2020-07-15 Nr. AB-13701-3-61-3-03931-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2114-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03931-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. įmonės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. įmonės skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. įmonė su skundu ir jo patikslinimu (toliau skundas ir jo patikslinimas kartu įvardijami skundu) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Tarnybos Šiaulių skyrius) 2017 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 31SD-6116-(14.37.104) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. spalio 18 sprendimą Nr. 1SS-2132-(5.59E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei įpareigoti atsakovą R. V. įmonei pateikti išvadą, ar uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Altagis“ matininko D. B. 2012 m. birželio mėnesį sudarytas, Tarnybos Šiaulių skyriaus specialistės I. J. 2013 m. kovo 8 d. patikrintas ir su skyriaus vedėju V. V. 2013 m. kovo 9 d. suderintas žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 9 531 kv. m (toliau – ir Žemės sklypas), planas jo sudarymo metu atitiko tikrovę.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad su 2018 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė įvertinti, ar UAB „Altagis“ paruoštas ir atsakovo Tarnybos Šiaulių skyriaus patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas atitinka tikrovę. Nurodė, kad atsakovas, neatlikęs pateiktų Žemės sklypo dokumentų ir kitų faktinių duomenų patikrinimo, 2018 m. liepos 31 d. rašte pacitavo teismų sprendimus, tačiau plano atitikties tikrovei iš esmės neįvertino. R. V. įmonė su 2018 m. rugpjūčio 22 d. skundu kreipėsi į Tarnybą ir prašė pateikti išvadą, ar Žemės sklypo planas, 2012 m. birželio mėnesį paruoštas UAB „Altagis“, jo sudarymo metu atitiko tikrovę. Tarnyba 2018 m. spalio 18 d. sprendime, kurį pareiškėjas elektroniniu paštu gavo 2018 m. spalio 18 d., nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis turi būti atliekami kadastriniai matavimai ir nurodyta, kas turėtų būti žymima plane, atliekant šiuos matavimus, tačiau nurodė, kad UAB „Altagis“ matininkas D. B. plane neturėjo pažymėti pastato pamatų, t. y. neprivalėjo vykdyti atsakovo nurodomų teisės aktų ir atlikti šiuose aktuose nurodomus veiksmus, kadangi, anot Tarnybos Šiaulių skyriaus, R. V. įmonė nupirko Žemės sklype esančius kilnojamus daiktus ir statybines medžiagas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai; su vėlesniais pakeitimais) 36.3 ir 36.3.8 punktuose yra nurodyta, jog žemės sklypo plane sutartiniais ženklais išbraižoma pastatų (išskyrus laikinuosius) ir kitų statinių kontūrai (įrašomi koordinuotų kampų numeriai ir nurodomi statinių tipai). R. V. įmonė akcentavo, kad atsakovas minėtame sprendime pacitavo būtent šį Kadastro nuostatų punktą, kuris nurodo vienintelę išimtį, kada matininkui neprivaloma nubraižyti pastatų ir kitų statinių kontūrų, t. y. kai statiniai yra nesudėtingi ir laikini bei kuriems nereikia statybos leidimo. Akcentavo, kad jokių kitų išimčių nei Kadastro nuostatai, nei kiti teisės aktai nenustato. Kadastro nuostatai ir kiti teisės aktai nenustato, kad pastatas ar kiti statiniai gali būti nepažymimi plane, priklausomai nuo to, ar jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ar ne. Tai reiškia, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus teiginys, jog matininkas neturėjo pareigos pažymėti pastato kontūrų, kadangi, anot atsakovo, R. V. įmonė nusipirko kilnojamuosius daiktus, prieštarauja įstatymams.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu R. V. įmonė buvo įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti nugriovimui 2000 m. kovo 8 d. sutartimi R. V. įmonės pirkto pastato (moduliai Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)) pamatų, kitų jo dalių liekanas bei pašalinti iš valstybinės žemės visą po nugriovimo likusį statybinį laužą. Pažymėjo, kad šio sprendimo atsakovas nevykdė. Pareiškėjas nurodė, kad iš minėto teismo sprendimo akivaizdžiai matyti, jog D. B. padarytame plane pagal Kadastro nuostatų reikalavimus turėjo būti pažymėti pastato ir jo pamatų kontūrai. R. V. įmonės nuomone, nurodytų argumentų pakanka konstatuoti, kad Tarnybos Šiaulių skyrius pažeidė Kadastro nuostatų reikalavimus, o tai sudaro pagrindą 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. spalio 18 d. sprendimus panaikinti bei įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui išvadą dėl Žemės sklypo plano atitikties tikrovei.

5. Teismo posėdyje pareiškėjo R. V. įmonės atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

6. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Tarnyba ir Tarnybos Šiaulių skyrius paaiškino, kad atsakovas, nagrinėdamas R. V. įmonės 2018 m. birželio 19 d. prašymą, įvertino visus su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, visą ankstesnį susirašinėjimą su pareiškėju, įsiteisėjusius teismų sprendimus, susijusius su R. V. įmonės nugriauti pirkto pastato pamatų ir kitų jo dalių liekanų vertinimu laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m., taip pat atliko Žemės sklypo patikrinimą vietoje ir apie šį patikrinimą pareiškėją informavo 2018 m. liepos 31 d. raštu. Nagrinėjant R. V. įmonės prašymą, buvo nustatyta, kad iš esmės dėl to paties jau buvo atsakyta 2014 m. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Tarnybos Šiaulių skyrių ir prašė Žemės sklypo planą grąžinti patikslinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Atsakovas 2014 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 31SD-(14.31.104.)-7949 „Dėl pastato pamatų, (duomenys neskelbtini)“ R. V. įmonei atsakė, kad nugriauti pirkto pastato pamatų liekanos ir kitas statybinis laužas Žemės sklypo plane neturėjo būti pažymėti, bei paaiškino, kodėl teritorinis skyrius manė, kad Žemės sklypo planas buvo parengtas teisingai. Su 2014 m. gruodžio 19 d. raštu pareiškėjui buvo išsiųstas Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 31SK-(14.31.110.)-759 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, kuriuo buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys. Minėtuose dokumentuose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl, jeigu manė, kad toks planas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, R. V. įmonė jau nuo 2014 m. turėjo galimybę ginčyti sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Žemės sklypo planas.

8. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus specialistai Žemės sklype 2018 m. liepos 27 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-570-(14.31.141). Žemės sklypas buvo apžiūrėtas, imtuvu „TOPCON GRS-1“ buvo patikrinti riboženkliai, įvertinta žemės naudmenų atitiktis Žemės sklypo plane įbraižytoms naudmenoms ir situacijos elementams. Specialistai dar kartą įsitikino, kad UAB „Altagis“ matininko D. B. 2012 m. birželio mėnesį parengtas Žemės sklypo planas yra teisingas.

9. Tarnyba ir jos teritorinis skyrius atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas visais įmanomais būdais bando paneigti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes ir siekia, kad valstybės institucija būtų įpareigota raštu patvirtinti priešingas aplinkybes apie nugriauti pirkto pastato po jo nugriovimo likusių pastato pamatų dalių liekanas ir kitą statybinį laužą, nei nustatyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Pažymėjo, kad pastatų ir statinių, kurie galėtų būti pažymėti Žemės sklypo plane, nebuvo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatyta, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtinta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsižvelgusios į tai, institucijos nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Žemės sklype laikomos nugriauti pirktos pastato konstrukcijos ir statybinės medžiagos, vadovaujantis Kadastro nuostatų 36.3.8 punkto nuostatomis, turėjo būti žymimos plane, koordinuojami kampai, ar nustatinėjamas faktiškai neegzistuojančio pastato tipas.

10. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009 pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į pastatą, kurį sudarė modulis Nr. 6 ir modulis Nr. 7, konstatavo, kad pareiškėjo ir likviduojamos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Nuklonas“ 2000 m. kovo 8 d. sudaryta sutartis turi būti aiškinama kaip sudaryta ne dėl pastato, kurį ketinta naudoti pagal jo paskirtį, o dėl pastato konstrukcijų ir statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo, pažymėta, kad R. V. įmonė sutartimi nupirko kilnojamąjį daiktą (pastatą nugriauti), t. y. pastato konstrukcijas bei statybines medžiagas, ir nupirktą daiktą valdė savininko teisėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje sutartyje taip pat konstatavo, kad pastatas buvo statytas be projektavimo darbų ir statybos leidimų, buvo avarinės būklės, R. V. įmonė 2002 m. liepos 4 d. pastato stogą pardavė AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“, vėliau nugriovė sienas ir 2009 m. buvo likusi dalis betoninių pamatų bei grindų.

11. Tarnyba bei Tarnybos Šiaulių skyrius pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijos, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėję teismo sprendimai taip pat yra privalomi matininkams, rengiantiems kadastro duomenų bylas. Iš su pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymu pateiktų R. V. įmonės susirašinėjimo su UAB „Altagis“ dokumentų (pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. raštas ir atsakymas į jį) bei R. V. įmonės prašymų (skundų), adresuotų Tarnybai ir jos teritoriniam skyriui, turinio, akivaizdu, kad pareiškėjas dar kartą siekė įrodyti, kad Žemės sklypas nėra laisvas ir todėl negali būti grąžinamas natūra. Institucijos akcentavo, kad aplinkybė, jog Žemės sklypas nėra užstatytas nekilnojamaisiais daiktais ir gali būti grąžinamas pretendentui natūra, buvo nustatyta Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-271-257/2011 ir šį teismo sprendimą apeliacine tvarka peržiūrėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1341/2012. Teismai netenkino R. V. įmonės skundo ir apeliacinio skundo reikalavimų panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T-265 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 530 „Dėl teritorijų, grąžinamų natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinta laisvų (neužstatytų) žemės sklypų schema Šiauliuose buvusiame (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklype Nr. 21 (toje vietoje, kurioje suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)), ir apie 100 arų žemės plotas buvo priskirtas neužstatytai ir galimai grąžinti natūra žemei bei konstatavo, kad pareiškėjas ginčo žemėje neturi jokio nekilnojamojo turto.

12. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad R. V. įmonė 2018 m. birželio 19 d. prašyme prašė įvertinti, ar Tarnybos Šiaulių skyriaus patvirtintas Žemės sklypo planas atitinka tikrovę ir pateikti pasiūlymus, ką reikia daryti, kad klaida būtų ištaisyta. Atsakovo nuomone, į abu klausimus Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 31 d. rašte buvo išsamiai atsakyta ir buvo pateikta išvada, kad klaidų, rengiant Žemės sklypo planą, nebuvo padaryta. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d. skundą, 2018 m. spalio 18 d. sprendime Nr. 1SS-2132-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad matininkas D. B. pastato plane žymėti neturėjo. Gavusi šiuos atsakymus, R. V. įmonė dar kartą su 2018 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į Tarnybos Šiaulių skyrių ir prašė paaiškinti, kodėl žemė buvo grąžinta pretendentui ir kodėl nebuvo panaikintas tikrovės neatitinkantis Žemės sklypo planas. Atsakovas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr. 31SD-8640-(14.31.104.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui dar kartą atsakė į iš esmės tuos pačius klausimus apie Žemės sklypo planą bei nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, žemė, kurioje nėra fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų ar įrenginių, nėra priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl negali būti grąžinama natūra.

13. Tarnyba ir jos teritorinis skyrius akcentavo, kad antstolis R. K. 2018 m. liepos 27 d. patvarkyme Nr. S-18-98-35125 „Dėl įpareigojimo įvykdymo“ konstatavo, jog pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-263-291/2016 vykdant veiksmus, R. V. įmonė nugriauti pirkto pastato pamatus ir jo dalių liekanas bei statybinį laužą iš Žemės sklypo pašalino, todėl turėtų būti sprendžiama, kad išnyko visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nugriauti pirkto pastato pamatų dalių liekanų laikymu Žemės sklype. Taip pat turėtų būti vertinama aplinkybė, kad tuo metu, kai buvo gauti R. V. įmonės 2018 m. birželio 19 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymai, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1097-362/2018, kurioje pareiškėjas ginčijo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-359 „Dėl grąžinamo natūra žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas natūra grąžinamo Žemės sklypo planas, tačiau vėliau šio skundo atsisakė.

14. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo R. V. įmonės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 19 d. kreipėsi į Tarnybos Šiaulių skyrių ir prašė įvertinti, ar UAB „Altagis“ paruoštas ir Tarnybos Šiaulių skyriaus patvirtintas Žemės sklypo planas atitinka tikrovę, bei pateikti pasiūlymus, kad klaida būtų ištaisyta. Atsakovas priėmė skundžiamą 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 31SD-6116-(14.37.104), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, R. V. įmonės prašymo (skundo) nagrinėjimą nutraukė ir nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. I-1097-362/2018 pareiškėjas ginčijo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. A-359 „Dėl grąžinimo natūra žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo“ ir įrodinėjo, kad šiuo įsakymu buvo patvirtintas tikrovės neatitinkantis žemės sklypo planas, nes jame nebuvo parodytas R. V. įmonei priklausantis nekilnojamasis daiktas – iš dalies nugriautas pastatas. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas 2018 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 31SD-6116-(14.37.104) turi būti panaikintas, kadangi Tarnybos Šiaulių skyrius, neatlikęs jokio pateiktų žemės sklypo dokumentų patikrinimo ir kitų faktinių duomenų patikrinimo, 2018 m. liepos 31 d. rašte pacitavo teismų sprendimus, tačiau plano atitikties tikrovei iš esmės neįvertino ir tokios išvados nepateikė.

17. Pacitavęs Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies ir 8 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad minėto įstatymo taikymo požiūriu, viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl administracinės procedūros nutraukimo remiantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, be kita ko, turi būti taikomi to paties įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.

18. Teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis, nustatanti, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, galioja nuo 2017 m. kovo 31 d. Iki nurodytos datos tokią situaciją reguliavo Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad, aiškinat galiojančią Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, aktualūs yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikti Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) taikymo išaiškinimai. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir panašiai) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka.

Aptariamos nuostatos turi būti taikomos situacijose, kai abu minėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetas suteikiamas teisminiam nagrinėjimui, todėl, sprendžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus, t. y. pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas.

Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nagrinėjamu atveju nutraukiama). Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų viešojo administravimo subjekte ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas (nagrinėjamu atveju – nutraukimas) Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais, taip pat ir tikslingumo, sumetimais.

19. Teismas nurodė, kad R. V. įmonės 2018 m. birželio 19 d. skundo, pateikto Tarnybai, dalykas yra reikalavimas įvertinti, ar UAB „Altagis“ paruoštas ir Tarnybos Šiaulių skyriaus patvirtintas Žemės sklypo planas atitinka tikrovę, bei pateikti pasiūlymus, kad klaida būtų ištaisyta. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė skundą Tarnybos Šiaulių skyriui, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1097-362/2018, kurioje R. V. įmonė prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 25 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“ ir Šiaulių miesto savivaldybės merą bei Šiaulių miesto savivaldybės administraciją įpareigoti iš UAB „Altagis“, kuri savivaldybės užsakymu atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, pareikalauti ištaisyti klaidą ir paruošti naują tikrovę atitinkantį sklypo planą, nurodant jame esantį pareiškėjui priklausantį ir iš dalies nugriautą pastatą, bei įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą, reikalingą R. V. įmonės statiniui eksploatuoti.

20. Teismas pažymėjo, kad nors ir skundžiamame atsakovo 2018 m. liepos 31 d. sprendime nurodyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1097-362/2018, kurioje pareiškėjas ginčijo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. A-359 „Dėl grąžinamo natūra žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo“, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad R. V. įmonė ginčijo ne įsakymą, o Šiaulių miesto savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 25 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“. Teismo nuomone, iš ginčijamo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo turinio pareiškėjas galėjo suvokti ir suvokė, apie kokią bylą Tarnybos Šiaulių skyrius kalba, ir tai R. V. įmonei nesutrukdė efektyviai realizuoti teisę į jo teisių bei teisėtų interesų gynybą, todėl nepakankamas sprendimo motyvų išsamumas nesudaro pagrindo ginčijamą atsakovo sprendimą naikinti.

21. Vertindamas, ar Tarnybos Šiaulių skyriui paduotame 2018 m. birželio 19 d. skunde keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, teismas pažymėjo, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimą vietovėje ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis priėmimo Tarnyboje tvarką nustato Tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija) patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės (toliau – ir Tikrinimo taisyklės). Pagal Tikrinimo taisyklių 3 punktą, žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą atlieka Tarnybos teritoriniai skyriai. Ši nuostata buvo perkelta į Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 (2017 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1PI-302-(1.3.) redakcija) patvirtintų Tarnybos Šiaulių skyriaus nuostatų 4.4 punktą. Teismas pažymėjo, kad Tikrinimo taisyklės nustato, jog teritorinio padalinio darbuotojų pagal šias taisykles parengti ir pasirašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (25 punktas), o vykdant Tikrinimo taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios žemės sklypų gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (26.1 punktas). Teismo nuomone, būtent Tarnyba yra kompetentinga tikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas skundą Tarnybos Šiaulių skyriui ir teismui, įrodinėja, jog UAB „Altagis“ paruoštas ir atsakovo patvirtintas Žemės sklypo planas neatitinka tikrovės, kadangi jame nėra parodytas R. V. įmonei priklausantis iš dalies nugriaustas pastatas. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad Tarnybos Šiaulių skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi.

23. Teismas akcentavo, kad 2018 m. liepos 31 d. sprendime atsakovas nurodė ir kitas aplinkybes, susijusias su R. V. įmonės nugriauti pirkto pastato pamatų ir kitų jo dalių liekanų vertinimu už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2018 m. Įvertino įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-271-257/20011, kuris apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (administracinė byla Nr. A143-1341/2012), Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-344-267/2015, kuris paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-263-291/2016. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-759 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patikrinimo (žemės sklypo suformavimo)“ suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Altagis“ matininko D. B. 2012 m. liepos 16 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šis sprendimas yra galiojantis.

24. Teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies ir 31 straipsnio nuostatos patvirtina, jog Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi imperatyvią pareigą nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti jos kompetencijai priskirtus asmenų prašymus bei skundus. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. Tarnyba gavo pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d. skundą, o sprendimas buvo priimtas ir R. V. individualiai įmonei buvo išsiųstas 2018 m. spalio 18 d. Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teisės aktuose nustatytos pareigos neįvykdė ir nustatytais terminais pareiškėjo skundo neišnagrinėjo, tačiau Tarnyba sprendime pažymėjo, kad apgailestauja, jog su R. V. įmonės skunde keliamais klausimais susijusios informacijos surinkimas ir nagrinėjimas užtruko bei ateityje stengsis užtikrinti teisę į gerą viešąjį administravimą. Teismas šį procedūrinį pažeidimą pripažino neesminiu ir pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas administracinio sprendimo nedaro negaliojančiu.

25. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 31 d. sprendimas ir Tarnybos 2018 m. spalio 18 d. sprendimas yra teisėti bei pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjui pateikti išvadą, ar Žemės sklypo planas jo sudarymo metu atitiko tikrovę.

III. 26. Pareiškėjas R. V. įmonė apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti: panaikinti Tarnybos 2018 m. spalio 18 sprendimą Nr. 1SS-2132-(5.59E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei įpareigoti atsakovą pateikti R. V. įmonei išvadą, ar Žemės sklypo planas jo sudarymo metu atitiko tikrovę.

27. R. V. įmonė savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, teismas į jo skundo argumentus iš esmės neatsakė ir nepagrindė, kodėl juos atmetė.

28. R. V. įmonė pažymi, kad teisminį ginčą dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero neveikimo teismas nepagrįstai prilygino administracinei procedūrai dėl plano neatitikties tikrovei, nors skundo dalykas ir pagrindas byloje dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero neveikimo su šios bylos dalyku ir pagrindu nesutampa. Nurodo, kad argumentu, jog Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Altagis“ matininko D. B. 2012 m. liepos 16 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, teismas faktiškai įteisino neteisėtus Tarnybos veiksmus, faktiškai konstatuodamas, kad jeigu surašydamas sprendimą, valstybės pareigūnas pasinaudojo matininko neteisėtų veiksmų rezultatu, tai reiškia, jog matininko veiksmai tampa teisėtais. Teigia, kad ši teismo argumentacija prieštarauja instancinės pareigūnų veiklos priežiūros principams, kuriuos ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Ši argumentacija taip pat prieštarauja pagrindiniam teisės principui, kad iš ne teisės neatsiranda teisė. Be to, teismas įteisino teisėje neegzistuojantį principą, kad matininko nubraižyto žemės sklypo planą patvirtinusios Tarnybos veiksmus instancine tvarka gali peržiūrėti pati Tarnyba.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė daugybę teismų sprendimų, kurie, jo nuomone, sudaro pagrindą nenaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nors nė viename iš tų sprendimų nebuvo kvestionuojami matininko D. B. nubraižyto žemės sklypo plano atitiktis tikrovei bei jo teisėtumas. Be to, po šio plano nubraižymo, įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu R. V. įmonė buvo įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti nugriovimui 2000 m. kovo 8 d. sutartimi R. V. įmonės pirkto pastato (moduliai Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)) pamatų ir kitų jo dalių liekanas bei pašalinti iš valstybinės žemės visą po nugriovimo likusį statybinį laužą, o tai reiškia, kad teismo sprendime buvo konstatuoti visiškai priešingi matininko D. B. žemės sklypo planui duomenys, kad Žemės sklypas yra užstatytas, nors D. B. plane užfiksuota, kad sklypas yra tuščias. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad minėtą 2016 m. gegužės 25 d. teismo sprendimą administracinis teismas tiesiog ignoravo, nors jis vienintelis iš teismo nurodytų sprendimų šioje byloje turi prejudicinę galią.

30. R. V. įmonė pažymi, kad teismas neatkreipė tinkamo dėmesio į byloje esantį 2018 m. liepos 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-570-(14.31.141) ir prie jo pridėtą situacijos schemą, kuri patvirtina, kad pareiškėjui įvykdžius Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą ir nugriovus pastatą, Tarnybos Šiaulių skyriaus vyriausiasis specialistas M. S. 2018 m. liepos 27 d. schemoje toje pačioje teritorijoje pažymėjo esančius statinio konstrukcijų pamatų likučius, susidėvėjusią asfaltbetonio dangą, buvusią asfaltbetonio aikštelę, t. y. analogiškus R. V. įmonės turėtiems statiniams objektus, kurių matininkas D. B. neteisėtai nepažymėjo. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba taikė dvigubus standartus, o teismas tai toleravo.

31. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo R. V. įmonės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Tarnyba ir Tarnybos Šiaulių skyrius mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Teigia, kad Regionų apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, įsiteisėjusius teismų sprendimus, tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas bei teisingas ir nėra jokio pagrindo jo naikinti remiantis R. V. įmonės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

33. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, Tarnybos bei jos teritorinio skyriaus R. V. įmonei teiktus atsakymus dėl Žemės sklypo plano ir Tarnybos atliekamas procedūras, tikrinant kadastro duomenų bylas bei priimant sprendimus.

34. Tarnyba ir jos teritorinis skyrius pažymi, kad pareiškėjas Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 31 SK-(14.31.110.)-759 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo buvo suformuotas Žemės sklypas ir patvirtinti 9 531 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, niekada neginčijo, jo neteisėtumo neįrodinėjo, nors apie šį sprendimą jam buvo žinoma iš įvairių civilinių ir administracinių bylų. Minėtas sprendimas R. V. įmonei buvo išsiųstas su Tarnybos Šiaulių skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-7949 „Dėl pastato pamatų, (duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo pateiktas paaiškinimas, kad Žemės sklypas laikomas laisvu, neužstatytu, tačiau pareiškėjas nei rašto, nei sprendimo neskundė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Tarnybos ar jos struktūrinio padalinio veiksmai buvo neteisėti ir kad administracinis teismas skundžiamame sprendime galbūt neteisėtus Tarnybos ar jos struktūrinio padalinio veiksmus įteisino, yra visiškai nepagrįsti.

35. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad pareiškėjas visais įmanomais būdais bando paneigti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes ir siekia, kad valstybės institucija (-os) būtų įpareigota (-os) raštu patvirtinti priešingas aplinkybes apie nugriauti pirkto pastato pamatų dalių liekanas, sudaryti sąlygas pamatų liekanas įregistruoti viešame registre kaip nekilnojamuosius daiktus, nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta kitaip. Institucijoms akivaizdu, kad R. V. įmonė kelia vis naujas bylas siekdama ne apginti savo pažeistą teisę ar saugomą interesą, ar nuginčyti jos teisėms ir pareigoms reikšmę turintį administracinį aktą, o pakeisti jai nepalankias įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes apie nugriauti skirtą pastatą, kuris nebeegzistuoja (yra nugriautas). Akcentuoja, kad pareiškėjas nėra nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkas, nei naudotojas, Žemės sklype nuo 2018 m. liepos 27 d. neturi nei kilnojamųjų, nei nekilnojamųjų daiktų, todėl, Tarnybos nuomone, teismo sprendimas šioje administracinėje byloje jokių teisinių pasekmių jam nesukeltų.

36. Tarnyba ir jos teritorinis skyrius akcentuoja, kad pastatų ir statinių, kurie galėtų būti pažymėti Žemės sklypo plane, Žemės sklype 2012 m. atliekant kadastrinius matavimus nebuvo. Institucijos nesutiko su R. V. įmonės apeliacinio skundo teiginiais, kad Žemės sklype laikomos jo nugriauti pirktos pastato konstrukcijos ir statybinės medžiagos, vadovaujantis Kadastro nuostatų 36.3.8 punkto nuostata, turėjo būti žymimos plane, koordinuojami kampai ar nustatinėjamas faktiškai neegzistuojančio pastato tipas, ir taip pareiškėjui sudaromos sąlygos pastato pamatų liekanas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamąjį daiktą, kai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatyta priešingai.

37. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Žemės sklypo planas bei schema buvo parengti skirtingais laikotarpiais, skirtingais tikslais ir negali būti R. V. įmonės siūloma tvarka lyginami ar konstatuojamos priešingos aplinkybės, nei nurodyta faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FD-570-(14.31.141). Atkreipia dėmesį, kad matininkas kadastrinius matavimus atlieka vadovaudamasis Kadastro nuostatais, o Tarnybos Šiaulių skyriaus specialistai 2018 m. liepos 27 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-570-(14.31.141) surašė apžiūrėdami žemės sklypą po to, kai antstolis R. K. 2018 m. liepos 27 d. patvarkyme Nr. S-18-98-35125 „Dėl įpareigojimo įvykdymo“ konstatavo, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-263-291/2016 vykdant veiksmus, pareiškėjas nugriauti pirkto pastato pamatų ir jo dalių liekanas bei statybinį laužą iš Žemės sklypo pašalino. Nurodo, kad Žemės sklypas buvo apžiūrėtas, imtuvu „TOPCON GRS-1“ buvo patikrinti riboženkliai, įvertinta žemės naudmenų atitiktis Žemės sklypo plane įbraižytoms naudmenoms ir situacijos elementams, specialistai įsitikino, kad UAB „Altagis“ matininko D. B. 2012 m. birželio mėnesį parengtas Žemės sklypo planas yra teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 31SD-6116-(14.37.104) (nurodyta sprendimo Nr. 31SD-6116-(14.37.104) priėmimo data 2017 m. liepos 31 d. laikytina rašymo apsirikimu) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 18 sprendimo Nr. 1SS-2132-(5.59E.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

39. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 31 d. raštas ir NŽT 2018 m. spalio 18 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti R. V. įmonei išvadą, ar UAB „Altagis“ matininko D. B. 2012 m. birželio mėnesį sudarytas, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus specialistės I. J. 2013 m. kovo 8 d. patikrintas ir 2013 m. kovo 9 d. suderintas su skyriaus vedėju V. V., žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kurio k/n (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 9531 kv. m. planas, jo sudarymo metu atitiko tikrovę.

40. R. V. įmonė su Regionu apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą patenkinti. Pažymi, jog anksčiau minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas neatsakė į visus skundo argumentus bei tinkamai nemotyvavo, kodėl juos atmeta, taip pat visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylos įrodymų.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo 2018 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 31SD-6116-(14.37.104) be kitų argumentų, pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad vadovaujantis anksčiau minėto įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, t. y. pradėjus administracinę procedūrą ir paaiškėjus, jog tą patį klausimą pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama.

42. Byloje nustatyta, kad pagal pareiškėjo skundą pradėtos administracinės procedūros metu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1097-362/2018, kurioje R. V. įmonė ginčijo Šiaulių miesto savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 25 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“ ir prašė įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės merą bei Šiaulių miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus: pareikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės „Altagis“, kuri savivaldybės užsakymu atliko žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ištaisyti klaidą ir paruošti tikrovę atitinkantį naują sklypo planą – parodyti jame esantį R. V. įmonei priklausantį, dalinai nugriautą pastatą; įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą, reikalingą R. V. įmonės statinio eksploatacijai. Esant tokiai situacijai (iš esmės pareikštas tapatus reikalavimas buvo nagrinėjamas teisme), t. y. kilus teisminiam ginčui dėl pastato pažymėjimo žemės sklypo plane, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi.

43. Kita vertus, įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nutartimis iki žemės sklypo plano parengimo buvo nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovo atstovams 2018 m. liepos 27 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės paviršiuje jokių R. V. įmonės nugriovimui pirkto pastato pamatų dalių liekanų ar kito statybinio laužo nebėra (vykdant Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2.-263-291/2016, R. V. įmonė pati pašalino iš žemės sklypo nugriovimui pirkto pastato likusias pamatų dalis ir kitą statybinį laužą). Taigi nebuvo jokio pagrindo pastatą pažymėti žemės sklypo plane.

43. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė, šis principas įtvirtintas ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11-443/2005, Nr. A502-884/2008, Nr. A602-1017/2013 ir kt.). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Nr. A602-1017/2013).

43. Bylos medžiaga (įsiteisėję teismų sprendimai) patvirtina, kad R. V. įmonė nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nei savininkas, nei naudotojas, žemės sklype nuo 2018 m. liepos 27 d. nėra nei kilnojamųjų nei nekilnojamųjų daiktų, todėl akivaizdu, jog teismo sprendimas šioje administracinėje byloje jokių teisinių pasekmių jai nesukeltų. Taigi pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi realaus materialinio teisinio suinteresuotumo byloje, t. y. sprendimo priėmimas byloje taip pat negali turėti jokios įtakos nei jo teisų ir pareigų apimčiai, nei teisėtiems interesams.

44. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus papildo (materialinio suinteresuotumo prasme), jo rezoliucinę dalį iš esmės palikdama nepakeistą.

45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu R. V. įmonės apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. V. įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė