2024-12-18 Nr. AB-18485-3-61-3-05943-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-841-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05943-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 24S205539, kuriuo buvo įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveivarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 m.) (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, nurodė, kad jam el. paštu buvo atsiųstas pranešimas, tačiau pats Sprendimas su motyvais atsiųstas nebuvo. Pareiškėjui sudarius teisinių paslaugų teikimo sutartį, pareiškėjo atstovai kreipėsi į atsakovą dėl paties Sprendimo pateikimo, kurį gavo tik 2024 m. spalio 18 d. Teismui laikant, kad terminas skundui paduoti praleistas, pareiškėjas nurodė, jog tik įsivertinęs argumentus kodėl buvo priimtas konkretus sprendimas, asmuo gali atitinkamai reaguoti ir nuspręsti skųsti tokį sprendimą. Šiuo atveju, elgdamasis nesąžiningai, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, atsakovas laiku neatsiuntė viso Sprendimo, dėl ko pareiškėjas negalėjo laiku tinkamai sureaguoti ir ginti savo pažeistas teises. Taip pat pareiškėjas pranešimą apie Sprendimą gavo į savo elektroninį paštą, tačiau apie tai sužinojo tik jo atstovams gavus visą Sprendimą. Pareiškėjas nesupranta lietuvių ir anglų kalbų. Apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Šengeno zoną pareiškėjas sužinojo tik 2024 m. rugsėjo 27 d., kai gavo Latvijos migracijos departamento sprendimą panaikinti jam Latvijos išduotą leidimą gyventi. Būtent po šio sprendimo pareiškėjas pradėjo ieškoti teisinės pagalbos ir aiškintis susiklosčiusią situaciją.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad iš 2024 m. rugsėjo 17 d. el. paštu / per Migris sistemą atsiųsto pranešimo turinio pareiškėjas turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą (Sprendimą), aktu nustatomas teises ir pareigas, apskundimo tvarką.

Pareiškėjas neneigė, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo išsiųstas pranešimas, priklauso pareiškėjui. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti oficialiais valstybės institucijos pateiktais duomenimis, kad pareiškėjas buvo informuotas ir el. paštu, ir per Migris sistemą. Byloje nėra duomenų, kad Migris paskyra pareiškėjui nebuvo prieinama. Taigi, sužinojimo apie skundžiamą sprendimą data laikoma 2024 m. rugsėjo 17 d. Skundas teisme gautas 2024 m. spalio 23 d, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.

Aplinkybė, kad pareiškėjas yra užsienietis, nesupranta lietuvių ar anglų kalbų, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad terminą kreiptis į teismą pareiškėjas praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Todėl teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti teisę apskųsti Sprendimą. Pareiškėjas, įgyvendindamas savo procesines teises, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas kreipdamasis į teismą tik 2024 m. spalio 23 d.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti termino atnaujinimo ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei pažymi, kad pareiškėjui buvo atsiųsta tik trumpa žinutė be detalių motyvų, todėl jis neturėjo galimybės visapusiškai suprasti Sprendimo esmės ir teisinių pasekmių. Pilną Sprendimo tekstą pareiškėjas gavo tik 2024 m. spalio 18 d., todėl terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos. Teismas, nepagrįstai laikydamas, kad pareiškėjas praleido terminą dėl neatidumo, ignoravo aplinkybes, kurios objektyviai trukdė laiku kreiptis į teismą, įskaitant tai, kad pareiškėjas turėjo teisinių konsultacijų poreikį bei laiko jų organizavimui.

Pareiškėjas nekalba lietuviškai ar angliškai, todėl negalėjo suprasti sprendimo be vertimo ir teisinės pagalbos. Užtikrinant teisės į teisingą teismą ir gynybą, reikalaujama, kad teismas atsižvelgtų į kalbos barjerą kaip objektyvią kliūtį. Priešingas vertinimas neatitiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pažeistų teisingumo principą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą dėl Sprendimo panaikinimo pateikė praleidęs jo apskundimo terminą ir nenustatė svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad jis terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių, pareiškėjas siekė tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (Įstatymo 138 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2024 m. rugsėjo 9 d., pareiškėjui elektroniniu paštu 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo išsiųstas pranešimas apie šį Sprendimą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. spalio 23 d., taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo buvo praleistas.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Taigi, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas, be kita ko, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti savo teises.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybės, kad asmuo yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos ir neturi teisinio išsilavinimo, gali būti laikomos objektyviai ribojančiomis suinteresuoto asmens galimybes efektyviai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-132/2012; 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-104/2012; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-692-968/2022), tačiau tokio pobūdžio aplinkybės savaime nėra svarbios, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-463/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-552/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-765-525/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024), kadangi kiekvienu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido išimtinai dėl subjektyvių priežasčių, su jomis nesutinka.

Kaip nurodė pats pareiškėjas, apie Migracijos departamento pritaikytus draudimus (Sprendimą įtraukti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Šengeno zoną) pareiškėjas sužinojo tik 2024 m. rugsėjo 27 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nedelsdamas, 2024 m. spalio 3 d. sudarė atstovavimo sutartį ir tą pačią dieną jo atstovas pateikė prašymą atsakovui pateikti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, 2024 m. spalio 9 d. gavęs minėtą sprendimą, 2024 m. spalio 11 d. atstovas kreipėsi į atsakovą dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Šengeno zoną, gavimo. Atsakovas šį sprendimą (t. y. visos apimties individualų administracinį aktą) pateikė 2024 m. spalio 18 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. spalio 23 d.

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad pareiškėjas operatyviai, aktyviai ir rūpestingai siekė paduoti skundą dėl jam neigiamas pasekmes sukeliančio Migracijos departamento Sprendimo, į teismą, gavęs visą Sprendimą, kreipėsi per protingą terminą, šiuo atveju taip pat turi būti atsižvelgiama į realią pareiškėjo, kaip užsieniečio, padėtį bei jo realias galimybes įgyvendinti fundamentalią teisę į teismą. Šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl teisėjų kolegija vertina, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir, remdamasi operatyvumo ir ekonomiškumo principais, konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti.

Kartu paminėtina, kad iš atskirojo skundo akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas siekė, jog jam būtų atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, nepaisant formalios reikalavimo lingvistinės formuluotės („perduoti termino atnaujinimo <...> klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjui atnaujintinas terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) terminą skundui paduoti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis