00a81330-8df7-4cd8-a1c5-9ea34d602d38 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-4043-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02102-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.7; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisės Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovėms G. M., R. K., atsakovės atstovei A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Davoteksa“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2019 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtino patikrinimo aktÄ Nr. (7.45-4.6) FR0682-239, apskaičiavo bendrovei „Dovateksa“ sumokėti 71 668 Eur PVM, 16 148 PM, 41,17 sumažintų garantinio fondo įmokų; patvirtino 17 785,91 Eur PVM delspinigius, 3 601,71 Eur PM delspinigius; skyrė 21 500 Eur PVM baudÄ , 4 844 Eur PM baudÄ ; nurodė apskaičiuotus mokesčius, delspinigius, baudas sumokėti į valstybės biudžetÄ viso – 135 547,62 Eur. 1.1.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI, Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2020 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 69-13 patvirtino Kauno apskrities VMI sprendimÄ . 1.2. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau — ir Komisija) 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. S-92 (7-64/2020) atmetė PareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ ir netenkino praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.

2. Uždaroji akcinės bendrovė ,,Dovateksa (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė, mokesčių mokėtoja) skundu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti: Komisijos 2020 m. gegužės 25 d. sprendimÄ Nr. S-92 (7-64/2020); VMI 2020 m. vasario 14 d. sprendimÄ Nr. 69-13; Kauno apskrities VMI 2019 m. spalio 21 d. sprendimÄ Nr. (7.45-46) FR0682-239. 2.1. PaaiÅ¡kino, kad nesutinka su Kauno AVMI, VMI ir Komisijos sprendimų teiginiais, jog prekes iÅ¡ Lenkijos įmonės pareiÅ¡kėja įsigijo neva atsiskaitydama grynaisiais pinigais ir pardavė Å¡ias prekes Lietuvoje, Å¡ių prekių pardavimo pajamų neįtraukdamas į buhalterinę apskaitÄ .

Å iuose ginčijamuose sprendimuose nebuvo iÅ¡ esmės pasisakyta dėl PareiÅ¡kėjos argumentų apie nepagrįstumÄ , kad prekės parduotos Lietuvoje, nepasisakyta dėl PareiÅ¡kėjos argumentų esmės, t. y. Inspekcija ignoruoja pareiÅ¡kėjos argumentus, jog neegzistuoja nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ Lenkijos įmonės įsigytas prekes realizavo Lietuvoje, tačiau visus likusius argumentus atriboja nuo apmokestinimÄ lemiančio motyvo ir pateikia juos kaip neva įrodančius mokesčių administratoriaus atliktų skaičiavimų pagrįstumÄ , nors su apskaičiuotais mokesčiais Å¡ie argumentai neturi nieko bendro, jie aptaria prekių įsigijimÄ , o ne pardavimÄ .

Todėl prekių pardavimo fakto (nuo ko yra skaičiuojama mokesčių bazė) neįrodinėjo nei mokesčių administratorius, nei Komisija. 2.2. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai papildomos mokestinės prievolės buvo nustatytos vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriuose įtvirtinti pagrindai apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Å iuo atveju, visa VMI pozicija yra paremta vien prielaida, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ Lenkijos įsigytas prekes realizavo.

Tokios aplinkybės nepatvirtina nei dokumentai, nei faktinė situacija. VMI deklaratyviai konstatavo, kad pareiškėja neapskaitė dalies iš Lenkijos PVM mokėtojo įsigytų prekių bei dokumentais neįformino ir nedeklaravo pardavimo pajamų, taip pat pajamoms nepriskyrė mokėjimų, gautų už kitos įmonės patiektas prekes, dėl to sumažino deklaruotos pridėtinės vertės ir pelno mokesčius. 2.3. Pareiškėja nesutinka su VMI ir Komisijos teiginiais, kad pareiškėjos buhalterinės apskaitos registrai buvo koreguojami siekiant sumažinti mokestinę prievolę, neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktas pastabas ir papildomus dokumentus, paneigiančius VMI padarytas nepagrįstas išvadas.

VMI teigia, kad atsiskaityta grynaisiais pinigais 379 137,68 Eur sumai, remiasi neva iÅ¡ Lenkijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, kad už gautas prekes iÅ¡ Lenkijos pareiÅ¡kėja atsiskaitė grynais pinigais, todėl Å¡ios prekės buvo realizuotos neapskaičius pajamų. 2.4. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja su Lenkijos įmone VIVE TEXTILE RECYCLING SPOLKA Z OGRANICZONĄ ODPOWIEDZIALNOSCIĄ atsikaitymai vykdavo tik pavedimais, pareiÅ¡kėjos atstovai nėra vykę į LenkijÄ atsiskaityti grynaisiais pinigais, atsiskaitymams grynųjų pinigų nenaudojo ir į Lenkijos RespublikÄ negabeno, VMI tokios informacijos nei rinko, nei tikrino.

Todėl tokios nepatikrintos informacijos pagrindu daryti prielaidas apie pareiškėjos mokestines prievoles nėra nei pagrįsta, nei teisinga, nei atitinka minimalius įrodinėjimo reikalavimus. 2.5. Pareiškėja pripažįsta, kad dalis iš Lenkijos įmonės įsigytų prekių nebuvo įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus. Tačiau priešingai, nei teigia VMI ir Komisija, tai nebuvo tyčinių veiksmų rezultatas. Prekes gabenę vairuotojai pareiškėjos darbuotojams, priėmusiems atvežtas prekes neperduodavo visų jas lydinčių dokumentų.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo gabenamos kartu su pačiomis prekėmis, dėl Å¡ios priežasties nepateko buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai įmonei, kuri į registrus suvesdavo tik tas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios jai bÅ«davo pateikiamos. Å iuo metu buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos visos iÅ¡ Lenkijos gautos prekės, kadangi sužinojęs apie neatitikimus ir sutikrinęs su turimais prekių pristatymo dokumentais, mokesčių mokėtojas nedelsiant jas įtraukė į buhalterinės apskaitos dokumentus.

Tuo tarpu VMI tai vertina kaip pareiÅ¡kėjos gynybos strategijos elementÄ , nors Å¡iuo atveju tokios korekcijos įtakos mokestiniam patikrinimui ar jo rezultatams neturi, nes pareiÅ¡kėja pripažįsta klaidas buhalterinėje apskaitoje, o mokestinės kontrolės rezultatai nesuponuoja reikalavimo pertvarkyti buhalterinės apskaitos registrus už tikrinamÄ jį laikotarpį ir nėra pagrindas perskaičiuoti mokestines prievoles. 2.6. PareiÅ¡kėjos manymu, VMI nepagrįstai atmeta jos argumentus kaip nepagrįstus jų detaliai net nevertindama, tačiau nepatikrintus Lenkijos įmonės teiginius, neva gautus iÅ¡ Lenkijos mokesčių administratoriaus, pripažįsta esant teisingais ir nereikalaujančiais detalesnės analizės. Toks įrodymų vertinimo neproporcingumas prasilenkia su objektyvumo principu ir paneigia mokesčių mokėtojo teisę apginti savo pozicijÄ mokesčių administratoriui piktnaudžiaujant savo įgaliojimais. 2.7.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja 2016 m. lapkričio 17 d. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DOT00079, kuria įformino 14 828 kg dėvėtų drabužių už 73 968 Eur pardavimÄ Ukrainos bendrovei LLC „Global Sistemz". Prekėms iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡vežti įformino eksporto procedÅ«rÄ , kuriai iÅ¡raÅ¡ytas bendrasis muitinės dokumentas 16LTKR1000EK074DC3. Ä®formintos muitinės procedÅ«ros yra baigtos, o prekių iÅ¡vežimÄ patvirtina iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, įformintos eksporto procedÅ«ros, pateikti krovinio gabenimo važtaraščiai CMR su prekių siuntėjo, vežėjo, muitinės žymomis.

Taigi, nors pareiÅ¡kėja pateikė patikslintus apyvartos žiniaraščius ir panaikino su minėtu tiekimu susijusius įraÅ¡us, t. y. juos anuliavo, pripažindamas savo klaidÄ , tačiau patikrinimo metu nepagrįstai pareiÅ¡kėjos pajamos priskirtos pareiÅ¡kėjai. 2.8. PareiÅ¡kėja nesutinka su VMI teiginiais, kad prekių pardavimo pajamos buvo neapskaitytos ir neapmokestintos, tačiau net ir pripažinus tokiÄ pozicijÄ pagrįsta, PVM Å¡iuo atveju yra apskaičiuotas netinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose (administracinėse bylose Nr. A-438-1643/2014;

Nr. A-438-1219/2014) yra pažymėjęs, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau — ESTT) 2013 m. lapkričio 7 d. sujungtose bylose Tulica ir Plavosin (C-249/12 ir C-250/12) priimtame sprendime konstatavo, kad: „2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvÄ 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, bÅ«tent jos 73 ir 78 straipsnius, reikia aiÅ¡kinti taip, kad kai Å¡alys nustatė turto kainÄ be nuorodos į pridėtinės vertės mokestį, o Å¡io turto tiekėjas yra privalantis mokėti pridėtinės vertės mokestį už apmokestinamÄ jį sandorį asmuo, tuo atveju, kai tiekėjas neturi galimybės susigrÄ Å¾inti iÅ¡ įgijėjo mokesčių administratoriaus reikalaujamo pridėtinės vertės mokesčio, turi bÅ«ti laikoma, kad sutarta kaina jau apima pridėtinės vertės mokestį".

Todėl vadovaujantis minėta teismų praktika ir įvertinus, kad pareiÅ¡kėja apskaičiuotų PVM sumų susigrÄ Å¾inti negalės, nėra pagrindo skaičiuoti PVM nuo visos VMI konstatuoto prekių pardavimo sumos, bet laikyti, kad minėta prekių pardavimo suma jau apima ir gautinÄ PVM. 2.9. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovės prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

3. Atsakovė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. laikotarpiu įsigijo prekes (dėvėtus rÅ«bus) bei transportavimo paslaugas iÅ¡ Lenkijos įmonės, dalies kurių neapskaitė savo buhalterinėje apskaitoje. pagal Lenkijos įmonės nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. iÅ¡raÅ¡ytas 13 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų įsigytų 176 109,02 kg prekių už 283 683,05 Eur (iÅ¡ viso Lenkijos įmonė pareiÅ¡kėjai tikrintuoju laikotarpiu buvo iÅ¡raÅ¡iusi 28 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras).

Å is pareiÅ¡kėjos įsigytų prekių neapskaitymo jos buhalterinėje apskaitoje faktas buvo nustatytas Lenkijos mokesčių administratoriui pateikus Lietuvos mokesčių administratoriui Lenkijos įmonės PareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir pareiÅ¡kėja Å¡io fakto neginčija. Pasak PareiÅ¡kėjos, prekes gabenę vairuotojai bendrovės „Davoteksa“ darbuotojams, priėmusiems atvežtas prekes, neperduodavo visų jas lydinčių dokumentų, o bÅ«tent PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios buvo atvežamos kartu su pačiomis prekėmis.

Dėl Å¡ios priežasties ne visos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pateko buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai įmonei, kuri į registrus suvesdavo tik tas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios jai bÅ«davo pateikiamos. Tačiau prie iÅ¡ Lenkijos įmonės gautų ginčo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų yra pridėti CMR, kurių antrųjų egzempliorių 24 langelyje pareiÅ¡kėjos anspaudu bei jos atstovo paraÅ¡u (kai kuriais atvejais kaip pasirašęs asmuo nurodytas G. D.) yra patvirtintas su Å¡iais CMR gabentų ginčo prekių pareiÅ¡kėjos įmonėje gavimas.

Be to, CMR yra nurodyti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lenkijos įmonės atgabentų prekių kiekiai, kurie visais atvejais sutampa su kiekiais, nurodytais pareiÅ¡kėjai „užmirÅ¡tose atiduoti“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. 3.1. Teigia, kad pareiÅ¡kėja netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, nes buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2015 m. kovo19 d, iki 2017 m. gruodžio 31 d. neapskaitė 176 109,02 kg prekių už 283 683,05 Eur, gautų iÅ¡ Lenkijos įmonės, neįformino ir neapskaitė visų pardavimo pajamų, dėl ko neteisingai apskaičiavo PM, PVM ir metinėse PM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių nuo gautų pajamų.

Todėl įvertinus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. apskaitytus ir deklaracijose deklaruotus duomenis apie prekių, skirtų perparduoti, įsigijimus, gautas pardavimo pajamas ir Å¡ioms pajamoms tenkančias sÄ naudas, mokesčio bazei apskaičiuoti buvo taikytas realus (pardavimo kainos) ekonominis modelis. Siekiant apskaičiuoti teisingÄ mokėtinÄ mokesčio sumÄ , buvo naudojamasi pareiÅ¡kėjos mokestiniam patikrinimui pateiktais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir registrais, iÅ¡ kurių surinkta informacija apie apskaitytų realizuotų prekių kiekį ir jų pardavimo pajamas bei atėmus pajamas iÅ¡ mažmeninės prekybos bei patikrinimo metu nustatytas klaidas buvo nustatytos realizuotų prekių pajamos bei jas padauginus iÅ¡ faktiÅ¡kai atskirais kalendoriniais metais parduotų prekių kiekio gauta vidutinė 1 kg prekių kaina ir apskaičiuota pareiÅ¡kėjos mokesčio bazė, t. y. apskaičiuotos neapskaitytų prekių pardavimo pajamos: 2015 - 102 710,23 Eur (nustatyta vidutinė 1 kg kaina 1,4313 Eur x neapskaitytų prekių 71 760,10 kg), 2016 m.

– 93 108,89 Eur (2,2458 Eur x 41 459,12 kg), 2017 m. – 145 457,82 Eur (2,3129 x 62 889,80 kg), taigi inspekcija pagrįstai taikė MAÄ® 70 straipsnio nuostatas apskaičiuodama mokesčius. 3.2. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos mokesčių bazė buvo nustatyta ne remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos Å¡altiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus į biudžetÄ mokesčius, o taikant specialų MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ mokesčių apskaičiavimo bÅ«dÄ â€“ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .

Skaičiuojant pareiškėjos mokesčių bazę, apskaitytų prekių realizavimo pajamos buvo imtos be PVM. Būtent dėl šios priežasties PVM buvo apskaičiuotas nuo neapskaitytų prekių pardavimo pajamų „ant viršaus“. Todėl pareiškėjos skunde, remiantis ESTT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime sujungtose bylose Tulica ir Plavosin (C-249/12 ir C-250/12) pateiktais išaiškinimais, išdėstyti argumentai, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo PVM nuo visos sandorio sumos „ant viršaus“, yra nepagrįsti. 3.3.

Nesutinka stabdyti bylos dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, nes pareiškėja neapskaitė dalies prekių įsigijimų iš Lenkijos įmonės ir įsigytos prekės buvo realizuojamos neišrašant prekių pirkimo–pardavimo dokumentų. Mokesčių administratoriaus surinktų duomenų pareiškėja nepaneigė jokiais patikimais, abejonių nekeliančiais duomenimis, apsiribodama paaiškinimais apie galimai žmogiškas klaidas bei po mokestinio patikrinimo pateiktu 2019 m. rugsėjo 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

Todėl mokesčių administratorius savo priemonėmis surinko informacijÄ ir jos pagrindu atliko teisinį pareiÅ¡kėjos mokesčių apskaičiavimo už tikrintÄ laikotarpį vertinimÄ , konstatuodamas, kad yra padaryti mokestiniai pažeidimai. Pagal MAÄ® 70 straipsnio nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ mokesčių administratoriaus surinkti duomenys yra pakankami taikyti specialų mokesčių apskaičiavimo metodÄ pagal mokesčių administratoriaus vertinimÄ . 3.4. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti vadovaujantis atsiliepime, paaiÅ¡kinimuose nurodytais argumentais.

Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuotų 71 668 Eur PVM bei 16 148 Eur PM, su Å¡iais mokesčiais susijusių sumų sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja tikrintuoju laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. neapskaitė dalies iÅ¡ Lenkijos įmonės įsigytų prekių bei, pardavusi Å¡ias prekes, neapskaitė jų pardavimo pajamų bei nuo Å¡ių pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo bei nesumokėjo į valstybės biudžetÄ mokėtinų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir pelno mokesčio (toliau - ir PM) sumų. Mokesčių administratorius atlikęs mokestinį patikrinimÄ pareiÅ¡kėjos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų prekių pardavimo pajamas apskaičiavo vadovaujantis Mokesčių administravimo (toliau – ir MAÄ®) 70 straipsnio nuostatomis (pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ ), taikant ekonominių modelių metodÄ ;

Be to pareiÅ¡kėja, 2016 m. apskaičiusi 71 041 Eur pinigines lėšas, gautas iÅ¡ Ukrainos įmonės LLC „Global Sistemz“ už kitos įmonės parduotas prekes, panaudojusi lėšas savo veikloje, Å¡ių pajamų nepriskyrė PM bazei. 5.1. Mokesčių administratorius atlikęs mokestinį patikrinimÄ nustatė, kad gavo informacijÄ iÅ¡ Lenkijos centrinės ryÅ¡ių įstaigos, kad Lenkijos įmonė laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. pareiÅ¡kėjai patiekė prekių (dėvėtų rÅ«bų) ir suteikė transportavimo paslaugų: 2015 m. prekių už 214 822,89 Eur ir paslaugų už 12 720 Eur, 2016 m. prekių už 556 786,51 Eur ir paslaugų už 4 600 Eur, 2017 m. prekių už 1 173 625,32 Eur ir paslaugų už 350 Eur, 2018 m. sausio – balandžio mėnesiais prekių už 439 058,94 Eur ir paslaugų už 7 200 Eur.

Mokesčių administratorius, palyginęs pareiÅ¡kėjos buhalterinėje apskaitoje atvaizduotus duomenis, nustatė, kad pareiÅ¡kėja 2018 m. liepos 10 d. mokestiniam tyrimui pateiktuose pirminiuose apyvartos žiniaraščiuose (sÄ sk. Nr. 20140 „įsigijimo savikaina“) iÅ¡ minėto Lenkijos mokėtojo nebuvo apskaičiusi prekių už 283 683,05 Eur sumai, tačiau dalį prekių (už 135 044,25 Eur) pareiÅ¡kėja apskaitė 2018 m. spalio 8 d. pateiktame apyvartos žiniaraÅ¡tyje, įtraukdama jas į nerealizuotų prekių likutį 2018 m. sausio 1 d., likusi dalis prekių (už 148 638,80 Eur) apskaityta nebuvo.

Minėti neapskaityti ar pavėluotai apskaityti įsigijimai iÅ¡ Lenkijos įmonės pareiÅ¡kėjos pateiktose PVM deklaracijose nėra deklaruoti. 5.2. PareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu iÅ¡ minėtos Lenkijos įmonės neapskaitė įsigytų 176 109,02 kg (283 683,05 Eur) dėvėtų drabužių pagal 13 sÄ skaitų faktÅ«rų (Lenkijos įmonė buvo iÅ¡raÅ¡iusi 28 sÄ skaitas) ir nedeklaravo jų įsigijimo pateiktose deklaracijose. PareiÅ¡kėja vedė suminę (pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) gautų ir realizuotų prekių (dėvėtų rÅ«bų) apskaitÄ ir analitinę (kiekinę) prekių apskaitÄ bei pateikė kiekinės prekių apskaitos žiniaraščius už 2016, 2017 m. ir 2018 m. sausio – balandžio mėnesiais, tačiau Å¡ių žiniaraščių duomenys neatitiko pirminių apskaitos dokumentų (prekių atsargų kortelių).

BÅ«tent minėtieji kiekinės apskaitos žiniaraščiai patikrinimo metu buvo koreguojami, paaiÅ¡kėjus neapskaitytiems įsigijimams iÅ¡ Lenkijos įmonės. PareiÅ¡kėja kiekinės apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. nepateikė, o pateiktose 2015 m. 10-12 mėn. atsargų apskaitos kortelėse apskaityti duomenys apie įsigytÄ dėvėtų rÅ«bų kiekį taip pat neatitiko pirminiuose dokumentuose nurodyto kiekio. Todėl mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti faktinį įsigytų prekių (dėvėtų drabužių) kiekį (kg), įvertino pirminiuose prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentuose nurodytas įsigytų ir realizuotų prekių kiekį ir atliko kiekinio prekių likučio perskaičiavimas, kurio metu nustatė, jog pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus 2015 m. gruodžio 31 d. nustatytas 89 289,37 kg likutis (pagal kiekinį prekių apyvartos žiniaraÅ¡tį bei inventorizacijos apraÅ¡Ä likutis 116 931,71 kg), 2016 m. gruodžio 31 d. - 103 489,26 kg (pagal kiekinį apyvartos žiniaraÅ¡tį ir inventorizacijos apraÅ¡Ä - 167 299,752 kg), 2017 m. gruodžio 31 d. - 276 754,04 kg (pagal kiekinį apyvartos žiniaraÅ¡tį ir inventorizacijos apraÅ¡Ä - 408 560,716 kg).

Todėl pagal pareiškėjos mokestiniam patikrinimui pateiktais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir registrais, iš kurių surinkta informacija apie apskaitytų realizuotų prekių kiekį ir jų pardavimo pajamas bei atėmus pajamas iš mažmeninės prekybos bei patikrinimo metu nustatytas klaidas, buvo nustatytos realizuotų prekių pajamos bei, jas padauginus iš faktiškai atskirais kalendoriniais metais parduotų prekių kiekio, gauta vidutinė 1 kg prekių kaina ir apskaičiuota pareiškėjos mokesčio bazė, t. y. apskaičiuotos neapskaitytų prekių pardavimo pajamos: 2015 m.

– 10 2710,23 Eur (nustatyta vidutinė 1 kg kaina 1,4313 Eur x neapskaitytų prekių 71 760,10 kg), 2016 m. - 93 108,89 Eur (2,2458 Eur x 41 459,12 kg), 2017 m. - 145 457,82 Eur (2,3129 x 62 889,80 kg). 5.3. Vadovaujantis Å¡iais duomenimis, mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos faktiÅ¡kai įsigytos prekės nebuvo apskaitytos prekių likutyje, kÄ patvirtina Inventorizacijų apraÅ¡ai, sudaryti pagal buhalterinės apskaitos duomenis, pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu su Lenkijos tiekėju atsiskaitymus vykdė neapskaitytais grynaisiais pinigais, nes jos kasoje tokių likučių nebuvo.

Todėl vadovaujantis PVMÄ® 14 straipsnio 2 dalies nuostata, pareiÅ¡kėja, bÅ«dama PVM mokėtoja, neįformino prekių pardavimo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir pardavusi prekes neapskaičiavo 71 668 Eur PVM: už 2015 m. - 21 569 Eur (102 710,23 x 21 proc.); už 2016 m. - 19 553 Eur (93 108,89 x 21 proc.); už 2017 m. - 30 546 Eur (145 457,82 x 21 proc.). 5.4. Taip pat mokesčių administratorius ginčijamuose sprendimuose nustatė, kad pareiÅ¡kėja pažeisdama Pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMÄ®) 2 straipsnio 24 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, apskaičiuodama apmokestinamÄ jį pelnÄ , buhalterinėje apskaitoje neapskaitė iÅ¡ Lenkijos įmonės dalies įsigytų prekių bei dalies pardavimo pajamų ir prekių įsigijimo iÅ¡laidų, jų nedeklaravo PM deklaracijose, sumažino apmokestinamÄ jį pelnÄ ir dėl to patikrinimo metu pagrįstai, taikant MAÄ® 70 straipsnio nuostatas, papildomai apskaičiuotas PM: už 2015 m. - 1 452 Eur, už 2016 m. - 650 Eur, už 2017 m. - 3 629 Eur, iÅ¡ viso 5 731 Eur.

6. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neginčija mokesčių administratorių įformintų dokumentų apraÅ¡omosiose dalyse, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus pateiktu nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu ir pateikia konkrečius nesutikimo su ginčijamais sprendimais argumentus. Tačiau pareiÅ¡kėja nepateikia jokių argumentų dėl aritmetinio mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo. Todėl, atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, kad mokestinio ginčo dalykÄ apsprendžia pareikÅ¡ti konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s mokesčių mokėtojo reikalavimai, nagrinėjamu atveju teismas pasisakys dėl ginčijamų sprendimų pagrįstumo atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos skunde nurodytus nesutikimo su ginčijamais sprendimais argumentus.

7. Ginčo santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAÄ®), kurio 70 straipsnio nuostatos numato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. 7.1.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAÄ®) 4 straipsnio nuostatas, Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Pagal BAÄ® 12 straipsnio 1 dalį visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagal to paties straipsnio 4 dalį Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys apskaitos registruose turi bÅ«ti užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ , arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

Pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalies nuostatas už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir jų duomenų teikimÄ atsakingas PareiÅ¡kėjos vadovas.

8. Todėl, esant Å¡iai prieÅ¡taringai informacijai, nustačius galimÄ mokesčių vengimo atvejį, t. y. PareiÅ¡kėjui nedeklaravus dalies pajamų ir tokiu bÅ«du iÅ¡kreipiant aplinkybes, su kuriomis įstatymai sieja apmokestinimo tvarkÄ , mokesčių administratoriui atsirado pagrindas konstatuoti, jog mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti įprastine tvarka. Mokesčių administratorius naudojosi leidžiamais informacijos Å¡altiniais: pareiÅ¡kėjo pateiktais dokumentais, asmenų paaiÅ¡kinimais, sutartimis, bankiniais pavedimais, operatyvių patikrinimų metu gauta informacija ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas mokestinius ginčus įrodymų instituto aspektu, yra pasisakęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

9. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatas, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (LVAT administracinėje byloje Nr. A1-203-2005).

Analogiška pozicija dėl įrodinėjimo naštos išreikšta LVAT administracinėje byloje Nr. A11-603/2007, konstatavus, jog „tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų“.

10. Bylos dokumentai, aiÅ¡kiai patvirtina, kad tikrinamu laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. pareiÅ¡kėja įsigijo prekes (dėvėtus rÅ«bus) bei transportavimo paslaugas iÅ¡ Lenkijos įmonės, dalies kurių neapskaitė savo buhalterinėje apskaitoje. PareiÅ¡kėja savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė pagal Lenkijos įmonės nuo 2015 m. balandžio 24 iki 2017 m. lapkričio 10 d. iÅ¡raÅ¡ytas 13 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų įsigytų 176 109,02 kg prekių už 283 683,05 Eur (iÅ¡ viso Lenkijos įmonė PareiÅ¡kėjai tikrintuoju laikotarpiu buvo iÅ¡raÅ¡iusi 28 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras).

Å is PareiÅ¡kėjos įsigytų prekių neapskaitymo jos buhalterinėje apskaitoje faktas buvo nustatytas Lenkijos mokesčių administratoriui pateikus Lietuvos mokesčių administratoriui Lenkijos įmonės PareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir PareiÅ¡kėja Å¡io fakto neginčija. Mokesčių administratorius, iÅ¡tyręs prekių įsigijimų neapskaitymo faktÄ , iÅ¡analizavęs Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktÄ informacijÄ bei dokumentus, pareiÅ¡kėjos pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja realizavo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas prekes neįforminusi Å¡ių prekių pardavimo dokumentų, tiek Å¡ių prekių įsigijimo, tiek ir pardavimo neapskaitydama buhalterinės apskaitos registruose, gavusi neapskaitytas pajamas, jomis atsiskaitė grynaisiais pinigais su Lenkijos įmone už įsigytas, tačiau neapskaitytas prekes.

Taigi, Å¡io ginčo atveju pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ nustatyta mokesčių bazė, t. y. pareiÅ¡kėjos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų prekių pardavimo pajamos.

11. PareiÅ¡kėja iÅ¡ dalies pripažįsta padariusi mokesčių įstatymų pažeidimÄ - neapskaičiusi savo buhalterinėje apskaitoje dalies iÅ¡ Lenkijos įmonės įsigytų prekių, tačiau tai padariusi ne sÄ moningai, tyčia, o dėl žmogiÅ¡kosios klaidos. Pasak PareiÅ¡kėjos, buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos visos iÅ¡ Lenkijos įmonės gautos prekės, nes sužinojusi apie neatitikimus ir sutikrinusi su turimais prekių pristatymo dokumentais, pareiÅ¡kėja nedelsiant jas įtraukė į buhalterinės apskaitos dokumentus.

PareiÅ¡kėja nėra pardavusi jos iÅ¡ Lenkijos įmonės įsigytų neapskaitytų prekių, ji nėra atsiskaičiusi su Lenkijos įmone už Å¡ias iÅ¡ jos įsigytas prekes, su Lenkijos įmone nėra atsiskaitinėjusi grynaisiais pinigais (tik mokėjimo pavedimais per bankÄ ), mano, kad visos Å¡ios aplinkybės paneigia mokesčių administratoriaus PareiÅ¡kėjos mokestinio patikrinimo metu padarytÄ iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų prekių pardavimo pajamų gavimo aplinkybę, lėmusiÄ MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taikymÄ .

12. Mokesčių administratorius nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, argumentuodamas, kad pareiÅ¡kėja nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. laikotarpiu įsigijo prekes (dėvėtus rÅ«bus) bei transportavimo paslaugas iÅ¡ Lenkijos įmonės, dalies kurių neapskaitė savo buhalterinėje apskaitoje. pagal Lenkijos įmonės nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. iÅ¡raÅ¡ytas 13 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų įsigytų 176 109,02 kg prekių už 283 683,05 Eur (iÅ¡ viso Lenkijos įmonė pareiÅ¡kėjai tikrintuoju laikotarpiu buvo iÅ¡raÅ¡iusi 28 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras).

Å is pareiÅ¡kėjos įsigytų prekių neapskaitymo jos buhalterinėje apskaitoje faktas buvo nustatytas Lenkijos mokesčių administratoriui pateikus Lietuvos mokesčių administratoriui Lenkijos įmonės PareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir pareiÅ¡kėja Å¡io fakto neginčija. Todėl pareiÅ¡kėja netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, nes buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2015 m. kovo19 d, iki 2017 m. gruodžio 31 d. neapskaitė 176 109,02 kg prekių už 283 683,05 Eur, gautų iÅ¡ Lenkijos įmonės, neįformino ir neapskaitė visų pardavimo pajamų, dėl ko neteisingai apskaičiavo PM, PVM ir metinėse PM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių nuo gautų pajamų.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjos argumentus iÅ¡dėstytus skunde, atstovų teiktus paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, mokesčių administratoriaus argumentus, jos atstovės paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, sprendžia, kad mokesčių administratoriaus iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjos apmokestinimo, jos mokesčių bazės dydžio nustatymo yra pagrįstos visapusiÅ¡ka, pilna, objektyvia byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu, priimtos tinkamai taikant MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies ir atitinkamus mokesčius reglamentuojančių mokesčių įstatymų nuostatas, o pareiÅ¡kėjos teiginiai vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės vykdymo.

14. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja buhalterinėje apskaitoje neapskaitė nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. beveik pusę, t. y. 13 iÅ¡ 28 Lenkijos įmonės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų. PareiÅ¡kėjos manymu, prekes gabenę vairuotojai bendrovės darbuotojams, priėmusiems atvežtas prekes, neperduodavo visų jas lydinčių dokumentų, o bÅ«tent PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios buvo atvežamos kartu su pačiomis prekėmis, todėl ne visos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pateko buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai įmonei, kuri į registrus suvesdavo tik tas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios jai bÅ«davo pateikiamos.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ Lenkijos įmonės gautų ginčo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų yra pridėti CMR dokumentai, iÅ¡ kurių antrųjų egzempliorių 24 langelyje PareiÅ¡kėjos anspaudu bei jos atstovo paraÅ¡u yra patvirtintas su Å¡iais CMR gabentų ginčo prekių pareiÅ¡kėjos įmonėje gavimas. Todėl atmestinas pareiÅ¡kėjos teiginys, kad prekes gabenę vairuotojai, pateikę pareiÅ¡kėjos atstovui CMR patvirtinti prekių gavimo aplinkybę, kartu su prekėmis atgabentas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras „užmirÅ¡davo“ atiduoti pareiÅ¡kėjos atstovui.

Be to, CMR yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lenkijos įmonės atgabentų prekių kiekiai, kurie visais atvejais sutampa su kiekiais, nurodytais pareiÅ¡kėjai „užmirÅ¡tose atiduoti“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. Todėl pareiÅ¡kėjos atstovams buvo žinomas realus atgabentų prekių kiekis.

15. Bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius, mokestinio tyrimo metu sutikrinęs pareiÅ¡kėjos buhalterinės apskaitos registruose apskaitytus prekių iÅ¡ ES mokėtojų įsigijimus su VIEÅ sistemoje esančiais duomenimis, nustatė neatitikimus, t. y pareiÅ¡kėja deklaravo prekių įsigijimus iÅ¡ ES PVM mokėtojų už mažesnę sumÄ , nei pastarieji deklaravo pardavimus VIEÅ . Taigi mokesčių administratorius nustatęs pareiÅ¡kėjos padarytus PVMÄ® pažeidimus, mokesčių vengimo rizikÄ , pagrįstai inicijavo pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ , o mokestinio patikrinimo metu, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėja ne kartÄ tikslino savo pačios pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis.

Mokesčių administratoriui informavus pareiÅ¡kėjÄ apie nustatytus neatitikimus, pareiÅ¡kėja 2018 m. spalio 8 d. (jau mokestinio patikrinimo, pradėto 2018 m. rugpjūčio 24 d. pagal pavedimÄ tikrinti Nr. (7.45) FR0773-1576) pateikė patikslintus prekių įsigijimo žiniaraščius (sÄ sk. Nr. 20140 „įsigijimo savikaina“), kuriuose 2018 m. sausio 1 d. tikslino neparduotų prekių likutį, apskaitė dalį prekių įsigijimų, t. y. apskaitė 6 Lenkijos įmonės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 135 044,25 Eur sumai, Å¡ia suma padidino įsiskolinimÄ Lenkijos įmonei, tačiau likusi 148 638,80 Eur įsigijimų suma taip ir nebuvo apskaityta.

PareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 18-19 d. dar kartÄ tikslino prekių įsigijimo žiniaraščius, patikslindama ankstesnių laikotarpių duomenis (įsigytų prekių likučius bei įsiskolinimÄ ), tačiau minėti įsigijimai pareiÅ¡kėjos pateiktose PVM bei PM deklaracijose tikslinti nebuvo.

16. Pareiškėjos teigimu, šiuo metu buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos visos jos iš Lenkijos įmonės gautos prekės, mokesčių administratorius nepagrįstai ignoravo šias aplinkybes. Teismas pažymi, kad pareiškėjos neva padarytos klaidos, kurios buvo daromos tęstiniu dviejų su puse metų laikotarpiu, tuo tarpu klaidų taisymas prasidėjo mokesčių administratoriui pradėjus pareiškėjos kontrolės procedūras, negali būti pagrindu pripažinti tinkamu buhalterinės apskaitos vedimu.

Teismo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose detaliai aptartos MAÄ®, BAÄ® nuostatos, reglamentuojančios klaidų (neatitikimų) buhalterinės apskaitos dokumentuose taisymÄ , kurių pareiÅ¡kėja akivaizdžiai nesilaikė, o aplinkybė, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjos buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos visos jos iÅ¡ Lenkijos įmonės įsigytos prekės, nėra reikÅ¡minga sprendžiant pareiÅ¡kėjos apmokestinimÄ už tikrintÄ jį laikotarpį. Be to, pareiÅ¡kėja PVM bei PM deklaracijose nedeklaravo ginčo prekių įsigijimų, todėl visi buhalterinės apskaitos registruose atlikti tikslinimai nesukėlė pareiÅ¡kėjai jokių mokestinių teisinių pasekmių.

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamų sprendimų, Patikrinimo akto turinių, mokesčių administratorius patikrinimo metu detaliai, iÅ¡samiai analizavo, lygino tiek pirminius pareiÅ¡kėjos pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, apskaitos registrų duomenis, tiek vėliau pareiÅ¡kėjos ne kartÄ teiktus pakeistus buhalterinės apskaitos registrų duomenis, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, kad mokesčių administratorius ignoravo jos buhalterinėje apskaitoje padarytus klaidų taisymus, atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad mokesčių administratorius, atlikęs pareiÅ¡kėjos pateiktų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, prekių įsigijimo (sÄ sk. Nr. 20140) žiniaraščių, kiekinės prekių apskaitos žiniaraščių, prekių atsargų apskaitos kortelėse esančių duomenų analizę, palyginęs Å¡iuos duomenis su iÅ¡ Lenkijos įmonės gauta informacija nustatė, kad pareiÅ¡kėja neapskaitė iÅ¡ Lenkijos įmonės įsigytų 176 109,02 kg (už 283 683,05 Eur) dėvėtų drabužių pagal 13 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų.

Atmestini pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad nėra pardavusi pagal ginče aptariamas Lenkijos įmonės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įsigytų prekių, jos yra sandėlyje, už jas nėra atsiskaičiusi, jos skola Lenkijos įmonei siekia apie 240 tÅ«kst. Eur, nes jie prieÅ¡tarauja surinktų faktinių duomenų visumai, vykdomo verslo (prekybos dėvėtais drabužiais, avalyne) ekonominei logikai.

17. PareiÅ¡kėjos manymu, mokesčių administratorius nepagrįstai nevertino įmonės veiklos modelio, neapsilankė jos sandėliuose, kuriuose yra sandėliuojamas labai didelis kiekis dėvėtų drabužių, neįvertino prekių likučių bei vykdomo pardavimo proceso. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjos, kaip ir bet kurio kito Å«kinę veiklÄ vykdančio asmens tikslas yra gauti pajamų iÅ¡ savo vykdomos ekonominės veiklos, tuo tarpu įsigytų prekių (dėvėti drabužiai ir avalynė) laikymas sandėlyje nėra suderinamas su pareiÅ¡kėjos vykdomos veiklos tikslais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT), nagrinėdamas mokestinius ginčus MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo bylose yra pažymėjęs, kad Å¡iuo atveju svarbu įvertinti aplinkybes, susijusias su mokesčių mokėtojo vykdomos veiklos modeliu ar mokesčių mokėtojo deklaruojamų veikos rezultatų tikrumu bei jų atitikimu vykdomos veiklos ekonominei logikai, įprastoms rinkoje egzistuojančioms sÄ lygos (LVAT administracinėse bylose Nr. A-602-409/2014, Nr. A-l 192-602/2017).

Todėl pareiškėjos pateiktas antstolio S. U. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais, kad sandėlyje yra laikomos neparduotos iš Lenkijos įmonės įsigytos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos prekės, neturi jokio pagrindo šiam mokestiniam ginčui.

18. Bylos dokumentai patvirtina, kad Lenkijos įmonė Lenkijos centrinei ryÅ¡ių įstaigai yra pateikusi ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir nurodžiusi, kad visos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo apmokėtos grynaisiais pinigais per Lenkijos įmonės kasÄ arba bankiniais pavedimais, o apmokėjimÄ grynaisiais pinigais atliko asmenys, veikiantys pareiÅ¡kėjos vardu. Lenkijos įmonė nurodė, kad pareiÅ¡kėjos įsiskolinimas įmonei už prekes tikrinamojo laikotarpio pabaigoje 2018 m. balandžio 30 d. buvo 49 280,34 Eur.

Mokestinio patikrinimo pradžioje pareiÅ¡kėjos pateiktoje pirkėjų įsiskolinimo suvestinėje (sÄ sk. Nr. 443) už 2018 m. sausio - balandžio mėnesius buvo apskaitytas 2 102 393,29 Eur įsiskolinimas tiekėjams, o 2019 m. liepos 19 d. el. paÅ¡tu atsiųstoje suvestinėje apskaityta 2 353 620,95 Eur įsiskolinimo tiekėjams suma, t. y. 251 227,66 Eur daugiau. Taigi Å¡is skirtumas galėjo susidaryti dėl atliktų taisymų, papildomai įtraukiant įsigijimus iÅ¡ Lenkijos įmonės, kurie nebuvo įtraukti pateiktuose pirminiuose apskaitos registruose.

Be to, pareiÅ¡kėja teigia, kad nėra atsiskaičiusi už iÅ¡ Lenkijos įmonės įsigytas ginče aptariamas prekes, jos įsiskolinimas siekia apie 240 000 Eur. Tačiau Å¡ie pareiÅ¡kėjos argumentai aiÅ¡kinant neatsiskaitymu su Lenkijos įmone aplinkybę prieÅ¡tarauja ne tik Lenkijos įmonės pateiktai informacijai, bet ir kitai ginčo byloje surinktai medžiagai. Todėl teismas tai vertina kaip gynybinę pozicijÄ , suformuotÄ siekiant iÅ¡vengti papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės įvykdymo.

Taip pat į bylÄ yra pateiktos pareiÅ¡kėjos pasiraÅ¡ytos, spaudu patvirtintos suvestinės-tarpusavio suderinimo aktai, kuriuose nurodyti dokumentai, įforminantys tiekimus, sandorių vertės, apmokėjimai ir suminiai duomenys bei įsiskolinimai kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje. Pagal Å¡ias suvestines 2017 m. pabaigoje fiksuotas pareiÅ¡kėjos įsiskolinimas Lenkijos įmonei - 27 009,08 Eur, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja kÄ tik pacituotam pareiÅ¡kėjos direktoriaus paaiÅ¡kinimui, kad dar 2017 m. liepos mėn. pareiÅ¡kėja buvo pilnai atsiskaičiusi.

Tuo tarpu pareiškėjos apskaitoje apskaitytas Lenkijos įmonei nesumokėtas įsiskolinimo likutis 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro net 872 369,85 Eur apskritai neatitinka tikrovės.

19. Teismui įvertinus aukščiau sprendime aptartų faktinių aplinkybių visumÄ , kad pareiÅ¡kėja neapskaitė dalies iÅ¡ Lenkijos įmonės įsigytų prekių, kad pareiÅ¡kėjos kiekinės prekių apyvartos žiniaraščiuose, inventorizacijų apraÅ¡uose už 2015-2017 m. Å¡ių prekių likučiai nebuvo apskaitomi, kad atlikusi metines inventorizacijas, pareiÅ¡kėja neatitikimų tarp apskaitytų ir realiai sandėlyje esančių prekių kiekio nenustatė; kad paaiÅ¡kėjus neatitikimams, pareiÅ¡kėja buhalterinėje apskaitoje ėmė koreguoti įraÅ¡us, susijusius su prekių įsigijimu, Å¡ių prekių įsigijimo kaina didindama prekių likučius ataskaitinių laikotarpių pradžioje ir pabaigoje, tačiau nekeisdama bendrovės veiklos rezultatų; kad pareiÅ¡kėjos įrodinėjama aplinkybė apie įsigytų neapskaitytų prekių laikymÄ sandėlyje iki Å¡ios dienos yra nepagrįsta Å«kinę veiklÄ vykdančio subjekto ekonomine logika, atsižvelgiant, jog užsakymus prekėms pareiÅ¡kėja pateikia gerokai iÅ¡ anksto, t. y. prieÅ¡ 2-3 mėnesius, kad pareiÅ¡kėja atsiskaitinėjo su Lenkijos įmone ir grynaisiais pinigais, nors kasoje pakankamo lėšų likučio tam nebuvo ir tokie atsiskaitymai nebuvo fiksuoti apskaitoje; kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai didino savo kreditorinį įsiskolinimÄ , nes neapskaitė dalies mokėjimų už įsigytas prekes, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja realizavo įsigytas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas prekes neiÅ¡raÅ¡iusi jų pardavimo dokumentų, neapskaičiusi Å¡ių prekių pardavimo pajamų buhalterinės apskaitos registruose, gavo neapskaitytas pajamas, iÅ¡ kurių ir vykdė atsiskaitymai už įsigytas, tačiau neapskaitytas prekes.

20. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja savo buhalterinėje apskaitoje neatspindėjo visų realiai įvykusių Å«kinių operacijų ir įvykių, todėl buvo teisinis pagrindas mokesčių administratoriui taikyti MAÄ® 70 straipsnio nuostatas. LVAT savo praktikoje analogiÅ¡kose bylose yra pažymėjęs dėl tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo bei MAÄ® 70 straipsnio taikymo. Teismas yra konstatavęs, kad buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos Å¡altiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus į biudžetÄ mokesčius, todėl tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčio mokėtojas nerenka, juos iÅ¡kraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetÄ mokėtinų mokesčių sumas (dydžius), mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus ( LVAT administracinėje byloje Nr. A-438-556/2014).

Šio ginčo atveju nustatytos ne tik aplinkybės dėl realiai įvykusių ūkinių operacijų neatspindėjimo pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje, finansinėje atskaitomybėje, bet ir nuolatinis įrašų buhalterinės apskaitos registruose keitimas, dėl ko mokesčių administratorius neturėjo galimybės iš dalies nustatyti, koks buvo mokėtojo kreditorinių įsipareigojimų, atsargų likutis tikrinamų mokestinių laikotarpių pradžiose ir pabaigose, pareiškėjos komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Todėl, mokesčių administratorius tinkamai įvertino ginčo byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias netiesioginį mokesčių apskaičiavimo bÅ«dÄ pareiÅ¡kėjos apmokestinimo atveju, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Mokesčių administratorius, taikydamas MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, tinkamai pasirinko mokesčių apskaičiavimo metodÄ , teisingai apskaičiavo mokesčių bazės dydį, iÅ¡samiai argumentavo padarytas iÅ¡vadas.

21. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo PVM, remiasi ESTT 2013-11-07 sprendime sujungtose bylose Tulica ir Plavosin (C-249/12 ir C-250/12) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Bylos duomenys aiÅ¡kiai patvirtina, kad iÅ¡ Lenkijos PVM mokėtojo gautos ir neapskaitytos prekės yra realizuotos, todėl pareiÅ¡kėja pažeidė PVMÄ® 2 straipsnio 29 punktÄ bei 14 straipsnio 2 dalį, nes, bÅ«dama PVM mokėtoja, prekių pardavimo neįformino PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir pardavusi prekes neapskaičiavo 71 668 Eur PVM.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos mokesčių bazė nustatyta ne vadovaujantis buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos Å¡altiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus į biudžetÄ mokesčius, o taikant specialų MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ mokesčių apskaičiavimo bÅ«dÄ - pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjos mokesčių bazei apskaičiuoti mokesčių administratorius rėmėsi jos apskaitytais realizuotų prekių kiekiais ir jų pardavimo pajamomis.

Bylos medžiaga patvirtina, tai atsispindi ginčijamuose sprendimuose, kad apskaičiuojant pajamas, pareiÅ¡kėjos gautas už realizuotas prekes, iÅ¡ apskaitytų pajamų buvo atimtos pajamų iÅ¡ mažmeninės prekybos (apskaitytos elektroniniu kasos aparatu), pajamų už paslaugas bei nustatytų, apskaitant pajamas, klaidų sumos. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡rinkus realizuotų prekių kiekį, buvo apskaičiuota faktinė atskirais kalendoriniais metais parduotų prekių vidutinė 1 kg pardavimo kaina, kuriÄ pritaikius pareiÅ¡kėjos neapskaitytų prekių kiekiui ir buvo apskaičiuota mokesčių bazė - neapskaitytų prekių pardavimo pajamų suma.

IÅ¡ patikrinimo akte atliktų mokesčių administratoriaus skaičiavimų aiÅ¡kiai matyti, Å¡iÄ aplinkybę teismo posėdyje patvirtino VMI atstovė, kad skaičiuojant mokesčių bazę, apskaitytų prekių realizavimo pajamos buvo imtos be PVM, taip pat ir 1 kg vidutinė pardavimo kaina buvo skaičiuota be PVM. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties PVM buvo apskaičiuotas nuo neapskaitytų prekių pardavimo pajamų „ant virÅ¡aus“. Todėl, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstyti argumentai, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo PVM nuo visos sandorio sumos „ant virÅ¡aus“, yra nepagrįsti.

22. Atmestinas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad pajamos pagal bendrovės ,,Doviteksa“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ nepagrįstai priskirtos pareiÅ¡kėjos PM bazei. 22.1. Bylos medžiaga patvirtina, kad patikrinimo pradžioje pas pareiÅ¡kėjÄ buhalterinės apskaitos žiniaraščiuose ir iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registre buvo apskaityta 2016 m. lapkričio 16 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. DAV 0941, kuria įformintas 14 272 kg dėvėtų rÅ«bų, batų pardavimas Ukrainos įmonei LLC „Global Sistemz“ už 71 041 Eur, tačiau eksporto procedÅ«ra tiekimui nebuvo įforminta, tokių duomenų nepateikė nei pareiÅ¡kėja, nei mokesčių administratorius.

Å iai sÄ skaitai faktÅ«rai suteiktas pareiÅ¡kėjos naudojamas numeris, tačiau pardavėju nurodyta bendrovė „Doviteksa“, kuri nuo 2017 m. spalio 30 d. yra likviduota bankrutavus, o nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų, nuo 2016 m. gruodžio 18 d. turėjo likviduojamos įmonės statusÄ . 22.2. Bendrovės „Doviteksa“ vadovas ir likvidatorius buvo G. D., kuris yra pareiÅ¡kėjos vadovas. Mokesčių administratorius, atlikęs pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ nustatė, kad iÅ¡registravimo iÅ¡ PVM mokėtojų registro dienÄ Å¡ioje bendrovėje buvo neparduotų prekių likutis, Å¡ios įmonės vardu 2016 m. lapkričio 16 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. DOT 00078, kuria įformintas 14 272 kg dėvėtų drabužių už 71 041 Eur pardavimas LLC „Global Sistemz“, o prekių iÅ¡vežimui iÅ¡ Lietuvos Respublikos įforminta eksporto procedÅ«ra (bendrasis muitinės dokumentas 16LTKR1000EK074465).

Vėlesniu laikotarpiu Pareiškėja patikrinimui pateikė patikslintus buhalterinės apskaitos registrus, su anuliuotais minėto tiekimo įrašais. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad mokesčių administratoriui nustačius, jog prekės buvo bendrovės „Doviteksa“ nuosavybė, gautas apmokėjimas turėjo būti apskaitytas ne kaip pareiškėjos, o kaip bendrovės „Doviteksa“ pajamos, todėl ji pakoregavo įrašus savo apskaitos registruose, o mokesčių administratorius nepagrįstai pareiškėjos pajamoms priskyrė už prekes gautas 71 041 Eur pinigines lėšas. 22.3.

PMÄ® 2 straipsnio 24 dalyje pateikta pajamų sÄ voka mokesčių mokėtojo pajamoms priskiriamas pajamas apibrėžia kaip visas iÅ¡ Lietuvos ir ne Lietuvos Å¡altinių uždirbtas ir (arba) gautas visų rÅ«Å¡ių pajamas pinigais ir (arba) ne pinigais. Todėl PMÄ® įtvirtinti pajamų pripažinimo principai numato, kad pajamoms, kurios priskiriamos mokesčių mokėtojo PM bazei, yra priskiriamos ne tik už parduotas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas uždirbtos pajamos, tačiau ir bet kokios kitos pajamos, jeigu jos yra gautos.

PMÄ® nuostatos nenumato skirtingų pajamų pripažinimo principų, atsižvelgus į pajamų Å¡altinių pobÅ«dį. Todėl esant tokiam teisiniam reglamentavimui, mokesčių mokėtojas, kuris laikosi pozicijos, jog į jo banko sÄ skaitÄ gautos piniginės lėšos, kuriomis jis turi teisę disponuoti ir faktiÅ¡kai disponuoja, nėra jo pajamos (ar nėra apmokestinamos pajamos), turi pareigÄ Å¡ias aplinkybes pagrįsti. Å iuo atveju pinigines lėšas už patiektÄ produkcijÄ gavo bÅ«tent pareiÅ¡kėja, gautų lėšų prekes patiekusiam Å«kio subjektui negrÄ Å¾ino, jomis laisvai disponavo, gautas lėšas panaudodama savo veikloje, todėl Å¡ios pajamos pagrįstai priskirtos pareiÅ¡kėjos PM bazei.

Be to gautų pajamų apmokestinimo pagrįstumÄ pagrindžia tokios aplinkybės: pagal bylos dokumentus lėšos banko pavedimais (2016 m. lapkričio 23 d. - 35 000 Eur, 2016 m. gruodžio 12 d. - 45 000 Eur, iÅ¡ viso 80 000 Eur) pervestos į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ , turimÄ AB Å iaulių banko Kauno filiale, nurodant, kad mokama už prekes pagal 2016 m. lapkričio 16 d. Invoice Nr. DOT 000078 ( už bendrovės „Doviteksa“ sÄ skaitÄ ); patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų mokėjusi bendrovei „Doviteksa“ ar už jÄ kitiems tretiesiems asmenimis, grÄ Å¾inusi jai nepagrįstai pervestas lėšas, nors, įvertinus tai, jog abiem Å«kio subjektams vadovavo tas pats fizinis asmuo, todėl informacija apie be pagrindo pervestas lėšas buvo žinoma; be to, 2017 m. spalio 30 d. bendrovė „Doviteksa“ yra likviduota, jokios Å«kinės operacijos su Å¡iuo Å«kio subjektu yra nebegalimos; pareiÅ¡kėja gautas pinigines lėšas naudojo savo veikloje.

Taigi, apskaitos dokumentÄ prekių tiekimui iÅ¡rašė ir prekes pagal šį dokumentÄ tiekė kitas Å«kio subjektas (bendrovė „Doviteksa“), tačiau tai nesudaro pagrindo gautų pajamų nepriskirti pareiÅ¡kėjos PM bazei, todėl pagal bendrovės „Doviteksa“ sÄ skaitÄ gauta 71 041 Eur suma pagrįstai priskirta pareiÅ¡kėjos PM bazei.

23. Teismas laiko, kad nėra pagrindo stabdyti bylÄ dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, nes LVAT, formuodamas administracinių teismų praktikÄ mokesčių bylose, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rÅ«Å¡imi susijusius klausimus, t. y. skiriasi Å¡ių teisinių reiÅ¡kinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytÄ nusikaltimÄ , baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar administracinės teisės pažeidimÄ gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (LVAT administracinėse bylose Nr. A575-3633-11, Nr. A383-438/2015, Nr. eA-230-438/2017 ir kt.).

24. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėja ginčijamus sprendimus gavo laiku, juos apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ginčijami sprendimai atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Mokesčių administratorius ginčijamuose sprendimuose, tiek Komisija savo sprendime išsamiai, objektyviai bei visapusiškai išnagrinėjo ginčo faktines aplinkybes, detaliai atsakė į visus pareiškėjos iškeltus klausimus, savo išvadas tinkamai pagrindė aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir teismų suformuotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis.

25. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijami sprendimai paliekami galioti kaip teisėti ir pagrįsti, naikinti jų vadovaujantis pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas.

26. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

Atmesti pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Davoteksa“ skundÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas