirtintos Tarybos funkcijos atlikti tam tikrus patikrinimus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, todėl Taryba de fakto neperžengdama savo kompetencijos ribų neturėjo teisės tikrinti Administracijos priimtų sprendimų ar pateiktų išvadų objektyvumo ir įsitikinti, ar Bendrija vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą be licencijos, tuo labiau, kad savivaldybės yra atsakingos už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą savivaldybių teritorijose.

3.3. Taryba turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas, reguliuojančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ir argumentų, suponuojančių tai, kad Tarybos 2020 m. vasario 14 d. sprendimas ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimas pažeidžia VAĮ įtvirtintus principus, todėl skunde dėstomi teiginiai dėl minėtų sprendimų nepagrįstumo ir neteisėtumo yra atmestini kaip nepagrįsti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Tarybos 2020 m. vasario 14 d. sprendimą ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimą bei įpareigojo Tarybą pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą ir 2020 m. vasario 28 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl Tarybos 2020 m. vasario 14 d. sprendimo ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriais atsisakyta pradėti administracinių nusižengimų teiseną Bendrijos atžvilgiu ir atnaujinti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. prašymo nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, UAB „Daisana“ 2019 m. lapkričio 22 d. Tarybai pateikė pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, kuriame nurodė, kad Bendrovei nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas: vandentiekio tinklai 1V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklai 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų šalinimo tinklai 1KF, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų šalinimo tinklai 2KF, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų šalinimo tinklai 3KF, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų šalinimo tinklai 4KF, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai).

Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai su laikinais statiniais, t. y. su gręžiniu, esančiu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), bei nuotekų valymo įrenginiu, esančiu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo infrastruktūrą (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams ir verslo subjektams.

Bendrija 2017 m. sausio 9 d. su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo (persiuntimo paslaugų) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrija nuo 2017 m. sausio 9 d. (po minėtos sutarties su AB ESO sudarymo) pradėjo eksploatuoti vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo infrastruktūrą, įskaitant ir pareiškėjui priklausančius Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus be Bendrovės sutikimo, be jokio juridinio pagrindo. Bendrija pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus eksploatuoja geriamojo vandens tiekimo (duomenys neskelbtini) gyventojams ir nuotekų tvarkymo tikslais, pažeisdama Įstatymą, vykdo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo funkcijas, iš gyventojų renka mokesčius už tiekiamą vandenį ir iš jų dengia geriamojo vandens tiekimo kaštus (apmoka AB ESO sąskaitas už elektrą, suvartotą tiekiant vandenį).

Pareiškėjas minėtu pranešimu apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą prašė patraukti Bendriją administracinėn atsakomybėn dėl pranešime nurodytos veikos (veiksmų padarymo arba neveikimo). Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, priėmė 2020 m. vasario 14 d. sprendimą, kuriame nurodė, kad atsisako pradėti administracinių nusižengimų teiseną Bendrijos atžvilgiu, nes nei viename iš ANK straipsnių, dėl kuriuose nurodytų pažeidimų Taryba yra įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teiseną, taikymo ribos nėra susijusios su pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių dėl Bendrijos veiksmų vertinimu.

Taryba taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas dėl patirtos žalos atlyginimo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Pareiškėjas 2020 m. vasario 28 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą, pateikdamas papildomus dokumentus ir prašydamas atnaujinti 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimo apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą nagrinėjimą, tačiau atsakovas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu atsisakė atnaujinti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. prašymo nagrinėjimą, nurodydamas, kad Taryba nėra įgaliota vertinti ir (ar) tikrinti Administracijos veiksmų ir jų motyvų, atliekant Įstatyme savivaldybei numatytų funkcijų vykdymą.

Taip pat Taryba teisės aktais nėra įgaliota vertinti Bendrijos ir Administracijos veiksmų, nes jie nėra Tarybos reguliuojami ūkio subjektai.

7. Teismas pažymėjo, kad Taryba, nagrinėdama pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (VAĮ 8 str. 1 d.).

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Tarybą ne su prašymu, nesusijusiu su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašydamas priimti administracinį sprendimą, bet, vadovaudamasis ANK nuostatomis, kreipėsi į Tarybą su pranešimu apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas, kreipdamasis į Tarybą su pranešimu apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, siekė, kad galbūt Bendrijos neteisėtais veiksmais (Bendrija galbūt neteisėtai eksploatuoja pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus be jo sutikimo, be jokio juridinio pagrindo) pažeistos jo teisės ir teisėti interesai būtų apginti administracinio nusižengimo tyrimo teisenos nustatyta tvarka.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 11 dalies 30 punktas nustato, kad Taryba nagrinėja administracinio nusižengimo bylas dėl ANK nurodytų administracinių nusižengimų. ANK 589 straipsnio 14 punktas nustato, kad Taryba administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl šio kodekso 323, 324, 325, 326, 327, 328, 329, 330, 331, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Todėl, teismo vertinimu, Taryba gavusi pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą turėjo, vadovaudamasi ANK nuostatomis, vertinti, ar minėtas pranešimas atitinka ANK 590 straipsnio reikalavimus bei spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos Bendrijos atžvilgiu pradėjimo ar nepradėjimo (ANK 591 str.), jos patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, kaip prašymą, nepaisė pareiškėjo valios, suformuluotos jo pranešime apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pranešimas apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą turėjo būti nagrinėjamas ANK nustatyta tvarka ir sprendimas dėl minėto pranešimo turėjo būti priimtas ANK nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nesuteikia atsakovui savo nuožiūra perkvalifikuoti besikreipiančio asmens kreipimosi (prašymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną į prašymą atlikti tam tikrus veiksmus), iš anksto neaptarus tokių veiksmų su besikreipiančiu asmeniu (šiuo atveju pareiškėju), todėl Tarybos veiksmai nagrinėjant pareiškėjo pranešimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą nesuderinami su gero viešojo administravimo principu. Be to, tokie atsakovo sprendimai neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes yra visiškai nemotyvuoti.

10. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas vienašališkai, nesuderinęs su pareiškėju, neteisėtai ir nepagrįstai perkvalifikavęs pareiškėjo pranešimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą į prašymą, pažeidė pagrindines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimamų sprendimų pagrįstumą, todėl Tarybos atliktas pareiškėjo pranešimo apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą nagrinėjimas nebuvo išsamus, atsakovas nepagrįstai, t. y. savavališkai perkvalifikavęs pareiškėjo pareiškimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą į prašymą, nusprendė atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną Bendrijos atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 28 d. prašymu prašė atnaujinti 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimo nagrinėjimą, todėl Tarybos priimtas 2020 m. kovo 10 d. sprendimas susijęs ir su pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimu, jo nagrinėjimu. Kadangi pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimas tinkamai nebuvo išnagrinėtas, neteisėtas ir nepagrįstas yra ir Tarybos 2020 m. kovo 10 d. sprendimas.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, jog šis tikslas būtų pasiektas. ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. Atsižvelgus į tai, teismas nėra saistomas pareiškėjo pateikto teismui skundo reikalavimo pagrindo ribų. Atsižvelgdamas į sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad Tarybos 2020 m. vasario 14 d. sprendimas ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), jo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir LVAT suformuota praktika, yra pagrindas pripažinti skundžiamus sprendimus neteisėtais ir nepagrįstais bei juos panaikinti. Tačiau teismas pabrėžė, kad paminėta teismo išvada nereiškia, jog Taryba, iš naujo spręsdama klausimą dėl pareiškėjo pranešimo ir prašymo, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančių sprendimų. Teismas pažymėjo, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame neišdėstyti, netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai. Kadangi teismo sprendimu panaikinus Tarybos 2020 m. vasario 14 d. sprendimą ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimą liko neišnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimas apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą ir 2020 m. vasario 28 d. prašymas, atsakovas įpareigotas minėtus pranešimą ir prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 12. Atsakovas Taryba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, o bylą nutraukti esant ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies nurodytoms aplinkybėms; jeigu teismas netenkintų Tarybos pirmojo prašymo, prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai neįvertino Tarybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, kompetencijos ir jai įstatymais deleguotų funkcijų, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės aplinkybes priimti optimaliausią sprendimą siekiant Energetikos įstatyme, Įstatyme ir juos detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų tikslų įgyvendinimo, taip pat tinkamai neįvertino 2020 m. vasario 14 d. ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimuose išdėstytų argumentų. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes byla negalėjo būti nagrinėjama specializuotos kompetencijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

12.2. Pareiškėjas pranešimu siekė, kad Taryba pradėtų administracinių nusižengimų teiseną ir pritaikytų atitinkamą ANK straipsnį Bendrijai už galbūt padarytą nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nuostatose nėra numatyta imperatyvios nuostatos, draudžiančios viešojo administravimo subjektui atsisakyti taikyti administracinio nusižengimo teiseną, kai subjektas nėra įstatymu įgaliotas taikyti tokios teisenos, darytina išvada, jog Taryba, atsakydama skundžiamais 2020 m. vasario 14 d. ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimais į pareiškėjo pranešimus apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, vadovavosi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), nepažeisdama teisės aktuose Tarybai deleguotų funkcijų, ir neviršydama savo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijos.

12.3. Teismas nepagrįstai konstatavo ir nurodė, kad Taryba, nesuderinusi su pareiškėju neteisėtai ir nepagrįstai perkvalifikavusi pareiškėjo pranešimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą į prašymą, pažeidė pagrindines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimamų sprendimų pagrįstumą, ir todėl Tarybos atliktas pareiškėjo pranešimo apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą nagrinėjimas nebuvo išsamus. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 30 punktas numato, kad Taryba nagrinėja administracinio nusižengimo bylas dėl ANK nurodytų administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas yra specialus įstatymas, reguliuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus, Taryba geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje vadovaujasi Įstatymu bei kitais su energijos tiekimu ir geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu susijusius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje Tarybai nustatytas funkcijas. Minėto straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kad Taryba pagal kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas dėl ANK nurodytų administracinių nusižengimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje. Vadovaujantis Įstatymu, Taryba pagal kompetenciją gali skirti sankciją už Įstatymo nuostatų pažeidimus tik licencijuojamiems subjektams, t. y. tiems ūkio subjektams, kurie turi geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo licencijas.

12.4. Taryba, įvertinusi, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, 2020 m. sausio 7 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydama pateikti Tarybai informaciją, ar Įstatymo 3 straipsnio 10 dalies prasme Bendrija vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą (duomenys neskelbtini). Taryba 2020 m. sausio 15 d. gavo Administracijos raštą, kuriame nurodyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 10 dalies prasme Bendrija nevykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos (duomenys neskelbtini). Iš šių aplinkybių matyti, kad Taryba ne tik nagrinėjo ir vertino pareiškėjo pranešime išdėstytus argumentus, tačiau vertino ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų veiklos specifiką bei savivaldybių funkciją organizuojant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą (Taryba nagrinėjo raštą, gautą iš Administracijos), kuri deleguota Vietos savivaldos įstatymu. Taryba, nepažeisdama teisės aktuose jai deleguotų funkcijų, išsamiai bei pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo pranešimą vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis ir nurodė, kad nėra kompetentinga pradėti administracinę teiseną dėl pareiškėjo pranešime išvardintų aplinkybių Bendrijos atžvilgiu, t. y. kad Bendrija galbūt neteisėtai eksploatuoja pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus be jos sutikimo, o taip pat tiekia vartotojams geriamąjį vandenį bei teikia nuotekų tvarkymo paslaugas neturėdama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos. Vien tai, kad Taryba argumentuotai bei pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo procedūrą, bei papildomai pateikė argumentus susijusius su Įstatymo taikymu, savaime nereiškia, jog Tarybos sprendimas yra neteisėtas. ANK nuostatose nėra imperatyviai įtvirtinta viešojo administravimo subjekto atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną privaloma sprendimo forma bei tai, jog institucija teikdama atsisakymo motyvus neturi teisės pasisakyti dėl susijusių aplinkybių.

12.5. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. ANK 589 straipsnio 14 punkte įtvirtinti nusižengimai, dėl kurių Taryba įgaliota pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolą. ANK 590 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kurioje buvo gautas pranešimas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai (ANK 590 str. 3 d.). Teismas išnagrinėjo Tarybos skundžiamus sprendimus dėl pareiškėjo kreipimosi į Tarybą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo ir siekio inicijuoti administracinio nusižengimo bylos teiseną Bendrijos atžvilgiu, todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl galbūt įvykdyto administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas ir jame nurodytos aplinkybės yra susijusios su administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimu bei pagrindu įpareigoti instituciją, kuriai suteikti įgalinimai pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ją pradėti. Tokie teisiniai santykiai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.).

12.6. Pozicijos, jog institucijų sprendimų, kuriais atsisakyta pradėti (nepradėta) administracinių nusižengimų teisena, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-85/2014, 2015 m. sausio 23 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-10/2015, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-81/2016, 2016 m. birželio 21 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-30/2016), o taip pat ir LVAT (2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. I2-4656-281/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02703-2020-9), kuria iš esmės panašioje situacijoje atsisakė priimti to paties subjekto UAB „Daisana“ skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti administraciniam teismui. Teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje pažymėjo, jog Taryba, priimdama sprendimus, gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, ANK nustatyta tvarka turintis teisę pradėti administracinio nusižengimo tyrimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje akcentuota, kad nurodytu atveju pareiškėjo reikalavimas ir skundžiamas sprendimas kyla ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o iš teisinių santykių dėl administracinio nusižengimo teisenos (pagrindo pradėti ar nepradėti tokią teiseną), nes Taryba ginčijamu sprendimu pareiškėjo pranešimo pagrindu administracinės teisenos nepradėjo. Teismas nurodė, kad šiuo atveju skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką bei įvertinus teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų ir teisinį reguliavimą, galima teigti, jog teismas skundžiamu sprendimu bylą išnagrinėjo pažeidžiant rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

12.7. Taryba, įgyvendindama jai suteiktas galias ir priimdama skundžiamus sprendimus, laikėsi nustatytų procedūrų, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, tinkamai taikė tiek įstatymų, tiek poįstatyminių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, neviršijo suteiktų galių, todėl skundžiami sprendimai laikytini teisėtais bei pagrįstais, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla nutraukta vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Nagrinėjamu atveju teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, netinkamai vertino skundžiamų sprendimų turinį.

13. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad skundė atsakovo veiksmus dėl Viešojo administravimo įstatymo netinkamo vykdymo, taip pat atsakovo vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei finansinių sankcijų taikymo. Ginčų dėl baudų skyrimo nagrinėjimas pagal Įstatymo 38 straipsnį priskirtas administraciniam teismui. Kad tai yra priskiriama administraciniam teismui, patvirtina ir atsakovo patvirtintas 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 03E-237 „Nutarimas dėl sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo 2014 m. vasario 10 d. Nr. 03-44“. Pareiškėjas vadovavosi atsakovo 2020 m. liepos 3 d. rašte Nr. R2-(TT)-3928 nuoroda: „Šis Tarybos raštas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui“ ir skundė atsakovo veiksmus vadovaudamasis VAĮ ir ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 10 punktų bei Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 10 punkto teisės normomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. vasario 14 d. ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimų, kuriais atsisakyta pradėti administracinių nusižengimų teiseną Bendrijos atžvilgiu ir atnaujinti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. prašymo nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, panaikino Tarybos 2020 m. vasario 14 d. ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimus bei įpareigojo Tarybą pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą ir 2020 m. vasario 28 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

16. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą, be kita ko, grįsdamas tuo, kad byla išnagrinėta pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Atsakovo teigimu, pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimu siekė, kad Taryba pradėtų administracinių nusižengimų teiseną ir pritaikytų atitinkamą ANK straipsnį Bendrijai už galbūt padarytą nusižengimą.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. Tarybai pateiktą pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, prieina prie išvados, kad pareiškėjas iš esmės siekė, jog reaguojant į jo pranešimą būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena ir Bendrija būtų patraukta administracinėn atsakomybėn dėl pranešime nurodytos veikos (Bendrija galbūt neteisėtai eksploatuoja pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus be jo sutikimo, be jokio juridinio pagrindo). Taip pat, atsižvelgusi į tai, kad Tarybos skundžiamas 2020 m. vasario 14 d. sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, o Tarybos ginčijamas 2020 m. kovo 10 d. sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo 2020 m. vasario 28 d. prašymą atnaujinti 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimo nagrinėjimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarybos priimtas 2020 m. kovo 10 d. sprendimas tiesiogiai susijęs su pareiškėjo 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimo nagrinėjimu.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai. Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi į Tarybą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir siekė inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų (ANK) reglamentuojama asmens pareiškimo dėl galimai įvykdyto administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Įvertinus pareiškėjo skunde suformuluotus ir pareikštus reikalavimus, konstatuojama, jog pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Teismų įstatymo 12 str. 3 d.), ką panašiose bylose spręsdama teismingumo klausimus yra konstatavusi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-85/2014; 2015 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-10/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81/2016), o taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017; 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-629/2020).

20. Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

21. Tikrinamu atveju pareiškėjo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą pagal nusižengimo padarymo vietą (ANK 622 str. 1 d., 628 str. 1 d.) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams (ABTĮ 22 str. 1 d., 69 str. 1 d. 2 p., 146 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė