00b0b2ea-ebe3-423e-9dad-0ea1203fcbd7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                                               Skundas Nr. II-243-988/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05082-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija: 63. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2015 m. birželio 2 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, dalyvaujant T.

M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv(duomenys neskelbtini),jo atstovui P. M., sekretoriaujant Aistei Bareikei, Vilniuje, iÅ¡nagrinėjęs T. M. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 10N-27261142-15, panaikinimo, n u s t a t ė:              2015-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas T. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A.

G. 2015-03-13 nutarimo Nr. 10N-27261142-15, panaikinimo. Å iuo nutarimu T. M. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje bei nubaustas 43 eurų bauda už tai, kad jis 2015-03-03, apie 19.11 val. Sodų g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į deÅ¡inę nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, sukdamas iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi atvažiuojančiu ir į deÅ¡inę sukančiu automobiliu Ford Mondeo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ valdė V. S.. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija), konstatuodama, kad jis 2015-03-03, apie 19.11 val. Sodų g. 22, Vilniuje, sukdamas jo valdomÄ automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į stovėjimo aikÅ¡telę, įvažiavime į aikÅ¡telę iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir atsitrenkė į iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiuojančiÄ transporto priemonę Ford Mondeo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ valdė V. S., iÅ¡ esmės nusprendė, kad Geležinkelio gatvė, kuria važiavo jo valdomas automobilis ir iÅ¡važiavimas į Å¡iÄ gatvę iÅ¡ prekybos centro „IKI“ stovėjimo aikÅ¡telės yra lygiaverčių kelių sankryža, neįvertindami, kad iÅ¡važiavimai iÅ¡ Å¡alia kelio esančių teritorijų nėra laikomi sankryžomis, todėl juose negali bÅ«ti menamų kelio juostų, kuriuos eitų statmenai gatvės, iÅ¡ kurios įvažiuojama, kelio juostoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad Kelių eismo taisyklėse trÅ«ksta nuoseklumo, vartojant terminus „kelias“ bei „esanti Å¡alia jo teritorija“ (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-856/2006). Dėl to vertinant, konkrečiÄ teritorijÄ kaip vientisÄ , ar esančiÄ Å¡alia kelio, reikėtų atsižvelgti ne tik į Kelių eismo taisyklėse vartojamas sÄ vokas, bet ir į konkretaus kelio iÅ¡sidėstymÄ ir kitas aplinkybes, iÅ¡ kurių vairuotojas objektyviai galėtų spręsti apie važiavimo tvarkÄ tokioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-777/2009).

Analogiškomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-883-11 nesutiko su pirmosios instancijos teismas motyvais, kad eismo įvykis buvo padarytas lygiaverčių kelių sankryžoje. Visų pirma, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ties Sodų g. pastatu Nr. 22, taip pat ties Geležinkelio g. pastatu Nr. 8 nėra pažymėta sankryža. Pažymėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T.

M. važiavo Geležinkelio gatve, o atkarpa, kurioje įvyko susidÅ«rimas yra priskirtinas Geležinkelio gatvės deÅ¡inei juostai, kuria ir važiavo pareiÅ¡kėjas, nes stovėjimo aikÅ¡telė prasideda už Å¡ios atkarpos, kuri yra įvažiavimas į aikÅ¡telę, tačiau yra kelio (t.y. Geležinkelio gatvės deÅ¡inės juostos, kuriÄ važiavo pareiÅ¡kėjas), o ne aikÅ¡telės, iÅ¡ kurios iÅ¡važinėjo V. S., dalis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje Geležinkelio gatvės kaip kelio dalyje transporto eismas turi vykti pagal Kelių eismo taisyklių 107 punkto nuostatas, nustatančias, kad įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad pagal Kelių eismo taisykles „duoti keliÄ â€œ (nekliudyti) - eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį ar greitį. Laikytina, kad dėl kelių eismo įvykio yra kaltas tik Ford Mondeo vairuotojas V. S., kuris, iÅ¡važiuodamas į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančios teritorijos, nedavė kelio juo važiuojančiai transporto priemonei Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priversdamas T.

M. staigiai stabdyti ir sustoti, kai į sustojusiÄ Opel FronterÄ atsitrenkė važiuojantis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Institucija nepagrįstai pripažino T. M. kaltu dėl kelių eismo Ä®vykio sukėlimo. AnalogiÅ¡komis aplinkybėmis yra iÅ¡samiai pasisakęs Å iaulių apygardos administracinis teismas ATP byloje Nr. 11-1088-519/2007 (http://eteismai.lt/bvla/202620338331283/II-1088-519/2007), iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad galiojanti K.E.T. redakcija nedetalizuoja, kuria kelio važiuojamosios dalies vieta važiuojančioms transporto priemonėms turi duoti keliÄ iÅ¡ Å¡alia esančių teritorijų iÅ¡važiuojantis vairuotojas, todėl atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu patektÄ eksperto iÅ¡vadÄ , teismas konstatuoja, jog vairuotojas iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos privalo duoti keliÄ visoms transporto priemonėms važiuojančioms keliu, nepriklausomai nuo to kuria kelio vieta jos važiuotu.

AnalogiÅ¡kai yra pasisakęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-556-1794-06 (http://eteismai.lt/bvla/41029400925959/N-556-1794-06). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ Institucijos priteisti patirtas 200 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į T. M. skundÄ praÅ¡o jo skundo netenkinti. Nurodė, kad su T. M. skundu nesutinka, nes Institucijos nuomone T. M. veika, kuomet jis 2015-03-03, 19.11 val.

Sodų g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į deÅ¡inę nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, sukdamas įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi atvažiuojančiu automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrodyta. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Remiantis surinktų įrodymų visuma, administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį T.

M. patrauktas teisėtai ir teisingai. Duomenų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs (-ę) policijos pareigūnas (-ai) nurodydamas teisės pažeidimo nustatymo aplinkybes pasielgė neteisėtai ir išgalvojo 2015-03-03 tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta. T. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 100; 106 punktų reikalavimus.Teismo posėdyje apklaustas T. M. su pažeidimu ir su paskirta nuobauda nesutiko ir parodė, kad su juo kartu važiavo P. M..

Įvažinėjo į aikštelę iš Geležinkelio gatvės. Viena automobilio dalis buvo Geležinkelio gatvėje, kita – gatvės išplatėjime, kuriame yra įvažiavimas. Pamatęs, kad į jį artėja iš aikštelės išvažiuojantis automobilis staigiai sustabdė. Mano, kad kitas automobilis taip pat stabdė ir įvyko automobilių susilietimas. Susidūrimo metu pareiškėjo automobilis stovėjo. Pareiškėjo vairuojamam automobiliui sulankstyta priekinio bamperio dalis, „ragai“ buvo įspausti į bamperį, o ant kito automobilio buvo įbrėžimas ant priekinio bamperio.

Įvažiavimas, visas išplatėjimas yra Geležinkelio gatvės dalis. Policija klaidingai traktuoja, kad tai T formos sankryža. Kaip matyti iš fotonuotraukos jo automobilis tebestovi Geležinkelio gatvėje. Mano, kad laikėsi dešinės važiuojamosios kelio dalies pusės įvažiuojant į aikštelę, net negalima traktuoti to klausimo ar buvo laikomasi kraštinės dešinės. Tai būtų galima nagrinėti tuo atveju, jei įvažiavimas būtų sankryža, egzistuotų dvipusis eismas. Mano, kad laikėsi taisyklių, o policija klaidingai interpretuoja šios gatvės ribas.

Pareiškėjo automobilis judėjo pagrindiniu keliu Geležinkelio gatve. Mano, kad taisyklės nereglamentuoja kurios įvažiavimo pusės reikia laikytis. Įvažiavimas neturi judėjimo krypčių, nelaikomas keliu, tai yra Geležinkelio gatvės išplatėjimas, skirtas įvažiuoti į aikštelę. Laikėsi arti dešinės pusės Geležinkelio gatvės krašto. Nesilaikymas gali būti traktuotas tuo atveju jei išvažiavimas yra atskiras kelias. Šiuo atveju kelias eina Geležinkelio gatvės kryptimi.

Nori pažymėti, kad skundas policijoje buvo nagrinėjamas aplaidžiai. Ä®vykio metu nebuvo surinkta pakankamai techninių duomenų, pavyzdžiui kuris automobilis įvykio metu stovėjo, o kuris judėjo. Nors ir įvykio metu ir nagrinėjimo metu prašė policijos tai nustatyti, tačiau jie atsisakė tai daryti. Buvo iÅ¡kilęs ginčas dėl kvalifikavimo aikÅ¡telės ir gatvės ribų, tai yra kur baigiasi gatvės ribos, kur aikÅ¡telės ribos. Prašė institucijos pateikti oficialiai patvirtintas schemas, raudonÄ sias gatvės linijas kur bÅ«tų pažymėtos aiÅ¡kiai visos ribos, tačiau institucija atsisakė Å¡ių duomenų pateikti ar net bandyti gauti.

Realiai visa įvykio schema buvo nubraižyta iÅ¡ akies, nesiremiant jokiomis oficialiai nustatytomis gatvės ribomis. Visa tai nagrinėjimo metu buvo pateikta pareigÅ«nei, tačiau ji viskÄ nuožmiai atmetinėjo, nepateikdama jokių argumentų. Todėl jai buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas nuo nagrinėjimo, tačiau ji atsisakė nusiÅ¡alinti. Nebuvo surinkta visa informacija ir akivaizdžiai priimtas neteisėtas policijos nutarimas, ko pasėkoje visiÅ¡kai neteisingas iÅ¡važiavimo kvalifikavimas. Teigiama, kad iÅ¡važiavimas/įvažiavimas į aikÅ¡telę yra lygiaverčių kelių sankryža.

Tai paneigia jau pačių Kelių eismo taisyklių 3 punkto 2 dalis, kur teigiama, kad išvažiavimas nėra sankryža. Atitinkamai negali būti taikomos sankryžai taikytinos taisyklės. Šiuo atveju toje aikštelėje įvažiavimas yra tiesiog Geležinkelio gatvės išplatėjimas, į kurį pareiškėjo automobilis įvažiavo bandydamas įsukti į aikštelę, tačiau pamatęs Ford Mondeo sustojo ir tada automobiliai susilietė. Susilietimas buvo labai silpnas, bet pažeidimai vis tiek yra padaryti.

Jei policija bÅ«tų pasiėmusi aikÅ¡telės ribas, kurios akivaizdžiai rodytų kur baigiasi aikÅ¡telė, matytųsi, kad iÅ¡važiavimas nėra sankryža, tai galbÅ«t institucija bÅ«tų priėmusi kitokį sprendimÄ . Institucija tinkamai nesurinko duomenų ir tinkamai neiÅ¡nagrinėjo Å¡io pažeidimo. Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kovo 3 d. jis su broliu T. M. važiavo jam priklausančiu automobiliu Opel Frontera apie 19.00 val. prie stoties Geležinkelio gatve, oro sÄ lygos buvo geros.

T. suko į parduotuvės „IKI“ aikÅ¡telę, važiavo savo juostos deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu. Turėjo staigiai sustoti, nes tuo pačiu metu iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡važinėjo lengvasis automobilis, mano, kad tai buvo Ford, kuris jiems nedavė kelio, važiuojantiems pagrindiniu keliu. SusidÅ«rimas įvyko iÅ¡važiavime iÅ¡ aikÅ¡telės, jis yra gal vieno metro pločio. Pagal įjungtÄ posÅ«kį lengvasis automobilis iÅ¡ aikÅ¡telės suko į deÅ¡inę, o T. M. įsukinėdamas į aikÅ¡telę irgi suko į deÅ¡inę.

Po įvykio apžiÅ«rėjus aikÅ¡telę pastebėjo, kad yra pažymėta aikÅ¡telės riba, matė P ženklÄ . Atvykus policijos pareigÅ«nams kilo ginčas dėl įvažiavimo, kad tai yra lygiaverčių kelių sankryža, vairuotojas nesutiko. Kito automobilio vairuotojas tvirtino, kad jis stovėjo ir jie trenkėsi į jį. Iki susidÅ«rimo T. M. spėjo sustoti, susidÅ«rimo metu liudytojo automobilis buvo sustojęs. Kitas automobilis į jį trenkėsi. Kadangi Å¡ioje byloje atsakomybėn traukiamas T.

M., kuris vairavo liudytojo automobilį, kuris ir buvo apgadintas, tai liudytojas yra nukentėjęs asmuo. Jam padaryta žala siekia apie 1000 eurų. Automobilio apgadinimai yra - sulenktas apsauginis lankas dešinėje pusėje, įlenktas kapotas, įlenktas bamperis, sulaužytos priekinės grotelės. Apsauginis lankas yra priekyje prieš bamperį, tai kaip išlenkti plieniniai vamzdžiai ant džipo. stabdymo žymių nematė. Kito automobilio apgadinimus sunku vertinti, vizualiai nematė jokio apgadinimo.

Kadangi Å¡alys nesutiko dėl aplinkybių, nuvyko į policijos komisariatÄ . Policininkai nenorėjo priimti jo, kaip liudytojo, pareiÅ¡kimo ir T. M. praÅ¡ymų, kurie buvo pareikÅ¡ti, kad policija atliktų ekspertizę vietoje, apklaustų liudytojus, bet policijos pareigÅ«nai tai padaryti atsisakė, tik nubraižė įvykio schemÄ . Tam tikri įrodymai turėjo bÅ«ti surinkti vietoje ir iÅ¡ karto, tačiau policija nevykdė savo prievolių, nefiksavo bylai svarbių aplinkybių. Policijos buvo praÅ¡oma pateikti oficialias aikÅ¡telės ir gatvės ribas, jie sakė, kad visa tai spręs PK, Mėnulio gatvėje, kai vyks nagrinėjimas.

Po įvykio nuvykus į PK taip pat buvo praÅ¡oma to paties, tačiau atsakė, kad paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ , jie tai spręs ir nagrinės.Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai nepamena, regis kovo 3 d. Stovėjo stoties „IKI“ aikÅ¡telėje, laukė draugės, sulaukęs jos iÅ¡važinėjo iÅ¡ aikÅ¡telės, bet dar neiÅ¡važiavęs į keliÄ susidÅ«rė su kitu automobiliu. IÅ¡važiuodamas iÅ¡ aikÅ¡telės norėjo sukti į deÅ¡inę, prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ sustojo ir stovėjo, kitas automobilis lėtai judėjo.

Buvo Å¡iek tiek apgadintas liudytojo automobilis: vairuotojo pusėje nubrozdintas ir dviejose vietose įtrÅ«kęs priekinis bamperis. Mano, kad įvažiavimas nepadalintas eismo juostomis ir abu nesilaikė įvažiavimo deÅ¡inio kraÅ¡to, todėl įvyko susidÅ«rimas. Žinojo, kad iÅ¡važiuoja iÅ¡ aikÅ¡telės į gatvę. Ä® aikÅ¡telę įvažiuojančiÄ Opel Frontera pamatė tik prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , tuo metu toje vietoje neprivalėjo duoti kelio Opel Frontera automobiliui, nes įvykis įvyko aikÅ¡telėje, vietos turėjo pakakti abiems automobiliams.

IÅ¡važiavimas buvo kelias, o ne sankryža. Tuo metu nežinojo kas yra kaltas, tai iÅ¡kvietė policijÄ . Po susidÅ«rimo automobiliai liko savo vietoje iki atvažiavo policija. Atvykus policijos pareigÅ«nams aptarė įvykio aplinkybes, jie iÅ¡matavo visus matmenis. Nuvykę į Kelių policijÄ parašė to įvykio paaiÅ¡kinimus. Kovo 13 d. buvo nagrinėjimas ir pareigÅ«nė nustatė, kad buvo abiejų vairuotojų kaltė. Savo pusės kaltę pripažino. Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kada įvyko įvykis nepasakys, buvo vakaras, tamsu, galbÅ«t prieÅ¡ mėnesį, bet įvykį pamena.

