00aca0ca-c990-4348-8616-352fc84ff7db · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-3850-944/2022 Proceso Nr. 2-25-3-00972-2022-6 3.2.6.1, 3.4.4.2 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 27 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Rimai Å iaulienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. L., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G.

L., O. B., V. L., valstybei, atstovaujamai VÄ® Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. L. po savo sutuoktinio G. L. mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti; Å¡is faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Nurodė, kad ji yra G. L. sutuoktinė. PaaiÅ¡kino, kad sutuoktiniams priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nors Å¡is turtas buvo registruotas tik pareiÅ¡kėjos vardu. Pažymi, kad po savo sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja liko gyventi gyvenamajame name, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius, laikė savu, kiti asmenys jokių pretenzijų į šį turtÄ nereiÅ¡kė. Tokiais veiksmais pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

Nurodė, kad turtas buvo registruotas jos vardu, visÄ laikÄ Å¡Ä¯ turtÄ prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi, jokie asmenys pretenzijų į turtÄ nereiÅ¡kė. Suinteresuoti asmenys O. B., V. L., G. L. atsiliepimais su pareiÅ¡kimu sutiko prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po tėvo mirties dėl palikimo niekas nesikreipė, nes laikė, kad turtas turi likti motinai. Å iuo turtu po tėvo mirties naudojosi, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius pareiÅ¡kėja. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, atsiliepimu nurodė, kad nėra gavusi praneÅ¡imų apie galimÄ turto perėjimÄ valstybei, pareiÅ¡kimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VÄ® Turto banko, atsiliepimu nurodė, kad nėra gavusi praneÅ¡imo dėl palikimo perėmimo valstybei. Pažymi, kad neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimui, jeigu byloje esantys duomenys pagrįs reikalavimÄ . Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepimu nurodė, kad nesant prieÅ¡taravimų neprieÅ¡taraus dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto.

Teismas k o n s t a t u o j a: pareiškimas tenkintinas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L. gimimo liudijimas, asmens tapatybės dokumento kopija. O. B. ir G. L. asmens tapatybės dokumentų kopijos. Duomenys apie mokėtus mokesčius. Kretingos rajono trečiojo notarų biuro 2022-08-10 liudijimas, kad palikimas nėra priimtas, paveldėjimo byla nėra vedama. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, Å¡ie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymÄ , lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai, sutuoktinis, ir tėvai.

Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti bÅ«das įtvirtintas 1964 m. CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

IÅ¡vadÄ , ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, galima padaryti tik iÅ¡analizavus ir įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ atsakovo aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį. Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis bÅ«stas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ jame po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ , jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjo turtas, kurį galima buvo faktiÅ¡kai pradėti valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu, buvo nekilnojamasis turtas, t. y. statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir jos asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės susijusios su Å¡io palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rÅ«pinimusi. Pagal byloje esančius duomenis žemės sklypas su statiniais buvo registruoti pareiÅ¡kėjos vardu.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, analogiÅ¡ko pobÅ«džio prezumpcija buvo ir Å eimos ir santuokos kodekso 21 straipsnyje. Pagal VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1992-06-26 pirkimo–pardavimo sutartimi, santuokos metu, todėl preziumuojama, kad Å¡is turtas priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja šį turtÄ prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius.

PareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės, duoti paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po G. L. mirties jo sutuoktinė perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtÄ , t. y. faktiÅ¡kai priėmė G. L. palikimÄ . Duomenų apie testamentÄ ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į G. L. turtÄ , nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad L. L. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti turtÄ atsiradusį po savo sutuoktinio G.

L. mirties, pradėdama šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas). Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimÄ turtÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu. Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė