00a99ec9-c3a1-404d-995a-8fc532066aa8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1002-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07585-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 3.3.1.3; 3.2.6.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, atstovaujamo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl žalos priteisimo.

Teismas, n u s t a t ė Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.IeÅ¡kovas Seesam Insurance AS, atstovaujamas Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ 1553,33 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 35 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2016 m. kovo 16 d. tarp ieÅ¡kovo ir D.

A. buvo sudaryta CASCO automobilių ir keleivių savanoriÅ¡kojo draudimo sutartis Nr. 2700161008, kuria buvo apdrausta transporto priemonė KIA Optima valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovas gavo draudėjo praneÅ¡imÄ , kad 2016 m. rugsėjo 22 d. apdrausta transporto priemonė buvo apgadinta, jai įvažiuojant į įspėjamaisiais ženklais nepažymėtÄ atvirÄ požeminių komunikacijų Å¡ulinį. IeÅ¡kovas, iÅ¡tyręs visÄ Å¾alos bylos medžiagÄ , vadovaudamasis suderinta remonto sÄ mata, nukentėjusiajam atlygino visus nuostolius, susijusius su transporto priemonės KIA Optima remontu, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ remontÄ atlikusiai įmonei UAB „KIA auto“.

Atsižvelgiant į tai, kad žalos bylos medžiaga patvirtino aplinkybę, kad atsakingas už eismo įvykį yra atsakovas, ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija ir prieÅ¡teisminiu įspėjimu. Atsakovas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktos pretenzijos ir prieÅ¡teisminio įspėjimo turinį, pateikė raÅ¡tus, kuriais atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Esminis atsakovo nesutikimo su pareikÅ¡ta pretenzija dėl žalos atlyginimo argumentas yra tai, kad atsakovas negali atsakyti už žalÄ , dėl kurios yra kaltas pats nukentėjęs asmuo.

IeÅ¡kovas nesutinka su Å¡ia atsakovo pozicija, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo kaltės, t.y. aplinkybių, kad įvykio vietoje buvo statybvietė, ir, kad nukentėjusysis, KIA Optima vairuotojas, rankomis atidarė vienÄ iÅ¡ statybvietės tvorų segmentų. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti įrodymai, kurie patvirtina atsakovo kaltę, nes atsakovo darbuotojai požeminių komunikacijų Å¡ulinyje remonto darbus atliko nepaženklinę informaciniais ženklais, Å¡ias aplinkybes patvirtina policijos medžiaga, liudytojų parodymai. Transporto priemonės KIA Optima apgadinimus lėmė ne transporto priemonės vairuotojo veiksmai, o įvykio vietoje darbus atlikusių atsakovo darbuotojų nerÅ«pestingumas ir aplaidumas, įspėjamaisiais ženklais nepažymint darbų vietos.

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalimi, 6.1015 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡o priteisti 1 553,33 Eur žalai atlyginti, taip pat įstatymo nustatytas palÅ«kanas bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir nurodė, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovui kylančios įstatyme nustatytų visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Transporto priemonės KIA Optima vairuotojas pats yra kaltas dėl jam kilusios žalos. 2016 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini), atsakovo darbuotojai atliko darbus požeminių komunikacijų Å¡ulinyje, prie Å¡io pastato teritorija buvo aptverta laikino aptvėrimo mobilios tvoros segmentais, žyminčiomis, jog įvažiavimo nėra, nes Å¡ioje teritorijoje buvo vykdomi pastato rekonstrukcijos statybos darbai.

Vairuotojas, prieÅ¡ važiuodamas į teritorijÄ , į kuriÄ uždarytas įvažiavimas, pats prisiėmė rizikÄ dėl jo automobiliui padarytos žalos. IeÅ¡kovas, prieÅ¡ iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam, turėjo verinti Å¡iÄ aplinkybę ir, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo Kelių transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklių 2015 m. kovo 1 d. galiojusios redakcijos 8.12 punktÄ , kuris numatė, jog prie nedraudžiamųjų įvykių yra priskirta žala dėl didelio neatsargumo, susijusio su transporto priemonės naudojimu, atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi prisiimti visas iÅ¡ savo nepagrįsto sprendimo kylančias pasekmes, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, kaip nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , 1553,33 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus energija“ 5,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Teismas vertino, kad pagal galiojančius normatyvinius aktus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. V-87 nuostatas, atsakovas, atlikdamas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje esančiame požeminių komunikacijų Å¡ulinyje remonto darbus, Å¡iÄ vietÄ privalėjo pažymėti įspėjamaisiais vertikaliaisiais ženklais, o kadangi Å¡ios savo pareigos neįvykdė ir dėl tokių atsakovo veiksmų trečiajam asmeniui kilo žala, jis yra atsakingas dėl atsiradusios žalos.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas nevykdė savo pareigos pažymėti remonto darbų atlikimo vietos įspėjamaisiais ženklais, todėl atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovo teiginius, jog pagal 2015 m. kovo 1 d. galiojusių Kelių transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklių 8.12 punktÄ , kuris numatė, jog prie nedraudžiamųjų įvykių yra priskirta žala dėl didelio neatsargumo, susijusio su transporto priemonės naudojimu, ir kad Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovas turėjo atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam, nes automobilį nukentėjusysis apgadino dėl savo neatidumo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, kaip draudikas, atlyginęs žalÄ nukentusiajam, pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo, kaip kaltojo asmens dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, 6.1015 straipsnio 1 dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė Å¡iuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus: pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų: (i) UAB „Alvora“ atsakymo apie aptvertÄ teritorijÄ ; (ii) eismo įvykio vietos schemos ir iÅ¡planavimo, klaidingai įvertino 2016 m. spalio 10 d.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarimÄ Nr. AV2-3679 ir klaidingai interpretavo liudytojų S. G., P. M. ir D. A. teismo posėdžiuose duotus parodymus. Surinkti byloje įrodymai įrodo, kad (i) ginčo teritorija buvo aptverta mobilios tvoros segmentais taip, kaip reikalavo teisės aktai, o (ii) automobilio KIA MOTORS Optima v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir veikė neteisėtai, kai nukėlė mobiliosios tvoros segmentus bei važiavo pro teritorijÄ , kurioje vyko remonto darbai.

Automobilį vairavęs D. A., vykdamas į greta esančiÄ parduotuvę, nukėlė mobiliosios tvoros segmentus, pasirinko nesaugų keliÄ ir tai buvo priežastis, nulėmusi jo patirtus ir vėliau ieÅ¡kovo kompensuotus nuostolius. IeÅ¡kovo sprendimas kompensuoti D. A. sÄ naudas, patirtas remontuojant dėl jo paties kaltės sugadintÄ automobilį, nėra pagrindas įpareigoti apeliantÄ kompensuoti Å¡ias ieÅ¡kovo sÄ naudas;teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2016 m. spalio 10 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarime Nr. AV2-3679 nustatyta, jog automobilį vairavęs D.

A. įvažiavo į atvirÄ požeminių komunikacijų Å¡ulinį ir apgadino automobilį dėl to, kad įvykio vietoje darbus vykdę UAB „Vilniaus energija“ darbininkai nebuvo pažymėję darbų vietos įspėjamaisiais ženklais, o vairuotojas KET reikalavimų nepažeidė. Minėtame nutarime nenustatyta, kad teritorija buvo neaptverta. TÄ patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 22 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame apraÅ¡ytas tik vienas faktas, kad Å¡ulinys buvo nepažymėtas. Å iuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nebuvo nagrinėjama ar vertinama aplinkybė, kad visa teritorija, kurioje buvo Å¡ulinys, buvo aptverta tvora, kÄ liudija byloje pateikti įrodymai;teismas klaidingai vertino Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2016 m. spalio 10 d. nutarimÄ Nr. AV2-3679, nes iÅ¡ esmės skiriasi administracinėje byloje ir Å¡ioje byloje įrodinėjamos aplinkybės. Administracinėje byloje neįrodinėti civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo pagrindai, nevertinta, ar įvažiuodamas į atidengtÄ Å¡ulinį vairuotojas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

Minėtame tyrime nebuvo atskleista aplinkybė, kad visa teritorija buvo aptverta tvoros segmentais, o vairuotojas juos savavališkai atidengė bei važiavo toliau. Nutarimas neišsprendžia šalių ginčo dėl žalos atlyginimo ir neįrodo kitų aplinkybių, kurios yra šios bylos įrodinėjimo dalykas (ar teritorija buvo aptverta, ar ne). 2016 m. spalio 10 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarimas Nr. AV2-3679 iš esmės neturi prejudicinės ir įrodomosios galios šioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

Nors ir teismas nurodė, kad Lietuvos automobilių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012-04-16 įsakymo Nr. V-87 nuostatos nustato, kad apeliantas, atlikdamas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje komunikacijų Å¡ulinyje remonto darbus, Å¡iÄ vietÄ privalėjo pažymėti įspėjamaisiais vertikaliaisiais ženklais, tačiau nepateikia kokiu konkrečiu punktu ar nuostata vadovaujasi darydamas tokias iÅ¡vadas. Ä®sakymo 8.3 punktas nustato, kad darbo vieta keliuose (gatvėse), tai vietos, kuriose darbų metu laikinai užtveriamos eismo zonos.

Tai gali būti darbai ant kelio (gatvės), šalia arba virš kelio (gatvės), vamzdynuose, esančiuose kelyje (gatvėje) arba virš jo, taip pat geodeziniai darbai. Įsakymo 47 punktas nustato, kad Kelio ženklų schemos projekto statybos rangovui nereikia kai darbai trumpalaikiai, darbo vietos mažos apimties ir kai darbų įtaka kelių eismui labai nežymi. Taigi darbai turi būti aptverti, kai jie vykdomi eismo zonoje. Atitinkamai darytina išvada, kad nereikia vykdomų darbų aptverti, kai darbai atliekami teritorijoje, kurioje nėra eismo.

Pažymėtina, kad darbai buvo vykdomi automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kurioje eismas nebuvo vykdomas, nes aikÅ¡telė buvo užtverta tvora. Ä®sakymas nustato atsakovui galimybę tik aptverti tÄ teritorijÄ , kurioje buvo vykdomi vamzdynų darbai. Tai buvo atlikta UAB „Alvora“ statybine tvora, papildomai jokių veiksmų apelianto darbuotojai neturėjo pareigos atlikti;vairuotojas savavaliÅ¡kai nukeldamas mobilios tvoros segmentÄ ir nesustabdęs transporto priemonės, elgėsi neteisėtai ir nerÅ«pestingai, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisykles, o deliktinė civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma atsakovui, jeigu nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Automobilio KIA MOTORS Optima v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo pro ginčo teritorijÄ , kuri buvo aptverta mobilios tvoros segmentais. Vairuotojas elgdamasis neteisėtai, norėdamas sutrumpinti keliÄ Ä¯ Å¡alia esančiÄ parduotuvę „Limpopo“, į kuriÄ vyko, savavaliÅ¡kai nukėlė mobiliosios tvoros segmentus, važiavo pro teritorijÄ , kurioje vyko remonto darbai ir padarė avarijÄ . Tokie veiksmai yra neteisėti. Nukentėjusiojo asmens veiksmai esant jo tyčiai kvalifikuojami kaip sutikimas padaryti žalÄ ir Å¡i žala neatlyginama;apeliantas negali bÅ«ti įpareigotas kompensuoti žalÄ ieÅ¡kovui, kai ieÅ¡kovas pats turi teisę nemokėti kompensacijos nukentėjusiajam D.

A., tačiau vis tiek jÄ kompensavo. IeÅ¡kovo draudimo sutartyje su nukentėjusiuoju D. A. 8.1. punkte nustatyta, kad draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui jei žala atsirado dėl didelio neatsargumo, susijusio su transporto priemonės naudojimu. D. A., atidarydamas buvusiÄ Ä¯rengtÄ tvorÄ bei važiuodamas į aptvertÄ teritorijÄ , veikė neatsargiai, nerÅ«pestingai.IeÅ¡kovas Seesam Insurance AS, atstovaujamas Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė Å¡iuos esminius atsikirtimų argumentus: pirmosios instancijos teismui teikiamų parodymų metu, transporto priemonės valdytojas ne kartÄ akcentavo, jog tiek teritorija Å¡alia atliekamų darbų, tiek pats įvažiavimas į aikÅ¡telę nebuvo pažymėtas jokiais įspėjamaisiais ženklais, jokios statybvietės toje vietoje nebuvo. 2016 m. spalio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarime nurodyta, kad į įvykio vietÄ buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, kurie nustatė, kad įvykio vietoje darbus vykdė UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nepažymėjo darbų vietos.

Policijos pareigūnai neužfiksavo jokių KIA Optima vairuotojo neteisėtų ir savavališkų veiksmų. Policijos nutarime nurodyta, jog transporto priemonės KIA Optima vairuotojas jokių pažeidimų nepadarė. Ginčo atveju, policijos nutarimu bei tarnybiniu pranešimu remiamasi, kaip viena iš leistinumo kriterijų atitinkančia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis) – rašytiniais įrodymais. Atsakovo argumentas, jog teismas nepagrįstai rėmėsi policijos nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, yra nepagrįstas.

Tiek policijos nutarimas, tiek tarnybinis praneÅ¡imas turėtų bÅ«ti vertinami kaip oficialÅ«s ir didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turintys įrodymai;pažymėtina, kad įvykio vietoje buvęs darbuotojas, savo pirminiais parodymais patvirtino, kad įvykio vietos teritorija nebuvo aptverta ar pažymėta įspėjamaisiais ženklais. PrieÅ¡ingu atveju (jeigu teritorija iÅ¡ties bÅ«tų buvusi aptverta ar pažymėta įspėjamaisiais ženklais), darbuotojas bÅ«tų tai akcentavęs policijai teikiamuose paaiÅ¡kinimuose.

Å iuo atveju, S. G. paaiÅ¡kinimuose apskritai nėra užsiminta apie įvykio vietoje buvusį ženklinimÄ ar neva stovėjusiÄ tvorÄ ;pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl įvykusio įvykio ir jo metu atsiradusios žalos yra atsakingas atsakovas. Darbų teritorija, t.y. pati darbų atlikimo vieta (teritorija, esanti Å¡alia Å¡ulinio) privalėjo bÅ«ti aptverta įspėjamaisiais ženklais, kadangi įvažiavimai į aikÅ¡telę buvo keli.

Tai reiÅ¡kia, kad transporto priemonės galėjo patekti į aikÅ¡telę ir per kitÄ Ä¯važiavimÄ ir taip patirti analogiÅ¡kus arba dar didesnius apgadinimus įvažiavus į įspėjamaisiais ženklais nepažymėtÄ darbų teritorijÄ ir užvažiavus ant be priežiÅ«ros palikto Å¡ulinio dangčio. Tai pagrindžia aplinkybę, kad darbų teritorija iÅ¡ties nebuvo tinkamai aptverta, aikÅ¡telės teritorija buvo didelė, viduryje kelio, važiuojamojoje dalyje mėtėsi numestas Å¡ulinio dangtis su mantiruote.

Dėl Å¡ių priežasčių, apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojas turėjo omenyje, kad neaptvertas buvo Å¡ulinys, yra visiÅ¡kai nepagrįstas; apeliacinio skundo argumentas, kad įstatymuose nenumatyta pareiga aptverti ar paženklinti vykdomų darbų teritorijos, yra nepagrįstas. Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių 80 punkte įtvirtinta pareiga įspėti eismo dalyvius apie pavojingÄ kelio ruoÅ¾Ä . Konkrečiai minėtame taisyklių punkte deklaruojama, kad įspėjamieji vertikalieji ženklai naudojami siekiant įspėti eismo dalyvius apie pavojingÄ kelio ruoÅ¾Ä , kuriuo važiuojant priklausomai nuo sÄ lygų reikia imtis atitinkamų priemonių.

Teisės aktuose numatyta imperatyvi pareiga naudoti įspėjamuosius ženklus tuomet, kai darbo vietose gali atsirasti laikinų pavojų arba trukdžių. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad teritorija nebuvo paženklinta įspėjamaisiais ženklais. Akivaizdu, kad žala kilo bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų, neatsargių ir savavaliÅ¡kų veiksmų – atsakovas nevykdė pareigos įspėjamaisiais ženklais paženklinti darbų vykdymo teritorijÄ , o Å¡ie veiksmai, kaip pagrįstai nustatė ginÄÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, laikomi vienintele žalos atsiradimo priežastimi.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Byloje automobilių savanoriškojo draudimo polisas patvirtina aplinkybę, jog tarp ieškovo ir D. A. 2016 m. kovo 16 d. buvo sudaryta CASCO automobilių ir keleivių savanoriškojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonė KIA Optima valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 26, 27). Ieškovo išmokos potvarkiai (el.b.l. 6, 7) patvirtina aplinkybę, jog dėl eismo įvykio 2016 m. rugsėjo 22 d. apdraustasis automobilis buvo apgadintas, įvykį ieškovas pripažino draudžiamuoju ir, paskaičiavęs patirtus nuostolius (el.b.l. 9, 10, 11, 12, 13), nukentėjusiojo asmens D.

A. praÅ¡ymu (el.b.l. 8), 1553,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo UAB „KIA Auto“, atlikusiam apgadinto automobilio remontÄ (el.b.l. 22, 25).IÅ¡ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2016 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. AV2-3679 nustatyta, jog kelių policijos pareigÅ«nai, iÅ¡tyrę minėto eismo įvykio aplinkybes, nustatė, jog automobilį vairavęs D. A. įvažiavo į atvirÄ požeminių komunikacijų Å¡ulinį ir apgadino automobilį dėl to, kad įvykio vietoje darbus vykdę UAB „Vilniaus energija“ darbininkai nebuvo pažymėję darbų vietos įspėjamaisiais ženklais, o vairuotojas D.

A. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (b.l. 31).Apeliantas įrodinėja, jog teismas klaidingai įvertino Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2016-10-10 nutarimÄ Nr. AV2-3679 ir klaidingai interpretavo liudytojų S. G., P. M. ir D. A. 2017-05-31 ir 2017-07-26 teismo posėdžiuose duotus parodymus.CPK 197 straipsnio 2 dalis numato, kad „dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų raÅ¡ytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali bÅ«ti suteikta ir kitiems dokumentams“.Taigi kompetentinga institucija, kuriai suteikta diskrecijos teisė fiksuoti eismo įvykius, nurodė, jog vairuotojas D.

A. savo veiksmais KET reikalavimų nepažeidė (Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2016-10-10 nutarimas Nr. AV2-3679; b.l. 98). Todėl pagal minėtÄ CPK 197 straipsnio 2 dalies taisyklę, liudytojų parodymai negali paneigti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2016-10-10 nutarimo Nr. AV2-3679. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas dėl vairuotojo kaltės yra atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliantas siekia nuginčyti draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo pagrįstumÄ UAB „Alvora“ 2017-03-14 atsakymu Nr. 83 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog įvykio vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) buvo pastatyti mobilios tvoros segmentai, kurie blokavo pravažiavimÄ 2016-09-22 (t. 1, b. l. 44).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, jog įvažiavimai į aikÅ¡telę buvo keli. Vadinasi, UAB „Alvora“ 2017-03-14 atsakymu Nr. 83 „Dėl informacijos pateikimo“ nei paneigia, nei patvirtina apelianto nurodytÄ aplinkybę, kad į statybos aikÅ¡telę nebuvo galima laisvai įvažiuoti.

Kita vertus, Kelių policijos patrulio tarnybiniame praneÅ¡ime, įvykio registracijos duomenų bazės pažymoje (b.l. 99,102) nurodyta, jog požeminių komunikacijų Å¡ulinio remonto darbai buvo vykdomi teritorijos neaptvėrus ir nepažymėjus įspėjamaisiais ženklais. Taigi iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nenustatyta, jog automobilių stovėjimo aikÅ¡telė buvo aptverta laikinÄ ja segmentine tvora, todėl buvo nepravažiuojama, todėl galioja taisyklė, jog dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas nuosekliai tvirtino, jog aikÅ¡telė buvo aptverta po įvykio, o aplinkybę dėl neaptvertos teritorijos patvirtina ir patrulio paraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas (t. 1, b. l. 102). Apeliantas nurodė, kad Lietuvos automobilių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012-04-16 įsakymo Nr. V-87 47 punktas nustato, jog rangovui nereikia teritorijos žymėti įspėjamaisiais ženklais, kai darbai trumpalaikiai, darbo vietos mažos apimties ir kai darbų įtaka kelių eismui labai nežymi.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jei yra padaroma žala transporto priemonei, tai visais atvejais reiÅ¡kia, kad darbai turi poveikį eismui tokį, kad jis sutriko žymiai, todėl apelianto Lietuvos automobilių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012-04-16 įsakymo Nr. V-87 47 punkto interpretacija nepaneigia priežastinio ryÅ¡io su atsakovo kalte, jam padarius žalÄ dėl to, jog remonto darbai buvo vykdomi nepastačius įspėjamųjų ženklų (CK 6.247 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryÅ¡ys, kaip bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, reiÅ¡kia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).Taigi aplinkybė dėl to, kaip UAB „Alvora“ blokavo pravažiavimÄ , nepaneigia byloje nustatyto priežastinio ryÅ¡io su atsakovo veikos neteisėtumu – jo vykdomi darbai nebuvo pažymėti įspėjamaisiais vertikaliaisiais ženklais, kaip tai numatė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio16 d.

įsakymas Nr. V-87 (CK 6.247 straipsnis), todėl transporto priemonė buvo apgadinta ir ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.249 straipsnis). Å ioje byloje pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog eismo įvykio sukeltos pasekmės yra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su transporto priemonės apgadinimu, todėl buvo pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Minėta, kad liudytojų P. M. ir S. G. parodymai negali paneigti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2016-10-10 nutarime Nr. AV2-3679 fiksuotos aplinkybės, jog D.

A. savo veiksmais KET reikalavimų nepažeidė. Taip pat fakto, kurį pripažįsta apeliantas – apelianto darbuotojai darbų teritorijoje buvusio Å¡ulinio atskirai nepažymėjo.Apeliantas taip pat kritikuoja atliktÄ teismo įrodymų vertinimÄ , argumentuodamas savo subjektyviu faktiniu aplinkybių vertinimu, nurodydamas, kad jeigu liudytojai P. M., S. G., UAB „Alvora“ atsakymas apie aptvertÄ teritorijÄ (t. 1, b. l. 21, 42-44) patvirtino, jog teritorija iÅ¡ tikrųjų buvo aptverta, tai sudaro pagrindÄ logiÅ¡kai iÅ¡vadai, kad aikÅ¡telės teritorija (kurioje vyko apelianto vykdomi darbai) buvo aptverta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nors apeliaciniame skunde įrodinėjama, jog Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2016-10-10 nutarimas Nr. AV2-3679 iÅ¡ esmės neturi prejudicinės ir įrodomosios galios Å¡ioje byloje, tačiau apeliantas neatkreipia dėmesio į CPK 197 straipsnio 2 dalies suformuluotÄ taisyklę, todėl apelianto pasvarstymai dėl to, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , negali paneigti aplinkybės dėl D.

A. veikimo pagal KET reikalavimus. Apelianto įrodinėjama aplinkybė, kad vairuotojas D. A. savavaliÅ¡kai nukėlė mobilios tvoros segmentÄ , nėra patvirtinta nei vienu raÅ¡ytiniu įrodymu, todėl konstatuojama, jog ji nėra įrodyta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taip pat apeliantas gynėsi argumentu, kad vairuotojas D. A. matė nukeltÄ kanalizacijos angos liuko dangtį. Å is argumentas neatleidžia apelianto nuo atsakomybės pažeidus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d.

įsakymo Nr. V-87 19 punktÄ (principas – iÅ¡ neteisės neatsiranda teisė (ex in juria non oritur jus). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, iÅ¡aiÅ¡kino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismasn u t a r ė :apelianto UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    RÅ«ta Petkuvienė                                                                                                                                                                                                        Â