Dirba 3 PK, Senamiestyje, gavo iÅ¡kvietimÄ . Ä®vykis įvyko Geležinkelio gatvėje prie „IKI“ parduotuvės, įvažiavime į aikÅ¡telę. Atvykus į įvykio vietÄ nustatė, kad pačiame iÅ¡važiavimo/įvažiavimo į aikÅ¡telę viduryje susidÅ«rė du automobiliai: Å¡viesiai pilkas Opel Frontera ir pilkas Ford Mondeo ir kad nėra vieno kaltininko, abipusė kaltė, nes abu vairuotojai iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Vairuotojams suraÅ¡yti protokolai, skirti nagrinėjimai.

Vairuotojų aprangos nepamena. IÅ¡važiavimas/įvažiavimas yra aikÅ¡telės dalis, o ne gatvės dalis. IÅ¡važiavimas iÅ¡ aikÅ¡telės nėra sankryža, jei nėra eismo juostų, tai vairuotojas turi atsižvelgti ir įsitikinti ar užteks vietos pravažiuoti. Buvo iÅ¡matuotas iÅ¡važiavimo/įvažiavimo visas plotas, nustatytas vidurys ir abu automobiliai kirto įsivaizduojamÄ vidurio juostÄ . T. M. važiavo ir nepasirinko tinkamo atstumo. AikÅ¡telės ribų nematė, nežiÅ«rėjo.

Ženklo P nematė. Braižė įvykio schemÄ ir rėmėsi įvykio vietos matavimais, jokių kelių planų neturi. Nepamena ar atsakomybėn patrauktas asmuo T. M. prašė pateikti aikÅ¡telės ribų schemÄ , įvykio vietoje užfiksuoti stabdymo padangų žymes, gal jo neprašė. Ar į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti ekspertai nepamena. Nežino kur bus raudonosios ribos, Å¡ioje schemoje neskiria ribų, pažymėjo gatvę ir įvažiavimÄ . Abu vairuotojai pažeidė KET, abu turėjo laikytis arčiau savo deÅ¡inės pusės. Pagal KET vairuotojas pats turi atsižvelgti į eismo juostas, net jei jų nėra nubrėžta.

Pagal KET reikia laikytis deÅ¡inės pusės. T. M. darė posÅ«kį, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡inės pusės. Nežino kuria Geležinkelio gatvės puse važiavo T. M.. Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kelių policijoje. TÄ Ä¯vykį pamena, paties įvykio nematė. Galėjo bÅ«ti kovo 3 d. Tos dienos vakare po 19.00 val. dirbdami gavo praneÅ¡imÄ , kad Sodų g. 22 prie „IKI“ parduotuvės įvyko eismo įvykis, kurio dalyviai nesutaria dėl įvykio aplinkybių.

Nuvykę į eismo įvykį, rado susidūrusius du automobilius, vienas iš jų Opel džipas, markės nepamena, buvo abiejų automobilių vairuotojai, vieno iš jų atstovas, dabar esantis teismo salėje. Susidūrimas įvyko aikštelės teritorijoje, įvažiavime iš Geležinkelio g. į „IKI“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę. Opel automobilis iš Geležinkelio g. suko į dešinę, į aikštelę. kitas automobilis važiavo iš aikštelės ir vairuotojas teigė, kad ruošėsi sukti į dešinę pusę, Geležinkelio g.

Automobilių apgadinimai buvo nežymÅ«s, berods priekiniai bamperiai. Schemoje nurodyta kurioje vietoje įvyko susidÅ«rimas. Nuotraukoje negali parodyti kur įvyko susidÅ«rimas. Apklausė liudytojus, iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes, iÅ¡sakė savo nuomonę, vairuotojai supildė deklaracijas, įformino įvykį nustatyta tvarka. Pirminės apklausos metu abu vairuotojai teigė, kad judėjo susidÅ«rimo metu. Po to buvo keičiami parodymai Opel vairuotojo naudai, kad jis buvo jau sustojęs susidÅ«rimo metu. Pagal pirminius parodymus buvo nuspręsta, kad abu judėjo ir pagal Kelių eismo taisykles abiejų vairuotojų kaltė, kadangi atlikdami manevrÄ abu vairuotojai kirto menamÄ iÅ¡tisinę linijÄ , skiriančiÄ važiuojamÄ jÄ dalį.

Abiejų vairuotojų automobiliai buvo pervažiavę tÄ linijÄ . Kadangi tiek Opel vairuotojas sukdamas į aikÅ¡telę, tiek kito automobilio vairuotojas iÅ¡važiuodamas iÅ¡ aikÅ¡telės nevažiavo kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę, ko pasėkoje įvyko susidÅ«rimas. Važiuojamoji dalis yra kelio dalis skirta važiuoti transporto priemonėms. Ä®važiavimas yra aikÅ¡telės ribose. Ä®važiavimo menama linija eina statmenai Geležinkelio g.

Įvažiavimas nėra sankryža. Ant įvažiavimo/išvažiavimo menama linija negali būti brėžiama, ji juk menama. Menamų linijų reikia laikytis ne tik sankryžose, bet ir įvažiavimuose/išvažiavimuose. Tai teigdamas remiasi tuo KET punktu, kuris nurodytas ATP protokole. Visos aplinkybės nurodytos tarnybiniame pranešime. Ar pareiškėjas T. M. prašė jo užfiksuoti padangų stabdymo žymes ir iškviesti ekspertus nepamena.           T. M. skundas netenkintinas.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ),– užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių iki penkiasdeÅ¡imt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų.             Šioje byloje nustatyta, kad T.

M. 2015-03-03, apie 19.11 val. Sodų g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į deÅ¡inę nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, sukdamas iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi atvažiuojančiu ir į deÅ¡inę sukančiu automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ valdė V. S.. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Pagrindinis T. M. skundo ir nesutikimo su jo nubaudimu argumentas – kad jis važiavo Geležinkelio gatve ir susidÅ«rimas įvyko bÅ«tent Å¡ios gatvės važiuojamojoje dalyje, dėl ko Å¡ioje vietoje jis turėjo pirmenybę transporto priemonių, iÅ¡važiuojančių iÅ¡ aikÅ¡telės ar įvažiuojančių į jÄ , atžvilgiu. Jo nuomone, Ford Mondeo vairuotojas turėjo jam duoti keliÄ , nes iÅ¡važiuojantys iÅ¡ aikÅ¡telės privalo duoti keliÄ pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.

Be to, mano, kad susidÅ«rimo vieta yra jau už aikÅ¡telės ribų, todėl ji patenka į gatvės ribas, nurodo, kad Å¡ioje vietoje negalėjo bÅ«ti brėžiama menama linija statmenai Geležinkelio gatvės, nes Å¡i vieta nėra sankryža, o tokios linijos gali bÅ«ti brėžiamos tik sankryžose.              Teismas, nagrinėdamas skundÄ Å¡ioje byloje, daro iÅ¡vadÄ , kad tiek T. M., sukdamas į aikÅ¡telę iÅ¡ Geležinkelio gatvės, tiek V. S., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ aikÅ¡telės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 100; 106 punktų reikalavimus.

Nagrinėjant T. M. skundÄ ir jo argumentus, teismas pažymi, kad pagal KET 106 punkto reikalavimus, prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to. Remiantis eismo įvykio vietos schema, prie skundo pridėtomis nuotraukomis, liudytojų M. K., M. A. parodymais, nustatyta, kad susidÅ«rimas įvyko įvažiavime/iÅ¡važiavime iÅ¡ aikÅ¡telės (jos adresas Sodų g. 22, Vilnius), kuris, pagal eismo įvykio vietoje galiojusius kelio ženklus ir ženklinimÄ , nėra priskiriamas nei gatvei, nei aikÅ¡telei.

Automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieta susidūrimo metu nurodyta: galiniai ratai 0,5 metro, o priekiniai ratai 2,4 metro nuo įvažiavimo/išvažiavimo iš aikštelės dešinio krašto (žiūrint įvažiavimo į aikštelę kryptimi). Tai rodo, kad T. M. nevažiavo kuo arčiau dešinio įvažiavimo krašto. Pažymėtina, kad T. M. privalėjo laikytis ne tik Geležinkelio gatvės važiuojamosios dalies dešinio krašto, bet ir sukdamas į aikštelę, privalėjo laikytis įvažiavimo/išvažiavimo iš aikštelės dešinio krašto.

Atsižvelgiant į schemoje nurodytus atstumus nuo kraÅ¡to, teismas konstatuoja, kad T. M. Å¡io reikalavimo nevykdė ir tuo pažeidė KET 106 punkto reikalavimus. Pagal KET 100 punkto reikalavimus, prieÅ¡ingų krypčių eismÄ važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji iÅ¡ilginė važiuojamosios dalies aÅ¡is. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad menamoji iÅ¡ilginė važiuojamosios dalies aÅ¡is (menama linija) Å¡iuo atveju negalėjo brėžiama, nes tai nėra sankryža, tačiau toks argumentas nepagrįstas, nes pagal KET 100 puntÄ nėra nurodyta, kokiais konkrečiais atvejais Å¡i linija gali bÅ«ti brėžiama, be to, nėra draudimo tokiÄ linijÄ brėžti įvažiavimuose į aikÅ¡telę.

Menamosios iÅ¡ilginės važiuojamosios dalies aÅ¡ies paskirtis atskirti prieÅ¡ingų krypčių eismÄ , jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo. Å iuo atveju eismo įvykio vietoje kelio ženklų ar ženklinimo, nurodančio eismo kryptis nebuvo, todėl vairuotojai turėjo vadovautis menamÄ ja iÅ¡ilgine važiuojamosios dalies aÅ¡imi ir įvažiuoti ar iÅ¡važiuoti į aikÅ¡telę laikydamiesi Å¡ios aÅ¡ies, neiÅ¡važiuodami į prieÅ¡ingÄ eismo kryptį.

Å ioje byloje nustatyta, kad abu automobiliai kirto menamÄ jÄ iÅ¡ilginę važiuojamosios dalies ašį (menamÄ linijÄ ) bei iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo kryptį, dėl ko ir įvyko susidÅ«rimas. Teismas, vertindamas T. M. ir V. S. parodymus bei automobilių apgadinimus, nustatė, kad susidÅ«rimo metu abu automobiliai judėjo labai lėtai arba bent vienas iÅ¡ jų prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ sustojo, tačiau tokios aplinkybės nereiÅ¡kia, kad Å¡ių automobilių vairuotojai galėjo nesilaikyti aukščiau nurodytų KET reikalavimų.

T. M. teismui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės įvykio vietos planus, schemas su tam tikromis linijomis, kurios apibrėžia atitinkamų teritorijų ribas. Tačiau teismas pažymi, jog miesto planuose/schemose nurodytos linijos ar ribos neturi jokios įtakos vertinant institucijos nutarimÄ , nes eismo dalyviai vadovaujasi KET ir įvykio vietoje matomais kelio ženklais bei ženklinimu, nepriklausomai nuo tam tikrų teritorijų ribų miesto planuose. Eismo dalyviai Å¡ių ribų žinoti ir jais vadovautis neprivalo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad eismo įvykis įvyko tiek dėl T. M., tiek dėl V. S. kaltės, dėl to, kad abu vairuotojai nevažiavo arčiau savo važiuojamosios dalies deÅ¡inės pusės ir kirto menamÄ jÄ iÅ¡ilginę važiuojamosios dalies ašį. Todėl T. M. skundas netenkintinas.                           Vadovaudamasis LR ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A.

G. 2015-03-13 nutarimÄ Nr. 10N-27261142-15 nepakeistÄ ir T. M. skundo netenkinti. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                         Darius Pranka