Legislator Case Law & Legislation
00b0be24-c8a9-4bf0-b595-91a2e1c015a9 AI generated

00b0be24-c8a9-4bf0-b595-91a2e1c015a9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 00b0be24-c8a9-4bf0-b595-91a2e1c015a9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-1076/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21969-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.3; 1.1.8.1.1; 1.2.6.1.2.1; 1.2.6.2.2; 1.2.14.3.2.3; 1.2.21.1.2; 1.2.21.1.3; 1.2.22.1.1; 1.2.23.2.2.2;1.2.29.1.1; 2.1.2.4; 2.1.4.11.3.1; 2.1.4.11.4; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1;2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.15.4; 2.3.2.2.13; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Agatai Minkel, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistiesiems E. M., R.

Legislator headnote

AI generated

00b0be24-c8a9-4bf0-b595-91a2e1c015a9 · Lietuvos apeliacinis teismas: ir M. R., o ne vėliau kaip nuo 2015 metų balandžio mėnesio I. S. ir M. A., taip pat nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys. Tęsdamas vadovavimÄ nusikalstamam susivienijimui ir pats tiesiogiai dalyvaudamas jo veikloje, R. M. parengė nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos į Norvegijos Karalystę – planÄ , paskirstė užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams: asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-1076/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21969-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.3; 1.1.8.1.1; 1.2.6.1.2.1; 1.2.6.2.2; 1.2.14.3.2.3; 1.2.21.1.2; 1.2.21.1.3; 1.2.22.1.1; 1.2.23.2.2.2;1.2.29.1.1; 2.1.2.4; 2.1.4.11.3.1; 2.1.4.11.4; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1;2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.15.4; 2.3.2.2.13; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Agatai Minkel, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistiesiems E. M., R.

M., R. A. G., G. V., I. S., M. R., M. A., gynėjams advokatams Linui Belevičiui, Egidijui Blažiui, Vincui Pacevičiui, Ričardui GirdziuÅ¡ui, Nerijui Strazdui, specialistei Audronei Verseckaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. M., R. A. G., G. V., I. S., M. R., M. A., nuteistojo E. M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o ir nukentėjusiojo T. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dais subendrintos ir R. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. R. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus iÅ¡teisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dais subendrintos ir E. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. E. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus iÅ¡teisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dais subendrintos ir G.

V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. G. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. I. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bÅ«du subendrintos ir I. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. I. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus iÅ¡teisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams, pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir M. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. M. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bÅ«du subendrintos ir M. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas Å¡eÅ¡eriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintÄ bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jÄ iÅ¡ dalies pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, M.

A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. M. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Solidariai iš R. M., E. M., M. R. ir G. V. nukentėjusiajam T. B. priteista 8 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Solidariai iš R. M. E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. nukentėjusiesiems T. B. ir T. K. priteista po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. K. civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo atmesta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. M. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip 2014 metų rudenį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ , kartu su E. M. organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ bendrai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, Å¡ias medžiagas kontrabandos bÅ«du gabenti į Norvegijos Karalystę, ten vėliau realizuoti ir taip daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytÄ dienÄ , organizuodamas nusikalstamÄ susivienijimÄ , sutelkė jo dalyvius ir taip į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, įsitraukė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ne vėliau kaip nuo 2015 metų sausio mėnesio G.

V. ir M. R., o ne vėliau kaip nuo 2015 metų balandžio mėnesio I. S. ir M. A., taip pat nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys. Tęsdamas vadovavimÄ nusikalstamam susivienijimui ir pats tiesiogiai dalyvaudamas jo veikloje, R. M. parengė nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos į Norvegijos Karalystę – planÄ , paskirstė užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams: asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G.

V., nurodydamas pastariesiems nuo 2014 metų rudens, tiksliau nenustatytos dienos, Norvegijos Karalystėje užsiimti kontrabandos būdu atgabentų labai didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu įgijimu, laikymu, gabenimu ir tolesniu realizavimu. Taip pat nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir G. V. nusikalstamoms veikoms daryti užverbuoti tuo metu Norvegijos Karalystėje gyvenančius T. B. ir T. K. bei, naudojantis jais, pardavinėti narkotines medžiagas.

Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, R. M. organizavo nusikalstamo susivienijimo narių ir T. B. bei T. K. susitikimus, kurių metu sprendė nusikalstamai veikai vykdyti svarbius klausimus, susijusius su atsiskaitymu už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat sprendė konfliktines situacijas, kilusias su narkotinių medžiagų pirkėjo tarpininkais, bei, pasitelkdamas nenustatytus nusikalstamo susivienijimo narius, pastariesiems nurodydamas plėšimo bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį „Land Rover Discovery“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (Å vedijos Karalystės registracijos numeris), priklausantį D. B., – užtikrino nusikalstamos veikos tęstinumÄ ir nusikalstamo susivienijimo autoritetÄ kitų asmenų atžvilgiu. R. M. ne tik organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ , bet ir pats tiesiogiai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. 2015 metų sausio–vasario mėnesiais, tiksliau nenustatytÄ dienÄ , vykdydamas kito nusikalstamo susivienijimo vadovo E. M. nurodymÄ , į Å¡io nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų, turinčių autoritetÄ kriminaliniame pasaulyje, susitikimÄ atvežė T.

B.. Susitikimo, vykusio automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie prekybos centro „Prisma“, esančio Kaune, Jonavos g. 60 (toliau – PC „Prisma“), metu R. M. kitam nusikalstamo susivienijimo vadovui paaiÅ¡kino savo veiksmų, plėšimo bÅ«du užvaldant automobilį „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motyvus, o kitam nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui E. M. pritarus tokiems veiksmams, kartu su juo įtvirtino nusikalstamo susivienijimo autoritetÄ kitų asmenų atžvilgiu.

Taip pat R. M., kartu su E. M. tęsdamas vadovavimÄ nusikalstamo susivienijimo veiklai, 2015 m. balandžio 24 d. organizavo nusikalstamo susivienijimo narių G. V., I. S., M. R., M. A. susitikimÄ su T. B. ir T. K., turėdamas tikslÄ juos įbauginti, kad tęstų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ . Organizuodamas šį susitikimÄ , sutelkė nusikalstamo susivienijimo narius, kurie, neturėdami leidimo laikyti ir neÅ¡ioti Å¡aunamuosius ginklus, į susitikimÄ atsigabeno Å¡aunamuosius ginklus: pistoletÄ â€žBaikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu bÅ«du perdirbant Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletÄ â€žIZH-79-8“ (toliau – ir pistoletas „Baikal“) ir du pistoletus „Browning“, kurie yra savadarbiai Å¡aunamieji ginklai, perdirbti iÅ¡ pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“ (toliau – ir pistoletai „Browning“), bei kitus žmonėms žaloti skirtus įrankius – peilius, teleskopines lazdas – ir pats, neturėdamas leidimo laikyti ir neÅ¡ioti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , atsigabeno į susitikimÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pusiau automatinį pistoletÄ â€žZoraki M906“, skirtÄ Å¡audyti dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais (toliau – ir pusiau automatinis pistoletas „Zoraki M906“).

Taip R. M. ir E. M. iniciatyva nusikalstamas susivienijimas buvo reorganizuotas į Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ . Tęsdamas vadovavimÄ Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariams ir pats tiesiogiai dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., prie prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, K. BarÅ¡ausko g. 66A (toliau – ir PC „Molas“), R. M. pirmasis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ T. B., taip nurodydamas ir kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ T.

B. bei T. K. ir atimti jiems laisvę, turint tikslÄ Ä¯bauginti ir taip priversti toliau platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. 1.1. R. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas užverbuoti nusikalstamoms veikoms daryti Norvegijos Karalystėje legaliai gyvenantį T. B., susitikimo su juo metu panaudodamas apgaulę ir apgaulingai žadėdamas Norvegijos Karalystėje vykdyti trinkelių gamybos ir klojimo verslÄ , susitarė su T. B., kad pastarasis savo namuose apgyvendins R.

M. parinktÄ asmenį, t. y. nusikalstamo susivienijimo narį asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuris, R. M. teigimu, T. B. tiksliau iÅ¡aiÅ¡kins trinkelių verslo detales. R. M., žinodamas, kad nei jis pats, nei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nevykdys jokios legalios veiklos, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdys R. M. nurodymus ir neteisėtai disponuos narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, apgaule siekdamas į Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯traukti T.

B. ir taip platinant narkotines ir psichotropines medžiagas naudotis T. B. gyvenamÄ ja vieta, jo užsienio kalbos mokėjimu, automobiliu ir žiniomis apie NorvegijÄ , nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvykti į Norvegijos Karalystę pas T. B. ir jį užverbuoti nusikalstamoms veikoms daryti. 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas R. M. nurodymus dėl T. B. verbavimo, panaudodamas apgaulę, užverbavo T.

B. nusikalstamoms veikoms daryti ir vėliau, naudodamasis susiformavusiu T. B. priklausomumu ir pažeidžiamumu, vertė dalyvauti darant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, Norvegijos Karalystėje, panaudodamas psichologinį smurtÄ (netiesioginius grasinimus), užverbavo T. K. nusikalstamoms veikoms daryti ir, naudodamasis susiformavusiu T.

K. priklausomumu ir pažeidžiamumu, vertė jį dalyvauti darant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. R. M., tęsdamas veiksmus, nukreiptus į prekybÄ Å¾monėmis, 2015 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, iÅ¡kvietė T. B. į susitikimÄ , vykusį prie greitojo maisto restorano „McDonalds“, esančio Kaune, Savanorių pr. 321A. Susitikimo metu R. M. kartu su kitu nusikalstamo susivienijimo nariu G. V., naudodamasis T.

B. priklausomumu dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ir pažeidžiamumu, nurodant, kad T. B. dalyvauja darant nusikalstamÄ veikÄ ir neturi kito pasirinkimo, tik tęsti bendrus veiksmus, taip pat naudodamas psichologinį smurtÄ â€“ remdamasis savo, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovo, autoritetu bei sudarydamas bauginančiÄ aplinkÄ , užtikrindamas kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų buvimÄ prie susitikimo vietos, nurodė T. B. kelių savaičių laikotarpiu sumokėti 8 000 eurų kaip nuostolių dėl prekybos narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis atlyginimÄ .

T. B. surinkus 8 000 eurų, Å¡iuos pinigus užvaldė. R. M., tęsdamas veiksmus, nukreiptus į prekybÄ Å¾monėmis, po 2015 m. kovo 28 d. įvykusio asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaikymo Norvegijos Karalystėje, 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Kauno mieste, Å ilainių mikrorajone, iÅ¡kvietė į susitikimÄ T. B. ir T. K.. Susitikimo metu naudodamasis susiformavusiu T. B. bei T. K. priklausomumu ir pažeidžiamumu, taip pat naudodamas grasinimus fiziÅ¡kai susidoroti su jais, rÅ«gÅ¡timi sužaloti T.

B. bei T. K. artimuosius, verbavo T. B. ir T. K. nusikalstamai veikai – neteisėtam disponavimui narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagoms – vykdyti, nurodydamas, kad jie privalo vykti į Norvegijos Karalystę, ten tęsti prekybÄ narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir tam naudoti asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas. Verbuodamas T. B. ir T. K., nurodė, kad kartu su jais į Norvegijos Karalystę vyks nusikalstamo susivienijimo narys G.

V., kaip asmuo, kontroliuosiantis T. B. ir T. K. veiksmus, duosiantis nurodymus dėl konkrečių narkotinių ir psichotropinių medžiagų realizavimo kiekių ir bÅ«dų. Taip R. M., panaudodamas apgaulę ir naudodamasis nukentėjusiųjų T. B. bei T. K. priklausomumu ir pažeidžiamumu, taip pat grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius ir jų artimuosius, verbavo T. B. ir T. K. nusikalstamai veikai daryti. 1.2. R. M. pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2014 metų rudens, tiksliau nenustatyto laiko, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo narių veiklai, nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G.

V. neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V., vykdydami nusikalstamo susivienijimo narių bendrÄ tikslÄ â€“ gauti neteisėtas pajamas, nuo 2014 metų rudens naudodami nusikalstamai veikai daryti užverbuotus T. B. bei T. K., neteisėtai įgydavo, laikydavo, gabendavo ir parduodavo labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Taip pat R. M., vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G.

V., nurodė neteisėtai įgytas įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas paslėpti (neteisėtai laikyti) savo paties sugalvotose slėptuvėse ir taip apsaugoti Å¡ias medžiagas nuo aptikimo, turint tikslÄ jas vėliau realizuoti, bei pats dalyvavo slepiant psichotropines medžiagas. R. M., 2014 m. gruodžio pabaigoje–2015 m. sausio pradžioje bÅ«damas Oslo mieste, Norvegijos Karalystėje, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, į Oslo priemiestį, miÅ¡kÄ prie vaikų darželio, esančio Tomm Murstadbakken 2, neteisėtai atgabeno, ten įrengtoje slėptuvėje paslėpė ir neteisėtai laikė apie 15 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino.

Taip pat nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pardavinėti Å¡ioje slėptuvėje paslėptas psichotropines medžiagas, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasitelkdamas nusikalstamoms veikoms daryti užverbuotÄ T. K., iÅ¡ Å¡ios slėptuvės paimdavo ir gabendavo bei pardavinėjo įvairius kiekius psichotropinės medžiagos. Taip per laikotarpį nuo tada, kai R. M. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai atgabeno ir neteisėtai paslėpė (laikė) psichotropines medžiagas, iki slėptuvės aptikimo iÅ¡ Å¡ios slėptuvės buvo iÅ¡platintas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, o likusiÄ dalį – 3,6 kg – neteisėtai, turint tikslÄ parduoti, laikomų miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 2 817,8 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2015 m. balandžio 24 d. rado ir išėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos.

Taip pat R. M., vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams ir pats tiesiogiai dalyvaudamas darant nusikalstamas veikas, 2015 m. sausio–vasario mėn., tiksliau nenustatytu laiku, susitikimo su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. A. G. metu nurodė jam automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta slėptuvė, nuvykti į Ispanijos Karalystę ir iÅ¡ R. M. nurodytų, tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – apie 20 kg – narkotinės medžiagos haÅ¡iÅ¡o (kanapių dervos), jį paslėpti slėptuvėje ir taip neteisėtai nugabenti į Oslo miestÄ , Norvegijos Karalystę, bei perduoti nusikalstamo susivienijimo nariui asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, o iÅ¡ narkotinių medžiagų realizavimo gautus pinigus atgabenti į Lietuvos RespublikÄ .

Vykdant R. M. nusikalstamÄ sumanymÄ , R. A. G. ne vėliau kaip 2015 m. vasario 27 d. į Norvegijos Karalystės Oslo miestÄ atgabeno labai didelį kiekį – apie 20 kg – narkotinės medžiagos haÅ¡iÅ¡o (kanapių dervos), paslėpto automobilyje, ir automobilį perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad iÅ¡imtų narkotines medžiagas ir paruoÅ¡tų jas realizuoti. Tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , R. M. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui G.

V. vykti į Norvegijos Karalystę ir Trondheimo mieste nenustatytiems asmenims realizuoti dalį – apie 5 kg – atgabento hašišo (kanapių dervos) bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, žinioje buvusios psichotropinės medžiagos metamfetamino. G. V. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, realizavus dalį narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos) ir dalį asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėtos psichotropinės medžiagos metamfetamino, R. A.

G., paslėpęs iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus – apie 450 000–500 000 Norvegijos kronų (47 890–53 211 eurų) – atgabeno į Lietuvos RespublikÄ ir perdavė R. M.. Taip pat R. M. neteisėtai savo ir nusikalstamo susivienijimo nario asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, žinioje turėjo (laikė) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos haÅ¡iÅ¡o (kanapių dervos), likusios nuo R. A. G. atgabentos partijos, ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytÄ labai didelį kiekį metamfetamino.

Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas,, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. ankstesnius nurodymus dėl narkotinių medžiagų paslėpimo ir neteisėto jų laikymo turint tikslÄ vėliau parduoti, 2015 m. kovo pabaigoje, ne vėliau kaip kovo 28 d., iÅ¡ T. K. gyvenamosios vietos paėmė 959 g kanapių dervos (haÅ¡iÅ¡o) ir 3 392,8 g metamfetamino. Šį labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos neteisėtai atgabeno į Oslo priemiestį, miÅ¡kÄ , esantį prie Utfartsveien gatvės, ir, pasitelkdamas į pagalbÄ nusikalstamoms veikoms daryti užverbuotÄ T.

K., nurodė pastarajam jas palėpti slėptuvėje, o pats tuo metu rūpinosi, kad atliekamų veiksmų nepastebėtų pašaliniai žmonės. Taip R. M., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V., neteisėtai įgyjant, gabenant, laikant ir platinant labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, bei pats tiesiogiai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. 1.3.

R. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. pabaigoje tyrimo metu nenustatytam asmeniui Norvegijos Karalystėje neatsiskaičius su nusikalstamo susivienijimo nariu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl susidariusios skolos laikydamas atsakingu D. R. ir bÅ«damas įsitikinęs, kad automobilis „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. R., siekdamas įtvirtinti savo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo autoritetÄ ir atgauti pinigines lėšas, nurodė tyrimo nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams pagrobti minėtÄ automobilį. 2015 m. sausio 16 d., apie 16.00 val., tyrimo nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai, panaudodami Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ â€“ ir taip atimdami galimybę automobilio „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui nukentėjusiajam D.

B. prieÅ¡intis, plėšimo bÅ«du užvaldė automobilį „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9 125 eurų vertės, ir jame buvusį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žApple iPhone 5S“, 630 eurų vertės, padarydami bendrÄ 9 755 eurų turtinę žalÄ . Užvaldę automobilį nusikalstamo susivienijimo nariai šį automobilį perdavė R. M.. R. M., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2015 m. sausio 24 d. šį automobilį atvarė T. B., nurodydamas jį užregistruoti savo ar artimųjų vardu.

Kartu su automobiliu R. M. atgabeno ir T. B. perdavė netikrÄ dokumentÄ â€“ automobilio „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Å¡vedų kalba, nurodydamas jÄ panaudoti ir automobilį registruoti VĮ „Regitra“. 1.4. R. M. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir siekdamas įbauginti jo nurodymams nepaklususius T. B. ir T. K., per nusikalstamo susivienijimo narį G. V. 2015 m. balandžio 22–24 d.

Kaune organizavo susitikimÄ su nukentėjusiaisiais T. B. ir T. K.. R. M. apie rengiamÄ susitikimÄ informavo kitÄ nusikalstamo susivienijimo vadovÄ E. M., kuris sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius M. R., M. A. bei I. S. ir užtikrino Å¡aunamųjų ginklų neteisėtÄ atgabenimÄ Ä¯ susitikimÄ . G. V. sutarus su nukentėjusiaisiais T. B. ir T. K. dėl susitikimo laiko ir vietos prie PC „Molas“, R. M., veikdamas pagal iÅ¡ anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu E. M. suderintÄ planÄ , 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su G.

V., ginkluotu peiliu, atvyko į susitikimo vietÄ , ir, neturėdamas leidimo, atsigabeno ir su savimi laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pusiau automatinį pistoletÄ â€žZoraki M906“ bei peilį. Tuo metu kitas nusikalstamo susivienijimo vadovas E. M. ir susivienijimo nariai M. R., M. A. ir I. S., bÅ«dami ginkluoti neteisėtai laikomais pistoletu „Baikal“ ir dviem pistoletais „Browning“, peiliais, teleskopine lazda, atvyko į susitikimo vietÄ kitu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, sustoję netoliese, laukė R.

M. signalo. R. M., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrÄ tikslÄ Ä¯bauginti T. B. ir T. K., dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir siekdamas priversti juos toliau platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, kartu su G. V. pirmasis susitiko su T. B. ir T. K.. Siekdamas duoti signalÄ netoliese buvusiems bendrininkams, sudavė smÅ«gius T. B. ir, tęsdamas bendrus veiksmus, veikdamas kartu su kitais privažiavusiais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., I.

S. ir M. A., sudavė daug smÅ«gių T. B., grasino jam Å¡aunamuoju ginklu, įremdamas pistoletÄ Ä¯ galvÄ , ir bendrais veiksmais, naudodamas fizinį smurtÄ , grasinimus Å¡aunamuoju ginklu, pasodino T. B. į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ketino iÅ¡gabenti T. B. iÅ¡ vieÅ¡osios vietos į tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , kad jį įbaugintų. Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino ir taip baugino T. K., o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M.

R. ne mažiau kaip du kartus sudavė smÅ«gius T. K. į galvÄ ir bendrais veiksmais pasodino jį į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir R. M., ir Å¡iuo automobiliu ketino iÅ¡gabenti T. K. iÅ¡ vieÅ¡osios vietos į tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ . Taip, panaudoję smurtÄ , neteisėtai atėmė T. K. ir T. B. laisvę. 1.5. R. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį pistoletÄ â€žZoraki M 906“ su iÅ¡sukta vamzdžio pertvara ir panaikintu numeriu, kuris skirtas Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais Å¡oviniais ir kuris buvo užtaisytas trimis pramoninės gamybos 9 mm kalibro Å¡oviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis.

Šį ginklÄ ir Å¡ovinius 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., neteisėtai atgabeno prie PC „Molas“ ir neteisėtai laikė iki tol, kol asmens kratos metu ginklas ir Å¡audmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigÅ«nų.

2. E. M. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip 2014 metų rudenį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ , kartu su R. M. organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ bendrai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, Å¡ias medžiagas kontrabandos bÅ«du gabenti į Norvegijos Karalystę, ten jas realizuoti ir taip daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų.

Nuo 2014 metų rudens, tiksliau nenustatytos dienos, kartu su R. M. organizuodamas nusikalstamÄ susivienijimÄ , pasitelkdamas R. M., sutelkė jo dalyvius ir taip į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, per R. M. įsitraukė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas,, ne vėliau kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio per R. M. įsitraukė G. V., nuo 2015 metų sausio mėnesio į nusikalstamÄ susivienijimÄ E. M. įtraukė M. R., o ne vėliau kaip nuo 2015 metų balandžio mėnesio įtraukė I.

S. ir M. A.. Å io nusikalstamo susivienijimo veikloje ne vėliau kaip nuo 2015 m. sausio 16 d. dalyvavo ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys. Tęsdamas vadovavimÄ nusikalstamam susivienijimui ir bÅ«damas aukÅ¡tesnio lygmens vadovu, E. M. per kitÄ nusikalstamo susivienijimo vadovÄ R. M. organizavo neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų gabenimÄ kontrabandos bÅ«du į Norvegijos Karalystę, neteisėtÄ jų laikymÄ , turint tikslÄ realizuoti, ir pardavimÄ .

Taip R. M., veikdamas pagal bendrÄ su E. M. suderintÄ planÄ , vykdė tiesioginius nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos į Norvegijos Karalystę organizavimo veiksmus: paskirstė vaidmenis ir užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V., naudojant apgaulę, naudojantis priklausomumu ir pažeidžiamumu užverbavo T. B. ir T. K. nusikalstamoms veikoms daryti ir neteisėtai gabeno, laikė ir pardavė labai didelius kiekius narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

BÅ«damas aukÅ¡tesnio lygmens nusikalstamo susivienijimo vadovu, E. M. sprendė tik nusikalstamos veikos vykdymui ir nusikalstamo susivienijimo veiklai svarbius klausimus, susijusius su konfliktine situacija, kilusia su narkotinių medžiagų pirkėjo Norvegijos Karalystėje galimu tarpininku. Spręsdamas Å¡iÄ konfliktinę situacijÄ , kilusiÄ dėl kito nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. nurodymu užvaldyto automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis savitomis kriminalinio pasaulio taisyklėmis ir vidine Å¡io nusikalstamo susivienijimo drausme, į susitikimÄ iÅ¡kvietė R.

M., kuris į susitikimÄ , vykusį 2015 metų sausio–vasario mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie PC „Prisma“, atgabeno tuometį faktinį automobilio valdytojÄ T. B.. Atvykdamas į Å¡io nusikalstamo susivienijimo vadovų ir kitų nenustatytų asmenų, turinčių autoritetÄ kriminaliniame pasaulyje, susitikimÄ E. M. pasitelkė nusikalstamo susivienijimo narį M. R., atliekantį apsaugos funkcijas. Susitikimo metu iÅ¡klausė R. M. paaiÅ¡kinimus, kad automobilis užvaldytas kaip narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkėjo skolos garantas ir grÄ Å¾inus skolÄ automobilis gali bÅ«ti grÄ Å¾intas.

Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir siekdamas bendro tikslo – pelno gavimo – E. M. priėmė lemiamÄ sprendimÄ , kad automobilis R. M. veiksmais užvaldytas pagrįstai ir nebus grÄ Å¾intas. Tokiu sprendimu E. M. užtikrino nusikalstamo susivienijimo veiklos tęstinumÄ ir įtvirtino Å¡io nusikalstamo susivienijimo autoritetÄ kitų asmenų atžvilgiu. Toliau vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir spręsdamas tik svarbiausius klausimus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo veiklos užtikrinimu ir tęstinumu, E. M. 2015 m. balandžio 24 d.

R. M. per G. V. organizavus susitikimÄ su T. B. ir T. K., naudodamasis vidine nusikalstamo susivienijimo drausme, sutelkė kitus susivienijimo narius I. S., M. R. ir M. A.. Vadovaudamasis savitomis kriminalinio pasaulio taisyklėmis ir naudodamasis kriminalinio pasaulio konfliktų sprendimo metodais, užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, vykdami į susitikimÄ , apsiginkluotų Å¡aunamaisiais ginklais: pistoletu „Baikal“ ir dviem pistoletais „Browning“, kitais žmonėms žaloti skirtais įrankiais – peiliais, teleskopinėmis lazdomis – ir taip reorganizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ Ä¯ Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ .

Vadovaudamas sutelktiems nusikalstamo susivienijimo nariams ir veikdamas pagal susitarimÄ su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M., E. M., turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti T. B. ir T. K., 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., atvyko prie PC „Molas“, kur, sulaukęs R. M. signalo – smÅ«gių sudavimo T. B., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais panaudojo fizinį smurtÄ , grasinimus ginklu bei peiliu ir neteisėtai atėmė T. B. bei T. K. laisvę, pasodino juos į automobilius ir ketino iÅ¡gabenti iÅ¡ vieÅ¡osios vietos, siekdami juos įbauginti, kad toliau vykdytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ . 2.1.

E. M. pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ , 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo veiklai ir bÅ«damas aukÅ¡tesnio lygmens vadovu, per R. M. ir jo pasitelktus kitus nusikalstamo susivienijimo narius asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V. nuo 2014 metų rudens, tiksliau nenustatytos dienos, organizavo labai didelių kiekių narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimÄ , gabenimÄ Ä¯ Norvegijos Karalystę, jų laikymÄ ir pardavimÄ .

Taip E. M. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai R. M., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, G. V. Norvegijos Karalystėje laikotarpiu nuo 2014 metų rudens iki 2015 metų balandžio vidurio neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų. Taip pat E. M., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, priimantis lemiamus sprendimus dėl nusikalstamo susivienijimo veiklos, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais R.

M., G. V., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, Norvegijos Karalystėje įrengtose slėptuvėse neteisėtai, turėdami bendrÄ tikslÄ parduoti, laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie vaikų darželio, esančio Tomm Murstadbakken 2, 3,6 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 2 817,8 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos 2015 m. balandžio 24 d. rado ir išėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos; slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie Utfartsveien gatvės, labai didelį kiekį – 959 g – kanapių dervos (haÅ¡iÅ¡o) ir labai didelį kiekį – 3 392,8 g – metamfetamino, kurį 2015 m. balandžio 21 d. rado ir paėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos. 2.2.

E. M. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad R. M. per G. V. organizavus susitikimÄ su T. B. ir T. K., 2015 m. balandžio 24 d. veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir siekdamas įbauginti R. M. nurodymams nepaklususius T. B. ir T. K., sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius M. R., M. A. ir I. S.. Užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai į susitikimÄ vyktų specialiu automobiliu, kuris registruotas trečiojo asmens vardu ir nėra siejamas su nusikalstamo susivienijimo nariais, o nusikalstamo susivienijimo nariai į susitikimÄ nesivežtų asmens dokumentų, mobiliojo ryÅ¡io telefonų, taip pat užtikrino Å¡aunamųjų ginklų – pistoletų – neteisėtÄ gabenimÄ Ä¯ susitikimÄ .

Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir veikdamas pagal iÅ¡ anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintÄ planÄ , 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., E. M. kartu su M. R., M. A. ir I. S. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į susitikimo vietÄ â€“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie PC „Molas“ – ir atsigabeno pistoletÄ â€žBaikal“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro Å¡oviniai, du pistoletus „Browning“, kuriuose buvo po 8 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ Å¡ovinių, bei 42 vienetus „Browning“ 9 mm kalibro Å¡ovinių dėžutėje ir 9 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ Å¡ovinių pakete bei, sustoję netoliese, laukė R.

M. signalo. R. M. ir G. V. susitikus su T. B. bei T. K. ir davus signalÄ â€“ sudavus smÅ«gius T. B., E. M., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais R. M., I. S. ir M. A., sudavė daug smÅ«gių T. B. į įvairias kÅ«no vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant Å¡aunamuoju ginklu, t. y. įremiant pistoletÄ T. B. į galvÄ , E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį pasodino į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

E. M., vykdydamas bendrÄ sumanymÄ iÅ¡gabenti T. B. iÅ¡ vieÅ¡osios vietos ir jį įbauginti, automobilyje laikė suėmęs T. B. už kaklo, M. A., sėdėdamas iÅ¡ kitos T. B. pusės, užtikrino, kad pastarasis negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , automobiliu iÅ¡važiavo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir ketino iÅ¡gabenti T. B. iÅ¡ vieÅ¡osios vietos. Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G.

V. peiliu grasino T. K. jį baugindamas, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau kaip du kartus sudavė smÅ«gius T. K. į galvÄ ir taip neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį pasodino į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir R. M., ir Å¡iuo automobiliu ketino iÅ¡gabenti T. K. iÅ¡ vieÅ¡osios vietos į tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ . Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. K. netrukus policijos pareigÅ«nų buvo sustabdytas prie PC „Molas“ ir T.

K. buvo iÅ¡laisvintas, o automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. B. policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas Kaune, Topolių g., prie namo Nr. 18, ir T. B. buvo iÅ¡laisvintas. 2.3. E. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo įgyti ir neÅ¡iotis Å¡aunamuosius ginklus, ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d., neteisėtai įgijo savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ Nr. A2857, kuris pagamintas savadarbiu bÅ«du perdirbant buvusios Čekoslovakijos pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletÄ â€žCZ 92“, ir aÅ¡tuonis 6,35 mm kalibro „Browning“ Å¡ovinius.

Šį ginklÄ ir Å¡audmenis 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai neÅ¡iojosi ir apie 12.30 val. neteisėtai atsinešė prie PC „Molas“, ten toliau neÅ¡iojosi su savimi iki tol, kol sulaikymo metu, bėgdamas nuo policijos pareigÅ«nų, šį ginklÄ ir Å¡audmenis iÅ¡metė S. ir R. Samulevičių gatvėje ties namu Nr. 3, kur ginklas ir Å¡audmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigÅ«nų. 2.4. E. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo platinti, Kaune, prie namo, esančio Islandijos pr. 61, automobiliu „Audi A8“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno dvi melsvos spalvos tabletes su logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 6-EAPB, bei 5 tabletes, kuriose yra 0,411 g psichotropinės medžiagos MDMA, kur šios psichotropinės medžiagos 2015 m. balandžio 24 d., apie 23.00 val., buvo rastos automobilio apžiūros metu.

3. R. A. G. pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2015 metų vasario–kovo mėnesiais, veikdamas R. M. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo naudai ir pats nebÅ«damas nusikalstamo susivienijimo nariu, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos (haÅ¡iÅ¡o). 2015 m. sausio 5 d. jis sudarė fiktyviÄ automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kaip automobilio pirkėjÄ nurodydamas T.

E. K., nors faktiÅ¡kai automobilį įgijo savo reikmėms. Tęsdamas savo veiksmus ir turėdamas tikslÄ užmaskuoti, kad automobilis faktiÅ¡kai priklauso jam, 2015 m. vasario 18 d. organizavo dar vienos fiktyvios automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ , kuria tariamai automobilį iÅ¡ T. E. K. pirko V. P.. R. A. G., turėdamas tikslÄ neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo specialios slėptuvės įrengimÄ .

Turėdamas tikslÄ neteisėtai praturtėti ir vykdydamas R. M. užduotį neteisėtai gabenti narkotines medžiagas, 2015 metų vasario mėnesį, tiksliau nenustatytÄ dienÄ , R. A. G. minėtu automobiliu iÅ¡vyko į Ispanijos Karalystę. Siekdamas užmaskuoti kelionės tikslÄ ir nesukelti įtarimo galimo teisėsaugos institucijų patikrinimo metu, į Å¡iÄ kelionę pasiėmė T. E. K. ir V. P., pastariesiems neatskleisdamas tikrojo kelionės tikslo ir pažadėdamas apmokėti visas kelionės iÅ¡laidas.

Vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ gabenti narkotines medžiagas, 2015 m. vasario mėn. Ispanijos Karalystėje iÅ¡ nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – apie 20 kg – narkotinės medžiagos kanapių dervos (haÅ¡iÅ¡o), Å¡iÄ medžiagÄ paslėpė automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po galine keleivio sėdyne įrengtoje specialioje slėptuvėje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, paslėptÄ narkotinę medžiagÄ ne vėliau kaip 2015 m. vasario 27 d. atgabeno į Norvegijos Karalystę, Oslo miestÄ , kur automobilį su jame paslėpta narkotine medžiaga perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Laukdamas neteisėto atlygio gavimo, 2015 m. vasario 27 d.–2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu gyvendamas Oslo mieste, bendravo su nusikalstamo susivienijimo nariu G. V., iÅ¡ pastarojo reikalaudamas atlygio už atliktÄ narkotinių medžiagų gabenimÄ ir vykdydamas tolesnį susitarimÄ , ne anksčiau kaip 2015 m. kovo 5 d. pavedė V. P. automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje paslėpti apie 450 000–500 000 Norvegijos kronų (47 890–53 211 eurų), gautų iÅ¡ dalies narkotinių medžiagų pardavimo, ir Å¡iuos pinigus iÅ¡gabeno į Lietuvos RespublikÄ bei perdavė R.

M.. Taip R. A. G. už 65 000 Norvegijos kronų (7 437 eurų) atlygį 2015 m. vasario mėn. Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos (haÅ¡iÅ¡o), jÄ , paslėpęs slėptuvėje, neteisėtai laikė ir gabeno per Europos SÄ jungos valstybes iki Norvegijos Karalystės Oslo miesto bei ne vėliau kaip 2015 m. vasario 27 d. iÅ¡platino perduodamas nusikalstamo susivienijimo nariams, kurie dalį narkotinės medžiagos pardavė, o likusį labai didelį narkotinių medžiagų kanapių dervos (haÅ¡iÅ¡o) kiekį – 959 g – slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie Utfartsveien gatvės, rado Norvegijos teisėsaugos institucijos.

4. G. V. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ neteisėtai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio įsitraukė į R. M. ir E. M. 2014 metų rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslÄ neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos bÅ«du gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklÄ . Ne vėliau kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su R.

M. ir palaikydamas su juo nuolatinius tarpusavio ryÅ¡ius, nukreiptus į bendrų nusikalstamo susivienijimo tikslų realizavimÄ , vyko į susitikimus su nusikalstamo susivienijimo narių užverbuotu T. B., kurių metu kartu su R. M. sprendė nusikalstamo susivienijimo veiklai svarbius klausimus, susijusius su atsiskaitymu už kito nusikalstamo susivienijimo nario asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2014 metų pabaigoje Norvegijos Karalystėje parduotas narkotines bei psichotropines medžiagas. Taip pat kartu su R.

M. vyko į susitikimus, kurių metu buvo sprendžiama konfliktinė situacija, kilusi su narkotinių medžiagų pirkėjo galimais tarpininkais, ir taip dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikoje veikė nusikalstamo susivienijimo naudai. Toliau dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo atstovas, vadovaujantis narkotinių bei psichotropinių medžiagų realizavimui Norvegijos Karalystėje, vykdydamas vieno iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų R. M. užduotį, 2015 m. vasario 27 d.–2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu atvyko į Norvegijos Karalystę turėdamas tikslÄ koordinuoti narkotinių medžiagų kurjerio R. A.

G. ir nusikalstamo susivienijimo nario asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veiksmus ir siekdamas bendro tikslo – užtikrinti narkotinių medžiagų pardavimÄ bei gautų pinginių lėšų perdavimÄ nusikalstamo susivienijimo nariams. Vykdydamas R. M. užduotį, 2015 m. vasario 27 d.–2015 m. kovo 1 d. Trondheimo mieste kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, realizavo apie 5 kg narkotinės medžiagos haÅ¡iÅ¡o (kanapių dervos) ir nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino.

Siekdamas užtikrinti piniginių lėšų perdavimÄ kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, pavedė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, per R. A. G. organizuoti gautų piniginių lėšų – apie 450 000–500 000 Norvegijos kronų (47 890–53 211 eurų) – pargabenimÄ Ä¯ LietuvÄ ir perdavimÄ R. M.. G. V., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir po 2015 m. kovo 28 d. įvykusio nusikalstamo susivienijimo nario asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaikymo Norvegijos Karalystėje, atlikdamas Å¡io nusikalstamo susivienijimo atstovo, atsakingo už narkotinių ir psichotropinių medžiagų realizavimÄ Norvegijos Karalystėje, vaidmenį ir vykdydamas R.

M. užduotį, naudodamasis nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. pažeidžiamumu ir priklausomumu, atsiradusiu dėl nusikalstamo susivienijimo narių R. M. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ankstesnių neteisėtų veiksmų, nuo 2015 m. balandžio 10 d. verbavo T. B. ir T. K. nusikalstamoms veikoms – neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimui ir platinimui – daryti, kartu su jais vyko į Norvegijos Karalystę, kur, vadovaudamas jų veiksmams, tiesiogiai iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įrengtos slėptuvės, esančios miške, netoli Fetsundo miestelio, paėmė apie 5 kg narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos) ir apie 5 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino, perdavė jas T.

B. ir T. K., nurodydamas nugabenti pirkėjui į Trondheimo miestÄ . T. B. ir T. K. neįvykdžius pavedimo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo, G. V., siekdamas bendrų nuskalstamo susivienijimo tikslų ir vykdydamas R. M. užduotį, 2015 m. balandžio 23 d. prie parduotuvės „Fresh Market“, esančios Kaune, Europos pr. 32, susitiko su T. B. ir T. K. spręsti tolesnio narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir atsiskaitymo už jas klausimus. Susitikimo metu vykdė R.

M. užduotį ir organizavo T. B. ir T. K. 2015 m. balandžio 24 d. susitikimÄ su nusikalstamo susivienijimo nariais, siekdamas įbauginti T. B. ir T. K. už nepaklusimÄ nurodymams ir atsisakymÄ platinti narkotines bei psichotropines medžiagas ir priversti juos tęsti nusikalstamÄ veikÄ . G. V., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, bÅ«damas ginkluotas peiliu ir teleskopine lazda, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su R. M. atvyko į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie PC „Molas“ susitikti su T.

B. ir T. K., turėdamas tikslÄ kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., I. S., M. R. ir M. A. panaudojant fizinį smurtÄ ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių atgabentus Å¡aunamuosius ginklus užpulti T. B. ir T. K., neteisėtai atimti jiems laisvę ir iÅ¡gabenus iÅ¡ vieÅ¡osios vietos juos įbauginti ir priversti toliau platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip G. V. ne vėliau kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslÄ daryti labai sunkius nusikaltimus, veikloje, palaikė nuolatinius tarpusavio ryÅ¡ius su nusikalstamo susivienijimo vadovu R.

M. bei nariu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, atliko atstovo, atsakingo už narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimÄ Norvegijos Karalystėje, vaidmenį bei vykdė atskiras vadovo R. M. užduotis. Taip pat 2015 m. balandžio 24 d. nusikalstamo susivienijimo nariams į susitikimÄ su T. K. ir T. B. atgabenus Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis ir taip nusikalstamam susivienijimui reorganizavusis į Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ , dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. 4.1.

G. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. balandžio 10 d. naudodamasis nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. priklausomumu dėl jų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ir pažeidžiamumu, dėl R. M. iÅ¡sakytų grasinimų panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius ir jų artimuosius bei pats naudodamas psichologinį smurtÄ â€“ grasinimus – ir nurodydamas, kad T. B. bei T. K. yra atsakingi už nusikalstamo susivienijimo patirtus nuostolius dėl nusikalstamo susivienijimo nario asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaikymo ir neturi kito pasirinkimo kaip tik toliau dalyvauti nusikalstamoje veikoje, bei remdamasis savo, kaip nusikalstamo susivienijimo nario autoritetu, verbavo nukentėjusiuosius T.

B. ir T. K. nusikalstamoms veikoms daryti, kartu su jais 2015 m. balandžio 10 d. vyko į Norvegijos Karalystę, kur tiesiogiai T. B. ir T. K. perdavė narkotines ir psichotropines medžiagas, nurodė jas vežti pirkėjams. 4.2. G. V. pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. gruodžio mėnesio dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. užduotį ir atlikdamas jam priskirtÄ nusikalstamo susivienijimo atstovo, atsakingo už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ Norvegijos Karalystėje, vaidmenį, organizavo neteisėtÄ labai didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ir realizavimÄ bei pats tiesiogiai laikė ir gabeno labai didelius kiekius Å¡ių medžiagų.

Vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. užduotį, G. V. 2015 m. vasario 27 d.–2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu atvyko į Norvegijos Karalystę, kur susitikimo su Norvegijoje gyvenusiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, metu davė nurodymus dėl labai didelio kiekio – apie 5 kg – narkotinės medžiagos haÅ¡iÅ¡o (kanapių dervos) ir psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėto gabenimo ir pardavimo. Organizuodamas Å¡ių medžiagų pardavimÄ nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, skirtÄ platinti narkotinės medžiagos dalį paimti iÅ¡ narkotinių medžiagų kurjerio R. A.

G. atgabentos siuntos bei skirtÄ parduoti psichotropinės medžiagos dalį paimti iÅ¡ asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, slėptuvės, įrengtos Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie vaikų darželio, esančio Tomm Murstadbakken 2. Taip pat asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodė Å¡ias skirtas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas atgabenti į Trondheimo miestÄ , kur jos buvo parduotos už 450 000–500 000 Norvegijos kronų (47 890–53 211 Eur) sumÄ .

Vadovaudamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui Norvegijos Karalystėje, G. V. bendrais veiksmais kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos neteisėtai, turėdamas bendrÄ tikslÄ parduoti, laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie vaikų darželio, esančio Tomm Murstadbakken 2, 3,6 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 2 817,8 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos 2015 m. balandžio 24 d. rado ir išėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos; slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie Utfartsveien gatvės, labai didelį kiekį – 959 g – kanapių dervos (haÅ¡iÅ¡o) ir labai didelį kiekį – 3 392,8 g – metamfetamino. 4.3.

G. V. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, dalyvaudamas Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas bendro tikslo susidoroti su vieno iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų R. M. nurodymų nevykdančiais T. B. bei T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, 2015 m. balandžio 24 d. su T. B. ir T. K. tarėsi susitikti užmiestyje, prie miÅ¡ko kelyje Kaunas–Jonava, tačiau, T. B. ir T. K. atsisakius vykti į nuoÅ¡aliÄ susitikimo vietÄ , susitarė susitikti automobilių stovėjimo prie PC „Molas“.

G. V. apie sutartÄ susitikimo vietÄ informavo R. M., kuris kartu su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu E. M. sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius M. R., M. A., I. S. ir užtikrino Å¡aunamųjų ginklų neteisėtÄ atgabenimÄ Ä¯ susitikimÄ . Vykdydamas nusikalstamo susivienijimo narių susitarimÄ ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrÄ tikslÄ Ä¯bauginti T. B. ir T. K., kad jie paklustų tęsti nusikalstamÄ veikÄ â€“ platinti narkotines ir psichotropines medžiagas – G.

V., bÅ«damas ginkluotas peiliu ir teleskopine lazda, apie 12.30 val. kartu su R. M. atvyko į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie PC „Molas“. Tuo metu kitas nusikalstamo susivienijimo vadovas E. M. ir susivienijimo nariai M. R., M. A., I. S., bÅ«dami ginkluoti neteisėtai laikomais dviem pistoletais „Browning“, pistoletu „Baikal“, peiliais, teleskopine lazda, atvyko į susitikimo vietÄ kitu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur sustoję netoliese laukė R.

M. signalo. G. V., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrÄ tikslÄ Ä¯bauginti T. B. ir T. K., dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir siekdamas priversti juos toliau platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, kartu su G. V. pirmasis susitiko su T. B. ir T. K.. Siekdamas duoti signalÄ netoliese buvusiems bendrininkams, sudavė smÅ«gius T. B. ir tęsdamas bendrus veiksmus, veikdamas kartu su kitais privažiavusiais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., I.

S., M. A., sudavė daug smÅ«gių T. B., grasino jam Å¡aunamuoju ginklu, įremdamas pistoletÄ Ä¯ galvÄ , ir bendrais veiksmais naudodamas fizinį smurtÄ , grasinimus Å¡aunamuoju ginklu pasodino T. B. į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ketino iÅ¡gabenti T. B. iÅ¡ vieÅ¡osios vietos į tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , kad jį įbaugintų. Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino ir taip baugino T. K., o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M.

R. ne mažiau kaip du kartus sudavė smÅ«gius T. K. į galvÄ ir bendrais veiksmais pasodino T. K. į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir R. M., ir Å¡iuo automobiliu ketino iÅ¡gabenti T. K. iÅ¡ vieÅ¡osios vietos į tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ . Taip panaudoję smurtÄ neteisėtai atėmė T. K. ir T. B. laisvę.

5. I. S. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ neteisėtai praturtėti ne vėliau kaip nuo 2015 metų balandžio mėnesio įsitraukė į E. M. ir R. M. 2014 metų rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslÄ neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos bÅ«du gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklÄ . I. S., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iÅ¡ anksčiau su E. M. palaikydamas nuolatinius tarpusavio ryÅ¡ius, 2015 m. balandžio 24 d., paklusdamas E. M. nurodymams, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M.

R. ir M. A. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklÅ«stančiais T. B. ir T. K., norėdamas su jais susidoroti. Rengdamasis susitikimui, E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryÅ¡io telefonus, savo naudojamo automobilio „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir dokumentus, legaliai laikomÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Taip pat, rengdamasis susitikimui, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir, vairuodamas jį, atvyko į susitikimÄ .

Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, bÅ«damas ginkluotas Å¡aunamuoju ginklu, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M. R., M. A., R. M. ir G. V. atvyko į susitikimÄ su T. B. ir T. K., turėdamas bendrÄ tikslÄ pastaruosius užpulti, neteisėtai atimti jiems laisvę ir iÅ¡gabenus iÅ¡ vieÅ¡osios vietos įbauginti, kad paklustų ir vykdytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ . Taip I. S. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslÄ daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, veikloje. 5.1.

I. S. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimÄ su T. B. ir T. K., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas įbauginti R. M. nurodymams nepaklususius T. B. ir T. K., kad jie toliau vykdytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ , paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais M. R. ir M. A. pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryÅ¡io telefonus, savo naudojamo automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir dokumentus, legaliai laikomÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Taip pat rengdamasis susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir, vairuodamas jį, atvyko į susitikimÄ . Veikdamas kaip Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys pagal iÅ¡ anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintÄ planÄ , 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su E. M., M. R. ir M. A., vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į susitikimo vietÄ â€“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie PC „Molas“, bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletÄ â€žBaikal“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro Å¡oviniai, du pistoletus „Browning“, kuriuose buvo po 8 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ Å¡ovinių, bei 42 vienetus „Browning“ 9 mm kalibro Å¡ovinių dėžutėje ir 9 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ Å¡ovinių pakete bei, sustojęs netoliese, laukė R.

M. signalo. R. M. ir G. V. susitikus su T. B. bei T. K. ir davus signalÄ â€“ sudavus smÅ«gius T. B., I. S., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais R. M., E. M. ir M. A., sudavė daug smÅ«gių T. B. į įvairias kÅ«no vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant Å¡aunamuoju ginklu – įremiant pistoletÄ T. B. į galvÄ , E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį pasodino į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , E. M. laikė suėmęs T. B. už kaklo, M. A. iÅ¡ kitos T. B. pusės užtikrino, kad jis negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino ir taip baugino T. K., o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau kaip du kartus sudavė smÅ«gius T. K. į galvÄ ir bendrais veiksmais pasodino T. K. į automobilį „Opel Zafira“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir R. M., ir Å¡iuo automobiliu ketino iÅ¡gabenti T. K. iÅ¡ vieÅ¡osios vietos į tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ . Taip I. S., veikdamas bendrai su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, panaudojęs smurtÄ , neteisėtai atėmė T. K. ir T. B. laisvę. 5.2. I. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ â€žBrowning“, pritaikytÄ Å¡audyti 6,35 mm kalibro „Browning“ Å¡oviniais, kuris pagamintas savadarbiu bÅ«du, perdirbant buvusios Čekoslovakijos pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletÄ â€žCZ92“, bei 17 vienetų pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro „Browning“ Å¡ovinių, iÅ¡ kurių 8 buvo sudėti į pistoletÄ .

Šį ginklÄ ir Å¡audmenis 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., neteisėtai atgabeno prie PC „Molas“ ir neteisėtai laikė iki jo sulaikymo Kaune, prie namo, esančio S. ir R. Samulevičių g. 5, kai minėtas ginklas su 8 Å¡oviniais policijos pareigÅ«no buvo rastas ir iÅ¡imtas, o 9 vienetus Å¡ovinių laikė automobilyje „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol apžiÅ«ros metu Kaune, prie namo, esančio Topolių g. 18, jie buvo rasti ir paimti.

6. M. R. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ neteisėtai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2015 metų sausio mėnesio įsitraukė į R. M. ir E. M. 2014 metų rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslÄ neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos bÅ«du gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklÄ . Ne vėliau kaip nuo 2015 metų sausio mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir palaikydamas nuolatinius tarpusavio ryÅ¡ius su E. M., vykdė nusikalstamo susivienijimo vadovo E. M. apsaugos funkcijas.

Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikoje, 2015 metų sausio–vasario mėnesiais E. M. organizavus Å¡io nusikalstamo susivienijimo narių R. M. ir kitų nenustatytų asmenų, turinčių autoritetÄ kriminaliniame pasaulyje, susitikimÄ , vyko kartu į susitikimÄ . Susitikimo, įvykusio dėl konfliktinės situacijos, kilusios su neatsiskaičiusio narkotinių medžiagų pirkėjo Norvegijos Karalystėje galimu tarpininku, metu dalyvavo pokalbiuose sprendžiant automobilio „Land Rover“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), užvaldyto dėl vieno iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų R. M. veiksmų, likimÄ bei vykdė E. M. apsaugos funkcijas. Toliau dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2015 m. balandžio 24 d., paklusdamas E. M. nurodymams, M. R. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M. A., I. S. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklÅ«stančiais T. B. ir T. K., turėdami tikslÄ su jais susidoroti. Rengdamasis susitikimui, E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus – mobiliojo ryÅ¡io telefonus.

Taip pat rengdamasis susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir, vairuodamas jį, atvyko į susitikimÄ . Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, bÅ«damas ginkluotas Å¡aunamuoju ginklu, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., M. R. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M. A., I. S., R. M. ir G. V. atvyko į susitikimÄ su T. B. ir T. K., turėdamas bendrÄ tikslÄ Ä¯bauginti juos, kad toliau paklustų ir vykdytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ , jiems neteisėtai atėmė laisvę.

Taip M. R. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslÄ daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, veikloje. 6.1. M. R. pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje per E. M., R. M. ir jo pasitelktus kitus nusikalstamo susivienijimo narius asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. V. laikotarpiu nuo 2014 metų rudens, tiksliai nenustatytos dienos, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neteisėtai laikomų Norvegijos Karalystėje.

Nusikalstamo susivienijimo nariams R. M., asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, G. V. vykdant bendrÄ nusikalstamo susivienijimo sumanymÄ ir siekiant gauti turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2014 metų rudens iki 2015 metų balandžio mėnesio vidurio Norvegijos Karalystėje neteisėtai įgijus, gabenus ir įvairiose slėptuvėse neteisėtai laikius labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, M. R., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, bendrais veiksmais su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., R.

M., G. V. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, Norvegijos Karalystėje įrengtose slėptuvėse neteisėtai, turėdamas bendrÄ tikslÄ parduoti, laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie vaikų darželio, esančio Tomm Murstadbakken 2, 3,6 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 2 817,8 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos 2015 m. balandžio 24 d. rado ir išėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos; slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie Utfartsveien gatvės, labai didelį kiekį – 959 g – kanapių dervos (haÅ¡iÅ¡o) ir labai didelį kiekį – 3 392,8 g – metamfetamino, kurį 2015 m. balandžio 21 d. rado ir išėmė Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos. 6.2.

M. R. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimÄ su T. B. ir T. K., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas įbauginti R. M. nurodymams nepaklususius T. B. ir T. K., kad jie toliau platintų narkotines ir psichotropines medžiagas, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais M. A. ir I. S. pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui, E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus – mobiliojo ryÅ¡io telefonus.

Taip pat rengdamasis susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir, vairuodamas jį, atvyko į susitikimÄ . Veikdamas kaip Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys pagal iÅ¡ anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintÄ planÄ , 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su E. M., M. A., I. S. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į susitikimo vietÄ â€“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie PC „Molas“, bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletÄ â€žBaikal“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro Å¡oviniai, du pistoletus „Browning“, kuriuose buvo po 8 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ Å¡ovinių, bei 42 vienetus „Browning“ 9 mm kalibro Å¡ovinių dėžutėje ir 9 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ Å¡ovinių pakete bei, sustojęs netoliese, laukė R.

M. signalo. R. M. ir G. V. susitikus su T. B. ir T. K. ir davus signalÄ â€“ sudavus smÅ«gius T. B., M. R., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, G. V. įrėmus peilį T. K. į Å¡onÄ ir taip atėmus galimybę prieÅ¡intis, M. R. pribėgo prie T. K. ir sudavė jam ne mažiau kaip du smÅ«gius į galvÄ . Taip bendrais veiksmais neteisėtai atėmė laisvę T. K. ir jį pasodino į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje M. R. dar sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius T.

K. ir jį laikė prispaudęs, taip atimdamas jam galimybę prieÅ¡intis, o G. V., sėdęs prie automobilio vairo, greta įsėdus R. M., pradėjo važiuoti ir ketino iÅ¡gabenti T. K. iÅ¡ vieÅ¡osios vietos į tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ . Tuo metu kiti nusikalstamo susivienijimo nariai E. M., I. S., M. A. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vieÅ¡osios vietos iÅ¡vežė T. B., turėdami tikslÄ jį nugabenti į tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ ir ten jį įbauginti, kad toliau platintų narkotines ir psichotropines medžiagas.

Taip M. R., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, panaudojęs smurtÄ , neteisėtai atėmė laisvę T. B. ir T. K.. 6.3. M. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikė netikrÄ , žinodamas, kad jis netikras, vairuotojo pažymėjimÄ , t. y. nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos dienos iki 2015 m. balandžio 25 d. 21.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė netikrÄ , žinodamas, kad jis netikras, vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2010 m. balandžio 9 d.

M. R. vardu, kol šį dokumentÄ kratos metu aptiko ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigÅ«nai.

7. M. A. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ neteisėtai praturtėti ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio mėnesio įsitraukė į E. M. ir R. M. 2014 metų rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslÄ neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos bÅ«du gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklÄ . M. A., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iÅ¡ anksčiau su E. M. palaikydamas nuolatinius tarpusavio ryÅ¡ius, 2015 m. balandžio 24 d. paklusdamas E. M. nurodymams, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M.

R., I. S. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklÅ«stančiais T. B. ir T. K., turėdami tikslÄ juos įbauginti, kad jie toliau platintų narkotines ir psichotropines medžiagas. Rengdamasis susitikimui, E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus – asmens dokumentus, mobiliojo ryÅ¡io telefonus. Taip pat, rengdamasis susitikimui, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir atvyko į susitikimÄ .2015 m. balandžio 24 d., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, bÅ«damas ginkluotas Å¡aunamuoju ginklu, apie 12.30 val. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., M.

R., I. S., R. M., G. V. atvyko į susitikimÄ su T. B. ir T. K., turėdami bendrÄ tikslÄ juos įbauginti, kad jie tęstų nusikalstamÄ veikÄ , neteisėtai atėmė jiems laisvę. Taip M. A. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslÄ daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, veikloje. 7.1. M. A. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimÄ su T. B. ir T.

K., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas įbauginti R. M. nurodymams nepaklususius T. B. ir T. K., kad jie toliau platintų narkotines ir psichotropines medžiagas, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais M. R. ir I. S. pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui, E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus – asmens dokumentus, mobiliojo ryÅ¡io telefonus. Taip pat, rengdamasis susitikimui, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir, vairuodamas jį, atvyko į susitikimÄ .

Veikdamas kaip Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys, pagal iÅ¡ anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintÄ planÄ , 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., M. A. kartu su E. M., M. R. ir I. S. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į susitikimo vietÄ â€“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie PC „Molas“, bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletÄ â€žBaikal“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro Å¡oviniai, du pistoletus „Browning“, kuriuose buvo po 8 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ Å¡ovinių, bei 42 vienetus „Browning“ 9 mm kalibro Å¡ovinių dėžutėje ir 9 vienetus 6,35 mm kalibro „Browning“ Å¡ovinių pakete bei, sustojęs netoliese, laukė R.

M. signalo. R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B. bei T. K. ir davus signalÄ â€“ sudavus smÅ«gius T. B., I. S., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais R. M., E. M., M. A., sudavė daug smÅ«gių T. B. į įvairias kÅ«no vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant Å¡aunamuoju ginklu – įremiant pistoletÄ T. B. į galvÄ , E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį pasodino į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , E. M. laikant suėmus T. B. už kaklo, M. A. iÅ¡ kitos T. B. pusės užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino ir taip baugino T. K., o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau kaip du kartus sudavė smÅ«gius T. K. į galvÄ ir bendrais veiksmais pasodino jį į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir R.

M., ir Å¡iuo automobiliu ketino iÅ¡gabenti T. K. iÅ¡ vieÅ¡osios vietos į tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ . Taip M. A., veikdamas bendrai su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, panaudojęs smurtÄ neteisėtai atėmė T. K. ir T. B. laisvę. 7.2. M. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo savadarbį Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ â€žBaikal“, kuris yra perdirbtas iÅ¡ Rusijos pramoninės gamybos dujinio pistoleto „IZH-79-8“, pritaikyto Å¡audyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ Å¡oviniais, su duslintuvu, bei 50 vienetų pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „Browning“ Å¡ovinių, kurių 8 buvo pistolete.

Šį ginklÄ ir Å¡audmenis 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., neteisėtai atgabeno prie PC „Molas“, neteisėtai laikė iki tol, kol sulaikymo metu automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ginklÄ bei Å¡audmenis rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

8. R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. taip pat buvo kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus dėl to, kad dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, pasikėsino nužudyti du asmenis: T. B. ir T. K., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes automobilis „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „Molas“ ir T.

K. buvo iÅ¡laisvintas, o automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. B. policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas Kaune, Topolių g., prie namo Nr. 18, ir T. B. buvo iÅ¡laisvintas. 8.1. Pirmosios instancijos teismas R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. dėl Å¡io kaltinimo iÅ¡teisino jiems nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių, padaręs iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamųjų tyčiÄ nužudyti nukentėjusiuosius.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 9. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir kuria iÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. civiliniai ieÅ¡kiniai. Taip pat praÅ¡o pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį jį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius atmesti. KitÄ nuosprendžio dalį pakeisti ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmes, iÅ¡ naujo įvertinus bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes. Paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę bausmę paskirti ne didesnę nei jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas. 9.1. Nuteistasis R. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, susijusius su įrodymų tyrimu ir vertinimu, taip pat nuosprendžio suraÅ¡ymu, buvo Å¡aliÅ¡kas, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, o pripažindamas jį kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, dar ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Teismas Å¡iÄ nuosprendžio dalį grindė iÅ¡imtinai nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymais, suteikdamas jiems iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę, o kaltinamųjų parodymus, motyvuodamas pasirinkta taktika ir parodymų davimo laiku (teisminio bylos nagrinėjimo metu), taip pat jų neatitiktimi nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms, įvertino kaip gynybinę taktikÄ , pasirinktÄ siekiant suklaidinti teismÄ ir taip iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tokie teismo argumentai, kai kaltinamųjų parodymai a priori (iÅ¡ anksto) atmetami dėl pasirinktos gynybos taktikos, pasak apelianto, rodo, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, paneigdamas nekaltumo prezumpcijÄ ir įpareigojimÄ vertinti įrodymus neÅ¡aliÅ¡kai, be iÅ¡ankstinio nusiteikimo.

Ä®tariamasis (kaltinamasis) turi teisę, bet ne pareigÄ duoti parodymus, duodamas parodymus jis visų pirma realizuoja savo teisę į gynybÄ , todėl yra laisvas apsispręsti, kuriuo proceso metu realizuoti Å¡iÄ savo teisę. Kaltinamojo parodymai gali bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, jei yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ar paneigti kitais bylos įrodymais, tačiau ne dėl jų davimo laiko. Neatsižvelgdamas į tai, kada kaltinamieji davė parodymus, teismas privalo tinkamai iÅ¡tirti jų turinį, lyginti kartu su kita įrodomÄ ja bylos medžiaga.

Be to, Å¡iuo atveju teismas, besÄ lygiÅ¡kai patikėdamas nukentėjusiųjų parodymais, tik deklaratyviai nurodė, kad juos, įskaitant tÄ jų dalį, kuriÄ neigia visi kaltinamieji, patvirtina kitos bylos aplinkybės, nes byloje tokių duomenų nėra, nuosprendyje jie taip pat nėra konkretizuoti. 9.2. Apelianto teigimu, teismo motyvai dėl kaltinamųjų parodymų vertinimo, t. y. jų atmetimas dėl to, kad jie neatitinka nukentėjusiųjų versijos, be kitų aplinkybių (atsisakymo apklausti nusikaltimo bendrininkÄ R.

P., kitus svarbius liudytojus, rėmimasis neleistinais įrodymais (T. B. ir T. K. parodymais), nuosprendžio grindimas tiesiogiai neapklausto liudytojo D. R. parodymais ir tik ta jų dalimi, kuri neprieštarauja nukentėjusiųjų versijai, kiti esminiai BPK pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu (nuosprendyje įrodymų turinys dėstomas selektyviai, juos iškraipant, remiantis tik kaltinimui palankia tam tikrų įrodymų dalimi, dėstomi prieštaringi, nenuoseklūs, faktinėms aplinkybėms prieštaraujantys ir vienpusiški, tik kaltinimo versijai palankūs motyvai dėl įrodymų vertinimo) ir nusikalstamų veikų požymių preziumavimas, taip pat kai kurios teismo nuosprendžio formuluotės (pvz., „nustatyta, kad kaltinamieji bei jų gynėjai puikiai suprasdami, kad vien kaltinamųjų parodymai nėra pakankami, todėl šios bylos nagrinėjimo metu buvo surasta, kas dar galėtų patvirtinti kaltinamųjų nurodytas aplinkybes“, „akivaizdu, kad kaltinamieji yra gerai apgalvoję, kokias aplinkybes jie turi pripažinti, nes jos neginčijamai nustatytos įvairiais duomenimis.

Taip pat yra apgalvoję ir kokias aplinkybes neigti ir taip siekti iÅ¡vengti ar bent sumažinti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ribas“) taip pat demonstruoja iÅ¡ankstinį teismo nusistatymÄ dėl kaltinamųjų kaltumo ir suponuoja iÅ¡vadas apie galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Gynyba teisminio bylos nagrinėjimo metu nereiÅ¡kė teismui nuÅ¡alinimo, nes tik susipažinus su skundžiamo teismo nuosprendžio turiniu tapo neabejotinai aiÅ¡ku, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimÄ , turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl kaltinamųjų kaltės, o priimtu teismo nuosprendžiu Å¡is nusistatymas buvo realizuotas. 9.3.

Nuteistasis nurodo, kad pagal teismo konstatuotas aplinkybes R. P. buvo aktyvus ir vienas pagrindinių nusikalstamo susivienijimo dalyvių ir bendrininkų vykdant atskiras jam (R. M.) inkriminuotas nusikalstamas veikas. Baudžiamoji byla, iÅ¡kelta R. P., buvo iÅ¡skirta, nes Å¡iuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – VFR). Neabejotina, kad Å¡io asmens, tiesiogiai dalyvavusio darant daugumÄ nusikalstamų veikų ir tiesiogiai bendravusio su T. K. ir T. B., parodymai yra itin svarbÅ«s, jie leistų iÅ¡samiau vertinti bylos aplinkybes ir daryti iÅ¡vadas apie tikrÄ sias veikų įvykdymo aplinkybes, taip pat ir jo (R.

M.) kaltę, todėl teismas šį asmenį privalėjo apklausti. Bylos nagrinėjimo metu teismas gavo R. P. laiÅ¡kÄ , kuriame jis patvirtino, kad sutinka bÅ«ti apklaustas, ir nurodė jam žinomas reikÅ¡mingas ir tiesiogiai su nagrinėjamais nusikaltimais susijusias faktines aplinkybes. Tačiau teismas šį laiÅ¡kÄ vertino kaip tariamÄ gynybinę kaltinamųjų taktikÄ ir jame nurodytomis aplinkybėmis remtis atsisakė. Taip pat teismas atmetė gynybos praÅ¡ymÄ apklausti R. P. nuotoliniu bÅ«du, nors tam nebuvo nei techninių, nei procesinių kliūčių.

Teismas atsisakė remtis R. P. laiÅ¡ke dėstomomis aplinkybėmis, teigdamas, kad Å¡io laiÅ¡ko suraÅ¡ymo aplinkybės nėra aiÅ¡kios. Tačiau tokiu atveju teismas privalėjo ne iÅ¡ karto atmesti gynybai svarbų įrodymų Å¡altinį, o imtis aktyvių veiksmų, siekdamas patikrinti Å¡io dokumento atsiradimo aplinkybes ir iÅ¡tirti pirminį informacijos Å¡altinį, t. y. apklausti patį R. P.. Teismo motyvai, kuriais tiesiog atsisakyta tiesiogiai apklausti R. P. ir iÅ¡tirti, įvertinti jo parodymus kaip galbÅ«t vienÄ esminių, svarbiausių įrodymų Å¡altinių, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡reikÅ¡tas R. P. atsisakymas duoti parodymus, atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡reikÅ¡tÄ jo paties aiÅ¡kų norÄ ir sutikimÄ duoti parodymus, nėra pagrindas teismui atsisakyti apklausti šį asmenį. Tyrimo metu R. P. buvo apklausiamas kaip įtariamasis, tuo metu jis, kaip ir kiti kaltinamieji Å¡ioje byloje, pasinaudojo savo teise ikiteisminio tyrimo metu neduoti parodymų, tačiau tai neatima iÅ¡ jo teisės duoti paaiÅ¡kinimus tolesnėse proceso stadijose ir neatleidžia teismo nuo pareigos apklausti tokį proceso dalyvį.

Nepagrįsti ir teismo argumentai, kad laiÅ¡ke dėstomų aplinkybių negalima patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, nes Å¡ias aplinkybes buvo galima patikrinti atlikus R. P. apklausÄ . 9.4. Pasak apelianto, nukentėjusiųjų procesinį statusÄ turinčių T. B. ir T. K. parodymai, kurie buvo lemiamas ir iÅ¡ esmės vienintelis jo ir kitų kaltinamųjų kaltės įrodymas, jau vien dėl Å¡ių asmenų procesinio statuso ir jų parodymų gavimo aplinkybių neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymų leistinumo reikalavimo.

Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas nuosprendį įstatymo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, nei dėl jų gavimo tvarkos pažeidimų, nei dėl minėtų asmenų procesinio statuso net nepasisakė, nors gynyba teisminio bylos nagrinėjimo metu šiuos klausimus kėlė. 9.5. Bylos duomenimis, 2015 m. balandžio 17 d. T. B. ir T. K. pateikė „savanoriškus“ pareiškimus Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nurodydami, kad atitinkamai nuo 2014 metų balandžio ir lapkričio mėn. R.

M. ir R. P. verčia juos daryti nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis Norvegijos Karalystėje. TÄ pačiÄ dienÄ , taip pat 2015 metų balandžio 20, 24, 27 dienomis T. B. ir T. K. buvo apklausti kaip specialieji liudytojai, kurie gali duoti parodymus apie savo pačių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 82 straipsnio 3 dalis), ir davė iÅ¡samius parodymus apie jų pačių, R. P. bei G. V. įvykdytus disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų atvejus, nurodė konkrečias datas, vietas, narkotikų kiekius ir kitas konkrečias aplinkybes.

BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas apklausti asmenį kaip liudytojÄ apie jo paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis apklausiamas BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Nepaisant Å¡io reikalavimo, nepriėmus jokio procesinio sprendimo dėl T. B. ir T. K. procesinės padėties (ar jie turi bÅ«ti vertinami kaip specialieji liudytojai, ar kaip įtariamieji, ar kaip paprasti liudytojai), 2015 m. gegužės 29 d. T. B., o 2015 m. birželio 1 d. T. K. jau buvo apklausti kaip paprasti liudytojai, t. y. kaip liudytojai, kurie neduoda parodymų apie savo pačių padarytus nusikaltimus.

Nuo šio momento visi veiksmai (apklausos, parodymai atpažinti) su šiais asmenimis buvo atliekami kaip su įprastais liudytojais, o vėliau buvo priimti nutarimai pripažinti juos nukentėjusiaisiais, tačiau nutarimuose nebuvo nurodyta, dėl kokių veikų jie nukentėjo, tiesiog įrašyta, kad jiems nusikalstamomis veikomis padaryta fizinė ir moralinė žala. Taip T. B. ir T. K., davę parodymus apie galimai savo nusikalstamas veikas, neaiškiomis aplinkybėmis (nes nebuvo priimta jokių procesinių sprendimų, kuriais būtų konstatuota, kad jie nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, ar kad egzistuotų pagrindas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės ar pan.) tapo liudytojais, o vėliau ir nukentėjusiaisiais nuo tariamos prekybos žmonėmis veikos, taip siekiant, kad jiems nebūtų taikomas bendrininkų procesinis statusas, tačiau netgi tai proceso teisės požiūriu nebuvo padaryta teisėtai. 9.6.

Vien ta aplinkybė, kad prokuroras T. B. ir T. K. vertino kaip prekybos žmonėmis aukas, kurios buvo priverstos daryti nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neatleido jo nuo pareigos iÅ¡spręsti minėtų asmenų procesinio statuso klausimÄ . BK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ jis buvo priverstas tiesiogiai padaryti dėl jam padarytos Å¡iame straipsnyje numatytos veikos.

BPK imperatyviai numatyta, kad prekybos žmonėmis aukos nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti atleistos tik priimant BPK numatytus prokuroro sprendimus, t. y. prokuroro nutarimÄ , kurį turi patikrinti ir patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas (BPK 212 straipsnio 8 punktas, 214 straipsnio 2 punktas), t. y. BPK numatyta detali procesinio sprendimo priėmimo procedÅ«ra ir tokie asmenys nuo atsakomybės negali bÅ«ti atleisti jokiu kitu bÅ«du, to negalima padaryti ir pagal nutylėjimÄ . Be to, net ir priėmus tinkamus procesinius sprendimus, T.

B. ir T. K. virsmas iÅ¡ specialiųjų liudytojų į liudytojus, apklausiamus įprasta tvarka, Å¡iuo atveju laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, o tai taip pat nulėmė duotų parodymų neteisėtumÄ . Å iuo atveju pirminėje proceso stadijoje, t. y. gavus T. B. ir T. K. pareiÅ¡kimus, nebuvo aiÅ¡ku, ar jų pareiÅ¡kimuose nurodytos aplinkybės yra teisingos, ar jie tikrai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dar nebuvo aiÅ¡kus ir Å¡ių veikų dalykas, todėl pirmÄ jÄ tyrimo dienÄ prokuroras galėjo nuspręsti, kad nepakanka duomenų pripažinti juos įtariamaisiais ir priimti nutarimus juos apklausti kaip specialiuosius liudytojus.

Tačiau kai tyrimo metu tikrinant T. B. ir T. K. parodymuose nurodytas aplinkybes ir jų apklausų metu žemėlapiuose parodytas vietas, kur Norvegijos Karalystės pareigūnai rado labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tapo aiškūs visi BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, turėjo būti priimtas kitas procesinis sprendimas dėl šių asmenų procesinio statuso. Iš T. B. ir T. K. parodymų buvo aišku, kad šiomis medžiagomis disponavo jie patys ir kiti jų nurodyti asmenys, buvo aiškios disponavimo šiomis medžiagomis aplinkybės (vietas, laikas, būdas), taip pat buvo surastas šio nusikaltimo dalykas.

Tai, kad šių duomenų prokurorui pakako konstatuoti, jog buvo padarytas nusikaltimas, neabejotinai įrodo byloje priimti procesiniai sprendimai – jau 2015 m. balandžio 25 d. R. M., G. V., E. M., M. R., I. S. ir M. A. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kuriuose tiesiogiai nurodyta, kad šie asmenys disponavo ne mažiau kaip 8 kg amfetamino ir ne mažiau kaip 2 kg kanapių dervos ir kad šias medžiagas gabeno būtent T. B. ir T. K.. Tai, kad pastarieji tiesiogiai dalyvavo darant nusikaltimus, nurodoma ir galutiniuose įtarimuose, kaltinamajame akte, teismo nuosprendyje.

Taigi jau ikiteisminio tyrimo metu, ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 25 d., byloje surinktų duomenų visiÅ¡kai pakako pripažinti T. B. ir T. K. įtariamaisiais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kartu užtikrinant jiems, kaip įtariamiesiems, garantuojamas teises, taip pat ir susijusias su parodymų davimu. Nuo to momento jie negalėjo bÅ«ti apklausiami kaip liudytojai, todėl visos jų, kaip liudytojų, apklausos neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies, 80 straipsnio 1 punkto reikalavimų, o jų metu duoti parodymai nėra leistinas įrodymų Å¡altinis, todėl teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remtis jais negalėjo. 9.7.

Nuteistasis R. M. nurodo, kad T. B. ir T. K. buvo nusikaltimų vykdymo bendrininkai, kurie proceso metu bendradarbiavo su tyrimÄ vykdžiusiais pareigÅ«nai, t. y. jie buvo policijos bendradarbiai, o tai taip pat lemia jų parodymų vertinimo specifiÅ¡kumÄ , palyginti su kitais jokio procesinio suinteresuotumo neturinčių liudytojų duotais parodymais. Apeliantas cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl tokių asmenų parodymų vertinimo (1997 m. sausio 14 d. sprendimas Contrada v.

Italy, pareiÅ¡kimo Nr. 27143/95, Shiman prieÅ¡ RumunijÄ ,§ 33; Cornells prieÅ¡ Nyderlandus, 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Labita v. Italy, pareiÅ¡kimo Nr. 26772/95, 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00, 2008 m. liepos 24 d. sprendimas V. R. v. Russia, peticijos Nr. 41461/02) ir nurodo, kad bÅ«tent dėl kitiems kaltinamiesiems nepalankių parodymų T. B. ir T. K. neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias BPK nuostatas, nebuvo suteiktas įtariamojo ir kaltinamojo statusas, nebuvo iÅ¡spręstas jų baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus klausimas, jie iÅ¡vengė baudžiamosios atsakomybės už labai sunkius nusikaltimus, o dirbtinai sukÅ«rus prekybos žmonėmis veikas buvo nurodyti kaip nukentėjusieji (nors atleisti nuo atsakomybės Å¡iuo pagrindu BPK nustatyta tvarka taip pat nebuvo).

Å ios aplinkybės, pasak R. M., rodo akivaizdų T. B. ir T. K. interesÄ duoti ne tik kaltinimo norimus parodymus, bet ir bandyti sumenkinti savo indėlį į veikų padarymÄ , perkelti savo padarytus nusikaltimus kitiems asmenims, taip siekiant pagerinti savo teisinę padėtį. Tai, kad atskiruose epizoduose T. B. ir T. K. parodymų apie jo (R. M.) kaltę ne tik nepatvirtina, bet ir juos paneigia kiti bylos duomenys, dar kartÄ rodo, kad remtis jais (juo labiau besÄ lygiÅ¡kai tikėti) ir kaip vieninteliu įrodymų Å¡altiniu grįsti asmenų kaltę negalima. 9.8.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltinamuosius veikus kaip nusikalstamo susivienijimo narius, o jį – dar ir vadovavus nusikalstamam susivienijimui ir jį organizavus, dėl neteisingai įvertintų įrodymų klaidingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai konstatavo egzistavus Å¡iÄ pačiÄ pavojingiausiÄ bendrininkavimo formÄ . Nuteistasis cituoja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, taip pat dėl nusikalstamo susivienijimo atribojimo nuo organizuotos grupės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-154/2009, Nr. 2K-57/2013, Nr. 2K-17-139/2015, Nr. 2K-209-699/2017).

Nurodo, kad T. B. ir T. K. parodymai nėra leistinas įrodymų Å¡altinis, be to, jų nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, įskaitant byloje esančiÄ kriminalinės žvalgybos medžiagÄ . Byloje tirtose veikose bÅ«tent T. B. ir T. K. veikė kaip aktyvÅ«s bendrininkai, vykdydami veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, bÅ«tent T. B. yra susijęs su automobilio pagrobimu ir bÅ«tent jis organizavo susitikimÄ dėl Å¡io automobilio, kurio metu elgėsi dominuojančiai ir agresyviai.

Tai, kad kai kuriuos kaltinamuosius iÅ¡ tiesų siejo tam tikri pažinties ryÅ¡iai, neleidžia kalbėti apie nusikalstamo susivienijimo egzistavimÄ . Jis (R. M.) pažinojo E. M., G. V., R. P., M. R., M. A., I. S., tačiau juos siejo tik draugiÅ¡ki santykiai, tarp jų nebuvo nei pavaldumo, nei hierarchijos, nei paklusnumo. Jie susitikdavo epizodiÅ¡kai, byloje nėra užfiksuota jokių susitikimų, kurie bÅ«tų organizuoti siekiant aptarti nusikalstamo susivienijimo veiklÄ ar atskirus nusikaltimų darymo klausimus. 9.9.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo buvus hierarchinę struktÅ«rÄ , tačiau tokia teismo iÅ¡vada, nuteistojo teigimu, grindžiama tik T. B. įsivaizdavimu apie tariamus asmenų pavaldumo ryÅ¡ius ir sprendimų priėmimÄ . Å io asmens parodymai ne tik nėra patikimi, bet, vertinant, kad jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, yra ir nepakankami. T. B. jo nurodomų aplinkybių apie tariamos nusikalstamos grupės egzistavimÄ pats tiesiogiai nežinojo, o tiesiog apklausose iÅ¡dėstė savo pamÄ stymus ir prielaidas.

Å ioje byloje nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad kuris nors iÅ¡ nuosprendyje nurodytų asmenų duotų nurodymus kitiems asmenims ar gautų iÅ¡ jų nurodymus, kad jie visa ar bent didžiÄ ja grupės sudėtimi spręstų kokius nors nusikalstamus klausimus, kad jų tarpusavio ryÅ¡iai bÅ«tų ilgalaikiai, nuolatiniai ir glaudÅ«s. Nė vienas asmuo neparodė, kad bÅ«tų gavęs nurodymus iÅ¡ jo (R. M.), bÅ«tų pavaldus jam, bijotų jo, kad jis kitam tariamam susivienijimo nariui taikytų kokias nors sankcijas ar bausmes.

Teismo nurodomi kriminalinės žvalgybos dokumentų duomenys, tariamai patvirtinantys ir jo (R. M.) kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 3 dalyje, susiję tik su informacija apie kitų asmenų bendravimÄ . Teismo nurodomi M. R. parodymai apie asmenų susitikinėjimÄ bei tai, kad jie buvo pažįstami, taip pat nepatvirtina nei tam tikros hierarchijos tarp jų buvimo, nei tai, kad tie susitikimai buvo vykdomi nusikalstamais tikslais. 9.10. Pirmosios instancijos teismas pripažino jį (R. M.) kaltu ne tik dėl to, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir dėl to, kad jis organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ ir jam vadovavo, tačiau nuosprendyje jokių veiksmų, kuriais jis bÅ«rė, organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ , kaip jis jam vadovavo, nėra nurodyta.

Kiekvienas nusikalstamos veikos požymis turi bÅ«ti neginčytinai įrodytas BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais, taigi konstatavimas, kad R. M. pagal T. B. ir T. K. įsivaizdavimÄ buvo „tam tikras vadovas Norvegijoje platinamoms medžiagoms“, nėra pakankamas daryti iÅ¡vadÄ dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, o juo labiau jo organizavimo, nes tokių faktinių aplinkybių nepagrindžia jokie kiti teismo iÅ¡tirti įrodymai. Byloje nėra nustatyta, kad jis (R. M.) kitiems įvardijamiems susivienijimo dalyviams bÅ«tų davęs kokius nors nurodymus, nurodęs prisidėti prie tariamo susivienijimo, jiems vadovavęs, juos baudęs ar pan.

Atvirkščiai, visi Å¡ie asmenys veikė savarankiÅ¡kai ir nė vienas nebuvo jam pavaldus ir paklusnus. Organizavimo veiksmai nuosprendyje nurodomi aptakiai kaip atitinkamų narių įtraukimas į susivienijimo veiklÄ , tačiau nei iÅ¡ bylos medžiagos, nei iÅ¡ nuosprendžio turinio taip ir lieka neaiÅ¡ku, kaip konkrečiai jis įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ atskirus jo narius. Å ie nusikalstamos veikos sudėties požymiai, atkartojant kaltinamÄ jį aktÄ ir remiantis subjektyviu T. B. ir T.

K. vertinimu, buvo paprasčiausiai preziumuoti. 9.11. Bendros kasos buvimÄ teismas taip pat konstatavo remdamasis vieninteliu ir nepatikimu įrodymų Å¡altiniu – T. B. ir T. K. parodymais. Be to, teismų praktikoje minėtas nusikalstamo susivienijimo požymis apibÅ«dinamas kaip disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, sumokant už advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialiÄ pagalbÄ suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iÅ¡ nusikalstamos veikos, turėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-139/2015).

Å iuo atveju teismas, be vienintelio pacituoto sakinio, nenurodė jokių aplinkybių, nes jų byloje ir nebuvo. Byloje nenustatyta, kad buvo disponuojama bendromis lėšomis, siekiant užtikrinti tariamo susivienijimo veiklÄ , nebuvo nustatyta, nei kokiÄ konkrečiÄ finansinę naudÄ susivienijimo nariai gavo iÅ¡ tos „bendros kasos“, nei kas jÄ valdė ir skirstė pinigines lėšas ir t. t. T. B. ir T. K. davė parodymus apie lėšų pervežimÄ Ä¯ LietuvÄ , tačiau byloje liko neaiÅ¡ku, kam tos lėšos priklausė ir kam turėjo bÅ«ti perduotos, juolab nėra jokių duomenų, kad tos lėšos priklausė kažkokiai asmenų grupei ir buvo bendros nusikalstamos grupuotės lėšos. 9.12.

Taigi Å¡iuo atveju, pasak nuteistojo, nėra jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad susivienijimas buvo organizuotas, įkurtas, o vėliau reorganizuotas. Byloje nebuvo nustatyta, kad bÅ«tų įvykęs toks susitikimas ir susitarimas tarp jo (R. M.) bei E. M. įsteigti didelio organizuotumo nusikalstamÄ grupę. Tokio susitikimo ir susitarimo buvimo faktas nėra pagrįstas kitų asmenų parodymais, taip pat nėra fiksuotas kokiomis nors techninėmis priemonėmis. Nėra užfiksuotas nei joks objektyvus veiksmas, kuriuo bÅ«tų įkurta didelio organizuotumo nusikalstama grupė, nėra fiksuota tokios grupės veikimo pradžia.

Susivienijimo organizavimo faktas nebuvo nustatytas ir įrodytas. Taip pat byloje nebuvo nustatyti būtinieji nusikalstamo susivienijimo požymiai – nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, nebuvo hierarchinės struktūros, aiškaus vadovo, didelio organizuotumo, pavaldumo, paklusnumo, lojalumo, baimės atmosferos. Nė vienas iš kaltinamųjų savęs nesuvokė, neidentifikavo kaip kokios nors gerai organizuotos grupės nario, kiekvienas iš jų veikė savo asmeniniais, o ne bendrais interesais.

Neegzistavo joks grupės pavadinimas ar iÅ¡oriniai atributai, kurie jÄ skirtų iÅ¡ kitų grupių. Nenustatyta, kad tariamos grupės nariai bendrautų su kitomis nusikalstamomis grupėmis, palaikytų kokius nors nusikalstamus ryÅ¡ius, spręstų konfliktus, dalytųsi įtakos zonomis, bendrai planuotų ir atliktų didesnio sudėtingumo nusikalstamas veikas. Neegzistuoja ir visi kiti neformalieji požymiai – nebuvo jokios bendros kasos, jokių bendrų pinigų, bendro kasininko, kuris bÅ«tų atsakingas už bendrus finansus.

Nebuvo bendrų ryÅ¡io, transporto priemonių, nusikaltimams daryti skirtų įrankių, t. y. nusikalstamas susivienijimas nebuvo įsteigtas, neegzistavo, jam niekas nevadovavo, o atskiri nusikaltimai buvo padaryti veikiant kitomis bendrininkavimo formomis. 9.13. Apelianto teigimu, teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 2 dalyje, taip pat paremtos iÅ¡imtinai nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos teismas vertino selektyviai, atrinkdamas tik tam tikras kaltinimui naudingas jų dalis, atsietai nuo visumos byloje tirtų veikų ir nustatytų aplinkybių, teismo iÅ¡vados ir Å¡ioje dalyje yra nelogiÅ¡kos, prieÅ¡taraujančios faktinėms aplinkybėms, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad T.

B. ir T. K. kartu su kitais asmenimis nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, vykdė savo noru, pasinaudodami gera socialine padėtimi ir turimais ryÅ¡iais Norvegijos Karalystėje, turėdami savanaudiÅ¡kus tikslus. Be to, net jei nevertinant teismo padarytų esminių BPK pažeidimų, o vertinant įrodymus Å¡iame epizode, akivaizdu, kad nustatant BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, t. y. verbavimÄ , pasinaudojimÄ priklausomumu ar pažeidžiamumu, apgaulės panaudojimÄ , teismas netinkami aiÅ¡kino baudžiamÄ jį įstatymÄ ir net nepasisakė dėl Å¡ių esminių prekybos žmonėmis veikos požymių, ypač reikÅ¡mingų nagrinėjamos bylos kontekste.

Tačiau tinkamas Å¡ių požymių atskleidimas leidžia teigti, kad nei T. B., nei T. K. negalėjo bÅ«ti vertinami kaip BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aukos, o jo (R. M.) veiksmai – kaip prekyba žmonėmis. Pasak apelianto, Å¡ioje byloje nebuvo nustatyti bent du esminiai BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo elementai, t. y. prievartos prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojimas atimant jam galimybę laisva valia priimti sprendimÄ , taip pat jo (R. M.) atliktas verbavimas. 9.14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prievarta prieÅ¡ T.

B. ir T. K. palaužiant jų valiÄ visų pirma pasireiÅ¡kė apgaule. Apgaulės požymį teismas siejo su tuo, kad R. P. tariamai vyko į Norvegijos Karalystę dėl trinkelių verslo ir kad R. M. klausė T. B. apie šį verslÄ . Tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad jis, kalbėdamas su T. B. apie galimybę Norvegijoje užsiimti plytelių klojimo veikla, nurodė Å¡iam kokias nors neteisingas aplinkybes. Gynyba teismo posėdyje prašė apklausti liudytojus H. N. ir S. B., kurie gali patvirtinti, kad jis (R.

M.) iÅ¡ tiesų ruošėsi užsiimti tokia veikla, tačiau teismas be jokių motyvų atsisakė apklausti Å¡iuos asmenis. R. P. savo raÅ¡te taip pat nurodė, kad R. M. jam tik pasiÅ«lė kreiptis į T. B. dėl darbo ir gyvenamosios vietos ir nežinojo apie jo, T. B. ir T. K. Norvegijoje kartu atliktus nusikalstamus veiksmus. Jis (R. M.) nuosekliai teigė, kad R. P. jo tik prašė padėti surasti laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Norvegijoje, sakydamas, jog važiuoja ten ieÅ¡koti darbo, apie tai, kad pastarasis ruoÅ¡tųsi Norvegijoje užsiimti kokia nors neteisėta veika, jam nebuvo žinoma, ir tokie jo parodymai nėra paneigti.

Be to, ir pats T. B. nenurodė, kad R. M., praÅ¡ydamas laikinai priimti pagyventi R. P., bÅ«tų nurodęs klausyti Å¡io asmens, jam paklusti ar pan. Taigi nėra nustatyta, kad jis (R. M.) prieÅ¡ T. B. bÅ«tų naudojęs apgaulę, kad bÅ«tų buvęs iÅ¡ankstinis jo (R. M.) ir R. P. susitarimas dėl T. B. verbavimo. Apgaulės kaip prekybos žmonėmis veikos požymio neleidžia konstatuoti ir kitos bylos aplinkybės. Atvykęs į NorvegijÄ R. P. iÅ¡ karto informavo T. B. ir T. K. apie savo atvykimo priežastis, t. y. nukentėjusiems buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ku ir žinoma, prie kokių R.

P. veiksmų jie prisideda. Tikrųjų R. P. tikslų tiesioginis atskleidimas nukentėjusiesiems negali bÅ«ti vertinamas kaip apgaulė, jie savarankiÅ¡kai apsisprendė kartu daryti nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo manymu, nukentėjusiųjų, kaip prekybos žmonėmis aukų, valia buvo palaužta ir pasinaudojant jų priklausomumu ir pažeidžiamumu, tačiau nuosprendyje teismas nurodė tik tiek, kad „dėl įtraukimo į nusikalstamÄ veikÄ suformuotas jų priklausomumas ir pažeidžiamumas, kuriuo naudojantis buvo tęsiamos nusikalstamos veikos ir jie iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms daryti“, Å¡ie nusikalstamos veikos sudėties požymiai liko neatskleisti. 9.15.

Apeliantas cituoja Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. I-327/1V-1015/A1-758, 4.7, 4.8, 4.11 papunkčių ir 5 punkto nuostatas, taip pat kasacinio teismo išaiškinimus dėl pasinaudojimo pažeidžiamumu požymio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-43-942/2016, Nr. 2K-197-1073/2018) ir teigia, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios T.

B. ir T. K. asmenybes ir jų socialinę, turtinę, šeiminę, darbo padėtį, jų atliktus veiksmus, kaltinamųjų atliktus veiksmus, neatitinka prekybos žmonėmis sampratos (nei įstatyme numatytų valios palaužimo būdų, nei aukų apibrėžties). T. B. ir T. K. yra pilnamečiai asmenys, normalios socialinės brandos, gerų socialinių įgūdžių, aukštojo išsilavinimo. Jie nesirgo psichikos liga, neturėjo psichikos sutrikimų, nebuvo fiziškai neįgalūs, neturi žalingų įpročių, priklausomybių.

Abu nukentėjusieji legaliai gyveno ir dirbo Norvegijos Karalystėje, turėjo jiems priklausančias įmones, buvo Å¡ių įmonių vadovai, turėjo pavaldžių darbuotojų, iÅ¡ vykdomos veiklos gaudavo geras ir pakankamas pragyvenimui Norvegijoje pajamas ir jokių materialinių sunkumų neturėjo. T. B. ir T. K. Norvegijoje turėjo nuolatines gyvenamÄ sias vietas, mokėjo užsienio kalbÄ , t. y. buvo į visuomenę visiÅ¡kai integravęsi asmenys. Be to, T. B. anksčiau buvo policijos pareigÅ«nu, dirbo VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialiojoje kuopoje, į kuriÄ patenka tik asmenys, turintys iÅ¡skirtines psichologines savybes ir ypatingÄ fizinį paruoÅ¡imÄ , jie nuolat treniruojami, mokomi savigynos ir kovos veiksmų, geba gerai naudotis įvairiais ginklais.

Iš esmės tai specialiosios parengties antiteroristinis būrys. Pats T. B. teisme paaiškino, kad buvo pareigūnu instruktoriumi, t. y. aukštesnio rango pareigūnu, kuris treniruoja kitus pareigūnus. Jis buvo perėjęs medicinines ir psichologines komisijas. Tai, kad T. B. ir T. K. Norvegijoje nebuvo išsigandę, paaiškino ir jų draugas liudytojas R. D. (beje, taip pat buvęs policijos pareigūnu), 2015 metų vasario mėnesį gyvenęs pas T. B. name Norvegijoje. Pasak liudytojo, T. B. ir jo žmonos elgesyje nieko įtartino nepastebėjo, jie nebuvo pasikeitę, nebuvo įsibaiminę.

O R. P. buvo vienas iÅ¡ kÄ tik atvykusių iÅ¡ Lietuvos asmenų, be jokių socialinių ryÅ¡ių Norvegijoje, nemokantis nei norvegų, nei anglų kalbų, jis čia neturėjo nei draugų, nei socialinės atramos, nei kokių nors bÅ«dų padaryti esminę įtakÄ T. B. ir T. K. valiai. Tuo metu, kai R. P. kartu su T. K. vežiojo narkotines medžiagas į slėptuves ir pirkėjams, gyveno pastarojo name, jo garaže slėpė narkotines medžiagas, tame pačiame name taip pat gyveno T. K. pusbrolis P. A. su drauge, taip pat T.

K. įmonės darbininkai, t. y. nuo jo priklausantys ir jį palaikantys asmenys. Taigi T. K. pusėje buvo žymi kiekybinė persvara ir, jei jis nebÅ«tų buvęs patenkintas nusikalstamu bendradarbiavimu su R. P., bÅ«tų galėjęs bet kada Å¡iÄ veiklÄ nutraukti, o R. P. nebÅ«tų turėjęs galimybės pakenti T. K. ar jį kokiu nors bÅ«du priversti. Taigi abu nukentėjusieji turėjo laisvÄ valiÄ ir akivaizdžiai geresnę padėtį lyginant su tariamai juos palaužusiu ir kontroliavusiu R. P., jie neatitinka nė vieno kriterijaus, pagal kurį galėtų bÅ«ti vertinami kaip prekybos žmonėmis aukos.

Jie nebuvo pažeidžiami asmenys. Jie taip pat nebuvo priklausomi nuo jo (R. M.), G. V. ar R. P.. 9.16. Teismo išvados dėl pasinaudojimo T. K. priklausomumu dėl jo jau įvykdytų nusikalstamų veikų, nuteistojo teigimu, yra nelogiškos ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Kaip matyti iš paties T. K. parodymų, jis R. P. pasiūlymui kartu užsiimti narkotinių medžiagų platinimu neprieštaravo, taigi savarankiškai sutiko vykdyti nusikalstamas veikas ir vėliau jokio priklausomumo dėl jau vykdomų nusikaltimų nebuvo.

Be to, byloje nėra nustatyta, kad T. K. buvo grasinama, tokių aplinkybių teisme nenurodė ir pats nukentėjusysis. Kaip vienÄ iÅ¡ Å¡ios veikos įvykdymÄ patvirtinančių aplinkybių teismas nurodė ir tariamÄ T. B. priklausančių 8 000 eurų užvaldymÄ . Vis dėlto net jei ir bÅ«tų galima tikėti Å¡io nukentėjusiojo parodymais apie perduotas pinigines lėšas, dar ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad reikalavimai perduoti pinigus buvo iÅ¡reikÅ¡ti be grasinimų. Be to, iÅ¡vadas apie tariamus grasinimus paneigia ir objektyvi įrodomoji medžiaga.

IÅ¡ T. B. ir jo (R. M.) intensyvaus susiraÅ¡inėjimo per programÄ â€žSkype“ 2014 metų kovo mėnesį matyti, kad bendravimas draugiÅ¡kas, nebuvo jokios prievartos, prieÅ¡iÅ¡kumo, gÄ sdinimų ar paliepimų. Teismo manymu, prekyba žmonėmis pasireiÅ¡kė ir jam (R. M.) organizuojant susitikimus su nukentėjusiaisiais, kurių metu jiems buvo nurodoma vykti į NorvegijÄ , taip pat G. V. pasiuntimu į Norvegijos Karalystę kontroliuoti T. B. ir T. K.. Tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra nustatyta, kad G.

V. ar kiti asmenys, taip pat ir R. P., bÅ«tų veikę pagal jo (R. M.) nurodymus. Be subjektyvių nukentėjusiųjų pamÄ stymų, to nepatvirtina jokios bylos aplinkybės. Be to, T. B. ir T. K. jau nuo 2014 m. rudens patys kartu su R. P. Norvegijoje užsiėmė disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir vykimas į NorvegijÄ 2015 m. balandžio mėn. buvo jų ankstesnės nusikalstamos veikos tÄ sa, o tęsiant anksčiau pradėtus nusikaltimus asmenų nebereikia iÅ¡ naujo verbuoti, jų palenkti ar priversti BK 147 straipsnio prasme. 9.17.

Tai, kad nebuvo panaudotas nė vienas teismo konstatuotas nukentėjusiųjų valios palaužimo bÅ«das, turint tikslÄ juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms daryti, pasak apelianto, patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Pavyzdžiui, Norvegijoje T. B. atsisakė saugoti iÅ¡ R. P. paimtÄ krepšį, kuris vėliau buvo atiduotas saugoti T. K.. Taigi T. B. galėjo prieÅ¡tarauti, nesutikti su R. P. praÅ¡omais atlikti veiksmais ir jokių neigiamų padarinių dėl to nesusilaukė. T. B. ir T. K. 2014 metų lapkričio mėnesį Norvegijoje buvo sustabdyti ir patikrinti policijos, jie buvo kartu su R.

P., tačiau policijai dėl iÅ¡naudojimo nesiskundė, nors turėjo galimybę tai padaryti. 2015 m. balandžio 11 d. T. B. ir G. V. tikrino Norvegijos muitinė, tačiau nukentėjusysis taip pat nesiskundė pareigÅ«nams. Be to, tariamÄ priklausomumÄ ir palaužtÄ T. B. valiÄ paneigia duomenys, reikÅ¡mingi kitų Å¡ioje byloje nagrinėjamų veikų epizoduose: epizode dėl D. B. automobilio pagrobimo nustatyta, kad T. B. (tariamai prieÅ¡ savo valiÄ atlikęs daug nusikalstamų veikų) per M. P. ir D.

R. gavo informacijÄ , kad narkotinėmis medžiagomis Norvegijoje prekiauja A., su kuriuo Norvegijoje susitikinėjo T. B., T. K. ir R. P.. Tai rodo, kad T. B. prekybos narkotikais atveju nebuvo atsitiktinis ir R. P. priverstas asmuo, o prieÅ¡ingai – tai buvo asmuo, kuris disponavo informacija apie tarpininkÄ , tiesiogiai su Å¡iuo tarpininku susitikinėjo, o kilus konfliktui dėl negrÄ Å¾intų pinigų už paimtus narkotikus pats tiek asmeniÅ¡kai, tiek per savo draugÄ M. P. Lietuvoje aiÅ¡kinosi santykius su A. pažįstamu D.

R., jo ieÅ¡kojo pas D. B., t. y. pats asmeniÅ¡kai ir su savo draugu M. P. atliko aktyvius narkotikų prekeivių veiksmus nedalyvaujant kaltinamiesiems. Å ios aplinkybės neabejotinai paneigia T. B. kaip aukos vaidmenį ir prielaidas apie jo valios palaužimÄ . 9.18. Nuteistasis teigia, kad Å¡ioje byloje nebuvo nustatytas ir kitas bÅ«tinasis alternatyvus BK 147 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis – verbavimas. Visų pirma nėra nustatyta, kad jis (R. M.) bÅ«tų atlikęs T. B. verbavimo veiksmus, siÅ«lęs jam dalyvauti darant nusikaltimus, įkalbinėjęs jį ar jam grasinęs. Pats nukentėjusysis teisme parodė, kad iÅ¡ pradžių į NorvegijÄ buvo atskridęs R.

M., tačiau jis apie jokias nusikalstamas veikas nekalbėjo ir į jokius nusikaltimus jo neįtraukė. T. K. jis (R. M.) negalėjo verbuoti net teoriÅ¡kai, nes jo nepažinojo ir apie jo atliekamus veiksmus Norvegijoje nieko nežinojo, o T. B. su T. K. ir R. P. nusikaltimus vykdė jau iki jam atvykstant į NorvegijÄ antrÄ kartÄ 2014 metų pabaigoje. Tiek T. B., tiek T. K. parodė, kad bÅ«dami Norvegijoje jokio kontakto su R. M. neturėjo, iÅ¡ jo jokių nurodymų negaudavo, taip pat nebuvo nustatyta, kad su juo (R.

M.) iÅ¡ Norvegijos Karalystės bÅ«tų bendravęs ir R. P.. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nenustatyta, kad jis (R. M.) 2014 metų rudenį bÅ«tų turėjęs tikslÄ užverbuoti T. B. ir kad buvo davęs nurodymÄ R. P. užverbuoti jį nusikaltimams daryti. Be to, kaip matyti iÅ¡ T. B. parodymų, ir pats R. P. neatliko jokių prekybai žmonėmis bÅ«dingų verbavimo ir kontrolės veiksmų. Taigi tiek T. B. ir T. K. įsitraukimo į nusikalstamas veikas aplinkybės, tiek veikų vykdymo aplinkybės, taip pat nukentėjusiuosius bei jų materialinę, socialinę ir pan. padėtį apibÅ«dinančios aplinkybės neleidžia teigti, kad jų valia buvo palaužta ir kad nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, už kurias gavo atlygį, jie įvykdė ne savo noru.

PrieÅ¡ingai, bylos aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad jie siekė pasipelnyti neteisėtu bÅ«du, o vėliau davė kaltinimui palankius parodymus, kaltę suversdami kitiems asmenims, ir mainais už tai buvo „paversti“ prekybos žmonėmis aukomis, kad jiems bÅ«tų netaikoma baudžiamoji atsakomybė, tik, kaip minėta, prokuroras pamirÅ¡o Å¡iuos faktinius įtariamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BPK nustatyta tvarka. 9.19. Apeliantas nurodo, kad kai kurie veiksmų, už kuriuos jis nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, yra susiję ne su jo, kaip tiesioginio vykdytojo, veiksmais, bet su kitų asmenų – R.

P., G. V., R. A. G. – veiksmais, susijusiais su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jo kaltę Å¡ioje dalyje teismas iÅ¡ esmės preziumavo pagal tai, kad jis tariamai buvo nusikalstamo susivienijimo vadovas ir organizatorius. Tačiau, kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nebuvo nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas veikė ir tuo labiau kad jis (R. M.) organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ ir vadovavo jam. Neteisėta veika disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, apie kuriÄ parodymus davė T.

B. ir T. K., vyko Norvegijoje ir jÄ darant dalyvavo trys asmenys – patys nukentėjusieji ir R. P.. Jie Norvegijoje iÅ¡ kitų asmenų paimdavo narkotines medžiagas, jas slėpdavo, gabendavo, realizuodavo kitiems asmenims. Jis (R. M.) Å¡iuose veiksmuose nedalyvavo. Patys T. B. ir T. K. patvirtino, kad dėl savo veiklos Norvegijoje iÅ¡ jo (R. M.) jokių nurodymų nebuvo gavę, apskritai neturėjo su juo jokio kontakto. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad jis (R. M.) atliko vadovaujamo pobÅ«džio veiksmus ir davė nurodymus R.

P., G. V. ir R. A. G., tačiau nė vienas toks nurodymų davimo faktas ar bet koks vadovavimo faktas byloje nėra nustatytas, tokias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti G. V. ir R. A. G. paneigė. Iš R. P. laiško taip pat matyti, kad pastarasis narkotinėmis medžiagomis disponavo kartu su T. B. ir T. K., o jis (R. M.) su šia veikla niekaip nėra susijęs. Byloje nebuvo nustatyta jokių faktų, kad jis (R. M.) duotų minėtiems asmenims kokius nors nurodymus, susijusius su šių veikų vykdymu, kad jie būtų atsiskaitę jam už vykdomas veikas – nėra užfiksuota nei tokių telefoninių pokalbių, nei susirašinėjimų žinutėmis, nei jokio kito bendravimo.

Teisme T. B. parodė, kad pas R. M. jis nėra matęs narkotinių medžiagų, jie nėra kartu buvę miške, taip pat jis nėra matęs, kad R. M. atkastų ar užkastų narkotines medžiagas, jokių nurodymų iš jo negavo (2017 m. vasario 6 d. teisiamojo posėdžio protokolas). 9.20. Nuteistojo R. M. teigimu, byloje nebuvo nustatyta ir jokių jo veiksmų, kurie galėtų būti laikomi nurodymų R. A. G. davimu. Be to, R. A. G. su narkotiku kroviniu Airijoje buvo sulaikytas 2015 m. birželio mėn., t. y. tuo metu, kai jis (R.

M.) jau buvo suimtas, o tai rodo, kad R. A. G. veikė savarankiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis (R. M.) ir tiesiogiai atliko nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, tačiau nuosprendyje iš viso nepasisakė, kokiais konkrečiais bylos įrodymais jo veiksmai neteisėtai disponuojant metamfetaminu yra įrodyti, byloje tokių duomenų šaltinių ir nebuvo nustatyta. 9.21. Esminis ir vienintelis įrodymų šaltinis epizode dėl plėšimo ir dokumentų klastojimo, pasak apelianto, vėlgi yra tik nepatikimi nukentėjusiojo T.

B. parodymai. Be to, pastarojo nurodytos įvykių versijos, kad R. M. jam padavė automobilį, paimtÄ už A. skolas, vėliau nurodė, kad automobilio savininkas D. B. bando jį atgauti ir dėl to reikės vykti į susitikimÄ , kiti bylos įrodymai ne tik nepatvirtina, bet ir neabejotinai jÄ paneigia. Apeliantas cituoja liudytojų D. R., A. K., A. B. parodymus ir teigia, kad Å¡ie bei kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Å¡ioje istorijoje pagrindinis veikėjas buvo ne jis (R. M.), o pats T. B. bei jo draugas M.

P., ir leidžia spręsti apie T. B. nusikalstamus veiksmus pagrobiant automobilį. T. B. telefone iÅ¡likusi 2015 m. kovo 25 d. iÅ¡siųsta žinutė „keitimas į „Land Rover Discovery 2.7 dyzelis 2006 m. domina?“ taip pat patvirtina, kad Å¡is automobilis nebuvo jam duotas tik laikinai pasinaudoti, juo jis disponavo kaip nuosavu. Liudytojos A. A. parodymai, kad automobilį jam davė „R.“ ir liepė jį užregistruoti, net nevertinant liudytojos suinteresuotumo duoti T. B. versijÄ patvirtinančius parodymus, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, o atsižvelgiant į tai, kad pirminis įrodymų Å¡altinis – T.

B. parodymai – gauti pažeidžiant jų gavimo tvarkÄ ir yra nepatikimi, jie niekaip neįrodo jo (R. M.) kaltės dėl inkriminuotų veikų. Tačiau, be T. B. ir iÅ¡vestinių jo žmonos parodymų, kurie buvo paneigti, nėra jokių kitų duomenų, kurie įrodytų jo (R. M.) kaltę pagrobus iÅ¡ D. B. automobilį „Land Rover“ ar disponavus suklastotu dokumentu. Nepaisydamas to, teismas ir Å¡iame epizode netinkamai vertino įrodymus, dar kartÄ demonstruodamas savo Å¡aliÅ¡kÄ požiÅ«rį dėl kaltinamųjų kaltės, nutylėjo ir apskritai nevertino dalies įrodymų (pvz., A.

K. parodymai, dalis D. R. parodymų), paneigiančių kaltinimÄ ir T. B. sukurtÄ istorijÄ , kitus įrodymų Å¡altinius (parodymÄ atpažinti, kurio metu D. B. neatpažino R. M., jo (R. M.) parodymus) nuvertino ir iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė T. B. parodymams. Taip teismas ne tik padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimÄ , sukliudžiusį iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, pažeidė nuosprendžio suraÅ¡ymo reikalavimus, bet ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. G. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 10.1. Nuteistasis R. A. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nes iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo ir neiÅ¡tyrė bylos aplinkybių, apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė nepatikimais, prieÅ¡taringais bylos nagrinėjimo teisme metu nepatvirtintais įrodymais ir spėlionėmis.

Be to, nepaÅ¡alinęs abejonių pažeidė in dubio pro reo principÄ , reikalaujantį nepaÅ¡alintas abejones aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai. Pasak apelianto, kaltinimas jam yra teisiÅ¡kai nemotyvuotas, prieÅ¡taringas, nekonkretus, faktinės įvykių aplinkybės apraÅ¡omos nepagrindžiant jų jokiais objektyviai patikrinamais įrodymais. Toks kaltinimas yra tendencingas ir paremtas tik noru charakterizuoti jį kaip „svarbų“ asmenį, veikusį „sudėtingose nusikaltimo schemose“ (iÅ¡ prokuroro baigiamosios kalbos), be to, trukdo gintis, formuoti savo atsikirtimus, rinkti ir teikti įrodymus. 10.2.

Apeliantas nurodo, kad jam inkriminuotas fiktyvios 2015 m. sausio 5 d. automobilio „Mazda“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, tačiau nei šios bylos nagrinėjimo metu, nei kituose procesuose šis sandoris nebuvo pripažintas fiktyviu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio prasme. Iki šiol aptariamas automobilis yra registruotas V. P. vardu, nei jis pats, nei kiti asmenys nėra užginčiję sutarties ir nuosavybės teisės galiojimo. Byloje nenustatyta, kas faktiškai ir už kieno pinigus įsigijo automobilį, kas pasirašė sutartį ir kitus dokumentus, kieno ir kokiems poreikiams tenkinti jis buvo įsigytas.

Apelianto teigimu, dabartinis automobilio „Mazda 6“ savininkas V. P., bÅ«damas sÄ Å¾iningas, siektų paneigti savo prisidėjimÄ prie galimai padarytų nusikalstamų veikų ir teisinėmis priemonėmis įrodytų fiktyvų automobilio įsigijimo faktÄ , o ne juo toliau disponuotų. Liudytojo T. E. K. parodymai teisme (automobilį „Mazda 6“ savo vardu prašė pirkti ir R. A. G., ir V. P.; vėliau automobilį nusipirko V. P.; V. P. pasakė, kad jis perka maÅ¡inÄ ; su „Mazda“ V.

P. Norvegijoje kažkur nuvažiavo) taip pat patvirtina, kad tikslÄ Ä¯sigyti automobilį ir juo naudotis turėjo bÅ«tent V. P., jis pats atliko aktyvius veiksmus jį persiraÅ¡ydamas savo vardu, vairavo kelionėse į užsienį, tvarkė, statė įvairiose vietose, galėjo žinoti apie įrengtÄ slėptuvę ir laikė joje tik jam žinomus daiktus. Jis (R. A. G.) Å¡iuo automobiliu taip pat naudojosi Lietuvoje asmeninėms reikmėms tenkinti (metalo laužui iÅ¡vežti ir kt.), todėl galėjo bÅ«ti, kad dar iki jo perleidimo V.

P. buvo jį apdraudęs, nes T. E. K. neturėjo pinigų. Bet pats asmeniÅ¡kai automobilio neremontavo, neįrengė jokios slėptuvės ir jokių daiktų joje neslėpė. 10.3. Nuteistasis pažymi, kad automobilis „Mazda 6“ byloje vertinamas kaip nusikaltimo padarymo įrankis, todėl prokuroras, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, prašė jį konfiskuoti. Taigi turto konfiskavimu faktiÅ¡kai pripažįstama, kad bÅ«tent jo savininkas, t. y. V. P., atsakingas už galimų nusikaltimų padarymÄ ir žinojo, kad Å¡is turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Jeigu V. P. žinojo apie tokius nusikaltimus, jam taip pat turėjo bÅ«ti vykdomas baudžiamasis persekiojimas bei taikoma atitinkama atsakomybė. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad bÅ«tent Å¡is liudytojas labiausiai galėtų atitikti narkotinių medžiagų pervežėjo statusÄ . Pagal Europolo pažymÄ (t. 1, b. 1. 90) 2007 metais Norvegijoje jis jau buvo susijęs su narkotikų platinimu, už analogiÅ¡kus nusikaltimus 2015 metais buvo sulaikytas ir nuteistas Airijoje, proceso dalyviai žinojo, kad ir jis pats vartoja narkotines medžiagas.

Byloje naudojant technines priemones yra užfiksuotas V. P. pokalbis su jo seserimi I. Z., kurio metu aptariama V. P. problema dėl automobilio „Mazda 6“ priklausomybės, didesnio policijos dėmesio, sulaikytų asmenų ir pan., I. Z. nurodo broliui „greičiau deginti tÄ maÅ¡inÄ arba perkalti numerius“, o tai, pasak nuteistojo, patvirtina, kad V. P. buvo žinomos visos automobilio naudojimo aplinkybės, galimi draudžiamų daiktų pervežimai. 10.4. Apeliantas nurodo, kad slėptuvės įrengimo aplinkybės nustatytos nebuvo, tai rodo ir kaltinimo formuluotė, kad jis, turėdamas tikslÄ disponuoti narkotinėmis medžiagomis, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis automobilyje organizavo specialios slėptuvės įrengimÄ .

Nepaisant to ir net nenustačius ankstesnių automobilių savininkų, galimo automobilio remonto ir eksploatavimo aplinkybių iki jo pardavimo, kažkodėl buvo padaryta iÅ¡vada, kad tai galėjo padaryti tik R. A. G., nors byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad tokiÄ slėptuvę galėjo įrengti kiti asmenys. Be to neaiÅ¡ku, ar ji jau buvo automobilyje jo kelionės į IspanijÄ ir NorvegijÄ metu. Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo T. E. K. parodymus, kad R. A. G. beveik visÄ laikÄ buvo vieÅ¡butyje ir kad jiems bÅ«nant Norvegijoje V.

P. su automobiliu kažkur nuvažiavo, automobilis buvo sugedęs, kol gyveno viešbutyje, jį suremontavo. Šie liudytojo parodymai, nuteistojo teigimu, rodo, kad būtent V. P. dar jiems esant Norvegijoje galėjo organizuoti automobilio remonto ir slėptuvės įrengimo darbus, apie kuriuos kiti asmenys negalėjo žinoti. Policijos pareigūnai automobilį apžiūrėjo 2015 m. rugsėjo 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo byloje nagrinėjamų įvykių, taigi slėptuvės įrengimo ir galimo narkotinių priemonių gabenimo faktai laiko prasme yra labai nutolę nuo tyrimo rezultatų, be to, šių aplinkybių nėra galimybės objektyviai patikrinti. 10.5.

Pasak nuteistojo, lieka neaiÅ¡ku, kokių duomenų pagrindu buvo padarytos iÅ¡vados apie R. M. užduotis, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, jam ir jų realizavimÄ . Byloje nėra jokių įrodymų (pokalbių iÅ¡klotinių, operatyvinių duomenų), kad jis buvo pažįstamas su R. M., kad jie iki aptariamų įvykių bÅ«tų turėję kokių nors kontaktų ar bÅ«tų susiję darant, organizuojant nusikaltimus. Tokių duomenų byloje nepateikia net nukentėjusieji T. B. ir T. K., nors nurodo tiesiogiai bendravę su R. A.

G.. Jo (R. A. G.) buvimo Norvegijoje metu R. M. ten nesilankė, jų kontaktas nenustatytas kitokiomis priemonėmis. Be to, nuosprendyje (55 p.) aptarti iÅ¡slaptinti kriminalinės žvalgybos dokumentai paneigia bet kokias jo ir R. M. nusikalstamas sÄ sajas. 10.6. Apelianto teigimu, taip pat neaiÅ¡ku, kokie neabejotini duomenys patvirtina, kad narkotinę medžiagÄ kanapių dervÄ (haÅ¡iÅ¡Ä ) jis įsigijo bÅ«tent Ispanijos Karalystėje, kad Å¡ios medžiagos kiekis buvo bÅ«tent apie 20 kg, ar tai iÅ¡ viso buvo narkotinė medžiaga, kuriÄ pareigÅ«nai rado slėptuvėse miÅ¡ke, ar toks kiekis galėjo tilpti automobilio slėptuvėje, kaip jis buvo įgytas, kaip atsiskaitoma ir pan.

R. A. G. nurodo neneigiantis, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu su V. P. ir T. E. K. buvo Ispanijoje, kur planavo atÅ¡vęsti savo jubiliejų, tačiau viso proceso metu Å¡ie liudytojai nebuvo apklausti apie aplinkybes, kÄ jie veikė Ispanijoje, su kokiais asmenimis susitikinėjo, kurie iÅ¡ jų naudojosi automobiliu ir ar turėjo galimybę gauti ir paslėpti automobilyje narkotines medžiagas. Be to, byloje buvo iÅ¡imti jo užraÅ¡ai su kelionės marÅ¡rutų atžymomis, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo keliaujama po visÄ EuropÄ , ilsimasi Liuksemburge ir kitose Å¡alyse, todėl teiginys, jog haÅ¡iÅ¡as įsigytas Ispanijoje, yra tik spėlionė.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad duomenys apie narkotinių medžiagų atvežimÄ Ä¯ NorvegijÄ grindžiami tik nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymais, bet jų parodymai bei pozicija jo (R. A. G.) atžvilgiu yra nenuosekli, daugeliu atvejų paremta tik pamÄ stymais. IÅ¡ T. K. parodymų teisme matyti, kad pastarasis pats narkotinių medžiagų atvežimo ir iÅ¡krovimo iÅ¡ automobilio „Mazda“ nematė, jo manymÄ , kad taip buvo, greičiausiai suformavo kitų asmenų pasakojimai arba siekis įtikti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateisinant savo galimai nusikalstamus veiksmus.

Ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė matęs, kad R. P. ardė galines automobilio sėdynes ir ten iš slėptuvės išėmė daugybę pakuotėse supakuoto hašišo, kurio pridėjo du pilnus jo paduotus krepšius, tačiau kartu nurodė, kad pats ardymo proceso nematė, nes R. P. buvo vienas, užsidaręs ir jo pagalbos neprašė. Taigi jau šioje tyrimo stadijoje liudytojo parodymų tikslumu ir pakankamumu buvo galima pagrįstai abejoti, nes jis nors ir kalbėjo apie slėptuvę, narkotikus, tačiau tuojau pat patvirtino, kad paties proceso nematė.

IÅ¡ bylos duomenų žinoma, kad apie narkotinių medžiagų pristatymÄ Ä¯ NorvegijÄ Å¡iam liudytojui galėjo pasakoti R. P., tačiau jo parodymais Å¡ioje byloje nebuvo remtasi, buvo ignoruota procesinė galimybė jį apklausti nuotoliniu bÅ«du (atlieka laisvės atėmimo bausmę VFR), atitinkamai nebuvo atliktos akistatos, parodymų patikrinimai, taigi nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp tiesiogiai aptariamuose įvykiuose dalyvavusių asmenų parodymų. 10.7. Nuteistasis R. A. G. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta aplinkybė, ar įrengtoje slėptuvėje iÅ¡ viso galėjo tilpti nurodytas kiekis narkotinių medžiagų (o vėliau ir apie 500 000 Norvegijos kronų).

Pagal T. K. parodymus narkotinės medžiagos tilpo į du didelius krepÅ¡ius po ne mažiau kaip 10 kg, buvo supakuotos įvairaus dydžio plastikiniuose maiÅ¡eliuose, o amfetaminas supresuotas į vienÄ plytÄ . Taigi neaiÅ¡ku, ar tokie kiekiai medžiagos fiziÅ¡kai galėjo bÅ«ti paslėpti automobilio ertmėse, ar atsižvelgiant į pakuočių dydžius jas galima buvo lengvai ir greitai iÅ¡imti iÅ¡ slėptuvės, kurios dydis 13 x 19 cm. Tai, kad slėptuvė buvo maža ir netalpi, patvirtina ir pirminiai T.

K. parodymai, kad R. P. pinigus (iki pusės milijono kronų) suko į krÅ«vÄ ir suspaudė, t. y. trÅ«ko vietos, buvo siekiama kuo kompaktiÅ¡kiau juos sudėti. 10.8. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo T. K., kaip ir nukentėjusiojo T. B., parodymai nepatvirtina, kad bÅ«tent jis perdavė R. P. narkotines medžiagas. Pastarieji nematė, kas ir kada atvairavo automobilį „Mazda 6“, ar narkotinės medžiagos tikrai buvo paslėptos, nenustatyta, ar pats R. P. to negalėjo padaryti ir pan. Nukentėjusieji neigė kÄ nors kalbėję su R. A.

G. apie narkotikų gabenimÄ , savo parodymuose dažnai vartojo sÄ vokas „kaip supratau“, „mano manymu“, o tai dar kartÄ patvirtina, kad neginčijamų kaltinimÄ pagrindžiančių įrodymų nėra. Byloje atlikti įvairÅ«s DNR tyrimai taip pat nepatvirtino jo (R. A. G.) prisidėjimo prie nusikalstamos veikos įvykdymo. Remiantis tyrimo logika ir apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimais neabejotinai turėjo bÅ«ti nustatyti bent minimalÅ«s jo biologiniai pėdsakai, nes jis ne kartÄ pats vairavo automobilį „Mazda“, buvo jame kelionių po užsienį metu.

Tokie pėdsakai nebuvo aptikti ir ant rastų narkotinių medžiagų paketų Norvegijos pareigÅ«nų atliktuose tyrimuose, todėl Å¡i aplinkybė tik sustiprina abejones, kad draudžiamos medžiagos galėjo priklausyti visiÅ¡kai su Å¡ia byla nesusijusiems asmenims. 10.9. Be to, pasak nuteistojo, byloje nebuvo nustatytas narkotinių medžiagų kiekis. Jokių duomenų, iÅ¡skyrus nukentėjusiojo T. K. pasvarstymus („pagal mane drÄ siai buvo 15–20 kg haÅ¡iÅ¡o. Dvi pilnos tašės buvo“) apie panaÅ¡ius narkotinės medžiagos kiekius, byloje nėra, tokie kiekiai nebuvo rasti jokiose slėptuvėse.

T. K. yra nurodęs, kad paslėpė apie 3 kg haÅ¡iÅ¡o, tačiau toks kiekis iÅ¡ esmės skiriasi nuo nurodyto kaltinime, be to, nėra jokių patvirtinimų, kad Å¡i narkotinė medžiaga yra bÅ«tent dalis iÅ¡ 20 kg. Nuteistasis pažymi, kad pagal teismų praktikÄ asmens baudžiamumas dėl narkotinės medžiagos pėdsakų laikymo, kai netgi neįmanoma nustatyti tikslesnio narkotinės veikliosios medžiagos kiekio, negalimas. Byloje bÅ«tina nustatyti nusikaltimo dalyko, draudžiamos medžiagos grynÄ jį kiekį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-651/2007 ir kt.).

Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad 959 g kanapių dervos (haÅ¡iÅ¡o), rastos slėptuvėje prie Oslo, yra jo (R. A. G.) nusikalstamos veikos rezultatas, taip pat nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, nes nenustatyta, kada ji rasta, kam konkrečiai priklauso, koks tikslus jos kiekis ir pan. Atsakydamos į 2015 m. rugsėjo 30 d. teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ (t. 2, b. l.

23) Norvegijos teisėsaugos institucijos nurodė, kad pareiÅ¡kimo Nr. 13310362 byloje yra paimta apie 1 kg haÅ¡iÅ¡o ir 4 kg amfetamino. Å is narkotikų poėmis tiksliai pasvertas nebuvo, nes Å¡i byla nutraukta. Laboratorinių tyrimų ataskaitoje nurodyta, kad tiriama medžiaga, rasta Osle 2015 m. rugsėjo 15 d. Tačiau apraÅ¡omojoje dalyje pažymėta, kad „2015-04-22 raÅ¡te praÅ¡oma iÅ¡tirti konfiskuotÄ medžiagÄ A-2. Rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga. Tyrimo rezultatas: Paimtas daiktas A-2.

Medžiaga identifikuota kaip 959 g kanapių derva (haÅ¡iÅ¡as)“. Taigi iÅ¡ tyrimo ataskaitos neaiÅ¡ku, kokiu metu rastas narkotines medžiagas apžiÅ«rėjo pareigÅ«nai, nes praÅ¡ymo jas iÅ¡tirti metu, t. y. 2015 m. balandžio 22 d., jos dar nebuvo rastos. Tai rodo, kad tyrimas tikriausiai buvo atliktas visai dėl kitų ir kitiems asmenims priklausiusių narkotinių medžiagų, kurios neturi jokio ryÅ¡io su Å¡ia baudžiamÄ ja byla. Kad tai kitos bylos dalykas, patvirtino ir Norvegijos pareigÅ«nai, nurodydami jog byla nutraukta, o medžiaga bus sunaikinta 2017 m. rugsėjo 1 d.

Visos šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė priemonių objektyviai ir visapusiškai ištirti narkotines medžiagas, o neapžiūrėjus jų ir neužtikrinus jų išsaugojimo iki teisminio bylos nagrinėjimo pabaigos, t. y. faktiškai praradus (sunaikinus) įrodymus, šiuo metu nėra galimybės nustatyti jų priklausomybės, kiekių, kokybinių parametrų, o tai baudžiamosios teisės prasme laikytina nepasitvirtinusiu kaltinimu. 10.10. Apeliantas teigia, jog kaltinimo teiginys, kad jo nurodymu V.

P. automobilyje „Mazda 6“ paslėpė didelį kiekį Norvegijos kronų, taip pat yra nepagrįstas. IÅ¡ nukentėjusiojo T. K. parodymų teisme matyti, kad nurodymus slėpti pinigus V. P. davė ne jis (R. A. G.), bet R. P., o tai dar kartÄ patvirtina, kad su galima nusikalstama veika tiesiogiai buvo susijęs tik V. P.. 10.11. Apibendrindamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, nuteistasis R. A. G. nurodo, kad kaltinimas jam iÅ¡ esmės grindžiamas subjektyvios kilmės įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų T.

B. ir T. K. parodymais, kurie nėra visiÅ¡kai neutralÅ«s liudytojai, nes patys tiesiogiai susiję su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu bei realizavimu, iÅ¡ to gavo arba buvo susitarę gauti materialinį atlygį. Apie Å¡ias aplinkybes, narkotinių medžiagų atsiradimÄ ir buvimÄ jų gyvenamosiose vietose Norvegijoje jie ne kartÄ davė parodymus, tačiau savo vaidmenį, siekdami iÅ¡vengi baudžiamosios atsakomybės, nuolat menkino, nurodydami, kad buvo priversti taip elgtis dėl psichologinio R.

P. ar R. M. spaudimo, fizinio susidorojimo baimės ir pan. Tokie nukentėjusiųjų parodymai kaltinant jį (R. A. G.) turėjo bÅ«ti vertinami labai atsargiai ir net kritiÅ¡kai, nes apie jų pačių dalyvavimÄ aptariamoje nusikalstamoje veikoje nurodė R. P., paaiÅ¡kinęs, kad, jam gyvenant pas T. B. ir laukiant darbo pasiÅ«lymų statybose, Å¡is jam ne kartÄ buvo užsiminęs apie prekybÄ narkotinėmis medžiagomis, jie kartu važiavo į įvairius susitikimus su galimais narkotikų prekeiviais, matė perduodamas pinigų sumas ir pan.

Esant tokioms aplinkybėms ir jų nepatikrinus teisminio nagrinėjimo metu (t. y. neapklausus R. P.), nebuvo galimybės tinkamai įvertinti nukentėjusiųjų parodymus ir nustatyti byloje tiesÄ . 10.12. Apeliantas taip pat nurodo, kad kaltinime apraÅ¡yti jo veiksmai, t. y. 450 000–500 000 Norvegijos kronų gabenimas iÅ¡ Norvegijos į Lietuvos RespublikÄ , objektyviai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymius. IÅ¡ byloje surinktų duomenų viseto galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis turėjo žinoti apie gabenamų per Lietuvos Respublikos sienÄ pinigų buvimÄ automobilyje, nes apie tai jam užsiminė V.

P., be to, pokalbių su T. K. metu jis klausinėjo apie pinigus („kaip su pinigais, kiek dar reiks laukti, nes darbas padarytas, ir jiems jau reikia važiuoti, nes turi kitų reikalų“). Jo žinojimÄ apie įvežtus pinigus patvirtintų ir faktai, kad dalį pinigų vėliau keitykloje iÅ¡keitė V. P., anksčiau jis tokių sumų neturėjo, į IspanijÄ važiavo ieÅ¡koti darbo ir pan. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad realiai į Lietuvos RespublikÄ pateko nedeklaruoti pinigai, kad jie buvo gauti iÅ¡ nusikalstamos veikos ir pan.

Be to, prokuroras neprašė pakeisti kaltinimo BPK 256 straipsnio tvarka, todėl pagrindo pripažinti jį kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį taip pat nėra.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, ir priimti jam naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jam nepadarius Å¡ių nusikaltimų. Nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir dėl nukentėjusiojo T. B. civilinio ieÅ¡kinio pakeisti. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies dėl nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, paÅ¡alinti aplinkybes, kad jis Å¡iÄ veikÄ padarė dalyvaudamas Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas bendro tikslo susidoroti su vieno iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų R.

M. nurodymų nevykdančiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis; kad vykdydamas nusikalstamo susivienijimo narių susitarimÄ ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrÄ tikslÄ Ä¯bauginti T. B. ir T. K., kad jie paklustų tęsti nusikalstamÄ veikÄ : platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus bei kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrÄ tikslÄ Ä¯bauginti T. B., T. K., dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir siekdamas priversti juos toliau platinti narkotines psichotropines medžiagas; kad nusikalstamai veikai padaryti panaudojo teleskopinę lazdÄ .

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo T. B. naudai priteista 8 000 eurų. 11.1. Nuteistasis G. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1, 2 dalių ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, išsamiai ir nešališkai neištyrė byloje surinktų įrodymų, jų tinkamai neišanalizavo, neišsamiai argumentavo savo išvadas, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

BÅ«damas Å¡aliÅ¡kas teismas jam priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė iÅ¡imtinai nepatikimais nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymais, nevertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų viseto, jam palankius įrodymus vertino netinkamai, jų neanalizavo ir nemotyvavo. Be to, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas tik iÅ¡dėstė bylos įrodymus, bet nepateikė teisiÅ¡kai pagrįstų iÅ¡vadų ir motyvų dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ jo veiksmuose, teismo argumentai, kurių pagrindu jis pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį yra lakoniÅ¡ki, deklaratyvÅ«s ir formalÅ«s. 11.2.

Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai asmuo yra faktinis įtariamasis, tačiau yra apklausiamas kaip liudytojas, jo parodymai neatitinka BK 20 straipsnio reikalavimų ir nėra laikomi įrodymais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-553-197-2016). Be to, tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad kito kaltinamojo (nusikaltimo bendrininko), liudytojo, kuris toje pačioje byloje yra buvęs įtariamasis, parodymai turi būti vertinami daug atsakingiau, privaloma skirti daugiau dėmesio jų patikimumui (1997 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Contrada v. Italy, pareiškimo Nr. 27143/95; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita v. Italy, pareiškimo Nr. 26772/95; 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V.

R. v. Russia, pareiÅ¡kimo Nr. 41461/02; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Å iuo atveju byloje dar ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta pakankamai duomenų, kad nukentėjusieji T. B. ir T. K., kurių parodymais teismas rėmėsi, darydamas iÅ¡vadas apie jo (G. V.) dalyvavimÄ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė labai sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kuriuos numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jie yra faktiniai įtariamieji, jie nėra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BPK nustatyta tvarka, todėl nėra ir negali bÅ«ti liudytojai, visos jų, kaip liudytojų, apklausos iÅ¡ esmės pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies, 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, t. y. visi Å¡ių asmenų parodymai, duoti turint liudytojo procesinį statusÄ , nėra leistinas įrodymų Å¡altinis ir jais negalima grįsti teismo iÅ¡vadų.

Be to, jie nėra neÅ¡aliÅ¡ki asmenys, kurie Å¡iame procese neturėtų jokio savarankiÅ¡ko intereso. T. B. ir T. K. turėjo asmeninį interesÄ duoti parodymus kitų asmenų atžvilgiu ir savo pačių atliktus nusikaltimus perkelti kitiems asmenims. Tik dėl to, kad sutiko bendradarbiauti su prokuroru ir davė kitiems kaltinamiesiems nepalankius parodymus, Å¡iems asmenims neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias BPK nuostatas, nebuvo suteiktas įtariamojo ir kaltinamojo statusas, nebuvo iÅ¡spręstas jų baudžiamosios atsakomybės už savo pačių padarytus nusikaltimus klausimas, jie iÅ¡vengė baudžiamosios atsakomybės už labai sunkius nusikaltimus.

Dėl Å¡ių aplinkybių jų parodymų patikimumas turi bÅ«ti patikrintas kitų įrodymų kontekste. 11.3. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie nuolatinius nusikalstamus kaltinamųjų tarpusavio ryÅ¡ius. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad pažinojo R. M., I. S. ir kitus, bet juos siejo tik draugiÅ¡ki santykiai, nebuvo nei pavaldumo, nei hierarchijos, nei paklusnumo ar kt. Jie susitikdavo epizodiÅ¡kai, byloje nenustatyti jokie susitikimai, kurie bÅ«tų organizuoti siekiant aptarti nusikalstamo susivienijimo veiklos ar atskirų nusikaltimų darymo klausimus.

Nusikalstamas susivienijimas yra aukÅ¡to organizuotumo hierarchinę struktÅ«rÄ turinti grupė, kurios nariai tarpusavyje susaistyti itin glaudžiais ilgalaikiais ryÅ¡iais, egzistuoja aiÅ¡kus vadovas, yra tarpusavio pavaldumas, paklusnumas ir pan. Å ioje byloje nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad kuris nors iÅ¡ nuteistųjų duotų nurodymus kitiems asmenims ar gautų iÅ¡ jų nurodymus, kad jie visa ar bent didžiÄ ja grupės sudėtimi spręstų kokius nors nusikalstamus klausimus, kad jų tarpusavio ryÅ¡iai bÅ«tų ilgalaikiai, nuolatiniai ir glaudÅ«s. Nė vienas asmuo neparodė, kad jis (G.

V.) gavo nurodymus iš R. M. ir E. M., kad buvo jiems pavaldus, jų bijojo. Nuteistasis M. R., liudytojas L., kurių parodymais remiasi teismas, nenurodė, kad jis (G. V.) dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nėra jokių faktinių duomenų, kad R. M. jį su R. P. būtų išsikvietęs ir davęs kokius nors nurodymus, kad jie būtų jam dėl ko nors pasiaiškinę. Nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymai yra tik teiginiai, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to, bendraudamas su R.

P. Norvegijoje jis (G. V.) T. B. nebuvo matęs, pirmÄ kartÄ jį sutiko Kaune prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į NorvegijÄ . Tuo metu R. P. jau buvo sulaikytas. T. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, Å¡ias aplinkybes patvirtino, todėl teismo iÅ¡vada, paremta T. B. parodymais, yra niekuo nepagrįsta, o T. K. teiginiai nepatvirtinti kitais įrodymais. 11.4. Teismas, pagrįsdamas jo kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, rėmėsi ir iÅ¡slaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis, tačiau jis (G.

V.) niekada neneigė aplinkybių, kad su kai kuriais nuteistaisiais bendravo, nes buvo pažįstami. Kita vertus, jokiais tiesioginiais įrodymais nėra nustatyta, kad toks jų bendravimas buvo nusikalstamo pobÅ«džio. Nėra nustatyta, kad jis turėjo konspiracinius, teisėsaugos institucijoms nežinomus telefonus, kuriuos naudojo nusikalstamoms veikoms daryti. Taip pat nenustatyta, kad jis naudojo specialias bendravimo priemones ar priemones, leidžiančias iÅ¡vengti sekimo. Byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų gavęs pinigus iÅ¡ bendro piniginio fondo ar įmokėjęs pinigus į tokį fondÄ , kad bÅ«tų už bendras lėšas įsigijęs transporto ar ryÅ¡io priemones.

Iš byloje esančių netiesioginių įrodymų negalima padaryti loginės išvados, kad techninėmis priemonėmis užfiksuoti jo bendravimo su kitais nuteistaisiais atvejai yra nusikalstamo pobūdžio. Iš telefoninių kontaktų ir pokalbių nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti, kad jis darė nusikalstamas veikas su kitais kaltinamaisiais ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. 11.5. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ir teismo išvados, kad jis buvo laikomas R.

M. pavaduotoju, t. y. asmeniu, kuris tiesiogiai įgyvendina R. M. nurodymus ir pats tiesiogiai tam tikrais atvejais perveža narkotines medžiagas. Nuteistojo teigimu, byloje nenustatyta, kad R. M. jam bei kitiems įvardijamiems susivienijimo dalyviams – M. A., I. S., M. R. – davė kokius nors nurodymus, nurodė prisidėti prie tariamo susivienijimo veiklos, jiems vadovavo, baudė juos ar pan. Priešingai, jis (G. V.) veikė savarankiškai ir nebuvo pavaldus R. M. ir E. M.. Teismas konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai ir nukentėjusiųjų T.

B. ir T. K. parodymai leidžia neginčijamai konstatuoti, kad R. M., G. V., M. R. ir E. M. suvokė, jog yra nusikalstamo susivienijimo nariai ir vykdo nusikalstamas veikas, tačiau tokia teismo išvada paremta išskirtinai T. B. ir T. K. parodymais, kurie yra formalaus pobūdžio, deklaratyvūs ir kurių jokie kiti įrodymai nepatvirtina. Tas pats pasakytina ir apie teismo išvadas dėl bendros kasos ir nusikalstamos veikos planavimo. Byloje, išskyrus nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymus, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nusikalstamo susivienijimo vykdomai veiklai buvo renkama bendra kasa iš visų jo narių ar kad nusikalstamas susivienijimas buvo finansuojamas išimtinai vieno asmens, o nusikalstamu būdu gautos lėšos paskirstomos susivienijimo nariams.

Nebuvo jokio asmens, atsakingo už bendrus grupuotės pinigus ar reikalingus įrankius ir priemones. Nėra byloje ir duomenų, patvirtinančių, kad nusikalstama veika buvo planuojama. 11.6. Apeliantas teigia, kad trumpalaikis jo bendravimas su kitais kaltinamaisiais niekaip nepatvirtina jo dalyvavimo inkriminuojamo susivienijimo veikloje. Atlikus kratÄ jo namuose nebuvo rasta ginklų ar Å¡audmenų, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų žinojęs apie veikiantį bÅ«tent ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ , taigi jo veiksmuose nėra tyčios dalyvauti nusikalstamo ar ginkluoto susivienijimo veikloje.

Juolab kad kvalifikuojantis požymis – dalyvavimas Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje – jam inkriminuotas tik dėl to, kad 2015 m. balandžio 24 d. į susitikimÄ su T. K. ir T. B. kiti nuteistieji su savimi atsivežė Å¡aunamuosius ginklus. Tačiau jis pats jokio Å¡aunamojo ginklo neturėjo ir apie tai, kad kiti nuteistieji į susitikimÄ atvyks su savimi turėdami Å¡aunamuosius ginklus, nežinojo ir negalėjo žinoti, iÅ¡ anksto su kitais nuteistaisiais apie jokius Å¡aunamuosius ginklus ir jų turėjimÄ nesitarė. 11.7.

Nuteistas G. V. pažymi, kad kaltinamųjų parodymai taip pat yra įrodymai BPK 20 straipsnio prasme. Nepaisant kaltinamųjų parodymų specifiÅ¡kumo, Å¡io įrodymų Å¡altinio negalima atmesti vien dėl to, jog teismas netiki ar nenori patikėti kaltinamųjų parodymais. Å iuos parodymus galima vertinti kritiÅ¡kai tik tada, kai juos paneigia kiti objektyvÅ«s ir leistini įrodymų Å¡altiniai. Å iuo atveju nė vienas nuteistasis nepatvirtina, kad jis (G. V.) bÅ«tų su jais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tokie jų parodymai nėra paneigti kitais byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais duomenimis.

Nėra jokių įrodymų, kad R. M. ir E. M. davė jam (G. V.) nurodymus užsiimti narkotikų kontrabanda, užverbuoti T. B. ir T. K. ar kokius kitus neteisėtus nurodymus, pavedimus, užduotis. Apeliantas teigia, kad jam nebuvo žinomi nusikalstamo susivienijimo būtinieji formalieji požymiai – nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, taip pat nenustatyti vieni svarbiausių neformaliųjų požymių – nebuvo hierarchinės struktūros, aiškaus vadovo, didelio organizuotumo, pavaldumo, paklusnumo, lojalumo, baimės atmosferos.

Nė vienas iÅ¡ nuteistųjų savęs neidentifikavo kaip gerai organizuotos grupės nario, kiekvienas jų veikė savo asmeniniais, o ne bendrais interesais. Neegzistavo joks grupės pavadinimas ar iÅ¡oriniai atributai, kurie jÄ iÅ¡skirtų iÅ¡ kitų grupių. Nenustatyta, kad tariamos grupės nariai bendrautų su kitomis nusikalstamomis grupėmis, palaikytų kokius nors nusikalstamus ryÅ¡ius, spręstų konfliktus, dalytųsi įtakos zonomis, bendrai planuotų ir atliktų didesnio sudėtingumo nusikalstamas veikas.

Nenustatyti ir jam nežinomi visi kiti neformalieji požymiai – nebuvo jokios bendros kasos, jokių bendrų pinigų, bendro kasininko, kuris būtų atsakingas už bendrus finansus. Nebuvo bendrų ryšio priemonių, bendrų transporto priemonių, jokių bendrų nusikaltimams daryti skirtų įrankių. Todėl jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 2 dalyje. 11.8. Apeliantas skunde aptaria BK 147 straipsnyje numatyto prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, cituoja Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų, patvirtintų generalinio prokuroro, vidaus reikalų ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 17 d.

įsakymu Nr. 1-327/1V-1015/A1-758, 4 ir 5 punktų nuostatas, kurios, pasak nuteistojo, atsispindi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-420-483/2017), ir teigia, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios T. B. ir T. K. asmenybes, jų socialinę, turtinę, šeiminę padėtį, jų pačių bei kaltinamųjų atliktus veiksmus, neatitinka prekybos žmonėmis sampratos. Nukentėjusiųjų fizinės ir valios laisvės pažeidimas (suvaržymas), dėl kurio jie negalėtų laisvai pasirinkti vieno ar kito elgesio varianto, taip pat ir jam (G.

V.) inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo tikslas – nukentėjusiųjų išnaudojimas nusikalstamoms veikoms daryti ir kitais išnaudojimo tikslais, nėra įrodyti. Apeliantas dėsto nukentėjusiųjų socialinę ir ekonominę padėtį apibūdinančias aplinkybes, analogiškas išdėstytoms nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde (8.15 papunktis), ir nurodo, kad nei T. B., nei T. K. neatitinka nė vieno kriterijaus, pagal kurį galėtų būti vertinami kaip prekybos žmonėmis aukos. Jie nebuvo pažeidžiami asmenys, taip pat nebuvo priklausomi nuo jo (G.

V.) ir kitų nuteistųjų, jų atžvilgiu nebuvo atliktas nė vienas BK 147 straipsnio dispozicijoje numatytas alternatyvus veiksmas – nuteistieji jų nepardavė, nepirko, neperleido, neįgijo, negabeno, nelaikė nelaisvėje. 11.9. Apeliantas cituoja nukentėjusiojo T. B. parodymus, duotus 2015 m. balandžio 20 d. apklausoje, kad „po pokalbio su A. apie haÅ¡iÅ¡Ä aÅ¡ R. pasakiau, kad nenoriu dalyvauti tokiuose reikaluose... R. pasakė, kad pinigai bus geri... R. įtaigiai man pasakojo, įtikinėjo, kad viskas bus gerai.

AÅ¡ sutikau su R. pasiÅ«lymu“. Tokias aplinkybes, pasak nuteistojo, T. B. nurodė ir 2015 m. gegužės 29 d. apklausoje. Å ios apklausos metu jis taip pat parodė, kad R. P. įtikinėjo T. K. pasaugoti krepšį su narkotikais ir Å¡is nesugebėjo atsisakyti. 2016 m. vasario 17 d. apklausos, atliekamos ikiteisminio tyrimo teisėjo, metu T. B. nurodė, kad nei R. P., nei jokie kiti asmenys Norvegijoje jam negrasino. Teisme T. B. parodė, kad R. P. prašė dalyvauti pokalbyje su A. ir iÅ¡versti pokalbį, jie kalbėjosi apie amfetaminÄ ir haÅ¡iÅ¡Ä , T.

B. vertėjavo, R. P. žadėjo atsilyginti, pastarasis jam negrasino, smurto prieÅ¡ jį nenaudojo. Be to, T. B. parodė, kad kai atvyko R. P., santykiai su juo buvo draugiÅ¡ki, jie kartu eidavo žvejoti, bendraudavo, jis bandė įsilieti į Norvegijos gyvenimÄ . T. K. 2015 m. balandžio 17 d. apklausos metu parodė, kad 2014 metų spalio ar lapkričio mėn. atvažiavo T. B. su R. P., Å¡is nieko neklausinėjo, paprašė įjungti internetÄ telefone. Pasakė, kad reikės vežioti narkotikus, jis jam neprieÅ¡taravo, suprato, kad atlygio klausimai jau iÅ¡spręsti su T.

B.. Po kelių dienų R. P. įmetė į T. K. maÅ¡inÄ kuprinę ir liepė palaikyti kelias dienas. Vėliau R. P. atskrido ir apsigyveno pas T. K., bendravo su juo kaip su draugu ir bendrininku, o jis pats tylėjo ir nieko nesakė, neprieÅ¡taravo. T. K. teisme parodė, kad R. P. jis neprieÅ¡taravo ir tik pačioje pabaigoje, prieÅ¡ pat sulaikant R. P., pasakė, kad nebenori kartu dirbti. Be to, Norvegijoje T. B. atsisakė saugoti R. P. paimtÄ krepšį, kuris paskui buvo atiduotas saugoti T. K., taigi jis galėjo prieÅ¡tarauti, nesutikti su R.

P. prašomais atlikti veiksmais ir jokių neigiamų padarinių dėl to nesusilaukė. Abu nukentėjusieji kartu su R. P. 2014 m. lapkričio mėn. Norvegijoje buvo sustabdyti ir patikrinti policijos, tačiau policijai dėl išnaudojimo nesiskundė, nors turėjo visas galimybes tai padaryti. 2015 m. balandžio 11 d. T. B. ir jį (G. V.) tikrino Norvegijos muitinė, tačiau nukentėjusysis taip pat nesiskundė pareigūnams. Apie jokias problemas T. B. nepasakojo ir savo geram draugui liudytojui R. D.. Iš byloje esančių T.

B. 2015 m. kovo–balandžio mėn. telefono pokalbių iÅ¡klotinių matyti, kad pastarasis visose žinutėse kalba apie meilę, nėra jokio įsibaiminimo. T. B. susiraÅ¡inėjimas su R. M., naudojantis programa „Skype“, taip pat yra draugiÅ¡kas, jokios prievartos, prieÅ¡iÅ¡kumo, gÄ sdinimų, paliepimų nėra. Taigi visi Å¡ie duomenys rodo, kad Norvegijoje prieÅ¡ nukentėjusiuosius nebuvo naudojamas smurtas ar grasinimai, pastarieji suprato nusikalstamus R. P. veiksmus ir prie jų patys neprieÅ¡taraudami, nesiprieÅ¡indami prisidėjo ir toliau kartu darė nusikaltimus.

Juolab kad Norvegijoje R. P., priešingai nei T. B. ir T. K., buvo vienas, be jokių socialinių ryšių, todėl neturėjo galimybės daryti esminės įtakos nukentėjusiųjų valiai ar juos kontroliuoti. Apeliantas pažymi, kad tuo metu, kai T. K. su R. P. vežiojo narkotines medžiagas į slėptuves ir pirkėjams bei kai T. K. garaže buvo slepiamos narkotinės medžiagos, tame pačiame name taip pat gyveno T. K. pusbrolis P. A. su drauge, T. K. darbininkai, taigi pastarojo pusėje buvo žymi kiekybinė persvara ir, jei jis nebūtų buvęs patenkintas nusikalstamu bendradarbiavimu su R.

P., bÅ«tų galėjęs bet kada Å¡iÄ veikÄ nutraukti. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiųjų parodymai patvirtina ir tai, kad R. P. jų atžvilgiu nenaudojo jokios apgaulės – nuo pat pirmųjų veiksmų parodė, kad veika susijusi su narkotinėmis medžiagomis, o T. B. su T. K. prie Å¡ios veikos sÄ moningai prisidėjo. Akivaizdu, kad T. B. ir T. K. su R. P. Norvegijos Karalystėje kartu darė nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ir Å¡ias veikas nukentėjusieji darė ne dėl to, kad jie, kaip bejėgės aukos, prieÅ¡ savo valiÄ buvo prievarta įtraukti į nusikalstamų veikų darymÄ , o dėl to, kad patys savo valia, neverčiami, sÄ moningai nusprendė kartu su R.

P. užsiimti prekyba narkotinėmis medžiagomis ir gauti iš tokios veikos nusikalstamų pajamų. Todėl jie turi būti vertinami kaip nusikaltimų bendrininkai, o ne kaip prekybos žmonėmis aukos. 11.10. Nuteistasis G. V. teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė 2016 m. balandžio 12 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolu ir liudytojų A. A. ir D. R. parodymais. Pasak nuteistojo, 2016 m. balandžio 12 d. protokolo turinys niekaip neatskleidžia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o priešingai – protokole užfiksuotas jo, T.

B., T. K. ir V. Ž. pokalbis, kurio metu jie aiÅ¡kinosi paskutinės kelionės į NorvegijÄ aplinkybes, kalbėjo, kad R. P. galimai pasisavindavo dalį pinigų. Pokalbis vyko tik dėl skolos grÄ Å¾inimo, o protokolo turinio stenogramoje pateikiamos subjektyvios ir niekuo neparemtos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro interpretacijos, pvz., „tikėtina kalba apie tai, kad reikia vėl važiuoti į NorvegijÄ ir narkotinių medžiagų kurjeriui rodyti slėptuves“. Nuteistojo nuomone, taip siekiama bet kokiomis priemonėmis apkaltinti jį dėl Å¡iame epizode inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Su liudytoja A. A. jis (G. V.) nėra bendravęs, todėl jos parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip iÅ¡vestiniai iÅ¡ T. B. parodymų. Liudytojo R. D. parodymai taip pat neatskleidžia, kad jis bÅ«tų palaužęs nukentėjusiųjų valiÄ ar atlikęs kitus veiksmus, susijusius su žmonių verbavimu. Å io liudytojo parodymai, kad T. B. ir T. K. jo (G. V.) bijojo, taip pat yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų ir nepatvirtinti kitais įrodymais. Be to, tiek jo (G. V.), tiek liudytojo R.

D. parodymais nustatyta, kad į NorvegijÄ nukentėjusieji vyko laisva valia atsiimti R. P. skolos, jis pats jokiais veiksmais nukentėjusiųjų neverbavo ir jokio spaudimo jiems nedarė. Liudytojo D. R. jis nepažįsta, be to, Å¡is liudytojas apie jį nieko nėra pasakęs. 11.11. Pasak apelianto, bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina tai, kad buvo atsisakyta apklausti R. P., kuris Å¡ioje byloje nepatrauktas kaltinamuoju dėl to, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę VFR. R. P. atsiuntė teismui laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė, kad sutinka bÅ«ti apklaustas, taip pat nurodė jam žinomas reikÅ¡mingas ir tiesiogiai su nagrinėjamais nusikaltimais susijusias faktines aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad pats tiesiogiai dalyvavo darant nusikaltimus, taigi jo parodymai yra itin reikÅ¡mingi.

Be to, jokių teisinių, organizacinių ar kitų objektyvių kliūčių apklausti R. P. teismo posėdyje nebuvo. Nepaisydamas to, teismas atsisakė ištirti šį itin svarbų įrodymų šaltinį. R. P. laiškas buvo perskaitytas BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. buvo ištirtas kaip dokumentas. Vadinasi, teismui atsisakius tiesiogiai apklausti R. P., turi būti remiamasi jo laiške surašytomis aplinkybėmis. Priešingu atveju bus galima pagrįstai teigti, kad teismas padarė BPK 1 straipsnio, 242 straipsnio 1 dalies pažeidimus, teismo vidinis įsitikinimas susiformuos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, šie pažeidimai laikytini esminiais. 11.12.

Nuteistasis G. V. nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė susipažinimo su R. P. ir susitikimo su juo Norvegijoje aplinkybes. Po sulaikymo pastarasis prašė jo kartu su T. K. ir T. B. padėti susigrÄ Å¾inti jo skolÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių teismas netyrė. Taip pat teismas neįvertino, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl narkotinių medžiagų buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taravo vieni kitiems. T. K. parodymai, kad jis (G. V.) atgabeno į NorvegijÄ narkotines medžiagas ir jas pardavė kartu su R.

P., neparemti kitais įrodymais. Nėra įrodymų, kad R. M. jam (G. V.) bÅ«tų davęs nurodymÄ vykti į NorvegijÄ ir platinti narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, T. K. patvirtino, kad dalyvavo slepiant narkotikus, vėliau paaiÅ¡kino, kad tai darė kartu su R. P.. Kad slepiant narkotikus dalyvavo ir T. B., patvirtina jo paties parodymai, duoti 2015 m. birželio 20 d. apklausos metu, kad „T. K. jiems buvo aktualus, kadangi R. P. jam buvo parodęs vietas, kur yra užkasęs narkotikus“ (t. 3, b. l. 8–12).

Teisminio nagrinėjimo metu T. B. parodė, kad T. K. grįžo į LietuvÄ po R. P. suėmimo, jis žinojo narkotikų slėptuves. Tačiau T. K. tokių aplinkybių teisme nepatvirtino. Todėl, apelianto teigimu, abiejų nukentėjusiųjų parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip neatitinkantys tikrovės. Be to, nuteistasis G. V. pažymi, kad duodamas parodymus T. K. nenurodė, kad jis (G. V.) bÅ«tų dalyvavęs įrengiant narkotikų slėptuves Norvegijoje. Darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad jis (G.

V.) nežinojo apie narkotikų slėptuves, todėl ir negalėjo dalyvauti darant Å¡iuos nusikaltimus. Juolab kad pirmÄ kartÄ Ä¯ NorvegijÄ jis atvyko 2015 m. balandžio 18 d., o teismas jį nuteisė už narkotinių medžiagų platinimÄ Norvegijoje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki kovo 1 d. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis tuo metu bÅ«tų buvęs Norvegijoje, nėra. Byloje yra duomenys, kad jis Norvegijoje buvo 2018 m. kovo 18 d., tÄ kartÄ buvo patikrintas Rygge oro uoste ir nurodė atvykimo tikslÄ â€“ aplankyti R.

Å .. Taigi nukentėjusysis T. B. klaidino teismÄ nurodydamas, kad jis (G. V.) atvyko į NorvegijÄ turėdamas svetimus dokumentus, nors pats teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad, iki kartu atvykstant į NorvegijÄ , G. V. Norvegijoje nėra matęs. Apelianto teigimu, su nuteistuoju R. A. G. jis taip pat neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, nes jo net nepažinojo. Jokių kitų įrodymų, kad jis, turėdamas bendrÄ tikslÄ parduoti, neteisėtai laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kaltinime nurodytose slėptuvėse, byloje nėra.

Apeliantas pripažįsta, kad kartu su T. K. buvo nuėjęs prie miÅ¡kelio, iÅ¡ kurio Å¡is atsinešė krepšį, tačiau krepÅ¡io turinys jam nebuvo žinomas. KrepÅ¡ys nebuvo apžiÅ«rėtas, bet jis (G. V.), supratęs, kad kažkas negerai, neleido to krepÅ¡io įdėti į jo vairuojamÄ automobilį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad krepšį, kurį iÅ¡ miÅ¡ko atsinešė T. K., pasiėmė T. B. ir su T. K. paslėpė nuo jo (G. V.). Å ių aplinkybių, apelianto teigimu, nepaneigia ir liudytojo R.

D. parodymai. Juolab kad jis (G. V.) žinojo, kad pastarasis yra buvęs policijos pareigÅ«nu, taigi mažai tikėtina, kad galėjo daryti nusikaltimÄ nepažįstamojo, buvusio policininko, akivaizdoje. Jo (G. V.) atvykimo į NorvegijÄ tikslas buvo atgauti R. P. skolÄ ir įsidarbinti, tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, įskaitant 2015 m. balandžio 23 d. jo pokalbio su nukentėjusiaisiais stenogramoje užfiksuotas jo pasakytas frazes: „O tai kÄ galvot man. Atvažiavau tenai, sako tasai ilgas trise buvo“, o tai patvirtina jo parodymus, kad buvo nuvykęs pas asmenį Norvegijoje, kuris turėjo grÄ Å¾inti R.

P. skolÄ . 11.13. Apeliantas pažymi, kad, inkriminuojant nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bÅ«tina nustatyti, ar medžiaga, kuria disponavo kaltininkai, iÅ¡ties yra narkotinė ar psichotropinė, bei tai, kokia yra medžiaga ir koks yra konkrečiai grynosios medžiagos kiekis, o tam bÅ«tinos specialios žinios. Å iuo atveju pati narkotinė medžiaga nepaimta ir neapžiÅ«rėta, byloje nėra pateikta dėl jos jokių specialių žinių, nors pagal teismų praktikÄ specialisto iÅ¡vada ar ekspertizės aktas yra privalomi nustatant tiek narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, pavadinimÄ ar savybes, tiek jų kiekį (kasacinė nutartis Nr. 2K-671/2010), narkotinės medžiagos, jų rūšis, savybės ir kiekis byloje buvo nustatyti tik remiantis nukentėjusiųjų T.

B. ir T. K. parodymais. Nesant galimybės nustatyti tikslų inkriminuojamos grynosios narkotinės medžiagos kiekį, jis negali atsakyti už neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Jei teismas vis dėlto nuspręstų, kad byloje pakanka duomenų jo kaltei pagrįsti, tai jo veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, turėtų bÅ«ti perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. 11.14. Nuteistasis G. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, neteisingai nustatė neteisėto T.

K. ir T. B. laisvės atėmimo tikslÄ . Teisme jis (G. V.) paaiÅ¡kino, kad kartu su T. K. ir T. B. į NorvegijÄ vyko norėdami atgauti R. P. skolÄ . Nors nukentėjusieji nenorėjo pripažinti Å¡ių aplinkybių, tačiau jų parodymų melagingumÄ patvirtina 2015 m. balandžio 23 d. vykusio pokalbio stenograma. Nors stenogramos 2 ir 3 lapuose pažymėta „neaiÅ¡kus pokalbis“, tačiau perklausius Å¡iuos įraÅ¡us teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad pokalbiai yra gana aiÅ¡kÅ«s. Garso įraÅ¡e užfiksuota, kad jis (G.

V.) (pokalbis vyksta dėl R. P. skolos) sako T. K.: „Sako, trise atvažiavo, aÅ¡ tam ilgam padaviau.“ Tai patvirtina jo (G. V.) parodymus ir kartu paneigia nukentėjusiųjų parodymus, kad R. P. skolÄ atsiėmė jie patys be jo (G. V.) žinios. Stenogramos 3 lape ties Å¡ifruote „pokalbis neaiÅ¡kus“ akivaizdžiai girdėti, kaip jis (G. V.) sako T. K.: „AÅ¡ tavęs iÅ¡ viso nežinojau.“ Visa tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, raÅ¡ydami stenogramÄ , jam (G. V.) naudingus ir atitinkamai nenaudingus kaltinimui pokalbius sÄ moningai nurodė kaip neaiÅ¡kius, nes jų turinys yra gana aiÅ¡kus ir identifikuojantis pokalbio dalyvius.

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, nuslepiant kai kuriuos Å¡io pokalbio momentus, jo kaltė yra tikslingai pritempiama, modeliuojama. Be kita ko, Å¡ios aplinkybės vėlgi patvirtina T. K. ir T. B. parodymų nepatikimumÄ ir neleistinumÄ . Minėtas įraÅ¡as patvirtina, kad pokalbio metu T. K. ir T. B. stengėsi nekalbėti apie R. P. skolÄ , nukreipdami kalbÄ apie jam (G. V.) nežinomas aplinkybes, tačiau jis pats visÄ laikÄ kalbėjo apie R. P. skolÄ . 11.15. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių įrodymų, kad R.

M. jam (G. V.) bÅ«tų davęs nurodymus atlikti neteisėtus veiksmus, susijusius su T. K. ir T. B. neteisėtu laisvės atėmimu. Teisminio nagrinėjimo metu jis (G. V.) parodė, kad, bijodamas T. B. ir T. K., paprašė R. M. iÅ¡kviesti juos į susitikimÄ ir pagelbėti, jei kiltų konfliktas. Kitų asmenų pagalbos jis neprašė, kiti nuteistieji atvyko be jo praÅ¡ymo ir sutikimo. Å ios aplinkybės nepaneigtos teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Ä®vykio vietoje jis turėjo peilį, teismui paaiÅ¡kino, kokiomis aplinkybėmis jį įgijo ir kaip panaudojo.

Teleskopinė lazda pas jį nerasta ir nepaimta, niekas nenurodė, kad jis jÄ Ä¯vykio vietoje turėjo ar panaudojo, teismo iÅ¡vada, kad jis buvo ginkluotas teleskopine lazda, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Jokioje ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje jis taip pat nedalyvavo, todėl Å¡ios aplinkybės iÅ¡ nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alintos. 11.16. Nuteistasis G. V. nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ dalies prisipažino dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl yra galimybė taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, tyčios kryptingumÄ bei pavojingumo visuomenei laipsnį, Å¡eiminę padėtį, darbinę veiklÄ , į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei treji metai. Apeliantas pažymi, kad, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus bausmės vykdymÄ , jam bÅ«tų paskirti įpareigojimai, leidžiantys kontroliuoti jo elgesį ir taikyti atitinkamas poveikio priemones už pažeidimus, jei tokie bÅ«tų padaryti.

Nenustatęs pagrindo taikyti BK 75 straipsnį, teismas, pasak nuteistojo, turėtų vadovautis kasacinio teismo suformuota praktika dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, kuri, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikÅ¡mingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo aplinkybių, gali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti bausmę, neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų, arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, numatančiÄ Å¡velnesnės už sankcijoje numatytÄ bausmės skyrimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-314/2007, Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-503/2010, Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-7-29-942/2016).

Apelianto įsitikinimu, baudžiamasis procesas šioje byloje vyksta nepateisinamai ilgai, o ilga proceso trukmė negali būti pateisinama šios bylos sudėtingumu, kaltinimų sunkumu, kaltinamųjų ar gynybos veiksmais. Jau daugiau kaip trejus metus jam taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė nesant teismo nuosprendžio. Viso proceso metu jis neatliko jokių veiksmų, dėl kurių būtų užvilkinta proceso trukmė. Nors byloje buvo daug liudytojų ir kaltinamųjų, tačiau visi jie buvo iš Lietuvos, teismas nesikreipė dėl teisinės pagalbos į užsienio valstybes, neskyrė ekspertizių.

Todėl yra visi pagrindai pripažinti, kad Å¡ioje byloje proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga, atitinkamai ilga proceso trukme ir suėmimo taikymu itin ilgÄ laikotarpį padarytÄ Å¾alÄ jo interesams galima kompensuoti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant bausmę, mažesnę nei sankcijos minimali riba, arba trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, arba paskirti bausmę, kuriÄ jis atliko bÅ«damas suimtas. 11.17. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis savo nusikalstamais veiksmais bÅ«tų padaręs nukentėjusiajam T.

B. turtinę žalÄ , 8 000 eurų priteisimas iÅ¡ jo solidariai su kitais nuteistaisiais niekuo nemotyvuotas, jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos ir nėra nuteistas už nusikalstamus veiksmus, dėl kurių bÅ«tų galima priteisti turtinę žalÄ T. B..

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, ir jį dėl Å¡io kaltinimo iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. KitÄ jam priimto nuosprendžio dalį pakeisti ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, galutinę subendrintÄ bausmę paskirti ne ilgesnę nei jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas. 12.1.

Nuteistasis I. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nusikalstamas susivienijimas veikė ir kad jis dalyvavo tokio nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė prieÅ¡taringas, bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pasak apelianto, byloje nebuvo nustatyta, kad kaltinamieji, tarp jų ir jis pats, bÅ«tų veikę pačia pavojingiausia ir sudėtingiausia bendrininkavimo forma. Nuteistasis cituoja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bylose dėl nusikalstamo susivienijimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K177/2008, Nr. 2K-154/2009, Nr. 2K-57/2013, Nr. 2K-17-139/2015) ir teigia, kad dalį kaltinamųjų iÅ¡ tiesų siejo tam tikri ryÅ¡iai, tačiau vien tai neleidžia kalbėti apie nusikalstamo susivienijimo egzistavimÄ .

Jis (I. S.) pažinojo E. M., R. M., M. R., M. A., tačiau juos siejo draugiški arba sporto santykiai, tarp jų nebuvo nei pavaldumo, nei hierarchijos, nei paklusnumo. Jie susitikdavo epizodiškai, byloje nėra užfiksuoti jokie susitikimai, kurie būtų organizuoti nusikalstamo susivienijimo veiklai ar atskirų nusikaltimų darymo klausimams aptarti, juo labiau kad jis nuteistas tik dėl vieno trumpalaikio ir momentinio pobūdžio veikos epizodo, o tai paneigia, kad jo nusikalstami ryšiai su kitais kaltinamaisiais yra nuolatiniai ir glaudūs BK 25 straipsnio 4 dalies prasme.

Teismų praktikoje nurodomi ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra labai svarbus nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo kriterijus, tačiau ne vienintelis. Šiuo atveju iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad asmenų tarpusavio ryšiai nepasižymėjo nusikalstamam susivienijimui būdingais požymiais ir nesiekė tokio pavojingumo lygio, kad patys savaime keltų grėsmę visuomenės saugumui kaip BK 249 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektui. Byloje ištirtais leistinais ir patikimais įrodymais nebuvo nustatyti būtinieji nusikalstamo susivienijimo požymiai – nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, nebuvo hierarchinės struktūros, aiškaus vadovo, didelio organizuotumo, pavaldumo, paklusnumo, lojalumo, baimės atmosferos.

Nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų savęs neidentifikavo kaip kokios nors gerai organizuotos grupės nario, kiekvienas iÅ¡ jų veikė savo asmeniniais, o ne bendrais interesais. Neegzistavo joks grupės pavadinimas ar iÅ¡oriniai atributai, kurie jÄ iÅ¡skirtų iÅ¡ kitų grupių. Nenustatyta, kad tariamos grupės nariai bendrautų su kitomis nusikalstamomis grupėmis, palaikytų kokius nors nusikalstamus ryÅ¡ius, spręstų konfliktus, dalytųsi įtakos zonomis, bendrai planuotų ir atliktų didesnio sudėtingumo nusikalstamas veikas.

Neegzistuoja ir visi kiti neformalieji požymiai – nebuvo jokios bendros kasos, jokių bendrų pinigų, bendro kasininko, kuris bÅ«tų atsakingas už bendrus finansus. Nebuvo bendrų ryÅ¡io, transporto priemonių, bendrų nusikaltimams daryti skirtų įrankių. Taigi nusikalstamas susivienijimas nebuvo įsteigtas, neegzistavo, jam niekas nevadovavo, o atskiri nusikaltimai buvo padaryti veikiant skirtingomis bendrininkų sudėtimis ir kitomis bendrininkavimo formomis. 12.2. Apelianto teigimu, byloje nustatytos aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia ir teismo iÅ¡vadÄ apie jo dalyvavimÄ tariamo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Å iai bendrininkavimo formai bÅ«dingas itin glaudus grupės narių ryÅ¡ys, jų veiklos susiejimas, sutelktos pastangos, dėl kurių, pasiskirsčius vaidmenimis ar užduotimis, įgyvendinamas nusikalstamas ketinimas, t. y. padaromas apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su pavojingais padariniais, kurie yra bendro jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nepriklausomai nuo jų turėto vaidmens, priskirtų užduočių, atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimÄ tokio susivienijimo veikloje.

Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslÄ daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad M. A. ir I. S. Å¡iame susivienijime atsirado tik 2015 m. balandžio 24 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kuriÄ jie buvo įtraukti daryti nusikaltimÄ , susijusį su T. B. ir T. K. laisvės atėmimu. Nors teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės, t. y. iÅ¡ankstiniai, parengiamieji veiksmai nusikalstamai veikai, įvairių asmenų dalyvavimas nusikalstamoje veikoje, vadovų ir lyderių buvimas, ginklų turėjimas, leido jiems aiÅ¡kiai suvokti tokios grupės aukÅ¡tÄ organizuotumÄ , kad tai nėra atsitiktinė, spontaniÅ¡ka veika, o ilgiau trukusios nusikalstamos veikos logiÅ¡kas padarinys ir tai patvirtina M.

A. ir I. S. tiesioginė tyčia dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje darant nusikaltimÄ , tokios teismo iÅ¡vados dėl jo (I. S.) veikimo nusikalstamo susivienijimo sudėtyje ir jo tiesioginės tyčios yra nepagrįstos, nelogiÅ¡kos ir prieÅ¡taringos. Viena vertus, teismas konstatuoja, kad jis (I. S.) nusikalstamo susivienijimo nariu buvo vienÄ dienÄ , darant dvi nusikalstamas veikas, kurios netgi nebuvo tiesiogiai susijusios su konstatuota nusikalstamo susivienijimo veikla ir tikslu – platinti narkotines ir psichotropines medžiagas.

Kita vertus, nuosprendyje konstatuojama, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, kuriuo buvo pripažintas ir jis (I. S.), palaikė nuolatinius ir glaudžius ryšius. 12.3. Nuteistasis I. S. pažymi, kad neneigia bendro veikimo kartu su kitais bendrininkais 2015 m. balandžio 24 d. įvykdant veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, tačiau atkreipia dėmesį, kad apie jo (I. S.) ir M. A. veiksmus iki 2015 m. balandžio 24 d. byloje iš viso nėra jokių duomenų, nėra užfiksuoti jokie jų nusikalstami susitikimai ar nusikalstami veiksmai iki šios datos.

Prokuroro 2016 m. kovo 30 d. nutarimo dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuota, kad nebuvo nustatyta, kada jis (I. S.) įsitraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ , nustatyta tik, kad jis dalyvavo 2015 m. balandžio 24 d. padarytuose nusikaltimuose. Taigi net iÅ¡ byloje suformuluoto kaltinimo, minėto prokuroro nutarimo ir teismo nuosprendyje apraÅ¡ytų aplinkybių matyti, kad jis susivienijimo veikloje dalyvavo vienÄ dienÄ ir padarė nusikaltimÄ , kuris buvo įvykdytas per kelias valandas. Jokių kitų jo, kaip susivienijimo nario, veiksmų, kurie leistų spręsti apie jo dalyvavimÄ susivienijimo veikloje, nėra.

Be to, jau vien toks trumpas laiko tarpas paneigia bÅ«tinuosius susivienijimo požymius – ilgalaikius, nuolatinius, glaudžius nusikalstamus ryÅ¡ius. Be to, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, be kita ko, kaltę. BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, susivienijimo veiklos dalyvio tyčia suponuoja suvokimÄ , kad jis, kaip nusikalstamo susivienijimo narys, dalyvauja jo veikloje, ir norÄ taip veikti.

Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje suvokimas apima žinojimÄ apie priklausomumÄ nusikalstamai struktÅ«rai, susidedančiai iÅ¡ trijų ir daugiau narių, nusikalstamos veikos nuolatinį, o ne atsitiktinį pobÅ«dį, taip pat apie susitarimÄ daryti nusikalstamas veikas (bent vienÄ veikÄ ), kurios priskiriamos prie apysunkių, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Jeigu asmuo, objektyviai veikdamas nusikalstamo susivienijimo interesais, nesuvokia savęs kaip susivienijimo nario, bÅ«tinos Å¡iam nusikaltimui tyčinės kaltės nėra.

Sprendžiant, ar asmuo suvokė save kaip susivienijimo narį, bÅ«tina įvertinti, ar jis turėjo naudos iÅ¡ susivienijimo daromų nusikaltimų, ar dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, palaikė nuolatinius ryÅ¡ius su kitais susivienijimo nariais, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, įmokėdavo pinigus į bendrÄ fondÄ , naudojosi grupės finansine ir kitokia pagalba įvairiomis situacijomis, leisdavo su kitais susivienijimo nariais laisvalaikį ir pan. Å iuo atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad jis (I.

S.) suvokė save kaip tariamo nusikalstamo susivienijimo narį ir norėjo taip veikti. Teismas jo tiesioginę tyčiÄ grindė iÅ¡ankstiniais, parengiamaisiais veiksmais nusikalstamai veikai, įvairių asmenų dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, vadovų ir lyderių buvimu, ginklų turėjimu, tačiau, kaip jau minėta, pats teismas konstatavo, kad jis į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ buvo įtrauktas tik 2015 m. balandį, o 2015 m. balandžio 24 d. kartu su kitais asmenimis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio l dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nebuvo nustatyta, kad iki to jis bÅ«tų atlikęs kitas nusikalstamas veikas, juo labiau veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais, ar kad jam buvo žinoma apie tariamai atliktas jų veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be to, nors teismas konstatavo, kad veikos buvo itin aukÅ¡to organizuotumo, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2015 m. balandžio 24 d. įvykdytoms veikoms nebuvo ruoÅ¡tasi iÅ¡ anksto. Pats teismas konstatavo, kad susitikimÄ su T.

K. ir T. B. R. M. organizavo 2015 m. balandžio 22–24 d., taigi ne daugiau nei dvi dienos iki jo, ir tai nėra toks laiko tarpas, per kurį galėjo bÅ«ti įgyvendintas itin aukÅ¡tas prieÅ¡ nukentėjusiuosius įvykdytų veikų organizuotumo lygis. Jis (I. S.) į Å¡io nusikaltimo darymÄ buvo įtrauktas tik 2015 m. balandžio 24 d., iki tos dienos apie kitų asmenų kokius nors veiksmus nieko nežinojo ir prie jų neprisidėjo. Nebuvo nustatyta, kad iki 2015 m. balandžio 24 d. jis bÅ«tų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su pasiruoÅ¡imu Å¡iam susitikimui.

Taigi Å¡ioje dalyje teismo iÅ¡vados ne tik neatitinka bylos aplinkybių, bet ir neleidžia konstatuoti, kad jis, bendrininkaudamas su kitais asmenimis įvykdant veikas, susijusias su disponavimu ginklu ir neteisėtu nukentėjusiųjų laisvės atėmimu, suvokė save kaip nusikalstamo susivienijimo narį. Nebuvo nustatyta ir tai, kad jis bÅ«tų kam nors nurodęs priklausantis nusikalstamam susivienijimui, nenustatytas ir nuolatinis ryÅ¡ių palaikymas. Nebuvo nustatyti ir kiti požymiai, leidžiantys daryti iÅ¡vadas apie jo tyčiÄ dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje: nenustatyta, kad jis bÅ«tų gavęs naudos iÅ¡ susivienijimo daromų nusikaltimų, taip pat ir tų, kuriuose tiesiogiai dalyvavo, kad bÅ«tų dalyvavęs susivienijimo narių susirinkimuose (apskritai nebuvo nustatyta tokių susirinkimų fakto), kad kartu su kitais tariamais susivienijimo nariais bÅ«tų sprendęs kokius nors klausimus, susijusius su susivienijimo ir jos narių veikla, kad įmokėdavo pinigus į bendrÄ fondÄ ar gavo iÅ¡ jo naudos (Å¡is požymis apskritai nebuvo nustatytas).

Taigi aptartų aplinkybių visuma paneigia teismo iÅ¡vadas, kad jis (I. S.) buvo tariamo nusikalstamo susivienijimo narys, kad suvokė esÄ s kokio nors ilgalaikio ir nuolat veikiančio nusikalstamo vieneto nariu, ir leidžia spręsti apie epizodinį jo vaidmenį per vienÄ dienÄ Ä¯vykdant dvi nusikalstamas veikas, kurios yra vieno nusikalstamo sumanymo dalis, ir veikiant kita, ne nusikalstamo susivienijimo, bendrininkavimo forma. 12.4. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai, numatyti BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryti veikiant ne nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, bet bendrininkaujant kita mažesnio pavojingumo bendrininkavimo forma, įvertinus ne pagrindinį jo vaidmenį padarant BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat teismo pripažintas aplinkybes, susijusias su proceso trukme, kai buvo pripažintas reikalavimo, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį terminÄ , pažeidimas, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė turėtų atitikti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ .

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, ir dėl Å¡ios dalies priimti jam naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. 13.1.

Nuteistasis M. R. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nulėmusių neteisingÄ faktinių aplinkybių nustatymÄ , taip pat neteisingai aiÅ¡kino ir pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bendrininkavimÄ ir bendrininkų atsakomybę. Nustatydamas faktines bylos aplinkybes, teismas savo iÅ¡vadas grindė tik kaltinimÄ pagrindžiančiais prieÅ¡taringais, nenuosekliais ir nepatikimais nukentėjusiųjų T.

B. ir T. K. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Teismo iÅ¡vados dėl jo (M. R.) kaltės yra prieÅ¡taringos, neatitinka paties teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurios visiÅ¡kai paneigia jo kaltę dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje. Vertindamas įrodymus bei padarydamas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir jo kaltės, teismas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, nes įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik jo kaltę pagrindžiančius įrodymus ir ignoravo jo teisinę padėtį lengvinančius įrodymus, o visas neaiÅ¡kias situacijas ir aplinkybes tendencingai vertino jo nenaudai, tuo pažeisdamas in dubio pro reo principÄ ir konstitucinę teisę į teisingÄ teismo procesÄ . 13.2.

Apeliantas cituoja savo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atmetė, nes jo nurodytas aplinkybes dėl nedalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje patvirtina, o kaltinimo versijÄ paneigia byloje iÅ¡tirti įrodymai. Toliau savo skunde nuteistasis cituoja nuteistųjų R. M., I. S. G. V., R. A. G., E. M. ir M. A. parodymus ir teigia, kad įtariamojo (kaltinamojo) parodymai taip pat yra bylos įrodymai ir privalo bÅ«ti tiriami, tikrinami ir vertinami pagal bendrÄ sias taisykles.

Kaltinamasis turi teisę gintis iÅ¡keldamas savo gynybinę pozicijÄ patvirtinančias versijas bei prielaidas, o teismas prielaidas, turinčias realų pagrindÄ , privalo patikrinti, o ne atmesti remdamasis hipotetiniais samprotavimais, nes tokiu atveju pažeidžiamos rungimosi principo nuostatos bei reikalavimas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad kaltinamųjų parodymai yra gynybinė taktika, pasirinkta siekiant suklaidinti teismÄ ir taip iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rungimosi principo nuostatas bei reikalavimÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį ir jo (M. R.) kaltę grindė kitaip įvykių aplinkybes nurodžiusių nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymais, juos pripažino patikimais, objektyviais, suteikė jiems iÅ¡skirtinę prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) įrodomÄ jÄ galiÄ . Toks nukentėjusiųjų parodymų vertinimas, pasak apelianto, taip pat prieÅ¡tarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. 13.3. Nuteistasis nurodo, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog jie patys kartu su R.

P. Norvegijoje aktyviai darė sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – daugybę kartų įgijo, gabeno, slėpė ir realizavo narkotikus. Tokie jų veiksmai visiškai atitinka nusikalstamo susivienijimo ir neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų požymius. Tačiau darydami nusikalstamas veikas jie patyrė turtinių nuostolių – už perduotus narkotikus didelės pinigų sumos jiems nesumokėjo kažkoks A., be to, didelį kiekį narkotikų rado ir paėmė Norvegijos teisėsaugos pareigūnai.

Dėl patirtų nuostolių tarp nukentėjusiųjų ir R. P. kilo nesutarimų, jie nesutiko kompensuoti R. P. patirtų nuostolių, jį apgaudinėjo. Kaip matyti iÅ¡ jų parodymų, visi tolesni įvykiai buvo T. B. ir T. K. Norvegijoje padarytų nusikaltimų padarinys. Taigi pastarieji turėjo bÅ«ti patraukti atsakomybėn už neteisėtÄ disponavimÄ narkotikais. Ikiteisminio tyrimo metu T. B. ir T. K. buvo apklausti kaip specialieji liudytojai apie jų pačių galimai padarytus nusikaltimus, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu jų procesinis statusas nebuvo iÅ¡spręstas pagal baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

Nepaisant to, teisiamajame posėdyje abu Å¡ie asmenys buvo apklausti kaip nukentėjusieji, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų, žinant, kad jie melagingi, davimÄ , ir davė parodymus apie jų pačių padarytas nusikalstamas veikas. Tokia apklausa prieÅ¡tarauja nustatytai liudytojų apklausos tvarkai, todėl yra neteisėta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas gali bÅ«ti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi.

Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtinÄ jo dalyvavimÄ darant nusikalstamas veikas. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų bÅ«ti pagrindu vėliau jam reikÅ¡ti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobÅ«džio byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu bÅ«du versti asmenį duoti parodymus prieÅ¡ save.

Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktÄ , 82 straipsnio 3 dalį, kuriuose įtvirtinta Å¡i konstitucinė nuostata, asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ . EŽTT sprendimuose taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad verčiant liudyti prieÅ¡ save yra pažeidžiamas teisingo teismo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikÅ¡tas kaitinimas, Konvencijos 6 straipsnio prasme nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sÄ vokos dalis.

Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-168/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-553-197/2016). Kadangi T. K. ir T. B. teisiamajame posėdyje buvo apklausti padarant esminius paminėtų įstatymų normų pažeidimus, verčiant liudyti apie jų pačių galimai padarytas nusikalstamas veikas, tokia apklausa yra niekinė, o jos rezultatai negali būti pripažinti leistinais įrodymais, jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. 13.4.

Apeliantas taip pat nurodo, kad Å¡ioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas ir D. B., kuris nukentėjo dėl 2015 m. sausio 16 d. įvykdyto automobilio „Land Rover Discovery“ plėšimo. Dėl Å¡io plėšimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, D. B. pripažintas nukentėjusiuoju, asmenys, įvykdę plėšimÄ , nenustatyti ir ta byla nėra sujungta su Å¡ia byla. Å ios bylos tyrimo metu objektyviai nustatyta, kad plėšimo bÅ«du iÅ¡ D. B. pagrobtÄ automobilį įgijo nukentėjusysis T. B., paskui veikdamas bendrai su savo sutuoktine A.

A., suklastodamas ir panaudodamas suklastotÄ pirkimo–pardavimo sutartį, pagrobtÄ automobilį įregistravo VÄ® „Regitra“ A. A. vardu. Tokias aplinkybes teisiamajame posėdyje nurodė pats nukentėjusysis T. B.. D. B. Å¡ioje byloje taip pat pripažintas nukentėjusiuoju, nes, bandydamas atgauti pagrobtÄ automobilį, buvo gÄ sdinamas, bauginamas ir, kaip nustatyta Å¡io nukentėjusiojo, taip pat liudytojų A. B. ir A. K. parodymais, pats nukentėjusysis T. B. pagrobto automobilio ne tik negrÄ Å¾ino teisėtam savininkui, bet ir grasino A.

K. ir D. B.. Be to, iÅ¡ byloje apklaustų asmenų parodymų darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent T. B. automobilį plėšimo bÅ«du ir užvaldė, nes jis pats tvirtina, kad turėjo skolų, kad iÅ¡ jo buvo reikalaujama pinigų ir kt. Be to, T. B. buvo specialiosios kuopos pareigÅ«nu, turi fizinį bei taktinį pasirengimÄ naudoti ginklus, kovinius imtynių veiksmus, turi legalų ginklÄ , todėl galėjo lengvai suplanuoti ir įvykdyti automobilio plėšimÄ . Taigi nukentėjusysis T. B. galimai padarė ir kitas nusikalstamas veikas – plėšimÄ , nusikalstamu bÅ«du gauto automobilio įgijimÄ ir disponavimÄ juo, tikro dokumento suklastojimÄ ir panaudojimÄ .

Tačiau ir dėl šių nusikalstamų veikų padarymo jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, procesinis sprendimas dėl šių akivaizdžiai padarytų nusikaltimų byloje iki šio momento nepriimtas. Jau pats faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji T. B. ir T. K. buvo apklausti kaip specialieji liudytojai apie jų pačių galimai padarytas veikas, patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo duomenų, kad pastarieji patys yra galimai padarę nusikalstamas veikas ir apklausos metu duos apie tai parodymus.

Tokios situacijos teisinėje praktikoje pasitaiko gana dažnai, ypač tiriant organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų bylas. Organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo dalyvis, iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleisti kitų dalyvių nusikaltimus, yra apklausiamas kaip specialusis liudytojas, vėliau, surinkus pakankamai duomenų, jam įteikiamas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje numatytais pagrindais.

Baudžiamajame įstatyme numatyta ir daug kitų aplinkybių, Å¡alinančių baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ veikÄ . Bet visais atvejais tokie klausimai iÅ¡sprendžiami procesiniais sprendimais, o Å¡iuo atveju to padaryta nebuvo. Å ios aplinkybės, apelianto nuomone, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo sudarytas nukentėjusiųjų ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtas susitarimas – T. B. ir T. K. buvo pasiÅ«lyta duoti tokius parodymus, kurie palankÅ«s kaltinimui, ir pažadėta netraukti jų baudžiamojon atsakomybėn, „nutylėti“ jų padarytus nusikaltimus.

Apeliantas pažymi, kad T. B. yra buvęs policijos pareigÅ«nu, o byloje nagrinėjamų įvykių metu turėjo specialų automobilį „Chrysler“ su neteisėtai įrengtais policijos Å¡vyturėliais, o tai rodo, kad pastarasis turėjo galimybę Å¡iuo automobiliu nekliudomai gabenti narkotikus, ginklus, Å¡audmenis, iÅ¡vengti policijos pareigÅ«nų patikrinimo. Visos aptartos aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad T. B. ir T. K. parodymams akivaizdžiai padaryta įtaka, jie patys suinteresuoti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, visaip sumenkinti savo vaidmenį darant nusikaltimus, apkalbėti kitus asmenis, suverčiant jiems visÄ kaltę.

Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai pripažino šių nukentėjusiųjų parodymus patikimais. 13.5. Nuteistasis M. R. cituoja nukentėjusiojo D. B., liudytojų V. V., R. D., A. B., D. R., A. K., V. M. parodymus, duotus teisme, ir teigia, kad nei nukentėjusieji, nei liudytojai nepatvirtino skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, aplinkybių.

Taip pat apeliantas cituoja kasacinio teismo išaiškinimus bylose dėl nusikalstamo susivienijimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-154/2009, Nr. 2K-57/2013, Nr. 2K-17-139/2015, Nr. 2K-209-699/2017) bei tam tikras skundžiamo nuosprendžio dalis ir teigia, kad teismo motyvai yra nepagrįsti, prieštarauja įstatymui, be to, teismas neteisingai interpretavo jo (M. R.) parodymus. Paprastas buitinio lygmens nuolatinis bendravimas, įvairūs susitikinėjimai, pokalbiai, kiti ryšiai tarp asmenų nėra nusikalstami.

BK 249 straipsnio prasme nuolatinis bendravimas, nuolatiniai ryšiai yra ne buitinio lygmens, o toks bendravimas, kuriuo realizuojami šios veikos objektyvieji požymiai. Teismas nenurodė, dėl kokių konkrečių nusikalstamų priežasčių ir tikslų jis (M. R.) susitikinėjo su kitais asmenimis, kokiais veiksmais jis realizavo nusikalstamo susivienijimo nario objektyviuosius požymius. Apeliantas neneigia palaikęs buitinio lygmens ryšius su kitais asmenimis, o su E. M. jo bendravimas visų pirma buvo dalykinis, susijęs su jo tiesioginių pareigų – apsauginio – funkcijų vykdymu, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino.

Teismas jo (M. R.) kaltę grindė kriminalinės žvalgybos duomenimis, tačiau iÅ¡slaptintuose dokumentuose nurodyti jo ryÅ¡iai su kitais asmenimis nuo 2011 metų iki 2014 metų pabaigos. O nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuota, kad jis į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ Ä¯sitraukė nuo 2015 metų sausio mėnesio. Toks prieÅ¡taravimas tarp nuosprendžio motyvuojamosios ir nustatomosios dalių, pasak nuteistojo, daro nelogiÅ¡kÄ visÄ nuosprendžio dalį dėl jo dalyvavimo nusikalstamame susivienijime.

Teismo iÅ¡vada, kad jis vykdė grupuotės vadovo apsaugos funkcijas, kartu vykdydamas ir užduotis, susijusias su fizinės jėgos naudojimu, buvo grupuotės smogiamoji jėga, yra prieÅ¡taringa ir paneigta byloje iÅ¡tirtais įrodymais. E. M. buvo sudaręs sutartį su UAB „A“ (duomenys pakeisti) dėl fizinės apsaugos. Jis (M. R.) Å¡ioje bendrovėje dirbo apsaugos darbuotoju ir E. M. saugojo vykdydamas darbdavio pavestas pareigas, gaudavo iÅ¡ darbdavio už tai atlyginimÄ . Be to, nuosprendyje pavartota formuluotė, kad jis buvo grupuotės smogiamoji jėga, ne tik nepagrįsta įrodymais, bet ir nekorektiÅ¡ka, nesiderina su teisine kalba.

Tokios sÄ vokos viso proceso metu nepavartojo nei nukentėjusieji, nei kiti apklausti asmenys, akivaizdu, kad tokiÄ formuluotę sukÅ«rė pats teismas, tačiau teismo nuosprendis nėra literatÅ«rinis romanas ar tiriamosios žurnalistikos straipsnis, nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais faktais, o ne literatÅ«ros meninės raiÅ¡kos priemonėmis. 13.6. Pasak apelianto, teismo iÅ¡vados, kad jis, kaip nusikalstamo susivienijimo narys, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų per tarpininkus T.

B. ir T. K., prieÅ¡tarauja nukentėjusiųjų parodymams, kuriuose nėra jokios informacijos apie jo dalyvavimÄ ar kitokius veiksmus, susijusius su nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis apie disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis Norvegijoje ar kitose Å¡alyse. T. B. nurodė, kad pirmÄ kartÄ jį (M. R.) pamatė Kaune, galimai 2015 m. sausio–vasario mėnesiais, kai vyko nukentėjusiųjų susitikimas ir pokalbis dėl plėšimo bÅ«du pagrobto automobilio „Land Rover Discovery“ grÄ Å¾inimo.

AntrÄ kartÄ T. B. jį matė 2015 m. balandžio 24 d. įvykio metu. TÄ kartÄ jį pirmÄ kartÄ pamatė nukentėjusysis T. K.. Taigi skundžiamame nuosprendyje teismas tendencingai, jo (M. R.) nenaudai iÅ¡kraipė nukentėjusiųjų parodymus, kad jis T. B. ir T. K. pasitelkė kaip tarpininkus, „papildė“ juos tokiomis aplinkybėmis, kurių nei nukentėjusieji, nei jokie kiti byloje apklausti asmenys nenurodė. 13.7. Nuteistasis M. R. teigia, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytos viena kitai prieÅ¡taraujančios aplinkybės, dėl kurių nuosprendžio dalis dėl jo įsitraukimo į nusikalstamÄ susivienijimÄ ir dalyvavimo jo veikloje praranda bet kokiÄ loginę prasmę.

Nuosprendyje nurodyta, kad jis (M. R.) ne vėliau kaip 2015 metų sausio mėnesį įsitraukė į R. M. ir E. M. organizuoto nusikalstamo susivienijimo veiklÄ , tačiau kartu apraÅ¡yta nusikalstama veika (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis Norvegijos Karalystėje) ir nurodyta, kad jis nuo 2014 metų rudens iki 2015 metų balandžio vidurio veikdamas kartu su kitais susivienijimo nariais Norvegijoje laikė ir slėpė narkotines bei psichotropines medžiagas, o tai prieÅ¡tarauja bet kokiai logikai, tuo labiau kad nuosprendžiu nustatyta, jog 2014–2015 metais jis nebuvo iÅ¡vykęs į Norvegijos Karalystę.

Byloje yra Europolo Norvegijos nacionalinio skyriaus praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad M. R. nežinomas, nėra duomenų, kad jis lankėsi Norvegijos Karalystėje. 13.8. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl 2015 m. sausio–vasario mėn. įvykusio susitikimo, pasak apelianto, taip pat paneigia objektyvÅ«s bylos įrodymai. Visų pirma, tiek nukentėjusiojo D. B., tiek liudytojų A. K., A. B. ir V. M. parodymais nustatyta, kad į susitikimÄ prie Undinės jis (M. R.) vyko ne E. M. nurodymu, bet pažįstamojo vardu Al. praÅ¡ymu, siekdamas ginti nukentėjusiojo D.

B. interesus ir susigrÄ Å¾inti plėšimo bÅ«du iÅ¡ jo pagrobtÄ automobilį, o tiesiogiai – vykdyti A. K. fizinę apsaugÄ nuo galimo fizinio smurto. Å io įvykio metu E. M. Lietuvoje iÅ¡ viso nebuvo, jis buvo iÅ¡vykęs į KazachstanÄ , ir tai objektyviai patvirtina byloje esantys dokumentai. Antra, į susitikimÄ jis vyko ne su R. M., bet su V. M., kurio vykimas buvo atsitiktinis. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kodėl, nustatant Å¡io įvykio aplinkybes, buvo atmesti D. B., A. K., A. B. ir V. M. parodymai, kurie visiÅ¡kai paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes.

Apeliantas pažymi, kad gynybos praÅ¡ymu liudytojas V. M. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje, bet jo parodymai nuosprendyje iÅ¡ viso neapraÅ¡yti ir neįvertinti. Be to, nuosprendyje nurodyta, kad susitikimas vyko tarp Å¡io nusikalstamo susivienijimo narių R. M. ir kitų nenustatytų asmenų, turinčių autoritetÄ kriminaliniame pasaulyje, ir kad susitikimo metu buvo sprendžiamas užvaldyto automobilio likimas. Tačiau teisme iÅ¡tirti įrodymai Å¡ias aplinkybes taip pat paneigia. Susitikimas ir pokalbis vyko bÅ«tent tarp A.

K. ir T. B.. R. M. susitikimo vietoje iÅ¡ viso nebuvo. Kartu su A. K. buvo atvykusi jo draugė E. B. ir pažįstamas vardu M., bet jie pokalbyje nedalyvavo ir jokių klausimų nesprendė. Tačiau nuosprendyje vartojama sÄ voka „asmenys, turintys autoritetÄ kriminaliniame pasaulyje“, yra nesuprantama, tokios sÄ vokos nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nėra. Nors teismui buvo žinomi pokalbio dalyviai, tačiau nė vienas jų nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodytas, taigi iÅ¡ tokių nuosprendžio formuluočių reikia suprasti, kad nenustatyti autoritetÄ kriminaliniame pasaulyje turintys asmenys Å¡iuo atveju yra bÅ«tent T.

B. ir A. K.. 13.9. Nuteistasis M. R. pažymi, kad savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, jis visiÅ¡kai pripažino. Apeliantas cituoja savo parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir nurodo, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje jis nedalyvavo, apie galimai rengiamÄ susitikimÄ su nukentėjusiaisiais sužinojo tik įvykio dienos ryte, be to, nežinojo, su kuo susitikti rengiasi E. M.. Jo (M. R.) vaidmuo buvo ginti E. M. nuo bet kokio fizinio smurto, tai buvo jo tiesioginė pareiga pagal darbo funkcijas.

Visi tolesni įvykiai susiklostė spontaniÅ¡kai, todėl jo nusikalstami veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami tik kaip padaryti iÅ¡ anksto susitarusių asmenų grupės, bet ne nusikalstamo susivienijimo narių. Apeliantas taip pat pažymi, kad nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų 2015 m. balandžio 24 d. susitikimas vyko kontroliuojant policijos pareigÅ«nams. Pastarieji žinojo tiek tikslų susitikimo laikÄ , tiek vietÄ , jie instruktavo nukentėjusiuosius, kaip vykti į susitikimÄ , kaip elgtis susitikimo metu, žinojo visus kaltinamuosius, kurie atvyks į susitikimo vietÄ .

Patys policijos pareigÅ«nai buvo įvykio vietoje ir viso susitikimo metu slapta stebėjo aplinkÄ , taigi turėjo visas galimybes užkirsti keliÄ bet kokiam smurto naudojimui prieÅ¡ nukentėjusiuosius, t. y. paprasčiausiai sulaikyti visus kaltinamuosius įvykio vietoje prieÅ¡ prasidedant fiziniam kontaktui, tačiau to nepadarė, bet leido kaltinamiesiems pradėti smurtinį konfliktÄ , sužaloti nukentėjusiuosius, prievarta įgrÅ«sti juos į automobilius ir neteisėtai atimti laisvę. Kai kurie kaltinamieji Å¡io konflikto metu turėjo peilius, Å¡aunamuosius ginklus, tačiau jų nepanaudojo ir tik dėl to buvo iÅ¡vengta sunkesnių padarinių.

Akivaizdu, kad tokie policijos pareigÅ«nų veiksmai buvo ne atsitiktiniai. SÄ moningai leisdami prasidėti fiziniam konfliktui, leisdami sužaloti nukentėjusiuosius, pareigÅ«nai siekė surinkti kaltės įrodymus. Tai akivaizdi provokacija, kurios metu buvo sukelta reali grėsmė nukentėjusiųjų gyvybei ir sveikatai. 13.10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo jam už nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, paskirtos aiÅ¡kiai per griežtos bausmės. Dėl pastarosios nusikalstamos veikos jis savo kaltę taip pat visiÅ¡kai pripažino, nurodė visas jam žinomas Å¡io nusikaltimo padarymo aplinkybes, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuri turi bÅ«ti įvertinta skiriant bausmę.

Netikru vairuotojo pažymėjimu jis niekada nesinaudojo, taigi savo veiksmais jokios žalos nepadarė. Abi Å¡ios veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, už jų padarymÄ Ä¯statyme numatytos areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę privalo motyvuoti savo sprendimÄ .

Šiuo atveju nuosprendyje tokių motyvų nėra. Nuteistasis pažymi, kad jis anksčiau neteistas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį jam panaikinti ir jį pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį išteisinti. 14.1. Nuteistasis M. A. teigia, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktuose ir BK 146 straipsnio 2 dalyje, aprašytos kartu, neišskiriant konkrečiai, kokiais veiksmais jis galimai padarė šias nusikalstamas veikas.

Be to, kaltinamajame akte nenurodytas nė vienas iÅ¡ trijų BK 146 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų kvalifikuojančių požymių (smurto panaudojimas, pavojaus sukėlimas nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, laikymas nukentėjusio asmens nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas). 14.2. Apeliantas nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas už neteisėtÄ Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų įgijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ . Viso proceso metu jis teigė, kad pistoletas „Baikal“ jam nepriklausė.

Tokius jo parodymus patvirtino nuteistasis I. S., teisme paaiÅ¡kinęs, kad pistoletas „Baikal“ priklausė jam, ir pistoleto bei Å¡ovinių radimo aplinkybės – ginklas buvo rastas įspraustas tarp priekinių automobilio, kurį vairavo I. S., sėdynių, o dėžutė su Å¡oviniais – dėtuvėje, esančioje kairėje priekinio prietaisų skydelio pusėje, kai jis (M. A.) visÄ laikÄ sėdėjo automobilio gale. Nuteistasis pažymi, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ neteisėtas ginklo, Å¡audmenų (Å¡audmens) laikymas negali bÅ«ti preziumuojamas vien dėl jų suradimo, bÅ«tina nustatyti kaltininko tyčiÄ , t. y. nustatyti, kad jis suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko ginklÄ , Å¡audmenis, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, Nr. 2K-4-895/2017, Nr. 2K-202-303/2017). 14.3.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, rėmėsi iÅ¡imtinai specialisto iÅ¡vada Nr. 140-1-(00045)-ISI-II, kurioje teigiama, kad tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame 2015 m. balandžio 24 d. iÅ¡ automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo pistoleto „Baikal“, yra jo (M. A.) kvapas (t. 4, b. l. 171–176). Tačiau pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai pagrindas manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamÄ veikÄ , yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali bÅ«ti konstatuota, kad asmens dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ yra patikimai nustatytas.

Apeliantas cituoja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl odorologinio tyrimo iÅ¡vados vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2005, Nr. 2K-511/2005, Nr. 2K-183/2006, Nr. 2K-798/2006, Nr. 2K-279/2008) ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų atmetė gynybos praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti bent vienÄ iÅ¡ odorologinį tyrimÄ atlikusių specialistų. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad minėta specialisto iÅ¡vada neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Apeliantas cituoja Objektų tyrimų, ekspertizių atlikimo ar paaiškinimų teikimo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre bei teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimų padaliniuose nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. liepos 11 d. įsakymu, 47.13 papunktį ir nurodo, kad šiuo atveju specialisto išvadoje tik nurodyta pateikta tyrimo medžiaga bei gautos išvados, tačiau paties tyrimo aprašymo iš esmės nėra. Taip pat išvadoje neaprašyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gruodžio 24 d.

įsakymo „Dėl Žmogaus kvapo pėdsakų, lyginamųjų kvapo pavyzdžių, foninių kvapų paėmimo ir konservavimo, odorologinių tyrimų atlikimo metodikos patvirtinimo“ 69 punkte nurodyti tyrimo nulinis ir pirmasis (testavimas) etapai. Minėtos metodikos 69.3 papunktyje nurodyta, kad antro etapo (kvapų tyrimo) metu Å¡uo, vedamas iÅ¡rinkimo ratu, nuosekliai uosto iÅ¡dėstytus kvapų objektus ir, jeigu tarp jų aptinka kvapÄ , turintį bendrÄ kilmės Å¡altinį su kvapu, duotu uostyti starte, paženklina šį objektÄ signaline poza.

Specialisto iÅ¡vadoje, kuria vadovavosi teismas, atsirado visiÅ¡kai iÅ¡galvota sÄ voka – Å¡unys biodetektoriai tyrimo metu reagavo į tiriamÄ lyginamÄ jį kvapo pavyzdį Nr. OD15-00045(13), tačiau jo nežymėjo signaline poza, nors minėtu 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintos metodikos 70 punkte nurodyta, kad dėl tyrimo rezultatų patvirtinimo biodetektoriaus signalinė reakcija analizuojama kelis kartus (du ar tris), keičiant tiriamų objektų iÅ¡dėstymÄ . Å uns vedimas iÅ¡rinkimo ratu baigiasi paženklinimo poza – atsitÅ«pimu ar atsigulimu prie tiriamo ir etaloninio arba tik prie etaloninio kvapo objekto, o 75 punkte vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kad jei Å¡unys, aptikę iÅ¡rinkimo rate etaloninį kvapÄ ir jį paženklinę, apuosto tiriamÄ objektÄ , tačiau jo nepaženklina signaline poza, vadinasi, tiriamajame objekte ieÅ¡komo kvapo nėra arba jo molekulių kiekis mažesnės barjerinės koncentracijos ir nepakankamas, kad jį bÅ«tų galima suuosti.

Taigi sÄ vokos reaguoti į tiriamÄ lyginamÄ jį kvapo pavyzdį nėra, Å¡uo reaguoja paženklinimo poza arba visai nereaguoja. Nepaisydamas to, teismas Å¡ia specialisto iÅ¡vada rėmėsi, jam nesukėlė abejonių ir tai, kad iÅ¡vada yra tik tikėtina, jokių kitų jo kaltę padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ patvirtinančių duomenų byloje nėra. IÅ¡ jo paimtÄ striukę su joje buvusiomis pirÅ¡tinėmis, ant kurių rasta šūvio pėdsakų dalelių, jis vežiojosi automobilyje, ji buvo skirta darbui, jÄ kartu su pirÅ¡tinėmis maždaug prieÅ¡ savaitę iki sulaikymo pirko GariÅ«nų turgavietėje.

Kadangi 2015 m. balandžio 24 d. buvo vėsus rytas, jÄ apsivilko. Be to, jei jis bÅ«tų rankose laikęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡alia jo sėdėjęs nukentėjusysis T. B. neabejotinai jį bÅ«tų matęs. 14.4. Nuteistasis teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį. Visų pirma apeliantas pažymi, kad nuosprendyje skirtingai nurodomas jo įsitraukimo į nusikalstamÄ susivienijimÄ laikas – apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ jis įsitraukė ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio mėnesio, tačiau motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad jis Å¡iame susivienijime atsirado tik 2015 m. balandžio 24 d.

M. A. taip pat cituoja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl nusikalstamo susivienijimo požymių bei asmenų, nepriklausančių nusikalstamam susivienijimui, veiksmų dalyvaujant susivienijimo daromuose nusikaltimuose vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-139/2015, Nr. 2K-209-699/2017, Teismų praktika Nr. 26, p. 339) ir nurodo, kad jis jokiam nusikalstamam susivienijimui nepriklausė ir nebuvo įsitraukęs į jokiÄ jo veiklÄ . Su E. M. jį siejo draugiÅ¡ki santykiai, pažinojo kelerius metus, kartu sportavo, leido laisvalaikį.

R. A. G. nepažinojo, susipažino tik teisme. M. R. buvo jo treneris, be to, bÅ«davo kartu su E. M., saugojo pastarÄ jį. I. S. pažinojo kelerius metus, pastarasis dirbo draudimo bendrovėje, kartais drausdavosi pas jį automobilį, santykiai draugiÅ¡ki. Su R. M. susipažino atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose, bendrų reikalų neturėjo, tik susitikę pasisveikindavo. G. V. pažinojo per R. M., matė keletÄ kartų, bet jokių bendrų reikalų su juo neturėjo. Jokių nuolatinių jų tarpusavio ryÅ¡ių nebuvo, byloje nėra nustatytos jo (M.

A.) ir kitų asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis bÅ«tų įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veika. Tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie jo dalyvavimÄ galimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, pasak nuteistojo, iÅ¡ esmės patvirtino ir pats prokuroras M. S. 2016 m. kovo 30 d. nutarime dėl dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir veikos perkvalifikavimo nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti duomenys, leidžiantys pagrįstai teigti, kad I. S. ir M.

A. galimai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, tačiau tyrimo metu gauti duomenys neleidžia tiksliai nustatyti jų įsitraukimo į galimo nusikalstamo susivienijimo veiklÄ tikslios datos ir Å¡i data nustatoma tik objektyviai fiksuotais duomenimis apie I. S. ir M. A. veiksmus 2015 m. balandžio 24 d.; patikrinus dėl kitų procesinių veiksmų gautus duomenis konstatuotina, kad jų visetas nėra pakankamas, konstatuojant, kad I. S. ir M. A. neteisėtai disponavo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar tiesiogiai verbavo nukentėjusiuosius (pareikÅ¡tame kaltinime nusikalstamo susivienijimo tikslai bÅ«tent tokie ir nurodyti). 14.5.

Apeliantas teigia, kad apie galimai padarytus kitų asmenų nusikaltimus jis nežinojo, nepažinojo abiejų nukentėjusiųjų, 2015 m. balandžio 24 d. prie PC „Molas“ atsirado atsitiktinai, be jokio iÅ¡ankstinio tikslo, nei susitikimo tikslas, nei jame dalyvaujantys asmenys iÅ¡ anksto jam nebuvo žinomi, viskas įvyko spontaniÅ¡kai. TÄ dienÄ susitiko su G. V., kuris nurodė, kad yra kažkokios skolos, kam – jis nesigilino. G. V. paprašė jo ir kitų nuteistųjų važiuoti kartu, pabÅ«ti Å¡alia, ir jie nuvyko prie PC „Molas“.

Tarp G. V., R. M. ir priėjusių dviejų vaikinų įvyko susistumdymas, muÅ¡tynės. Automobilis „Mazda“, kuriame jis (M. A.) sėdėjo, privažiavo prie jų. IÅ¡lipęs jis dairėsi, kas vyksta aplinkui, laukė, kol kas nors puls, tačiau į kilusį konfliktÄ nesikiÅ¡o, laukė, kaip jis bus iÅ¡spręstas. Kai įsėdo atgal į automobilį, pamatė, kad jame jau sėdi T. B.. Tuo metu prie jų bėgo vyrai su ginklais, todėl jie iÅ¡ ten iÅ¡važiavo. Jis pats nei T. B., nei T.

K. nė karto nesudavė, jokių smurtinių veiksmų jų atžvilgiu neatliko, jokio fizinio kontakto, grasinimų iÅ¡ jo pusės nebuvo, į įvykio vietÄ jis atvyko tik dėl to, kad G. V., kalbėdamasis su vienu iÅ¡ nukentėjusiųjų telefonu, girdėjo daug balsų, todėl paminėjo, kad prie PC „Molas“ gali bÅ«ti daugiau žmonių, iÅ¡ to suprato, kad gali kilti muÅ¡tynės ir norėjo padėti jų iÅ¡vengti. Nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. anksčiau nepažinojo, nebuvo jų matęs, nieko nežinojo apie jų santykius su kitais nuteistaisiais Å¡ioje byloje, iÅ¡kilę klausimai tarp jų ir kitų asmenų jo nedomino, jis į tai nesikiÅ¡o, tikslo neteisėtai atimti laisvę neturėjo.

Be to, prie T. K. net nebuvo priėjęs, su juo visiškai nebendravo, pastarasis sėdėjo kitame automobilyje, todėl nesupranta, kokiais konkrečiais savo veiksmais galėjo jam neteisėtai atimti laisvę. 14.6. Nuteistasis M. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, neįvertino nukentėjusiojo T. B. parodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. 2015 m. balandžio 24 d. papildomos liudytojo apklausos metu T. B. nurodė, kad buvo mušamas trijų asmenų, jį jau įsitempus į automobilį „Mazda“, šalia atsisėdo dar vienas asmuo, kurio anksčiau nebuvo matęs. 2016 m. vasario 17 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, T.

B. paaiškino, kad, kaip suprato iš žiniasklaidos, už kaklo jį buvo suėmęs E. M., vairuotojo nepažinojo, iš žiniasklaidos sužinojo, kad šalia sėdėjo M. A.. Pastarojo nebuvo matęs, jis sėdėjo jam iš kairės ir tylėjo. Teisme T. B. nurodė, kad jis tik spėja, kad M. A. buvo jam už nugaros, jį mušė ir įsitempė į automobilį „Mazda“. Paaiškino, kad M. A. pamatė mašinoje, šalia savęs, automobilyje pastarasis nieko nedarė, nekalbėjo, jokiame pokalbyje nedalyvavo, atrodė netekęs amo, ištiktas šoko.

Nukentėjusysis T. K. apie jo (M. A.) veiksmus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nieko konkretaus negalėjo pasakyti, konkrečiai nurodė ne jį, o kitus asmenis, kurie prieÅ¡ jį naudojo smurtÄ . 14.7. Apeliantas teigia, kad teismas jo kaltę nepagrįstai grindė veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu, kuriuo fiksuotas 2015 m. balandžio 24 d. įvykis prie PC „Molas“ (t. 4, b. l. 74–76). Pridėtoje pokalbio stenogramoje (t. 4, b. l.

77) jÄ surašęs vyresnysis specialistas labai prastos kokybės įraÅ¡e „surado“ kelias jo (M. A.) pasakytas frazes, nors visi, įskaitant nukentėjusįjį T. B., automobiliu „Mazda“ važiavę asmenys nurodė, kad jis (M. A.) tylėjo ir su niekuo nesiÅ¡nekėjo. Nuteistojo nuomone, fonoskopinė Å¡ių pokalbių ekspertizė vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigtų aplinkybę, kad jis kalbėjosi su nukentėjusiuoju ar kitais automobilyje buvusiais asmenimis. 2015 m. balandžio 30 d. pažymoje dėl T.

B., G. V., T. K. ir R. M. slapto sekimo nurodyta, kad 12.42 val. T. B. ir T. K. susitiko su G. V., R. M., M. A., E. M., M. R. ir I. S.. G. V. pirmas trenkė kumščiu į veidÄ T. B. ir visi pradėjo muÅ¡ti T. K. ir T. B.. <...> M. A., E. M. ir I. S. sumuÅ¡tÄ T. B. nutempė į automobilį „Mazda 6“ (t. 4, b. l. 60–62). Tačiau, peržiÅ«rėjus prie pažymos pridėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nesimato, kad jis (M. A.) bÅ«tų atlikęs joje nurodytus veiksmus – mušęs nukentėjusįjį T.

B., tempęs jį į automobilį.

15. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, ir priimti jam naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuosprendžio dalį, kuria E. M. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, taip pat nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ E. M. priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai, pakeisti.

Sumažinti E. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir jas subendrinti taip, kad galutinė bausmė bÅ«tų ne didesnė nei laikas, kurį nuteistasis praleido suimtas. Nukentėjusiojo T. B. reikalavimÄ priteisti iÅ¡ E. M. solidariai su kitais nuteistaisiais turtinės žalos atlyginimÄ atmesti, o nukentėjusiesiems T. B. ir T. K. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti. 15.1. Nuteistojo E. M. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, be to, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas.

Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, apelianto nuomone, prasidėjo tada, kai teismas nutarė nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal joje suraÅ¡ytÄ kaltinamÄ jį aktÄ , neatitinkantį įstatymo reikalavimų. 15.2. Apeliantas pažymi, kad pagal BPK 219 straipsnio 3 dalį kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teigia, kad nors E. M. įteiktame kaltinamajame akte buvo paminėtas nusikalstamų veikų padarymo laikas, kuris Å¡iuo atveju yra itin svarbi aplinkybė, tačiau jis labai nekonkretus.

Vienais atvejais jis apėmė mažiausiai tris mėnesius, kitais – du mėnesius (nurodyta, kad susitikimas vyko sausio–vasario mėn., dar kitais – vienas mėnuo (pažymėta, kad M. A. ir I. S., t. y. asmenys, kuriuos E. M. sutelkė vykti prie PC „Molas“, tik 2015 m. balandžio mėn. tapo nusikalstamo susivienijimo nariais). Taigi šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas faktiškai eliminavo kaltinamojo galimybę efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Jame nurodomas inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikas bei jo intervalas buvo toks platus, kad kaltinamasis, norėdamas paneigti kaltinimo teiginius, privalėjo pateikti savo alibi, apimantį net iki trijų mėnesių laikotarpį.

Akivaizdu, kad tokia situacija tikrovėje negalima. Kasacinės instancijos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-348-699/2016) pabrėžė, kad nusikalstamos veikos laikas turi bÅ«ti nustatytas kuo tiksliau, t. y. nurodant metus, mėnesį, dienÄ , valandÄ , o kartais ir minutes, kadangi neapibrėžtai nurodant nusikaltimo padarymo laikÄ pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybÄ . Kaltinamajame akte nebuvo atskleista ir kita esminė faktinė bylos aplinkybė – nusikalstamų veikų padarymo bÅ«das.

Å iame procesiniame dokumente nurodyta, kad nuo 2015 m. sausio 16 d. nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo nenustatyti asmenys, tačiau neapraÅ¡yta, koks jų vaidmuo ir kÄ konkrečiai jie padarė, koks E. M. ryÅ¡ys su tais asmenimis. 15.3. Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad organizuodamas nusikalstamÄ susivienijimÄ E. M. siekė neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, gabenti Å¡ias medžiagas kontrabandos bÅ«du į Norvegijos Karalystę, vėliau ten jas laikyti, realizuoti, be to, jis buvo kaltinamas asmeniÅ¡kai padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nes organizavo labai didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimÄ , atgabenimÄ Ä¯ Norvegijos Karalystę, jų laikymÄ ir pardavimÄ .

Tačiau nei įgijimo bÅ«das, nei kainos ar finansavimo Å¡altiniai nenurodyti. Be to, įgijimas visada sietinas su tokių medžiagų turėtojais, medžiagos paprastai įgyjamos tam tikromis aplinkybėmis, už tam tikras pinigų sumas ir pan., tačiau aplinkybės, kas ir kam mokėjo, o gal mokėjimas buvo atidėtas ir pan., nenurodytos, nėra aiÅ¡ku, kur jos buvo įgytos (Norvegijos Karalystėje, Lietuvoje ar kurioje nors kitoje Å¡alyje), Å¡iuo klausimu pagal kaltinamÄ jį aktÄ galima daryti dviprasmiÅ¡kas iÅ¡vadas.

Galų gale įgytos narkotinės ar psichotropinės medžiagos iš įgijimo vietų gabenamos į paskirties vietas. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad įgytos medžiagos buvo gabenamos į Norvegijos Karalystę, tačiau nenurodyta, kaip tai buvo daroma, o juo labiau kaip jos buvo gabenamos kontrabanda. Be to, kaltinamajame akte nebuvo išskirta ir liko neaišku, kurie E. M. veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose numatyto nusikaltimo požymius, o kurie – veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, požymius. 15.4.

Visi nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, pasak apelianto, akivaizdžiai varžė galimybes gintis. Nors proceso metu kaltinamasis pareiškė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, ir nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, tačiau kaltinimo supratimas neturėtų būti tapatinamas su jo tikslumu ir konkretumu. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje gynėsi nuo to, kas buvo parašyta kaltinamajame akte, tačiau teismo priimtas nuosprendis rodo, jog gynyba galėjo būti kitokia, gynybos argumentai būtų buvę konkretesni, jeigu kaltinamasis aktas būtų atitikęs BPK 219 straipsnyje keliamus reikalavimus.

Be to, paminėti kaltinamojo akto trÅ«kumai akivaizdžiai trukdė nagrinėti bylÄ neperžengiant akto nustatytų ribų ir teisingai jÄ iÅ¡spręsti, tai turėjo bÅ«ti akivaizdu ir bylÄ nagrinėjančiam teismui, kuris ir be proceso dalyvių praÅ¡ymų turėjo jÄ perduoti prokurorui. Å iÄ iÅ¡vadÄ , gynėjo nuomone, patvirtina ir skundžiamo nuosprendžio konstatuojamoji dalis, kuri skiriasi nuo to, kas buvo dėstoma kaltinamajame akte. Å ioje byloje yra visos prielaidos manyti, kad, perdavus bylÄ prokurorui, bÅ«tų galimybė arba kaltinimus tikslinti, arba iÅ¡ viso dalį bylos prieÅ¡ E. M. nutraukti.

Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik neiÅ¡taisė akivaizdžių procesinių pažeidimų, bet ir pats padarė tokio pobÅ«džio pažeidimus. 15.5. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog E. M. nusikalstamas veikas darė su R. P.. Tačiau teismų praktikoje jau ilgÄ laikÄ vyrauja kasacinio teismo suformuota nuostata, pagal kuriÄ nuosprendyje negali bÅ«ti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Jeigu nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nuosprendžio nustatomojoje dalyje, apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ , jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima paraÅ¡yti, jog veika įvykdyta su asmeniu, kurio byla iÅ¡skirta, o kai nežinomi – su nenustatytu asmeniu ir panaÅ¡iai. Å iuo atveju R. P. drauge su E. M. nebuvo teisiamas, todėl teismas negalėjo nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje teigti, kad nusikalstamas veikas su E. M. vykdė ir R. P.. 15.6. Be to, gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. M. kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, ignoravo asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn principus.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 249 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tam, kuris ne tik dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir tokius susivienijimus organizavo arba jiems vadovavo. Tačiau skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies dėstymas rodo, kad teisme nebuvo nustatyti ne tik ginkluoto, bet ir paprasto susivienijimo požymiai, o juo labiau požymiai, liudijantys, kad E. M. drauge su R. M. organizavo arba vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis pagal šį požymį, visų pirma privalėjo neginčytinai nustatyti, kad E. M. inkriminuotame susivienijime buvo organizacinė hierarchija, vidinė drausmė, dalyvių specializacija, veiklos planavimas, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, bendros lėšos, jų paskirtis ir panaudojimas, ryšių, transporto priemonių turėjimas, konspiraciniai bendravimo būdai ir pan. Be abejo, atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės požymiui konstatuoti, gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma.

Apelianto nuomone, šioje byloje nebuvo nustatyta nei nusikalstamam susivienijimui būdingų požymių visuma, nei atskiri, tačiau vis dėlto specifiniai, požymiai. Be to, E. M. nuteistas ne tik už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir už tai, kad buvo šaunamaisiais ginklais ginkluoto susivienijimo organizatorius bei vienas iš vadovų, todėl kaltinimas privalėjo teismui pateikti neginčijamus įrodymus, patvirtinančius tokias aplinkybes. Nusikalstamų susivienijimų organizavimas teismų praktikoje paprastai apibūdinamas kaip tokie veiksmai, kuriais susivienijimų dalyviai parenkami, verbuojami, sutelkiami bendrai nusikalstamai veikai, atliekamas vaidmenų susivienijimo nariams paskirstymas ir kt.

Vadovavimas nusikalstamiems susivienijimams toje pačioje praktikoje suprantamas kaip susivienijimų dalyvių ryšių koordinavimas, vidinių elgesio taisyklių, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų parengimas, informacijos rinkimo ir sisteminimo, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, paskirstymo valdymas ir panašūs veiksmai. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų parengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis, kitokiomis susivienijimo turimomis priemonėmis ir pan.

Å iuo gi atveju teismo pateikti argumentai, neva patvirtinantys, kad E. M. kartu su R. M. organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ bendrai nusikalstamai veikai, t. y. labai sunkiems ir sunkiems nusikaltimams, daryti, kuris vėliau buvo reorganizuotas į Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotÄ susivienijimÄ , yra nepakankami. Nuosprendyje akcentuojama, kad byloje nustatytas pirmas formalus susivienijimo požymis – trys ir daugiau asmenų – bei iÅ¡vardyti nuteistieji, pripažinti nusikalstamo susivienijimo dalyviais, tačiau teismas neturėjo apsiriboti vien tik formaliojo požymio konstatavimu.

Å iai bendrininkavimo formai, kaip ir apskritai nusikalstamai veikai, bÅ«tina nustatyti asmens psichinį santykį su daroma nusikalstama veika ir iÅ¡ jos iÅ¡plaukiančiais padariniais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 249 straipsnį kyla tada, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslÄ daryti apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuolatinių ryÅ¡ių požymis nereiÅ¡kia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti darant kiekvienÄ nusikaltimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2008). Vis dėlto kiekvienas tokio susivienijimo narys turi suvokti, kad priklauso nusikalstamam susivienijimui, ir sÄ moningai save identifikuoti kaip susivienijimo narį. Å iuo atveju teismo iÅ¡vada, kad E. M. 2014 metų rudenį kartu su R. M. organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ bendrai nusikalstamai veikai daryti, paremta tik prielaidomis, jos netgi nepatvirtina nukentėjusiųjų parodymai. 15.7.

Apeliantas nurodo, kad E. M. nepripažino drauge su R. M. organizavęs nusikalstamÄ susivienijimÄ ir jam vadovavęs, o 2015 m. balandžio 24 d. paprastÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ reorganizavęs į Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotÄ susivienijimÄ . TokiÄ jo pozicijÄ patvirtino ir kiti nuteistieji. Pirmosios instancijos teismas tokius kaltinamųjų parodymus įvertino kritiÅ¡kai, šį požiÅ«rį motyvavo tuo, kad taip kaltinamieji siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ir nuosprendžio iÅ¡vadas parėmė T.

K. bei T. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tačiau, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, teismas neatsižvelgė į tai, kad šie asmenys negali būti laikomi nešališkais informacijos šaltiniais. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad abu nukentėjusieji aktyviai užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, T. B. intensyviai sprendė sutrikusius atsiskaitymo už tokias medžiagas klausimus Lietuvoje. Nepaisant neginčytinai nustatytų faktų, kad abu šie asmenys darė labai sunkius nusikaltimus, procesinis sprendimas dėl tokios jų veiklos nebuvo priimtas.

Dar daugiau, jie buvo pripažinti prekybos žmonėmis aukomis bei nukentėjusiaisiais. Taigi, akivaizdu, kad pastarieji buvo priklausomi nuo teisėsaugos institucijų, todėl negalėjo duoti objektyvių parodymų. Kita vertus, net ir jie nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad E. M. 2014 metų rudenį su R. M. organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ ir jam vadovavo. Nukentėjusysis T. K. nedavė jokių parodymų, kuriuose bÅ«tų paminėjęs E. M., nukentėjusysis T. B. taip pat kurį laikÄ nieko nekalbėjo apie E. M., nors pasakojo apie veiksmus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Nė vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad matė E. M. Norvegijos Karalystėje ar girdėjo apie tokį asmenį, kuris mažų mažiausiai kartu su jais dalyvauja tuose procesuose ar juo labiau organizuoja nusikalstamų veikų darymÄ , koordinuoja nusikaltimų vykdytojų veiksmus, tiekia narkotines ar psichotropines medžiagas ir t. t. Nepaisydamas to, apygardos teismas vis vien nutarė E. M. laikyti nusikalstamo susivienijimo vadovu. Pagal tokiÄ logikÄ E. M. buvo susivienijimo vadovas, kurio niekas nematė ir apie kurį niekas negirdėjo. 15.8.

Pasak gynėjo, nors T. B. 2015 m. lapkričio 11 d. apklausiamas kaip liudytojas apie galimai savo padarytas nusikalstamas veikas paminėjo E. M., tačiau šie jo parodymai niekaip nepatvirtina, kad pastarasis kartu su R. M. buvo kažkokio nusikalstamo susivienijimo dalyvis arba vadovas. Priešingai, iš T. B. parodymų matyti, kad asmuo, kurį nukentėjusysis įvardijo kaip E. M., atstovavo kitai nei R. M. pusei ir kad susitikimas prie PC „Prisma“ vyko dėl to, kad ne kas nors kitas, bet T. B. naudojosi už kažkokias skolas iš D.

B. atimtu automobiliu „Land Rover Discovery“, kad B. atstovaujantys asmenys norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias transporto priemonės užvaldymo aplinkybes. Be to, ir pats teismas, nuosprendyje apraÅ¡ydamas situacijÄ prie PC „Prisma“, konstatavo aplinkybes, paneigiančias iÅ¡vadÄ , kad E. M. ir R. M. buvo vieno susivienijimo nariai bei vadovai. Teiginiai, kad E. M. iÅ¡kvietė į susitikimÄ R. M. ir iÅ¡klausė R. M. paaiÅ¡kinimus apie automobilio užvaldymo priežastis, rodo, kad E. M. nebuvo susijęs nei su T.

B., nei su R. M. veikla, nieko nežinojo apie automobilio užvaldymo aplinkybes bei priežastis. Tokį manymÄ sustiprina nukentėjusiojo T. B. teisme duoti parodymai, kad E. M. susitikimo metu klausė, kas čia darosi, dėl ko tos maÅ¡inos ieÅ¡ko. Tačiau jei E. M. bÅ«tų buvęs susivienijimo, kuriame dalyvavo R. M., vadovas, jis pats bÅ«tų žinojęs visas smulkmenas, atsiradusį nesusipratimÄ bÅ«tų iÅ¡sprendęs susivienijimo viduje, o santykių aiÅ¡kinimosi metu bÅ«tų atstovavęs T. B. bei R.

M.. Be to, ir teismo iÅ¡vada, kad E. M. organizavo susitikimÄ prie PC „Prisma“, paremta ne byloje iÅ¡tirtais įrodymais, bet prielaida, kuriÄ paneigė informacija, gauta iÅ¡ kitų Å¡altinių. Net T. B. nurodė, kad susitikimÄ organizavo kažkokie nusikalstamo pasaulio atstovai A., V., kad aikÅ¡telėje jo su R. M. laukė asmuo, vadinamas J., iÅ¡ Vilijampolės (nustatyta, kad tai buvo teisme apklaustas liudytojas A. K.). Be to, teismas, konstatuodamas, kad E. M. ne tik buvo automobilių aikÅ¡telėje prie PC „Prisma“, bet ir iÅ¡kvietė į tÄ susitikimÄ R.

M., neatsižvelgė į liudytojo A. K. parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad A. K., atstovaudamas B., bandė surasti iÅ¡ D. B. atimtÄ automobilį ir T. B., kuris atvirai naudojosi ta transporto priemone, kad jam pavyko susitikti su T. B., kad bÅ«tent Å¡is asmuo pakvietė jį antrÄ kartÄ susitikti prie PC „Prisma“ ir kad E. M. tame susitikime nebuvo. Å iuos liudytojo A. K. parodymus patvirtino ir teisme apklaustas A. B.. O aplinkybes, kad E. M. susitikime prie PC „Prisma“ nebuvo ir kad tÄ dienÄ jis buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, akcentavo ne tik kaltinamasis M.

R., bet ir teisme apklaustas kartu su pastaruoju prie prekybos centro vykęs V. M.. Be to, iÅ¡ pirmiau paminėtų asmenų parodymų matyti, kad nuosprendyje minimas susitikimas vyko 2015 m. vasario 1 d., o teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad tÄ dienÄ E. M. buvo Kazachstane. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad teismo iÅ¡vados apie lemiamÄ E. M. sprendimÄ dėl R. M. užvaldyto automobilio ir nusikalstamo susivienijimo veiklos tęstinumo užtikrinimo bei autoriteto kitų asmenų atžvilgiu įtvirtinimo prieÅ¡tarauja ne tik faktams, bet ir teisme iÅ¡tirtiems įrodymams.

Juolab kad ir vėlesni įvykiai rodo, kad jokio galutinio sprendimo niekas nepriėmė, nes buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, automobilis buvo paimtas ir perduotas B.. 15.9. Apeliantas taip pat pažymi, kad susitikime prie PC „Prisma“ dalyvavo M. R., kuris pažinojo T. B., nes kažkada treniravo kaip specialiosios paskirties bÅ«rio kovotojÄ , taip pat kad ten dalyvavo R. M. ir kad susitikimo metu buvo kalbama apie tai, jog automobilis paimtas už skolas. Nors, pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas ypatingo dėmesio Å¡ioms aplinkybėms neskyrė, tačiau jos yra svarbios vertinant vėlesnius įvykius prie PC „Molas“.

Be to, teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuo atvykimo į susitikimÄ prie PC „Prisma“ momento E. M. įtraukė M. R. į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ , tačiau teisme nustatytos aplinkybės rodo, kad M. R. toje vietoje atsirado ne dėl paminėtų aplinkybių, o dėl to, kad jį, kaip apsauginį, pakvietė kiti asmenys, kuriems jis tÄ kartÄ ir atstovavo. 15.10. Visos aptartos aplinkybės, gynėjo teigimu, ne tik paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad įvykis prie PC „Prisma“ patvirtina E. M., kaip nusikalstamo susivienijimo vadovo, vaidmenį, bet ir aiÅ¡kiai parodo, kad pastarasis neturėjo nieko bendra su tomis veikomis, kuriose dalyvavo abu nukentėjusieji ir, kaip tvirtinama nuosprendyje, nuteistieji R.

M. bei G. V.. Ä®rodomoji bylos medžiaga patvirtina, jog nė vienas iÅ¡ asmenų, galėjusių duoti Å¡ia prasme E. M. kaltinančius parodymus, tokių nedavė, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad E. M. organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ ir jam vadovavo. Be to, ir apkaltinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad teismas nebuvo tikras dėl to, ar iÅ¡ tiesų E. M. galima laikyti nusikalstamo susivienijimo, skirto daryti apysunkius, sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, dalyviu arba organizatoriumi ir vadovu.

Teismas, pripažinęs dalį nuteistųjų kaltais pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nelaikė, kad E. M. taip pat padarė tokias nusikalstamas veikas. O tai rodo, jog teismo iÅ¡vados, kad E. M. drauge su R. M. suplanavo naudojant apgaulę ir naudojantis priklausomumu bei pažeidžiamumu užverbuoti T. B. ir T. K. nusikalstamoms veikoms daryti ir kad jis, kaip aukÅ¡tesnio lygio nusikalstamo susivienijimo vadovas, sprendė konfliktinę situacijÄ , kilusiÄ dėl to, kad kitas susivienijimo vadovas nurodė užvaldyti automobilį „Land Rover Discovery“, prieÅ¡tarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms. 15.11.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad 2014 metų rudenį jis drauge su R. M. parinko, verbavo, telkė bendrai nusikalstamai veikai susivienijimo dalyvius, skirstė susivienijimo dalyviams vaidmenis, koordinavo susivienijimo dalyvių ryÅ¡ius, nustatė vidaus elgesio taisykles, palaikė drausmę, rengė nusikalstamos veikos planus, įgijo transporto, ryÅ¡io ar kitokias technines priemones, ginklus, dėl kurių susivienijimas transformavosi į Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ , skirstė tuos ginklus ar saugojo bei prižiÅ«rėjo ir pan.

Byloje surinkta medžiaga leidžia daryti tik vienÄ nepaneigiamÄ iÅ¡vadÄ , kad E. M., pakviestas R. M. ir G. V., su M. R., M. A. bei I. S. atvyko prie PC „Molas“, kur pagal G. V. prielaidas su kažkokiais jų skolininkais galėjo įvykti incidentas, kurio metu galimai bus naudojami fiziniai veiksmai ar net ginklai. Tačiau toks vienkartinis dalyvavimas aiÅ¡kinantis santykius su nusikalstamo pasaulio atstovais negali bÅ«ti prilyginamas dalyvavimui nusikalstamo susivienijimo veikloje, juolab kad iÅ¡ nuteistųjų paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad R.

M. su G. V. kreipėsi į E. M. tik dėl to, kad jį oficialiai saugojęs M. R., pastarųjų manymu, gerai pažinojo T. B., su kuriuo jie turėjo neiÅ¡spręstų piniginių reikalų. 15.12. Nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas nuosprendyje bandė argumentuoti iÅ¡vadÄ dėl E. M., kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvio ir vadovo, vaidmens, tačiau iÅ¡dėstyti argumentai neturi nieko bendra su nuosprendžio konstatuojamosios dalies teiginiais. Teismas, remdamasis iÅ¡slaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis, nurodė, kad nuo 2011 metų vykdant E. M. operatyvinį stebėjimÄ buvo nustatyta, jog jis palaiko nuolatinius ryÅ¡ius su M.

A., I. S. bei M. R., tačiau Å¡ie duomenys niekaip nepatvirtina teismo iÅ¡vados, kad E. M. su R. M. nuo 2014 metų rudens organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ , nes atliekant kriminalinę žvalgybÄ nebuvo nustatyti E. M. ryÅ¡iai nei su R. M., nei su R. P. ar G. V., nei su nukentėjusiaisiais, negauta jokių faktinių duomenų, kad E. M. tuo laiku atliko bent dalį susivienijimo organizatoriui bÅ«dingų veiksmų ar kaip nors prisidėjo prie nusikalstamų veikų darymo. RyÅ¡iai nuo 2011 metų su M. A., I.

S. ir M. R. taip pat nepatvirtina minėtų teismo iÅ¡vadų, nes pats teismas konstatavo, kad M. A. ir I. S. į nusikalstamÄ susivienijimÄ buvo įtraukti tik 2015 m. balandžio 24 d. M. R., teismo nuomone, nusikalstamo susivienijimo nariu tapo anksčiau, nuo 2015 m. sausio mėn., tačiau tokia iÅ¡vada buvo padaryta tik dėl to, kad jis buvo atvykęs prie PC „Prisma“, nors tame susitikime atstovavo ne R. M. ir T. B., bet nuo nusikalstamų T. B. veiksmų nukentėjusiai Å¡aliai. M. R. santykiai su E. M. buvo darbiniai, nes po ginkluoto konflikto su vienos iÅ¡ Kauno nusikalstamų grupuočių nariais jis, kaip apsaugos įmonės darbuotojas, oficialiai saugojo E. M..

Visa tai rodo, kad bent jau iki 2015 m. balandžio 24 d. E. M. nesiejo jokie nusikalstami ryÅ¡iai su R. M., R. P., G. V. ir nukentėjusiaisiais. E. M. bendravimas su M. A. ir I. S. iki to laiko Å¡ioje byloje negalėjo sukelti jokių baudžiamojo pobÅ«džio padarinių, nes pagal nuosprendį tie asmenys iki 2015 m. balandžio 24 d. nepriklausė nusikalstamam susivienijimui. 15.13. Apelianto nuomone, 2015 m. balandžio 24 d. įvykiai nepatvirtina, kad E. M. jau anksčiau buvo nusikalstamo susivienijimo vadovas, kuris į tokio asmenų sambÅ«rio veiklÄ Ä¯traukė M.

A. su I. S., parengė veiksmų planÄ , paskirstė vaidmenis, apginklavo ir pan. Å ių asmenų vienadienis dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje nesiderina su BK 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veikai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams – daryti susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryÅ¡iai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Turint omenyje, kad E. M. nebuvo jokio nusikalstamo susivienijimo narys, Å¡ių asmenų trumpalaikis pasirodymas drauge su juo teisinės situacijos nepakeitė.

Pasak gynėjo, epizodas prie PC „Molas“, prieÅ¡ingai nei raÅ¡oma nuosprendyje, rodo, kad nebuvo jokių glaudžių E. M. ir susitikti pakvietusių R. M. bei G. V. sÄ sajų. IÅ¡ bylos matyti, kad E. M. su M. A., I. S. bei M. R. vyko susitikti su R. M. ir G. V. ne todėl, kad buvo susivienijimo vadovas, žinojo apie T. K. bei T. B. vaidmenį kažkokio susivienijimo veikloje, suprato tarp nukentėjusiųjų ir R. M. bei G. V. iÅ¡kilusios problemos esmę, siekė palaikyti vidinę susivienijimo drausmę ar pan., bet dėl to, jog buvo anų pakviestas, kad jie, padedami M.

R., kuris, R. M. manymu, pažinojo T. B. ir galėjo jį geranoriÅ¡kai paveikti, galėtų įtikinti T. B. atsiskaityti su jais. Ne veltui iÅ¡ pradžių į susitikimo vietÄ buvo važiuojama geru automobiliu, nes nebuvo jokios minties, kad susitikimas gali peraugti į didelį incidentÄ . Tik po to, kai G. V. paaiÅ¡kino, kad E. M. nežinomi asmenys galimai pasitelkė daugiau nusikalstamo pasaulio atstovų, buvo nuspręsta paimti prastesnę transporto priemonę ir važiuoti į tÄ vietÄ , kuriÄ nurodė G.

V. oponentai ir kurioje gali kilti muÅ¡tynės. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. dar 2010 m. vasario 24 d. patyrė, kÄ reiÅ¡kia susidÅ«rimas su asmenimis, atstovaujančiais nusikalstamoms grupėms, kad prieÅ¡ penkiolika metų buvo priverstas panaudoti legaliai savigynai turėtÄ ginklÄ , o dėl to buvo kaltinamas pasikėsinimu nužudyti, suprantamas jo noras padėti pažįstamiems žmonėms, kaip suprantamas ir jo suvokimas, kad vienas jis padėti negalės. Dėl to drauge važiavo ne tik vienÄ iÅ¡ skolininkų pažinojęs M.

R., bet ir kiti du nuteistieji, o pakeliui buvo paimti ir ginklai. Taigi Å¡iuo atveju pažįstami asmenys susirinko ne dėl to, kad įkurtų dar vienÄ Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotÄ susivienijimÄ nusikaltimams daryti, bet dėl to, kad iÅ¡kilus grėsmei galėtų apginti R. M. ir G. V.. Tolesni veiksmai Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina, nes E. M. su drauge atvykusiais asmenimis prisidėjo tik po to, kai prasidėjo fizinės jėgos naudojimas. Beje, dėl visko, kas vyko paskui ir kÄ nustatė pirmosios instancijos teismas, E. M. savo kaltės neneigė, pripažino padaręs BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, nors iÅ¡ anksto ir nebuvo planuojama neteisėtai atimti kažkam laisvę.

Kad E. M. nepriklausė nusikalstamam susivienijimui, jam nevadovavo ir nereorganizavo jo į ginkluotÄ susivienijimÄ , patvirtina ne tik nuteistųjų ir tam tikra prasme nukentėjusiųjų parodymai, bet ir E. M. veiksmai bei pasakytos frazės įvykio prie PC „Molas“ metu, kurias, naudodamas specialiÄ sias priemones, įrašė nukentėjusysis T. B.. IÅ¡ užfiksuoto pokalbio matyti, kad E. M. iÅ¡ tikrųjų nežino susitikimo priežasčių, atvyko tik dėl to, kad draugai pasakė, jog buvo apgauti ir kažkas jiems yra skolingas, kad pats E. M. nori su nukentėjusiuoju iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas vyksta, jog nė nenutuokia, kad su nukentėjusiaisiais buvo ne nusikaltėliai, bet policijos darbuotojai ir t. t.

Nekyla abejonių, kad E. M. kalbėjo nuoÅ¡irdžiai, nes nežinojo, kad pokalbis įraÅ¡omas. Taigi Å¡iuo atveju baudžiamosios bylos medžiaga ir ypač objektyviai nustatyti duomenys tik dar kartÄ patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti E. M. kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį yra nepagrįstas nei iÅ¡ subjektyvių įrodymų Å¡altinių gauta medžiaga, nei objektyviai nustatytomis aplinkybėmis. 15.14. Nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad E. M., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, priimantis lemiamus sprendimus dėl nusikalstamo susivienijimo veiklos, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais R.

M., G. V., R. P. Norvegijos Karalystėje įrengtose slėptuvėse turėdamas tikslÄ parduoti neteisėtai laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Visų pirma gynėjas pažymi, kad teismas, nustatydamas nuteistiesiems inkriminuotų medžiagų kiekį, rėmėsi tik Norvegijos Karalystės pateiktais rastų medžiagų laboratoriniais tyrimais. Lietuvoje dirbantys specialistai tų medžiagų neiÅ¡tyrė ir aprobuotomis metodikomis nenustatė veikliųjų medžiagų grynojo kiekio, todėl Å¡is klausimas, apelianto nuomone, liko neiÅ¡aiÅ¡kintas.

Be to, teismas nuosprendyje nenurodė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad E. M. turi nusikalstamÄ ryšį su Norvegijos Karalystėje rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jau minėta, kad E. M. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vadovavimas jam neįrodytas. Taigi teisme turėjo bÅ«ti nustatyta, kad nuteistasis galbÅ«t kitomis bendrininkavimo formomis prisidėjo prie BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo vykdymo, bet tai nebuvo padaryta. Kaip ir ankstesniame epizode, nė vienas iÅ¡ apklaustų asmenų neparodė, kad E. M. gali bÅ«ti siejamas su Norvegijos Karalystėje rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kad jis kokiais nors veiksmais prisidėjo prie tokių medžiagų laikymo nuosprendyje nurodytose slėptuvėse. 15.15.

Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad E. M. nuo 2011 metų buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės įtariant neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o žvalgybinio tyrimo metu buvo stebima sodyba, esanti Raseinių r., Norvydžių kaime. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad E. M. galimai gamina ir platina psichotropines medžiagas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad E. M. džinsinių kelnių kišenėje buvo rastas lapelis, kuriame buvo užrašyta cheminės medžiagos formulė ir parašyta:

„druskos tirpalas vandenyje dujos“. Specialistas nustatė, kad tai cheminės medžiagos metilamino formulė, o ta medžiaga gali bÅ«ti naudojama amfetamino arba metamfetamino gamyboje, bet tam reikia pakankamai daug papildomų medžiagų. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kad E. M. verčiasi psichotropinių medžiagų gamyba ar yra susijęs su žmonėmis, kurie tai daro. Dėl to Å¡is dokumentas neturi jokios įrodomosios galios sprendžiant klausimÄ , ar E. M. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Teismas nuosprendyje pažymėjo ir tai, kad ant kai kurių E. M. automobilio paviršių buvo rasti narkotinių medžiagų kokaino ir heroino pėdsakai, tačiau šios aplinkybės, pasak apelianto, taip pat negali būti vertinamos kaip netiesioginiai E. M. kaltės įrodymai, nes Norvegijos Karalystėje rastose slėptuvėse buvo laikoma kanapių derva ir metamfetaminas. Taigi E. M. kaltės dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo neįrodo nei tiesioginiai, nei netiesioginiai įrodymai. 15.16.

Nuteistojo gynėjas pažymi, kad E. M. neneigia padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, jis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nors už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra itin griežtos, tačiau tai vis dėlto realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės. E. M. nuo 2015 m. balandžio 24 d. kalinamas tardymo izoliatoriuje, taigi iÅ¡ jo laisvė atimta daugiau kaip trejus metus. Padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, pavojingumo visuomenei laipsnis bei duomenys, apibÅ«dinantys E. M. asmenybę iki veikų padarymo bei kalinimo laikotarpiu, apelianto nuomone, suteikia galimybę skirti jam subendrintÄ bausmę, nevirÅ¡ijančiÄ laiko, kurį jis iÅ¡buvo suimtas. 15.17.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė T. B. solidariai iš E. M., R. M., M. R. ir G. V. aštuonis tūkstančius eurų turtinei žalai atlyginti, nes šie pinigai, anot nukentėjusiojo, iš jo buvo paimti dėl skolos, kuri atsirado Norvegijos Karalystėje veikusiam prekeiviui neatsiskaičius už narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. nebuvo susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis toje šalyje, jis nėra materialiai atsakingas už, pasak T.

B., patirtÄ turtinę žalÄ . Be to, gynėjo nuomone, nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala galėtų bÅ«ti sumažinta, nes 2015 m. balandžio 24 d. jie vykdė policijos užduotį, patys provokavo nuteistuosius, nuosprendyje minimas jų patirtas stresas vargu ar buvo, nes jie žinojo, ko siekia savo veiksmais.

16. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis T. B. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, visiÅ¡kai tenkinti jo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl 38 258,19 Eur žalos atlyginimo ir 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. 8 250 Eur, perduotus saugoti į depozitinę sÄ skaitÄ , perduoti jam padarytai turtinei žalai atlyginti. 16.1.

Nukentėjusysis T. B. teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam 258,91 Eur už vaistus. Teismas nurodė, kad jis nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau ši teismo išvada neatitinka tikrovės, nes byloje yra vaistų pirkimo kvitų originalai, jie buvo pateikti teismui 2018 m. kovo 28 d. ir tai užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole (t. 30, b. l. 96, 99). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apelianto nuomone, teismas tinkamai neįvertino jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo padarinių.

Teismas tiek jam, tiek T. K. priteisė po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nors jis dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir sukrėtimų patyrė sunkų sveikatos sutrikimÄ , gydėsi psichiatrijos klinikoje. Be to, byloje įrodyta, kad jis turėjo pagrindÄ manyti, jog gali bÅ«ti nužudytas, taip pat kad toks pats pavojus gresia ir jo Å¡eimai. Byloje nustatyta, kad jam į galvÄ buvo įremtas pistoletas, kuris bet kuriuo momentu galėjo iššauti, buvo nurodymas ir bandymas jį užsmaugti ar papjauti (t. 3, b. l. 13–15; t. 4, b. l. 77), taip pat iÅ¡vežti iÅ¡ vieÅ¡osios vietos, siekiant įgyvendinti Å¡iuos grasinimus.

Tai neįvyko tik dėl to, kad policija tam sutrukdė, todėl nukentėjusysis teigia nesutinkantis su teismo sprendimu iÅ¡teisinti kaltinamuosius pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus, nes jis buvo įsitikinęs, kad gali prarasti savo gyvybę. 16.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad civiliniame ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ kaltų asmenų iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė advokato kvito originalÄ (t. 24, b. l. 52), tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo neiÅ¡sprendė, nors privalėjo tai padaryti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Be to, priimdamas nuosprendį, teismas turėjo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl 8 250 eurų, paimtų iÅ¡ E. M. automobilio apžiÅ«ros metu ir perduotų saugoti į depozitinę sÄ skaitÄ . Å iuos pinigus, nukentėjusiojo nuomone, teismas galėjo perduoti jam priteistai žalai atlyginti.

17. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji R. M., G. V., I. S., M. R., M. A., R. A. G. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis E. M. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų R. M., R. A. G., G. V., I. S., M. R., M. A. bei nuteistojo E. M. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiojo T. B. apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 18. Nuteistųjų R. M., G. V., M. R., M. A., nuteistojo E. M. gynėjo, nukentėjusiojo T. B. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Nuteistųjų R. A. G. ir I. S. apeliaciniai skundai atmetami.

19. Nuteistasis R. M. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, G. V. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 146 straipsnio 2 dalyje, M. R. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, I. S. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo E. M. gynėjas ginamojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, neginčija, Å¡ioje dalyje nuosprendį skundžia tik dėl paskirtų bausmių, G.

V. papildomai nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 146 straipsnio 2 dalyje, jis padarė dalyvaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas susidoroti su vieno iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų R. M. nurodymų nevykdančiais T. B., T. K. ir priversti juos toliau platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, taip pat, kad Å¡iai nusikalstamai veikai padaryti jis panaudojo teleskopinę lazdÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

20. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalis, kuria R. M. ir G. V. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, M. R. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, naikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalis dėl E. M. ir R. M. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, G.

V. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį keičiama dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 ir 4 punktai), nuosprendžio dalis dėl M. A. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį keičiama dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas), nuosprendžio dalis dėl M.

R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės keičiama dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas), nuosprendžio dalis dėl R. A. G. nuteisimo pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ , 260 straipsnio 3 dalį ir dėl T. B. civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo keičiama dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas). Dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų ir teismo Å¡aliÅ¡kumo 21.

Nuteistojo E. M. gynėjas ir nuteistasis M. A. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Gynėjas nurodo, kad kaltinamajame akte nėra tiksliai nurodyti padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios akivaizdžiai trukdė nagrinėti bylÄ to kaltinamojo akto nustatytose ribose, susijusiose su jo ginamuoju E. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, kaltinamajame akte nebuvo išskirta ir liko neaišku, kurie E. M. veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose numatyto nusikaltimo požymius, o kurie – požymius veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis M. A. taip pat nurodo, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktuose ir BK 146 straipsnio 2 dalyje, aprašytos kartu, neišskiriant konkrečiai kokiais veiksmais jis galimai padarė šias nusikalstamas veikas.

Be to, kaltinamajame akte nenurodytas nė vienas iš trijų BK 146 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardintų kvalifikuojančių požymių (smurto panaudojimas, pavojaus sukėlimas nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, laikymas nukentėjusiojo asmens nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas). Šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.

22. Reikalavimai kaltinamojo akto turiniui nustatyti BPK 219 straipsnyje. Å iame straipsnyje iÅ¡dėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir iÅ¡samus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir Å¡ie trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ , ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybÄ , be to, Å¡ių trÅ«kumų negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-280-648/2018 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis ir Å¡ioje byloje pateiktÄ kaltinamÄ jį aktÄ , konstatuoja, jog jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, yra suraÅ¡ytas pakankamai iÅ¡samiai, jame nurodytos visos baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys. IÅ¡ kaltinamojo akto turinio matyti, kad nuteistiesiems E. M. ir M. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų apraÅ¡ymai atitinka Å¡ių straipsnių dispozicijas, nes kaltinamajame akte, kitaip nei teigia apeliantai, yra įvardyti konkretÅ«s baudžiamuosiuose įstatymuose draudžiami E. M. ir M. A. veiksmai, veikų padarymo vietos, laikai, bÅ«dai, įskaitant smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius neteisėtai atimant jiems laisvę, taip pat nusikalstamų veikų dalykai, t. y. jame iÅ¡dėstytos visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant Å¡ių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .

24. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. M., R. A. G. ir nuteistojo E. M. gynėjas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu bei akcentuodami, kad nebuvo tenkinami praÅ¡ymai dėl jų nurodytų asmenų apklausos, tvirtina, jog Å¡ios aplinkybės rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , o taip pat, kad netinkamas įrodymų vertinimas nulėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ nuosprendžio priėmimÄ .

25. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

Taip pat pažymėtina, kad konstatuoti neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonių. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, Nr. 2K-198/2009, 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-150-689/2019 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra, ir apeliantai skunduose taip pat nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos asmeninį suinteresuotumÄ byla.

Tuo tarpu siekiant konstatuoti objektyvųjį teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, galintys pagrįsti abejones dėl apygardos teismo teisėjų kolegijos Å¡aliÅ¡kumo. Pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumÄ bylos baigtimi. NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti Å¡alių nuomonės dėl bylos vertinimo nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ .

Tokių duomenų šioje konkrečioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra. Dėl nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymų vertinimo 26. Nuteistieji R. M., G. V. ir M. R. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad vienintelis jų ir kitų nuteistųjų kaltės įrodymas yra nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymai. Jie teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėtų nukentėjusiųjų parodymais, nes šių asmenų procesinis statusas ir parodymų gavimo aplinkybės, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad T. B. ir T. K. buvo apklausti kaip specialieji liudytojai BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka, tačiau vėliau, nepriėmus jokio procesinio sprendimo dėl jų procesinės padėties, 2015 m. gegužės 29 d. T. B., o 2015 m. birželio 1 d. T. K. jau apklausiami kaip paprasti liudytojai, kol jie nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis. Nuteistųjų nuomone. T. B. ir T. K. negalėjo būti apklausti kaip nukentėjusieji, nes jie pasakojo apie savo pačių padarytas nusikalstamas veikas.

Todėl jų parodymai, remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, nelaikytini gauti teisėtu būdu, ir apygardos teismo negalėjo būti vertinami. Be to, skunduose nurodoma, jog nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymų patikimumas kelia abejonių, kadangi nukentėjusieji patys yra suinteresuoti išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir turi būti patikrintas kitų įrodymų kontekste.

27. Kitaip negu teigiama apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas galėjo vadovautis nukentėjusiųjų parodymais. Pagal BPK 80 straipsnio 1 dalį kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant Å¡io Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, T. B. ir T. K. ikiteisminio tyrimo pradžioje nuo 2015 m. balandžio 17 d. (t. 1, b. l.

1) buvo apklausti kaip specialieji liudytojai BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka (t. 3, b. l. 6; 13; 16; 92; 103), vėliau, nuo 2015 m. gegužės 29 d. T. B., ir nuo 2015 m. birželio 1 d. T. K. apklausiami kaip paprasti liudytojai (t. 3, b. l. 27; 74; 77; 118; 127); 2016 m. sausio 18 d. nutarimu T. B. (t. 3, b. l. 80), o 2016 m. sausio 13 d. nutarimu T. K. (t. 3, b. l. 133) pripažinti nukentėjusiaisiais, ir Å¡iame statuse dalyvavo viso tolesnio proceso metu. Vertinant nukentėjusiųjų parodymus apie Norvegijoje vykdytÄ narkotinių medžiagų prekybÄ akivaizdu, kad jie davė parodymus apie galimai savo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnyje.

Å ioje byloje jiems įtarimai pareikÅ¡ti nebuvo, kas ir nesudarė pagrindo priimti vienokį ar kitokį tolesnį procesinį sprendimÄ . Kita vertus, aplinkybė, kad nukentėjusieji kaip liudytojai buvo apklausiami apie savo pačių galimai padarytas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje nesuteikia pagrindo duotus parodymus pripažinti neteisėtais ir jų nevertinti. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

BPK 80 straipsnio 1 dalies funkcija yra apsaugoti įtariamojo procesines teises (be kita ko, ir draudimo versti duoti parodymus prieš save), kad jos nebūtų apeitos apklausiant šį asmenį liudytoju. Tačiau, kaip jau minėta, nei T. B., nei T. K. nagrinėjamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti nebuvo. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nesprendžia, kaip aukščiau nurodyti proceso veiksmai atsilieptų vertinant nukentėjusiųjų duotus parodymus, jeigu įtarimai būtų pareikšti ir jiems.

Tačiau kadangi ikiteisminio tyrimo metu įtarimai nei T. B., nei T. K. pareikšti nebuvo, jų, kaip liudytojų, o vėliau nukentėjusiųjų procesinė padėtis tokia ir liko. Kolegija nemato argumentų, kodėl apygardos teismas negalėjo vertinti nukentėjusiųjų parodymų byloje atsakomybėn patrauktų nuteistųjų atžvilgiu – nukentėjusiųjų procesinė padėtis šiuo atveju neįtakoja nuteistiesiems (pirmoje instancijoje kaltinamiesiems) galiojančių procesinių garantijų.

Todėl apygardos teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus nagrinėjamoje byloje, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų nepažeidė.

28. Teisėjų kolegija pritaria skundų argumentams ta apimtimi, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl minėtų bylos ypatybių turi bÅ«ti vertinami atsargiai ir patvirtinti kitais bylos duomenimis. Å ioje byloje nukentėjusiųjų situacija nedaug skiriasi nuo liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymų vertinimo. Kita vertus, konkrečiu atveju kolegija nemato pagrindo nesivadovauti nukentėjusiųjų duotais parodymais – tiek T. K., tiek T. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, jie nekito ir vienas kitÄ papildė.

Be to juos patvirtina ir kiti bylos duomenys, kaip kitų liudytojų (A. A., R. D.) parodymai, iÅ¡ dalies ir kitų nuteistųjų bei liudytojo R. P. parodymai, kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys, Norvegijos teisėsaugos institucijų pateikta informacija vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ ir kt. Dėl atskirų epizodų ir jų vertinimo kolegija detaliau pasisakys atskiruose nuosprendžio skyriuose. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse 29.

Apygardos teismas pagrįstai vertino nuteistųjų R. M., G. V., R. A. G. ir E. M. veiksmus kaip neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, taip pat E. M. ir R. M. veiksmus – pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o G. V., M. R., I. S. ir M. A. – pagal BK 249 straipsnio 2 dalį.

30. Nuteistieji, ginčydami nuteisimÄ už neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, teigia, kad su narkotikų verslu Norvegijoje jie niekaip nesusiję, ir kad šį verslÄ vykdė T. B., T. K. ir R. P., kuriam nukentėjusieji liko skolingi. Tokias aplinkybes nurodė ir apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas R. P., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ (t. 1, b. l. 64–65). Jis parodė Norvegijoje klausęs tik T. B., o vėliau T.

K. nurodymų. Su R. M. jį siejo draugiÅ¡ki ryÅ¡iai, o su G. V. bendravo tik dėl automobilių prekybos (t. 34, b. l. 63-69). Ginčydami nuteisimÄ pagal BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalis, apeliantai teigia, kad jokiam nusikalstamam susivienijimui jie nepriklausė, byloje surinkti įrodymai jų kaltės nepatvirtina, nusikalstamo susivienijimo požymiai – pastovÅ«s tarpusavio ryÅ¡iai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, hierarchinė struktÅ«ra, aiÅ¡kus vadovas, didelis organizuotumas, baimės atmosfera, disponavimas bendromis lėšomis ir t. t.

– nenustatyti. Šiuos apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

31. Bylos duomenimis, nukentėjusysis T. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kur patvirtino ikiteisminio tyrimo metu anksčiau duotų parodymų teisingumÄ , ir pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2014 metų vasarÄ susipažino su R. M., vadinamu „R.“, kuris pasiÅ«lė vystyti Norvegijoje trinkelių verslÄ . Toks pasiÅ«lymas jį sudomino, jie apsikeitė „Skype“ paskyromis. Rudenį jis su Å¡eima iÅ¡vyko į NorvegijÄ , o praėjus kelioms savaitėms per „Skype“ programėlę jam parašė R.

M. ir pasiÅ«lė susitikti Askimo miestelyje. Susitikimo metu R. M. gyrėsi, kad atskirdo iÅ¡ Ispanijos, o Norvegijoje turi susirinkti pinigų. Paklausus, kada jie pradės trinkelių verslÄ , R. M. nurodė, kad atskris jo partneris, kurį reikės pasitikti, ir Å¡is viskÄ suvadovaus. Po dviejų savaičių R. M. pranešė, kad reikia važiuoti į oro uostÄ pasitikti to verslo partnerio. Tai buvo R. P.. Tuo metu jis jo nepažinojo, bet atpažino pagal R. M. nurodytus požymius. R. P. Norvegijoje neturėjo kur gyventi, transporto, o jis geranoriÅ¡kai priėmė pastarÄ jį pas save pagyventi, parÅ«pino jam norvegiÅ¡kÄ telefono kortelę, internetÄ .

BeieÅ¡kant tokių dalykų, jis susipažindino R. P. su T. K.. Po kurio laiko R. P. nurodė, kad reikia nuvažiuoti į OslÄ susitikti su kažkokiu žmogumi. Osle susitiko su vyru, vardu A.. Susitikimo metu jis vertėjavo R. P. ir sužinojo, kad pastarasis tariasi su A. dėl narkotikų kiekių, kainų. Po susitikimo pasakė R. P., kad nenori dalyvauti tokiuose reikaluose, tačiau Å¡is patikino, kad jie tik bendraus ir tarsis, o pinigai bus geri, ir viskas bus tvarkoje. Jis nesugebėjo atsisakyti, prisibijojo, ir taip buvo įtrauktas į narkotikų verslÄ .

R. P. asmeniui vardu A. pardavė 7 kg haÅ¡iÅ¡o, tačiau pastarasis už jį neatsiskaitė. Be to, R. P. narkotikų sandorius vykdė su asmeniu vardu F.. AiÅ¡kino, kad Å¡io asmens gautus pinigus visiems padalins R. M.. Pastarajam atvykus į NorvegijÄ , R. P. bijojo pasakyti Å¡iam apie skolÄ už haÅ¡iÅ¡Ä , aiÅ¡kino, kad pinigus atiduos, kad viskas kontroliuojama. 2014 metų pabaigoje ar 2015 metų pradžioje, kai buvo grįžęs į LietuvÄ , įvyko susitikimas su R. P., kuris jau nebuvo toks draugiÅ¡kas kaip anksčiau, paaiÅ¡kino, kad susidarė skola už tÄ neatsiskaitytÄ haÅ¡iÅ¡Ä , todėl T.

B. turi surasti nurodytÄ Å¾mogų, kad Å¡is grÄ Å¾intų skolÄ , prieÅ¡ingu atveju skola bus „pakabinta jam“. Tuomet jis vyko į Marijampolę aiÅ¡kintis dėl skolos su D. R.. D. R. pasakė, kad viskÄ Å¾ino, kad kontaktavo su A., kad Å¡is atiduos pinigus, tik reikia nuvykti į ČekijÄ pasiimti tų pinigų. Vėliau R. M. per „Skype“ pakvietė T. B. į susitikimÄ prie „McDonald‘s“ restorano, Savanorių pr. Kaune. Susitikime dalyvavę R. M. ir G. V. nurodė jam per savaitę surinkti 8 000 Eur už tÄ skolÄ , prieÅ¡ingu atveju pagrasino, kad jis arba jo žmona „gaus rÅ«gÅ¡ties“.

Tuomet jis pardavė savo automobilį, pridėjo turėtas santaupas ir atidavė pinigus R. M., galvojo, kad viskas tuo pasibaigs. Maždaug po savaitės R. M. pakvietė jį susitikti prie parduotuvės „Fresh Market“, Europos pr. Kaune. Å io susitikimo metu R. M. planÅ¡etiniame kompiuteryje parodė, kad D. R. turi maÅ¡inų verslÄ su A., ir pasakė, kad jis atgaus savo skolÄ . Po dviejų dienų jam paskambino G. V. ir liepė laukti R. M.. Pastarasis atvažiavo automobiliu „Mercedes“, o dar du žmonės atvažiavo kažkokiu džipu.

R. M. pasakė, kad tÄ džipÄ paėmė, ar tai skolininkas davė už skolas, ir liepė jam tÄ automobilį užregistruoti savo vardu, nes jie to padaryti negali, kadangi visi teisti. Kai pasakė, kad jis taip pat negali savo vardu registruoti, nes turi skolų, liepė registruoti draugės vardu. Po kelių dienų R. M. vėl pakvietė susitikti prie parduotuvės „Fresh Market“. Susitikimo metu R. M. jam paaiÅ¡kino, kad džipo ieÅ¡ko D. R. ir turi įvykti susitikimas su kažkokiu „J.“, todėl ir jis turi važiuoti kartu.

Susitikimas vyko prie PC „Prisma“, Jonavos g. Kaune. Susitikime buvo ne vienas ekipažas, dalyvavo ir E. M. bei M. R.. R. M. priėjo prie jų, draugiÅ¡kai pasisveikino. E. M. aiÅ¡kinosi, kas čia vyksta, kodėl ieÅ¡ko tos maÅ¡inos, o R. M. jam paaiÅ¡kino, kad sumaiÅ¡tis kilo dėl parduoto haÅ¡iÅ¡o. Tuomet E. M. pasakė, kad tokiu atveju nėra apie kÄ diskutuoti, ir visi iÅ¡siskirstė. Bendraudamas su T. K. jis sužinojo, kad R. P. buvo sulaikytas Norvegijoje, kad buvo susitikimas su R. M.. T. K. grįžo į LietuvÄ po R.

P. suėmimo. T. K. žinojo narkotikų slėptuves, todėl R. M. pradėjo jo ieÅ¡koti. Susitikęs R. M. klausinėjo T. K., kaip įvyko R. P. sulaikymas ir pasakė, kad nebėra kam važiuoti į NorvegijÄ , todėl reikės vykti jam su T. K.. Ä® NorvegijÄ vyko jis (T. B.), T. K., G. V., taip pat jo (T. B.) praÅ¡ymu vyko jo draugas R. D.. Keliavo skirtingais automobiliais (jis su G. V. vienu automobiliu, o T. K. su R. D. – kitu) ir skirtingais marÅ¡rutais. Automobilius ir marÅ¡rutus suskirstė R. M.. G.

V. sakė, kad turi važiuoti su svetimais dokumentais, reiÅ¡kė lyg ir nepasitenkinimÄ . Taip pat jis aiÅ¡kino, kad nereikia bijoti vežioti tuos narkotikus, kad čia pinigai. Gyrėsi, kad jis Lietuvoje narkotikus vežioja bulvių maiÅ¡ais. Be to, kelionės metu užsiminė, kad yra dar viena 30 000 eurų skola, kuriÄ reikės „atidirbti“. Tai buvo R. M. sprendimas, nes sulaikę R. P. Norvegijos policijos pareigÅ«nai paėmė didelę pinigų sumÄ . Kai atvyko į NorvegijÄ , G. V. parodė žemėlapyje, kur jie turi nuvežti narkotines medžiagas, kur jas padėti.

Vėliau jie visi vyko į miÅ¡kÄ pasiimti narkotikų ir buvo vežami į stotį, kad nugabentų narkotikus. Jis, T. K. ir R. D. susitarė, kad narkotikų negabens, o grįš į LietuvÄ . Narkotikų nelietė, paliko ten, kur juos padėjo G. V., o grįžę į LietuvÄ kreipėsi į teisėsaugos pareigÅ«nus. Po to įvyko susitikimas su G. V. prie parduotuvės „Fresh Market“, kurio metu buvo kalbama apie skolas. G. V. nurodė, kad jie turės susitikti dar kartÄ , kai galės dalyvauti R.

M., ir tuomet įvyko susitikimas prie PC „Molas“, kai jie buvo nuteistųjų užpulti (t. 3, 148–155; t. 25, b. l. 89–97).

32. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas jam žinomas įvykių aplinkybes apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė ir nukentėjusysis T. K.. Jis parodė, kad 2014 metais taip pat buvo įtrauktas į nuteistųjų narkotikų verslÄ . Jis buvo R. P. „kojos“. Važiuodavo kartu su pastaruoju į miÅ¡kÄ atkasti paslėptų narkotikų (haÅ¡iÅ¡o, metamfetamino), kuriuos gabendavo parduoti F. ir A.. PrieÅ¡ T. K. iÅ¡vykstant į LietuvÄ , t. y. apie gruodžio 23 d., atvyko R.

M., kurio R. P. prisibijojo. R. M. davė jiems (T. K. ir R. P.) nurodymus iÅ¡kasti paslėptas narkotines medžiagas ir perdėti į kitÄ vietÄ . Taip pat T. K. turėjo parvežti į LietuvÄ 20 000 kronų ir perduoti pinigus R. M. nurodytam asmeniui. Pasak T. K., jis pinigus yra vežęs du kartus; vienÄ kartÄ perdavė R. M. nurodytam asmeniui, kitÄ syk R. M.. Po Naujųjų Metų jam grįžus į NorvegijÄ , buvo atvežti narkotikai „Mazda“ automobiliu, kuriuo atvyko R. A. G. su dar dviem asmenimis.

Tuo laikotarpiu į NorvegijÄ buvo atvykęs ir G. V.. R. P. liepė pastarajam nupirkti bilietus traukiniu, nes Å¡is turėjo vykti į TrondheimÄ derinti reikalų dėl narkotinių medžiagų realizavimo. Tuomet R. P. gavo nurodymus į TrondheimÄ nugabenti 5 kg haÅ¡iÅ¡o ir metamfetamino. T. K. nugabeno R. P. į stotį ir pastarasis iÅ¡vyko paskui G. V.. Tuo tarpu R. A. G. laukė pinigų už narkotikus, telefonu bendravo su G. V. dėl apmokėjimo. IÅ¡ narkotikų pardavimo Trondheime gauti pinigai (apie 450 000–500 000 kronų) tuo pačiu R. A.

G. „Mazda“ automobiliu buvo iÅ¡gabenti į LietuvÄ . Kai sulaikė R. P., jis (T. K.) iÅ¡ Norvegijos pasiÅ¡alino. Maždaug po dviejų savaičių pas jį atvažiavo T. B. su R. M., kuris teiravosi apie R. P. sulaikymÄ ir kokia dabar situacija. Po to R. M. nurodė jam (T. K.) ir T. B. kartu su G. V. vėl vykti į NorvegijÄ , nes „nebuvo kam dirbti“, davė nurodymus dėl kelionės. T. B. į kelionę pasiÅ«lė vykti ir draugui R. D.. Norvegijoje visi G. V. nurodymu nuvažiavo į miÅ¡kÄ Fetsunde, kur G.

V. parodė T. K. slėptuves su haÅ¡iÅ¡u ir metamfetaminu, iÅ¡ ten paėmęs daugiau kaip 5 kg narkotinių medžiagų liepė jas nuvežti į LiliastriomÄ , vėliau į TrondheimÄ . Tuomet jis pasikalbėjo su T. B. ir abu nusprendė to nedaryti, nes jiems vėl norėjo užkrauti svetimas 30 000 Eur skolas. ViskÄ paliko ir grįžo į LietuvÄ , kreipėsi į pareigÅ«nus. VienÄ dienÄ G. V. pasiÅ«lė susitikti prie parduotuvės „Fresh Market“, jie su T. B. nuvyko ir paaiÅ¡kino, kodėl iÅ¡vyko iÅ¡ Norvegijos.

G. V. pasakė, kad jie dar turi susitikti su R. M. ir pasikalbėti, po to įvyko susitikimas prie PC „Molas“, kur juos nuteistieji užpuolė (t. 24, b. l. 114–118; t. 3, b. l. 92–96; 103–104; 97-102; 127–132; t. 4, b. l. 26–34). Pažymėtina, kad bÅ«tent pagal Å¡io nukentėjusiojo suteiktÄ informacijÄ Norvegijos pareigÅ«nai surado narkotikų slėptuves ir jose laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Aplinkybes, jog bÅ«nant Norvegijoje bÅ«tent G. V. nurodė, kur važiuoti, taip pat liepė iÅ¡ miÅ¡ko paimtus krepÅ¡ius su narkotikais nuvežti į kitÄ miestÄ , ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojas R.

D. (t. 5, b. l. 156–157; t. 25, b. l. 166–168). Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad pagal T. B. parodymus, G. V. paskutinį kartÄ Ä¯ Norvegija vyko su kito asmens, t. y. G. B. dokumentais. Apygardos teisme apklaustas liudytojas G. B. (t. 25, b. l. 166) parodė savo asmens dokumentÄ palikęs G. V. automobilyje, kas papildomai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykių aplinkybes.

33. Taigi, nors nuteistieji R. M. ir G. V. neigia bet kokias sÄ sajas su narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba Norvegijoje, o G. V. – dar ir aplinkybę, kad lankėsi Norvegijoje tuo metu, kai į NorvegijÄ narkotikus atgabeno R. A. G., tokį jų aiÅ¡kinimÄ paneigia nuoseklÅ«s ir detalÅ«s nukentėjusiųjų parodymai, kuriais netikėti teisėjų kolegija nemato pagrindo, ir kurie, be kita ko, patvirtina, kad visame Å¡iame narkotikų prekybos versle pagrindinį vaidmenį atliko nuteistasis R. M..

34. Tai, kad narkotinių bei psichotropinių medžiagų prekybÄ Norvegijoje organizavo ne nukentėjusieji, patvirtina ir byloje surinkti duomenys apie nuteistųjų paskutinius susitikimus su T. B. ir T. K. prie parduotuvės „Fresh Market“ (dalyvaujant G. V., R. M.) ir prie PC „Molas“ (dalyvaujant R. M., E. M., G. V., M. R., I. S. ir M. A.), kurių metu buvo sprendžiami klausimai dėl su narkotikais susijusių pinigų. Nors G. V. teigia, jog susitikimų tikslas buvo susigrÄ Å¾inti R. P. skolÄ (t. 30, b. l. 22–27), o kiti nuteistieji nurodo, kad tik norėjo pagelbėti G. V. dėl skolų, teisėjų kolegija Å¡iuos parodymus atmeta kaip pastarųjų gynybinę versijÄ .

35. Kaip matyti iÅ¡ pokalbio tarp nukentėjusiųjų ir G. V., kuris įvyko 2015 m. balandžio 23 d. susitikimo prie parduotuvės „Fresh Market“ metu, dalyvaujant liudytojui V. Ž., stenogramos (t. 4, b. l. 46–50), G. V. aiÅ¡kinosi dėl pinigų, tačiau apie jokiÄ R. P. skolÄ neužsiminė. Užfiksuoto pokalbio turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. P., vadinamas „Ra.“, turėjo perduoti nukentėjusiesiems pinigus, tačiau jie dingo (G. V.: „IÅ¡ Trondheimo <...> Ir pasakė, kad tau (T.

B.) 156 Å¡tukas. <...> Trise buvot. <...> O tai kas fanierÄ paėmė? <...> „sako, aÅ¡ tam ilgam padaviau“), taip pat, kad R. P. susivienijimo vadovus galimai apgaudinėjo (T. B.: „Nebuvau tam Trondheime <...>. Tai gal ten tas Ra. nupi...? <...>, kad jus Ra. ten durnino <...> Jis pi... nuo jÅ«sų Å¡aibas ir viskas. <...> (R. P.) labai nervuodavosi, kai tu man skambini...“; G. V.: „KÄ jis (R. P.) kriselindavo, a ne? <...> Tai p... jam taigi bus tam Ra.“.). Be to, apie pinigus buvo kalbama ir T. B. 2016 m. balandžio 16 d. susiraÅ¡inėjime per „Skype“ programėlę su R.

M. 2015 m. balandžio 16 d.: R. M.: „ok parvezei kapces?“, T. B.: „nieko neparvežiau“; R. M.: „prapi...?“ (T. B. mobilaus ryÅ¡io telefono 2015 m. balandžio 27 d. apžiÅ«ros protokolas, t. 3, b. l. 58–72). Esant tokiems duomenims bei pirmiau aptartiems nukentėjusiųjų parodymams, nėra įtikinama nuteistųjų versija, kad tiek Å¡io susitikimo, tiek kitÄ dienÄ vykusio susitikimo prie PC „Molas“ metu buvo kalbama apie R. P. skolÄ ar kad nuteistieji vien tik iÅ¡ noro pagelbėti G.

V., kuris savo ruožtu norėjo padėti R. P., bÅ«tų ėmęsi tokių intensyvių smurtinių veiksmų, naudojant ginklus atimti nukentėjusiųjų laisvę. Juolab, kad kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų T. B., T. K. parodymų, o taip pat ir nuteistojo M. R. parodymų, kad 2015 m. balandžio 24 d. E. M. nurodė, jog suplanuota treniruotė nevyks bei kad jiems reikia vykti iki I. S., bei nuteistojo I. S. parodymų, jog dėl susitikimo įvykio dienos rytÄ pas jį atvykusiems E. M., M. A. ir M.

R. skambino ir susitikimo vietÄ nurodė R. M., pagrindiniai susitikimo prie PC „Molas“ organizatoriai buvo R. M. ir E. M., bet ne G. V., o tai tik dar kartÄ patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, kad R. P. su jų pagalba tik vykdė R. M. ir G. V. nurodymus ir uždirbtus pinigus perduodavo R. M. į LietuvÄ , bei kad pastarųjų susitikimų tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl pinigų iÅ¡ narkotikų prekybos, o ne pagelbėti R. P. jo asmeniniuose reikaluose. Papildomai pastebėtina, kad liudytojas V.

Ž. pirmosios instancijos teisme parodė (t. 25, b. l. 109–110), kad G. V. jam pasakojo, esÄ jis buvo Norvegijoje, tačiau jį apgavo dėl pinigų.

36. Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde be jau minėtų argumentų dėl susitikimo tikslo taip pat nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad jis, atvykęs prie PC „Molas“, nuteistųjų pagrobimui panaudojo teleskopinę lazdÄ . Kitaip negu teigia nuteistasis, apygardos teismas nustatė, kad G. V., bÅ«damas ginkluotas peiliu ir teleskopine lazda, apie 12.30 val. kartu su R. M. atvyko į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie PC „Molas“. Kaip matyti iÅ¡ 2015 m. balandžio 24 d. automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokolo (t. 5, b. l. 101-102), jame be kitų daiktų po priekine vairuotojo sėdyne iÅ¡ galinės pusės pakiÅ¡ta teleskopinė lazda. Kadangi byloje nėra ginčo, kad minėtu automobiliu į įvykio vietÄ atvažiavo R. M. ir G. V., teismas nepadarė klaidos nustatydamas, kad G. V. atvyko į įvykio vietÄ atvyko bÅ«damas ginkluotas teleskopine lazda.

37. Nuteistieji R. M. ir G. V. apeliaciniuose skunduose argumentuoja, kad slėptuvėse rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos jiems nepagrįstai inkriminuotos, nes jie apie tas slėptuves nežinojo. Tačiau iÅ¡ jau pirmiau aptartų duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad narkotikų prekybÄ Norvegijoje organizavo R. M. kartu su G. V., kuris nusikalstamoje schemoje buvo „antras“ asmuo po R. M.. Tad nors daugumÄ nukentėjusiųjų nurodytų veiksmų slepiant ir realizuojant narkotikus atliko R. P., pasitelkęs pastaruosius, tačiau tai vyko su grupės hierarchijoje aukščiau esančių R.

M. ir G. V. žinia. Todėl jų atsakomybei neturi reikÅ¡mės aplinkybė, ar jie konkrečiai žinojo visas vietas, kur buvo slepiamos narkotinės medžiagos. Kita vertus, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. K., detaliai paaiÅ¡kinęs apie Norvegijoje vykdytÄ prekybÄ narkotikais, parodė ir tai, kad psichotropinės medžiagos, t. y. apie 15 kg metamfetamino, kurių likutis pagal jo duotus parodymus buvo rastas Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio, yra R. M. ir R.

P.. Å ias medžiagas pastarieji paslėpė 2014 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, vėliau jam tÄ slėptuvę su metamfetaminu parodė R. P.. Taip pat T. K. parodė, kad R. P. nurodymu paslėpė apie 959 g haÅ¡iÅ¡o (iÅ¡ R. A. G. atvežtos partijos) ir 3 392,8 g metamfetamino miÅ¡ke prie Utfartsveien gatvės (Oslas) (t. 3, b. l. 97–102, 127–132). Å ias narkotines ir psichotropines medžiagas, kaip jau minėta, pagal T. K. pateiktÄ informacijÄ rado Norvegijos policijos pareigÅ«nai.

Be to, T. K. nurodė, kad 2014 metų pabaigoje jo namuose buvo apsistojęs ir R. M., kuris sakė atskridęs iÅ¡ Ispanijos. Kad R. M. tarp 2014 metų pabaigoje ar 2015 m. pradžioje skrido į IspanijÄ , ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir T. B.; apie tai sužinojo iÅ¡ R. M., su kuriuo dar Lietuvoje buvo susitikęs dėl D. R.. Å i aplinkybė, vertinant jÄ kartu su liudytojo V. P. parodymais (t. 6, b. l. 151–163, t. 25, b. l. 110–111), kad jis buvo matęs, kaip jiems prieÅ¡ iÅ¡vykstant į IspanijÄ R. A.

G. bendrauja tiek su G. V., tiek su R. M. (pastarasis R. A. G. už kažkÄ sudavė smÅ«gį koja), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iems nuteistiesiems buvo žinomas ir narkotinių medžiagų gabenimas iÅ¡ Ispanijos, o R. M. rÅ«pinosi Å¡io pervežimo organizavimu.

38. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. M. sprendė piniginius reikalus tiek, dalyvaujant G. V., dėl tariamos T. B. 8 000 eurų skolos už iÅ¡ A. negautus pinigus, tiek dėl automobilio „Land Rover“ pagrobimo už D. R. „įsipareigojimus“ atsakyti už minėtÄ pinigų trÅ«kumÄ ; prieÅ¡ Å¡io automobilio pagrobimÄ R. M. vyko dėl A. skolos aiÅ¡kintis pas D. R. (2015 m. rugpjūčio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, t. 8, b. l. 118–127).

Be T. B. ir T. K. parodymų aplinkybę, kad minėtus 8 000 eurų T. B. teko surinkti ir atiduoti, patvirtino ir kaip liudytoja apklausta T. B. sugyventinė A. A. (t. 25, b. l. 107–109), kuri, be kita ko, nurodė ir tai, kad Norvegijoje pas juos gyveno R. P., taip pat, kad ji dalyvavo T. B. susitikime su G. V. ir R. M. Jonavos g., kur buvo tariamasi dėl automobilio „Land Rover“. Be to, liudytoja parodė, kad T. B. jai sakė, kad minėti asmenys užsiima narkotinių medžiagų prekyba, o pats T. B. esÄ s tik tarpininkas.

39. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti ir nuosekliais nukentėjusiojo T. K. parodymais, kiek jie susiję su nuteistojo R. A. G. nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusysis T. K. parodė, kad į NorvegijÄ atvykus automobiliui „Mazda“, jis padėjo R. P. į krepÅ¡ius krauti narkotines medžiagas, kurias pastarasis ėmė iÅ¡ automobilyje įrengtos slėptuvės. R. P. jam minėjo, kad automobiliu atkeliavo apie 20 kg haÅ¡iÅ¡o. Pasak T. K. jam sukrauti prireikė dviejų krepÅ¡ių, taip pat T.

K. aprašė, kaip išoriškai atrodė narkotinės medžiagos – supakuotos į kiaušinio formos paketus su automobilių firmų logotipais, kas atitinka ir Norvegijos pareigūnų protokoluose fiksuotas rastas narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 56). Be to, ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė, kad narkotikus slėpė jau po R. A. G. atvykimo automobiliu „Mazda“ iš Ispanijos, ir kad tuo metu R. P. kito hašišo tiekėjo neturėjo (t. 3, b. l. 129). Nors nukentėjusysis T. K. parodė betarpiškai nebendravęs su R.

A. G. apie narkotines medžiagas, kita vertus, iÅ¡ jo parodymų galima spręsti, kad iÅ¡ trijų į NorvegijÄ automobiliu atvykusių asmenų R. A. G. buvo virÅ¡iausias, tik jis bendravo su R. P., per pastarÄ jį su G. V. derino jų buvimo Norvegijoje ir kelionės apmokėjimo klausimus. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal T. K. parodymus automobilyje slepiant gautus pinigus dalyvavo ne R. A. G., bet asmuo, kurį nukentėjusysis įvardijo kaip V. P. (t. 3, b. l. 130; t. 4, b. l. 30), kÄ apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino ir V.

P.. Tačiau tai, kad slepiant pinigus buvo pasinaudota V. P., nepaneigia jau minėtais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad narkotinių medžiagų gabenimui iÅ¡ Ispanijos į NorvegijÄ vadovavo R. A. G.. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad narkotines medžiagas iÅ¡ Ispanijos gabeno ne jis, bet V. P.. Tačiau kaip matyti iÅ¡ V. P., kaip ir kartu keliavusio T. E. K. parodymų, kurie Å¡iuo aspektu papildo T. K. nurodytas aplinkybes, kelionės klausimus ir kitus reikalus tiek Ispanijoje, tiek Norvegijoje sprendė bÅ«tent R.

A. G., kuris apmokėjo ir kelionės iÅ¡laidas. Be to, V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dar bÅ«nant Lietuvoje R. A. G. buvo susitikęs su asmenimis, su kuriais derino reikalus, vienÄ jų atpažino kaip G. V., kitÄ â€“ kaip R. M., kuris, pasak liudytojo, susitikimo metu R. A. G. sudavė smÅ«gį koja (t. 6, b. l. 151–163), kas paneigia ir nuteistojo R. A. G. aiÅ¡kinimÄ , kad jis nei R. M., nei G. V. nepažinojo. Tuo tarpu pats liudytojas V. P. su nuteistaisiais R. M. ir G. V. tiesioginio kontakto neturėjo, jis klausė R.

A. G. nurodymų. Papildomai pažymėtina, kad jiems grįžus į LietuvÄ , V. P. R. A. G. nurodymu savo vardu iÅ¡keitė Norvegijos kronas į eurus, kuriuos atidavė R. A. G. (byloje yra ir „Medicinos banko“ 2016 m. sausio 20 d. raÅ¡tas dėl valiutos keitimo operacijos, t. 6, b. l. 166–169). Liudytojai V. P. ir T. E. K. nuosekliai parodė ir tai, kad automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jie vyko į IspanijÄ ir NorvegijÄ , buvo registruojamas jų vardais R.

A. G. interesais (t. 25 b. l. 110–111; 183–184). Å iuos jų parodymus patvirtina minėtame automobilyje rasti mokėjimo kvitai už registracijÄ bei draudimÄ , pasiraÅ¡yti nuteistojo (2015 m. rugsėjo 29 d. apžiÅ«ros protokolas, t. 6, b. l. 118–119). Be to, R. A. G. atsakomybę patvirtina ir netiesioginiai įrodymai: liudytojas P. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. A. G. jo namo garaže gamino narkotines medžiagas, į savo verslÄ Ä¯traukdamas alkoholiu piktnaudžiaujančius, socialiai pažeidžiamus asmenis; apie narkotikų vežimÄ jam minėjo pats nuteistasis ir kiti pas jį lankęsi asmenys – V.

P., J., asmuo, vardu An. (t. 7, b. l. 17, t. 25, b. l. 146–147).

40. Nuteistasis R. A. G. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuotÄ V. P. sesers I. Z. pokalbį apie tai, kad reikia atsikratyti automobilio „Mazda“, kaip ir į V. P. pokalbį, kuriame jis nenustatytam asmeniui žada pasikonsultuoti su R. A. G. dėl narkotinių medžiagų permetimo į įkalinimo įstaigÄ (t. 11, b. l. 45–56, įraÅ¡as iÅ¡klausytas pirmosios instancijos teismo posėdyje). Tačiau tai, kad ikiteisminiame tyrime galimai nebuvo surinkta pakankamai duomenų V.

P. ar kitų asmenų atžvilgiu, ir jiems nebuvo pateikti kaltinimai, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad R. A. G. pastarųjų atžvilgiu bet kokiu atveju buvo pagrindinė figūra narkotinių medžiagų gabenime, ir kad juos pajungdavo savo tikslams. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pastarajame V. P. pokalbyje liudytojas apie R. A. G. kalba taip: „Aš pas Rm. paklausiu G.. <…> Nu tas tai žino, ...“ (kaip gauti narkotinių medžiagų) ... „sukasi su tais visais.“ <...> ne, ne, su G.

Rm.,..., su tuo vyriausiu.“ (t. 11, 56–57). Tai tik dar kartÄ patvirtina, kad R. A. G. dirbo su asmenimis, organizuotai užsiimančiais narkotikų verslu, tačiau, savo ruožtu, pats pasitelkdavo jam pavaldžius pagalbininkus.

41. Nuteistojo E. M. gynėjo ir nuteistųjų G. V., R. A. G. apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad byloje nebuvo patikimai nustatyti narkotinių medžiagų kiekiai. Nuteistasis R. A. G. taip pat nurodo, kad T. K. narkotinių medžiagų pats nesvėrė, tad nebuvo nustatytas tikslus jų kiekis, o ir kaltinime nurodytame automobilyje „Mazda 6“ įrengta slėptuvė T. K. nurodytam kiekiui – apie 20 kg hašišo – būtų per maža. Šiuos apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

42. Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, jog nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos, kurį radus ir paėmus paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, kurių metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, taigi negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis.

Priešingu atveju, neradus narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesant galimybei atlikti jų tyrimo, būtų sudaromos prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės. Specialisto išvados ir ekspertizės aktai įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Taigi konkrečioje byloje teismai, laikydamiesi įrodinėjimui keliamų reikalavimų, savarankiškai sprendžia dėl kiekvieno nusikalstamos veikos sudėties elemento įrodytumo.

Vien tai, jog narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negali užkirsti kelio taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau nusikalstamos veikos dalykas turi bÅ«ti įrodytas. Taigi, kvalifikuojant veikÄ pagal atitinkamÄ BK 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas turi bÅ«ti apraÅ¡omas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veikÄ kaltininkas padarė. Kadangi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra viena esminių aplinkybių, pagal kuriÄ diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, todėl dalyko kiekybinė iÅ¡raiÅ¡ka nurodoma ir motyvuojama nepaliekant neaiÅ¡kumų, pagal kuriÄ BK 260 straipsnio dalį kvalifikuojama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018).

43. IÅ¡ nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. parodymų galima spręsti, kad narkotikų prekyba Norvegijoje vyko reguliariai, uždirbant dideles pinigų sumas (su A. ir F. vykdyti sandoriai, dideli kiekiai narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir pinigų sumos pas R. P., T. K. 20 000 kronų gabenimas į LietuvÄ R. M. nurodytam asmeniui, slėptuvėse rastas metamfetaminas, kelionė į NorvegijÄ su G. V. realizuoti ten paslėptas narkotines medžiagas, „pradanginti“ 156 000 eurų iÅ¡ Trondheimo, dėl policijos reido pas R. P. susidaręs 30 000 eurų „minusas“ ir t. t.). Minėtų aplinkybių visuma apygardos teismui leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

44. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti T. K. parodymais, kad R. M. kartu su R. P. slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške, prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio, paslėpė apie 15 kg metamfetamino, taip pat, kad iš automobilyje „Mazda 6“ buvusios slėptuvės išimtas hašišo kiekis buvo itin didelis – apie 20 kg, juolab, kad, pasak nukentėjusiojo, jam sukrauti prireikė dviejų krepšių. Nuteistojo R. A. G. apeliaciniame skunde nurodyti neva slėptuvės matmenys (13x19 cm), sprendžiant iš automobilio „Mazda 6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokolo, nurodo tiktai metalinio dangtelio, kuris uždengė po galine sėdyne esančiÄ angÄ , bet ne pačios slėptuvės matmenis (t. 6, b. l. 120). Be to, papildomos Å¡io automobilio apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad į slėptuvės angÄ laisvai telpa ranka (t. 6, b. l. 130). Vadinasi, slėptuvė galėjo sutalpinti didesnį kiekį narkotinių medžiagų.

45. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas teisingai atkreipia dėmesį, kad likusi neiÅ¡platinta narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalis, kuriÄ nukentėjusiojo T. K. nurodytose slėptuvėse rado ir paėmė Norvegijos teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai, Lietuvos specialistų nebuvo iÅ¡tirta. Kita vertus, minėtos medžiagos buvo tiriamos Norvegijos Nacionalinio kovos su organizuotu ir kitu sunkiu nusikalstamumu padalinio laboratorijoje, kurios pateiktais duomenimis nesivadovauti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Ištyrus minėtas medžiagas buvo nustatyta, kad slėptuvėje prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio rasta geltonos spalvos medžiaga, supakuota trijose pakuotėse, kurių svoris 924,9 g, 1 020 g ir 827,9 g, yra metamfetamino sulfatas, kuriame metamfetamino koncentracija svyruoja nuo 29 iki 36 procentų, o slėptuvėje miške ties Utfartsveien gatve rastos medžiagos – tai kanapių derva (svoris 959 g) ir metamfetamino sulfatas (supakuotas į tris pakuotes, kurių svoris 1 799 g, 842,8 g ir 751 g), kuriame metamfetamino koncentracija svyruoja nuo 32 iki 48 procentų (t. 2, b. l. 108–111).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas jau 100 g metamfetamino yra laikoma labai dideliu kiekiu (105 punktas), o kanapių dervos – 125 g (20 punktas), teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad slėptuvėse rastos kanapių dervos bei metamfetamino kiekiai buvo labai dideli.

46. Nuteistojo R. A. G. apeliaciniame skunde abejojama dėl Norvegijos pareigÅ«nų radinio, kuris Norvegijos Nacionalinio kovos su organizuotu ir kitu sunkiu nusikalstamumu padalinio laboratorijos 2016 m. vasario 3 d. tyrimų ataskaitoje buvo pavadintas kaip daiktas A-2, 959 g kanapių derva (t. 2, b. l. 111). Kaip matyti iÅ¡ Oslo vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. balandžio 22 d. ataskaitos, medžiagos, kurias pareigÅ«nai įtarė esant haÅ¡iÅ¡Ä (virÅ¡ 1 kg) ir metamfetaminÄ (apie 4,5 kg), buvo rastos prie Utfartsveien gatvės 2015 m. balandžio 21 d. (t. 2, b. l. 28–31).

IÅ¡ Oslo vyriausiojo policijos komisariato pateiktų iliustracijų bei ataskaitos dėl konfiskavimo matyti, kad rastiems paketams su narkotinėmis medžiagomis buvo priskirti numeriai A-2, A-4, A-5, A-6, iÅ¡ jų pakete A-2 įtariamas haÅ¡iÅ¡as (t. 2, b. l. 53–63; 26–27; 65–71). Todėl laboratorinių tyrimo ataskaitoje nurodytas įraÅ¡as „2015-09-15 Osle rasta medžiaga“ (t. 2, b. l. 111) yra paaiÅ¡kinamas arba kaip raÅ¡ymo apsirikimas, arba kaip tokių raÅ¡tų suraÅ¡ymo ypatumas, nes jis nurodo ne į suradimo datÄ 2015 m. balandžio 21 d., tačiau radinio konfiskavimo datÄ 2015 m. rugsėjo 15 d. (t. 2, b. l. 65–73); be to, minėto tyrimo registracijos data nurodoma 2015 m. balandžio 23 d. (t. 2, b. l. 111), taigi viena diena nuo praÅ¡ymo ir dvi dienos nuo medžiagos suradimo 2015 m. balandžio 21 d.

Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad minėtoje laboratorijos ataskaitoje minima 959 g kanapių dervos (hašišo), rasto prie Utfartsveien gatvės, juo labiau, kad kitoje, 2016 m. vasario 1 d. laboratorinių tyrimų ataskaitoje (t. 2, b. l. 110) minimi trys paketai su metamfetaminu, kurie, sugretinus prašymo ištirti ir konfiskavimo dokumentus, buvo rasti vėliau, 2015 m. balandžio 24 d. prie Tomm Murstadbakken 2 (t. 2, b. l. 3, 15, 19).

47. Taigi pirmiau aptartų bylos duomenų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. M. kartu su G. V. organizavo sistemingÄ narkotinių medžiagų prekybÄ labai dideliais kiekiais Norvegijoje, pasitelkdami R. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, t. 1, b. l. 64–65) kaip asmenį, kuris vietoje prekiavo narkotikais bei koordinavo T. B., T. K., o taip pat ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančio R. A. G., gabenusio haÅ¡iÅ¡o krovinį iÅ¡ Ispanijos į NorvegijÄ , veiksmus. IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad Norvegijoje jie klausė R.

P. nurodymų, o pastarasis, kaip ir G. V., buvo pavaldus R. M., kurio, pagal T. K. parodymus, R. P. bijojo. Kai vykdant narkotinių medžiagų sandorį su A. nepavyko gauti pinigų, R. P. pasakė T. B., kad „patekom į bėdÄ â€œ, bijojo, kad apie tai nesužinotų R. M.. Pasak T. K., R. M. taip pat kartÄ jo pats paprašė iÅ¡ slėptuvės perkasti narkotines medžiagas, kad geriau jas paslėpti, tačiau R. P. nebeatsiminė tos vietos, bet bijodamas R. M. pasakė Å¡iam neva ten jau matė policijÄ .

48. IÅ¡ aptartų duomenų matyti ir tai, kad betarpiÅ¡kai prekiaujantys narkotinėmis medžiagomis asmenys buvo visiÅ¡kai atsakingi už pelnÄ â€“ nepavykus sandoriui su A., T. B. buvo „uždėta“ 8 000 eurų „skola“. Norvegijoje sulaikius R. P., T. B. ir T. K. buvo nurodyta „atidirbti“ 30 000 eurų „minusÄ â€œ. T. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad uždirbtus pinigus yra vežęs į LietuvÄ , vienÄ kartÄ perdavė R. M. nurodytam asmeniui, kitÄ syk R. M.. Pasak T. K. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, pinigai buvo bendri, R. P. „viskÄ užraÅ¡inėdavo“. Pagal T. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. P. jam buvo sakęs, jog pelnÄ už sandėrį su F. visiems padalins R. M..

49. IÅ¡ bylos taip pat matyti, kad R. M. organizavo automobilio „Land Rover“ pagrobimÄ (apie tai teisėjų kolegija pasisakys vėliau, dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje) už D. R. „garantuotÄ â€œ nepavykusį sandorį su A. ir grupuotės narių susitikime prie PC „Prisma“ sprendė automobilio likimÄ , nors lemiamÄ Å¾odį, pagal T. B. parodymus, Å¡iuo klausimu tarė E. M.. Be to, R. M. davė nurodymÄ T. B. (Å¡iam vėlgi grasindamas) ir T. K. kartu su G. V. nuomotu automobiliu vykti į NorvegijÄ , kur jie turėjo klausyti pastarojo nurodymų. Vadinasi, grupuotė pasižymėjo pakankamai aukÅ¡to lygio veiksmų koordinacija, griežtais pavaldumo santykiais, uždirbtas pelnas buvo laikomas bendru ir perduodamas aukÅ¡tesniems grupuotės nariams, o už sandorių nesėkmes baudžiama.

50. Apeliacinės instancijos teisme gynybos praÅ¡ymu liudytojais apklaustų H. N. ir S. B. parodymai (t. 34, b. l. 57–60; 60–61) taip pat neveda prie kitokio bylos duomenų vertinimo: H. N. teigė, kad Å ilainių restorane pietavo su T. B., iÅ¡ kurio pirko heroinÄ , ten atsitiktinai sutiko R. M., jie susipažino ir bendravo apie statybų verslÄ . IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad jam nieko nebuvo žinoma apie R. M. ir T. B. veiklÄ Norvegijoje. Be to, jie tik patvirtina nukentėjusiojo T. B. parodymus, kad jis susipažino su R.

M. per pažįstamÄ H. (N.), ir R. M. jam siÅ«lė plėtoti trinkelių verslÄ Norvegijoje. Kas vyko Norvegijoje vyko vėliau, liudytojas H. N. parodyti negalėjo. Be to, liudytojo parodymų patikimumu verčia abejoti ir jo paties nurodytos aplinkybės, kad nors jis buvo teistas už tai, kad 2014–2015 metais disponavo heroinu, minėtoje byloje nurodė savo tiekėjus, tačiau tarp jų T. B. nefigÅ«ravo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad T. B. turėjo statybų firmÄ Norvegijoje.

Tuo tarpu nėra jokių duomenų, kad statybų verslu užsiimtų R. M.. Kiti bylos duomenys dėl prekybos narkotikais, kaip ir susitikimo prie PC „Molas“ aplinkybės tokiÄ prielaidÄ patikimai paneigia. Tuo tarpu liudytojas S. B. parodė, kad trinkelių verslo ypatybėmis aiÅ¡kiau neįvardintas asmuo, galimai M. A. ar R. M., domėjosi tik 2017 metais, t. y. praėjus keliems metams nuo byloje nagrinėjamų įvykių.

51. Nuteistojo E. M. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad galima narkotinių medžiagų prekyba Norvegijoje neturėjo tiesioginių sÄ sajų su E. M., o nusikalstamo susivienijimo atžvilgiu nėra nustatyti R. M. ir G. V. ryÅ¡iai su M. R. bei su I. S. ir M. A.. Apeliantas teisingai pažymi, kad nukentėjusieji parodė, jog M. A. ir I. S. iki susitikimo prie PC „Molas“ nebuvo matę, T. K. nežinojo ir E. M., o kriminalinės žvalgybos slapto sekimo metu (t. 11, b. l. 119–145) buvo užfiksuoti E. M., M.

R., I. S., M. A. susitikimai, bet R. M. ar G. V. juose nefigÅ«ravo. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad minėti asmenys pažinojo vienas kitÄ , kartu treniruodavosi sporto klube, o kaip matyti iÅ¡ nuteistojo M. R. parodymų, reguliariai susitikdami aptardavo ir kažkokius reikalus. Ikiteisminio tyrimo metu M. R. taip pat parodė, kad E. M. reguliariai susitikdavo su R. M. ir G. V. („kartais per savaitę kartÄ , kartais kartÄ per mėnesį, kartais porÄ kartų per savaitę“), taip pat ir kartu, ir po vienÄ .

Jam su E. M. pietaujant kavinėse Kaune, prie E. M. ir M. R. neretai prisijungdavo arba G. V., arba R. M., arba jiedu kartu. Prie stalo jie esÄ kabėdavo „tik apie mergas ir Å¡iaip apie niekÄ â€œ, o kai norėdavo pasiÅ¡nekėti tarpusavyje, palikdavo M. R. vienÄ ir paeidavo tolėliau (t. 21, b. l. 93–94). Be to, kratos metu R. M. gyvenamojoje vietoje buvo rastas lapelis su užraÅ¡u: „Paklausk, kiek E. nori už baltus ratus į NorvegijÄ kur žmonės norės. “ (2015 m. gruodžio 21 d. apžiÅ«ros protokolas, t. 12, b. l. 126).

Papildomai pastebėtina, kad E. M. automobilyje buvo rastas lapelis su metamfetamino gamybos formule (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Cheminių tyrimų skyriaus virÅ¡ininko 2016 m. rugsėjo 2 d. pažyma, t. 5, b. l. 44). Tai paneigia apeliacinių skundų teiginį, kad Å¡ie asmenys nesÄ susiję per narkotinių medžiagų prekybÄ .

52. Be to, iÅ¡ nukentėjusiojo T. B. parodymų matyti, kad R. M. buvo iÅ¡kviestas E. M., ir susitikimo prie PC „Prisma“ metu aiÅ¡kinosi Å¡iam dėl užvaldyto automobilio „Land Rover“. R. M. nurodžius, kad tai susiję su jų parduotu haÅ¡iÅ¡u, už kurį nebuvo atsiskaityta, E. M. nurodė, kad tokiu atveju nėra apie kÄ diskutuoti ir tuo susitikimas baigėsi. Å ie nukentėjusiojo parodymai, kaip teisingai pažymima ir gynėjo apeliaciniame skunde, iÅ¡ tiesų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. M. automobilio pagrobimo priežasčių ir aplinkybių galėjo nežinoti.

Kita vertus, akivaizdu, kad pati situacija, susijusi su narkotikų prekyba Norvegijoje ir Å¡iame procese patirtais nuostoliais, Å¡iam nuteistajam buvo gerai žinoma, o tai, kad bÅ«tent jis nusprendė, koks bus R. M. iniciatyva už skolÄ užvaldyto automobilio likimas, patvirtina, jog bÅ«tent pastarasis buvo asmuo, priimantis lemiamus sprendimus dėl grupuotės veiklos, įskaitant disponavimÄ narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Byloje surinkti duomenys apie iÅ¡ankstinius visų nuteistųjų pasiruoÅ¡imo susitikimui su nukentėjusiaisiais prie PC „Molas“ veiksmus bei byloje užfiksuoti nuteistojo E. M. veiksmai susitikus su nukentėjusiaisiais, taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. M.

Å¡iame susitikime nebuvo atsitiktinis asmuo. Kaip parodė M. R., jis tÄ dienÄ vežiojo E. M., kur jis liepė. Kiti nuteistieji paliko E. M. automobilyje savo asmeninius daiktus, dokumentus, turėjo su savimi ginklus. Grobimo veiksmuose E. M. taip pat buvo aktyvus, o sprendžiant iÅ¡ prie 2016 m. balandžio 12 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo esančios pokalbių stenogramos, jau vežant T. B. automobilyje, E. M. aiÅ¡kino pastarajam, kodėl jis buvo pagrobtas, davė nurodymus I.

S., kur važiuoti: „IÅ¡siaiÅ¡kinsim ir viskas, vsio. <...> Jeigu nieko nepričiom, nieks jÅ«sų nedaužys k... <...>“; (kitiems automobilyje) „Per ten gal nevažiuokit.“; (pamačius, kad stabdo kitÄ automobilį, I. S.) „Į kiemÄ kur nors įvaryk. <...> Stok va čia. <...>“; (T. B.) „Čia ne viskÄ Å¾inom. <...> Tai va draugai užgarantavo <...> Todėl, kad draugai geri pasako, davai mus api...“ (t. 4, b. l. 74–76). Å ie duomenys taip pat rodo, kad E. M. ne tik buvo žinoma, apie kokias skolas kalbama, bet ir jis pats turėjo interesÄ dėl Å¡ių pinigų iÅ¡siaiÅ¡kinti.

53. Nuteistojo E. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad E. M. susitikime prie PC „Prisma“, kur buvo sprendžiamas tolesnis automobilio „Land Rover“ likimas, nedalyvavo, tuo metu buvo iÅ¡vykęs į KazachstanÄ , kÄ rodo ir pirmosios instancijos teisme pateikta paso kopija. Nuteistieji M. R., R. M. bei liudytojai A. K., V. M., dalyvavę minėtame susitikime, taip pat parodė, kad E. M. jame nebuvo.

54. Pagal E. M. parodymus pirmosios instancijos teisme, jo kelionė į KazachstanÄ prasidėjo sausio 2015 m. sausio pabaigoje ir baigėsi kažkuriomis vasario dienomis, kelionėje praleido dvi-tris dienas (t. 29, b. l. 61–65). Byloje esančioje paso kopijoje matoma E. M. iÅ¡duota Kazachstano Respublikos viza, taip pat du pasienio kontrolės antspaudai, rodantys jo atvykimÄ Ä¯ AlmatÄ 2015 m. sausio 31 d. ir iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Kazachstano 2015 m. vasario 1 d. (t. 30, b. l. 68, 69). Nuteistasis M. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad susitikimas vyko sausio pabaigoje, jis atvažiavo vieno asmens, vardu Al., papraÅ¡ytas pasaugoti A.

K., jeigu konflikto metu kiltų muštynės (t. 29, b. l. 1–8). Liudytojas A. K. parodė sausio pabaigoje su pažįstamu, vardu M., dalyvavęs minėtame susitikime, nes buvo paprašytas pasiaiškinti dėl automobilio savo tuometinės draugės E. B.. Buvo sekmadienis, galėjo būti vasario 1 d., atvyko M. R. su kitu asmeniu, taip pat T. B. su kažkokiu asmeniu, tačiau jie kalbėjosi tik dviese. Pokalbyje dominavo T. B., buvo pakankamai agresyvus, ir patvirtino savo pretenzijas į automobilį (t. 26, b. l. 153–154).

AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė nuteistasis R. M.. Jis parodė, kad į susitikimÄ atvyko T. B. praÅ¡ymu, apie kÄ Å¡is kalbėjosi su A. K., negirdėjo (t. 28, b. l. 60–63). Liudytojas V. M. parodė, kad vienÄ sekmadienio rytÄ , tai buvo gal sausio pabaiga, gal vasario pradžia, (duomenys neskelbtini) atsitiktinai sutiko M. R.. Å is jam pasiÅ«lė nuvykti į KaunÄ , į sporto salę, kad parodytų nugaros pratimus dėl iÅ¡varžos, tačiau prieÅ¡ tai jie nuvyko į susitikimÄ prie PC „Prisma“, kur jis liko laukti automobilyje.

IÅ¡ kaimyno jam buvo žinoma, kad E. M. tuo metu buvo iÅ¡vykęs į RusijÄ (t. 30, b. l. 76).

55. Tačiau teisėjų kolegija vadovautis nuteistojo E. M., kaip ir nuteistųjų M. R., R. M. bei paminėtų liudytojų, parodymais nemato pagrindo. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme T. B. nuosekliai parodė, kad E. M. minėtame susitikime dalyvavo, taip pat detaliai nupasakojo visas šio susitikimo aplinkybes, įsikaitant tai, kad susitikimo metu būtent E. M. nusprendė dėl automobilio „Land Rover“ likimo. Pagal nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, 2015 m. pradžioje, jau perdavus reikalaujamus 8000 eurų, R.

M. jį iÅ¡kvietė į susitikimÄ prie „Fresh Market“, pasakė, kad D. R. turi automobilių verslÄ , iÅ¡sitraukęs planÅ¡etę rodė automobilių nuotraukas. Po kelių dienų R. M. atvarė ir perdavė automobilį T. B., kuris buvo užregistruotas pastarojo draugės A. A. vardu, pagal „Regitros“ duomenis 2015 m. sausio 24 d. (t. 8, b. l. 1–7). Po kiek laiko R. M. telefonu pasakė T. B., kad D. R. ieÅ¡ko automobilio, tačiau tik pasijuokė. Dar po kiek laiko R. M. iÅ¡kvietė T.

B. į minėtÄ susitikimÄ prie PC „Prisma“. Jiems atvažiavus, jų laukė „J.“, stovėjęs nuoÅ¡alėje, E. M. su M. R. ir dar du vyrai. E. M. pakvietė R. M. pasiaiÅ¡kinti dėl „Land Roverio“, klausė, „kodėl per bachÅ«rus ieÅ¡ko“, tuomet R. M. paaiÅ¡kino, „kad tai už mÅ«sų neatsiskaitytÄ haÅ¡iÅ¡Ä , ‚E.‘ pasakė, kad viskas aiÅ¡ku, nebėra kÄ diskutuoti.“ Bylos duomenimis, automobilis buvo pagrobtas 2015 m. sausio 16 d., A. A. vardu užregistruotas 2015 m. sausio 24 d. (t. 8, b. l. 1–7).

Vadinasi, tuo laikotarpiu T. B. gavo automobilį iÅ¡ R. M.. Užregistravus automobilį dar po kiek laiko, pasak T. B., jam R. M. telefonu pranešė, jog automobilio ieÅ¡ko D. R., ir dar vėliau iÅ¡sikvietė T. B. į susitikimÄ prie PC „Prisma“. Nuo automobilio perdavimo iki susitikimo prie PC „Prisma“, pasak T. B., praėjo apytikriai dvi savaitės. Taigi pagal T. B. parodymus susitikimas galėjo įvykti tiek sausio pabaigoje, tiek vasario pradžioje, tiek ir vėliau nei vasario 1 d., kuomet E. M. jau buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Kazachstano, taigi objektyviai galėjo dalyvauti aptariamame susitikime.

56. Teisėjų kolegija, vertindama susitikimo prie PC „Prisma“ aplinkybes, atkreipia dėmesį į nuteistojo M. R. parodymų prieÅ¡taringumÄ . Viena vertus, jis teigė, kad saugojo E. M. pagal sutartį, žinojo jo darbotvarkę, visada bÅ«davo tik su E. M., dirbo jo apsaugininku kiekvienÄ dienÄ praktiÅ¡kai nuo 8.00 iki 18.00 val., be to, kiekvienÄ dienÄ kartu sportavo. Kita vertus, jis nurodė, kad apie E. M. iÅ¡vykimÄ sužinojo iÅ¡ pastarojo žmonos, kai, papraÅ¡ytas pasaugoti A. K., vyko pas E. M. atsiklausti leidimo, bet žmona pasakė, kad Å¡is iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos.

Dar daugiau, M. R. aiÅ¡kino, kad tuo metu jis važinėjo E. M. automobiliu. Paklaustas, kaip jis jam buvo paliktas, nurodė, kad E. M. jam buvo palikęs, nes buvo iÅ¡vykęs, ir automobilis jam nebuvo reikalingas (t. 21, b. l. 92–98, t. 29, b. l. 1–8). Taigi jei E. M. tuo laikotarpiu, kai vyko aptariamas susitikimas, jam bÅ«tų palikęs automobilį, nes esÄ buvo iÅ¡vykęs, nėra paaiÅ¡kinama, kam važiuoti į (duomenys neskelbtini) atsiklausti E. M. leidimo. IÅ¡ Å¡ių parodymų visumos matyti, jog M.

R. teiginys, kad esÄ jis į susitikimÄ vyko ne kaip E. M. apsaugininkas, o asmens vardu Al. praÅ¡ymu saugoti A. K., neatitinka tikrovės.

57. Nuteistojo R. M. parodymus, esÄ jis susitikime dėl automobilio „Land Rover“ dalyvavo T. B., kuris pats užvaldė šį automobilį, praÅ¡ymu, paneigia tiek nukentėjusiojo T. B. parodymai, tiek kiti jau pirmiau aparti bylos duomenys, iÅ¡ kurių, kaip minėta, matyti, kad narkotinių medžiagų prekybÄ organizavo ir skolų už narkotikus klausimus sprendė ne T. B., kuris Norvegijoje tik vykdė R. P. nurodymus, bet hierarchijoje už R. P. aukščiau stovintys asmenys. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo D.

R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, kad be T. B. jį du kartus buvo susiradę ir kiti, „aukštesnes pozicijas“ užimantys asmenys, atvažiavę baltos spalvos „Mercedes Benz“ visureigiu, valst. Nr. 111 (pagal T. B., liudytojų V. Ž., G. B. parodymus baltos spalvos „Mercedes“ visureigiu naudojosi G. V.), vienas jų klausinėjo apie A., sakė, kad jis „chebrai skolingas pinigų“, ir D. R. už tai atsakingas (t. 8, b. l. 111–113; 114–117).

Pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolÄ D. R. kaip asmenį, atvykusį baltos spalvos „Mercedes“ visureigiu ir klausinėjusį apie A., atpažino R. M. (t. 8, b. l. 118–127). Nors Å¡is liudytojas, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi nuteistasis R. M., teisiamajame posėdyje apklaustas nebuvo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip duomenys kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti.

58. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus aspektus, teisėjų kolegija nesivadovauja ir liudytojo A. K. parodymais, esÄ susitikimas vyko T. B. iniciatyva ir Å¡is jo metu elgėsi įžūliai, dominavo, o R. M. laikėsi nuoÅ¡alyje. Kolegija atkreipia dėmesį į ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. B. (D. B., iÅ¡ kurio buvo pargobtas automobilis „Land Rover“, tėvo) parodymus, kuriuos jis patvirtino pirmosios instancijos teisme, kad A. K. jo praÅ¡ymu bandė pasiaiÅ¡kinti dėl pagrobto automobilio, ir vėliau paaiÅ¡kino, kad bandė pasikalbėti su „žmonėm“, ir situacija yra „ne jo naudai“, nes D.

R. skolingas apie 40 000 eurų už Norvegijoje apgaule pasisavintus jų narkotikus (t. 8, b. l. 129-132, t. 26, b. l. 155–156). Tai rodo, jog A. K. dėl automobilio nebuvo susitikęs pakalbėti tik su T. B., tačiau akivaizdžiai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo narių susitikime, kuriame buvo aptariamas klausimas dėl narkotinių medžiagų skolos ir automobilio likimo. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija nemato pagrindo vadovautis ir pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo V.

M. parodymais, esÄ jis susitikime prie PC „Prisma“ atsidÅ«rė atsitiktinai, nes prieÅ¡ tai (duomenys neskelbtini) susitiko M. R., ir pastarasis jį pasiėmė į KaunÄ , kad parodytų pratimų dėl nugaros iÅ¡varžos. Kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį į prieÅ¡taravimus paties M. R. parodymuose, be to, nėra įtikinama, jog M. R., pasak paties, važiuodamas į galimai konfliktinę situacijÄ tik atsitiktinai ar dėl nugaros iÅ¡varžos (ko pats M. R. neparodė) bÅ«tų atsivežęs paÅ¡alinį asmenį.

59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti T. B. parodymais, kad E. M. dalyvavo minėtame susitikime prie PC „Prisma“, kur R. M. turėjo jam pasiaiškinti dėl pagrobto „Land Rover“ automobilio, ir E. M. galutinai nusprendė dėl šio automobilio likimo.

60. Visi pirmiau aptarti duomenys, be kita ko, patvirtina, kad R. P., G. V. ir R. M. kartu su nukentėjusiaisiais vykdant narkotinių medžiagų prekybÄ Norvegijoje, E. M. laikėsi nuoÅ¡alėje, tačiau pasirodydavo, kai reikėdavo spręsti neaiÅ¡kumus ar konfliktus, ir turėjo lemiamÄ balsÄ . Todėl apygardos teismas pagrįstai pripažino E. M. vadovavus nusikalstamam susivienijimui, įskaitant ir jo narių veiklÄ vykdant narkotinių bei psichotropinių medžiagų prekybÄ bei Å¡ių medžiagų neteisėtÄ laikymÄ .

61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų E. P. ir A. Z. parodymus (t. 35, b. l. 68–71; 71–75). Kaip liudytojas apklaustas E. P. parodė, kad tiek R. M., tiek E. M. priklausė aguoninių-kamuolinių nusikalstamam susivienijimui, ir E. M. buvo sudaręs atskirÄ â€žp.“ pogrupį, kuriam priklausė ir R. M.. Nurodymus duodavo E. M.. Apie 2012 m. liudytojas iÅ¡ T. G. sužinojo, kad E. M. gamino metamfetaminÄ . Tai, kad R. M. ir E. M. yra metamfetamino gamintojai, liudytojas buvo girdėjęs ir iÅ¡ kitų grupuotės narių.

Pats E. P. priklausė kitam, T. G., pogrupiui. Visi pogrupiai, kaip ir kiekvienas grupės narys, mokėdavo 400 litų per metus į bendrÄ kasÄ , pinigai buvo naudojami paremti bausmę atliekančius grupuotės narius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. Z. parodė, kad „kamuolinių“ susivienijimas turėjo atskirus pogrupius, jis nuo 2006 m. iki 2016 m. priklausė T. G. pogrupiui, kuris turėjo savo atskirÄ kasÄ , tačiau buvo mokami pinigai ir į bendrÄ â€žkamuolinių“ susivienijimo kasÄ .

KitÄ pogrupį buvo sukÅ«ręs E. M., kurį liudytojas matydavo su M. R., atlikusiu E. M. apsauginio rolę, I. S., M. A.. R. M., pasak liudytojo, priklausė, T. G. pogrupiui, net ir po to, kai 2010 ar 2011 metais T. G. nurodymu buvo sumuÅ¡tas. Tačiau, kita vertus, liudytojas nurodė, kad nežino, kÄ R. M. veikė po 2011 metų, tik girdėjo iÅ¡ kitų grupuotės narių, kad R. M. artimai bendravo su E. M., pats yra juos matęs kartu. Liudytojas taip pat nurodė, kad kai kartu su A. G. pakavo apie 30 kg metamfetamino, A.

G. jam pasakė, kad metamfetaminas pirktas iš E. M..

62. Nors aptarti liudytojų E. P. ir A. Z. parodymai dėl R. M. pavaldumo E. M. skiriasi, jie abu parodė „kamuolinių“ susivienijime buvus atskirus pogrupius, bendrÄ kasÄ , taip pat tai, kad E. M. gamino metamfetaminÄ ir bendravo su R. M.. Jau pirmiau aptarta aplinkybė, kad R. M. E. M. buvo iÅ¡kviestas pasiaiÅ¡kinti dėl pagrobto automobilio „Land Rover“, atitinka liudytojo E. P. parodymus, kad R. M. buvo pavaldus E. M.. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu vadovautis liudytojo A. Z. parodymais, kad pogrupių hierarchinis pasiskirstymas buvo toks, jog nurodymus kitiems nariams galėjo duoti tik pogrupio vadovas, R.

M. būtų turėjęs aiškintis ne E. M., bet kitam asmeniui. Vertinant E. P. ir A. Z. parodymus, lieka neatmestina A. Z. nurodyta aplinkybė, kad anksčiau R. M. priklausė kitam susivienijimo pogrupiui, tačiau kai 2010–2011 metais buvo sumuštas, suartėjo su E. M.. Tuo tarpu teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinės instancijos teisme liudytojais taip pat apklaustų G. Ž., A. G. ir T. G. parodymus (t. 35, b. l. 144–145; 145; 146–147). Liudytojai iš esmės parodė, kad jeigu kai kuriuos nuteistuosius ir pažinojo, tai juos siejo tik asmeniniai ar atsitiktiniai ryšiai, ir jiems apie jokias nuteistųjų nusikalstamas veikas žinoma nebuvo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtų asmenų parodymai nėra informatyvūs, be to, jie kitoje byloje yra kaltinami be kita ko ir dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymo, taip pat atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime.

63. Kaip matyti iÅ¡ aptartų bylos duomenų, jie patvirtina apygardos teismo iÅ¡vadas, kad nuteistieji veikė savarankiÅ¡kame nusikalstamame susivienijime, kuriame E. M., turėjęs lemiamÄ balsÄ , kartu su R. M. organizavo narkotinių medžiagų prekybÄ Norvegijoje, pastarasis savo ruožtu davė nurodymus G. V., o jie vėlgi kontroliavo Norvegijoje buvusių asmenų – asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas bei nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. veiksmus. Susivienijime, kaip minėta pirmiau, vyravo griežta hierarchinė struktÅ«ra, aiÅ¡kus užduočių pasiskirstymas, taip pat kuriama baimės bei baudimo atmosfera, uždirbtas pelnas laikomas bendru ir perduodamas susivienijimo vadovams, kaip ir bendrai aiÅ¡kinamasi dėl nesutarimų ar konfliktų, kuriuose E. M. turėjo sprendžiamÄ jį balsÄ .

Ta aplinkybė, kad į susitikimÄ prie PC „Molas“, kur panaudojant smurtÄ ir grasinimus buvo grobiami nukentėjusieji, nuteistieji atsigabeno ginklus, rodo, kad vėliausiai nuo 2015 m. balandžio 24 d. Å¡is susivienijimas veikė kaip ginkluotas.

64. Apygardos teismas taip pat pagrįstai dėl dalyvavimo E. M. ir R. M. suburtame nusikalstame susivienijime pripažino kaltais M. R., I. S. ir M. A.. M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (t. 21, b. l. 92–98, t. 29, b. l. 1–8) parodė, kad visuomet lydėjo E. M., taip pat vairavo jo automobilį, tačiau ne kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, o kaip apsaugos įmonės „A“ darbuotojas, atliko tik apsaugininko funkcijas, apie E. M. ir kitų asmenų, su kuriais pastarasis reguliariai susitikdavo – nuteistasis įvardija R.

M. ir G. V. –, reikalus nieko nežinojo, nes jam dalyvaujant apie juos nebÅ«davo kalbama. E. M. pradėjo saugoti nuo 2013 metų; iki tol jo nepažinojo. I. S. ir M. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad E. M. ir M. R. pažįsta, kartu sportuodavo M. R. klube. R. M. ir G. V. žino, tačiau bendrų reikalų neturėjo. I. S. įmonėje nuteistieji draudėsi turtÄ , buvo jo klientai. Ä® susitikimÄ prie PC „Molas“ vyko G. V. praÅ¡ymu pastarajam aiÅ¡kinantis dėl skolų, dėl kokių, nesigilino.

65. Byloje nėra ginčo, kad M. R. visur lydėdavo E. M. ir, kaip nurodė tiek jis pats, tiek nuteistieji E. M. ir R. M., tiek ir kiti byloje apklausti liudytojai, atliko E. M. apsaugininko funkcijas. Be to, M. R., kaip parodė ir pats, dalyvaudavo nuteistųjų susitikimuose, taip pat ir epizoduose prie PC „Prisma“, kur buvo sprendžiamas automobilio „Land Rover“ likimas, ir prie PC „Molas“, kai buvo pagrobti T. B. ir T. K.. Nukentėjusysis T. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad susitikimo metu prie PC „Prisma“, kai buvo aiškinamasi dėl „Land Rover“ likimo, M.

R. stovėjo greta, tad pokalbį suprato. Be to, M. R. buvo aktyvus smurtiniame bei ginkluotame nukentėjusiųjų pagrobime prie PC „Molas“, pagal nukentėjusiojo T. K. parodymus, pastarajam sudavė kelis smÅ«gius ir kartu su G. V. įsodino nukentėjusįjį į automobilį. Kadangi bylos duomenimis abu nukentėjusieji buvo aktyviai pagrobti, turint tikslÄ pasiaiÅ¡kinti dėl tariamų skolų, teisėjų kolegija atmeta M. R. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, esÄ jis tik vienÄ kartÄ sudavė T.

K., kad nutrauktų muÅ¡tynes su G. V. (pasak T. K. parodymų, G. V. jam grasino peiliu), o nukentėjusįjį į automobilį įsodino tik tam, kad jį nuramintų (kas nepaaiÅ¡kina aplinkybės, kodėl tuomet reikėjo kažkur važiuoti). Taigi M. R. vaidmuo neapsiribojo vien E. M. apsauga. Papildomai pastebėtina, kad susitikimo „Statoil“ benzino kolonėlėje vaizdo įraÅ¡e (2016 m. gegužės 9 d. apžiÅ«ros protokolas, t. 5, b. l. 75–89) matyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ , dar prieÅ¡ pagrobiant nukentėjusiuosius, kiti susitikime dalyvavę nuteistieji nevengia bendrauti su M.

R., kuris, pagal jo parodymus, buvo vien apsauginis ir nieko nežinojo, juo labiau, kad pagrobimo eiga turėjo bÅ«ti aptarta iÅ¡ anksto. M. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. M. minėto susitikimo metu norėjo jo iÅ¡klausinėti apie T. B., kas jis per žmogus, iÅ¡ kur jį pažįsta, tačiau Å¡iÄ M. R. versijÄ paneigia jau pirmiau aptarti bylos duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad R. M. T. B. ir pats pakankamai gerai pažinojo, taigi aiÅ¡kintis dėl jo su M. R., kuris su nukentėjusiuoju prieÅ¡ daugelį metų kartu dirbo, nebuvo jokio reikalo.

M. R. parodymus, esÄ jis iki 2013 metų E. M. nepažinojo, paneigia byloje esanti 2011 m. lapkričio 25 d. kovos menų asociacijos „B“ (duomenys pakeisti) steigimo sutartis, kurioje steigėjais nurodyti M. R. ir E. M. (t. 21, b. l. 157–158).

66. Byloje esanti 2016 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos slapto sekimo pažyma patvirtina reguliarų E. M., M. A. ir I. S. bendravimÄ tarpusavyje, kaip ir jų bendrus susitikimus su kitais asmenimis 2011–2012 metų laikotarpiu, o 2016 m. sausio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų 2014 m. vasario 27 d. atlikimo protokole fiksuotas E. M. bendravimas su M. R. ir M. A. 2014 metų vasario 27 d. (t. 11, b. l. 119–145), taigi, kai M.

R., pasak paties duotų parodymų, nuo 2013 metų jau dirbo E. M.. Kaip minėta, aplinkybę, kad E. M., M. R., I. S. ir M. A. priklausė taip vadinamai „p.“ grupuotei, apeliacinėje instancijoje nurodė ir liudytojas A. Z.. Nors minėti duomenys nėra tiesiogiai susiję su T. B. ir T. K. epizodais, tačiau parodo, kad M. R., o taip pat I. S. ir M. A. dirbo E. M.: nustatyti jų reguliarūs susitikimai, į pokalbius su trečiaisiais asmenimis jie paprastai atvykdavo kartu su E. M.. Nors minėtuose dokumentuose, kaip teisingai nurodoma skunduose, nėra fiksuoti susitikimai su R.

M. ir G. V., tačiau M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad su minėtais asmenimis, bent jau M. R. veiklos su E. M. metu, jau buvo reguliariai susitinkama.

67. Vertinant byloje surinktų duomenų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nuteistųjų M. R., I. S. ir M. A. dalyvavimas įvykiuose prie PC „Molas“ grobiant nukentėjusiuosius T. B. ir T. K., kitaip negu teigiama apeliaciniuose skunduose, taip pat nebuvo atsitiktinis. Nors M. R., I. S. ir M. A. nebuvo pagrindiniai vykdytojai, tačiau smurtiniame ir ginkluotame pagrobime veikė iÅ¡kviesti vadovaujančių susivienijimo narių E. M. ir R. M., ir taip įgyvendino savo vaidmenį nusikalstame susivienijime. Aplinkybę, kad nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, tačiau planuojamas, parodo jau minėtos aplinkybės, kad nuteistieji buvo ginkluoti, buvo pasiėmę pirÅ¡tines, kurias užsidėjo prieÅ¡ grobimÄ (M.

R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu), asmeninius daiktus paliko E. M. automobilyje „Audi“, ir prie PC „Molas“ važiavo kitu automobiliu (I. S. vairuojama „Mazda“), atliekant grobimo veiksmus buvo pasidalinta užduotimis. Kitaip negu teigiama nuteistojo I. S. apeliaciniame skunde, nuteistųjų atsakomybei neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kiek dienų iÅ¡ anksto buvo planuojamas pagrobimas ir kaip trumpalaikiai kiti susivienijimo nariai buvo informuoti apie tai, kas vyks, ir kÄ kiekvienas turės daryti.

Kadangi susitikimo tikslas buvo pasiaiÅ¡kinti dėl dingusių pinigų, susijusių su narkotikų prekyba Norvegijoje, pagrobimas yra paaiÅ¡kinamas Å¡iame nusikalstamo susivienijimo veiklos kontekste, tad konkretus laikas, kada buvo nuspręsta juos pagrobti, Å¡iuo atveju neturi įtakos sprendžiant apie grupės organizuotumÄ . Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nuteistiesiems I. S. ir M. A. nebuvo pateikti kaltinimai dėl narkotinių medžiagų prekybos Norvegijoje, tad greta tik epizodinio dalyvavimo nuteistieji negalėjo turėti ir tyčios, koks buvo nusikalstamo susivienijimo tikslas (BK 25 straipsnio 4 dalis).

Tačiau iÅ¡ pirmiau aptartų duomenų matyti, kad E. M. užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba, o M. R., I. S. ir M. A. pastoviai bendravo su E. M., kartu vykdavo į susitikimus, aptardavo reikalus. Todėl aplinkybės, kad nuteistieji darė tik tai, kÄ sakė E. M. ar asmeniÅ¡kai nepažinojo nukentėjusiųjų, taip pat, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jų dalyvavimÄ R. M. vykdomoje narkotikų prekyboje Norvegijoje (2016 m. kovo 30 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas M.

A. ir I. S. atžvilgiu dalyje dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir dėl prekybos žmonėmis nutrauktas (t. 1, b. l. 42–44); M. R. atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį klausimas bus aptartas atskirai), jų tyčios, kad susivienijimas buvo sukurtas vykdyti narkotinių medžiagų prekybÄ , nepaneigia, nes iÅ¡ nustatytų aplinkybių – tamprÅ«s ryÅ¡iai su E. M., dalyvavimas smurtiniame, ginkluotame grobime dėl dingusių pinigų už narkotikus, nesibodint rizikuoti nukentėjusiųjų gyvybe – akivaizdu, kad tiek I.

S., tiek M. A., kaip ir M. R., žinojo, kad nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje aukščiau buvę asmenys – R. M. ir E. M. – užsiima narkotinių medžiagų prekyba, ir kad toks yra šio susivienijimo tikslas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakomybei pagal BK 249 straipsnį pagrįsti nėra būtina, kad nusikalstamo susivienijimo narys būtų padaręs konkrečias nusikalstamas veikas.

68. Nuteistųjų I. S. ir M. A. apeliaciniuose skunduose taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apygardos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatuojama, kad I. S. ir M. A. nusikalstamame susivienijime atsirado tik 2015 m. balandžio 24 d., kai jie buvo įtraukti į nusikaltimÄ . Toks „vienadienis“, epizodinis, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, pasak apeliantų, atitinkamos veikos pagrįsti negali. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 249 straipsnio sudėtis laiko atžvilgiu savaime nenumato jokio specialaus momento, kada asmuo įsitraukia į nusikalstamÄ susivienijimÄ ir tampa jo dalyviu.

Tačiau bet kokiu atveju turi bÅ«ti įrodyta, kad asmuo įsitraukia su aiÅ¡kia perspektyva, kad dalyvavimas bus pastovus, o asmens ryÅ¡ys su susivienijimu pakankamai tamprus, kad jo poelgis atitiktų tipinį Å¡ios veikos pavojingumÄ kaip nusikaltimas visuomenės saugumui. „Vienadienio“ dalyvavimo nusikalstame susivienijime, kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, BK 249 straipsnio sudėtis nenumato. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kaip ir pateiktuose kaltinimuose, konstatuota, kad I.

S. ir M. A. į E. M. ir R. M. organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklÄ Ä¯sitraukė ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Kitaip negu apygardos teismas nurodė savo motyvuose, lieka neaiÅ¡kus tikslus Å¡ių asmenų įsitraukimo laikas, tačiau iÅ¡ bylos duomenų visumos akivaizdu, kad minėtas įsitraukimas nebuvo tik epizodinis, „vienadienis“. Kaip matyti iÅ¡ jau aptartų bylos duomenų, reguliarÅ«s ryÅ¡iai tarp E. M., I. S. ir M. A. nustatyti jau nuo 2011 metų, kaip ir tarp E. M. ir M.

R., jiems tais pačiais metais įkÅ«rus kovos menų asociacijÄ (t. 21, b. l. 157–158), o nuo 2013 metų M. R. pradėjus dirbti E. M. pagal saugos sutartį (t. 21, b. l. 155), kas pirmiau aptartų bylos duomenų kontekste leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. M., ne vėliau kaip nuo 2014 m. rudens kartu su R. M. organizavęs nusikalstamÄ susivienijimÄ prekybai narkotinėmis medžiagomis, kartu atsivedė ir kitus nuteistuosius, ir tuo pačiu paneigia nuteistųjų M. R., I. S. ir M. A. teiginius, esÄ jie įvykiuose prie PC „Molas“ dalyvavo atsitiktinai ir jokiam susivienijimui nepriklausė.

69. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai vertino nuteistųjų R. M., G. V., R. A. G. ir E. M. veiksmus pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, taip pat E. M. ir R. M. veiksmus – pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o G. V., M. R., I. S. ir M. A. – pagal BK 249 straipsnio 2 dalį.

70. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas netiksliai nustatė psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį nusikalstamo susivienijimo nariai E. M., R. M. ir G. V. neteisėtai laikė platinimo tikslais slėptuvėse, įrengtose Oslo priemiestyje, miške, prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio, ir Oslo priemiestyje, miške, prie Utfartsveien gatvės, likučių kiekius, rastus Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnų. Teismas konstatavo, kad slėptuvėje prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio buvo rasta 3,6 kg miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 2 817,8 g – metamfetamino, o slėptuvėje prie Utfartsveien gatvės – 3 392,8 g metamfetamino.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Norvegijos Nacionalinio kovos su organizuotu ir kitu sunkiu nusikalstamumu padalinio laboratorijos 2016 m. vasario 1 d. laboratorinių tyrimų ataskaitos (t. 2, b. l. 110), 2 817,8 g žymi bendrÄ svorį metamfetamino sulfato miltelių, supakuotų į tris pakuotes (924,9 g, 1020 g ir 872,9 g), o metamfetamino koncentracija nurodyta procentais (atitinkamai 29 %, 36 % ir 32 %). Tuo tarpu 3,6 kg buvo pasverti tik radus metamfetaminÄ (2015 m. balandžio 24 d. ataskaita, t. 2, b. l. 15), o vėliau svoris laboratorijoje buvo patikslintas.

Tuo tarpu 3 392,8 g pagal 2016 m. vasario 3 d. laboratorinių tyrimų ataskaitÄ (t. 2, b. l. 111) taip pat žymi bendrÄ slėptuvėje prie Utfartsveien gatvės rastų metamfetamino sulfato miltelių, supakuotų į tris pakuotes (1799 g, 842,8 g ir 751 g), svorį, o metamfetamino koncentracija nurodyta procentais (atitinkamai 48 %, 32 % ir 47 %). Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio nustatomoji dalis tikslintina, nustatant tokius nuteistųjų E. M., R. M. ir G. V. neteisėtai platinimo tikslu laikytos psichotropinės medžiagos metamfetamino likučius, rastus Norvegijos teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio – 2 817,8 g metamfetamino sulfato miltelių, kuriuose metamfetamino koncentracija yra 924,9 g – 29 %, 1020 g – 36 %, 872,9 g – 32 %; slėptuvėje Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie Utfartsveien gatvės – 3 392,8 g metamfetamino sulfato miltelių, kuriuose metamfetamino koncentracija yra 1 799 g – 48 %, 842,8 g – 32 %, 751,0 g – 47 %.

71. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog nuosprendyje negali bÅ«ti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Jeigu nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ , jų pavardės neminimos. Å iuo atveju teismas, kaip veikusį kartu su kitais nuteistaisiais įvardijo R.

P., kuriam Å¡ioje byloje kaltinimai nepareikÅ¡ti, nes Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirÄ , nes R. P., jį sulaikius Norvegijoje, pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ buvo perduotas į Vokietijos Federacinę RespublikÄ (t. 1, b. l. 64–65). Å is pažeidimas taisytinas nustatant, kad nuteistieji R. M., E. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, G. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, R.

A. G. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ .

72. Teisėjų kolegijos vertinimu apygardos teismas nepagrįstai kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažino M. R.. Teismas konstatavo, kad pastarasis, veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, bendrais veiksmais su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais E. M., R. M., G. V. ir R. P. Norvegijos Karalystėje įrengtose slėptuvėse neteisėtai, turėdamas bendrÄ tikslÄ parduoti, jau pirmiau paminėtose slėptuvėse laikė minėtus labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, M. R. atsakomybės pagal šį straipsnį teismas apskritai nevertino. Nors teismas pagrįstai nustatė, kad M. R. priklausė nusikalstamam susivienijimui, kaip ir suvokė, kokie yra šio susivienijimo tikslai, tačiau, kita vertus, byloje nepakanka duomenų neabejotinai išvadai, kad M. R. kaip nors prisidėjo prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo ir platinimo Norvegijoje kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Vien priklausomybė nusikalstamam susivienijimui dar automatiškai nepagrindžia atsakomybės už šio susivienijimo daromas atskiras nusikalstamas veikas – pastarosios turi būti įrodinėjamos pagal bendras taisykles.

Bylos duomenimis, M. R. dalyvaudavo susivienijimo narių susitikimuose, ir, kaip nurodė tiek jis pats, tiek nuteistieji E. M. ir R. M., atliko E. M. apsaugininko funkcijas. Sprendžiant iš to, kad jis dalyvavo susitikime prie PC „Prisma“, kuriame buvo sprendžiamas pagrobto automobilio „Land Rover“ likimas, taip pat dalyvavo nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. smurtiniame pagrobime prie PC „Molas“ aiškinantis dėl neva dingusių pinigų už narkotines medžiagas, darytina išvada, kad M.

R., kitaip negu jis parodė pirmosios instancijos teisme, buvo žinoma, kuo užsiima kiti nuteistieji. Be to, nukentėjusysis T. B. patvirtino, kad susitikimo metu prie PC „Prisma“, kai buvo aiškinamasi dėl automobilio „Land Rover“ likimo, M. R. stovėjo greta ir pokalbį suprato. Tačiau duomenų, kurie leistų neabejotinai nustatyti buvus objektyvų priežastinį ryšį tarp jo veiksmų (E. M. apsauga, dalyvavimas smurtiniame grobime prie PC „Molas“ jau visiems grįžus iš Norvegijos) ir neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis bei jų platinimo Norvegijoje, byloje nepakanka.

Kokių nors M. R. sÄ sajų su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu Norvegijoje nepatvirtino nei nukentėjusieji T. K. ir T. B., nei kiti bylos dalyviai. Todėl nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal kaltu pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, naikinama, ir M. R. dėl Å¡io kaltinimo iÅ¡teisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

73. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji R. M., G. V., R. A. G. ir E. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat, kad R. M. ir E. M. organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ minėtoms nusikalstamoms veikoms daryti (kuris vėliau peraugo į Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ ) ir jam vadovavo, o G.

V., M. R., I. S. ir M. A. dalyvavo minėto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje (R. M., G. V.) 74. Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. M. kartu su G. V. įgyvendino BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimo sudėtį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M., pasitelkdamas ir R. P., verbavo T. B. ir T. K. daryti nusikalstamoms veikoms – vykdyti narkotikų prekybÄ Norvegijoje, panaudodamas apgaulę, grasinimus, sukurdamas bauginančiÄ aplinkÄ , grasindamas fiziniu susidorojimu liepęs T.

B. perduoti 8000 eurų kaip „skolÄ â€œ dėl nepavykusio narkotinių medžiagų sandėrio, grasinimais liepdamas nukentėjusiesiems kartu su G. V. sugrįžti į NorvegijÄ , kur jie turėjo vykdyti tolesnius G. V. nurodymus. G. V. taip pat prisidėjo prie nukentėjusiųjų bauginimo, teigė kad nukentėjusieji turi „atidirbti“ už susivienijimo patirtus nuostolius, kontroliavo juos antroje kelionėje į NorvegijÄ . Taigi teismas nustatė Å¡iuos nusikalstamos veikos požymius: verbavimÄ daryti nusikalstamai veikai, panaudojant apgaulę (tik R.

M. atveju) bei tiesioginius ir netiesioginius grasinimus, pasinaudojant nukentėjusiųjų priklausomumu ir pažeidžiamumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistieji įgyvendino minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ :

75. BK 147 straipsnyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokiÄ naudÄ asmeniui, kuris faktiÅ¡kai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, bÅ«tų iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡iomis į vergijÄ sÄ lygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti arba kitais iÅ¡naudojimo tikslais.

BK 147 straipsnyje nustatyta prekybos žmonėmis veika – tai įvairÅ«s sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, kitoks perleidimas ar įgijimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje žmogaus) ir kurie sudaromi siekiant iÅ¡naudoti tÄ Å¾mogų. Prekybos žmonėmis atveju svarbu, kad su asmeniu yra elgiamasi lyg su daiktu, juo disponuojama kaip preke, varžoma jo laisvė ir valia.

76. Verbavimas kasacinėje praktikoje suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siÅ«lymai) iÅ¡naudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimÄ , vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tÄ Å¾mogų iÅ¡naudoti laisvę varžančios kontrolės sÄ lygomis. Tai iÅ¡ esmės aktyvÅ«s kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valiÄ ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016).

77. Prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei. Asmens valios palaužimo momentas prekybos žmonėmis atvejais atlieka pagrindinį vaidmenį. Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje nustatytas nusikaltimas tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Todėl bÅ«tinas prekybos žmonėmis požymis yra ir jo prieÅ¡ingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavaliÅ¡ku poveikiu nukentėjusiajam, leidžiančiam palenkti Å¡io asmens valiÄ , kontroliuoti ir įtraukti jį į iÅ¡naudojimÄ .

78. Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, pasireiÅ¡kiančia pelnymosi tikslu, t. y. kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitÄ Å¾mogų, žino, kad siekiant kontrolės prieÅ¡ šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu arba sumokama jį kontroliuojančiam asmeniui, siekia, kad Å¡is žmogus bÅ«tų jo ar kitų asmenų iÅ¡naudojamas, arba nors to ir nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, 2K-156-699/2018, 2K-281-489/2019, 2K-13-719/2020).

79. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad T. B., panaudojant apgaulę, esÄ jis kartu su R. M. ir R. P. vykdys trinkelių verslÄ , o vėliau – R. P. pagalba sukuriant bauginančiÄ aplinkÄ ir panaudojant grasinimus, buvo įtrauktas į narkotinių medžiagų prekybÄ bei buvo skatinamas jÄ vykdyti. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad į narkotinių medžiagų verslÄ apgaule ir grasinimais buvo įtrauktas ir T. K., pas kurį Norvegijoje vėliau apsigyveno R.

P.. Teisėjų kolegija Å¡iuo požiÅ«riu nemato pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos taip pat patvirtina ir liudytojų A. A. (kuriÄ T. B. iÅ¡siuntė į LietuvÄ ) bei R. D. (kuriam Norvegijoje T. B. nupasakojo savo situacijÄ ) parodymai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nors nukentėjusiųjų laisvė buvo apribota, nes jie buvo verčiami vykdyti kitų organizuotos grupės narių nurodymus, taip pat ir grasinant ir uždedant „baudas“, tačiau minėtas laisvės suvaržymas nepasiekė tokio intensyvumo, kurį bÅ«tų galima laikyti visiÅ¡ku valios palenkimu ir sistemine asmens kontrole, kas, atsižvelgiant į Å¡io įstatymo istorines iÅ¡takas kaip vergijos uždraudimas, ir sudaro tipinį žmonių prekybos nusikaltimo pavojingumÄ .

Asmens vertimas kažkÄ daryti ar nedaryti, kaip matyti ir iÅ¡ kitų BK straipsnių, susijusių su asmens apsisprendimo laisvės suvaržymu (pvz., BK 146, 148, 181 straipsniai), sistematikos, žmonių prekybos sudėties dar automatiÅ¡kai nepagrindžia. Tiek T. B., tiek T. K. buvo suaugę asmenys, nei materialiu ar visuomeniniu statusu, nei iÅ¡silavinimu, nei fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«kle socialiai pažeidžiamoms grupėms akivaizdžiai nepriklausė. T. B. pasak savo parodymų pirmosios instancijos teisme anksčiau kaip pareigÅ«nas-instruktorius tarnavo specialios parengties policijos kuopoje, buvo treniruotas ir mokėjo elgtis su ginklais.

Bent jau savo bendravimo su minėtais asmenimis pradžioje, kai nukentėjusieji suvokė, kad užsiims nelegaliais dalykais, nukentėjusieji nebuvo tokioje situacijoje, kuriÄ bÅ«tų buvę galima apibÅ«dinti kaip „be iÅ¡eities“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į T. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jį apklausiant BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka (t. 3, b. l. 6–7; 9): po pirmojo susitikimo su F., kai T. B. suprato, apie kÄ eina kalba, R. P. jį įtaigiai įtikinėjo (toliau) dalyvauti narkotinių medžiagų prekyboje, esÄ tai tik derybos, pinigai bus geri, ir T.

B. sutiko. Å eimÄ Ä¯ LietuvÄ nukentėjusysis iÅ¡siuntė tuomet, kai vienas sandoris dėl haÅ¡iÅ¡o nepavyko ir R. P. jam pasakė, kad „papuolėm į bėdÄ â€œ. R. P. neprieÅ¡taravo, kai T. B. jam pasakė, kad daugiau Å¡iais reikalais neužsiims. Be to, T. B. prieÅ¡ grįždamas į LietuvÄ paliko R. P. T. K. telefono numerį, kad R. P. galėtų apsistoti pas pastarÄ jį. AiÅ¡kÅ«s grasinimai prasidėjo vėliau, kai 2015 m. sausį R. M. liepė T. B. surinkti 8000 eurų, kaip ir vėliau, kai jį vertė dar kartÄ keliauti į NorvegijÄ ar kai G.

V. nurodė nukentėjusiesiems, kad reikės „atidirbti“ 30 000 eurų trÅ«kumÄ . Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad T. B. situacija jam nesutrukdė Norvegijoje į narkotinių medžiagų verslÄ Ä¯traukti T. K., o vėliau – R. D.. T. K. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kaip buvo supažindintas su R. P., kaip ir tai, jog T. B. tuo metu jau buvo įtrauktas į minėtÄ veiklÄ (t. 3, b. l. 93). Kad esÄ juos supažindino „R. P. nurodymu“, T. B. nurodė tik pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu dar teigė, jog tai įvyko „natÅ«raliai“, nes T.

K. buvo jo draugas, (t. 3, b. l. 27). Be to, kaip minėta, T. B. prieÅ¡ iÅ¡vykdamas paliko R. P. T. K. telefono kontaktÄ , kad Å¡is galėtų apsigyventi pas pastarÄ jį. Taip pat pastebėtina, kad R. D., sprendžiant iÅ¡ jo ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 156–157) ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, taip pat ir iÅ¡ T. B. parodymų pirmosios instancijos teisme, Lietuvoje kalbinamas keliauti į NorvegijÄ , apie tikrÄ jį kelionės tikslÄ nebuvo informuotas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ byloje esančio „Skype“ programėlės susiraÅ¡inėjimo 2015 m. kovo ir balandžio mėnesiais tarp T.

B. ir R. M. (vardu „tomas mainas“; 2015 m. balandžio 27 d. apžiūros protokolas, t. 3, b. l. 58–72), jie bendrauja pakankamai draugiškai (R. M.: „pasuksim, k... bijo manęs“, šypsenėlė; T. B.: „Tu daug geri lb todėl jom ir nepatinka“, šypsenėlė), nors ir matoma, kad nurodymus duoda R. M. („susitinkam ten kur vakar iki 10“; „4 val ten atlėk prie freso“; „svx ryt reik ant pietų tau paduot 600 ta skola labai reik nepavesk“; „30 min dalėk iki freso“; 2015 m. balandžio 16 d.:

„ok parvezei kapces?“ T. B.: „nieko neparvežiau“; R. M.: „prapi...?“). T. K. įtraukimas į nusikalstamÄ veiklÄ pagal T. B. ir T. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus įvyko tuomet, kai jiems susipažinus R. P. į T. K. automobilį be ceremonijų įmetė narkotines medžiagas (t. 3, b. l. 9–10). Tačiau pagal T. K. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. balandžio 17 d. duotus detalesnius parodymus jų pirmo susitikimo metu R. P. T.

K. tiesiog informavo, kad jie prekiaus narkotinėmis medžiagomis, ir T. K. dėl bendros jo povyzos ir tono nedrįso atsisakyti, o susitikimas, kada R. P. tikrai į automobilį įmetė narkotines medžiagas, įvyko po keleto dienų, kai R. P. ar T. B. telefonu jam liepė nuvažiuoti į OslÄ (t. 3, b. l. 93). Taigi T. K., sutikdamas atvažiuoti, jau turėjo žinoti, koks bus susitikimo tikslas. Be to, T. B. parodė, kad R. P. įtikinėjo T. K. kaip anksčiau ir jį patį (T. B.), ir T. K. „nesugebėjo atsisakyti“ (t. 3, b. l. 10), o T.

K., nors ir parodė, kad R. P. sukÅ«rė bauginančiÄ aplinkÄ , vėlgi teigė, kad jis „pasitikėjo T. B. ir galvojo, kad tiek atlygio klausimai, tiek saugumas yra savaime vėliau normaliai iÅ¡spręstinas klausimas“ (t. 3, b. l. 93), kas rodo, jog esant „normaliai“ įvykių eigai, T. K. galimai nebÅ«tų turėjęs didelių prieÅ¡taravimų taip pat užsidirbti iÅ¡ narkotinių medžiagų verslo. Nors teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti T. K. parodymais, jog R. P., vėliau apsigyvenęs pas jį ir sukurdamas bauginančiÄ atmosferÄ , nukentėjusįjį įklampino į narkotinių medžiagų prekybÄ , labai apsunkindamas galimybes iÅ¡ to iÅ¡eiti, tačiau, kita vertus, nurodo, kad T.

K. nebuvo taip intensyviai grasinama kaip T. B.: 8000 eurų „skola“ buvo „uždėta“ tik pastarajam, dėl antros kelionės į NorvegijÄ R. M. betarpiÅ¡kai grasino tik T. B., o T. K. papasakojo R. M., kaip sulaikė R. P., tačiau į NorvegijÄ važiavo jau lieptas R. M. grasinimais įbauginto T. B., nes „kito kelio nėra“ (t. 3, b. l. 95, 119). Be to, ir T. B., ir T. K. parodė, kad R. P. jiems Norvegijoje tiesiogiai grasinęs nebuvo. Taigi nors T. B. ir T. K. santykiai su nusikalstamo susivienijimo nariais buvo pagrįsti bauginimu, įtraukiant juos į verslÄ ir su laiku sukuriant priklausomumo atmosferÄ , tačiau dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kad nukentėjusieji nebuvo socialiai pažeidžiami, be to, nėra tokių duomenų, jog bent jau veiklos pradžioje juos bÅ«tų įstÅ«mę į beviltiÅ¡kÄ padėtį.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad priklausomumu, pavaldumu, baime, o neretai ir prievarta grįsti santykiai jau savaime yra bÅ«dingi nusikalstamam susivienijimui. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų, pats R. P. savo ruožtu prisibijojo R. M.. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į V. P. parodymus (t. 6, b. l. 151–163), kaip R. M. prieÅ¡ jiems vykstant į IspanijÄ dėl kažkokio „prasižengimo“ smÅ«giavo R. A. G. (nors jis nusikalstamo susivienijimo narys nebuvo).

80. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka vienareikÅ¡miÅ¡kai ir neabejotinai iÅ¡vadai, kad R. M. ir G. V. padarė BK 147 straipsnio 2 dalyje nusikalstamÄ veikÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, Å¡ioje dalyje naikinamas, ir R. M. ir G. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

81. T. B. 8000 eurų civilinis ieškinys pagal nuteistiesiems suformuluotus kaltinimus vertintinas kaip žala, kilusi dėl padarymo nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl ši suma buvo priteistina ne tik iš R. M. ir G. V., bet ir iš E. M. bei M. R., kuriems kaltinimai pagal BK 147 straipsnio 2 dalį pateikti nebuvo. Juo labiau, nei pateiktame kaltinime, nei byloje nėra duomenų, kaip šie asmenys būtų susiję su 8000 eurų išreikalavimu iš T.

B.. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo T. B. ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, T. B. paliekant galimybę teikti ieÅ¡kinį civiline tvarka. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (R. M.) 82. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad R. M. organizavo ginkluotÄ automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimÄ iÅ¡ D.

B. ir, pateikęs T. B. suklastotÄ Å¡io automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (t. 8, b. l. 8), nurodė jį užregistruoti savo arba savo artimųjų vardu. Nors nuteistasis R. M. teigia, kad jis su automobilio pagrobimu niekaip nesusijęs, kad jį pagrobė pats nukentėjusysis T. B., nes Å¡iam skolingas liko su D. R. susijęs asmuo, vardu A., o jis pats tik nurodė T. B. G. V., kaip asmenį, galintį padėti realizuoti minėtÄ automobilį, tokį nuteistojo aiÅ¡kinimÄ paneigia bylos įrodymai.

83. Kaip matyti iÅ¡ bylos, asmenys, betarpiÅ¡kai užvaldę D. B. priklausantį automobilį, nebuvo nustatyti. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teisme perskaitytų nukentėjusiojo D. B. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų, automobilį pagrobę asmenys ieÅ¡kojo D. R. ir pagrobimo metu nurodė, kad jei ras pastarÄ jį, tuomet iÅ¡siaiÅ¡kins ir dėl automobilio (t. 7, b. l. 151–152, 154–156). Å iuos parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo D. B. tėvo liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kad D.

B. jam pasakojo, jog automobilis buvo pagrobtas dėl D. R. skolų. Tuomet A. B. pabandė atgauti automobilį A. K. pagalba, tačiau Å¡is kiek vėliau jam pranešė, kad „žmonės“ dėl D. R. 40 000 eurų skolų už narkotikus automobilio negrÄ Å¾ins (t. 8, b. l. 129–132, t. 26, b. l. 155–156). Kaip jau buvo minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad bÅ«tent nuteistieji, įskaitant R. M., o ne nukentėjusysis T. B. organizavo narkotikų prekybÄ Norvegijoje ir bÅ«tent jiems asmuo, vardu A., liko skolingas už haÅ¡iÅ¡Ä .

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo T. B. parodymais, kad R. M. buvo suinteresuotas A. skola, o jam (T. B.) buvo liepta ieÅ¡koti D. R. kaip „atsakingam“ už skolÄ (kas paaiÅ¡kina ir tai, kad galų gale Å¡iam nukentėjusiajam buvo „pakabinta“ 8 000 eurų skola), bei kad, sužinojęs apie D. R. automobilių verslÄ , R. M. nurodė, jog savo skolÄ atsiims, ir netrukus atvarė T. B. automobilį „Land Rover“ bei nurodė užregistruoti jį savo arba draugės vardu.

Juolab, kad bylos duomenimis yra nustatyta, jog ne tik T. B., bet ir pats R. M. ne kartÄ buvo susiradęs D. R. ir aiÅ¡kinosi su juo dėl A. skolos (liudytojo D. R. parodymai, t. 8, b. l. 110–113, 114–120, duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole, t. 8, b. l. 118–127). Kaip liudytoja apklausta T. B. draugė A. A. taip pat parodė iÅ¡ T. B. sužinojusi, kad automobilį „Land Rover“ jam davė ir liepė užregistruoti savo vardu R. M.. Be to, vėliau ji pati dalyvavo susitikime su G.

V. ir R. M., kurie paėmė jos telefono numerį ir nurodė, kad automobilį reikės nufotografuoti ir parduoti įdėjus skelbimÄ , o T. B. liepė vėl vykti į NorvegijÄ . Vėliau jie atsiuntė kažkokius asmenis (nustatyta, kad vienas jų buvo G. V. draugas T. P.), kurie automobilį nufotografavo ir sakė, kad reikia bandyti jį kažkam perraÅ¡yti. Å i liudytoja taip pat nurodė, kad T. B. liepė jai tų asmenų klausyti, neprieÅ¡tarauti (t. 25, b. l. 107–109). A. A. parodymus patvirtina ir liudytojas T.

P., kuris nurodė, kad fotografuoti automobilio nuvažiavo G. V. praÅ¡ymu, susitikimo metu liudytoja savo intereso dėl pardavimo nerodė (t. 25, b. l. 147). Be to, iÅ¡ bylos matyti, kad nukentėjusiojo D. B. tėvui A. B. pabandžius atgauti pagrobtÄ automobilį A. K. pagalba, bÅ«tent R. M. buvo iÅ¡kviestas E. M. pasiaiÅ¡kinti Å¡iam dėl pagrobto automobilio. Taigi aptarti vienas kitÄ papildantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad automobilio pagrobimÄ organizavo ne kas kitas, bet bÅ«tent nuteistasis R. M., kuris surado D.

R. automobilių verslÄ ir nusprendė dėl skolos už haÅ¡iÅ¡Ä paimti automobilį, tuo tarpu nukentėjusysis T. B. minėtu automobiliu disponavo tik tiek, kiek jam leido Å¡io turto pagrobimÄ organizavęs R. M..

84. Nors nuteistojo R. M. gynėjo prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas H. N., analogiškai kaip ir nuteistasis R. M., nurodė, kad T. B. jam pasakojo, jog automobilį pasiėmė jis pats už skolas (t. 34, b. l. 57–60), teisėjų kolegija ir šių liudytojo H. N. parodymų nelaiko patikimais. Pirma, H. N. pats nurodė, kad T. B. jam nekonkretizavo, kaip visureigis pas jį atsidūrė. Antra, liudytojas parodė, kad nei su T. B., nei su R. M. daug bendrų reikalų neturėjo, T.

B. jam esÄ tiekė heroinÄ , o jis pats yra remontavęs senÄ T. B. automobilį. Tokiu atveju lieka nepaaiÅ¡kinama, kodėl T. B. turėjo H. N. pasakoti padaręs plėšimÄ . Abejonių liudytojo patikimumu kelia ir jo nurodytas kitas epizodas, esÄ T. B., panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , buvo apiplėšęs kitÄ narkotikų prekeivį ir iÅ¡ pastarojo atimtas narkotines medžiagas pardavinėjo H. N., juolab, kad, kaip minėta, savo byloje, kurioje yra nuteistas už heroino laikymÄ 2014–2015 metais, H.

N., nurodydamas narkotikų tiekėjus, T. B. neminėjo. Tuo tarpu nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybę, kad T. B. telefone buvo rasta 2015 m kovo 25 d. žinutė „keitimas į Land Rover Discovery 2.7 dyzelis 2006 m. domina?“ (t. 3, b. l. 45), paaiÅ¡kina T. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jam, be kita ko, buvo liepta iÅ¡keisti šį automobilį į kitÄ .

85. Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog R. M. padarė BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje (M. A.) 86. Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė jį pagal BK 146 straipsnio 2 dalį naudojant smurtÄ neteisėtai atėmus laisvę T. B. ir T. K.. Pasak apelianto, T. B. parodymai nepatvirtina, kad jis smurtavo pastarojo atžvilgiu; tokių duomenų nepateikia ir įvykio vietoje užfiksuotų pokalbių stenograma bei vaizdo įraÅ¡as. M. A. taip pat cituoja T. B. parodymus, kad patalpinus pastarÄ jį į automobilį, M. A. sėdėjo savo pusėje, nieko nedarė ir tylėjo.

87. Kitaip negu teigiama skunde, apygardos teismas teisingai nustatė M. A. kaltę pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

88. Nukentėjusysis T. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. M. užsimojo smÅ«giuoti jam į veidÄ . Tuomet kažkas pribėgo jam iÅ¡ nugaros, pargriovė ant žemės, privažiavus automobiliui atsidarė durys, gale sėdėjo E. M., už vairo I. S., kurio jis anksčiau nebuvo matęs. T. B. nuo gatvės į maÅ¡inÄ tempė M. A. ir R. M.. Spardė, trypė kaip tik galėjo. E. M. iÅ¡ galo rėkė, kad jį pjautų, subadytų, kad lengviau įsitempti į maÅ¡inÄ . R. M. iÅ¡sitraukė pistoletÄ , įrėmė į galvÄ nukentėjusiajam, sakė sėsti į maÅ¡inÄ . Pamatęs ginklÄ nukentėjusysis iÅ¡sigando, E. M. jį už kaklo įsitempė į maÅ¡inÄ . Kairėje pusėje atsisėdo M. A., jis nieko nedarė ir nekalbėjo. T. B. mušė R. M. ir, kaip jis spėja, už nugaros M. A. (t. 25, b. l. 89–97).

89. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad jį mušti pradėjo R. M., tuomet jam iš už nugaros privažiavo automobilis, iš kurio iššoko dar du vyrai, kurių jis neįžiūrėjo, ir padėjo R. M. jį mušti (t. 4, b. l. 13–15).

90. Byloje nėra ginčo, kad M. A. kartu su E. M., M. R. ir I. S. pastarojo vairuojamu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į įvykio vietÄ , kurį laikÄ stebėjo nukentėjusiųjų pokalbį su R. M. ir G. V., ir tuomet privažiavo artyn. I. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis privažiavęs neiÅ¡lipo, bet liko sėdėti prie automobilio vairo, tuomet į automobilį įgrÅ«do T. B.. Å iuos I. S. parodymus teisme patvirtino ir nukentėjusysis T. B..

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo T. K. bei nuteistųjų I. S. ir M. R. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, M. R., atvykęs į susitikimo vietÄ , ėmėsi T. K. ir kartu su G. V. įsodino jį į automobilį „Opel Zafira“. Taigi kiti du vyrai, padėję R. M. smurtauti prieÅ¡ T. B. ir patalpinti pastarÄ jį į automobilį „Mazda 6“, galėjo bÅ«ti tik E. M. ir M. A.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu M. R. parodė, kad jam kartu su G. V. užsiimant T. K., visi kiti smurtavo prieÅ¡ kitÄ ant žemės nukritusį nukentėjusįjį, buvo daug riksmo, paskui į automobilį atbėgo R.

M. (t. 21, b. l. 97). Pirmosios instancijos teisme M. R. jau nurodė Å¡io smurto nematęs, bet parodymų keitimo paaiÅ¡kinti negalėjo, tik nurodė, esÄ protokole jie neteisingai užraÅ¡yti, o protokolÄ jis pasirašė streso bÅ«senoje. Teisėjų kolegija nemato priežasčių nesivadovauti Å¡iais jo pirminiais parodymais, nes jų turinys riÅ¡lus, detalus, M. R. protokole savo paraÅ¡u patvirtino, kad šį procesinį dokumentÄ skaitė ir kad jo parodymai užfiksuoti teisingai. Be to, Å¡iuos jo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos 2015 m. 2015 m. balandžio 30 d. slapto sekimo pažymos Nr. 20-IL-47277, kurioje užfiksuotas slaptas sekimas 2015 m. balandžio 24 d. prie PC „Molas“, (t. 4, b. l.

61) matyti, kad įvykio metu visi nuteistieji nukentėjusiųjų grobimo veiksmuose buvo aktyvÅ«s. Nuteistasis M. A. skunde nurodo, kad pažymoje nurodytos aplinkybės, t. y. kad jie visi mušė T. B., o po to M. A., E. M. ir I. S. sumuÅ¡tÄ T. B. nutempė į automobilį, prieÅ¡tarauja vaizdo įraÅ¡ui prie Å¡ios pažymos, ir kad jame nesimato, kad jis bÅ«tų atlikęs tokius veiksmus, t. y. mušęs nukentėjusįjį, tempęs jį į automobilį. Tačiau minėtame vaizdo įraÅ¡e apskritai nesimato, kas tiksliai vyko prie staigiai privažiavusio I.

S. vairuojamo automobilio „Mazda“, nes filmavimo kameros laukÄ užstojo namo kampas. Todėl minėtas vaizdo įraÅ¡as sekimo pažymoje nurodytų aplinkybių, kÄ stebėjo pareigÅ«nai, savaime nei patvirtina, nei paneigia. Papildomai pastebėtina, kad bylos duomenys (nuteistųjų parodymai, iÅ¡ UAB „Statoil“ ir UAB „Group“ Islandijos pl. 61c, 69b paimti vaizdo įraÅ¡ai, t. 5, b. l. 75–100) patvirtina, jog dar iki susitikimo su T. B. ir T. K. prie PC „Molas“ nuteistieji susitikinėjo „Statoil“ degalinėje, taip pat prie Karmėlavos, kur ir turėjo įvykti susitikimas su nukentėjusiaisiais, tačiau pastarieji ten vykti atsisakė ir nurodė kitÄ susitikimo vietÄ , t. y. , prie PC „Molas“.

Be to, nuteistieji į susitikimo vietÄ atvyko trečiųjų asmenų vardu registruotais automobiliais, prieÅ¡ tai M. A. ir I. S. savo asmens dokumentus paliko E. M. automobilyje (automobilio „Audi A8“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolas, t. 5, b. l. 15–29). Tai rodo, kad nuteistieji susitikimÄ planavo iÅ¡ anksto, derino savo veiksmus, be to, į jį atvyko ginkluoti. Å ių duomenų visuma paneigia M. A. parodymus, kad jis prie PC „Molas“ G. V. praÅ¡ymu atsirado daugiau mažiau atsitiktinai, be jokio iÅ¡ankstinio tikslo, ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio tik paėjo du metrus ir nieko nedarė.

Dėl minėtų priežasčių M. A. dalyvavimo pagrobiant T. B. nepaneigia ir skunde cituojami Å¡io nukentėjusiojo parodymai, kad automobilyje nuteistasis tik sėdėjo ir nieko nedarė. Kadangi, pasak T. B., pagrindinį vaidmenį tramdant besiprieÅ¡inantį nukentėjusįjį automobilyje perėmė E. M., šį užsmaugdamas, M. A. galėjo apsiriboti pasyvesne role, saugodamas T. B. iÅ¡ kitos pusės, kad nepabėgtų. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad bendrininkaujant visi bendrininkai neprivalo veikti „kaip vienas“ ir atlikti tapačius veiksmus – esant bendrai tyčiai jiems inkriminuojami ne tik jų pačių, bet ir kitų bendrininkų indėliai į nusikalstamos veikos padarymÄ .

Dėl minėtų priežasčių M. A. yra atsakingas ir už T. K. laisvės atėmimÄ , nors tiesioginių veiksmų pastarojo atžvilgiu, kaip teisingai nurodo skunde, ir neatliko. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje (M. A.) 91. Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai nuteistas už neteisėtÄ Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų įgijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , nes vien tik ginklo radimas automobilyje, kuriuo vyko ir jis, neįrodo jo tyčios. Pistoletas „Baikal“ jam nepriklausė, tai teisme patvirtino nuteistasis I.

S., pripažinęs, kad Å¡is ginklas yra jo. Pasak nuteistojo, vien tik odorologinio tyrimo rezultatais taip pat negali bÅ«ti konstatuota, kad asmuo dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , o jokių kitų jo kaltę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, specialisto iÅ¡vada, pateikta atlikus odorologinį tyrimÄ , neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl teismas ja vadovavosi nepagrįstai, taip pat tinkamai neįvertino, kad iÅ¡vada yra tik tikėtina. Tai, kad iÅ¡ jo paimtoje striukėje su pirÅ¡tinėmis buvo rasta šūvio pėdsakų dalelių, jo kaltės taip pat nepatvirtina, nes Å¡iuos daiktus jis įsigijo maždaug prieÅ¡ savaitę iki įvykio.

Be to, jei jis bÅ«tų rankose laikęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡alia sėdėjęs nukentėjusysis T. B. bÅ«tų matęs pas jį esantį ginklÄ .

92. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. 2015 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje salono dalyje tarp sėdynių rastas pistoletas „Baikal“ su duslintuvu. Nuo jo buvo nuimti kvapai, kurie patalpinti į stiklainį. Automobilyje taip pat buvo rasta 42 Å¡oviniai ir, kaip matyti iÅ¡ nuotraukos, dėžutėje telpa 50 vienetų Å¡ovinių, iÅ¡imti 8 Å¡oviniai, o pistoleto „Baikal“ dėtuvėje sudėti taip pat 8 Å¡oviniai (t. 4, b. l. 81–103).

93. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. birželio 17 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(2960)-IS1-4092 nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas, užduotyje pavadintas „Baikal“, yra savadarbis Å¡aunamasis ginklas, pritaikytas Å¡audyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ (sinonimai – 9x17 mm, .380 Auto) Å¡oviniais. Pistoletas pagamintas savadarbiu bÅ«du perdirbant Rusijos pramonės gamybos dujinį pistoletÄ â€žIZH-79-8“, kuriam buvo pakeistas vamzdis, grÄ Å¾inamoji spyruoklė bei atlikti kiti tiriamojoje dalyje paminėti konstrukciniai pakeitimai.

Šis savadarbis šaunamasis ginklas priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Pistoletas pateiktoje būklėje yra iš dalies tinkamas šaudyti. Šio ginklo numeris yra nutrintas. Prie pistoleto pritvirtintas objektas yra savadarbis šaunamojo ginklo duslintuvas, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams. Tirti pateikti 50 vienetų šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpieji „Browning“ (sinonimai – 9x17 mm, .380 Auto) šoviniai, kurie yra šaudmenys. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro pistoletų bei iš kai kurių modelių pistoletų kulkosvaidžių.

Šiais šoviniais taip pat galima šaudyti iš tirti pateikto pistoleto (t. 4, b. l. 126–136).

94. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvoje draudžiami A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat bet kokie savadarbiai Å¡aunamieji ginklai. Å io įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad tik leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti konkrečius leidime nurodytus ginklus ir jiems skirtus ginklų priedėlius, Å¡audmenis, jų dalis. Taigi automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas pistoletas yra savadarbis ginklas, kurio apyvarta draudžiama, o rasti 50 vienetų Å¡audmenų bÅ«tų vertinami kaip leistini tik tuo atveju, jeigu jie bÅ«tų įgyti asmens, turinčio atitinkamÄ leidimÄ .

95. Nors nuteistieji M. A. ir I. S. teigia, kad ginklas ir Å¡audmenys priklauso pastarajam, ne M. A., apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokia nuteistųjų versija yra paneigta byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina ne I. S., o M. A. disponavimÄ minėtu ginklu, duslintuvu ir Å¡audmenimis.

96. Iš byloje esančio 2016 m. gegužės 9 d. vaizdo įrašų, paimtų iš UAB „Statoil“, Islandijos pl. 61c, UAB „Group servis“, Islandijos pl. 69, ir autoserviso Kaune, Islandijos pl. 69b, apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. balandžio 24 d. E. M., R. M., M. R., I. S. ir M. A. susitiko „Statoil“ degalinėje, esančioje Islandijos pl. 61, Kaune. Apie 11.36 val. visi išvyko automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve užfiksuota, kad I. S. iš garažų masyvo išvyko automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 75–100).

97. Jau pirmiau minėta 2015 m. balandžio 30 d. slapto sekimo pažyma Nr. 20-IL-47277 patvirtina, kad į susitikimÄ su nukentėjusiaisiais T. B. ir T. K. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko M. A., I. S., M. R. ir E. M. (t. 4, b. l. 60–68).

98. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. 140-1-(00045)-IS1-11 konstatuota, kad tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame 2015 m. balandžio 24 d. adresu Topolių g. 18 Kaune, iš automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo pistoleto „Baikal“ yra M. A. kvapas. Ant minėto pistoleto E. M., I. S., M. R. kvapo rasta nebuvo (t. 4, b. l. 172–176).

99. Asmens kratos protokole užfiksuota, kad pas M. A. rastas ir paimtas peilis ruda rankena, taip pat juodos spalvos pirÅ¡tinės ir striukė, geltonos spalvos grandinėlė (t. 17, b. l. 37). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gegužės 17 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-856(16) nustatyta, kad ant tyrimui pateiktos M. A. striukės ir pirÅ¡tinių yra kelių rūšių šūvio pėdsakų dalelių (t. 4, b. l. 119–121). 100. Lietuvos apeliaciniame teisme apklausta specialistė A. Verseckaitė parodė, kad ji Å¡ioje byloje pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-1-(00045)-IS1-11 (t. 4, b. l. 172-176) ir jÄ tvirtina.

Specialistė detaliai paaiÅ¡kino, kaip atlieka odorologinį tyrimÄ ir nurodė, kad Å¡iuo atveju buvo tiriami keturių asmenų kvapo pėdsakai, ir visų jų Å¡unys atitinkamomis pozomis nežymėjo, tačiau į vieno asmens kvapÄ reagavo. Dėl Å¡ių priežasčių buvo pateikta tikėtina iÅ¡vada, jog kvapo pėdsake, paimtame 2015 m. balandžio 24 d., adresu Topolių g. 18, Kaune, iÅ¡ automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo pistoleto „Baikal“, yra M.

A. kvapas. Specialistė dar kartÄ pakartojo, kad visi Å¡unys, panaudoti tikrinant konkretų kvapo pėdsakÄ , savo signalinėmis pozomis reagavo į tÄ objektÄ , tačiau nesignalizavo tvirtai – prie to objekto nesisėdo. Pažymėjo, kad dėl nuteistųjų E. M., I. S. ir M. R. galimų kvapo pėdsakų buvo duotos kategoriÅ¡kai neigiamos iÅ¡vados, nes Å¡unys visiÅ¡kai nereagavo į tuos objektus. PaaiÅ¡kino, kad jeigu kvapas nuo pistoleto „Baikal“ buvo paimtas tÄ pačiÄ dienÄ , kai atsitiko įvykis, tai duoda aukÅ¡tesnio patikimumo pėdsakÄ , nes metalas, skirtingai nei plastikas, gerai sugeria ir labai gerai atiduoda kvapÄ , todėl nuo jo labai gerai nuimti kvapus, t. y. jis labai lengvai atiduoda kvapo molekules kvapo sugėrikliui (t. 34, b. l. 55–57). 101.

Kita vertus, pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad odorologinio tyrimo rezultatai dėl tokio tyrimo specifikos negali būti vieninteliu ir asmens kaltę lemiančiu įrodymu. Be to, tyrimo išvada nėra kategoriška. Taip pat ir ant M. A. rūbų rastos šūvių dalelės neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl minėto pistoleto „Baikal“ priklausomybės nuteistajam. Pirma, jau pačioje specialisto išvadoje ant rūbų rastų šūvio dalelių kiekis nėra traktuojamas kaip reikšmingas (t. 4, b. l. 121).

Antra, kontaminacija dalelėmis galėjo atsirasti ir kitais bÅ«dais negu bÅ«tent disponavimas minėtu ginklu (nors paties nuteistojo versijÄ , esÄ Å¡Å«vio dalelės ant striukės galėjo atsirasti anksčiau, iki jis Å¡iÄ striukę įsigijo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bendrÄ Ä¯vykių kontekstÄ â€“ ginkluotÄ nukentėjusiųjų grobimÄ â€“ atmeta kaip gynybinę). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esama pakankamai duomenų, kurie patvirtina M. A. atsakomybę dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamuoju ginklu ir Å¡audmenimis, buvusiais ginklo apkaboje.

Bylos duomenimis automobilyje, kuriuo buvo vežamas pagrobtas T. B., vairuotojo vietoje sėdėjo I. S., o galinėje sėdynėje T. B. iš šonų – M. A. ir E. M.. Byloje nėra ginčo, kad I. S. ir E. M. šaunamuosius ginklus turėjo prie savęs, kuriuos jau lauke paėmė pareigūnai. Trečias ginklas, t. y. minėtas savadarbis pistoletas „Baikal“ su savadarbiu duslintuvu, kartu su šoviniais buvo rastas automobilyje tarp priekinių sėdynių. Nustatyti BK 253 straipsnyje numatyto neteisėto disponavimo ginklu ar šaudmenimis požymiams nėra svarbu, kam šis ginklas ar šaudmenys priklauso nuosavybės teise, todėl I.

S. parodymai, esÄ ginklÄ Ä¯gijo jis, Å¡iame kontekste apskritai nėra aktualÅ«s. Tipinį Å¡ios veikos pavojingumÄ lemia nustatymas aplinkybės, ar asmuo ginklÄ (Å¡audmenis) galėjo naudoti kaip savo. Kadangi rastas pistoletas su Å¡audmenimis dėtuvėje buvo gabenamas tarp automobilio sėdynių, vadinasi, Å¡is ginklas minėto pagrobimo scenarijuje ten gulėjo su tikslu, esant reikalui, bÅ«ti panaudotas bet kurio iÅ¡ nuteistųjų, bet, visų pirma, paties M. A., kadangi kiti bendrininkai, kaip minėta, ginklus jau turėjo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta I. S. parodymus, esÄ jis šį pistoletÄ vežėsi automobilyje tik norėdamas jį kartu su draugais iÅ¡bandyti: ginklas buvo rastas ne Å¡audykloje ar panaÅ¡ioje vietoje, o nukentėjusiųjų smurtinio pagrobimo metu, kitiems bendrininkams taip pat bÅ«nant ginkluotiems ir tuos ginklus panaudojant grasinimams. Be to, prie pistoleto buvo primontuotas savadarbis duslintuvas, kas taip pat nepaaiÅ¡kinama esÄ planuotu nesklandaus mechanizmo iÅ¡bandymu. Dėl tų pačių priežasčių atmestinas ir nuteistojo M.

A. argumentas, kad nukentėjusysis T. B. jo rankose Å¡aunamojo ginklo nematė, nes ginklo bei Å¡audmenų gabenimas ir laikymas esant galimybei jais naudotis kaip savo, byloje yra neabejotinai nustatyti. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis T. B. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė prie rankinio stabdžio matęs padėtÄ ginklÄ . Todėl byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl M. A. atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtÄ Å¡aunamojo ginklo ir jame buvusių Å¡audmenų laikymÄ bei gabenimÄ .

Tačiau kadangi byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis M. A. šį ginklÄ ir įgijo, minėta aplinkybė iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies Å¡alinama. IÅ¡ nuosprendžio taip pat Å¡alinama aplinkybė, kad M. A. neteisėtai gabeno ir laikė automobilio priekinėje panelėje esančioje daiktų dėtuvėje rastus 42 vnt. Å¡ovinius, nes, kaip minėta, liko nepaneigta, jog kartu su ginklu ir Å¡ie nuosavybės teise priklausė I. S., o betarpiÅ¡kai disponuoti Å¡iais Å¡oviniais, taigi juos gabenti ir laikyti, pagrobimo metu galinėje automobilio vietoje sėdintis M.

A. negalėjo. Dėl nukentėjusiojo T. B. apeliacinio skundo 102. Nukentėjusysis T. B. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (t. 24, b. l.

50) ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, visiÅ¡kai tenkinti jo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl 38 258,19 Eur žalos atlyginimo ir 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 8 250 Eur, perduotus saugoti į depozitinę sÄ skaitÄ , perduoti jam padarytai turtinei žalai atlyginti. 103. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 8 258,91 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl nuteistųjų neteisėtos veikos prarado sveikatÄ , dėl pavojaus savo bei artimųjų gyvybės ir sveikatos patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo gydomas VÅ Ä® Respublikinėje Kauno ligoninėje (t. 24, b. l. 50). Duodamas parodymus teisme nukentėjusysis T. B. paaiÅ¡kino, kad dėl visų Å¡ioje byloje nagrinėjamų įvykių jam sutriko sveikata, dėl ligos jis negali dirbti, be to, patiria nepatogumų dėl valstybės jam skirtos apsaugos, yra priverstas nuolat keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ (t. 25, b. l. 89–97).

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo T. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir solidariai iÅ¡ nuteistųjų R. M., E. M., M. R. ir G. V. priteisė 8 000 Eur turtinei žalai atlyginti, o solidariai iÅ¡ R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo T. B. parodymais dėl jam priklausančių 8 000 Eur užvaldymo, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkino, o dalyje dėl 258,91 Eur iÅ¡laidų vaistams ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad nukentėjusysis nepateikė jokių Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų.

Teismas taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo T. B., kaip ir nukentėjusiojo T. K., reikalavimas dėl neturtinės žalos yra aiÅ¡kiai per didelis, neturtinės žalos dydis, atitinkantis jo patirtus iÅ¡gyvenimus, yra 5 000 eurų. 104. Apeliaciniame skunde T. B. nurodo, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįvertino jo patirtų iÅ¡gyvenimų, nepagrįstai iÅ¡teisinęs kaltinamuosius pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo iÅ¡vadai, kad byloje nepakanka duomenų, kurie leistų neabejotinai nustatyti kaltinamųjų tyčiÄ nužudyti nukentėjusiuosius.

Vertinant byloje surinktus duomenis, susitikimo tikslas buvo įbauginti nukentėjusiuosius, verčiant juos toliau prekiauti narkotinėmis medžiagomis, iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl neva susidariusios skolos. Nors nukentėjusiems buvo grasinama ginklais (pistoletu, peiliu), ir konflikto metu jiems akivaizdžiai kilo pavojus, kad, palaužiant jų pasiprieÅ¡inimÄ , ginklai galėjo bÅ«ti panaudoti, byloje vis dėlto nėra pakankamai duomenų, kad pagrobimo tikslas buvo nužudyti nukentėjusiuosius. Apygardos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad grobimas vyko vieÅ¡oje vietoje, įrankių ar parengiamųjų veiksmų paslėpti nukentėjusiųjų kÅ«nus nustatyta nebuvo, kaip ir nebuvo nustatyta, kad nuteistieji bÅ«tų sutarę nužudymo planÄ .

Todėl byloje liko nepaneigta nuteistųjų versija, jog 2015 m. balandžio 24 d. susitikimo tikslas buvo įbauginti nukentėjusiuosius savanaudiÅ¡kais tikslais. 105. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, teismas nemotyvavo savo sprendimo ir nepakankamai vertino nustatytas bylos aplinkybes. Bylos duomenimis, grobimo metu T. B. atžvilgiu buvo intensyviai smurtaujama, nuteistieji jam grasino pistoletu, pagal užfiksuotÄ pokalbių stenogramÄ vienas jų Å¡aukė „pjauk jį“ (t. 4, b. l. 77), vežant automobilyje E. M., patartas I.

S., besiprieÅ¡inantį nukentėjusįjį prismaugė. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, kad T. B., kaip nurodė ir pats, jautė mirties baimę. Ä® bylÄ yra pateiktas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų Nr. 2015/3292 apie nukentėjusiojo T. B. sveikatos bÅ«klę bei tolesnio gydymo rekomendacijos, iÅ¡ kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 8 d. jam buvo diagnozuotas panikos sutrikimas (ligos kodas F41.0), jis buvo gydomas psichoaktyviais medikamentais ir reabilitacinėmis priemonėmis (t. 24, b. l. 51).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas S. S. paaiškino, kad T. B. susirgo panikos sutrikimu, šio sutrikimo pasireiškimo simptomai – tai baimė, nerimas, kylantys esant ekstremaliai situacijai, vegetacinės sistemos sutrikimai, tokios ligos yra gydomos psichiatrijos skyriuje (t. 24, b. l. 118–119). Taigi dėl aptariamo įvykio metu patirtų išgyvenimų T. B. susirgo panikos sutrikimu, dėl kurio turėjo būti gydomas psichiatrijos ligoninėje. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas.

Tačiau nustatydama žalos dydį, teisėjų kolegija nemato pagrindo priteisti visÄ nukentėjusiojo skunde praÅ¡omÄ sumÄ â€“ 30 000 eurų. Kolegija atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimu nėra ir dėl savo specifikos negali bÅ«ti siekiama visiÅ¡ka restitucija; jos tikslas yra suteikti nukentėjusiajam satisfakcijÄ dėl patirto skausmo bei dvasinių iÅ¡gyvenimų. Be to, nors T. B. akivaizdžiai buvo bauginamas, tačiau, kitaip negu nustatė apygardos teismas, nevertintinas kaip nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis asmuo.

Todėl jam neturtinio pobÅ«džio žala vertintina atsižvelgiant į nuteistųjų smurtu ir grasinimais sukeltus sveikatos sutrikimus bei nepatogumus dėl saugumo keičiant gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgdama į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad 7 000 eurų suma, solidariai priteistina iÅ¡ nuteistųjų, dalyvavusių 2015 m. balandžio 24 d. užpuolime, yra protinga suma neturtinei žalai atlyginti. 106. Teisėjų kolegija pritaria nukentėjusiojo T. B. apeliacinio skundo argumentams, kad apygardos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl iÅ¡laidų vaistams.

Kitaip negu nuosprendyje nurodė apygardos teismas, nukentėjusysis pateikė nerimÄ ir depresijÄ mažinančių vaistų („Spitomin“, „Valdoxan“, „Sertralin“) pirkimo kvitus, patvirtinančius 258,91 Eur dydžio iÅ¡laidas, patirtas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. guodžio 9 d. (t. 30, b. l. 96). Taigi patirtos iÅ¡laidos vaistams už reikalingÄ gydymÄ priteistinos solidariai iÅ¡ žalÄ padariusių nuteistųjų vadovaujantis BPK 109 straipsniu. 107.

Taip pat byloje yra 500,00 eurų sumos pinigų priėmimo kvitas (t. 24, b. l. 52), patvirtinantis, kad nukentėjusysis T. B. patyrė tokio dydžio iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo nuosprendyje nepasisakė ir Å¡io klausimo neiÅ¡sprendė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, minėta iÅ¡laidų advokatui suma pateisinama, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistina iÅ¡ minėtų nuteistųjų. 108.

Nukentėjusysis T. B. apeliaciniame skunde teisingai atkreipė dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo iÅ¡spręstas ir klausimas dėl 2016 m. rugsėjo 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo valdybos nutarimu Kauno AVPK depozitinėje sÄ skaitoje saugomų 8 250 eurų, grynais rastų automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (t. 5, b. l. 11). Å ias pinigines lėšas nukentėjusysis praÅ¡o nukreipti į jam padarytos žalos atlyginimÄ .

Teismas šį praÅ¡ymÄ tenkina iÅ¡ dalies. 109. Kaip matyti iÅ¡ bylos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo E. M. tėvas V. A. M. kreipėsi su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastus pinigus, teigdamas, kad tikrasis automobilio ir jame buvusių pinigų savininkas yra jis pats, o ne sÅ«nus E. M.. Kartu su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti Å¡iuos pinigus V. A. M. į bylÄ pateikė minėto automobilio dokumentų kopijas ir 2015 m. balandžio 23 d. preliminarios Å¡io automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ , sudarytÄ tarp jo ir pirkėjo S. P., kurioje, be kita ko, nurodyta, kad už šį automobilį S. P. jam sumokėjo 7000 eurų avansÄ (t. 6, b. l. 31–39). 110.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. A. M. taip pat parodė, kad jis yra minėto automobilio savininkas, bet jį duodavo pasinaudoti E. M. ar jo žmonai. 2015 m. balandžio 23 d. pavakarę jis kaip įprastai davė sÅ«nui automobilį. Automobilio salono daiktadėžėje buvo avansu grynais už automobilį gauti 7 000 eurų, įdėti į maiÅ¡elį. Å iuos pinigus iÅ¡imti pamirÅ¡o, kitÄ dienÄ prašė tai padaryti E. M. žmonos R. M. (t. 6, b. l. 19–20). Apie tai, kad automobilyje buvo minėti V.

A. M. pinigai, nurodė girdėjusi ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta E. M. sutuoktinė R. M. (t. 6, b. l. 5). Teisėjų kolegija minėtus parodymus dėl pinigų priklausomybės V. A. M. atmeta. Nors pagal pateiktus dokumentus automobilį pirko ir draudė V. A. M., tačiau, kolegijos vertinimu, automobilyje rastų pinigų savininkas buvo E. M.. Pirmosios instancijos teisme Å¡is nuteistasis parodė, kad automobilis „Audi A8“ priklausė jam, jis juo kartais naudojosi. Be to, pagal jo parodymus, prieÅ¡ vykstant į susitikimÄ prie PC „Molas “, E. M. pasakė savo bendrams, kad su savo maÅ¡ina važiuoti nenori, nes jau buvo jÄ pardavęs, avansÄ paėmęs. Nuteistasis M.

R. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad automobilis „Audi A8“ priklausė E. M.. Kadangi E. M. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, M. R. jį vežiodavo būtent šiuo automobiliu. Jokių aplinkybių, kad automobilis buvo skolinamas iš E. M. tėvo, M. R. nenurodė. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad policijai sulaikius nuteistuosius po įvykio prie PC „Molas“, automobilio raktelis buvo rastas pas M. R.. (2015 m. balandžio 24 d. M. R. asmens kratos protokolas, t. 21, b. l. 76).

Be to, pagal 2015 m. balandžio 24 d. įvykio apžiÅ«ros protokolÄ (t. 5, b. l. 1–4), grynieji pinigai buvo rasti ne automobilio daiktadėžėje įvynioti į maiÅ¡elį, kaip kad teigė V. A. M., bet bagažinėje, kelioniniame krepÅ¡yje „Adidas“, tarp asmeninių E. M. daiktų, perriÅ¡ti gumele. Papildomai pastebėtina, kad automobilyje įvairiose vietose buvo rasta daug palaidų daiktų, priklausiusių E. M. (mobilieji telefonai, kortelės, įvairÅ«s pasai, pažymėjimai, narkotinių medžiagų tabletės (2015 m. liepos 14 d. specialisto iÅ¡vada, t. 5, b. l. 58–59) ir t. t.), o tai tik dar kartÄ paneigia V.

A. M. aiÅ¡kinimÄ , kad automobilis priklausė jam, o E. M. tik kartas nuo karto jį skolinosi, ir patvirtina, kad faktinis Å¡io automobilio, kaip ir jame buvusių daiktų bei pinigų savininkas buvo E. M., ir, jeigu nuteistasis automobilį tikrai rengėsi parduoti, tai buvo daroma jo sÄ skaita. 111. Kaip jau minėta, Å¡ioje byloje nukentėjusysis T. B. yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, kuris tenkintas iÅ¡ dalies, civilinį ieÅ¡kinį yra pareiÅ¡kęs ir nukentėjusysis T. K., jo ieÅ¡kinys taip pat tenkintas iÅ¡ dalies.

BPK 116 straipsnis įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, prokurorÄ ir teismÄ imtis priemonių galimam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam priklausantį turtÄ ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Å iuo konkrečiu atveju nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtoms E. M. piniginėms lėšoms nebuvo taikytas. Kita vertus, tai neužkerta kelio priemonių, reikalingų byloje pareikÅ¡tiems civiliniams ieÅ¡kiniams užtikrinti, imtis apeliacinės instancijos teismui, bylÄ nagrinėjančiam ir pagal nukentėjusiojo, byloje pareiÅ¡kusio civilinį ieÅ¡kinį, apeliacinį skundÄ .

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į nukentėjusiesiems T. B. ir T. K. solidariai iÅ¡ nuteistųjų priteistas sumas padarytai turtinei ir neturinei žalai atlyginti, ir siekiant Å¡iuos ieÅ¡kinius užtikrinti, E. M. skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 8 250 eurų, kurie buvo rasti automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurie Å¡iuo metu saugomi Kauno AVPK depozitinėje sÄ skaitoje. Å i procesinė prievartos priemonė taikytina iki bus atlyginti minėti civiliniai ieÅ¡kiniai.

Dėl paskirtų bausmių 112. E. M. padarė penkis tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui, žmogaus laisvei, taip pat nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis), apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) ir nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) kategorijoms.

Nuteistasis buvo aktyvus nusikaltimų padaryme (nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir vadovavimas jam, vykdant nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, taip pat neteisėtÄ laisvės atėmimÄ ), be to, labai sunkÅ«s nusikaltimai buvo daromi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio valstybės teritorijoje. Bylos duomenimis, nuteistasis praeityje buvo nusikaltęs (t. 19, b. l. 54–99). Jis turi Å¡eimÄ (t. 19, b. l. 48), nusikaltimų padarymo metu dirbo (t. 19, b. l. 49).

Už paramÄ gavęs padėkos raÅ¡tus nuo Ukrainos Autokefalinės stačiatikių cerkvės, teigiamai vertintas Kauno tardymo izoliatoriaus, kur buvo ne kartÄ skatinamas už dalyvavimÄ Ä¯vairiose veiklose (t. 30, b. l. 54–57; 58–66). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 113. R. M. padarė Å¡eÅ¡is tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui, žmogaus laisvei, nuosavybei, valdymo tvarkai, taip pat nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis), sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 3 dalis), apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) ir nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) kategorijoms.

Bylos duomenimis, R. M. ir praeityje jau buvo ne kartÄ nusikaltęs, taip pat ir užsienio valstybėje, jis teistas už įvairias tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat vieÅ¡ajai tvarkai, teisingumui ir kt. (t. 15, b. l. 102–148). R. M. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus (nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas jam ir dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdant nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat prekybÄ Å¾monėmis, neteisėtÄ laisvės atėmimÄ , plėšimÄ ), labai sunkÅ«s nusikaltimai buvo vykdomi kelių valstybių teritorijose.

R. M. nusikaltimų padarymo metu nedirbo (t. 15, b. l. 149–151; 152), 2017 m. susituokė (t. 30, b. l. 50). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 114. G. V. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui ir žmogaus laisvei, taip pat nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis) kategorijoms.

Bylos duomenimis, G. V. ir praeityje buvo nusikaltęs, taip pat ir užsienio valstybėje, jis teistas už įvairius nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai (t. 16, b. l.  189–195; t. 17, b. l. 9–31). G. V. turi nepilnametę dukrÄ (t. 17, b. l. 2–8), 2016 m. susituokė (t. 30, b. l. 49), nusikaltimų padarymo metu dirbo (t. 17, b. l. 1). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 115. M. A. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui, žmogaus laisvei ir nusikaltimÄ , susijusi su disponavimu Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) kategorijoms.

Bylos duomenimis, M. A. ir praeityje ne kartÄ buvo nusikaltęs, taip pat ir užsienio valstybėje, jis teistas už veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti (t. 18, b. l. 18–23), be to, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs visos nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu. M. A. turi Å¡eimÄ , nepilnamečių vaikų, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, teigiamai įvertintas Kybartų pataisos namų, pagal 2018 m. gruodžio 27 d. atliktÄ OASys vertinimÄ pakartotinio teistumo rizika vidutinė (t. 17, b. l. 70–72; t. 18, b. l. 24–26; t. 30, b. l. 51–53; t. 33, b. l. 207–209).

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 116. I. S. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui, žmogaus laisvei ir nusikaltimÄ , susijusi su disponavimu Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) kategorijoms. Bylos duomenimis, I.

S. neteistas (t. 20, b. l. 103–105), turi Å¡eimÄ , nusikaltimų padarymo metu, taip pat Å¡iuo metu dirba, ankstesnėje darbovietėje teigiamai charakterizuotas (t. 19, b. l. 146–147; 148–149; t. 20, b. l. 78; t. 24, b. l. 5; 9–12; t. 33, b. l. 152–158). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 117. R. A. G. padarė vienÄ nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis, 260 straipsnio 3 dalis).

Nusikaltimas padarytas veikiant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių teritorijoje, be to, nusikalstamo susivienijimo, kurio nariu pats nebuvo, naudai. Bylos duomenimis, R. A. G. praeityje teistas, taip pat ir užsienio valstybėje (t. 21, b. l. 44–61). Jis iÅ¡situokęs, nusikaltimo padarymo metu ir Å¡iuo metu dirba (t. 21, b. l. 62; 66–69; t. 34, b. l. 145–146). Nuteistasis turi įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant onkologinę ligÄ (t. 20, b. l. 180–181; t. 35, b. l. 86–88; 113; 138–139).

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 118. M. R. padarė tris tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus visuomenės saugumui, žmogaus laisvei ir valdymo tvarkai, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 2 dalis) kategorijoms. Bylos duomenimis, M. R. praeityje neteistas (t. 21, b. l. 190), nevedęs, bet turi nepilnametę dukrÄ , nusikalstamos veikos padarymo metu ir vėliau dirbo, darbovietėje teigiamai charakterizuotas (t. 21, b. l. 155–156; 193; 157–158; 163; t. 30, b. l. 83–85).

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kitaip, negu teigiama M. R. apeliaciniame skunde, pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo apygardos teismas pagrindo neturėjo, nes nuteistasis veikÄ pripažino, tačiau dėl jos nesigailėjo. 119. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas laikėsi BK 41, 54 straipsniuose numatytų bausmės skyrimo pagrindų, ir už nuteistųjų nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, ir apeliacinė instancija patikrina, ar Å¡ios diskrecijos ribos nebuvo peržengtos, t. y., ar nuteistajam nebuvo paskirta aiÅ¡kiai per griežta ar per Å¡velni bausmė. Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ Ä¯vertinus ir sumažėjusiÄ kaltinimo M. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį apimtį, taip pat kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Apygardos teismas, skirdamas bausmes, taip pat atsižvelgė ir į ilgÄ proceso trukmę. Tačiau kolegija pritaria M. R. apeliacinio skundo argumentui, kad teismas jam paskyrė pernelyg griežtÄ bausmę už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ : M. R. anksčiau nebuvo teistas, be to, byloje nėra duomenų, kad suklastotÄ vairuotojo pažymėjimÄ jis bÅ«tų panaudojęs. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė mažintina iki trijų mėnesių.

Tuo tarpu, kitaip negu teigiama I. S. ir M. R. apeliaciniuose skunduose, teismas jiems paskyrė teisingas bausmes už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 146 straipsnio 2 dalyje, o I. S. – ir už veikÄ , numatytÄ 253 straipsnio 1 dalyje: nukentėjusiųjų pagrobimas prie PC „Molas“ buvo smurtinis, intensyvus, naudojant ginklus vykdomas rizikuojant nukentėjusiųjų gyvybe ir sveikata. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant bendrai tyčiai asmenims yra inkriminuojami ne tik jų pačių, bet ir kitų bendrininkų indėliai į nusikalstamos veikos padarymÄ .

Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo I. S. apeliaciniame skunde, Å¡io nuteistojo vaidmuo nukentėjusiųjų pagrobime nebuvo pagrindinis, tačiau kolegijos vertinimu anaiptol ne antraeilis: nors I. S. smurto veiksmuose betarpiÅ¡kai nedalyvavo, tačiau vairavo automobilį, kuriuo buvo atgabenti kiti nuteistieji ir netrukus iÅ¡gabentas pagrobtas T. B., pats turėjo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , be to, pasak nukentėjusiojo parodymų, automobilyje patarė T. B. laikančiam E. M. nukentėjusįjį prismaugti, kad Å¡is nebesiprieÅ¡intų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog I. S. ir M. R. dėl epizodo prie PC „Molas“ apygardos teismo paskirtos bausmės nėra per griežtos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams bei ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, G.

V. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams bei Å¡i bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, M. R. pripažintas kaltu pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų bei Å¡i bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: R. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. M. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. G. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, G. V. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. M. R. pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį dalyje dėl E. M., R. M. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, G. V. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, R. A. G. nuteisimo pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį, M. A. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl M. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo pakeisti.

Nustatyti, kad nuteistieji R. M., E. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, G. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, R. A. G. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ . Nustatyti, kad nuteistųjų E. M., R. M., G. V. neteisėtai platinimo tikslu laikytos psichotropinės medžiagos metamfetamino likučiai, rasti Norvegijos teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų, yra tokie: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio – 2 817,8 g metamfetamino sulfato miltelių, kuriuose metamfetamino koncentracija yra 924,9 g – 29 %, 1020 g – 36 %, 872,9 g – 32 %; slėptuvėje Oslo priemiestyje, miÅ¡ke prie Utfartsveien gatvės – 3 392,8 g metamfetamino sulfato miltelių, kuriuose metamfetamino koncentracija yra 1 799 g – 48 %, 842,8 g – 32 %, 751,0 g – 47 %.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos M. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pašalinti aplinkybes dėl neteisėto savadarbio šaunamojo ginklo – pistoleto „Baikal“, kuris yra perdirbtas iš Rusijos pramoninės gamybos dujinio pistoleto „IZH-79-8“, pritaikyto šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ šoviniais, su duslintuvu – ir 50 vienetų pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „Browning“ šovinių įgijimo, taip pat aplinkybes dėl neteisėto 42 vienetų šovinių atgabenimo prie PC „Molas“ bei jų laikymo automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki sulaikymo metu šiuos šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

M. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, M. R. Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam T. B. solidariai iÅ¡ R. M., E. M., M. R. ir G. V. priteista 8 000 eurų turtinei žalai atlyginti. T. B. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 8 000 eurų turtinės žalos palikti nenagrinėtÄ (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Solidariai iÅ¡ R. M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. nukentėjusiojo T. B. naudai priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 7 000 (septynių tÅ«kstančių) eurų. Papildomai T. B. naudai solidariai iÅ¡ nuteistųjų R.

M., E. M., M. A., M. R., I. S. ir G. V. priteisti 258,91 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 91 ct) euro turtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis Å¡imtus) eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Laikinai, iki bus atlyginti priteisti nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. civiliniai ieÅ¡kiniai, apriboti nuteistojo E. M. nuosavybės teises į 8 250 eurų, kurie buvo rasti automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurie Å¡iuo metu saugomi Kauno AVPK depozitinėje sÄ skaitoje.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistųjų R. A. G. ir I. S. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Justas Namavičius Regina Pocienė Ernesta Montvidienė