00afa492-340a-4e4d-ae35-0a9becc24796 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. 1-6-1124/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29517-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu 2022 m. vasario 21 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė, sekretoriaujant Ingai Bakšaitei, Sandrai Karpičienei, Vigitai Lavrinovičienei, Astai Kielytei, dalyvaujant prokurorams Gediminui Baltoniui, Jolitai Okuškienei, Žanai Sokolovskai, kaltinamajam V.

Z., nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. M. J., jos atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei, civilinei ieÅ¡kovei M. J., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Lucijai Didžionienei, Liudmilai Dubinskajai, Jugitai Vasėtaitei, psichologui Dariui Navaslauskui, vertėjai Kristinai Matulevič, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs profesinį iÅ¡silavinimÄ , užsiimantis individualia veikla, gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Teismas n u s t a t ė :

1. V. Z. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , o bÅ«tent – jis 2019 m. liepos 13 d. apie 00.30 val. vasaros vaikų stovykloje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje I. Ž., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje – gyvenamojo pastato antrame aukÅ¡te, poilsio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), matant kitiems nepilnamečiams asmenims, demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarų moralės bei elgesio normų niekinimÄ , grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, bei tuo pažeisdamas nepilnamečių teisę į saugiÄ aplinkÄ , tyčia, be priežasties ir matant aplinkiniams – tuo metu tame pačiame poilsio kambaryje buvusioms kitoms nepilnametėms stovyklautojoms:

A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., O. V., gimusiai (duomenys neskelbtini)., G. G., gimusiai (duomenys neskelbtini)., E. J., gimusiai (duomenys neskelbtini)., A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini)., V. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), konflikto su kita nepilnamete stovyklautoja I. M. J., gimusia (duomenys neskelbtini)m., metu, priėjęs prie kambaryje ant lovos sėdinčios nukentėjusiosios I. M. J., tyčia paėmė jai už dešinės rankos ir pradėjo tempti I. M. J. iš kambario, po ko ji užkliuvo kambaryje už lovos ir nugriuvo ant grindų, dėl ko I.

M. J., ne mažiau šešių poveikių pasekoje, buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir kairėje kojoje – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. M. J. sveikata.

2. Kaltinamasis V. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Parodė, kad 2019 m. vasarÄ Ä¯ stovyklÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), atvyko pakviestas organizatorės, stovykloje jis nebuvo paÅ¡alinis asmuo. Nebuvo tiksliai aptarta, kokios bus jo funkcijos. Žinojo tiksliai tik tai, kad atvykęs turi pravesti aukcionÄ ir diskotekÄ . Po aukciono vyko diskoteka. Diskotekos metu priėjęs merginų bÅ«rys keletÄ kartų prašė paleisti mėgstamų dainų.

Jis tai daryti atsisakė, kadangi dainos buvo su keiksmažodžiais, tokio pobÅ«džio dainų jis nenorėjo leisti nepilnamečių diskotekoje. Merginos liko nepatenkintos ir kažkur pasiÅ¡alino. Po to, kai baigėsi dienos programa, vaikai ruošėsi miegui. Stovykloje buvo leidžiama „naktinėti“ iki 23 valandos. Vėliau turėjo bÅ«ti ramybės metas. Apie pusę dvylikos, gal dvyliktÄ valandÄ , nakties pasigirdo triukÅ¡mas iÅ¡ vieno kambario. TriukÅ¡mas buvo tame pačiame pastate, kur vyko ir diskoteka.

Antrame aukšte buvo miegamieji kambariai. Šioje stovykloje jis dirbo gal septintus metus. Užlipo į viršų. Ten buvo vadovė, kuri apžiūrėjo, ar visi vaikai vietose. Ji kaltinamajam pirštu parodė į kambarį, kuriame buvo triukšmaujama. Jis užėjo į kambarį, paprašė merginų netriukšmauti. Iš kambario sklido dundėjimas – sienos ten yra plonos, viskas girdisi. Tai buvo paskutinė stovyklos naktis. Būdavo taip, kad paskutinę stovyklos naktį vaikams buvo leidžiama ir ilgiau pabūti, „panaktinėti“, tačiau netrukdant kitiems.

Tame pačiame aukšte buvo vaikų, kuriems buvo septyneri–aštuoneri metai. Vyriausių vaikų būdavo labiausiai prašoma laikytis drausmės, nes dažniausiai jie būna nedrausmingiausi. Jis užėjęs griežtu balsu paprašė netriukšmauti ir išėjo iš kambario. Kartu su kita stovyklos vadove apžiūrėjo kitus kambarius, matė, kad yra jaunesnių vaikų. Jie buvo pavargę, kai kurie iš jų jau miegojo. Tačiau tame pačiame kambaryje toliau buvo leidžiama muzika, tęsėsi dundėjimas.

Jis užėjo antrÄ kartÄ papraÅ¡yti, kad merginos nebetriukÅ¡mautų, tačiau jos prieÅ¡taravo, sakė, kad tai yra jų paskutinė naktis. Nukentėjusioji pareiÅ¡kė, kad ji darys kÄ nori, iÅ¡ jos pusės prasidėjo nemandagus pokalbis. Kaltinamasis prašė elgtis adekvačiai, sakė, kad jau reikia eiti miegoti, kad jau yra vėlus metas. Nukentėjusioji nesutiko, prieÅ¡taravo, pradėjo jį užgaulioti. Tuomet jis paprašė nukentėjusiosios iÅ¡eiti iÅ¡ kambario. Stovykloje buvo tokia tvarka, su kuria buvo visi supažindinti, t. y. jei triukÅ¡maujama, nesilaikoma tvarkos, toks asmuo turi bÅ«ti paÅ¡alinamas iÅ¡ stovyklos.

Nukentėjusioji buvo įspėta, bet, kadangi ji prieÅ¡taravo, jis paprašė jos iÅ¡eiti iÅ¡ kambario. Kadangi nukentėjusioji nesutiko iÅ¡eiti, jis dar kelis kartus jos paprašė, tačiau viskas tęsėsi toliau. Jis pasakė, kad paims nukentėjusiÄ jÄ už rankos ir iÅ¡sives kaip maÅ¾Ä vaikÄ . Kitos iÅ¡eities nematė. Jis ir kiti stovyklos vadovai buvo pavargę, todėl jis bendravo griežčiau. Norėjosi kuo greičiau tai sustabdyti, greičiau eiti ilsėtis. Nukentėjusioji nesutiko iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, todėl jis paėmė jÄ už rankos ir vedėsi.

Tuomet jos draugė pradėjo stumdytis. Ä®vyko taip, kad, galbÅ«t jis neapskaičiavo jėgos, ir grubiau timptelėjo nukentėjusiajai už rankos. Jis nukentėjusiÄ jÄ vedėsi, ji nenorėjo eiti, apsimetė, kad užkliuvo už lagamino, ir nukrito. Jis pasakė „nejaugi dabar reikės taip tįsti, stokis, einam“. Po to, kai nukentėjusioji sukniubo, jis jÄ paleido, nebevedė už rankos. Kaip toliau ėjo, tiksliai neprisimena. Kiek tiksliai tuo metu kambaryje dar buvo asmenų, nežino, gal penki–septyni.

Dalis merginų irgi norėjo toliau triukÅ¡mauti, dalis merginų buvo ramios. Išėjus iÅ¡ kambario, prie pat laiptų, jis paprašė nukentėjusiosios, kad nukentėjusioji pati nuliptų, kad nenukristų. Nukentėjusioji pati nulipo laiptais. Jis paprašė nukentėjusiosios lape paraÅ¡yti, kuo ji yra nepatenkinta, kas jai netinka. Geltoname lape ji tai ir parašė. Vėliau, kai nukentėjusioji jau buvo nurimusi, stovyklos organizatoriai pasikvietė kitÄ vadovę su ja pasikalbėti, iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ .

Jis po to dar liko su vadove aptarti tai, kas įvyko. Paryčiais, apie penktÄ valandÄ ryto, triukÅ¡maudami atvažiavo tėvai. Pradėjo jį gÄ sdinti ir, nieko neiÅ¡klausę, agresyviai vairuodami iÅ¡vyko iÅ¡ kiemo. Sunku prisiminti, kaip merginos sureagavo, kai jis iÅ¡sivedė nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ kambario. Tik viena mergina, nukentėjusiosios draugė, kai jis pradėjo jÄ vesti, puolė, pradėjo jį stumdyti. Ä® merginų kambarį (jas sudrausminti) užėjo bÅ«tent jis, kadangi greičiau nurimstama, kai ateina kažkas griežtesnis.

Kai jis užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , ten jau buvo viena vadovė, kuri jam pirÅ¡tu nurodė į tÄ kambarį, iÅ¡ kurio sklido muzika, todėl jis ten ir užėjo. Vadovė tik nurodė pirÅ¡tu, žodžiais nieko nesakė. Po įvykio nukentėjusiosios nebuvo sutikęs, jos kontaktų neturi, su ja nekalbėjo. Skausmo nukentėjusiajai sukelti tikrai nenorėjo. Jei tai įvyko dėl jo kaltės – atsipraÅ¡o. Jis norėjo tik nuraminti merginas. Ar nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas jo veiksmais, ar tai buvo padaryta stovyklos eigoje, negali atsakyti.

Stovykloje yra daug veiklos, vyksta šokių užsiėmimai, komandiniai žaidimai, kur gali pataikyti kamuoliu, ar galima kitaip užgauti. Jei taip įvyko dėl jo veiksmų, jis atsiprašo, bet jis to negali patvirtinti. Negali patvirtinti, kad būtent dėl jo veiksmų atsirado kraujosruvos, jos galėjo atsirasti ir šokių, žaidimų metu. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

3. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko parodymus, duotus ikiteisminio turimo metu. Papildomai nurodė, kad, kiek ji prisimena, kai ji išėjo iÅ¡ kambario, kaltinamasis jÄ paleido. Kaltinamasis jos paklausė, ar jÄ nutempti, ar pati nueis. Ji nenorėjo, kad jÄ temptų, norėjo pati eiti, bet kaltinamasis vis tiek buvo paėmęs už tos pačios rankos ir vedėsi, smarkaus tempimo nebuvo. Ji lipti nuo laiptų nenorėjo, lipo dėl to, kad nekiltų daugiau problemų. Nenorėjo, kad bÅ«tų naudojami smurtiniai veiksmai prieÅ¡ jÄ , todėl lipo laiptais pati. Kambaryje jÄ smarkiai tempė už rankos. Neprisimena, ar tėvus informavo apie šį įvykį. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį.

4. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 36–39). Nukentėjusioji I. M. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2019 metais liepos mėnesį buvo septynių dienų Å¡okių stovykloje (duomenys neskelbtini). Tai buvo sekmadienį, kažkuriÄ liepos dienÄ . Negali pasakyti, kurioje konkrečiai (duomenys neskelbtini) vietoje vyko stovykla. Viskas vyko pagrindiniame pastate, kur nakvojo. Tai buvo paskutinę stovyklos dienÄ , nuo 24 valandos iki 1 valandos nakties.

Ä® stovyklÄ atvažiavo vyras, jis – vienas iÅ¡ vadovų, jo nelabai kas pažinojo. Pavardės jo neprisimena, vardÄ irgi pamirÅ¡o. Jis atvažiavo vesti aukcionÄ ir diskotekÄ . Diskoteka praėjo nekaip, jis nelabai mokėjo bendrauti su vaikais, neklausė jų norų. Ji ir jos kambario draugės buvo labai nepatenkintos. Po 12 valandos nakties nuėjo į savo kambarį, į antrÄ aukÅ¡tÄ , supykusios. Užpykusios norėjo triukÅ¡mauti – įjungė muzikÄ ir pradėjo triukÅ¡mauti. Sienos buvo plonos, todėl viskas girdėjosi.

Kaltinamasis atėjo jų raminti. Jos pasakė, kad nebetriukÅ¡maus, kaltinamasis išėjo. Jos sėdo ant lovos, pradėjo kalbėtis apie kaltinamÄ jį – kad atvažiavo, sugadino joms dienÄ ir panaÅ¡iai. Kaltinamasis, bÅ«damas koridoriuje, tai iÅ¡girdo ir nepasibeldęs užėjo į jų kambarį. Kaltinamasis įėjo, atsirėmė į sienÄ ir pasakė: „kÄ merginos, esate nepatenkintos, kas blogai?“. Ji buvo pikta dėl to, kad negalėjo pasilinksminti, ir viskÄ jam iÅ¡sakė, t. y., kad jis atvažiavo vesti diskotekÄ , tačiau nepaisė jos norų, todėl jos supyko.

Jis atsakė: „na, jau viskas įvyko ir nieko negalima pakeisti“. Jis liepė eiti joms miegoti, jos pasakė „gerai, tik iÅ¡eikite iÅ¡ kambario“, tačiau jis pasakė, kad neis. Tada kaltinamasis atsigulė su rÅ«bais į lovÄ . Kaltinamasis priėjo prie jos, sakė, kad mato, jog ji yra lyderė ir mėgsta „iÅ¡siÅ¡okti“. Jis pasakė, kad eitų pasikalbėti į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Ji pasakė, kad neis, kad jam viskÄ iÅ¡sakė ir nėra apie kÄ kalbėtis. Kaltinamasis pasakė, kad ne, kad ji eis.

Tada ji pasakė kaltinamajam, kad pakviestų dar dvi vadoves. Kaltinamasis pagriebė jai už rankos ir pasakė, arba ji eis, ar iÅ¡temps. Ji atitraukė rankÄ . Tai matydama jos draugė A. G. liepė jam liautis. Tada kaltinamasis griebė jai už deÅ¡inės rankos, o A. – už kairės rankos. Taip abu ir tampė. Kai A. stipriau timptelėjo, jis pasviro ant jos. Tada A. paleido jos rankÄ ir jis pradėjo tempti. Taip betempiant ji užkliuvo už lovos kojelės ir parkrito, o kaltinamasis vis tiek jÄ tempė, iÅ¡sitempė jÄ Ä¯ koridorių.

Koridoriuje kaltinamasis jos paklausė: „ar pati nulips, ar laiptais nutempti“. Ji pasakė, kad lips pati, bet ji vis tiek buvo kaltinamojo tempiama. Betempiant ji kaltinamajam pasakė, kad už tai jis atsakys, kad turės kalbėti su jos tėvais. Pirmame aukÅ¡te buvo du vadovai, kaltinamasis jai padavė lapÄ ir liepė raÅ¡yti, dėl ko jis turės aiÅ¡kintis su jos tėvais. Baigus raÅ¡yti, nuėjo į virtuvę, kur buvo du vadovai ir kaltinamasis. Padėjo lapÄ ir ji turėjo pasiaiÅ¡kinti kitom dviem vadovėm.

Kaltinamasis aiÅ¡kino vadovėm, kad ji ginčijosi, o ji tam neprieÅ¡taravo, tik pasakė „gerai“. Kaltinamasis stovėjo ir žiÅ«rėjo, kaip ji kalbasi su vadovėmis. Po to ji grįžo į kambarį, jos kambario draugės, kurių buvo Å¡eÅ¡ios, buvo iÅ¡sigandusios, verkė. A. pasakė savo tėvams, kad jÄ pasiimtų. Tokiu bÅ«du ir jos tėvai sužinojo apie įvykį. Ji buvo apžiÅ«rėta medikų. Jos deÅ¡inė ranka buvo sužalota – deÅ¡inės rankos žaste buvo mėlynės (labai didelės, buvo matyti pirÅ¡tų antspaudai), ant jos kairės kojos blauzdos, žemiau kelio, taip pat buvo mėlynė (nuo to, kai ji atsitrenkė į lovos kraÅ¡tÄ ).

Kai A. neleido kaltinamajam jos iÅ¡sivesti, jis pasakė: „jÅ«s muÅ¡tis norite?“. AntrÄ kartÄ kaltinamasis į jų kambarį atėjo apie pirmÄ , pusę dviejų nakties. Tuo metu kambaryje buvo ji, A. ir dar keturios mergaitės. Viso jos buvo Å¡eÅ¡ios – A. G., O., Al., E., Au., dar vienos mergaitės vardo neprisimena, jų pavardžių nežino, mergaičių pavardės yra „Facebook“. Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Viskas tęsėsi apie dvi–tris valandas – nuo konflikto pradžios iki pokalbio su kitomis vadovėmis (baigėsi apie trečiÄ valandÄ nakties).

Kitos vadovės, kurios jai yra pažįstamos, visÄ tÄ laikÄ taip pat buvo. Vadovės gyveno kitame name, tame name jos budėjo, jos visÄ savaitę buvo stovykloje. Iki stovyklos vadovių nepažinojo, vienos vadovės vardas – M.. Vadovės visiÅ¡kai ignoravo tÄ veiksmÄ , susijusį su ja, apie tai nekalbėjo. Vadovės palaikė kolegos pusę. Pagrindinė vadovė pasakė, kad tai ji „iÅ¡siÅ¡oko“ ir parodė nepagarbÄ svečiui, atsikalbinėjo. Jos tėvai apie įvykį sužinojo ne iÅ¡ jos.

Ji yra uždara, jai nelabai patinka kelti problemas. Dėl Å¡io įvykio nukentėjo fiziÅ¡kai, bet psichologiÅ¡kai nelabai. Kai kaltinamasis jÄ tampė už rankų ir ji „užsigavo“, ji nejuto fizinio skausmo, nes buvo Å¡oko bÅ«senos, juto adrenalinÄ . SkausmÄ deÅ¡inės rankos virÅ¡utinėje dalyje, kur buvo didžioji mėlynė, pajuto grįžusi į kambarį.

5. Apklausta kaip nukentėjusiosios I. M. J. atstovė pagal įstatymÄ ir civilinė ieÅ¡kovė – M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytÄ naktį, apie 2 val., jos dukra (nukentėjusioji I. M. J.) parašė jai žinutę dėl Å¡io įvykio, ji dukrai neskambino. Ryte su vyru nusprendė iÅ¡ karto važiuoti į stovyklÄ . Žinutėje dukra rašė, kad vyko diskoteka, ji paprašė pakeisti muzikÄ , tačiau V. Z. keisti muzikÄ atsisakė ir jos išėjo iÅ¡ diskotekos, nusprendė kambaryje paklausyti tokiÄ muzikÄ , kuri joms patinka.

Tuomet V. Z. atėjo į kambarį (jis į mergaičių kambarį atėjo nepasibeldęs) ir paprašė iÅ¡jungti muzikÄ . Dukra pasakė, kad sumažino muzikos garsÄ . V. Z. išėjo, kambario durys buvo atidarytos, jos kalbėjo apie jį. V. Z., greičiausiai iÅ¡girdęs pokalbį apie save, atėjo antrÄ kartÄ ir pradėjo aiÅ¡kintis, dėl ko jos yra nepatenkintos. Dukra pasakė, kad tai yra paskutinė jų diena stovykloje, kad jos nepasilinksmino. V. Z. paprašė jos iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, ji bijojo, todėl iÅ¡eiti atsisakė.

Dukra bijojo, nes tuo metu buvo apie pirma valanda nakties. V. Z. bandė jos dukrÄ I. tempti, I. draugė I griebė I. už rankos ir neleido V. Z. jos iÅ¡sitempti, V. Z. užkrito ant dukros. Jam pavyko dukrÄ nutempti. I. užkliuvo už lovos, jai parkritus, V. Z. vis tiek jÄ tempė. IÅ¡tempus dukrÄ iÅ¡ kambario, V. Z. prie laiptų paklausė, ar ji pati eis, ar reikia jÄ nutempti. IÅ¡sigandusi dukra sutiko pati nueiti. Dukra jam pasakė, kad dėl Å¡io įvykio jam reikės pasiaiÅ¡kinti su jos tėvais. Po Å¡io įvykio ant I. rankos ir kojos buvo kraujosruvos.

Dukra sakė, kad rašė pasiaiÅ¡kinimÄ . Palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡o jį tenkinti. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad jos dukra (nukentėjusioji) įvykio metu buvo sužalota, patyrė moralinę, psichologinę žalÄ . ŽalÄ patyrė ir ji pati, reikėjo dukrÄ vežti atlikti tyrimus, į teismÄ , atsipraÅ¡yti iÅ¡ darbo. Buvo padaryta neturtinė žala.

6. Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį atpažįsta iÅ¡ stovyklos „7 Å¡okių dienos“, kuri vyko netoli (duomenys neskelbtini). Stovykla vyko 2019 m. liepos mėn. vienÄ savaitę. Stovykloje vyko įvairios komandinės veiklos, Å¡okiai. Stovykloje buvo ir mergaitės, ir berniukai. Ten buvo sodyba su nameliais, juose ir gyveno. Buvo vienas didelis pagrindinis namas, jame – vienas didelis kambarys, namo antrame aukÅ¡te – trys mergaičių ir berniukų kambariai.

Kambaryje gyveno septynios mergaitės. Vadovų kambarys buvo kitame name. Nukentėjusioji gyveno viename kambaryje su ja. Buvo paskutinė stovyklos diena, vyko diskoteka, jos metu visi linksminosi, vėliau visi ėjo miegoti. Apie 23 val. nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Kai kurios mergaitės pasiskundė, kad joms nepatiko diskoteka, todėl nusprendė kambaryje įjungti muzikÄ . Ji ruošėsi eiti miegoti. Kambaryje gyveno – ji, E., O., Al., G., I. ir A.. I., Al.i, O. nepatiko diskotekos metu grojusi muzika, todėl jos telefone įjungė muzikÄ .

Atrodo, kad jos neÅ¡oko, galbÅ«t tik pavaikščiojo. Muzika grojo minutę ar dvi. Tada į jų kambarį atėjo kaltinamasis, jis turėjo padėti vadovėms vesti aukcionÄ . Ä® jų kambarį jis atėjo vienas. Pasakė, kad merginos eitų greičiau miegoti ir iÅ¡jungtų muzikÄ . Jos taip ir padarė. Tada kaltinamasis į kambarį atėjo antrÄ kartÄ ir pasakė, kad bus jame tol, kol jos susiruoÅ¡ miegoti. I. pasakė, kad jos tuoj eis miegoti ir kad jis negali žiÅ«rėti, kaip jos persirenginėja.

Prasidėjo ginčas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, ginčas vyko dėl diskotekos. I. paprieÅ¡taravo, sakė, kad paskutinį vakarÄ galima eiti vėliau miegoti, jie susiginčijo. Kaltinamasis paprašė, kad I. eitų pasikalbėti į apačiÄ . A. paprieÅ¡taravo, sakė, kad kalbėtų prie jų. Tada V. Z. pradėjo I. tempti už rankos ir ji nukrito – turbÅ«t užsikabino už lovos. Nepaisant to, kaltinamasis vis tiek iÅ¡sitempė I. iÅ¡ kambario. Nematė, kas vyko toliau, nes durys buvo uždarytos.

Grįžusi I. papasakojo, kad jie pasikalbėjo ir kad viskas yra gerai. Vėliau ji paskambino tėvams. Vėliau I. pasidalijo nuotrauka, kurioje ant jos rankos matėsi mėlynės. TÄ pačiÄ naktį į jų kambarį atėjo vadovė V., ji pati nesuprato situacijos. Å io įvykio metu ji iÅ¡sigando, kadangi tokia situacija buvo pirmÄ kartÄ . Stovykloje yra daug vaikų ir joje buvo panaudotas fizinis smurtas. Apie įvykį pasakojo savo tėvams, kadangi įvykis jÄ sukrėtė.

7. Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįstÄ kaip stovyklos vadovÄ . 2019 m. liepos mėn. ji buvo Å¡okių stovykloje (kažkur (duomenys neskelbtini)), stovykla vyko vienÄ savaitę. Stovykloje buvo daugiau mergaičių nei berniukų. Gyveno dviaukščiame name, grupelėmis, jos kambaryje buvo septyniose mergaitės – O., I., kitų mergaičių vardų neprisimena. Kai visos mergaitės buvo kambaryje, į kambarį užėjo kaltinamasis. Jos per telefonÄ klausė muzikos.

Buvo vėlu, bet niekas nemiegojo. Muzikos (iki kaltinamojo atėjimo į kambarį) klausė apie pora minučių. Å iuo metu įvykį jau nelabai prisimena. KÄ joms atėjęs pasakė kaltinamasis – neprisimena, jis atėjo dėl muzikos. Gali bÅ«ti, kad muzikÄ girdėjo ir kiti. Jos muzikÄ nutildė. Kaltinamasis griebė I. už rankos, vėliau nusitempė į pirmÄ aukÅ¡tÄ . IÅ¡ pradžių laikė už rankos, vėliau – ne. Vyko ginčas dėl diskotekos, nes diskoteka joms nelabai patiko.

Vėliau kaltinamasis su I. nuėjo į pirmÄ aukÅ¡tÄ , kitos merginos liko kambaryje. Neprisimena, kÄ I. pasakė. Vėliau atėjo vadovė V., ji paklausė, kas nutiko. Vadovei pasakė, kad įvyko ginčas tarp jų ir vadovo, kad joms nelabai patiko diskoteka.

8. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 71–72). Pagarsintus parodymus liudytoja patvirtino. Liudytoja A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji buvo stovykloje (duomenys neskelbtini). Stovykla vyko (duomenys neskelbtini), kur tiksliai – neprisimena, tai buvo 2019 metais, tikslios datos taip pat neprisimena, bet galėjo bÅ«ti liepos 13 diena. Stovykla vyko savaitę, jos turėjo tris stovyklos vadovus. PrieÅ¡paskutinę stovyklos dienÄ turėjo vykti diskoteka.

Jų vadovas kažkur iÅ¡vyko, todėl vesti diskotekÄ buvo pakviestas kitas vadovas – V. Z.. Joms jis buvo labai mažai pažįstamas. Jis atvažiavo vakare. V. Z. leidžiama muzika joms nepatiko. Ji su savo drauge O. V. ir dar viena mergaite, jos vardo ir pavardės nežino, nuėjo papraÅ¡yti, kad jis įjungtų linksmesnę muzikÄ , bet jis pasakė, kad, jeigu muzika joms nepatinka, jos turėtų eiti miegoti. Dar keletas vaikų jo prašė įjungti linksmesnę muzikÄ , bet jis visiems atsisakė tÄ padaryti.

Tada ji su savo kambario draugėmis, jų buvo septynios, nuėjo į savo kambarį. Tai buvo apie 23 val. Kambaryje per mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Ä¯jungė muzikÄ , norėjo paÅ¡okti. Muzika pagrojo gal apie 30 sekundžių ir į jų kambarį nepasibeldęs užėjo V. Z.. Jis pasakė, kad atėjo dėl triukÅ¡mo. Jos pasakė, kad galbÅ«t ir pažeidė tvarkÄ , bet prašė kaltinamojo iÅ¡eiti iÅ¡ jų kambario, nes norėjo ruoÅ¡tis miegoti ir joms reikėjo persirengti. Ä® tai V. Z. joms atsakė:

„tai persirenginėkite“. Jos ilgai prašė kaltinamojo, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ kambario, galiausiai jis išėjo. Jos pradėjo persirenginėti. Po kelių minučių kaltinamasis vėl užėjo į jų kambarį. KÄ kaltinamasis užėjęs joms sakė, Å¡iuo metu neprisimena, tačiau viena mergaitė – I., jam pasakė, kad joms nepatiko jo leidžiama muzika ir ginčijosi su juo. Kaltinamasis pasakė jai, kad ji leistųsi su juo į apačiÄ pasikalbėti. Ji atsakė, kad niekur neis.

Tuomet kaltinamasis priėjo prie jos, paėmė jÄ už rankos (neprisimena, už kurios rankos ir kuria ranka paėmė) ir pradėjo jÄ tempti iÅ¡ kambario. I. eiti nenorėjo, jos irgi sakė, kad kaltinamasis jÄ paleistų. Kaltinamasis kelioms sekundėms paleido I. rankÄ , bet vėl jÄ paėmė ir dar stipriau patraukė, dėl ko I. atsistojo, o po to nukrito ant grindų. Kaltinamasis jÄ tempė per grindis. Jos Å¡aukė, sakė kaltinamajam, kad jis paleistų I., bet kaltinamasis to nedarė. Vėliau I. atsikėlė ir V.

Z. iÅ¡sivedė jÄ iÅ¡ kambario. Jos labai iÅ¡sigando, pradėjo verkti. Ji labai iÅ¡sigando dėl I. ir savęs. I. į kambarį atėjo po dvideÅ¡imties minučių, ji buvo susijaudinusi, beveik nieko nepasakojo. KitÄ dienÄ ji ant I. rankos, toje vietoje, kur jÄ už rankos buvo paėmęs V. Z., pamatė didelę mėlynę. Ji mano, kad I. galėjo jausti skausmÄ . V. Z. jai pasirodė nemalonus – jis nereagavo į jų praÅ¡ymus pakeisti muzikÄ , negražiai bendravo su jomis.

9. Liudytoja O. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįstÄ iÅ¡ stovyklos, kuri vyko prieÅ¡ metus (liepos mėnesį) (duomenys neskelbtini) (sodyboje). Ji penkias dienas buvo stovykloje (duomenys neskelbtini), mokėsi Å¡okti. Buvo daug vaikų, gyveno kambariuose. Jos kambaryje gyveno septynios mergaitės – V., Al., E., I., A., G.. PrieÅ¡paskutinę dienÄ stovykloje įvyko incidentas. Kaltinamasis į stovyklÄ buvo pakviestas kaip svečias, jis stovykloje turėjo vesti diskotekÄ .

Mergaitėms diskoteka nepatiko, todėl jos nuėjo į kambarį ir paleido muzikÄ iÅ¡ telefono, jos Å¡oko, gali bÅ«ti, kad judėjo grindys. Kadangi jos triukÅ¡mavo, į jų kambarį atėjo kaltinamasis. Kaltinamasis pasakė, kad reikia ruoÅ¡tis miegoti ir išėjo. Po kurio laiko kaltinamasis vėl užėjo į jų kambarį. Ji gerai pokalbio neprisimena, nes kaltinamasis kalbėjo lietuviÅ¡kai, o ji ne viskÄ supranta. I. ir A. kalbėjo su kaltinamuoju, galbÅ«t jam „atsikirtinėjo“. Kaltinamasis paprašė I. eiti į apačiÄ .

