00a732b6-f0d9-4cd4-a0a7-e44f6f2cf512 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1763-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01590-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1   (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Dog Cargo“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4543-872/2012 pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“, SE ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Dog Cargo“ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                                 I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovas „BTA Insurance Company“, SE ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Dog Cargo“ 4 190,70 Lt iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė draudimo sutartį Nr. 12 2971763, pagal kuriÄ privalomuoju draudimu buvo apdrausta automobilio DAF FT XT 105.460 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2010 m. lapkričio 23 d. Vokietijoje, Kiolne, automagistralėje įvyko autoįvykis, kurio kaltininku pripažintas įmonės vairuotojas V. S.. Ä®vykio metu buvo apgadintas automobilis MCC SMART, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, už automobiliui MCC SMART, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ atlygino 20 953,49 Lt. Atsakovas neįvykdė pareigos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie įvykį per tris dienas.

IeÅ¡kovas 2010 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į atsakovÄ ir paprašė pateikti turimÄ informacijÄ apie eismo įvykį, tačiau atsakovas ieÅ¡kovui informacijos nesuteikė. Atsakovo vengimas bendradarbiauti lėmė, kad draudimo įmonė neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo iÅ¡mokÄ vadovaudamasi objektyviais, visapusiÅ¡kais įrodymais. Dėl atsakovo vengimo bendradarbiauti draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta tik pagal nukentėjusiojo pateiktÄ informacijÄ . Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnį, reikalavimas dėl 20 proc. draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo reiÅ¡kiamas, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį atsakingas asmuo negali dėl svarbių priežasčių.

Minimu atveju, atsakovas nepateikė jokių argumentų ar paaiÅ¡kinimų, todėl ieÅ¡kovui nėra pagrindo svarstyti dėl reikalaujamos grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokos dydžio mažinimo.            Atsakovas UAB „Dog Cargo“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pranešė ieÅ¡kovui apie įvykį bei pateikė policijos dokumentus, kÄ patvirtina 2011 m. sausio 11 d. susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu tarp ieÅ¡kovo darbuotojos M. Z. ir atsakovo direktoriaus F. O.. SusiraÅ¡inėjime nurodyta, kad atsakovas siunčia policijos dokumentus ir praÅ¡o patvirtinti laiÅ¡ko gavimÄ , o ieÅ¡kovo darbuotoja atsako, kad dokumentÄ gavo.

Ieškovas, esant papildomos informacijos poreikiui, turėjo galimybę tiesiogiai kreiptis į atsakovo direktorių elektroniniu paštu ir gauti jam reikalingus duomenis, tačiau, matyt, tokio poreikio nebuvo. Ieškovas netinkamai taiko ir aiškina Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, nes ieškovo nurodomas aplinkybes, kad atsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas, turi įrodyti pats ieškovas.

Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nepraneÅ¡imo apie eismo įvykį nuostoliai padidėjo. IeÅ¡kovas nepagrįstai draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo sumÄ skaičiuoja ir nuo įvykio administravimo sumos, t. y. 500 eurų mokesčio.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 4 190,70 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir 126 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes.

Å i nuostata įtvirtinta ir Å¡alių sudarytos 2010 m. rugsėjo 16 d. draudimo sutarties 6.5 punkte.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡io įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalÄ dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo. Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ .

Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – taisyklės) 60.3 punktÄ atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo iki 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Ä®statymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui praÅ¡ant nepadėjo aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui praÅ¡ant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

Taigi, įstatymas suteikia teisę draudikui, įvertinus įstatyme numatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti grÄ Å¾intinos iÅ¡mokėtos sumos dydį iki 20 procentų. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovas apie draudiminį įvykį sužinojo 2010 m. gruodžio 8 d. ne iÅ¡ atsakovo, o iÅ¡ užsienio atstovų, praėjus įstatyme numatytam trijų dienų praneÅ¡imo apie eismo įvykį terminui. IeÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad atsakovui laiku nepraneÅ¡us apie eismo įvykį, nepateikus draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų, tokiu bÅ«du nepadėjus draudikui nustatyti įvykio aplinkybių ir padarytos žalos dydžio, atsakovas pažeidė įstatyme įtvirtintÄ sutarties Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ .

Bylos medžiaga patvirtina, kad vienintelis dokumentas, kurį ieÅ¡kovui pateikė atsakovas buvo 2011 m. sausio 11 d. elektroniniu paÅ¡tu atsiųsta Vokietijos policijos ataskaita dėl minimo autoįvykio, kuriÄ ieÅ¡kovas ir pats turėjo. Å ioje deklaracijoje nėra informacijos apie tai, kokios automobilių detalės buvo apgadintos, kokia buvo kelio danga, ar vairuotojas pripažino savo kaltę ar nepripažino.Atsakovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių priežasčių jis nepateikė ieÅ¡kovui informacijos apie draudiminį įvykį per tris dienas, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas pagrįstai teigia, jog atsakovas vengė bendradarbiauti ir neįvykdė tiek įstatyme, tiek ir sutartyje įtvirtintos pareigos – per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį (CPK 178 str.).IeÅ¡kovas 2011 m. kovo 2 d. priėmė sprendimÄ dėl 6 068,55 eurų draudimo iÅ¡mokos mokėjimo.

Atsakovo atstovė teigė, kad nėra pagrindo skaičiuoti 20 procentų dydžio grÄ Å¾intinos iÅ¡mokos dalį ir nuo 551,69 eurų mokesčio administruojančioms įmonėms, tačiau jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydis bÅ«tų mažesnis, nepateikė (CPK 178 str.).Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnį reikalavimas dėl 20 proc. draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo reiÅ¡kiamas, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį atsakingas asmuo negali dėl svarbių priežasčių.

Minimu atveju, atsakovas nepateikė jokių argumentų ar paaiÅ¡kinimų, kodėl nepateikė ieÅ¡kovui jokios informacijos apie draudiminį įvykį per tris dienas, vengė bendradarbiauti su ieÅ¡kovu, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl reikalaujamos grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokos dydžio mažinimo. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas nereagavo į ieÅ¡kovo kvietimÄ pateikti užpildytÄ praneÅ¡imo formÄ , dokumentų kopijas bei suteikti visÄ turimÄ informacijÄ apie minėtÄ eismo įvykį, todėl praÅ¡oma priteisti 20 procentų dydžio grÄ Å¾intinos iÅ¡mokos dalis – 4 190,70 Lt, yra proporcinga padarytiems sutarties pažeidimams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Dog Cargo“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio ir iÅ¡mokėjimo priėmė ieÅ¡kovo atstovas užsienyje, ir byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų aktyviai dalyvavęs žalos nustatymo procese ir turėjęs tam įtakos.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas po 2011 m. sausio 11 d. bÅ«tų susisiekęs su atsakovu, nėra nustatyta, kad atsakovas bÅ«tų vengęs teikti informacijÄ ar nebendravęs su ieÅ¡kovu, t. y. akivaizdu, kad po eismo įvykio deklaracijos pateikimo pats ieÅ¡kovas nebedėjo jokių pastangų bendradarbiauti. Tiek įvykio deklaracijos, tiek ieÅ¡kovo pateiktos anketos klausimai iÅ¡ dalies sutampa, todėl nėra pagrindo konstatuoti visiÅ¡ko atsakovo nebendradarbiavimo. Atsakovas tinkamai įvykdė deklaracijos pateikimo pareigÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas, gavęs iÅ¡ atsakovo deklaracijÄ , bendradarbiavimo pareigos toliau nebevykdė, nebendravo su atsakovu, nesikreipė į jį dėl papildomų dokumentų ar informacijos pateikimo, o teismas ieÅ¡kovo veiksmų (tiksliau, jų nebuvimo) nevertino.

Jei ieÅ¡kovas mano, kad žala padidėjo dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, jis turėtų įvertinti ir savo veiksmus bei jų pasekmes ir atitinkamai taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalį. IeÅ¡kovas neįrodė, nei atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, nei TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų regresinio reikalavimo dydžio nustatymo kriterijų, t. y. neįrodė, kokia žala atsirado dėl atsakovo pareigos praneÅ¡ti apie eismo įvykį ar bendradarbiauti nevykdymo, koks priežastinis ryÅ¡ys tarp tariamo draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo, eismo įvykio ir esamo žalos dydžio, nepasisakė dėl kaltės formos ir t. t.

Vien formalus draudėjo pareigų pažeidimas nepadidino ir negalėjo padidinti įvykio metu atsiradusios žalos dydžio. Įvykio aplinkybės iš esmės aiškios iš pateiktos deklaracijos duomenų ir joje esančios schemos, nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydis Vokietijoje buvo nustatytas kvalifikuotų ekspertų. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad dėl praleisto pranešimo apie įvykį pateikimo termino būtų atsiradusi didesnė žala, nei padarytoji įvykio metu.

Tiek galiojantis TPVCAPDÄ®, tiek Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės nenumato, kad draudiko už įvykių administravimÄ sumokėtos sumos užsienio partneriams laikytinos draudimo iÅ¡mokos dalimi ir turėtų bÅ«ti kompensuojamos draudėjų, todėl ieÅ¡kovas neturi pagrindo skaičiuoti 20 procentų kompensacijÄ nuo įvykio administravimo mokesčio. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas „BTA Insurance Company“, SE ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad atsakovo pateikta deklaracija yra neinformatyvi, ir ja remiantis neįmanoma apskaičiuoti žalos. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji kreipėsi į ekspertus dėl žalos dydžio apskaičiavimo, ir ekspertas 2010 m. gruodžio 1 d. pateikė ekspertizės ataskaitÄ , kurios pagrindu ieÅ¡kovui teko pripažinti padarytos žalos dydį, nes atsakovas nebendradarbiavo ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima atlikti pakartotinę ekspertizę arba kitaip ginčyti ekspertizę, atliktÄ tik pagal nukentėjusios transporto priemonės apžiÅ«rÄ .

Atsakovas neteikė informacijos ir draudikui prašant (2010 m. lapkričio 30 d. kvietimas). Draudiko reikalavimo teisė nėra apribojama vien tik draudimo išmokos suma, bet ji apima ir visas kitas su išmokėjimu susijusias sumas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.               Transporto priemonių draudimÄ reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDÄ®).

Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 str. 1 d.). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v.

V. N., bylos Nr. 3K-3-255/2010).Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes.

Å i nuostata įtvirtinta ir Å¡alių sudarytos 2010 m. rugsėjo 16 d. draudimo sutarties 6.5 punkte.Sutarties Å¡alys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties Å¡alies pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties Å¡alies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 str.).

Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais.Kaip matyt iÅ¡ bylos medžiagos, draudiminis įvykis įvyko 2010 m. lapkričio 23 d. Vokietijoje, Kiolne, automagistralėje, tuo tarpu ieÅ¡kovas apie draudiminį įvykį sužinojo tik 2010 m. gruodžio 8 d. ir ne iÅ¡ atsakovo, o iÅ¡ užsienio atstovų, akivaizdžiai praėjus įstatyme numatytam trijų dienų praneÅ¡imo apie eismo įvykį terminui, todėl draudimo kompanija, vadovaudamasis draudimo sutarties ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis įgijo teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡io įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalÄ dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo.

Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – taisyklės) 60.3 punktÄ atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo iki 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Ä®statymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui praÅ¡ant nepadėjo aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui praÅ¡ant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

Taigi, įstatymas suteikia teisę draudikui, įvertinus įstatyme numatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti grÄ Å¾intinos iÅ¡mokėtos sumos dydį iki 20 procentų. Vienintelis dokumentas, kurį ieÅ¡kovui pateikė atsakovas buvo 2011 m. sausio 11 d. elektroniniu paÅ¡tu atsiųsta Vokietijos policijos ataskaita dėl minimo autoįvykio, kuriÄ ieÅ¡kovas ir pats turėjo. Å ioje deklaracijoje nėra informacijos apie tai, kokios automobilių detalės buvo apgadintos, kokia buvo kelio danga, ar vairuotojas pripažino savo kaltę ar nepripažino.

Taigi akivaizdu, kad atsakovo pateikta deklaracija yra neinformatyvi, ir ja remiantis neįmanoma apskaičiuoti tikslaus žalos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad rėmėsi 2010 m. gruodžio 1 d. ekspertizės, kuri buvo inicijuota nukentėjusiosios, ataskaita. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pateiktos ekspertizės ataskaita pagrindė padarytos žalos dydį, o atsakovui nebendradarbiaujant, t. y. tinkamai nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų, Å¡iÄ ataskaitÄ , kaip žalos dydį pagrindžiantį įrodymÄ , teko pripažinti ieÅ¡kovui.

Draudiko reikalavimo teisė nėra apribojama vien tik draudimo iÅ¡mokos suma, bet ji apima ir visas kitas su iÅ¡mokėjimu susijusias sumas. Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines iÅ¡vadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindÄ pripažinti, jog bylos esmė iÅ¡ tikrųjų atskleista, o jÄ atskleidus tinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Tuo remdamasis teismas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertinęs surinktus įrodymus, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomų argumentų pagrindu nėra. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

            Teisėja                                                                                                            Vilija Mikuckienė