2019-10-08 Nr. AB-19342-3-61-3-02383-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3822-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02383-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 12.13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. P. ir E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. P. ir E. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai S. P. ir E. P. (toliau atskirai – ir pareiškėjas, bei pareiškėja, o kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundais ir patikslintais skundais, prašydami panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 22 d. sprendimus Nr. S-96 (7-69/2018) ir Nr. S-99 (7-70/2018) (toliau – ir Komisijos sprendimai) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2018 m. kovo 29 d. sprendimus Nr. 68-43 ir Nr. 68-44 (toliau – ir VMI sprendimai) ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimus Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-457 ir Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-458 (toliau – Kauno AVMI sprendimai) (toliau – kartu ir skundžiami sprendimai).

2. Pareiškėjai skunduose nurodė, kad:

2.1. Kauno AVMI atliko pareiškėjų 2011 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) bei 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimus. Kauno AVMI konstatavo, kad pareiškėjai kitų fizinių asmenų vardais įformino automobilių pirkimo-pardavimo sandorius, į nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių grandinę įterpė kelis kitus dalyvius ir šiais sandoriais siekė gauti mokestinės naudos – išvengti mokestinių prievolių (6 automobilių pirkimo-pardavimo ir buto (duomenys neskelbtini), atvejai) arba sumažinti mokėtiną mokesčio sumą (sodybos (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. atvejis).

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 straipsniu ir pritaikius turinio viršenybės prieš formą principą nuo gautų apmokestinamųjų pajamų apskaičiuoti mokesčiai perkelti S. P., o vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu konstatuota, jog pareiškėjai gavo apmokestinamųjų pajamų, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 8 straipsnio nuostatas. Taip pat atskirais nekilnojamojo turto objektų pardavimo atvejais Kauno AVMI laikosi pozicijos, kad turto įsigijimo išlaidos, priskirtinos leidžiamiems atskaitymams, buvo mažesnės nei nurodo pareiškėjai.

2.3. Pareiškėjai, nesutikdami su patikrinimo aktuose nurodytomis aplinkybėmis, pateikė rašytines pastabas, tačiau Kauno AVMI 2017 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimus, kuriais patikrinimo aktus patvirtino. VMI šioje byloje ginčijamais sprendimais patvirtino teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimus, o Komisija patvirtino VMI sprendimus ir neatleido pareiškėjų nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįsti objektyviais duomenimis.

2.4. Mokesčių administratorius nėra objektyvus, neteisingai vertina surinktus įrodymus ir aplinkybes. Pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalies loginę struktūrą pirmiausia mokesčių administratorius privalo nustatyti faktą, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo pajamų ar nevykdė kitų mokestinių prievolių ir tik tuomet gali taikyti specialųjį metodą (pvz., išlaidų), neapmokestintų pajamų dydžiui nustatyti. Šiuo atveju Kauno AVMI pasielgė priešingai – pirma pritaikė išlaidų metodą, neobjektyviai apskaičiavo pareiškėjų pajamas ir išlaidas, jas palygino ir tik tada konstatavo, kad pareiškėjai nedeklaravo kitų apmokestinamųjų pajamų, kurių šaltinio Kauno AVMI neįvardina. Tokie Kauno AVMI veiksmai, pareiškėjų vertinimu, daro mokesčių apskaičiavimą jų atžvilgiu nepagrįstą ab initio (iš pradžių).

2.5. Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjų mokestinį patikrinimą, konstatavo, jog 2012 m. pareiškėjų išlaidos viršijo pajamas, tačiau mokesčių administratorius nevertino fakto, kad pareiškėjai galėjo gauti pajamų, kurių nereikėjo deklaruoti ir nuo jų mokėti mokesčių, t. y. pareiškėjai tiek 2011 m., tiek 2012 m. galėjo gauti neapmokestinamų pajamų, kurių nereikėjo deklaruoti. Pateikti informacijos apie tokias pajamas Kauno AVMI pareiškėjų neprašė. Pareiškėjai, parduodami įvairius daiktus, galėjo gauti bei nedeklaruoti ir neapmokestinti: 2011 m. po 8 000 Lt, 2012 m. po 8 000 Lt – viso per dvejus metus bendrai 32 000 Lt pajamų. Mokesčių administratorius nurodo, kad pareiškėjai nepateikia įrodymų apie tokio turto pardavimą, tačiau nedidelės vertės pajamų neapmokestinimas nereikalauja saugoti informacijos, kaip tokios pajamos gautos ir iš kokių lėšų šie daiktai įsigyti. Buvo parduodami šeimos narių nebedėvimi drabužiai, buitinės elektronikos prietaisai (kompiuteriai, telefonai), vaikų žaislai / lavinamosios ir priežiūros priemonės ir pan., kurie įsigyti dar iki mokestinio patikrinimo laikotarpio pradžios. Pareiškėjams šių daiktų pardavimas nėra nuolatinių pajamų objektas (ekonominė veikla) – buvo siekiama efektyviai panaudoti nebereikalingus daiktus, todėl pareiškėjai žinodami GPMĮ suteikiamą teisę neapmokestinti tokių pajamų, šia teise pasinaudojo.

2.6. Pareiškėjai mokestinio patikrinimo metu pateikė 2012 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartį, kuria E. P. (pareiškėjos) tėvai H. Ž. ir P. V. Ž. dovanojo savo dukteriai 35 000 Lt. Tačiau, Kauno AVMI atliko H. Ž. ir P. V. Ž. pajamų ir išlaidų analizę ir padarė išvadą, kad šie asmenys neturėjo galimybių padovanoti pareiškėjams 35 000 Lt, nes dovanojimo metu tėvai buvo pensininkai, pagal antstolio patvarkymą iš jų buvo išieškomos skolos, sutaupyti tokią sumą, Kauno AVMI vertinimu, tėvai neturėjo galimybės. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Kauno AVMI atlikdama H. ir P. V.

Ž. pajamų ir išlaidų analizę, kuri grindžiama Ž. galimybe turėti santaupų, Kauno AVMI atliko skaičiavimus tik apie 2008–2012 m. sutuoktinių turėtas pajamas ir išlaidas. Pareiškėjų nuomone, toks skaičiavimas nepaaiškina tėvų galimybės turėti sutaupius tam tikrą pinigų sumą grynaisiais. Pareiškėjai pažymėjo, kad H. ir P. V. Ž. minėtu laikotarpiu buvo pensininkai, tačiau senyvo amžiaus žmonėms būdinga santaupas laikyti grynaisiais pinigais, o taip pat turėti santaupų iš ankstesnių laikotarpių. Kaip nustatė Kauno AVMI, tėvų šeimos pajamos 2008–2012 m. sudarė vidutiniškai 1 580 – 2 460 Lt per mėnesį (18 931 – 29 449 Lt per metus).

Kadangi vidutinis senatvės pensijos dydis 2012 m. buvo 814 Lt per mėnesį (814* 12 = 9 768 Lt per metus) Ž. gautos pajamos senjorų porai yra santykinai nemažos, nes viršija senatvės pensijos vidurkį 2–3 kartus. Tuo tarpu 35 000 Lt (10 136 Eur) suma nėra ypatingai didelė (35 000 Lt sudaro vos 119 proc. Ž. metinių pajamų), kad negalėtų būti sukaupta kaip visą gyvenimą iki pensinio amžiaus dirbusių asmenų santaupos. Kauno AVMI išvadą apie tėvų negalėjimą sutaupyti ir dukrai padovanoti minėtą sumą padarė nepagrįstai, ypač atsižvelgiant į tai, jog santaupų susidarymą skaičiuoja tik per paskutinius ketverius metus (t. y. nuo 2008 m.) ir pajamas lygina su vidutinėmis išlaidomis vienam gyventojui, nors Ž.

šeima, kaip senjorai, patyrė mažesnes nei vidutinės išlaidas pragyvenimui (lengvatinės transporto kainos, nėra išlaidų edukacijai, ženkliai mažesnės išlaidos laisvalaikiui, drabužiams ir avalynei, maistui viešojo maitinimo įstaigose ir pan.) Kritiškai vertintini ir mokesčių administratoriaus teiginiai, kad Ž. šeima neturėjo santaupų, nes iš jų buvo išieškomos skolos. Pareiškėjai pabrėžė, kad vien ta aplinkybė, jog H. ir P. V. Ž. turėjo skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymo pagrįstumu abejojo ir todėl nenorėjo jų vykdyti, nepatvirtina fakto, jog jie neturėjo santaupų ir galimybių padovanoti savo dukrai piniginių lėšų.

Pareiškėjų pateikta dovanojimo sutartis atitiko visus įstatymų keliamus reikalavimus. Pareiškėjų nuomone, mokesčių administratorius nėra surinkęs jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad Ž. savo dukrai 35 000 Lt nepadovanojo, mokesčių administratorius remiasi prielaidomis, padarytomis neobjektyviai vertinant aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams turi būti perskaičiuota į biudžetą mokėtina GPM suma bei nuo jos apskaičiuota delspinigių ir baudos suma įvertinus E. P. (pareiškėjos) gautą dovaną iš tėvų – 35 000 Lt.

2.7. 2011 m. (šeimos pajamų užteko išlaidoms padengti) gautą 1 185 Lt paskolos grąžinimą iš antstolės už A. N. Kauno AVMI traktavo, kad paskolos suteikimo data nežinoma, todėl paskola laikoma grąžinta / suteikta ankstesniame nenustatytame laikotarpyje. Kaip matyti iš 2011 m. pajamų-išlaidų suvestinės, 1 185 Lt įtraukti į pareiškėjų šeimos pajamas, tačiau į pajamas nėra įtraukta likusi nežinoma dalis paskolos, o į išlaidas nėra įtraukta nei likusi dalis paskolos, nei 1 185 Lt. 1 185 Lt įtraukimas į pareiškėjų šeimos išlaidas 2011 m. nepaveiktų 2011 m. suvestinės taip, kad atsirastų ar padidėtų mokėtinas GPM.

2.8. 2012 m. (laikotarpiu, kai pajamų – išlaidų balansas nepalankus mokėtojui) E. P. (pareiškėjai) pervestos lėšos iš R. M. ir T. T. (atitinkamai 1 355 Lt ir 1 190 Lt). Nors situacija analogiška aptartai pirmiau, Kauno AVMI, nemotyvuodama savo pozicijos, pripažino, kad paskola buvo suteikta būtent 2012 m., o ne anksčiau. Pajamų-išlaidų suvestinėje už 2012 m. minėtos sumos įtrauktos tiek prie šeimos pajamų, tiek prie išlaidų. Tokiais veiksmais VMI pasirinkusi priešingą poziciją nei 2011 m. situacijoje, padidino pareiškėjų išlaidas, dėl ko padidėjo MAĮ 70 straipsnio pagrindu apskaičiuotas GPM.

2.9. Komisija nepagrindžia, kokiomis teisės aktų nuostatomis ar teismų praktika mokesčių administratorius gali pasirinkti skirtingai traktuoti vienodas (mokesčių administratoriui nežinomas) aplinkybes. Vienas analogiškas pajamas (išlaidas) priskirti vieniems laikotarpiams, o kitas – kitiems, t. y. savo nuožiūra pasirinkti, kuriam laikotarpiui priskirti vienodomis faktinėmis aplinkybėmis įvykusius atsiskaitymus. Pareiškėjai nesutinka, jog mokesčių administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiam mokestiniam laikotarpiui priskirti ir kaip traktuoti vienodomis faktinėmis aplinkybėmis atsiradusius reiškinius.

2.10. Pareiškėjai nesutiko su Kauno AVMI vertinimu, jog transporto priemonių ir nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, pagal sandorius, sudarytus R. R., Z. P., T. J., G. T., A. G. yra priskirtinos pareiškėjų šeimai, nes šiuo turtu pareiškėjai niekada nedisponavo. Kauno AVMI minėtas lėšas pareiškėjų šeimai priskyrė nepagrįstai ir neteisėtai, sukūrusi faktines aplinkybes, kurias laiko atkurtomis. G. T. 2011 m. įsigijo automobilius Ford C-Max ir Toyota RAV4, kuriuos tais pačiais metais pardavė kitiems fiziniams asmenims į Švediją. Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis, automobilio pardavimo dieną arba pora dienų po jo, minėtais automobiliais Lietuvos Respublikos sieną kirto pareiškėjai. Mokestinio patikrinimo metu, G. T. patvirtino, jog ji pati įsigijo automobilius ir juos pardavė. Mokesčių administratorius jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiuos G. T. parodymus, nepateikė, tačiau laikosi pozicijos, kad minėti automobiliai priklausė pareiškėjams ir pareiškėjai gavo šių automobilių pardavimo pajamas. Byloje nesama jokių duomenų, kad šiuos automobilius būtų pirkęs pats pareiškėjas ir juos įforminęs G. T. vardu. Pareiškėjai taip pat pabrėžė, kad Kauno AVMI nesurinko objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjų ryšius su R. R., kuris ginčą nagrinėjusių institucijų vertinimu buvo fiktyviai įtrauktas į sandorių grandinę. Pabrėžė, jog mokestinio patikrinimo medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent pareiškėjai R. R. įtraukė į sandorių grandinę.

2.11. Pareiškėja 2013 m. už 59 000 Lt pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Turtas įgytas pagal 2010 m. rentos sutartį su E. M., kurios pagrindu pareiškėjams teko pareiga išlaikyti rentos gavėją iki jos gyvos galvos, apmokėti laidojimo išlaidas ir tinkamai prižiūrėti kapą. Kauno AVMI pripažino dokumentais pagrįstas 2 832,50 Lt išlaidas, kurias E. M. laidojimui už E. P. sumokėjo jos tėvas H. Ž. Kauno AVMI teigia, kad jokių kitokių išlaidų, susijusių su minėto buto įgijimu pareiškėjai nepatyrė, todėl GPM apskaičiuoja nuo visos buto pardavimo kainos atėmusi minėtas laidojimo išlaidas. Pareiškėjai pažymi, kad joks teisės aktas neįpareigoja ekonominės veiklos nevykdančių fizinių asmenų vesti buhalterinę apskaitą.

2.12. Rentos santykiams būdinga tai, kad rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją (kas ir buvo daroma nagrinėjamu atveju). Rinkti duomenis ir vesti apskaitą, kokia dalis, pavyzdžiui, nuo šeimai perkamo ir gaminamo maisto teko E. M. išlaikymui, pareiškėjų vertinimu, būtų per daug smulkmeniška ir užkrautų rentos mokėtojui perteklines apskaitos vedimo pareigas, be to, net jei tokias išlaidas pareiškėjai būtų vedę atskirame žurnale, mokesčių administratorius šių išlaidų greičiausiai nevertintų, nes jų paskirstymas šeimai ir E. M. nebūtų pagrįstas pirminiais duomenimis laikomais dokumentais, tokiais kaip sąskaitos faktūros. Būtent šiuo pagrindu Kauno AVMI nepripažįsta, jog pareiškėjai E. M. rentos sutarčiai vykdyti patyrė 49 730 Lt išlaidų. Aplinkybė, kad pareiškėjai minėto žurnalo nevedė ir sąskaitų sau už E. M. išlaikymą neįrašinėjo, nesudaro pagrindo mokesčių administratoriui konstatuoti, kad tokių išlaidų apskritai nebuvo patirta. Be to, Kauno AVMI patikrinimo metu galėjo surinkti įrodymus (pateikti paklausimus, gauti informaciją, pavyzdžiui, iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių ir pan.), kurie patvirtintų, jog pareiškėjai realiai patyrė išlaidas, susijusias su renta. Taip pat mokesčių administratorius privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ar turinio viršenybės prieš formą principu ir apskaičiuoti pareiškėjų patirtas E. M. išlaikymo išlaidas vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu (remdamasis statistiniais duomenimis). Netaikydamas netiesioginio metodo, leidžiančio nustatyti objektyvią buto įsigijimo kainą, pareiškėjų išlaidoms apskaičiuoti mokesčių administratorius pasirenka selektyviai vertinti byloje susiklosčiusias aplinkybes, t. y. skaičiuoti mokesčius tokiu būdu, kuris palankiausias biudžetui – subjektyviai pasirenkant, kada netiesioginį metodą taikyti ir kada netaikyti. Atsižvelgiant į išdėstyta, mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad negalima apskaičiuoti išlaidų vadovaujantis statistiniais duomenimis, nėra pagrįsta ir vertintina kaip mokesčių administratoriaus siekis bet kokiomis priemonėmis padidinti pareiškėjų mokestinę prievolę.

2.13. Mokesčių administratorius konstatavo, kad E. P., pardavusi turtą (duomenys neskelbtini), Kaune, gautų lėšų nepanaudojo kitam būstui – gyvenamam namui (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigyti. Tokią išvadą mokesčių administratorius daro remdamasis tuo, jog lėšos už parduotą butą pateko į vieną E. P. sąskaitą, o kitas butas įsigytas lėšomis buvusiomis kitoje šeimos sąskaitoje. Ta aplinkybė, kad kitas gyvenamasis būstas buvo įsigytas iš kitos banko sąskaitos, o ne iš tos pačios banko sąskaitos, į kurią buvo pervestos piniginės lėšos už parduotą butą, nepaneigia fakto, jog vadovaujantis įstatymų normomis GPMĮ nuostatų buvo laikytasi ir per vienerius metus nuo gyvenamojo būsto pardavimo įsigytas kitas būstas, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta. Mokesčių administratorius mokestinės kontrolės metu kelia perteklinius reikalavimus, prieštaraujančius įstatymų nuostatoms. Taip pat mokesčių administratorius klaidingai interpretuoja GPMĮ nuostatą, išskirdamas atsiskaitymus banko pavedimu ir grynaisiais pinigais. Teisės aktai nereikalauja, jog įsigyjamam kitam gyvenamajam būstui būtų panaudojami būtent tie patys pinigų vienetai, kurie buvo gauti pardavus būstą, todėl skundžiamuose sprendimuose patvirtinti Kauno AVMI argumentai dėl kitų piniginių lėšų panaudojimo gyvenamojo būsto įsigijimui neturėtų būti vertinami kaip patvirtinantys mokesčių administratoriaus poziciją ir E. P. turi būti leidžiama pasinaudoti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto nuostatomis.

2.14. Mokesčių mokėtojas yra baudžiamas už tai, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotomis sumomis ir patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus ir ieškojo prašomų dokumentų, o šios aplinkybės, be Kauno AVMI veiksmų, prisidėjo prie ilgos mokestinio patikrinimo trukmės. Komisijai, jos narių prašymu, 2018 m. gegužės 31 d. el. laišku buvo pateiktos nuorodos į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Komisijos sprendimus, kai mokesčių mokėtojas buvo atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių dėl ligos patikrinimo trukmės (nesant kitų reikalavimų atleidimui nuo delspinigių). Komisija pateiktos teismų praktikos nekomentavo ir vadovavosi LVAT sprendimais, kurios neatitinka pareiškėjų situacijos. Pareiškėjai prašė teismo iš naujo įvertinti LVAT 2010 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-2343/2011 ir pareiškėjų argumentus dėl delspinigių sumažinimo vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

2.15. Pareiškėjų atžvilgiu nepagrįstai paskirta 30 proc. mokesčio dydžio bauda, nes šiuo atveju nėra nustatyta pareiškėjų kaltę sunkinančių aplinkybių (tik lengvinančios), kas lemia, jog pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatas turėtų būti skiriama 10 proc. mokesčio dydžio bauda. Pareiškėjai su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo, kaip įmanoma operatyviai teikė dokumentus ir paaiškinimus (dėl senų laikotarpių ir pareiškėjų dažnų kelionių į užsienį dokumentai ne visada galėjo būti surasti ir pateikti per savaitę, todėl buvo teikiami greičiausiai, kada įmanoma tai padaryti), o tai reiškia, kad pareiškėjų kaltę lengvinančių aplinkybių egzistavimas nėra kvestionuojamas ir laikomas neabejotinai nustatytu.

3. Atsakovas VMI atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė pareiškėjų skundus atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Susipažinusi su bylos medžiaga, VMI konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjų mokestinei prievolei apskaičiuoti gali būti taikytinos mokesčių vengimo konstatavimo aplinkybės, vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio nuostatomis. Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjai vykdė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius juos įformindami kitų fizinių asmenų vardais (į nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių grandinę įtraukė kelis fiktyvius dalyvius) – parduoti 6 automobiliai: Peugeot 508, FORD C-MAX, Toyota RAV4, Lexus RX400H, Mercedes Benz CLS350 ir Subaru Legacy bei 2 nekilnojamojo turto objektai – butas (duomenys neskelbtini), Kaune ir žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. Nustatytos įsigijimo-pardavimo aplinkybės rodo, kad pareiškėjas kitų fizinių asmenų (R. R., Z. P., T. J., G. T., A. G.) vardais įformino apsimestinius automobilių ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius ir tuo siekė sau mokestinės naudos, išvengdami GPM mokėjimo.

3.2. Kauno AVMI 2016 m. gruodžio 16 d. atliko susijusio asmens R. R. mokestinį tyrimą tikslu išanalizuoti surinktą informaciją apie pareiškėjo 2011–2013 m. gautas visų rūšių pajamas ir patirtas išlaidas, taip pat įvertinti R. R. vykdytus sandorius su pareiškėju bei pateikti išvadą dėl R. R. turimo turto ir patirtų išlaidų atitikimo gautoms pajamoms. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad R. R. vardu pagal 2012 m. kovo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 00240 įformintas automobilio Peugeot 508 pirkimas iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „STP-LT“ už 23 300 Lt. Apmokėjimo gavimas už automobilį UAB „STP-LT“ įformintas grynais pinigais pagal 2012 m. kovo 14 d. Kasos pajamų orderį Nr. 0210. Tačiau, Kasos pajamų orderyje nėra R. R. parašo, patvirtinančio, kad pinigus jis sumokėjo. Automobilis R. R. vardu VĮ „Regitra“ nebuvo įregistruotas. VĮ „Regitra“ pateiktoje informacijoje apie transporto priemonių registraciją pagal kėbulo numerius (VIN) nurodyta, kad šį automobilį Peugeot 508 pagal 2012 m. kovo 15 d. (už 1 dienos nuo įsigijimo iš UAB „STP-LT“) Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį R. R. pardavė Z. P. už 59 000 Lt. R. R. 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje nedeklaravo automobilio, neišlaikyto nuosavybėje 3 metus, pardavimo sandorio.

