2019-08-12 Nr. DBT-107-3-62-3-00211-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-44/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00211-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Vinco Versecko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. A. (trečiasis suinteresuotas asmuo G. B.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. SSD-174-(14.5.7.); 2) įpareigoti NŽT Jonavos skyrių įregistruoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre; 3) įpareigoti NŽT Jonavos skyrių atidalinti vienos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į dviejų paskirčių žemės sklypus – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio naudmenų; 4) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja paaiškino, kad su prašymais kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių dėl jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planų paruošimo, jų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. NŽT Jonavos skyriaus vedėja R. A. 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. 5SD- 174-(14.5.7.) informavo, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir nuo 2001 m. spalio 19 d.

įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo ribas pažymint kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus 2001 m. sausio 18 d. atliko individualios V. R. įmonės matininkas V. R.. UAB „Topolinija“ matininkas G. U. 2018 m. spalio 26 d. NŽT Jonavos skyriui pateikė informaciją dėl minėto žemės sklypo pasikeitimo, kuriame nurodė, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra išmatuotos ir įregistruotos VĮ „Registrų centre“, o išmatuotas gretimas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas ribojasi penkiais posūkio taškais su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat, paženklinus pareiškėjai priklausantį žemės sklypą buvo nustatyta, kad ribos pasikeitė 17 metrų. Šiuo raštu, kuriame buvo patikslintos žemės sklypo ženklinimo ribos, buvo prašoma pateikti išvadą dėl tolimesnių darbų atlikimo. Pasak pareiškėjos, NŽT Jonavos skyriaus vedėja akivaizdžiai nesilaikė 30 dienų termino ir atsakymą dėl jai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų pateikė 2019 m. sausio 11 d. Vedėja atsakyme nurodė, kad minėtas sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir nuo 2001 m. spalio 19 d.

įregistruotas Nekilnojamojo turto registre sklypo ribas pažymint kadastro žemėlapyje. Pasak pareiškėjos, NŽT Jonavos skyriaus vedėja turėjo įvertinti, kad jai priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas buvo preliminarus, todėl turi būti tikslinamas pagal faktinę situaciją vietovėje. Pareiškėja pabrėžė, kad pagal Civilinio kodekso 4.45 straipsnį žemės sklypo ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo žemės sklypo ribas ir kitus įrodymus. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti sukeičiamos, taip pat keičiama ploto konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas paties žemės sklypo plotas.

Remdamasi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu pareiškėja pažymėjo, kad dėl NŽT Jonavos skyriaus netinkamo veikimo (neveikimo) patyrė neturtinę žalą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nagrinėdami bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra keliamas dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo bei pareiškėjai priklausančio žemės sklypo atidalijimo – vienos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į dviejų paskirčių žemės sklypus – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio naudmenų. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme ( pvz., 2016 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. T-40/2016; 2017 m. birželio 15 d. nutartis Nr. T 65/2017; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. T 89/2018). Nors nagrinėjamu atveju pareiškėja reiškia administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus, tačiau iš esmės siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises į žemę, todėl atsižvelgiant į minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, pareiškėjos keliami reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės R. A. neturtinės žalos atlyginimą. Fizinio asmens padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra civilinio teisinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimo „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. SSD-174-(14.5.7.), kuriuo netenkintas pareiškėjos atstovo prašymas dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėtu prašymu pareiškėja prašė spręsti klausimą dėl UAB „Topolinija“ matininko parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir žemės sklypo plano suderinimo bei naujai nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, juos įregistruojant Nekilnojamojo turto registre.

Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi pareikštų reikalavimų visumą, konstatuoja, kad ginčas šiuo atveju iš esmės yra kilęs tarp pareiškėjos ir viešojo administravimo subjekto, o ne tarp privačių asmenų dėl jiems priklausančių besiribojančių žemės sklypų ribų. Keliamu ginču pareiškėja siekia įpareigoti NŽT įregistruoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre, taip pat atidalinti vienos paskirties jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į dviejų paskirčių žemės sklypus. Paties keliamo ginčo esmė yra susijusi su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu tvirtinami žemės sklypų kadastro duomenys, vykdymu, todėl ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, NŽT ir NŽT Jonavos skyriaus vedėjos R. A. yra grindžiamas Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl R. A. neteisėtos veikos yra susiję tik su jos, kaip valstybės institucijos pareigūnės, veika. Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija aptariamu atveju vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais konstatuoja administracinius teisinius santykius, kurie lemia šio ginčo priskirtinumą administraciniams teismams.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. A. (trečiasis suinteresuotas asmuo G. B.) dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vincas Verseckas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas