00b0cbee-bbb8-4fa0-b2e8-eb14ec171cf8 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.Proceso Nr.e2-142-717 (S) 2-69-3-15202-2016-9/2017m.Procesinių sprendimų kategorija: 3.4.5.12; 2.6.10.2.4; 3.2.3.8; 3.2.3.9; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m.vasario 6 d.Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona ValentukevičiÅ«tė, sekretoriaujant ŽydrÅ«nei Mitkevičienei, Ievai Mikalauskaitei,dalyvaujant: ieÅ¡kovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovei, advokatei Kristinai Mikolaitei, atstovaujančiai pagal antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimÄ ,nedalyvaujant ieÅ¡kovei R.

P. ir atsakovei notarei Z. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. P. ieÅ¡kinį atsakovei notarei Z. K. dėl žalos atlyginimo irn u s t a t ė:ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu (l. 1-7) prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės 12 605,00 EUR turtinės žalos ir 4000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ teismo posėdyje iÅ¡sakė ir pareiÅ¡kėjos atstovė.IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje, o jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2011-09-06 mirė jos motina A. O. P.. Ä®statymo nustatyta tvarka ji kreipęsi į notarę Z. K. dėl motinos palikimo priėmimo. Notarė 2011-09-23 iÅ¡davė ieÅ¡kovei liudijimÄ , patvirtinantį, kad ji po motinos mirties priėmė palikimÄ . IeÅ¡kovės mama nuo (duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su jos tėvu J. P..Atsakovė 2012-04-04 iÅ¡davė J.

P. nuosavybės teisės liudijimÄ , patvirtinantį, kad jis yra pergyvenęs A. O. P. sutuoktinis ir jam priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto. Kaip bendras santuokoje įgytas turtas buvo įvardintos piniginės lėšos ir indėlis AB „Swedbank“. IeÅ¡kovei paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas 2012-04-11 į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir į ½ dalį piniginių lėšų bei indėlio. Notarė jai neiÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimo į kitÄ motinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto dalį, t.y. sodo žemės sklypÄ , sodo namÄ ir garaÅ¾Ä .

Å is turtas buvo registruotas tėvo vardu, tačiau Å¡is turtas nebuvo įregistruotas kaip J. P. asmeninė nuosavybė. IeÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į šį turtÄ , tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas. Paveldėti šį turtÄ jai buvo aktualu nuo 2012-07-01 ji ketino parduoti paveldėtÄ turtÄ ir įsigyti savo asmeninį bÅ«stÄ kitame mieste, kur buvo jos darbo vieta. Tokiu bÅ«du ji nuo 2011-12-06 iki 2013-12-09 negalėdama disponuoti paveldėtu turtu patyrė žalÄ , t.y. prarado darbines pajamas ir socialines iÅ¡mokas: galimybę gauti stipendijÄ , pensijÄ , darbo užmokestį.

Å i žala sudaro 9 354,73 EUR. ŽalÄ dėl netektos galimybės įsigyti bÅ«stÄ ji vertina 900,00 EUR, o visÄ turtinę žalÄ vertina 12 605 EUR. Mano, kad Å¡i žala atsirado dėl neprofesionalios notarės veiklos, įstatymų ir etikos normų nesilaikymo. Be to, dėl tokio notarės netinkamo elgesio ji patyrė ir psichologinę traumÄ , nes ne tik negalėjo iÅ¡vengti paskolų, susijusių su bÅ«sto nuoma, bet ir iÅ¡gyveno nuolatinę grėsmę prarasti darbÄ ir galimybę įsigyti bÅ«stÄ .

Dėl to dar labiau suprastėjo jos sveikata. Dėl to neteko 20 400 pajamų, susijusių su atlyginimu už darbÄ ir 11 900 Lt socialinių iÅ¡mokų. Dėl to ji taip prarado galimybę turėti nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä , prarado galimybę pasididinti netekto darbingumo pensijos dydį.Tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Toliau paveldėjimo klausimai buvo tvarkomi Vilniuje esančiame notarų biure. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Ji, dalyvaudama 2016-11-22 parengiamÄ jame teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad iÅ¡duodama ieÅ¡kovei paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ vadovavosi galiojančiais įstatymais, jų nepažeidė, todėl neprivalo ieÅ¡kovei atlyginti žalÄ .