Ji nenorėjo eiti ir kažkÄ jam pasakė. Vėliau kaltinamasis pradėjo jÄ tempti už rankos – kad iÅ¡temptų iÅ¡ kambario. Kaltinamasis iÅ¡sitempė I. iÅ¡ kambario. Ji pati buvo Å¡oko bÅ«senoje, kas dar vyko, nelabai prisimena.

10. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos O. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 76). Pagarsintus parodymus liudytoja patvirtino. Liudytoja O. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2019 metų vasarÄ , liepos mėnesį, buvo stovykloje „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai negali pasakyti vietos, kurioje vyko stovykla, bet tai buvo prie (duomenys neskelbtini). Kambaryje gyveno Å¡eÅ¡ios mergaitės. Buvo prieÅ¡paskutinė stovyklos diena, turėjo vykti diskoteka. Ä® stovyklÄ atvyko naujas vadovas, jis turėjo organizuoti diskotekÄ , jo vardas – V.

Nei jai, nei kitoms mergaitėms nepatiko muzika, kuriÄ leido Vk., todėl ji, I., A. K. ir A. nuėjo papraÅ¡yti, kad jis pakeistų muzikÄ . Vk. muzikos nepakeitė, todėl jos nuėjo į savo kambarį ir pačios įjungė muzikÄ telefone, pradėjo Å¡okti. MuzikÄ Ä¯jungė visu telefone esamu garsu, pakankamai garsiai. Maždaug po minutės, apie 23 val., į jų kambarį jas nuraminti atėjo Vk.. Jos muzikÄ iÅ¡jungė. Vk. liepė joms ruoÅ¡tis miegoti ir išėjo. Kai liko kambaryje vienos, jos pradėjo aptarinėti diskotekÄ .

Po kurio laiko į jų kambarį grįžo Vk., paklausė, kodėl jos dar nemiega, kuo jos yra nepatenkintos. I. kaltinamajam paaiÅ¡kino, kas joms nepatiko. Tada Vk. jai pasakė, kad, jeigu ji yra tokia drÄ si, ji turi eiti su juo viena ir, jau be kitų asmenų, jam dar kartÄ pasakyti, kas nepatiko. I. atsakė, kad niekur neis (kartojo tai kelis kartus). Jie ilgai ginčijosi. I. tuo metu sėdėjo ant lovos, Vk. – stovėjo. Vk. vis sakė eiti su jo, galiausiai pasakė, kad, jei ji neis geruoju, iÅ¡ves bloguoju.

Neprisimena, kÄ jam atsakė I.. Tada jis priėjo prie jos, paėmė jÄ už rankos, kiek aukščiau jos rieÅ¡o, ir traukė I., kad ji atsikeltų nuo lovos, ji prieÅ¡inosi. Nuo Vk. veiksmų I. „nuÅ¡liuožė“ ant grindų, ar nugriuvo, tiksliai įvykio detalių jau neprisimena. Už kitos rankos į save I. dar traukė jos draugė A.. Vk. nepaleidinėjo I. ir traukė jÄ Ä¯ savo pusę, link kambario durų. Ji su kitomis mergaitėmis buvo Å¡oko bÅ«senoje, todėl visų detalių neprisimena.

Kai Vk. iÅ¡vedė I. iÅ¡ kambario, jos nebuvo apie 15–20 minučių. Kai ji grįžo į kambarį, buvo rami, atrodė, kad ji jaučiasi normaliai, ramiai pasakė, kad rašė kažkokį pasiaiÅ¡kinimÄ . Matė, kad ant I. rankos (neprisimena kurios) buvo nedidelės mėlynės, paraudonavimai. Galvoja, kad I. skaudėjo, kai Vk. jÄ traukė už rankos, nes jis naudojo jėgÄ . Jos su mergaitėmis buvo Å¡oko bÅ«senoje, žiÅ«rėjo viena į kitÄ , nekalbėjo. KitÄ dienÄ ji I. nematė.

Jai stovykloje patiko, tik šis įvykis buvo nemalonus. Apie Vk. nespėjo susidaryti kokio nors įspūdžio, nes stovykloje jis buvo tik pusę dienos, ji nespėjo jo pažinti, tačiau jis jai nelabai patiko.

11. Liudytoja V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįstÄ iÅ¡ darbo. Ji yra Å¡okių trenerė, organizavo stovyklÄ (duomenys neskelbtini). Stovykla truko apie savaitę, susirinko penkiasdeÅ¡imt vaikų. Kaime yra sodyba, joje – du pastatai. Nukentėjusioji buvo apgyvendinta pagrindiniame name, kartu su ja kambaryje taip pat gyveno Al., A., tiksliai neprisimena dėl G.s, O., Emilijos. Atsisveikinimo iÅ¡vakarėse vyko diskoteka. Tuo metu vienas iÅ¡ vadovų turėjo iÅ¡važiuoti, todėl ji kreipėsi į V.

Z., kad jis vestų diskotekÄ (apie 1,5–2 val.). Dauguma vaikų paskutinę dienÄ bÅ«na pavargę, tad bÅ«na kambariuose. Diskoteka įvyko, ji baigėsi apie 24 val. Dažniausiai stovykloje einama miegoti 23 val., bet paskutinę dienÄ leidžiama pabÅ«ti ilgiau. Tuo metu ji virtuvėje iÅ¡raÅ¡inėjo sertifikatus. Dar buvo M. ir V. Z., bet jie visi buvo skirtingose vietose. Kas įvyko mergaičių kambaryje, ji negali pasakyti, nes tuo metu pati jame nebuvo ir nematė. Kažkas įvyko su I., jai I. konkrečiai nieko nepasakė.

Ji matė, kad Vk. liepė I. paraÅ¡yti ant lapo, dėl ko ji yra nepatenkinta. Tuomet ji nuėjo į mergaičių kambarį pasikalbėti, bet jos jai nieko nesakė, niekas jai nieko nepasakojo. Ji stovykloje buvo atsakinga už taisyklių laikymÄ si. V. Z. stovykloje buvo kaip svečias. Mano, kad V. Z. neturėjo teisės taip elgtis, nes jis buvo ne stovyklos vadovas. Ji klausė Vk., kas atsitiko, jis atsakė, kad I. turi viskÄ paaiÅ¡kinti lape. KitÄ rytÄ nieko nespėjo paaiÅ¡kinti tėvams, nes tėvai atvyko anksti ryte, pasiėmė mergaites ir labai greitai iÅ¡vyko.

Jie kalbėjosi su vadovais dėl Å¡io įvykio, bet įvykį vertinti sunku, nes I. charakteris yra „ne iÅ¡ paprastųjų“. Kaip suprato, ginčas kilo dėl to, kad mergaitėms nepatiko diskotekos metu V. Z. leidžiama muzika. I. iÅ¡reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ ir dėl to įvyko konfliktas. I. pasakė, kad V. Z. tempė jÄ už rankos. V. Z. sakė, kad paėmė I. už rankos ir norėjo iÅ¡sivesti pasikalbėti. I. pati nuėjo, jos niekas netempė iki valgomojo. IÅ¡ nukentėjusiosios pusės V.

Z. atžvilgiu buvo daug įžeidimų. Jos nuomone, I. pažeidė stovyklos taisykles. Buvo nuspręsta kalbėtis ryte, kai atvažiuos nukentėjusiosios tėvai, tačiau nukentėjusiosios tėvas pradėjo grasinti.

12. Liudytoja M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta dėl darbinių reikalų. Ji dirbo stovykloje (duomenys neskelbtini). Stovykloje buvo apie penkiasdeÅ¡imt vaikų. Vietoje, kur vyko stovykla, yra du namai. Viename yra mažesni kambariai (nuo dviejų–penkių vietų), kituose – daugiau. Nukentėjusiosios kambaryje gyveno Å¡eÅ¡ios ar septynios mergaitės – Al., A., I., kitų mergaičių vardų neprisimena. Kaltinamasis buvo pakviestas į stovyklÄ pravesti vakarÄ .

Ji įvykio nematė, tik vėliau girdėjo apie tai, kas įvyko. V. Z. kalbėjo su I. virtuvėlėje. I. buvo labai susinervinusi. Ji bandė paaiÅ¡kinti situacijÄ , bet tai darė labai emocingai, ji mėgino jÄ nuraminti. Atrodo, kad ji rašė kažkokį laiÅ¡kÄ . Girdėjo ginÄÄ virtuvėlėje. I. sakė, kad V. Z. iÅ¡tempė jÄ iÅ¡ kambario. Kadangi ji su V. Z. dirba jau senai, negalėjo patikėti vienu vaiku. Ji mėgino pasikalbėti su mergaitėmis, jos papasakojo, kad kaltinamasis atėjo, liepė joms patildyti muzikÄ , tačiau I., ar A., norėjo pasiginčyti, pasiprieÅ¡ino.

Tuomet V. Z. per jėgÄ iÅ¡sitempė I. iÅ¡ kambario. Ji pati per patį konfliktÄ buvo kitame pastate ir negirdėjo, ar iÅ¡ mergaičių kambario sklido muzika. Buvo nuspręsta ryte pasikalbėti su nukentėjusiosios tėvais, bet to padaryti nespėjo.

13. Liudytoja E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ stovyklos. Ji buvo stovykloje (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamasis buvo vadovas, o nukentėjusioji I. – jos kambario draugė. Stovykloje, kambaryje, įvyko konfliktas tarp I. ir V. Z., konfliktas įvyko paskutinį stovyklos vakarÄ . Po diskotekos kambaryje kažkas įjungė muzikÄ . Tuomet į kambarį atėjo V. Z., pradėjo jas raminti, sakė, kad eitų miegoti. I. pradėjo kažkÄ V. Z. sakyti, priekaiÅ¡tauti.

Kadangi viskas vyko seniai, ji tiksliai nežino, kÄ I. jam pasakė. Ä®vyko konfliktas, ginčas vyko tarp jos kambario draugės I. ir Vk.. V. Z. pradėjo tempti I. už rankos iÅ¡ kambario ir ji tuo metu nukrito, už kurios rankos I. tempė – neprisimena. I. nukrito, tačiau kaltinamasis jÄ toliau tempė. Kaltinamasis I. iÅ¡sitempė iÅ¡ kambario. Kas vyko toliau, ji nematė. Jai buvo baisu, kad kaltinamasis ir su kitomis mergaitėmis taip nepasielgtų. Po konflikto tÄ pačiÄ naktį matė nukentėjusiÄ jÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus geriau prisiminė įvykio aplinkybes, patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Po įvykio nukentėjusioji atsiuntė telefonu nuotraukÄ , joje ant nukentėjusiosios rankos buvo matyti mėlynės. Ä®vykio metu daug mergaičių verkė, jautė baimę, buvo Å¡okiruotos. Tai suprato iÅ¡ jų aÅ¡arų bei to, kÄ jos kalbėjo, jos norėjo greičiau važiuoti į namus.

14. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. J. parodė, kad 2019 m. liepos 7–13 dienomis buvo stovykloje „(duomenys neskelbtini), kuri vyko (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pradžių stovykloje buvo trys vadovai, tačiau vienas iÅ¡ jų iÅ¡važiavo ir paskutinį stovyklos vakarÄ Ä¯ stovyklÄ atvažiavo V. Z., kuris, kaip vėliau buvo paaiÅ¡kinta, stovykloje buvo tik svečias. V. Z. paskutinį vakarÄ stovykloje vedė diskotekÄ , jos metu leido lėtÄ muzikÄ , kuri daugumai stovyklautojų nepatiko.

Ji gyveno pastato antrame aukÅ¡te, kambaryje buvo gal septynios mergaitės. Ä® Å¡iÄ stovyklÄ ji atvažiavo kartu su drauge V. G., „iÅ¡ matymo“ taip pat pažinojo A. G. bei I. M. J. – su jomis ji mokosi toje pačioje gimnazijoje. Po diskotekos į kambarį jos nuliÅ«dusios, tačiau kažkuri iÅ¡ mergaičių telefone įjungė linksmÄ muzikÄ , kažkas ir paÅ¡oko. Tuomet pas jas į kambarį atėjo V. Z.. Jis pamatė, kad jos yra nuliÅ«dusios, paklausė jų, kodėl jos yra tokios nepatenkintos.

I. jam pasakė, kad jai nepatiko jo leidžiama muzika. Tuomet jis pasakė I.i, kad eitų pasikalbėti. I. nesutiko ir jis išėjo, tačiau netrukus grįžo ir pasakė I., kad ji eitų į pirmÄ aukÅ¡tÄ su juo pasikalbėti. I. pasakė, kad nenori eiti su juo. Tuomet jis pasakė, kad vis tiek iÅ¡sitemps jÄ jėga ir, priėjęs prie sėdinčios ant lovos I., paėmė jai už rankos bei pradėjo tempti. A. paėmė I.i už kitos rankos ir neleido V. Z. iÅ¡sitempti I.. V. Z. pradėjo Å¡aukti, kad A. paleistų I., A.

I. paleido. Tuomet I. nukrito ant grindų. Tiksliai neprisimena, kaip nukrito I., bet atrodo, kad ant Å¡ono (ant kurio, taip pat neprisimena). A. iÅ¡ kambario išėjo greičiausiai. I. atsikėlė nuo grindų ir V. Z., laikydamas I. už rankos, iÅ¡sivedė jÄ iÅ¡ kambario. Dauguma mergaičių pradėjo verkti. Ji pati neverkė, nes nesuprato, kas įvyko. Baisu buvo, kad V. Z. nepradėtų taip lįsti prie kitų mergaičių. Mano, kad V. Z. nepatiko I. iÅ¡sakyta nuomonė apie jo leistÄ muzikÄ , dėl to ir kilo konfliktas.

Kai I. grįžo į kambarį, ji I. pasiteiravo, kas nutiko pirmame aukÅ¡te. Tiksliai jau neprisimena, bet jai atrodo, kad I. pasakė, jog vyko pokalbis. Po kelių dienų per socialinius tinklus I. atsiuntė nuotraukÄ , joje ant I. rankos, virÅ¡ alkÅ«nės, buvo matyti mėlynė, taip pat buvo paraÅ¡ytas jos komentaras, kad tai atsirado po konflikto su V. Z.. D. I. apie sužalojimus nerašė ir nuotraukų nesiuntė. Ji konflikto metu nenukentėjo, tik iÅ¡sigando. Stovyklos metu I. buvo draugiÅ¡ka, su niekuo nekonfliktavo (t.

I, b. l. 110–111).

15. Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ stovyklos. Ä®vykis įvyko paskutinį, ar prieÅ¡paskutinį, stovyklos vakarÄ . Ji diskotekoje nebuvo. Kai grįžo į savo kambarį, mergaitės įjungė muzikÄ telefone. Kaltinamasis tai iÅ¡girdo ir nepasibeldęs užėjo į jų kambarį, paklausė, kodėl jos klauso muzikÄ , triukÅ¡mauja, ir išėjo. Ji nuėjo į duÅ¡Ä , kadangi jau ruošėsi miegoti. Mergaitės atsigulė į lovas, kalbėjosi.

Kaltinamasis antrÄ kartÄ Ä¯sibrovė į jų kambarį, priėjo prie I. lovos, paėmė jÄ už rankos ir iÅ¡sitempė iÅ¡ lovos. I. draugė A. griebė jÄ už kitos rankos, kad I. neiÅ¡sitemptų. Tuo metu vykusio pokalbio tiksliai neprisimena. Kaltinamasis A. nustÅ«mė ir toliau tempė I.. I. kelis kartus pargriuvo, tačiau kaltinamasis jÄ iÅ¡sitempė iÅ¡ kambario. Kas vyko toliau, nematė. Tiksliai visko neprisimena, viskas įvyko greitai. Kai kaltinamasis tempė I., ji nukrito netoli lovos. I. atsistojo ir kaltinamasis toliau jÄ tempė, I. vėl nukrito.

Kaltinamasis I. nelaukė, tiesiog ėjo ir tempė. Ji pati negalėjo iÅ¡tarti nei žodžio, buvo emociÅ¡kai susikausčiusi. Kitos mergaitės ir I. kalbėjosi su kaltinamuoju, apie kÄ kalbėjo – neprisimena. Neprisimena, kokias emocijas rodė kitos mergaitės buvusios kambaryje. Neprisimena tiksliai, už kurios vietos paėmęs kaltinamasis tempė I.. Po įvykio, tÄ pačiÄ dienÄ , ji matė I.. TÄ naktį sužalojimų ant I. kÅ«no nematė, bet ryte matė kelias mėlynes. Å iuo metu nebeprisimena, kuriose tiksliai vietose jos buvo.

16. Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ stovyklos, nukentėjusioji yra jos draugė. Stovykloje vyko vakarėlis, buvo paskutinis vakaras. Nebuvo net dvideÅ¡imt ketvirtos valandos, kai buvo pasakyta eiti į savo kambarius. Visos merginos nuėjo į kambarį, truputį patriukÅ¡mavo, nes dar norėjo pasilinksminti. Nepasibeldęs į duris, į kambarį užėjo V. Z., bandė jas raminti. Jos nurimo, bet toliau kalbėjo, aptarinėjo vakarÄ . Vėliau kaltinamasis (ir vėl nepasibeldęs) užėjo į jų kambarį, bandė jas raminti.

Tiksliai neprisimena, kas įvyko, bet kaltinamasis I. pasakė „aÅ¡ matau, kad tu čia esi visų merginų vadė, gal nori eiti pasikalbėti į apačiÄ â€œ. I. nenorėjo iÅ¡eiti, tačiau kaltinamasis atsistojo arčiau I. lovos ir norėjo jÄ nusivesti. I. nenorėjo eiti. Tuomet kaltinamasis paėmė I. už rankos, o ji paėmė jÄ už kitos rankos – kad kaltinamasis I. neiÅ¡sivestų. Ji nukentėjusiÄ jÄ tempė už kairės rankos, o kaltinamasis – už deÅ¡inės, už virÅ¡utinės rankos dalies.

Kaltinamasis tempė nukentėjusiÄ jÄ link durų, o ji – link savęs. Ji patempė I. rankÄ stipriau ir ji nukrito ant jos, o kaltinamasis – ant I.. Tuomet ji jautė stresÄ , pradėjo verkti ir išėjo iÅ¡ kambario. Matė, kaip kaltinamasis iÅ¡veda I. iÅ¡ kambario. Jis pasakė I.: „ar lipsi pati, ar tave reiks per prievartÄ nusivesti“. Liudytoja tuo metu buvo koridoriuje, prie laiptų, ir girdėjo minėtus žodžius. Ji pasakė I., kad ji geriau pati eitų. I. nulipo laiptais savo noru, kaltinamasis jos netempė.

Vėliau I. grįžo, pasakė, kad parašė pasiaiÅ¡kinimÄ . Liudytoja parašė žinutę mamai ir nuėjo miegoti. Vėliau nukentėjusioji sakė, kad jai ant rankos liko mėlynės, atsiuntė nuotraukÄ . Mėlynės buvo virÅ¡utinėje rankos dalyje. Kambaryje, įskaitant I., buvo aÅ¡tuonios mergaitės. Po įvykio kai kurios mergaitė verkė, kai kurios buvo Å¡oko bÅ«senoje. Nukentėjusioji neverkė, ji taip pat jautė stresÄ , bet elgėsi ramiai, nenorėjo parodyti savo emocijų.

Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes, patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

17. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad ji buvo stovykloje, kurioje vyko diskoteka, jos metu buvo leidžiamos nelinksmos dainos, diskotekÄ vedė Vk.. Ji, I. ir jų kambario draugės, t. y. Al., G., O., E. ir V., pradėjo klausyti muzikÄ iÅ¡ savo telefonų. Jos pradėjo linksmintis, paÅ¡oko. Jos manymu, pirmame aukÅ¡te girdėjosi tik jų trepsėjimas, kai jos Å¡oko, muzika neturėjo girdėtis. Konfliktas su V. Z. kilo apie vidurnaktį. V. Z., atėjęs į kambarį, paprašė jų neleisti muzikos, neÅ¡okti ir išėjo iÅ¡ kambario.

Jos nustojo Å¡okti ir pradėjo kalbėti apie nelinksmÄ vakarėlį. GalbÅ«t jos per garsiai kalbėjo, nes V. Z. sugrįžo atgal į jų kambarį ir paprašė jų nutilti. I., sėdėdama ant savo lovos, pasakė, kad jos nieko nedaro. V. Z. jas tildė, sakydamas – ar jos pačios užtils, ar jam reiks jas užtildyti, prašė jų eiti miegoti. I. sakė V. Z., kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ kambario, kad jos galėtų persirengti. V. Z. pasakė, kad jis palauks, tada I. pasakė jam, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ kambario.

Tuomet V. Z. priėjo prie I., kuri sėdėjo ant lovos, paėmė jai už deÅ¡inės rankos (tarp plaÅ¡takos ir alkÅ«nės) ir pasakė, kad eitų pasikalbėti, jeigu jai kažkas nepatinka. I. atsisakė eiti su V. Z., todėl jis pagriebė I. ir kita savo ranka už jos tos pačios deÅ¡inės rankos (tik už kitos vietos – virÅ¡ alkÅ«nės). Ji tuo metu paėmė I.i už kairės jos rankos ir tempė jÄ Ä¯ save, kad V. Z. jos neiÅ¡sivestų. V. Z. traukė I. į save, o ji – į save.

Kai ji su V. Z. traukė I. kiekvienas į savo pusę, I. užgriuvo ant jos, o V. Z. paklausė, ar nori muÅ¡tis. Galiausiai ji pradėjo verkti ir išėjo iÅ¡ kambario į koridorių. Kaip vėliau sužinojo iÅ¡ pačios I., jai išėjus iÅ¡ kambario, I. kambaryje užkliuvo už lovos ir nukrito ant kelių, bet V. Z. jÄ vis tiek iÅ¡sivedė. Kai V. Z. iÅ¡sivedė I. iÅ¡ kambario į koridorių, ji buvo koridoriuje, girdėjo, kaip V. Z. pasakė I.i eiti savo noru, arba jis jÄ nusitemps, nes I. prieÅ¡inosi jam, nenorėjo eiti.

Laiptais I. nulipo pati, nesiprieÅ¡indama, tačiau V. Z. jÄ vis tiek laikė už rankos. Po kurio laiko I. grįžo į kambarį, papasakojo, kad apie tai, kas įvyko, rašė laiÅ¡kÄ (pasiaiÅ¡kinimÄ ). Kol I. rašė pasiaiÅ¡kinimÄ , pas jas atėjo vadovė V., klausinėjo, kas įvyko. V. gynė V. Z., sakė, kad jis yra svečias, o jos su juo negražiai elgiasi. Matė, kad po konflikto su V. Z. I. ranka buvo raudona, I. sakė, kad jai skaudėjo kojÄ , ant jos buvo mėlynė, skaudėjo rieÅ¡Ä .

Vėliau, iÅ¡vykus iÅ¡ stovyklos į namus, I. per „Messenger“ programėlę atsiuntė nuotraukÄ , kurioje ant rankos buvo matyti mėlynė (t. I, b. l. 125–126).

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2374/2019(01) duomenimis, I. M. J. poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste ir kairėje kojoje padarytos kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis ir nukentėjusiosios patikslintomis aplinkybėmis bei laiku (2019 m. liepos 13 d.). Kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . I. M. J. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip Å¡eÅ¡iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra bÅ«dingi sužalojimams, padaromiems žalojant save (t. I, b. l. 51). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 19. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

20. ApraÅ¡yta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnį laikytini ir tie atvejai, kai prieÅ¡ kitÄ (us) asmenį (is) panaudojamas fizinis smurtas. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlÅ«s veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009).

Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (neapibrėžta tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-437/2013).

Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

Kita vertus, asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

21. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. Z. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . IÅ¡tyrus bei įvertinus bylos įrodymų, aptartų Å¡iame nuosprendyje, jo 4–10, 13–18 punktuose, iÅ¡ dalies 2–3, 11–12 punktuose, visumÄ â€“ nustatyta, kad V. Z. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje atliko veiksmus, kurie vertintini kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, dėl Å¡ių V.

Z. veiksmų (įžūlaus elgesio) buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. V. Z. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje atliko smurtinio pobÅ«džio veiksmus nukentėjusiosios I. M. J.s, kuri įvykio metu buvo nepilnametė, atžvilgiu, – tyčia paėmė nukentėjusiajai I. M. J. už deÅ¡inės rankos ir pradėjo jÄ tempti iÅ¡ kambario, po ko I. M. J. užkliuvo kambaryje už lovos ir nugriuvo ant grindų, dėl ko nukentėjusiajai I. M. J., ne mažiau Å¡eÅ¡ių poveikių pasekoje, buvo padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste ir kairėje kojoje – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios I.

M. J.s sveikata; Å¡iuos veiksmus V. Z. atliko tyčia, be priežasties, vieÅ¡oje vietoje (žr. Å¡io nuosprendžio 22, 26–30 punktus), matant kitiems nepilnamečiams asmenims; V. Z. veiksmai atlikti demonstruojant aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarų moralės bei elgesio normų niekinimÄ , grubiai pažeidžiant visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles, elgiantis ypatingai įžūliai bei pažeidžiant nepilnamečių teisę į saugiÄ aplinkÄ . V. Z. veiksmus, kuriuos jis atliko nukentėjusiosios I.

M. J. atžvilgiu – paėmimÄ už nukentėjusiosios rankos ir tempimÄ iÅ¡ kambario, po ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų, patvirtina nukentėjusiosios (žr. Å¡io nuosprendžio 4 punktÄ , iÅ¡ dalies 3 punktÄ ), taip pat iÅ¡ esmės visų liudytojų – V. G. (žr. Å¡io nuosprendžio 6 punktÄ ), A. K. (žr. Å¡io nuosprendžio 8 punktÄ ), O. V. (žr. Å¡io nuosprendžio 10 punktÄ ), E. J. (žr. Å¡io nuosprendžio 13 punktÄ ), G. G. (žr. Å¡io nuosprendžio 15 punktÄ ) parodymai, aplinkybę, kad V.

Z. tempė nukentėjusiÄ jÄ už rankos iÅ¡ kambario parodė ir liudytoja apklausta A. G. (žr. Å¡io nuosprendžio 16–17 punktus). Tokie V. Z. veiksmai vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams. PrieÅ¡ingai nei teisiamojo posėdžio metu nurodė V. Z., byloje pateiktame nukentėjusiosios iÅ¡ karto po įvykio paraÅ¡ytame raÅ¡telyje – laiÅ¡ke (t. II, b. l.

9) iÅ¡ esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, susijusios su V. Z. jos atžvilgiu atliktais veiksmais, kurias nukentėjusioji parodė ir duodama parodymus byloje. Nors V. Z. savo kaltės nepripažino, jis parodė (pripažino), kad, atėjęs į kambarį, kuriame buvo nukentėjusioji bei kitos nepilnametės mergaitės, su nukelnėjusiÄ ja bendravo griežčiau, taip pat pripažino, kad jis paėmė nukentėjusiÄ jÄ už rankos ir jÄ vedėsi, parodė, kad galbÅ«t jis neapskaičiavo jėgos ir grubiau timptelėjo nukentėjusiajai už rankos, nukentėjusioji nenorėjo eiti, apsimetė, kad užkliuvo už lagamino, ir nukrito (žr.

Å¡io nuosprendžio 2 punktÄ ). Taigi, nors V. Z. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jis iÅ¡ esmės pripažino nukentėjusios atžvilgiu, matant kitoms nepilnametėms mergaitėms, atlikęs atitinkamus teismo nustatytus veiksmus, kuriuos teismas vertina kaip įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, o bÅ«tent – kad nukentėjusiajai buvo paėmęs už rankos, nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ kambario vedėsi (tempė) prieÅ¡ jos valiÄ (nukentėjusioji nenorėjo eiti), kad galėjo nukentėjusiÄ jÄ tempti už rankos ir grubiau, kad, jam nukentėjusiÄ jÄ tempiant iÅ¡ kambario, ji buvo nukritusi.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad iš V. Z. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis savo kaltės šioje byloje nepripažino iš esmės dėl kitokio jo atliktų veiksmų vertinimo, bet ne dėl to, kad neigė nukentėjusiosios atžvilgiu atlikęs atitinkamus veiksmus, kuriuos, kaip minėta, jis iš esmės pripažino atlikęs.

22. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. Teismų praktikoje analizuojant analogiÅ¡ko pobÅ«džio baudžiamÄ sias bylas vieÅ¡oji vieta apibrėžiama kaip erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent – gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant, ar patalpos yra vieÅ¡oji vieta, neturi reikÅ¡mės, ar jos buvo iÅ¡sinuomotos, ar valdomos kitokiais teisėtais pagrindais, ir nesvarbu, kam jos nuosavybės teisėmis priklausė (žr. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-511/2015). Å iuo atveju svarbu tai, kad ir pats kaltinamasis, ir kiti asmenys įvykio metu turėjo galimybę netrukdomi patekti į konflikto vietÄ â€“ vienÄ iÅ¡ pastato, kuriame vyko stovykla, kambarių, jame tuo metu buvo septynios nepilnametės mergaitės, į šį kambarį galėjo užeiti ir kiti stovykloje buvę asmenys (liudytoja apklausta stovyklÄ organizavusi V.

T. parodė, kad stovykloje buvo penkiasdeÅ¡imt vaikų). Teismui nekyla abejonių, kad V. Z. nepagarbÄ aplinkiniams demonstravo vieÅ¡oje vietoje.

23. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. BÅ«tent Å¡ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015). Minėta, kad teismų praktikoje visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ir pan.

Å iuo atveju nustatyta, kad V. Z. atliko smurtinio pobÅ«džio veiksmus nukentėjusiosios I. M. J. atžvilgiu. Pažymėtina, kad įvykis vyko vieÅ¡oje vietoje (žr. Å¡io nuosprendžio 22 punktÄ ), nakties metu, kai kurios kambaryje buvusios mergaitės tuo metu jau ruoÅ¡iesi miegoti (žr. liudytojų G. G., V. G. – Å¡io nuosprendžio 15, 6 punktai, parodymus), kambaryje be nukentėjusiosios, buvo ir kitų, lengviau pažeidžiamų, asmenų – nepilnametės mergaitės, kurios apklausų metu parodė, kad dėl vykusio konflikto – V.

Z. veiksmų, labai išsigando (žr. liudytojų V. G. – šio nuosprendžio 6 punktas, A. K. – šio nuosprendžio 8 punktas, nukentėjusiosios I. M. J. – šio nuosprendžio 4 punktas, parodymus), jos buvo sukrėstos (žr. liudytojos V. G. – šio nuosprendžio 6 punktas, parodymus), šokiruotos (žr. liudytojų O. V. – šio nuosprendžio 9–10 punktai, E. J. – šio nuosprendžio 13 punktas, G. G. – šio nuosprendžio 15 punktas, parodymus), kai kurios iš jų verkė (žr. liudytojų A.

K. – Å¡io nuosprendžio 8 punktas, E. J. – Å¡io nuosprendžio 13–14 punktai, A. G. – Å¡io nuosprendžio 16–17 punktai, nukentėjusiosios I. M. J. – Å¡io nuosprendžio 4 punktas, parodymus), jautė stresÄ (žr. liudytojos A. G. – Å¡io nuosprendžio 16 punktas, parodymus), joms buvo baisu (žr. liudytojos E. J. – Å¡io nuosprendžio 13–14 punktai, parodymus); nukentėjusioji I. M. J. taip pat buvo Å¡oko bÅ«senos, juto fizinį skausmÄ (žr. nukentėjusiosios parodymus – Å¡io nuosprendžio 4 punktas).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 16 d. specialisto iÅ¡vados duomenimis, I. M. J. padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste ir kairėje kojoje, poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis ir nukentėjusiosios patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2019 m. liepos 13 d.). Kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . I. M. J. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip Å¡eÅ¡iais trauminiais poveikiais (t. I, b. l. 51).

Minėti duomenys iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus dėl kaltinamojo jos atžvilgiu atliktų veiksmų, jų mechanizmo bei lokalizacijos. Juos taip pat patvirtina ir liudytojų parodymai: liudytoja A. K. parodė, kad kitÄ dienÄ po įvykio toje vietoje, kur nukentėjusiÄ jÄ už rankos buvo paėmęs V. Z., matė mėlynes, liudytoja O. V. parodė, kad po įvykio ant nukentėjusiosios rankos taip pat matė mėlynes, paraudonavimus, liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio naktį sužalojimų ant nukentėjusiosios kÅ«no nematė, bet ryte matė kelias mėlynes, liudytoja A.

G. parodė, kad matė, jog po konflikto su V. Z. nukentėjusiosios ranka buvo raudona, nukentėjusioji sakė, kad jai skaudėjo kojÄ , ant jos buvo mėlynė, dalis liudytojų taip pat parodė, kad nukentėjusioji joms siuntė nuotraukas, kuriose ant jos rankos buvo matyti mėlynės (žr. liudytojų V. G. – Å¡io nuosprendžio 6 punktas, E. J. – Å¡io nuosprendžio 13–14 punktai, A. G. – Å¡io nuosprendžio 16–17 punktai, parodymus), teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusiosios motina – M.

J., taip pat nurodė, kad po šio įvykio ant nukentėjusiosios rankos ir kojos buvo kraujosruvos. Nors V. Z. nurodė, kad nurodyti sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti ir stovykloje vykstančių užsiėmimų metu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad iki įvykio su kaltinamuoju nukentėjusiosios kūne buvo kokių nors sužalojimų, taip pat duomenų, kad sužalojimai jai galėjo būti padaryti kitu būdu, ar kad sužalojimai buvo padaryti skirtingu metu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir paties V.

Z. pozicija dėl nukentėjusiajai padarytų kraujosruvų, jai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo nebuvo vienareikšmė – jis nurodė negalintis patvirtinti, kad būtent dėl jo veiksmų nukentėjusiajai atsirado kraujosruvos, tačiau, jeigu taip įvyko dėl jo veiksmų, jis nurodė dėl to atsiprašantis nukentėjusiosios. Apibendrinant konstatuotina, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas būtent V. Z. veiksmais, jam nukentėjusiosios atžvilgius atlikus atitinkamus, šiame nuosprendyje jau aptartus, smurtinio pobūdžio veiksmus.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju taip pat nustatytinas ir priežastinis ryšys tarp V. Z. veiksmų bei kilusių padarinių – atitinkami, šiame nuosprendžio punkte aptarti bei nustatyti, padariniai kilo būtent dėl V. Z. veiksmų (šiame nuosprendyje jau nustatyto jo įžūlaus elgesio).

24. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra nurodęs, kad nusikalstamos veikos motyvas, ar tikslas yra bÅ«tinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, apraÅ¡ančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiÅ¡kia, kad joje apraÅ¡ytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikÅ¡mės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-386/2013).

25. Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaip jau buvo nurodyta, veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis, jo veikos aspektas.

Taigi, sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada neigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2010).

26. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog V. Z. stovykloje nebuvo paÅ¡alinis asmuo, jis buvo pakviestas į stovyklÄ stovyklos organizatorių vesti renginius (žr. Å¡io nuosprendžio 2, 4, 11–12 punktus). Liudytoja apklausta V. T., kuri organizavo stovyklÄ , parodė, kad V. Z. stovykloje buvo tik svečias, jis nebuvo stovyklos vadovas, negalėjo prižiÅ«rėti tvarkos stovykloje, nebuvo už tai atsakingas, su V. Z. nebuvo sudaryta sutartis. Už taisyklių laikymÄ si stovykloje buvo atsakinga bÅ«tent ji, t. y. V. T.. Minėti liudytojos V. T. parodymai atitinka kitų bylos įrodymų visumÄ , juos paneigiančių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis byloje neįrodinėjo, kad jis buvo vienas iÅ¡ stovyklos vadovų, ar juo labiau, kad jis turėjo pareigÄ užtikrinti stovykloje tvarkÄ bei rimtį.

27. V. Z. parodė, kad į mergaičių kambarį antrÄ kartÄ (kuomet ir įvyko konfliktas) jis užėjo, nes jos neklausė jo prieÅ¡ tai iÅ¡sakyto nurodymo nutildyti muzikÄ ir netriukÅ¡mauti, tačiau kitų, Å¡ias V. Z. nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, byloje nėra. PrieÅ¡ingai, teisiamojo posėdžio metu liudytojos V. G., A. K. bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. V. nurodė, kad po to, kai V. Z. pirmÄ kartÄ atėjo į jų kambarį ir iÅ¡sakė pastabÄ dėl jų klausomos muzikos bei triukÅ¡mo, jos muzikÄ iÅ¡jungė (nutildė), liudytoja G.

G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mergaitės atsigulė į lovas, kalbėjosi, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad jos nustojo Å¡okti ir pradėjo kalbėti apie nelinksmÄ vakarėlį, teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. G. taip pat parodė, kad jos nurimo, bet toliau kalbėjo, aptarinėjo vakarÄ , nukentėjusioji parodė, kad jos V. Z. pasakė, kad nebetriukÅ¡maus, atsisėdo ant lovos ir pradėjo kalbėtis apie kaltinamÄ jį; antrÄ kartÄ V. Z.

į jų kambarį užėjo galimai iÅ¡girdęs, kad jos neigiamai kalba apie jį, konkrečiai – apie diskotekÄ , kuriÄ jis vedė ir kuri joms nepatiko, dėl to ir kilo konfliktas tarp V. Z. bei nukentėjusiosios (žr. nukentėjusiosios, liudytojų V. G., A. K., O. V., A. G. parodymus – Å¡io nuosprendžio 4, 6, 7, 10, 17 punktai). Pažymėtina ir tai, kad, nors tiek pati nukentėjusioji, tiek kartu su ja kambaryje buvusios liudytojos pripažino, kad grįžusios į kambarį nakties metu (iki to, kai V.

Z. į jų kambarį atėjo antrÄ kartÄ ) jos klausė muzikÄ , triukÅ¡mavo, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tai jos darė ilgÄ laiko tarpÄ , ar kad dėl to buvo sutrikdytas kitų stovyklautojų poilsis. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojomis apklaustos stovyklos vadovės. Tuo tarpu liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta V. G. parodė, kad muzika jų kambaryje grojo minutę ar dvi, tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja A. K..

28. V. Z. fizinę jėgÄ prieÅ¡ nepilnametį asmenį – nukentėjusiÄ jÄ , panaudojo, nes nukentėjusioji nesutiko su juo iÅ¡eiti iÅ¡ kambario. Å iame kontekste, teismo vertinimu, svarbu tai, kad tai buvo vėlus paros metas – naktis, nukentėjusioji buvo kambaryje, kuriame ji gyveno stovyklos metu, kaltinamasis – kitos lyties asmuo nei nukentėjusioji, jis nebuvo stovyklos vadovas. Jeigu, V. Z. manymu, nukentėjusioji pažeidė stovyklos tvarkÄ , apie tokius nukentėjusiosios veiksmus jis galėjo ir turėjo praneÅ¡ti stovyklos vadovėms, tačiau to nepadarė. Teismo nuomone, V. Z. reakcija nukentėjusiosios atžvilgiu Å¡ioje situacijoje buvo netinkama, neteisėtai neproporcinga.

29. Taigi, V. Z., kuris nebuvo stovyklos vadovas, atsakingas už taisyklių stovykloje laikymÄ si, Å¡iuo atveju veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos, o tai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog jo veika pirmiausia buvo nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti. V. Z. vieÅ¡ojoje vietoje, nekreipdamas dėmesio į kambaryje buvusias nepilnametes mergaites, elgdamasis įžūliai, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, suprato, kad įžūliai elgiasi stebint nepilnametėms mergaitėms, nakties metu, t. y. bendrais bruožais numatė, kad Å¡iais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams, įvykio liudininkai patirs neigiamų iÅ¡gyvenimų, bus sutrikdyta kambaryje buvusių nepilnamečių asmenų rimtis, sutriks įprasta vieÅ¡oji tvarka – V. Z. veikė tiesiogine tyčia.

30. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, V. Z. smurtinio pobÅ«džio veiksmus be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos, veikdamas tiesiogine tyčia, atliko vieÅ¡oje vietoje, kitų (nepilnamečių) asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbÄ ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkiniams, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis padaryta veika, prieÅ¡ingai nei jÄ vertino V. Z., atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius pagal BK 284 straipsnį. Å iame nuosprendyje aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. Z. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. Z. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 284 straipsnį.

31. Pažymėtina, kad kaltinimas buvo pareikÅ¡tas taip pat nurodant, kad kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje nepagarbÄ aplinkiniams demonstravo ir visuomenės rimtį bei tvarkÄ sutrikdė taip pat ir vandaliÅ¡kais veiksmais, bei kad V. Z., tęsdamas savo veiksmus, nukentėjusiÄ jÄ I. M. J. nutempė laiptais iÅ¡ antro aukÅ¡to į pirmÄ jį aukÅ¡tÄ .

32. Teisiamojo posėdžio metu V. Z. neigė, jog jis nukentėjusiÄ jÄ nutempė laiptais iÅ¡ antrojo į pirmÄ jį aukÅ¡tÄ . Nukentėjusioji teisimojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ji lipti laiptais nenorėjo, bet lipo pati, kaltinamojo nebuvo tempiama. Minėtas, prieÅ¡ingas nurodytoms pareikÅ¡tame kaltinime, aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. G., parodžiusi, kad ji tuo metu buvo koridoriuje, prie laiptų, ir girdėjo, kaip V. Z. pasakė nukentėjusiajai, kad geriau ji pati liptų laiptais. Nukentėjusioji nulipo laiptais savo noru, V. Z. jos netempė. Teismui nėra pagrindo netikėti Å¡iais parodymais. Todėl iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alinta aplinkybė „po to, tęsdamas savo veiksmus, nukentėjusiÄ jÄ I. M. J. laiptais iÅ¡ antro aukÅ¡to nutempė į pirmÄ jį aukÅ¡tÄ â€œ.

33. Pagal teismų praktikÄ Â vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultÅ«ros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultÅ«ros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). IÅ¡tyrus bylos įrodymų visumÄ , nenustatyta – to nepatvirtino byloje esantys įrodymai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. Z. atliko kokius veiksmus, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti vandaliÅ¡kais veiksmais.

Todėl kaltinimas tikslinimas ir Å¡ioje dalyje – iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintini „vandaliÅ¡ki veiksmai“. Dėl bausmės skyrimo 34. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

35. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

36. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei Å¡io straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iÅ¡ jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iÅ¡ jų reikalavimai turi bÅ«ti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, taip pat jų visumÄ . Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ .

37. BK 284 straipsnyje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

38. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų.

39. V. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

40. Individualizuodamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikÅ¡mingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – V. Z. padarė nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstama veika padaryta vaikų stovykloje, nakties metu, matant lengviau pažeidžiamiems – nepilnamečiams, asmenims; kaltės formÄ bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka – įvykį matę nepilnamečiai asmenys labai iÅ¡sigando, buvo sukrėsti, Å¡okiruoti, jautė stresÄ , jiems buvo baisu, nepilnametei nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Pažymėtina, kad V. Z. dirba, darbe, darbinėje veikloje charakterizuojamas teigiamai (t. II b. l. 10–13), per penkių metų laikotarpį tris kartus baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos) (t. I, b. l. 167–168), anksčiau neteistas. V. Z. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, jeigu dėl jo veiksmų jai buvo sukeltas skausmas.

41. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai V. Z. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatant artimÄ minimaliam Å¡ios bausmės už nesunkius nusikaltimus dydžiui, – 70 MGL (3 500 Eur). Teismo vertinimu, minėtos rÅ«Å¡ies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

42. V. Z. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. II, b. l. 195), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 43. Nukentėjusioji I. M. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti jos naudai iÅ¡ kaltinamojo V. Z. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . M. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti jos naudai iÅ¡ kaltinamojo V. Z. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (t. II, b. l. 106–107).

44. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas.

45. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

46. V. Z. savo kaltės byloje nepripažino, taigi ir su civiliniu ieškiniu pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė teismo jų netenkinti.

47. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

48. Byloje nustatyta, kad V. Z. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai I. M. J. buvo padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste ir kairėje kojoje – nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji I. M. J. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio iÅ¡ esmės grindžia patirtu skausmu, stresu, dvasiniais sukrėtimais, pažeminimu.

49. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji I. M. J. patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, emocinį sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ . Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai I. M. J. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo – V. Z.. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį, jo gydymosi trukmę, sukeltas pasekmes, civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus bei teisiamajame posėdyje iÅ¡sakytus argumentus.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju dėl V. Z. nusikalstamos veikos, padarytų sužalojimų nukentėjusiajai iÅ¡ esmės nekilo jokių rimtesnių pasekmių, t. y. nukentėjusiajai neprireikė specialaus gydymo, o fizinis skausmas bei dvasiniai iÅ¡gyvenimai (pažeminimas, iÅ¡gÄ stis) truko neilgai, buvo daugiau momentinio pobÅ«džio – iÅ¡ nukentėjusios parodymų matyti, kad Å¡oko bÅ«senos nukentėjusioji buvo paties įvykio metu, kai V. Z. jÄ tempė iÅ¡ kambario, tuo tarpu fizinį skausmÄ deÅ¡inės rankos virÅ¡utinėje dalyje ji pajuto grįžusi į kambarį.

Liudytoja apklausta O. V. taip pat parodė, kad, kai nukentėjusioji grįžo į kambarį, ji buvo rami, atrodė, kad jaučiasi normaliai, ramiai pasakė, kad rašė kažkokį pasiaiÅ¡kinimÄ (žr. Å¡io nuosprendžio 10 punktÄ ). Pati nukentėjusioji taip pat parodė, kad dėl Å¡io įvykio nukentėjo fiziÅ¡kai, bet psichologiÅ¡kai nelabai (žr. Å¡io nuosprendžio 4 punktÄ ). Tačiau įvertintina taip pat ir tai, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, t. y. labiau pažeidžiamas asmuo.

50. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetÄ , byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad Å¡iuo atveju reali ir įrodyta yra 400 Eur dydžio neturtinė žala, kuri atitinka aukščiau įvardintus, įstatyme numatytus, kriterijus bei suformuotÄ teismų praktikÄ , ji priteistina iÅ¡ V. Z. nukentėjusiosios I. M. J. naudai. Kita nukentėjusiosios I. M. J. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis teismo atmetama kaip nepagrįsta.

51. Nukentėjusiosios motina M. J. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad ji dėl V. Z. nusikalstamos veikos taip pat patyrė neturtinę žalÄ â€“ kai jai paskambino dukra (nukentėjusioji) ir pranešė apie įvykį, ji iÅ¡sigando, patyrė stresÄ ; ji taip pat turėjo nepatogumų dėl važiavimo į medicinos įstaigas, teismÄ , dėl to patyrė iÅ¡laidų, laiko sÄ naudų.

52. Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi, paprastai civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalÄ patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Pagal nusistovėjusiÄ ir nuosekliÄ teismų praktikÄ , tais atvejais, kai tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos žalÄ patyręs asmuo dėl amžiaus, socialinės brandos, sveikatos ir kitų svarbių priežasčių negali realizuoti savo teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio, tÄ gali padaryti jo atstovas, tačiau teisė į žalos atlyginimÄ iÅ¡lieka ir žala priteisiama ne atstovui pagal įstatymÄ , o nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2007, 2K-809/2007, 2K-453/2011 ir kt.) 53.

Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalÄ asmeniui, tačiau ir kitiems, su juo artimai susijusiems asmenims, kasacinis teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobÅ«dis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

Suprantama, kad nukentėjusiojo Å¡eimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieÅ¡ nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ bet kurioje baudžiamojoje byloje. Nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, Å¡eimos nariai civiliniais ieÅ¡kovais gali bÅ«ti pripažįstami tik iÅ¡skirtiniais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

54. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet iÅ¡gyveno dėl savo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl neaiÅ¡kumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti jį gydant, vadovaujantis teisingumo principu, neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016).

55. Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau, ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , spręstina įrodžius, jog jie asmeniÅ¡kai patyrė nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Ar tėvų iÅ¡gyvenimai yra tokio pobÅ«džio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi bÅ«ti sprendžiama pagal teismų konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

56. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Z. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai I. M. J. buvo padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste ir kairėje kojoje – nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad dėl sužalojimų nukentėjusiajai nekilo jokių rimtesnių pasekmių, t. y. nukentėjusiajai neprireikė specialaus gydymo, o fizinis skausmas bei dvasiniai iÅ¡gyvenimai (pažeminimas, iÅ¡gÄ stis) truko neilgai, buvo daugiau momentinio pobÅ«džio.

57. Teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog civilinį ieÅ¡kinį byloje pareiÅ¡kusi nukentėjusiosios motina M. J. asmeniÅ¡kai patyrė nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su nukentėjusiosios sužalojimu. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės byloje pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės net nebuvo įrodinėjamos. Atsižvelgus į tai, į Å¡iame nuosprendyje aptartÄ teismų praktika, bei nenustačiusi iÅ¡imtinio atvejo, ypatingų aplinkybių tokios žalos atlyginimui, M.

J. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo atmetamas. Kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo Å¡eimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieÅ¡ nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių – o tokios aplinkybės Å¡ioje byloje nebuvo nustatytos, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ .

Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad M. J. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su jos turėtomis iÅ¡laidomis, laiko sÄ naudomis dėl važiavimo į medicinos įstaigas ar teismÄ , bei kitais su tuo susijusiais jos patirtais nepatogumais, M. J. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos, jos dydžio nepagrindžia. Minėtos iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ kaltinamojo kaip patirta turtinė žala, tačiau toks reikalavimas civiliniame ieÅ¡kinyje nėra reiÅ¡kiamas, kaip ir nėra pateikti atitinkamas iÅ¡laidas, jų dydį pagrindžiantys įrodymai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam bausmę – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti V. Z., kad jam paskirtoji bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , bÅ«tina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų raÅ¡tinės tarnautojui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Vengiant savo noru sumokėti baudÄ ir nesant galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. V. Z. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios I. M. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti iÅ¡ V. Z. nukentėjusiosios I. M. J. naudai 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ nukentėjusiosios I. M. J. civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. M. J. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėja Rasa Lapėnienė