3.3. Automobilis Peugeot 508, 2012 m. kovo 15 d. įregistruotas Z. P. vardu, išregistruotas 2012 m. balandžio 11 d. VĮ „Regitra“ 2012 m. balandžio 11 d. pateiktame pranešime-deklaracijoje Nr. 8423860 Z. P. šį automobilį Peugeot 508 perleido Norvegijos piliečiui (piliečio duomenų nepateikta). Tačiau daugiašalio patikrinimo su Švedija dėl sukčiavimo, vykdant prekybą naudotais automobiliais, medžiagoje užfiksuota Z. P. šio automobilio pardavimas Švedijos įmonei Elinas Bat & Bil Handelsbolag už 59 000 Lt. Z. P. 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje nedeklaravo automobilio, neišlaikyto nuosavybėn 3 metus, pardavimo sandorio. Z. P. 2016 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paštu mokesčių administratoriui pateikė paaiškinimą, kad nors automobilio Peugeot 508 įsigijimas iš kitų asmenų ir pardavimas Švedijos pirkėjams buvo sudarytas jos vardu, tačiau faktiškai šio automobilio ji nebuvo įsigijusi. Sandoris jos vardu įregistruotas paprašius senam pažįstamam S. P. Z. P. nurodė, kad visais atvejais pinigus mokėjo S. P., ji su turto pardavėjais neatsiskaitydavo, taip pat už parduodamą turtą pinigų negavo, juos iš pirkėjų pasiimdavo S. P. Be to, mokesčių administratorius nustatė ir aplinkybę, kad Z. P. neturėjo finansinių galimybių 2012 m. kovo 15 d. įsigyti automobilio Peugeot 508 už 59 000 Lt.

3.4. Kauno AVMI 2012 m. rugpjūčio 31 d. atliko UAB „STP-LT“ operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad UAB „STP-LT“ 2011–2012 metais įformino dar 4 automobilių sandorius, kuriuose nustatyta rizika, kad automobilių pirkimo ir pardavimo Švedijos įmonei Elinas Bat & Bil Handelsbolag sandoriuose įtraukti statytiniai asmenys, kurie pagal savo gaunamų pajamų mastą, socialinę padėtį, sveikatos stovį, gyvenimo būdą negalėjo įsigyti automobilių, taigi ir parduoti automobilių Švedijos pirkėjui. Šie asmenys į pirkimo-pardavimo grandinę įtraukti, siekiant kitiems asmenims išvengti mokestinių prievolių.

3.5. Įvertinus informaciją apie UAB „STP-LT“ automobilių pardavimo sandorį, Z. P. pateiktą informaciją, patikrinimo metu padaryta išvada, kad tiek UAB „STP-LT“, tiek S. P. bei kiti nenustatyti asmenys, pasinaudojo R. R. socialiniu pažeidžiamumu (gauna nedidelę pensiją, turi skolų pagal antstolių patvarkymus dėl išieškojimų, neseniai paleistas iš įkalinimo vietos (2010 m. vasario 24 d.), senyvo amžiaus, vienišumas, silpnos sveikatos) ir suformino fiktyvų automobilio Peugeot 508 pirkimą – pardavimą jo vardu, įtraukdami jį į šiuos sandorius, kaip tarpininką. R. R. mokestinio tyrimo metu konstatuota, kad jo finansinės galimybės ribotos, gaunamų pajamų užtenka tik pragyvenimo poreikiams patenkinti, kitų gautų oficialių pajamų šaltinių nenustatyta ir dėl to R. R. realiai dalyvauti kilnojamojo turto, ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriuose negalėjo. Apibendrinus surinktą informaciją patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad automobilio Peugeot 508 pirkimo-pardavimo sandorį, įformindamas R. R. ir Z. P. vardu, realiai vykdė S. P., R. R. ir Z. P. šiame sandoryje įforminti, kaip tarpininkai, siekiant pareiškėjui išvengti mokestinių prievolių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai nustatyta prievolė deklaruoti automobilio Peugeot 508 pardavimo pajamas 59 000 Lt, įsigijimo išlaidas 23 300 Lt ir gautas apmokestinamąsias pajamas 35 700 Lt (59 000 – 23 300) 2012 metų Metinės pajamų deklaracijos GPM308 priede GPMT.

3.6. R. R. mokestinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jis pagal 2010 m. spalio 4 d. Sutartį Nr. 1-4157 iš E. M. (pastaroji butą paveldėjo) įsigijo 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), Kaune už 100 000 Lt. Butą R. R. 2010 m. spalio 6 d. (už 2 dienų nuo pirkimo) pagal Sutartį Nr. 2-3430 pardavė T. J. už 180 000 Lt. T. J. butą 2011 m. gegužės 11 d. pardavė V. T. už 180 000 Lt. T. J. 2016 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paštu mokesčių administratoriui pateikė paaiškinimą, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, realiai jis nepirko ir nepardavė. Paprašius giminaičiui S. P., jis sutiko, jog jo vardu būtų įregistruotas šio buto pirkimo ir pardavimo sandoriai. Už įsigyjamą butą pardavėjui mokėjo S. P., vėliau už parduotą butą pinigus pasiėmė S. P. T. J. nurodė, kad jis R. R. ir V. T. asmeniškai nepažinojo, juos sutiko tik pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis notarų biure. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad T. J. šeima neturėjo finansinių galimybių įsigyti 2010 m. spalio 6 d. butą (duomenys neskelbtini), Kaune, už 180 000 Lt, be to, šeimai įsigyti butą ir parduoti už tą pačią kainą ekonomiškai nelogiška. E. M. neapklausta, nes 2013 m. vasario 12 d. mirė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, patikrinimo metu konstatuota, jog aukščiau minėtą butą įsigijo ir pardavė S. P. Butas parduotas nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo. Buto pardavimas turėjo būti deklaruotas 2011 metų Metinės pajamų deklaracijos GPM308 priede GPMT. Šio sandorio apmokestinamosios pajamos 80 000 Lt (180 000 Lt – 100 000 Lt).

3.7. R. R. mokestinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jis pagal 2012 m. sausio 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartį iš S. P. už 55 000 Lt įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. Pareiškėjas šį nekilnojamąjį turtą gavo pagal 2011 m. liepos 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0034/10/01166 kaip skolos išieškotojas iš skolininkės D. Ž. Turtas įvertintas 48 000 Lt. R. R. žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais 2012 m. sausio 5 d. (už 1 dienos nuo pirkimo) pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LG-88 pardavė Z. P. už 123 000 Lt. Z. P. po keleto dienų – 2012 m. sausio 9 d. šį turtą pardavė galutiniam pirkėjui A. R. už 123 000 Lt. Z. P. 2016 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paštu mokesčių administratoriui paaiškino, kad nors žemės sklypo su gyvenamuoju namu sandoris sudarytos jos vardu, tačiau šio turto faktiškai ji nebuvo įsigijusi. Šį sandorį įregistruoti jos vardu paprašė jos pažįstamas S. P. Ji nurodė, kad visais atvejais pinigus mokėjo S. P., ji su turto pardavėjais neatsiskaitydavo, taip pat už parduodamą turtą pinigų negavo, juos iš pirkėjų pasiimdavo S. P. Taip pat pažymėjo, kad R. R. ir A. R. ji asmeniškai nepažįsta, su jais susitiko tik pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, patikrinimo metu padaryta išvada, kad Z. P. neturėjo finansinių galimybių 2012 m. sausio 5 d. įsigyti sodybą už 123 000 Lt. Z. P. paaiškinimas atskleidė fiktyvaus sandorio aplinkybes, kad S. P. realiai paskelbęs skelbimą apie nekilnojamojo turto pardavimą, rado pirkėją – A. R., tačiau siekdamas išvengti didesnio GPM nuo gauto didesnio pelno 75 000 Lt (48 000 Lt S. P. sodybos įsigijimo kaina – 123 000 Lt pardavimo kaina = 75000 Lt) į šį sandorį įtraukė net du tarpininkus – R. R. ir Z. P. Pareiškėjas turto pardavimo pajamas 55 000 Lt, įsigijimo išlaidas 48 248,85 Lt ir apmokestinamąsias pajamas 6751,15 Lt deklaravo 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM308).

3.8. Apibendrinus R. R. mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją, gautus Z. P., T. J. paaiškinimus, šių asmenų ribotas finansines galimybes, pagrįstai konstatuota, kad automobilio Peugeot 508 pirkimo-pardavimo sandorį, buto (duomenys neskelbtini), Kaune ir žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. pirkimo-pardavimo sandorį realiai vykdė S. P. Visi trys sandoriai buvo sudaryti formaliai, neatitinka tikrovės ir surašyti siekiant pareiškėjui išvengti mokestinių prievolių.

3.9. Kauno AVMI 2016 m. gruodžio 13 d. atliko G. T. mokestinį tyrimą tikslu išanalizuoti surinktą informaciją apie jos 2011–2013 m. gautas visų rūšių pajamas ir patirtas, taip pat įvertinti G. T. vykdytus sandorius su S. P. bei pateikti išvadą dėl G. T. turimo turto ir patirtų išlaidų atitikimo gautoms pajamoms. G. T. mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad ji 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsigijo automobilį FORD C-MAX už 14 502 Lt iš Olandijos. VĮ „Regitra” duomenimis 2011 m. rugsėjo 16 d. automobilis laikinai įregistruotas G. T. vardu. Pagal 2011 m. rugsėjo 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį G. T. pardavė automobilį S. A. į Švediją už 45 000 Lt. VMI duomenimis S. A. deklaruoja gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir nėra duomenų, kad jis deklaravo išvykimą į Švediją, tačiau pagal Sodros duomenis jis nuo 2009 m. balandžio 8 d. Lietuvoje nedirba. Lietuvoje automobilis FORD C-MAX iš duomenų bazės neišregistruotas. G. T. mokestinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad ji 2011 m. rugsėjo 7 d. įsigijo automobilį Toyota RAV4 už 15 538 Lt iš Olandijos. VĮ „Regitra” duomenimis 2011 m. rugsėjo 16 d. automobilis laikinai įregistruotas G. T. vardu. Pagal 2011 m. rugsėjo 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį G. T. pardavė automobilį įmonei Elinas Bat & Bil Handelsbolag į Švediją už 60 424 Lt. Lietuvoje iš duomenų bazės automobilis neišregistruotas.

3.10. 2013 m. vasario 15 d. atliktame G. T. operatyviame patikrinime ji buvo apklausta dėl automobilių pirkimo-pardavimo aplinkybių. Kartu su G. T. į Kauno AVMI atvyko E. P., ji dalyvavo apklausiant G. T. G. T. nurodė, kad ji pirko automobilius FORD C-MAX ir Toyota RAV4 su tikslu parduoti, patvirtino, kad jai parodytuose automobilių pirkimo ir pardavimo dokumentuose yra jos parašai, paaiškino, kad automobiliai buvo techniškai tvarkingi, apie parduodamus automobilius sužinojo iš skelbimų internete, tačiau neprisimena, nei kokioje vietoje apžiūrėjo automobilius, nei kokioje vietoje jie buvo jai perduoti, nei kokios spalvos buvo automobiliai, neprisiminė, kokios buvo automobilių kainos, kas jai sumokėjo, kam ji sumokėjo, iš ko pasiskolino automobiliams įsigyti reikalingus pinigus bei kaip panaudojo už automobilius gautus pinigus ir panašiai. G. T. neturi vairuotojo pažymėjimo. Ji pasakė, kad jai šiuose sandoriuose padėjo sūnėnas S. P., automobiliai buvo laikomi apmokamose automobilių stovėjimo aikštelėse. G. T. visiškai negalėjo apibūdinti automobilių FORD C-MAX ir Toyota RAV4 2011 metais pirkimo–pardavimo, pinigų turėjimo, mokėjimo ir kitų aplinkybių. Palyginus G. T. parašą jos pateiktame paaiškinime su parašais automobilių pardavimo sutartyse, parašai vizualiai skiriasi.

3.11. VMI turimais duomenimis (Latvijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija) automobiliais FORD C-MAX ir Toyota RAV4, kurie buvo parduoti Švedijos pirkėjams G. T. vardu, iš Rygos uosto į Švediją vyko S. P. su savo šeima, atitinkamai: 2011 m. rugsėjo 20 d. su FORD C-MAX ir 2011 m. rugsėjo 23 d. su Toyota RAV4.

3.12. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad G. T. 2011–2013 metais pagrindinis gaunamų pajamų šaltinis – netekto darbingumo ir našlės pensijos 15 255 Lt, 2012, 2013 metais G. T. naudojosi greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis – pasiėmė 3 700 Lt greitąjį kreditą. G. T. gavo minimalias pajamas ir sukaupti (susitaupyti) reikšmingas pinigų sumas neturėjo galimybių. Įvertinus šias aplinkybes mokestinio tyrimo metu padaryta išvada, kad G. T. realiai dalyvauti kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriuose negalėjo.

3.13. Įvertinęs surinktą informaciją mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, kad, pasinaudojant G. T. socialiniu pažeidžiamumu, S. P. faktiškai vykdė automobilių FORD C-MAX ir Toyota RAV4 pirkimą-pardavimą, apgaulingai įformindamas šiuos sandorius G. T. vardu. Pareiškėjas, naudodamas fiktyvią automobilių pirkimo–pardavimo schemą, siekė išvengti mokestinių prievolių. Įvertinus išdėstytą, pagrįstai padaryta išvada, kad S. P. atsirado prievolė deklaruoti automobilio FORD C-MAX pardavimo pajamas 45 000 Lt, įsigijimo išlaidas 14 502 Lt ir gautas apmokestinamąsias pajamas 30 498 Lt (45 000 Lt – 14 502 Lt) ir automobilio Toyota RAV4 pardavimo pajamas 60 424 Lt, įsigijimo išlaidas 15 538 Lt ir gautas apmokestinamąsias pajamas 44 886 Lt (60 424 Lt – 15 538 Lt) 2011 metų Metinės pajamų deklaracijos GPM308 priede GPMT „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos“.

3.14. Pareiškėjo patikrinimo metu nustatyta, kad jis pagal 2012 m. sausio 6 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iš A. G. įsigijo automobilį Lexus RX400H už 58 000 Lt. Pagal pateiktus VĮ „Regitra“ dokumentus pareiškėjas 2012 m. sausio 6 d. Prašymu Nr. 8190750 VĮ „Regitra“ prašė įregistruoti automobilį, išduoti valstybės numerius ir transporto priemonės liudijimą. 2012 m. sausio 6 d. paaiškinime dėl nepateikto registracijos liudijimo, skirtame VĮ „Regitra“, pareiškėjas paaiškino, kad registracijos liudijimą pametė mašinų turguje kartu su pinigine. Lietuvoje automobilis Lexus RX400H, kaip nuo 2012 m. sausio 6 d. priklausantis pareiškėjui, 2014 m. spalio 1 d. VĮ „Regitra“ automatiškai išregistruotas, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir (ar) draudimą. Pareiškėjas patikrinimo pradžioje telefoninio pokalbio metu teigė, kad automobilis parduotas į Švediją, tačiau 2016 m. rugsėjo 29 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad automobilis parduotas Lietuvoje, tikslios vietos nepamena. Pardavimo dokumentų pareiškėjas nepateikė.

3.15. Kauno AVMI 2012 m. spalio 22 d. atliko A. G. operatyvų patikrinimą, kurio tikslas informacijos apie vykdytus sandorius su UAB „Autosara“ surinkimas už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30. Operatyvaus patikrinimo metu pateiktame paaiškinime A. G. nurodė, kad 2010, 2011, 2012 metais nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. įregistruotos individualios veiklos „Nekilnojamojo turto agentūrų veikla“ nevykdė. Nustatyta, kad A. G. pagal UAB „Autosara“ 2011 m. lapkričio 9 d. Pirkimo–pardavimo Nr. 2011/11/09/A-1 ir pagal 2011 m. lapkričio 9 d.

Prekės priėmimo–perdavimo aktą Nr. b/n iš bendrovės įsigijo automobilį Lexus RX400H už 27 500 Lt. Už automobilį sumokėta grynais pinigais pagal 2011 m. lapkričio 9 d. Pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 0202456. A. G. 2012 m. spalio 18 d. paaiškinime teigė, kad jis vairuotojo teisių neturi, yra 50 % neįgalus, automobilį Lexus RX400H įsigijo ne sau, suforminti automobilio pirkimą, o vėliau ir pardavimą savo vardu jo paprašė pažįstamas asmuo Juozas (pavardės, telefonų numerių neįvardino). A. G. teigė, kad automobilio jis neturėjo ir atliko tik tarpininko vaidmenį, visus pirkimo–pardavimo dokumentus surašė Juozas.

Pinigų jis taip pat nemokėjo ir negavo. Kas sutvarkė automobilio įregistravimą VĮ „Regitra“ jis nežino. Už tarpininkavimą gavo 200 Lt. S. P. automobilio nepardavė. A. G. vardu automobilis VĮ „Regitra” nebuvo įregistruotas. Pagal surinktus duomenis konstatuota, kad A. G. neturėjo finansinių galimybių 2011 m. lapkričio 9 d. iš UAB „Autosara“ įsigyti automobilį Lexus RX400H už 27500 Lt. Su Švedijos mokesčių administratoriumi vykusio daugiašalio patikrinimo dėl sukčiavimo, vykdant prekybą naudotais automobiliais, informacijos duomenimis automobilis Lexus RX400H Švedijoje įregistruotas 2012 m. sausio 4 d. ir A.

G. vardu parduotas Švedijos pirkėjui už 60 424 Lt (17 500 Eur). Atsižvelgiant į A. G. paaiškinimą, kad jis automobilio nepirko ir nepardavė, pinigų nemokėjo ir negavo, o buvo tik tarpininkas, į jo finansinių galimybių neturėjimą įsigyti automobilį, į pareiškėjo (S. P.) prieštaringus teiginius dėl automobilio pardavimo ir pardavimą pagrindžiančių dokumentų nepateikimą, padaryta išvada, kad automobilį Lexus RX400H 2011 metais faktiškai iš UAB „Autosara“ už 27 500 Lt įsigijo pareiškėjas ir 2012 metais pardavė Švedijos pirkėjui už 60 424 Lt.

Pareiškėjas sandorius suformino A. G. vardu, siekdamas išvengti mokestinių prievolių. Pareiškėjui atsirado prievolė deklaruoti automobilio Lexus RX400H pardavimo pajamas 60 424 Lt, įsigijimo išlaidas 27 500 Lt ir gautas apmokestinamąsias pajamas 32 742 Lt 2012 metų Metinės pajamų deklaracijos GPM308 priede GPMT.

3.16. Pareiškėjo patikrinimo metu nustatyta, kad su juo susijusi Z. P. pagal 2012 m. kovo 15 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iš A. G. įsigijo Mercedes Benz CLS350 už 72 500 Lt. VĮ „Regitra“ 2012 m. balandžio 11 d. pateiktame pranešime-deklaracijoje Nr. 8423843 Z. P. VĮ „Regitra“ pranešė, kad automobilį Mercedes Benz CLS350 perleido Norvegijos piliečiui (piliečio duomenų nepateikta). Tačiau daugiašalio patikrinimo su Švedija dėl sukčiavimo, vykdant prekybą naudotais automobiliais, medžiagoje užfiksuota Z. P. minėto automobilio pardavimas Švedijos įmonei Qendela Handelsbolag už 72 500 Lt. Z. P. 2012 m. Metinėje pajamų deklaracijoje nedeklaravo automobilio, neišlaikyto nuosavybėn 3 metus, pardavimo sandorio. Pagal VĮ „Regitra“ pateiktą informaciją nustatyta, kad automobilį Mercedes Benz CLS350 A. G. pagal 2012 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį serija ĄL Nr. 2012-633 įsigijo iš UAB „Ąžuolų loma“ už 9 700 Eur. Automobilis A. G. vardu VĮ „Regitra“ neįregistruotas. Tyrimo metu padaryta išvada, kad A. G. neturėjo finansinių galimybių 2012 m. kovo 13 d. įsigyti iš UAB „Ąžuolų loma“ automobilį Mercedes Benz CLS350.

3.17. Z. P. 2016 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paštu mokesčių administratoriui paaiškino, kad nors automobilio Mercedes Benz CLS350 įsigijimas iš kitų asmenų ir pardavimas Švedijos pirkėjams buvo sudarytas jos vardu, tačiau faktiškai šio automobilio ji nebuvo įsigijusi. Sandoris jos vardu įregistruotas, paprašius senam pažįstamam S. P. Ji tvirtina, kad visais atvejais pinigus mokėjo S. P., ji su turto pardavėjais neatsiskaitydavo, taip pat už parduodamą turtą pinigų negavo, juos iš pirkėjų pasiimdavo S. P. Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad Z. P. neturėjo finansinių galimybių 2012 m. kovo 15 d. įsigyti automobilio Mercedes Benz CLS350 už 72 500 Lt.

3.18. Atsižvelgus į Z. P. paaiškinimą, kad automobilis tik formaliai įformintas jos vardu, o faktiškai tai vykdė pareiškėjas, į jos ribotas finansines galimybes, į A. G. paaiškinimą, kad jis atlieka automobilių pirkimo–pardavimo tarpininko vaidmenį, į jo finansinių galimybių neturėjimą įsigyti automobilį, padaryta išvada, kad automobilį Mercedes Benz CLS350 faktiškai iš UAB „Ąžuolų loma“ 2012 metais už 33 492 Lt įsigijo ir 2012 metais pardavė Švedijos pirkėjui už 72 500 Lt pareiškėjas, įformindavęs sandorius A. G. ir Z. P. vardais, siekdamas išvengti mokestinių prievolių. Pareiškėjui atsirado prievolė deklaruoti automobilio Mercedes Benz CLS350 pardavimo pajamas 72 500 Lt, įsigijimo išlaidas 33 492 Lt ir gautas apmokestinamąsias pajamas 39 008 Lt 2012 metų Metinės pajamų deklaracijos GPM308 priede GPMT.

3.19. Pareiškėjo patikrinimo metu nustatyta, kad jis pagal 2012 m. sausio 6 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iš A. G. įsigijo automobilį Subaru Legacy, 2010 metų gamybos už 41 000 Lt. VMI informacinės bazės duomenimis automobilį Subaru Legacy 2012 m. sausio 6 d. iš UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“ įsigijo pareiškėjas. Pagal VMI sukauptą medžiagą apie pareiškėją 2012 m. spalio 18 d. VĮ „Regitra“ pateikti dokumentai, susiję su šio automobilio įregistravimu: 2011 m. lapkričio 8 d. Pažyma–sąskaita Nr. TKKO 6800, pagal kurią UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“ pardavė automobilį Subaru Legacy A. G. už 11 900 Lt. A. G. vardu automobilis VĮ „Regitra“ nebuvo įregistruotas. A. G. 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje GPM308 automobilio, neišlaikyto nuosavybėje 3 metus, pardavimo nedeklaravo. Atliktame A. G. operatyviame patikrinime nustatyta, kad A. G. savo vardu įformindavo automobilių pirkimą ir pardavimą, tačiau, kaip jis pats paaiškino, visais atvejais atlikdavo tik tarpininko vaidmenį ir už tai gaudavo atlygį. Automobilių jis nematydavo, pinigų už įsigijimą nemokėdavo, pinigų už pardavimą taip pat negaudavo. Pareiškėjas automobilio pardavimo dokumentų nepateikė, tačiau 2017 m. kovo 27 d. pateiktuose atsakymuose į klausimus nurodė, kad automobilis parduotas Švedijos pirkėjui už 41 000 Lt. Pareiškėjas nepateikė, neišsaugojo automobilio pardavimą pagrindžiančio dokumento, todėl patikrinimo metu vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 punkto nuostatomis – protingumo principu, automobilio pardavimo kaina nustatyta pagal vidutines automobilių Subaru Legacy pardavimo kainas, skelbiamas VšĮ „Emprekis“ informaciniame puslapyje. Nustatyta, kad pareiškėjo nurodyta automobilio pardavimo kaina 41 000 Lt atitinka skelbiamas VŠĮ „Emprekis“ vidutines Subaru Legacy automobilių pardavimo kainas. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, Kauno AVMI padarė išvadą, kad A. G. ir šioje automobilio Subaru Legacy pirkimo–pardavimo schemoje įtrauktas, kaip fiktyvus dalyvis, siekiant nuslėpti pareiškėjo mokestines prievoles. Konstatuota, kad automobilį Subaru Legacy pareiškėjas, įformindamas A. G. vardu iš UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“ 2011 m. įsigijo pats už 11 900 Lt.

3.20. Apibendrinus patikrinimo metu surinktą informaciją apie A. G. kaip tarpininko veiklą, gautą Z. P. paaiškinimą, konstatuota, kad automobilio Lexus RX400H pirkimo–pardavimo sandorį realiai vykdė pareiškėjas, įforminęs A. G. vardu, automobilio Mercedes Benz CLS350 pirkimo-pardavimo sandorį realiai vykdė pareiškėjas, įforminęs A. G. ir Z. P. vardais ir automobilio Subaru Legacy pirkimo sandorį realiai vykdė taip pat pareiškėjas. Automobilių Lexus RX400H, Mercedes Benz CLS350 pirkimo-pardavimo sandoriai ir Subaru Legacy pirkimo sandoris yra apsimestiniai, sudaryti formaliai, neatitinka tikrovės ir surašyti siekiant pareiškėjui išvengti mokestinių prievolių.

3.21. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio nuostatomis, pagrįstai atkūrė apsimestinių sandorių aplinkybes, nuslėptas gautas pajamas bei patirtas išlaidas ir nuo gautų apmokestinamųjų pajamų apskaičiuotas mokestines prievoles perkėlė pareiškėjui (už 6 automobilių, buto (duomenys neskelbtini), Kaunas ir 1/2 sodybos (duomenys neskelbtini) Šakių r. sav. apsimestinius pirkimo–pardavimo sandorius) ir dalinai jo sutuoktinei E. P. (už 1/2 sodybos (duomenys neskelbtini) Šakių r. sav. apsimestinį pirkimo-pardavimo sandorį), konstatuojant, kad sutuoktiniai pagal GPMĮ 8 straipsnio nuostatas gavo apmokestinamųjų pajamų, kurias pagal GPMĮ 27 straipsnio nuostatas privalėjo deklaruoti atitinkamų metų metinėse pajamų deklaracijose.

3.22. Kauno AVMI atliko pareiškėjų mokestinį tyrimą, kurio metu be kita ko nustatyta ir tai, kad tiriamuoju laikotarpiu jie įsigijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą iš lėšų, kurių gavimo šaltiniai nežinomi. Nustatęs šias aplinkybes mokesčių administratorius pagrįstai mokestinį patikrinimą atliko taikydamas MAĮ 70 straipsnio nuostatas.

3.23. Siekdamas nustatyti pareiškėjų galimai turėtą grynų pinigų likutį 2011 m. sausio 1 d., mokesčių administratorius atliko gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad pareiškėjai 2003 metais pradėjo vykdyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius. Kauno AVMI gautų pajamų ir patirtų išlaidų balansą sudarė remdamasi VMI informacinėse sistemose sukauptais duomenimis, pareiškėją ir jo sutuoktinę atstovaujančio advokato pateiktais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo dokumentais, gautų / suteiktų paskolų duomenimis, pareiškėjų pateiktais paaiškinimais ir dokumentais, kitų fizinių asmenų paaiškinimais, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“, UAB „Spindulio spaustuvė“, notarų biurų pateikta informacija, su Švedijos mokesčių administratoriumi vykusio daugiašalio patikrinimo dėl sukčiavimo, vykdant prekybą naudotais automobiliais tarp Lietuvos fizinių asmenų ir Švedijos įmonių, medžiaga.

3.24. Atsižvelgusi į pareiškėjų nurodytą turėtą 2003 m. sausio 1 d. grynų pinigų likutį 45 147 Lt, į 2003 m. sausio 1 d. turėtą pinigų likutį banke 43 022 Lt, per 2003–2010 metų laikotarpį gautas pajamas 934 436 Lt, per 2003–2010 metų laikotarpį patirtas išlaidas 1 552 650 Lt, į 2010 m. gruodžio 31 d. turėtą pinigų likutį banke 3 237 Lt, Kauno AVMI patikrinimo metu apskaičiavo, kad pareiškėjų patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 533 282 Lt. Apskaičiuota, kad pareiškėjai gavo 533 282 Lt kitų pajamų, kurių gavimo šaltiniai nenustatyti, nuo šių pajamų neapskaičiuotas ir į biudžetą nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis. Pareiškėjai 2017 m. kovo 27 d. pateiktame paaiškinime teigė, kad 2011 m. sausio 1 d. tikslaus turėto grynų pinigų likučio jie nurodyti negali. Kauno AVMI pagrįstai konstatavo, jog sutuoktinių patirtos išlaidos laikotarpyje iki 2011 m. sausio 1 d. viršijo gautas pajamas, todėl šeimos turėtų grynų pinigų likutis 2011 m. sausio 1 d. prilygintas 0 Lt.

3.25. Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, kad 2012 metais pareiškėjų patirtos išlaidos 283 320 Lt viršijo gautas pajamas. Konstatuota, jog pareiškėjai išlaidoms, t. y. nekilnojamojo turto įsigijimui, paskolų fiziniams asmenims teikimui, automobilių įsigijimui, vartojimo ir kt. išlaidoms padengti panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios gavimo metu nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3.26. VMI pažymėjo, kad nesant jokių objektyvių įrodymų, jog pareiškėjai gavo skunde nurodytas neapmokestinamąsias pajamas (pirminiuose mokesčių mokėtojų paaiškinimuose nebuvo užsiminta apie tokias neapmokestinamas pajamas, apie jas nebuvo žinoma patikrinimo metu, pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad gavo šias pajamas), pareiga įrodyti pajamų gavimo faktą tenka mokesčių mokėtojui, kadangi, būtent mokesčių mokėtojas pirmiausia disponuoja informacija ir dokumentais apie gautas lėšas (jų šaltinius). Tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas teigia, jog jo atitinkamu laikotarpiu gautos pajamos yra neapmokestinamos GPM (kaip iš esmės yra nagrinėjamu atveju), jam ir tenka pareiga šią aplinkybę pagrįsti. Iš tiesų, remiantis aktualiomis GPMĮ 5 straipsnio nuostatomis, GPM objektu pagal bendrą taisyklę yra visos fizinio asmens gautos pajamos, o mokėtojas savo argumentais siekia apmokestinimo išimties, t. y. iš esmės įrodinėja, kad gavo neapmokestinamųjų pajamų, kurios nėra apmokestinamos GPM. Atitinkamai, argumentą, kad yra pagrindas taikyti apmokestinimo išimtį, turi pagrįsti, būtent tokia išimtimi (lengvata) siekiantis pasinaudoti mokesčių mokėtojas, t.y. pareiškėjai.

3.27. Mokesčių administratorius, analizuodamas pareiškėjos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, 2012 m. gruodžio 21 d. Pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 1-5956, pagal kurią pareiškėja asmeninės nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaunas, rado įrašą apie 2012 m. birželio 15 d. pinigų dovanojimo sutartį. Paprašyta pateikti šios sutarties kopiją. Pagal pareiškėjos pateiktą 2012 m. birželio 15 d. Dovanojimo sutartį nustatyta, kad pareiškėjos tėvai H. Ž. ir P. V. Ž. padovanojo pareiškėjai 35 000 Lt. Pareiškėja padovanotų 35 000 Lt nedeklaravo 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje GPM308.

3.28. Siekdama nustatyti pinigų dovanojimo aplinkybes, H. ir P. V. Ž. finansines galimybes padovanoti 35 000 Lt, Kauno AVMI atliko jų pajamų – išlaidų analizę, jų finansinių įsipareigojimų analizę. Nustatyta, kad pinigų dovanojimo metu (2012 m. birželio 15 d.) H. Ž. buvo 67 metų amžiaus, P. V. Ž. buvo 73 metų amžiaus. H. Ž. darbinę veiklą baigė 2012 metais (2011 metais nedirbo), P. V. Ž. darbinę veiklą baigė 2005 metais. H. ir P. V. Ž. šeima per 2008 – 2012 metus gavo pajamų: 2008 m. – 24 849 Lt (16 327 + 8 522), 2009 m.

– 29 449 Lt (19 585 + 9 864), 2010 m. – 23 848 Lt (15 048 + 8 800), 2011 m. – 18 124 Lt (9 324 + 8 800), 2012 m. – 18 931 Lt (10 739 + 8 192). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis H. Ž. nuo 2012 m. vasario 1 d., P. V. Ž. nuo 2012 m. kovo 1 d. pradėtos vykdyti išskaitos iš gaunamų pensijų: H. Ž. pagal antstolio R. B. 2012 m. sausio 16 d. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-489 (pagrindas Hipotekos skyriaus prie Kauno m. apylinkės teismo Nutartis Nr. 02200913130-L/2009-12-23), kuriame nurodyta skola 68 588,97 Lt ir 6,42 proc. palūkanų 3 eilės išieškotojui AB DNB bankui (išskaitos buvo vykdomos iki 2015 m. balandžio 15 d.), bei pagal antstolio R.

S. kontoros 2012 m. vasario 14 d. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 882, kuriame nurodyta skola 190,50 Lt; P. V. Ž. pagal antstolio R. B. 2012 m. sausio 31 d. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-1190 (pagrindas Hipotekos skyriaus prie Kauno m. apylinkės teismo Nutartis Nr. 02200913130-L/2009-12-23), kuriame nurodyta skola 68 588,97 Lt ir 6,42 proc. palūkanų 3 eilės išieškotojui AB DNB bankui (išskaitos buvo vykdomos iki 2015 m. balandžio 15 d.). H. Ž. nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išskaityta 1 993,83 Lt, vidutiniškai kas mėnesį po 181 Lt (1993,83/11).

P. V. Ž. nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išskaityta 2 974,95 Lt, vidutiniškai kas mėnesį po 297 Lt (2974,95/10). Antstolės S. V. pateiktos informacijos duomenimis iš H. Ž. buvo vykdomos išskaitos pagal 2010 m. sausio 26 d. Kauno m. 18-o notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-178/2010 skolos išieškotojo H. B. naudai. Išieškoma suma išieškotojui 7 067 Lt. Vykdomoji byla užbaigta 2010 m. liepos 28 d. Taip pat pagal Kauno apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3331-199/2008 buvo vykdomas išieškojimas iš H.

Ž. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno energija“ naudai, išieškojimo suma išieškotojui – 2 835 Lt. Vykdomoji byla užbaigta 2010 m. gruodžio 31 d. VMI duomenimis iki šiol vykdomos išskaitos iš sutuoktinių pensijų pagal antstolio R. S. patvarkymus dėl skolų išieškojimo. H. ir P. V. Ž. vartojimo išlaidos 2008–2012 metais apskaičiuotos, vadovaujantis Statistikos departamento teikiama informacija (didieji miestai): 2008 m. – 21439 Lt (893,3x2x12); 2009 m. – 17695 Lt (737,3x2x12); 2010 m. – 16822 Lt (700,9x2x12); 2011 m.

– 17844 Lt (743,5x2x12); 2012 m. – 18602 Lt (775,10x2x12).

3.29. Mokesčių administratorius pažymėjo, kad H. Ž. ir P. V. Ž. gautų pajamų dydis artimas vartojimo išlaidų dydžiui. Dėl to jų gaunamų pajamų užtenka patenkinti tik minimalias pragyvenimo išlaidas ir sukaupti (susitaupyti) reikšmingas pinigų sumas nėra galimybių. Be to, H. Ž. ir jo sutuoktinė P. V. Ž. pradedant 2008–2009 metais tapo nemokūs, nes įsiskolino įvairiems kreditoriams, iš jų gaunamų pajamų (pensijų, darbo užmokesčio) buvo vykdytos ir iki šiol vykdomos išskaitos skoloms padengti. Pareiškėja gautos dovanos nedeklaravo 2012 metų Metinėje pajamų deklaracijoje GPM308 ir tik mokesčių administratoriui nustačius įrašą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje apie tariamai gautą piniginę dovaną, ilgai delsusi, sutartį pateikė. H. ir P. V. Ž. neatsakė į jiems raštu pateiktus klausimus apie sandorius su dukra E. P. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, Kauno AVMI padarė išvadą, kad H. Ž. ir P. V. Ž. 2012 m. birželio 15 d. neturėjo finansinių galimybių padovanoti dukrai E. P. 35 000 Lt. 2012 m. birželio 15 d. Dovanojimo sutartis surašyta formaliai, joje nėra asmenų pinigų perdavimo ir pinigų gavimo patvirtinimo. Kauno AVMI konstatavo, jog Dovanojimo sutartis sudaryta formaliai, tik siekiant pagrįsti pareiškėjos nuosavybės teisę ir dirbtinai sukurti įsigyjamo nekilnojamojo turto pirkimo kainos pagrindimą. Šiuo pagrindu Kauno AVMI pareiškėjos tariamai gautos piniginės dovanos (35 000 Lt) neįtraukė į sutuoktinių 2012 metų pajamų–išlaidų balansą.

3.30. Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, kad E. P. bendros jungtinės nuosavybės teise butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijo pagal 2010 m. gruodžio 16 d. Rentos sutartį iš E. M. Pareiškėjai įsipareigojo išlaikyti E. M. iki jos gyvos galvos, teikti materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas, tame tarpe tinkamą aprūpinimą gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kitokia apranga, patalyne, maitinimu, medicininiu aptarnavimu, medikamentais ir slaugos priemonėmis, asmens priežiūra ir slauga, įsipareigoja palaidoti rentos gavėją, apmokėti laidojimo išlaidas bei tinkamai prižiūrėti kapą. E. M. mirė 2013 m. vasario 12 d. Butas parduotas pagal 2013 m. birželio 5 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-3023 (nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo) S. ir M. M. už 59 000 Lt. Pareiškėjai iš buto pardavimo pajamų, kaip jo įsigijimo kainą, gali atimti rentos gavėjui sumokėtą rentą ir kitas su buto pardavimu susijusias išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais. Prie pateiktos Metinės GPM deklaracijos E. P. pateikė E. M. rentos išlaidų sąrašą su nurodyta iš viso 49 327,05 Lt suma. Pateikti 2 besidubliuojantys laidojimo paslaugų dokumentai, kuriuose užsakovas nurodytas H. Ž. (E. P. tėvas) bei apyvartos žiniaraštis už paslaugas UAB „Būsto valda“ už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn., tačiau pateiktų dokumentų sumos neatitiko deklaruotai rentos išlaidų sumai ir pagal pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti faktišką E. P. šių išlaidų apmokėjimą. Patikrinimo metu mokesčių administratorius ne kartą nurodė pateikti rentos išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau pareiškėjai papildomų dokumentų nepateikė. Atsižvelgusi į tai, Kauno AVMI patikrinimo metu konstatavo, jog E. P. deklaruotos 49 730 Lt buto (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo išlaidos nepagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais ir dėl to nevertintinos, kaip nekilnojamojo turto įsigijimo sąnaudos. Įsigijimo ir pardavimo išlaidomis pripažinta 2832,50 Lt (laidojimo paslaugos) bei 577,90 Lt (notaro išlaidos).

3.31. Pareiškėjai nepateikė argumentų dėl atleidimo nuo mokesčių delspinigių, taikant MAĮ 100–141 straipsnius.

3.32. Pareiškėjų mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2016 m. birželio 29 d. ir baigtas 2017 m. spalio 9 d. Nustatyta, kad mokestinis patikrinimas ne kartą buvo pratęstas dėl pareiškėjams duotų mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus bei dėl priešpriešinės informacijos surinkimo apie sutuoktinių turėtus sandorius su kitais susijusiais asmenimis. Kauno AVMI sprendime pažymėjo, kad pareiškėjai patikrinimo metu su mokesčių administratoriumi bendravo vangiai, nenoriai, delsė arba visai ignoravo prašymus pateikti reikalaujamą informaciją ir dokumentus. VMI nuomone, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų kontrolės procedūra vyko ilgai ir, kad delspinigių apskaičiavimo laikotarpis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 70 straipsnio taikymą lėmė Kauno AVMI pagal 2016 m. gegužės 11 d. mokestinio tyrimo užduotį Nr. (13.2)FR0688-1159 atlikto pareiškėjo mokestinio tyrimo duomenys apie tai, kad pareiškėjas tikrintu laikotarpiu įsigijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą iš lėšų, kurių gavimo šaltiniai nežinomi. Susipažinęs su mokestinėje byloje surinktais duomenimis ir juos įvertinęs, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes bei nenukrypdamas nuo LVAT suformuluoto MAĮ 70 straipsnio 1 dalies aiškinimo, pagrindė mokestinio patikrinimo metu padarytas išvadas dėl pareiškėjų mokesčio bazės apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

6. Mokesčių administratorius, patikrinimo metu nustatęs, kad pareiškėjų 2012 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas (283 320 Lt suma), padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjai išlaidoms, t.y. nekilnojamojo turto įsigijimui, paskolų fiziniams asmenims teikimui, automobilių įsigijimui, vartojimo ir pan., padengti panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios gavimo metu nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad mokesčių mokėtojai siekė nuslėpti pajamas ir išvengti GPM mokėjimo nuo gautų kitų pajamų, todėl mokesčiai mokesčių mokėtojams (pareiškėjams) nuo gautų kitų pajamų patikrinimo akte pagrįstai apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, remiantis VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4 punktu.

7. Teismas vertino, kad nustatytų duomenų visuma (gautų pajamų teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravimas, mokėtino į biudžetą GPM neapskaičiavimas bei nesumokėjimas, mokestiniu laikotarpiu patirtų išlaidų viršijimas gautas pajamas) pagrindžia pareiškėjų realiai gautų pajamų slėpimo faktą, kuris iškreipė tiesioginio apmokestinimo aplinkybes. Tokiu būdu mokesčių administratorius patikrinimo metu neteko galimybės nustatyti visos pareiškėjų apmokestinimui reikšmingos faktinės situacijos, kas sudaro pagrindą, kaip papildoma įrodinėjimo priemone, remtis mokesčių administratoriaus atliekamu įvertinimu.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nei mokesčių administratoriui, nei teismui ne tik, kad nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie 2011 – 2012 metais gautas neapmokestinamąsias pajamas (jų dydį, šaltinius), tačiau net ir jų argumentai yra išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio, nurodomi tik kaip tikėtini (pvz. „<...> šeima tiek 2011 m., tiek 2012 m., galėjo gauti neapmokestinamų pajamų, kurių nereikia deklaruoti.<...>“, „<...> parduodami įvairius daiktus galėjo gauti bei nedeklaruoti ir neapmokestinti: 2011 m. po 8 000 Lt; 2012 m. po 8 000 Lt; viso per abejus metus 32 000 Lt pajamas. <...>“). Taigi, pareiškėjai MAĮ 67 straipsnio apimtyje nepaneigė, kodėl mokesčio ir su juo susijusios sumos apskaičiuotos neteisingai. Iš pareiškėjų nebuvo gauta duomenų, kurių visumos pagrindu būtų galima nuginčyti mokesčių administratoriaus poziciją, pagrįstą administracinėje byloje surinktais įrodymais, ar bent suabejoti dėl papildomų mokesčių apskaičiavimo.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai apsiribojo deklaratyviais pareiškimais ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė pozicijos apie H. ir P. V. Ž. turėtas santaupas. Teismas pritarė Komisijos sprendimo išvadai, kad Kauno AVMI detaliai ir visapusiškai ištyrė su šiuo pajamų šaltiniu (Dovanojimo sutartimi) susijusias aplinkybes ir konstatavo, kad šis šaltinis nėra realus. Komisija teisingai akcentavo, kad pati pareiškėja mokesčių administratoriui po tariamo dovanos gavimo neteikė jokios informacijos apie šį šaltinį, nes pateikdama metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2012 metus, ji nedeklaravo šių neapmokestinamųjų pajamų, nors pagal tuo metu galiojusio Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašo nuostatas ji tai padaryti privalėjo, o į mokesčių administratoriaus daugkartinius raginimus pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti, pareiškėja nereagavo ir Dovanojimo sutartį pateikė tik mokesčių administratoriui konkrečiai pareikalavus. Aplinkybės kai asmenys, skolinę / dovanoję ar kitaip neva perleidę pareiškėjams pinigines lėšas patys buvo finansiškai apsunkintoje padėtyje arba tokioje finansinėje padėtyje, kuri eliminavo galimybę perduoti dalį savų turimų pinigų, vertinamos kaip viena iš aplinkybių paneigiančių dovanojamų ar kitokių būdu perleidžiamų lėšų realumą. Ginčo byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų 35 000 Lt perdavimą pareiškėjai, nors LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai mokėtojas pasirenka lėšų suteikimo / gavimo grynaisiais pinigais būdą, būtent jam tenka įrodinėjimo našta realų lėšų perdavimą pagrįsti leistinais ir tinkamais įrodymais (žr., pvz., 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-145-602/2016). Kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo, priimtino mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-912/2011).

10. Pareiškėjai skunde teismui nurodo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai tas pačias faktines aplinkybes vertina skirtingai ir to tinkamai nemotyvuoja. Pareiškėjai teigia, kad 2011 m. (kai jų pajamų užteko išlaidoms padengti) gautas 1 185 Lt paskolos grąžinimas iš antstolės už A. N. buvo traktuojamas, jog paskolos suteikimo data nežinoma, todėl paskola laikyta grąžinta / suteikta ankstesniame laikotarpyje. 2012 m. (kaip pajamų – išlaidų balansas pareiškėjams buvo nepalankus) pareiškėjai pervestos lėšos iš R. M. ir T. T. mokesčių administratoriaus pripažintos kaip paskola suteikta būtent 2012 metais, o ne anksčiau. Tokiu būdu, pareiškėjų vertinimu, nepagrįstai buvo padidintos pareiškėjų išlaidos. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų argumentus konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjai nesutikimo su mokesčių administratoriaus išvadomis taip pat nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais, t. y. nepateikia jokių įrodymų, apie paskolų sutekimo kitokias aplinkybes (kitą sandorių sudarymo laiką) (MAĮ 67 str. 2 d.).

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde teismui pareiškėjai dėsto tik argumentus, susijusius su G. T. vardu sudarytais automobilių Ford C-Max ir Toyota RAV4 sandoriais. Pareiškėjų teigimu, G. T. mokesčių administratoriui yra patvirtinusi, kad pati šiuos automobilius įsigijo ir pardavė. Teismas nurodė, kad sandoriai ir jų aplinkybės ypač detaliai yra aprašyti ir įvertinti mokesčių administratoriaus (tiek teritorinio, tiek centrinio) sprendimuose, VMI atsiliepime į skundą ir Komisijos sprendimuose, todėl teismas šių aprašymų nekartojo. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjai skunde teismui jokių naujų aplinkybių, naujų argumentų ir / ar įrodymų, kurie sąlygotų kitokį objektyviai nustatytų aplinkybių vertinimą, nepateikia.

12. Reikšmingos aplinkybės, leidžiančios mokesčių administratoriui ginčo sandorius vertinti, kaip sudarytus paties pareiškėjo, yra tokios, kad patys sandoriuose dalyvavę asmenys, kuriuos su pareiškėju siejo giminystės (T. J.) ar draugystės (Z. P.) santykiai, savo 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. pateiktuose paaiškinimuose paneigė dalyvavimą sandoriuose, nurodydami, kad juose kaip turto pirkėjai–pardavėjai dalyvavo paprašius pareiškėjui; abu asmenys nurodė, kad nesidomėjo įsigyjamu turtu, už jį pinigų nemokėjo ir pardavus pinigų negavo; šių asmenų, taip pat ir kitų asmenų (G. T., R. R., A. G.) galimybes dalyvauti nurodytuose sandoriuose paneigė ir Kauno AVMI surinkta informacija apie šių asmenų pajamas ir išlaidas, iš kurios matyti, kad minėti asmenys nedisponavo pakankamomis pajamomis turto įsigijimo išlaidoms patirti.

13. Dėl G. T. vardu sudarytų sandorių teismas pažymėjo, kad buvo atliktas mokestinis šio asmens tyrimas (2016 m. gruodžio 13 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-2403). Mokesčių administratoriaus nustatyti objektyvūs duomenys apie G. T. pajamas (netekto darbingumo ir našlės pensijas), apie naudojimąsi greitųjų kreditų įmonių teikiamais kreditais, gautą šildymo išlaidų kompensaciją, neabejotinai leidžia kritiškai vertinti pačios G. T. teiktus paaiškinimus, jog ji dalyvavo dviejų transporto priemonių (Ford C-Max ir Toyota Rav4) pirkimo–pardavimo sandoriuose, kurie buvo sudaryti padedant sūnėnui – pareiškėjui. Teismas taip pat pabrėžė, kad G. T. jokios sandorių sudarymą, įsigytą turtą, jo kainas apibūdinančios informacijos ir duomenų nepateikė, nepaaiškindama nei iš ko pasiskolino pinigus automobiliams įsigyti, nei kam panaudojo už tariamai parduotus automobilius gautas lėšas. Įvertinusi duomenis apie G. T. gautas aktualiuoju laikotarpiu pajamas, pateiktų paaiškinimų pobūdį, jog vairuotojo pažymėjimo neturintis asmuo nusprendžia įsigyti brangiai pagal jo gaunamų pajamų lygį kainuojančius automobilius ir tvirtina, kad tokius sandorius vykdo, nors negali pateikti jokios informacijos apie sandorių aplinkybes ir jų finansavimo šaltinius, Komisija konstatavo, kad nurodyti tvirtinimai neatitinka įprastinės gyvenimiškos logikos ir tikrovės. Tokiai Komisijos išvadai teismas pritarė, atitinkamai atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad G. T. paaiškinimai yra tinkami ir pakankami įrodymai, jog sandoriai realiai buvo sudaryti šio asmens.

14. Dėl rentos pagrindais įgyto buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo, teismas, vadovaudamasis GPMĮ 19 straipsnio nuostatomis nurodė, kad pareiškėja tinkamais įrodymais nepagrindė turto įsigijimo išlaidų (49 730 Lt), todėl ji neturi teisės iš apmokestinamųjų pajamų atimti šią sumą.

15. Teismas nurodė, kad ginčas byloje yra kilęs ir dėl GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto taikymo. Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius nustatė tokias reikšmingas aplinkybes, kurių pareiškėjai iš esmės neginčija: pareiškėja turtą (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį įgijo 2009 m. spalio 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu (dalis jo gauta mainais 2012 m. rugpjūčio 22 d.) pardavė 2012 m. rugpjūčio 27 d., t. y. dovanojimo pagrindu įgytas turtas parduotas nepraėjus 3 metams, o mainais gautas – nepraėjus 5 metams; gyvenamąją vietą pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo deklaravusi tik 1 metus ir 4 mėnesius. Be to, mokesčių administratorius nustatė, kad už parduotą turtą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune 2012 m. spalio 11 d. pareiškėja gavo 380 000 Lt, o 2012 m. lapkričio 23 d. pareiškėja iš šios sąskaitos (SEB banke) sumokėjo 35 000 Lt UAB „Agroprimum“ už dirvos pagerintoją. Už namą (duomenys neskelbtini), Kaune pareiškėja atsiskaitė iš kitos banko sąskaitos (AB DNB banke) įnešdama ten grynaisiais 429 770 Lt. Šių grynųjų pinigų kilmės pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepaaiškino, t. y. neįrodė, kad tai už turto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą gauti pinigai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad mokesčių administratorius turėjo teisėtą pagrindą (pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28, 53 ir 54 punktus) pareiškėjų pajamų, gautų pardavus turtą adresui (duomenys neskelbtini), Kaune nepriskirti prie neapmokestinamųjų pajamų.

16. Teismas nurodė, kad Komisija pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog santykinai didelės delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo spręsti klausimo dėl atleidimo nuo delspinigių, atleidimas nuo delspinigių mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Byloje nenustatyta, kad mokesčių administratorius būtų vilkinęs kontrolės veiksmus, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atleisti pareiškėjus nuo delspinigių (ar jų dalies) mokėjimo.

17. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tiek pareiškėjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių (mokesčio apskaičiavimas taikant specialius mokesčių apskaičiavimo instrumentus, numatytus MAĮ 69 ir 70 straipsniuose, konstatavus pareiškėjo pajamų slėpimo ir siekio išvengti mokesčio mokėjimo aplinkybes), tiek ir ją švelninančių (bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi) pareiškėjams pagrįstai paskirta vidutinio dydžio GPM bauda.

III. 18. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo tenkinti pareiškėjų skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundus ir skundžiamus sprendimus panaikinti. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir skunduose pirmosios instancijos teismui.

19. Pareiškėjai papildomai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1. Teismas priimdamas sprendimą netinkami įvertino byloje esančius įrodymus ir susiklosčiusias faktines aplinkybes, bei netinkamai pritaikė įstatymo normas, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas kuris yra naikintinas. Iš skundžiamo sprendimo argumentų akivaizdu, jog nebuvo atsakyta pateiktų skundų argumentus atsižvelgta į pateikto skundo bei teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, skundas buvo nagrinėjamas tik formaliai, o sprendime atkartoti kitų instancijų priimti sprendimai.

19.2. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2018 m. spalio 1 d. nutarimais buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00056-17 S. P. ir E. P. atžvilgiu. Prokuroro 2018 m. spalio 1 d. nutarimu pareiškėjai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Pareiškėjai gailėjosi padarę nusikalstamas veikas, todėl į valstybės biudžetą pervedė 5 884 Eur turtinei žalai (dėl mokesčių nesumokėjimo) atlyginti. Turtinė žala pareiškėjų atžvilgiu apskaičiuota vadovaujantis VMI specialistės atliktais skaičiavimais dėl fiktyvių buto ir sodybos pirkimo–pardavimo sandorių, kuriuos S. P. atliko 2010 – 2012 metais. Pareiškėjai baudžiamojoje byloje nustatytą GPM (žalos valstybei) dydį, apimantį ir šio mokestinio ginčo metu tikrinamą laikotarpį, yra sumokėję į biudžetą, todėl prievolės šiame mokestiniame ginče turėtų būti perskaičiuotos, nes tai keičia ne tik pačios mokestinės prievolės dydį, bet mažina ir su mokesčių susijusių sumų dydžius.

19.3. Prokuroro 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2018 m. spalio 1 d. nutarimuose nėra detalizuotas žalai valstybei prilyginto GPM apskaičiavimas (jo nėra ir kituose dokumentuose, su kuriais baudžiamojoje byloje buvo leista susipažinti pareiškėjams ir jų atstovams). Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės pasisakyti, kokio dydžio GPM baudžiamojoje byloje buvo apskaičiuotas atskirais laikotarpiais, ar jais įvertintos pareiškėjo turėtos GPM permokos, ar šiame mokestiniame ginče iš apskaičiuoto GPM (21 824,03 Eur) atimant pareiškėjo į biudžetą po baudžiamosios bylos pervestą sumą (5 844 Eur) prievolė pareiškėjui nebūtų didesnė nei skaičiuojant tiesiogiai. Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad šiame mokestiniame ginče skundžiamais sprendimais yra tvirtinama konkreti priskaičiuota papildomai mokėtinų mokesčių suma, apskaičiuota pagal patikrinimo metu konstatuotus galimai padarytus pažeidimus dėl kurių buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą, todėl keičiasi visos sumos, apskaičiuotos mokestinio patikrinimo metu.

19.4. Pateiktuose skunduose buvo išdėstyta pareiškėjų pozicija, kad Kauno AVMI tendencingai vertino pareiškėjų padėtį 2012 m., nemotyvuodama padarytų išvadų, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl šių argumentų, nes pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų. Šiuo atveju teismo sprendimu visiškai neatsakyta į pareiškėjų išdėstytą abejonę dėl skirtingo lėšų gavimo traktavimo pagrįstumo. Teismo nurodytas paaiškinimas nepagrindžia, kokiomis teisės aktų nuostatomis ar teismų praktika mokesčių administratorius gali pasirinkti skirtingai traktuoti vienodas (mokesčių administratoriui nežinomas) aplinkybes; vienas analogiškas pajamas (išlaidas) priskirti vieniems laikotarpiams, o kitas – kitiems, t. y. savo nuožiūra pasirinkti, kuriam laikotarpiui priskirti vienodomis faktinėmis aplinkybėmis įvykusius atsiskaitymus. Pareiškėjai nesutinka, jog mokesčių administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiam mokestiniam laikotarpiui priskirti ir kaip traktuoti faktinėmis aplinkybėmis atsiradusius reiškinius.

20. Atsakovas VMI apeliaciniame skunde prašo S. P. ir E. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais. Papildomai pažymi, kad:

20.1. Nesutinka su pareiškėjų apeliaciniu skundu, nes pateikti argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjų skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, motyvai išdėstyti išsamiai, objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes.

20.2. Įvertinus aplinkybes, susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimu įsigytame būste ne per GPMĮ nustatytą nekilnojamojo turto įsigijimo 1 metų terminą, nustatytas lėšų už parduotą nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo aplinkybes, VMI mano, jog pareiškėjos turto pardavimo pajamos neatitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytų neapmokestinimo sąlygų. Akcentuotina ir tai, kad faktinės aplinkybės rodo, jog pardavusi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja turėjo gyvenamosios paskirties butą, kuriame ir deklaravo gyvenamąją vietą. Pareiškėja nepagrindė pozicijos dėl galimų kliūčių ar negalėjimo registruoti gyvenamąją vietą name, kuris yra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, tačiau nėra iki galo pabaigtas, todėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimas, negali būti vertinamas kaip aplinkybė, pagrindžianti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto nuostatų taikymo pajamoms, gautoms pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

20.3. MAĮ detaliai nenustato, kaip turėtų būti mažinamas ar didinamas baudos dydis vertinant normoje nurodytas aplinkybes, todėl būtina atsižvelgti į LVAT formuojamą praktiką šiuo klausimu. LVAT administracinėje byloje Nr. A-261-214/2008, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarime nurodytus baudų dydžio nustatymo principus, padarė išvadą, kad skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Kaip pažymėjo LVAT, skiriant baudą asmeniui, individualizuojant jos dydį, privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurias lemia pažeidimo pobūdis (LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1117/2010). Taigi skiriamos baudos dydis priklauso nuo visų kompleksiškai vertinamų su konkrečiu atveju susijusių minėtų aplinkybių, o esant atsakomybę didinančių ir mažinančių aplinkybių pusiausvyrai (ar tokių aplinkybių nesant), skiriamas įstatyme nustatytos minimalios ir maksimalios sankcijos vidurkis (taip pat žiūrėti LVAT 2010 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-916/2010; 2010 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-884/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1546/2010).

20.4. Pareiškėjams pagrįstai paskirta 30 proc., t. y. vidutinio dydžio GPM bauda. Ginčo atveju buvo nustatyta tiek aplinkybių sunkinančių pareiškėjų atsakomybę (pavyzdžiui, mokesčio apskaičiavimas taikant specialius mokesčių apskaičiavimo instrumentus, numatytus MAĮ 69 ir 70 straipsniuose, konstatavus pareiškėjų pajamų slėpimo ir siekio išvengti mokesčio mokėjimo aplinkybes), tiek ir ją švelninančių (pavyzdžiui, bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi, kuris pagal MAĮ nuostatas tuo pačiu yra ir mokesčių mokėtojų pareiga). Šiuo atveju nenustatyta, jog švelninančių aplinkybių būtų buvę daugiau ir suponuojančių mažesnės nei vidurkis baudos skyrimą. Atsižvelgus į tai, nebuvo ir teisinio pagrindo skirti pareiškėjams nei maksimalaus, nei minimalaus GPM baudos dydžio. VMI nemato teisinio pagrindo pareikėjams paskirtą vidutinę baudą mažinti. Priešingo sprendimo priėmimas, mokesčių administratoriaus vertinimu, būtų nesuderinamas su mokesčių mokėtojų lygybės ir teisingumo principais, nes pareiškėjai atsidurtų geresnėje padėtyje nei tie mokesčių mokėtojai, kurie mokestinius pažeidimus padarė dėl savo netyčinių veiksmų, neapdairumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2017 m. gruodžio 11 d. priimtų Kauno AVMI sprendimų, taip pat dėl šiuos sprendimus patvirtinusių 2018 m. kovo 29 d. priimtų VMI sprendimų bei 2018 m. birželio 22 d. priimtų MGK sprendimų, kuriais pareiškėjams buvo apskaičiuotos papildomai į biudžetą mokėtinos GPM, GPM delspinigių sumos ir skirtos GPM baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad teismas netinkami įvertino įrodymus, neatsakė į pareiškėjų pateiktus argumentus, skundus išnagrinėjo formaliai, sprendime atkartojo kitų instancijų priimtus sprendimus.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Pareiškėjai teigia, kad skundžiamais sprendimais jiems paskaičiuotos mokestinės prievolės turi būti perskaičiuotos, nes pareiškėjai į valstybės biudžetą pervedė 5 884 Eur sumą turtinei žalai (dėl mokesčių nesumokėjimo) atlyginti. Nurodo, kad pervestoji suma pareiškėjams apskaičiuota vadovaujantis VMI specialistės atliktais skaičiavimais dėl fiktyvių buto ir sodybos pirkimo-pardavimo sandorių, kuriuos S. P. atliko 2010 – 2012 metais, todėl jie baudžiamojoje byloje nustatytą GPM (žalos valstybei) dydį, apimantį ir šio mokestinio ginčo metu tikrinamą laikotarpį, yra sumokėję į biudžetą (žr. nutarties 19.2–19.3 p.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pareiškėjai į bylą nepateikė jokių paminėtus teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgdama į tai ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų (juos pagrindžiančių įrodymų), jog mokesčių administratoriui, priimant skundžiamus sprendimus, pareiškėjai jų minima suma (t. y. 5 884 Eur) būtų įvykdę šiais sprendimais paskaičiuotos prievolės dalį, o iš jų teiginių matyti, kad paminėtą sumą jie esą sumokėjo prokurorui 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2018 m. spalio 1 d. nutarimais nutraukus ikiteisminį tyrimą (t. y. gerokai vėliau nei buvo priimti skundžiami sprendimai), teisėjų kolegija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje paminėtų pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų nevertina.

25. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

27. Pareiškėjai skunduose pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, pardavusi turtą (duomenys neskelbtini), Kaune, gautų lėšų nepanaudojo kitam būstui – gyvenamam namui (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigyti ir, apskaičiuodamas GPM apmokestinamąsias pajamas, nesivadovavo GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktu. Tokią poziciją pareiškėjai iš esmės grindė tuo, kad mokesčių administratorius netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai paminėtu atveju GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktu nesivadovavo vien dėl to, kad nustatė, jog lėšos už parduotą butą pateko į vieną E. P. sąskaitą, o kitas butas įsigytas lėšomis buvusiomis kitoje šeimos sąskaitoje (žr. nutarties 2.13 p.). Teismas, atsakydamas į šiuos argumentus, konstatavo, kad „mokesčių administratorius turėjo teisėtą pagrindą (GPMĮ 17 str. 1 d. 28, 53 ir 54 p.) pareiškėjų pajamų, gautų pardavus turtą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune nepriskirti prie neapmokestinamųjų pajamų“, o tokią išvadą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėja neįrodė, jog už namą (duomenys neskelbtini), Kaune ji atsiskaitė už turto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą gautais pinigais (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies skyrių „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune įsigijimo sandorio“).

28. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punktą, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad tam, jog pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą įtvirtintos pajamos būtų neįskaitomos į GPM apmokestinamąsias pajamas, turi būti nustatytos šios būtinosios sąlygos: 1) tokias pajamas asmuo gavo pardavęs ar kitaip perleidęs nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame jis trumpiau nei 2 metus teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaravęs gyvenamąją vietą; 2) pajamas iš tokio būsto pardavimo asmuo per vienerius metus nuo pardavimo panaudoja kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame jis teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

29. Tikrinamo teismo sprendimo motyvus dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune įsigijimo sandorio, įvertinusi pareiškėjų procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, byloje surinktų įrodymų ir nutarties 28 punkte paminėto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija nesutinka su teismo pozicija išvadą, jog mokesčių administratorius turėjo teisėtą pagrindą pareiškėjų pajamų, gautų pardavus turtą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nepriskirti prie neapmokestinamųjų pajamų, grįsti iš esmės tuo, kad pareiškėja neįrodė, jog už namą (duomenys neskelbtini), Kaune ji atsiskaitė už turto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą gautais pinigais. Teismas tikrinamame sprendime nenustatinėjo, ar nagrinėjamu atveju yra GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktui taikyti būtinos sąlygos, ir tame kontekste nevertino byloje surinktų įrodymų, susijusių su nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimu ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies skyriuje „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune įsigijimo sandorio“ išdėstyti motyvai neatitinka teismo sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, pagal kuriuos teismas, be kita ko, privalo įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, ir jais remdamasis konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, argumentuotai atsakyti į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

30. Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 str.). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

31. Priimdamas tikrinamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nutarties 30 punkte paminėtų procesinių teisės normų nesilaikė, nes bylai reikšmingas aplinkybes iš esmės konstatavo ne betarpiškai byloje surinktų faktinių duomenų analizės pagrindu, bet iš esmės perrašydamas skundžiamuose sprendimuose pateiktas mokesčių administratorių ir Komisijos apibendrintas išvadas dėl faktinių aplinkybių buvimo ar pritardamas jų nustatytoms aplinkybėms. Tai sudaro kliūtis apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

33. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. P. ir E. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė