00a6e83e-7fe4-4a4e-8faa-e2f1283c1129 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-950-1108/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03010-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 12 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vaiva Nevardauskienė, sekretoriaujant Laimai MickevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, kaltinamajai A. D. ir jos gynėjai advokatei Singridai SamoÅ¡kienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusi (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio iÅ¡silavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, Teismas n u s t a t ė : A. D. 2021 m. sausio 28 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, bute dėl tarpusavio nesutarimų tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu smogė V.

C. (V. C.) į nugaros sritį, tokiu bÅ«du padarė vienÄ aklÄ durtinę pjautinę žaizdÄ nugaroje ir vienÄ kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ nugaros deÅ¡inėje su oro ir kraujo susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. C. sveikatÄ . Kaltinamoji A. D. kalta prisipažino visiÅ¡kai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju gėrė alų, buvo apie 10 valanda vakaro. Alaus iÅ¡geria dažnai, nes mėgsta, tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėrę gal 5 litrus alaus.

Dėl kažko apsižodžiavo, apsistumdė. Kuomet nukentėjusysis jai sudavė, ant žemės nukrito jos akiniai ir jie sulūžo. Be akinių ji nieko nemato, todėl labai iÅ¡sigando, supanikavo ir įnirÅ¡o. Viskas vyko ant čiužinio, kuris yra Å¡alia palangės. Ant palangės buvo peilis, kurį ji daug negalvodama paėmė ir dÅ«rė nukentėjusiajam į nugarÄ . Tuomet peilį iÅ¡ karto numetė ant žemės, ėmė ieÅ¡koti telefono, kad galėtų paskambinti greitajai. Ji pati skambino medikams, suprato, kad tai rimta.

Kadangi įvykio metu panaudotas peilis, buvo bÅ«tina informuoti policijÄ . Grįžęs iÅ¡ ligoninės nukentėjusysis jai parodė tris žaizdas nugaroje. Nukentėjusiojo bÅ«klė iÅ¡ karto po dÅ«rių buvo normali – jis net nenorėjo, kad jį iÅ¡sivežtų medikai, o Å¡iuo metu nukentėjusysis jaučiasi visai gerai. Ä®vykį matė bute buvę kaimynai, bet konfliktas buvo tik tarp jos (kaltinamosios) ir nukentėjusiojo. Su nukentėjusiuoju susitaikė iÅ¡ karto po konflikto, dar prieÅ¡ nukentėjusįjį iÅ¡vežant į gydymo įstaigÄ .

Abu vienas kitam atleido. Su nukentėjusiuoju pažįstami pusmetį, yra pora. Kartu negyvena, bendro Å«kio neveda – kartais nukentėjusysis pas jÄ atvažiuoja, o kartai ji važiuoja pas nukentėjusįjį į Vilnių, kur jis gyvena su tėvais. PrieÅ¡ įvykį nukentėjusysis pas jÄ svečiavosi jau ne vienÄ dienÄ . Konflikto pabaiga abiem buvo netikėta, nei vienas jų negalvojo, kad sužalojimai tokie rimti. Grįžęs iÅ¡ gydymo įstaigos nukentėjusysis dar kurį laikÄ pabuvo pas jÄ namuose, abu iÅ¡siaiÅ¡kino, kad taip vienam su kitu elgtis negalima, vėliau nukentėjusysis iÅ¡vyko į Vilnių.

Mano, kad jei ir nebÅ«tų vartojusi alkoholio, viskas bÅ«tų baigęsi taip pat, nes tikrai nebuvo labai apsvaigusi. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, su juo sutinka visiÅ¡kai, tačiau praÅ¡o teismo leisti atlyginti žalÄ dalimis, nes Å¡iuo metu ieÅ¡kosi darbo ir neturi galimybės visos sumos sumokėti iÅ¡ karto. Dirbo nuo gruodžio 21 dienos iki sausio beveik galo, tačiau buvo atleista, nes darbdaviui kažkas netiko. Kaltinamajai A.

D. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad bylos nagrinėjimas toliau būtų tęsiamas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Kaltinamosios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamosios parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais. 2021 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis V.

C. parodė, kad gyvena Vilniuje, su A. D. susipažino vasarÄ , jiedu yra pora, tačiau kartu nuolat negyvena, neveda bendro Å«kio, jų nesieja bendri finansiniai įsipareigojimai, vaikai. Su A. sutardavo gerai, pasipykdavo, pasiginčydavo, tačiau niekada nesmurtavo vienas prieÅ¡ kitÄ . Maždaug 2021 m. sausio mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, atvažiavo pas A. ir pasiliko svečiuotis. Kadangi pats yra narkologinėje įskaitoje bei gydosi pagal metadono programÄ , alkoholį vartoja retai, o jei iÅ¡geria, tai greitai apsvaigsta ir dažniausiai turi problemų su atmintimi. 2021 m. sausio 28 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, su A. bÅ«nant jos bute, geriant alų, pas jÄ atėjo kaimynė, kuri atsinešė Å¡ampano ir gurkÅ¡nojo kartu su jais.

IÅ¡gėrė nedaug, tačiau jautėsi apsvaigęs ir tikrai ne visas įvykio aplinkybes prisimena. Tačiau prisimena tai, kad tarp jo ir A. įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko susipyko, neprisimena. Tada netyčia ranka mostelėjo ir pataikė jai į veido sritį, ir taip sudaužė A. akinius. Tai įvyko spontaniÅ¡kai, mostelėjus ranka, tačiau mostas nebuvo nukreiptas A. sužalojimui ar smÅ«gio sudavimui. A. pradėjo Å¡aukti, kad jis sudaužė jos akinius. Po to jis pajuto lengvÄ skausmÄ nugaros srityje.

Manė, kad sužalojimas visiškai paviršutinis ir jam nėra reikalinga medikų pagalba. Neprisimena, kas vyko toliau, tačiau žino, kad peiliu jį sužalojo A.. Dėl jam padaryto sužalojimo A. pretenzijų neturi, prašo neuždrausti jai su juo bendrauti. Nesijaučia nukentėjęs, tačiau supranta, kad jam padarytas sveikatos sutrikdymas ir jis turi būti pripažintas nukentėjusiuoju. Įvykio metu turtinė žala nepadaryta, nukentėjo tik morališkai, tačiau civilinio ieškinio tikrai nereikš.

Esant galimybei, praÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti jam su A. susitaikius, nes ant jos nepyksta. Be to, jis skambino A., ji jo atsiprašė, o jis jai atleido. Ligoninėje buvo gydomas iki 2021 m. vasario 1 d. (1 t., b. l. 62–63). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G212/2021(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2021 m. sausio 29 d.) matyti, kad A. D. konstatuota odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje bei poodinė kraujosruva deÅ¡inės alkÅ«nės srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, galėjo bÅ«ti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Poodinė kraujosruva deÅ¡inės alkÅ«nės srityje galėjo bÅ«ti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ (1 t., b. l. 138–139).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2021 m. sausio 28 d. 23.29 val. A. D. nustatytas 1,35 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 171). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G212/2021(02) (tyrimas pradėtas 2021 m. vasario 2 d., baigtas 2021 m. vasario 3 d.) matyti, kad V. C. konstatuota viena akla durtinė pjautinė žaizda nugaroje, viena kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda nugaros dešinėje su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje.

Sužalojimai padaryti aÅ¡triu duriančiu-pjaunančiu įrankiu/daiktu paveikus nugaros sritį ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimas dėl kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos nugaros deÅ¡inėje su oro ir kraujo susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktÄ (1 t., b. l. 75–77). 2021 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Å¡alia esančiame bute gyvena A.

D.. Su A. sutaria gerai. Žino, kad A. apie metus laiko draugauja su vyriÅ¡kiu, vardu V., kuris yra iÅ¡ Vilniaus. V. pas A. bute gyvena ne nuolat, bet jie yra pora. Jie pakankamai gražiai sutardavo, kartais pasiginčydavo, tačiau nėra girdėjęs, kad jie bartųsi, rėkautų ar muÅ¡tųsi. 2021 m. sausio 28 d. buvo savo bute ir apie 21.00 val., tikslaus laiko neprisimena, iÅ¡girdo konfliktÄ tarp A. ir V.. Jie kažkÄ kalbėjo apie telefonÄ , bet nesuprato kÄ . Po to iÅ¡girdo, kad A. kalba, jog nemato. Gal A. ir Å¡aukė, bet per sienÄ negirdėjo, tik girdėjo balsus.

Po to, viskas nutilo ir neužilgo į jo buto duris kažkas pasibeldė. Atidaręs jas pamatė policijos pareigÅ«nus, kurie jo paklausė, ar kÄ nors girdėjo, ar buvo triukÅ¡mas. Atsakė, kad girdėjo nedidelį triukÅ¡mÄ , kad kaimynai tik ginčijosi dėl kažko. TÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs alkoholio, todėl pareigÅ«nai jo daugiau nieko neklausinėjo. Vėliau sužinojo, kad tarp A. ir V. o įvyko konfliktas, kurio metu A. dÅ«rė V.. A. neagresyvi, draugiÅ¡ka, ramaus bÅ«do, bet savotiÅ¡ka, tokia kaip sakoma ,,prie meno“ (1 t., b. l. 96–97). 2021 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R.

J. parodė, kad yra A. D. kaimynė. A. nelabai pažįsta, žino, A. gyvena bute, kuris priklauso jos mirusiai mamai. Su A. jokie santykiai ar reikalai nesieja, pažįstama iÅ¡ matymo, jos nėra draugės. 2021 m. sausio 28 d. bÅ«dama savo bute iÅ¡gėrė Å¡ampano, jai pasidarė liÅ«dna ir išėjusi iÅ¡ savo buto pamatė praviras koridoriaus duris. Pro tÄ koridorių galima patekti į du butus, kurių viename gyvena A.. Tada ji, laikydama rankoje Å¡ampano butelį, iÅ¡girdusi A. bute muzikÄ , sugalvojo įsipraÅ¡yti į svečius, nes nenorėjo bÅ«ti viena ir jai buvo liÅ«dna.

Pasibeldė, duris atidarė A. ir pasiÅ«lė užeiti. Užėjusi į vidų kambaryje ant grindų pamatė sėdintį vyriÅ¡kį, kuris buvo apsivilkęs A. chalatÄ . Jos kartu gurkÅ¡nojo alkoholinius gėrimus, ji gėrė Å¡ampanÄ , o A. su minėtu vyriÅ¡kiu gėrė alų. Tiek A., tiek tas vyriÅ¡kis buvo neblaivÅ«s. Tada jie pradėjo kalbėtis, tas vyriÅ¡kis jai prisistatė vardu V., pasakė, kad jis yra iÅ¡ Vilniaus ir pas A. gyvena jau apie pusantros savaitės. Tik užėjus ji suprato, kad tarp jų kažkas negerai, t. y.

A. vis kartojo V., kad jis nemyli jos. Visi sėdėjo ant žemės, nes kambaryje nėra nei lovos, nei kažkokių kitų baldų, kur būtų galima prisėsti. Maždaug apie 21.00 val., tikslesnio laiko negali nurodyti, tarp A. ir V. kilo žodinis konfliktas, tačiau nesuprato, dėl ko jie pradėjo ginčytis. Po to abu atsistojo, tiksliai negali pasakyti kaip, bet V. užkliudė A. nešiojamus akinius, kurie nukrito ir sudužo. Nematė, kad V. būtų mušęs ar kažkaip kitaip smurtavęs prieš A..

A. pradėjo rėkti, kad V. sudaužė jos akinius, dabar nieko nemato, negalės net į darbÄ nuvykti. A. buvo apimta isterijos, panikos, baimės. Ji rankomis trynė veidÄ Å¡aukdama, kad nieko nemato, verkė. Tada pamačiusi, kad čia prasidėjo konfliktas, pasiėmė savo atsineÅ¡tÄ Å¡ampano butelį ir susiruošė iÅ¡eiti namo, o tuo pat metu V. sukniubo prie jos kojų. A. buvo Å¡alia ir klykė toliau. Kai V. sukniubo ant grindų, jis nusirengė chalatÄ ir ranka liesdamas savo nugarÄ , jos (liudytojos) paprašė, kad atneÅ¡tų pleistro bei užklijuotų nugarÄ ir nieko nekviestų.

PasižiÅ«rėjo į V. nugarÄ ir pamatė vienÄ Å¾aizdÄ , iÅ¡ kurios silpnai bėgo kraujas. Jai pasidarė labai negera, pradėjo dusti, nes turi problemų su Å¡irdimi. Priėjo prie lango, jį atsidarė ir pradėjo verkti, sakydama ,,ar jÅ«s turit sÄ Å¾inės, iÅ¡kvieskit greitÄ jÄ â€œ. Suprato, kad A. sužalojo V. ir jam reikalinga medikų pagalba. Tada A., pasiėmusi telefonÄ , paskambino ir paprašė greitosios pagalbos. Kai A. baigė kalbėti telefonu, V. paprašė jos (liudytojos) paslėpti peilį.

IÅ¡ pradžių peilio nematė ir nesuprato, apie kÄ jis kalba. Po to ant palangės pamatė padėtÄ maÅ¾Ä peiliukÄ , kurį uždengė Å¡luoste, buvusia ant palangės ir nieko daugiau nedarė. Vėliau atvyko policija ir greitoji (1 t., b. l. 99–100). 2021 m. sausio 28 d.–2021 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu rastos ir paimtos moteriÅ¡kos sportinės kelnės su raudonos spalvos dėmėmis, ant veidrodžio centrinės dalies rastos raudonos spalvos dėmės nuoplova, peilis.

Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 24–34). 2021 m. sausio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad apžiūrai pateikti V. C. vilkėti drabužiai: juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis, bei mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 35–38). 2021 m. vasario 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota V.

C. vilkėtų drabužių: mėlynos ir juodos spalvos marÅ¡kinėlių bei įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtų moteriÅ¡kų sportinių kelnių apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 39–46). Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir davė iÅ¡samius parodymus apie įvykio aplinkybes. Ji parodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo jos bute jiems vakarojant, geriant alų – iÅ¡ pradžių jie apsižodžiavo, vėliau tarp jų buvo fizinis kontaktas, nuo nukentėjusiojo ranka suduoto smÅ«gio nukrito ir sulūžo jos akiniai. Ji be akinių nemato, todėl supanikavo, labai supyko, nuo palangės pagriebusi peilį dÅ«rė nukentėjusiajam į nugarÄ . Nukentėjusiajam pradėjus kraujuoti, pati kaltinamoji iÅ¡sigandusi iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Å ie kaltinamosios parodymai iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. R. bei R. J. parodymai apie konfliktÄ , kilusį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, liudytojos R. J. parodymai apie tai, kad sulūžus akiniams kaltinamoji buvo apimta isterijos, panikos, baimės, Å¡aukė, kad nieko nemato, verkė, kad nukentėjusysis sukniubo jos akyse, ranka liesdamas nugarÄ prašė atneÅ¡ti pleistro, o vėliau – paslėpti peilį.

Kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų teisingumÄ patvirtina ir objektyvÅ«s bylos duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G212/2021(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2021 m. sausio 29 d.) (1 t., b. l. 138–139), iÅ¡ kurios matyti, kad A. D. konstatuota odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje bei poodinė kraujosruva deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G212/2021(02) (tyrimas pradėtas 2021 m. vasario 2 d., baigtas 2021 m. vasario 3 d.) (1 t., b. l. 75–77), iÅ¡ kurios matyti, kad V.

C. konstatuota viena akla durtinė pjautinė žaizda nugaroje, viena kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda nugaros dešinėje su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu/daiktu paveikus nugaros sritį ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, o taip pat 2021 m. sausio 28 d. – 2021 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie įvykio vietoje rastas kraujo dėmes (1 t., b. l. 24–34) ir 2021 m. vasario 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti V.

C. vilkėtų drabužių bei įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtų moteriÅ¡kų sportinių kelnių apžiÅ«ros duomenys (1 t., b. l. 39–46). Aplinkybę, kad V. C. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , patvirtina jau minėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G212/2021(02) (tyrimas pradėtas 2021 m. vasario 2 d., baigtas 2021 m. vasario 3 d.) (1 t., b. l. 75–77), kurioje nurodyta, kad sužalojimas dėl kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos nugaros deÅ¡inėje su oro ir kraujo susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktÄ .

Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviÄ jÄ pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas V. C. padarytas panaudojant peilį, nukentėjusiajam peiliu durta ne mažiau dviejų kartų. Pagriebdama peilį ir durdama juo nukentėjusiajam į nugarÄ kaltinamoji neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumÄ bei tai, kad nukentėjusysis bus sužalotas ir norėjo taip veikti (buvo durta ne vienÄ kartÄ â€“ Å¡i aplinkybė patvirtina, kad dÅ«riai peiliu nebuvo atsitiktiniai, be to, pati kaltinamoji pripažino, kad tokiu bÅ«du reagavo į tai, jog nukentėjusysis sulaužė jos akinius).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajam peiliu buvo durta staiga – Å¡i aplinkybė aiÅ¡kiai patvirtina veikos pavojingumÄ , ji maksimaliai apsunkino nukentėjusiojo galimybę apsiginti nuo puolimo ir iÅ¡vengti dÅ«rių peiliu – atitinkamai, kaltinamajai veikiant tokiomis aplinkybėmis, pasekmių kilimas buvo praktiÅ¡kai neiÅ¡vengiamas. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai bÅ«tų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma iÅ¡vada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimÄ .

Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir sudaro logiÅ¡kai bei nuosekliai tarpusavyje susijusiÄ Ä¯rodymų visumÄ , kuri sudaro pagrindÄ pripažinti, jog byloje įrodyta, kad A. D. 2021 m. sausio 28 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, bute dėl tarpusavio nesutarimų tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu smogė V. C. į nugaros sritį, tokiu bÅ«du padarė vienÄ aklÄ durtinę pjautinę žaizdÄ nugaroje ir vienÄ kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ nugaros deÅ¡inėje su oro ir kraujo susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V.

C. sveikatÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamosios A. D. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl konstatuojama, jog A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamajai buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad ji veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau teismas nenustatė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nurodytos aplinkybės buvimÄ .

Nors iÅ¡ byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2021 m. sausio 28 d. 23.29 val. A. D. nustatytas 1,35 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 171), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu kaltinamoji buvo neblaivi, tačiau pati kaltinamoji nurodė, kad vartotas alkoholis neturėjo įtakos jos veiksmams, ji lygiai taip pat bÅ«tų pasielgusi ir bÅ«dama blaivi. Be to, liudytojos R. J. parodymai apie tai, kad sulūžus akiniams kaltinamoji buvo apimta isterijos, panikos, baimės, Å¡aukė, kad nieko nemato, verkė ir kad iÅ¡ karto po to nuketėjusysis sukniubo, rodo, kad bÅ«tent akinių sulaužymas, o ne alkoholis, iÅ¡provokavo kaltinamosios agresijÄ .

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintina aplinkybė, kad kaltinamoji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nurodytos aplinkybės paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo nekeičia A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teismas nenustatė kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki deÅ¡imties metų. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji A. D. padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai, yra smurtinio pobÅ«džio. Vertinant kaltinamosios A. D. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog ji neteista (1 t., b. l. 132–134), bausta administracine tvarka, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 126–131). VieÅ¡osios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 125), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruota (1 t., b. l. 122).

Kaltinamoji šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 113–114). Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad turi būti įvertintos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės kalinamosios A. D. atžvilgiu. Kitaip tariant, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas kaltinamajai A. D. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo iÅ¡vados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui bÅ«tina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , bendrininkavimo formÄ , bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rÅ«Å¡inis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje.

Be to, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ .

Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sÄ voka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Be to, teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji A. D. praeityje nebuvo teista, nors yra bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne už smurtinio pobÅ«džio administracinius nusižengimus – už triukÅ¡mavimÄ , garsų muzikos leidimÄ . Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji Å¡iuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, matyti jos pastangos įsitvirtinti darbo rinkoje, susirasti pastovų darbÄ .

Nustatytos aplinkybės teismui leidžia kaltinamosios A. D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ vertinti kaip atsitiktinę, spontaniÅ¡kÄ ir jai nebÅ«dingÄ . Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamosios smurtiniam elgesiu reikÅ¡mingos įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo veiksmai – jis taip pat sudavė kaltinamajai (iÅ¡ karto po įvykio jai nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje bei poodinė kraujosruva deÅ¡inės alkÅ«nės srityje (1 t., b. l. 138–139), sulaužė jos akinius, be kurių kaltinamoji dėl sunkaus regos sutrikimo nieko nemato.

Be to, kaltinamoji iÅ¡ karto po įvykio pati iÅ¡vietė greitÄ jÄ medicinos pagalba (1 t., b. l. 17), susitaikė su nukentėjusiuoju, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų bÅ«tų kilę kokių nors komplikacijų. Paminėtos aplinkybės patvirtina mažesnį kaltinamosios A. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , t. y. patvirtina, kad kaltinamosios A. D. padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už tipines tokio pobÅ«džio veikas. Ä®vertinus tiek nuteistosios asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek tai, kad ji prisipažįsta įvykdžiusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarymo, kas rodo, jog ji savo neteisėtus veiksmus vertina kritiÅ¡kai, taip pat atsižvelgus mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pripažintina, jog Å¡iuo atveju BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustatant minimalų straipsnio sankcijoje numatytÄ jos dydį, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Todėl esant aptartoms iÅ¡imtinėms aplinkybėms, A. D. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajai skirtina Å¡velnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. D. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytÄ maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę. Skiriant laisvės apribojimo bausmę kartu paprastai skiriama intensyvi priežiÅ«ra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis).

Tačiau skiriant laisvės apribojimo bausmę Å¡iuo konkrečiu atveju intensyvi priežiÅ«ra kaltinamajai neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, ji yra netikslinga, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (veika atsitiktinė, spontaniÅ¡ka), į tai, kad kaltinamoji Å¡iuo metu yra nedirbanti ir didžiÄ jÄ laiko dalį praleidžia namuose, kur ir buvo padaryta nusikalstama veika. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiÅ«ros kaltinamajai skirtinas įpareigojimas neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas pradėti dirbti arba bÅ«ti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimas neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Be to, kartu su nustatytinais įpareigojimais kaltinamajai uždraustina vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. Teismas sprendžia, kad draudimas kaltinamajai bendrauti su nukentėjusiuoju nenustatytinas, kadangi, liudytoju apklaustas kaltinamosios kaimynas A. R. patvirtino, jog anksčiau jokių konfliktų ar barnių tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo jis nėra girdėjęs, o pačiÄ A. D. jis apibÅ«dino kaip neagresyviÄ , draugiÅ¡kÄ , ramaus bÅ«do. Kaltinamosios kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, be to, byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamosios A. D. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. sausio 28 d. 22.40 val. iki 2021 m. sausio 29 d. 12.45 val. (1 t., b. l. 166–167; 172–174), t. y. viena para, jÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis). Dėl civilinio ieÅ¡kinio BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamosios 702,65 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 88–89). Nurodytos išlaidos patirtos suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam V. C.. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog V. C. buvo sužalotas neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais A.

D. veiksmais, todėl už žalÄ , padarytÄ jį gydant, atsakingas kaltas asmuo, t. y. A. D.. IeÅ¡kinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamosios A. D. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisiama 702,65 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko visiÅ¡kai, nurodė, kad sutinka atlyginti nukentėjusiojo gydymui skirtÄ sumÄ , tačiau prašė leisti jÄ sumokėti dalimis, kadangi neturi finansinių galimybių sumokėti visos sumos iÅ¡ karto.

Pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja tenkinus civilinį ieÅ¡kinį priteistos mokėtinos sumos atidėjimo ar iÅ¡dėstymo tvarkos. Tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teismas atsižvelgdamas į sudėtingÄ kaltinamosios finansinę padėtį, į tai, kad ji patiria sunkumų įsitvirtindama darbo rinkoje, nors deda realias pastangas susirasti darbÄ , ir vadovaudamasis minėta CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostata, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti kaltinamajai 6 mėnesių terminÄ sumokėti priteistos turtinės žalos atlyginimui. Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. vasario 5 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-843 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajai A. D. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 86,94 Eur iÅ¡laidų (2 t., b. l. 9–10). Å ias iÅ¡laidas praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji gyvena viena, neseniai buvo atleista iÅ¡ darbo ir Å¡iuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, o tuo pačiu ir į kaltinamosios elgesį viso proceso metu (padėjo nustatyti visas įvykio aplinkybes, pripažino savo kaltę), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 86,94 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iÅ¡ kaltinamosios valstybei nepriteistinos (BPK 103-106 str.).

Kiti klausimai Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2021 m. sausio 28 d.–2021 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtos moteriÅ¡kos sportinės kelnės, vatos tamponas su biologinių pėdsakų nuoplova (įpakuota į vokÄ ), peilis; 2021 m. sausio 28 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti nukentėjusiojo V. C. vilkėti drabužiai – juodos spalvos trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėliai, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis, bei mėlynos spalvos, trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėliai, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis; 2021 m. sausio 29 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtos A.

D. biologinės kilmės nuoplovos nuo deÅ¡inės ir kairės plaÅ¡takos ir pirÅ¡tų panagių turinys nuo deÅ¡inės ir kairės rankos, supakuoti į du vokus; saugomi Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (1 t., b. l. 106–107) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 175–176, 177–178) pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti kaltinamajai A. D. sumažintÄ 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant kaltinamÄ jÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat įpareigojant kaltinamÄ jÄ bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba bÅ«ti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant kaltinamajai vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajai A. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. sausio 28 d. 22.40 val. iki 2021 m. sausio 29 d. 12.45 val., t. y. vienÄ parÄ , jÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios A.

D. Kauno teritorinei ligonių kasai 702,65 Eur (septynis Å¡imtus du eurus 65 ct) nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sÄ skaitÄ LT 217300010002484333. Nustatyti kaltinamajai A. D. 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ priteistos turtinės žalos atlyginimui, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nepriteisti iÅ¡ A. D. valstybės naudai 86,94 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 94 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo.

Daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2021 m. sausio 28 d.–2021 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtas moteriÅ¡kas sportines kelnes, vatos tamponÄ su biologinių pėdsakų nuoplova (įpakuota į vokÄ ), peilį; 2021 m. sausio 28 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus nukentėjusiojo V. C. vilkėtus drabužius – juodos spalvos trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis, bei mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius, su pažeidimais ir raudonos spalvos dėmėmis; 2021 m. sausio 29 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas A.

D. biologinės kilmės nuoplovas nuo deÅ¡inės ir kairės plaÅ¡takos ir pirÅ¡tų panagių turinį nuo deÅ¡inės ir kairės rankos, supakuotus į du vokus; saugomus Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaltinamajai paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ pradėjus bausmės vykdymÄ panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėja Vaiva Nevardauskienė