Prašė vadovautis jos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais motyvais.Atsiliepime į ieÅ¡kinį (l. 102-105) nurodė, kad ieÅ¡kovės dėl notarės neveikimo kaltinimas yra nepagrįstas ir nesuprantamas. Ji 2011-09-23 priėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ motinos A. O. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimÄ ir užvedė paveldėjimo bylÄ . Ä® jÄ 2012-03-13 kreipėsi A. O. P. pergyvenęs sutuoktinis J. P., praÅ¡ydamas iÅ¡duoti liudijimÄ Ä¯ jam priklausančiÄ turto dalį.

Paveldėti sutuoktinės turto jis nepageidavo. Nuosavybės teisės liudijimas į J. P. priklausančiÄ turto dalį buvo iÅ¡duotas 2012-04-04, t.y. į mirusiosios vardu AB „Swedbanke“ esančias pinigines lėšas. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu jai 2012-04-11 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į likusiÄ Â½ dalį piniginių lėšų AB „Swedbanke“ bei ½ dalį buto (duomenys neskelbtini). Notarė iÅ¡ ieÅ¡kovės 2013-08-12 gavo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ½ dalį santuokoje mirusiosios vardu įgyto turto, registruoto pergyvenusio sutuoktinio vardu, t.y.

į dalį žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) bei garažo (bokso) (duomenys neskelbtini). Pagal šį praÅ¡ymÄ paveldėjimo teisės liudijimo ieÅ¡kovei notarė neiÅ¡davė, apie tai 2013-08-19 paaiÅ¡kindama raÅ¡tu. Å iame raÅ¡te ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovės tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini) , todėl notarų rÅ«mų patvarkymu paveldėjimo byla 2013-09-30 buvo perduota vykdyti Vilniaus notarams. Notarų rÅ«mų prezidiumo 2012-01-26 nutarimo 11.1 69-me punkte nustatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarÄ ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo, dėl mirusiojo dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismÄ .

LR notariato įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, Å¡iam sutinkant gali bÅ«ti iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nurodyto įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. J. P. nesutiko atskirti mirusiajai jo vardu įregistruotos turto dalies, kas ir tapo kliÅ«timi iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ turto dalį.

IeÅ¡kovei tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu buvo paaiÅ¡kintos Å¡ios įstatymų nuostatos, todėl notarė mano, kad ji savo pareigÄ atliko tinkamai, kaip numato galiojantys įstatymai. IeÅ¡kovė į teismÄ nesikreipė, tuo prisiimdama vėlyvo teisių į palikimÄ Ä¯forminimo rizikÄ .Mano, kad nėra pagrindo jos veiksmams taikyti CK 6.246 straipsnio reikalavimų, nes ji neatliko veiksmų, nurodytų Å¡io straipsnio dispozicijoje. IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje pateikti įrodymai, jų vertinimas ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės. J.

P. ir A. O. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (l. 10). O. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o J. P. – (duomenys neskelbtini) (l.12, 95).Atsakovė 2012-04-04 iÅ¡davė J. P. nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ pinigines lėšas „Swedbanke“ (l. 34-35) po A. O. P. mirties. IeÅ¡kovei paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ kitÄ turto dalį iÅ¡davė 2012-04-11 (l. 36-40). IeÅ¡kovė 2013-08-02 kreipėsi į notarę, kad ji iÅ¡duotų paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ po A.

O. P. mirties į žemės sklypÄ , sodo pastatÄ ir stoginę bei garaÅ¾Ä , kurie yra įregistruoti jos tėvo vardu (l. 41). Notarė 2013-08-19 raÅ¡tu (l.

42) atsakė, kad į praÅ¡omÄ turtÄ paveldėjimo teisės liudijimo neiÅ¡duos, nes visų pirma turi bÅ«ti atskirta mirusiosios turto dalis bendrame turte nuo pergyvenusio sutuoktinio turto dalies. Tokį liudijimÄ notaras gali iÅ¡duoti tik pergyvenusio sutuoktinio sutikimu. Notarė nurodė tvarkÄ kaip tai turėtų bÅ«ti padaryta, t.y. ieÅ¡kovės tėvas turėtų atvykti į jos kontorÄ ir pasiraÅ¡yti sutikimÄ , kurio pagrindu notarė iÅ¡duotų paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tik po to, kai Å¡is nuosavybės teisės liudijimas bÅ«tų įregistruotas turto registre ir mirusioji bÅ«tų įvardinta ½ dalies turto savininke, notarė ieÅ¡kovei galėtų iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Taip pat nurodė, kad jeigu J. P. nesutiktų atvykti ir duoti tokį sutikimÄ , ieÅ¡kovė galėtų kreiptis į teismÄ . Garažo ir žemės sklypo su statiniais neįtraukimas į ieÅ¡kovei 2012-04-11 iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ yra ne notarės apsirikimas, o notarė iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ tik į tÄ turtÄ , į kurį prašė ieÅ¡kovė.Žemės sklypas, sodo pastatas esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas (duomenys neskelbtini) iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo buvo įregistruoti J.

P. vardu (l. 50-54). Ieškovei nuo 2013-04-10 iki 2033-07-03 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (l. 55). Ieškovė pateikė kitus dokumentus apie savo negalias, tačiau nepateikė priežastinį ryšį įrodančių įrodymų tarp jos susirgimų ir notarės neteisėtų veiksmų (l. 57-58).Ieškovė 2015 metais buvo keldinama iš gyvenamųjų patalpų V. (l.8-9, 21-25).Ieškovė nuo 2008-09-22 buvo priimta į VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro poliklinikos ir dieninio stacionaro skyrių gydytojo vaikų neurologe 0,5 etato (l.17).

Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2012-02-20 DĮK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu (l.19). Vilniaus miesto VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriaus įsakymu ji 2014-09-26 buvo atleista iš vaikų neurologės pareigų (l. 72).L. S. 2014-07-14 ieškovei pranešė, kad jeigu ji nesumokės nuomos mokesčių, su ja bus nutraukta nuomos sutartis (l. 77).Iš Kauno teritorinės darbo biržos pažymos (l.

26) seka, kad ieškove nuo 2015-03-31 buvo registruota darbo biržoje.Bylos faktinės aplinkybės yra tai, kad ieškovės tėvai yra A. O. P.ir J. P.. Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Visas turtas, dėl kurio ieškovė pareiškė pretenzijas jį paveldėti buvo įgytas jos tėvų santuokos metu. Turto dalys: žemės sklypas, sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini)ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti ieškovės tėvo vardu. Ieškovės motina mirė (duomenys neskelbtini).

Po jos mirties ieÅ¡kovė kreipėsi į notarę Z. K., kad bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtÄ : butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas, esančias banke. Po A. O. P. mirties pas notarę kreipėsi ir jÄ pergyvenęs sutuoktinis, tačiau jis nepageidavo paveldėti sutuoktinės turto, jis notarei pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti liudijimÄ Ä¯ jam priklausančiÄ turto dalį. Atsakovė 2012-04-04 iÅ¡davė pergyvenusiam sutuoktiniui nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ pinigines lėšas.

IeÅ¡kovei 2012-04-11 notarė iÅ¡davė paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ Ä¯ likusiÄ Â½ dalį piniginių lėšų ir ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė pakartotinai 2013-08-02 kreipėsi į notarę, kad bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į likusiÄ turto dalį - žemės sklypÄ , sodo pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Ä® šį turtÄ notarė atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , motyvuodama tuo, kad Å¡is turtas yra įregistruotas pergyvenusio sutuoktinio vardu, jis nepriėmė palikimo po sutuoktinės mirties ir atsisakė atskirti jai priklausančiÄ turto dalį, kuriÄ galėtų paveldėti ieÅ¡kovė, vadovavosi LR notariato įstatymo 40,52 straipsniais bei Notariato rÅ«mų prezidiumo 2012-01-26 nutarimo 11.1 69 punktu.

IeÅ¡kovė mano, kad notarės atsisakymas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ motinai jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko ji patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovė nepateikė detalių skaičiavimų dėl ko susidarė žala, jos negalima apskaičiuoti ir pagal jos pateiktus padrikus raÅ¡ytinius įrodymus. Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.CK 6.245 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Žalos atlyginimui bÅ«tinos sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys kaip pažeidėjo veiksmų rezultatas, kaltė ir dėl to atsiradusi reali žala (nuostoliai).IeÅ¡kovė mano, kad dėl notarės atsisakymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ jos velionei motinai jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , buvo pažeistos jos teisės, nes ji negalėjo Å¡io turto parduoti ir įsigyti butÄ kitame mieste. Ji buvo priversta nuomotis kitas gyvenamÄ sias patalpas, dėl to, kad negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos tame mieste jai buvo apsunkinta teisė įsidarbinti, gauti atlyginimÄ bei socialines iÅ¡mokas.IeÅ¡kovė neįrodė, kad dėl notarės veiksmų – tai, kad ji neiÅ¡davė paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo į visÄ ieÅ¡kovės velionei motinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , buvo pažeistos jos teisės (CPK 178 straipsnis).Kaip buvo nustatyta byloje, ieÅ¡kovės motinos vardu buvo įregistruoti piniginiai indėliai bankuose bei butas (duomenys neskelbtini), o tėvo vardu – žemės sklypas, sodo namas ir garažas.

IeÅ¡kovės tėvas atsisakė paveldėti turtÄ po sutuoktinės mirties, jis tik pasiėmė iÅ¡ notarės nuosavybės paveldėjimo liudijimÄ , t.y. liudijimÄ tik jam, kaip sutuoktiniui priklausančiÄ turto dalį. Jis atsisakė atskirti turto dalį mirusiosios sutuoktinės vardu iÅ¡ to turto, kuris buvo įregistruotas jos vardu. Dėl to tokia turto dalis negalėjo bÅ«ti įregistruota mirusiosios vardu, o ieÅ¡kovė negalėjo Å¡io turto paveldėti. Notarė pagrįstai vadovavosi LR notariato įstatymo 40, 52 straipsniais ir atsisakė iÅ¡duoti ieÅ¡kovei paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ Ä¯ Å¡iÄ turto dalį.

IeÅ¡kovei notarė iÅ¡aiÅ¡kino teisę kreiptis į teismÄ dėl motinai priklausiusios dalies atskyrimo iÅ¡ bendrosios turto dalies, tačiau ieÅ¡kovė tokia teise nepasinaudojo. Notarė negali aiÅ¡kinti ir taikyti įstatymų, reglamentuojančių paveldėjimo teisinius santykius plečiamai, t.y. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimus į tÄ turtÄ , kuris nėra įregistruotas palikėjo vardu arba pati savarankiÅ¡kai (be teismo sprendimo) nustatyti tokio turto dalis. Notarė jai priskirtas pareigas įvykdė pilnai, spręsdama ieÅ¡kovės paveldėjimo klausimus, vadovavosi galiojančiais įstatymais, nepažeidė nei etikos, nei pareiginių nuostatų, neatliko ieÅ¡kovės atžvilgiu kitokio pobÅ«džio neteisėtų veiksmų, todėl ji negali atsakyti dėl to, jeigu ieÅ¡kovė patyrė nuostolių ar kitokių nepatogumų ar emocinių iÅ¡gyvenimų.

Dėl tų priežasčių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti tik tada, kai neįvykdomos įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėti veiksmai) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai ar sutartys draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Bylinėjimosi iÅ¡laidos, jų paskirstymas.Kadangi atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės nepriteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos valstybei, nes jai antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimu (l. 97-98) buvo suteikta 100 procentų teisinė pagalba.Iš ieškovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio išlaidų sumos.Atsakovė neprašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, dėl to šis klausimas nebuvo apsvarstytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:ieškovės R.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei notarei Z. K. dėl žalos atlyginimo atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . TeisėjaOna ValentukevičiÅ«tė