00a509a3-8df3-4de2-913c-8cdc1440aecb · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-1053/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09940-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4; 1.2.4.6; 2.4.6.4.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei, nuteistajai L.

L. ir jos gynėjui advokatui ArÅ«nui Aleknai, nukentėjusiajai G. V. ir jos atstovui advokatui Jevgenij Bogdanov, vertėjai Ingridai Petrulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Ryčio Ivanausko ir nuteistosios L. L. gynėjo advokato ArÅ«no Aleknos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, Å¡iuo laikotarpiu nuteistajai uždrausta bendrauti su G.

V. ir ji įpareigota atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Nukentėjusiosios G. V. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ L. L. priteistas 1000 (vienas tÅ«kstantis) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. L. L. 2018 m. vasario 14 d., apie 21.00 val., Vilniaus miesto nakvynės namuose, adresu Vilkpėdės g. 12, Vilnius, 130 kambaryje, G. V. sudavė smÅ«gį į nugaros sritį, ko pasėkoje sukėlė jai fizinį skausmÄ , bei dėl nugaros krÅ«tinės/juosmens sričių iÅ¡ deÅ¡inės poodinės kraujosruvos nežymiai sutrikdė G.

V. sveikatÄ . Å iais savo veiksmais L. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Rytis Ivanauskas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendį dalyje dėl L. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeisti – pripažinti L. L. kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. 2.1.

Prokuroro skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, patvirtinančius L. L. kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, kas lėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Skundžiamame nuosprendyje buvo netinkamai pritaikyta BK specialiosios dalies norma ir, esant pagrindui kvalifikuoti L. L. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jos veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 2.2. Prokuroro skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, jog L.

L. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nesilaikė reikalavimo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino surinktus įrodymus, patvirtinančius L. L. kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. SprendimÄ kvalifikuoti nuteistosios veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teismas motyvavo sureikÅ¡mindamas tik kai kuriuos įrodymus, nepagrįstai teikdamas jiems pirmenybę prieÅ¡ kitus, vertindamas juos atskirai nuo kitų bylos įrodymų, t. y. savo iÅ¡vadas grindė ne įrodymu visumos vertinimu, kaip to reikalauja BPK normos. 2.3.

Teismas, vertindamas, ar L. L. smūgis galėjo būti nukentėjusiosios stuburo slankstelio lūžio, o tuo pačiu ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi, nepagrįstai sureikšmino teismo eksperto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimus ir savo išvadas iš esmės grindė būtent jomis. Tačiau šiame kontekste be minėto specialisto paaiškinimų reikšmingi ir kiti bylos duomenys, kurie turėtų būti vertinami visumoje. 2.4. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį, kad priežastinį ryšį tarp suduoto smūgio ir nukentėjusiosios stuburo slankstelio lūžio, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 5 d. specialisto išvados Nr. G767/2018 (01) ir 2018 m. birželio 19 d. specialisto paaiškinimų protokolo duomenys.

Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis posėdžio metu neteikė savo iÅ¡vados, jis rėmėsi pateikta gydytojo radiologo konsultacija ikiteisminiame tyrime gautoje specialisto iÅ¡vadoje ir pagal radiologo nurodymÄ jis pacitavo žodžius „kaulo lūžių požymio nematau“. Tačiau toje pačioje radiologo konsultacijoje nurodyta, kad kompiuterinės nuotraukos yra labai prastos kokybės, vertinimas apsunkintas, todėl tikslinga remtis turimu apraÅ¡ymu medicinos dokumentuose, kÄ ir padarė specialistas Olegas Detiukevič, pateikdamas 2018 m. kovo 5 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G767/2018 (01).

Papildomai apklaustas specialistas O. Detiukevič po specialisto išvados pateikimo viename iš punktų neatmetė galimybės, kad 6 slankstelio kompresinis kaulų lūžis gali būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Teismas šių duomenų tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai sureikšmino būtent teismo eksperto J. M. Paliulio paaiškinimus, duotus teisminio posėdžio metu. 2.5. Prokuroras skunde pažymi, kad nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad patirtas skausmas buvo labai stiprus, smūgis buvo labai stiprus, jai aptemo akyse, ji vos spėjo sučiupti už medinių lovos laiptelių.

Smūgio metu nukentėjusioji garsiai surėkė, pradėjo verkti iš skausmo. Nukentėjusioji įtarinėjo, kad gali būti lūžęs stuburo slankstelis, nes skausmas buvo nežmoniškas, akyse buvo tamsu. Prieš tai tokių stiprių aštrių skausmų niekada nejautė. Posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, nurodydama, kad serga osteoporoze, jausdavo nugaros skausmus, tačiau tokio didelio skausmo nejautė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kitų įvykio liudytojų parodymai.

Liudytoja N. S. patirtino, kad 2018 m. vasario 14 d. vakare iÅ¡girdo G. V. riksmÄ 130 kambaryje. Liudytoja paklausė, kas atsitiko, ji atsakė, kad buvo triukÅ¡mas ir jos kaimynė vardu L. jai sudavė koja į virÅ¡utinę stuburo dalį. Liudytoja apklausta R. M. parodė, kad 2018 m. vasario 14 d. vakare iÅ¡girdo G. V. balsÄ iÅ¡ kambario „padėkit, padėkit“. G. baisiai rėkė. Ji, įbėgusi į G. kambarį, pamatė nuo skausmo susilenkusiÄ ir už nugaros susiėmusiÄ G., ji negalėjo paeiti.

Liudytoja J. B. taip pat patvirtino, kad 2018 m. vasario 14 d. vakare iÅ¡girdo G. riksmÄ , nubėgusi į 130 kambarį pamatė G. apsiverkusiÄ , Å¡i sakė, kad jai labai skauda nugarÄ , į kuriÄ koja spyrė L. G. visa drebėjo ir verkė. Remiantis Å¡iais parodymais yra pagrindas iÅ¡vadai, kad L. L. smÅ«gis bei nukentėjusiosios patirtas skausmas buvo labai stiprus ir sukėlė sunkesnius padarinius nei tik poodinė kraujosruva, t. y. nukentėjusiosios stuburo slankstelio lūžį. Prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad L.

L. smÅ«gis buvo nukentėjusiosios stuburo slankstelio lūžio, o tuo pačiu ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. 2.6. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad L. L. neabejotinai žinojo apie nukentėjusiosios sveikatos problemas, susijusias su stuburu. G. V. bei kiti nakvynės namų gyventojai nurodė, kad nukentėjusioji dažnai pasakojo apie savo sveikatos problemas, neÅ¡iojo korsetÄ , vartojo vaistus. Kad nukentėjusioji pasakojo apie savo ligas ir vartojo vaistus, patvirtino ir pati L. L. Prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad L.

L., žinodama apie G. V. ligÄ (osteoporozę) ir suduodama jai smÅ«gį, suprato, kad tokia veika sudaro pavojų įstatymo saugomoms vertybėms, konkrečiu atveju sveikatai, ir tokia jos veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius, tačiau padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia, nes jų sÄ monėje nedetalizavo, jÄ tenkino bet kokie padariniai. Todėl darytina iÅ¡vada, kad L. L. veika atitinka visus bÅ«tinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

3. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. L. gynėjas advokatas ArÅ«nas Alekna praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir L. L. iÅ¡teisinti, nukentėjusiosios G. V. civilinį ieÅ¡kinį atmesti, L. L. naudai iÅ¡ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (į. k. 188604955), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (į. k. 288603320) bei nukentėjusiosios G. V. priteisti L. L. patirtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. 3.1.

Gynėjas skunde teigia, kad teismas pripažino L. L. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino „spyrio“ aplinkybę pakeisdamas jÄ â€žsmÅ«giu“. Tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodo, koks tai buvo smÅ«gis (ranka, alkÅ«ne ar kuo kitu), jei ranka, tai kuria bÅ«tent, tokiu bÅ«du buvo neatskleistas inkriminuotos veikos padarymo mechanizmas, nebuvo iki galo atskleisti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Teismas iÅ¡ esmės remiasi nukentėjusiosios ir liudytojų teisiÅ¡kai abejotinais parodymais.

Tokia teismo pozicija, kuomet nėra pakankamo aiÅ¡kumo dėl inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžia kaltinamojo teisę tiksliai žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir atitinkamai gintis nuo konkretaus, bet ne nuo abstraktaus kaltinimo. 3.2. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji viso proceso metu davė parodymus, kad ji patyrė smÅ«gį bÅ«tent koja, nors teigia paties smÅ«gio nemačiusi. Netgi ir apklausiant teismo posėdžio metu, nukentėjusiosios atsakymas buvo pakankamai aiÅ¡kus – su ranka smÅ«giuoti nebuvo galimybės. Nukentėjusioji negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl patyrusi didžiulį nežmoniÅ¡kÄ skausmÄ , nekvietė nei greitosios pagalbos, nei policijos, ji netgi nesikreipė į nakvynės namų apsaugos darbuotojus.

Tačiau vėliau iÅ¡sityrusi medicinos įstaigoje, vis tik nusprendžia kreiptis į policijÄ dėl sulaužyto stuburo ir tolesnio proceso eigoje teikia civilinį ieÅ¡kinį, reikalaudama pakankamai didelės turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl reikalauja atlyginti už pirktus vaistus, kurie yra nesusiję su stuburo traumomis, kas rodo jos suinteresuotumÄ , kad L. L. bÅ«tų apkaltinta kuo sunkesne nusikalstama veika, atitinkamai atsirandant galimybei nukentėjusiajai reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl kiek įmanoma didesnės žalos priteisimo.

Apklausiama teismo posėdžio metu, nukentėjusioji nurodė, kad L. L. įvykio dienÄ buvo blaivi, tačiau kitos liudytojos J. B. ir R. M. nurodė, kad L. L. buvo visiÅ¡kai girta. Toks neatitikimas nepaneigia tikimybės, jog ir kiti reikÅ¡mingi Å¡ių asmenų parodymai gali bÅ«ti netikslÅ«s. 3.3. Gynėjo skunde teigiama, kad neatmestina bei nepaneigta prielaida, kad nukentėjusioji savo asmeniniais interesais bando pasinaudoti susidariusia situacija, kuomet įvykio metu ji buvo su viena L. L. (liudytoja O. V. neigia mačiusi bent kokį L.

L. kontaktÄ su nukentėjusiÄ ja, be to, pažymėtina, jog O. V. nebuvo apklausta nagrinėjant bylÄ teisme), taip pat nėra atmestina prielaida, kad nukentėjusioji galėjo anksčiau ar vėliau nugarÄ susižaloti pati, ar buvo kieno nors kito sužalota. Tuo pačiu nepaneigta prielaida, kad pati O. V., įvykio metu gulėdama tos pačios lovos su L. L. antrame aukÅ¡te, galėjo suduoti smÅ«gį į nukentėjusiosios nugarÄ ar mesti į jÄ kokį nors bukÄ , kietÄ daiktÄ . 3.4. Gynėjo skunde nurodoma, kad kelia abejonių nukentėjusiosios parodymai, esÄ smÅ«gio į nugarÄ metu ji buvo nusisukusi nugara nuo L.

L. (tuo pačiu ir O. V.) lovos, ir pajutusi smÅ«gį neatsisuko, tai padarė vėliau, tačiau atsisukusi pamatė abi minėtas moteris gulinčias savo lovose. Manytina, kad bent kuris asmuo, pajutęs smÅ«gį į nugarÄ , instinktyviai turėtų atsigręžti, nebent bÅ«tų praradęs sÄ monę ir pan., vis tik tokių duomenų apie nukentėjusiosios bÅ«klę (be jos pačios parodymų, esÄ ji patyrusi didelį skausmÄ ) byloje nėra, be to byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose matomas ganėtinai aktyvus nukentėjusiosios judėjimas nakvynės namų patalpose po įvykio.

Tokie prieÅ¡taravimai bei neatitikimai leidžia abejoti nukentėjusiosios ir iÅ¡ esmės jos naudai liudijusių liudytojų parodymų patikimumu. Teismas neatsižvelgė į paminėtus prieÅ¡taravimus, abejones bei neatitikimus, todėl nepagrįstai jais rėmėsi nuosprendyje, darydamas iÅ¡vadÄ , jog tokie duomenys pakankami konstatuoti, kad L. L. iÅ¡ tiesų sudavė smÅ«gį G. V. 3.5. Gynėjo skunde pažymima, kad liudytojos O. V., N. S., R. M. neigė įvykio metu mačiusios bent kokį L. L. fizinį kontaktÄ su nukentėjusiÄ ja.

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad tiesiogiai matė, kaip L. L. bÅ«tų sudavusi smÅ«gį nukentėjusiajai, tačiau apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad ji matė kaip L. L. sėdėdama savo lovoje spyrė į nugarÄ nukentėjusiajai, o nukentėjusioji buvo prie savo lovos. Nors teismas dėl Å¡ių J. B. parodymų nuosprendyje pasisakė, tačiau iÅ¡ esmės nepaneigė gynybos argumentų dėl akivaizdžiai melagingų liudytojos parodymų, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi ir jos parodymais, įvardindamas, jog jie sudaro logiÅ¡kÄ visumÄ , leidžiančiÄ pagrįsti kaltinimus L. L. 3.6.

Gynėjas skunde pažymi, kad nėra nei vieno liudytojo parodymų (iÅ¡skyrus J. B.), patvirtinančių, jog jie bÅ«tų tiesiogiai matę bent kokį L. L. fizinį kontaktÄ su nukentėjusiÄ jÄ . Svarbu ir tai, kad liudytojoms duodant parodymus teisme, nukentėjusioji ne kartÄ Å¡iuos parodymus garsiai komentavo, iÅ¡ ko liudytojos galėjo suprasti, kÄ jos sako ne taip, kaip to norėtų nukentėjusioji. Å ios aplinkybės leidžia daryti prielaidÄ apie nukentėjusiosios ir liudytojų suinteresuotumÄ bÅ«tent nukentėjusiosios interesais. 3.7.

Gynėjas skunde teigia, kad L. L. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai, neigė įvykio metu turėjusi bet kokių kontaktų su nukentėjusiÄ ja. Su tuo sutinka ir pirmosios instancijos teismas. Gynėjas nesutinka su nuosprendžio iÅ¡vada, jog kai kurie L. L. parodymai yra nelogiÅ¡ki ir nenuoseklÅ«s. L. L. yra pagarbaus amžiaus, duodant parodymus teisme jai buvo leidžiama tai daryti sėdint. Todėl tam tikri neesminiai L. L. parodymai neturėtų bÅ«tų vertinami kaip pakankamas pagrindas jos apkaltinimui.

Praėjus nemažam laiko tarpui ir duodant parodymus teisme (t. y. aplinkybės, į kuriÄ pusę buvo atsisukusi nukentėjusioji, kada buvo riksmas ir pan.), L. L. dėl logiÅ¡kai pateisinamų priežasčių galėjo pasisakyti nevisiÅ¡kai vienodai, tačiau dėl esminių aplinkybių L. L. parodymai yra pakankamai nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. Byloje buvo pateikti L. L. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, VÅ¡Ä® Antakalnio Poliklinikos 2017 m. spalio 16 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e užfiksuota:

„d.žastas deformuotas, minkÅ¡tieji audiniai sutorėję. Lokaliai skausminga operacinių randų srityje. Labai skausminga alkÅ«nės, peties srityje judesių metu. D. rankos, alkÅ«nės, peties judesiai apriboti ir skausmingi. Nėra jėgos d. rankoje... DeÅ¡inio žastikaulio su peties bei alkÅ«nės sÄ nariais 2 kr.r-mos - kaulų struktÅ«ra iÅ¡retėjusi, gyjantis žastikaulio dist.d. fragmentinis lūžimas po reosteosintezės“. Iki įvykio L. L. buvo diagnozuoti rimti sveikatos sutrikimai, susiję su jos rankų funkcijomis, rankų jėga.

Gynėjas skunde kelia klausimÄ , ar bÅ«dama tokios bÅ«senos L. L. turėjo galimybę suduoti tokį smÅ«gį, nuo kurio nukentėjusioji patirtų bet kokį sužalojimÄ . Pirmosios instancijos teismas tokios galimybės nesvarstė, be to nebuvo nustatytas nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas. 3.8. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad apklausiamas teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis ne tik paneigė nukentėjusiosios stuburo 6-o slankstelio lūžio faktÄ , bet tuo pačiu pasisakė ir dėl kraujosruvos, nurodydamas, kad jos dydis ir lokacija esančiuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, nors tuo pačiu pažymėjo, jog 6-as slankstelis yra gana aukÅ¡tai, o sužalojimas hematomos - žemiau ir ne stuburo projekcijoje.

Todėl nėra aiÅ¡ku, kur konkrečiai buvo fiksuota nukentėjusiosios kraujosruva (hematoma). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme Å¡ie duomenys nebuvo nei tikslinami, nei papildomai tiriami. Todėl Å¡ie bei anksčiau paminėti neaiÅ¡kumai turėtų bÅ«tų vertinami nuteistosios naudai, remiantis in dubio pro reo principu.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, o gynėjo skundÄ atmesti. Gynėjas advokatas A. Alekna prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, o jo skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmetami.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu L. L. pagrįstai pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl įpareigojimo atlyginti turtinę žalÄ paskyrimo. Dėl nuteistosios L. L. gynėjo apeliacinio skundo 6. Nuteistosios L. L. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir L.

L. iÅ¡teisinti. Skunde nurodoma, kad L. L. viso proceso metu nuosekliai neigė smurtavusi prieÅ¡ G. V. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ Å¡iuo aspektu, ir pagrįstai konstatavo, kad L. L. sudavė smÅ«gį G. V. į nugarÄ . Tai patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, kad ji dėjosi daiktus stovėdama, veidu atsisukusi į savo dviaukÅ¡tę lovÄ , kurios antrame aukÅ¡te gulėjo O. V., kai pajuto stiprų smÅ«gį į nugarÄ ir skausmÄ .

Atsigavusi atsisuko ir kitoje kambario pusėje savo lovoje gulėjo L. L. Šiuos parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad G. V. padaryti kūno sužalojimai, tarp jų nugaros krūtininės/ juosmens sričių iš dešinės poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, iki kreipiantis medicinos pagalbos.

7. G. V. parodymus taip pat patvirtina liudytojos N. S., R. M., J. B., kurios parodė, kad iÅ¡girdusios G. V. riksmÄ , atbėgo į kambarį, nukentėjusioji buvo apsiverkusi, pasakė, kad jai sudavė L. L. Sutiktina su gynėjo argumentu, kad Å¡ios liudytojos pačio smÅ«gio sudavimo nematė, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jų parodymais apie smÅ«gio sudavimÄ negalima remtis kaip netiesioginiais įrodymais. Be to, N. S. parodė, kad matė G. V. sužalojimus (nugara buvo siaubinga, raudona). Liudytojos patvirtino, kad nukentėjusioji jautė stiprų skausmÄ (girdėjo jos riksmÄ , G.

V. buvo su aÅ¡aromis, R. M. parodė, kad G. V. buvo susilenkusi nuo skausmo, susiėmusi už nugaros). ReikÅ¡mingi ir Å¡ių liudytojų parodymai apie nuteistosios elgesį iÅ¡kart po įvykio: R. M. parodė, kad L. L. juokėsi, sakė jos negÄ sdinti, buvo agresyvi, J. B. parodė, kad L. L. sakė, kad užmuÅ¡, juokėsi. Akivaizdu, kad taip nesielgtų neteisingai apkaltintas žmogus. Be to, J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. L. neneigė fizinio kontakto (ji sakiusi, kad G. V. nemušė, tik pastÅ«mė su koja).

8. Gynėjas skunde teigia, kad Å¡ių liudytojų parodymai nėra nuoseklÅ«s, nes jos skirtingai parodė apie L. L. blaivumÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai nėra esminis nesutapimas, paneigiantis kitus Å¡ių liudytojų parodymus, nes asmens blaivumÄ ar neblaivumÄ asmenys gali vertinti subjektyviai. Sutiktina, kad J. B. parodymai yra prieÅ¡taringi vienu pakankamai reikÅ¡mingu aspektu (teisme ji teigė mačiusi, kaip L. L. spyrė G. V., o ikiteisminio tyrimo metu nenurodė mačiusi smÅ«gį), tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad Å¡i liudytoja garbaus amžiaus, o teisme parodymus davė praėjus beveik 2 metams po įvykių, taigi detalių galėjo ir neprisiminti.

Pažymėtina, kad lygiai tais pačiais argumentais gynėjas teisina pačios L. L. parodymų nenuoseklumÄ . J. B. parodymai atitiko kitų liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, jie neturėjo iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės.

9. Gynėjas skunde kelia prielaidÄ , kad G. V. galėjo sužaloti O. V. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, smÅ«gio metu O. V. gulėjo antrajame jos ir G. V. lovos aukÅ¡te, o G. V. stovėjo veidu į Å¡iÄ lovÄ . Jei smÅ«gį bÅ«tų sudavusi O. V., ji turėjo pasilenkti, persisverti per lovos kraÅ¡tÄ , o tai G. V. neabejotinai bÅ«tų mačiusi. L. L. lova, kurioje tuo metu buvo nuteistoji, stovėjo prieÅ¡ingoje pusėje, nukentėjusioji buvo nusisukusi į jÄ nugara. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų ir specialisto iÅ¡vados matyti, kad smÅ«gis buvo suduotas į nugarÄ (nustatyta kraujosruva nugaroje). Akivaizdu, kad vienintelis tokį smÅ«gį galėjęs suduoti žmogus buvo L. L.

10. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde keliamomis abejonėmis dėl to, kad nukentėjusioji iÅ¡kart po smÅ«gio neatsisuko į L. L., po to nesikreipė į policijÄ ar medikus, todėl esÄ nori pasipelnyti iÅ¡ nuteistosios. Å ios aplinkybės jokiu bÅ«du neÅ¡alina L. L. atsakomybės ir yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamos. IÅ¡ G. V. ir liudytojų parodymų matyti, kad G. V. patyrė itin stiprų skausmÄ , smÅ«gis jai buvo netikėtas, taigi natÅ«ralu, kad atsigauti po tokio smÅ«gio reikia nedidelės pauzės. Smurtas ir skausmas neabejotinai nukentėjusiajai sukėlė didelį stresÄ . Buvo vakaras, kaip tik kitÄ dienÄ buvo suplanuotas vizitas pas gydytojÄ , ji turėjo vaistų nuo skausmo, kuriuos nuolat vartoja, todėl logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kodėl G. V. iÅ¡kart nesikreipė pas gydytojus. Ä® policijÄ kreiptis G. V. iÅ¡ karto ir neturėjo galimybės, nes kurį laikÄ po įvykio gulėjo ligoninėje.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, tikslindamas aplinkybę „spyrė į nugaros sritį“ ir nurodydamas „sudavė smÅ«gį į nugaros sritį“, neatskleidė nusikalstamos veikos mechanizmo ir taip apribojo nuteistosios teisę į gynybÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikÅ¡ti muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas. Taigi atsakomybę pagal BK 140 straipsnį užtraukia tiek smÅ«gis ranka, tiek smÅ«gis koja, jei jis sukėlė įstatymo nurodytus padarinius.

Pirmosios instancijos teismo pasirinktas žodis „smÅ«gis“ apima ir spyrį koja. Jau aptarta, kad G. V. įvykio metu buvo suduotas smÅ«gis, jį sudavė neabejotinai L. L. Nuteistoji viso proceso metu apskritai neigė sudavusi bet kokį smÅ«gį, neigė bet kokį fizinį kontaktÄ . Taigi kaltinimo patikslinimas, kad nuteistoji ne spyrė, o sudavė smÅ«gį, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip neapribojo jos teisės į gynybÄ .

12. Gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja L. L. sveikatos bÅ«klę, kelia abejonę, ar ji galėjo suduoti tokį stiprų smÅ«gį, kaip nurodoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ tiesų iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad L. L. nustatyta deÅ¡inio žastikaulio osteoporozė, iÅ¡likusi lūžio linija ir kt., tačiau tai nepaneigia, kad smÅ«gio ji negalėjo suduoti kita, kairiÄ ja ranka, arba koja.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent nuteistoji sudavė smÅ«gį G. V. į nugarÄ pirmiau aptartomis aplinkybėmis. Dėl prokuroro apeliacinio skundo 14. Prokuroro apeliaciniu skundu ginčijamas L. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Prokuroro teigimu, L. L. veiksmuose yra BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis, nes ji savo veiksmais nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ - krÅ«tininio 6-o slankstelio kÅ«no lūžį.

15. Prokuroro teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino teisiamajame posėdyje apklausto specialisto paaiškinimus, nesirėmė kitais bylos duomenimis. Prokuroras mano, kad priežastinį ryšį tarp stuburo slankstelio lūžio ir L. L. smūgio G. V. patvirtina specialisto išvada. 16. 2018 m. kovo 5 d. specialisto išvadoje Nr. Nr. G767/2018 (01) nustatyta, kad G. V. padaryti šie kūno sužalojimai:

1) nugaros krūtininės/ juosmens sričių iš dešinės poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, iki kreipiantis medicinos pagalbos (2018 m. vasario 15 d.). Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu;

2) Daugybiniai stuburo slankstelių kÅ«nų (krÅ«tininių 8, 9, 10, 11, 12-o, juosmeninių 2, 3, 4, 5-o) kompresiniai lūžiai, tame tarpe ir naujai nustatytas krÅ«tininio 6-o slankstelio kÅ«no lūžis, įvykę dėl stuburo apkrovos. Atsižvelgiant į medicinos dokumentuose esančius duomenis ir gydytojo radiologo konsultacijos iÅ¡vadÄ , nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvairiuose laikotarpiuose iki kreipiantis medicinos pagalbos 2018 m. vasario 15 d. Esant duomenims apie tiriamosios sergamÄ lėtinę kaulų tankio iÅ¡retėjimo ligÄ (osteoporozė), pasisakyti, kada tiksliau įvyko naujai nustatyto krÅ«tininio 6-o slankstelio kÅ«no kompresinis lūžis nėra galimybių, kadangi jis galėjo įvykti laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2018 m. vasario 19 d. ir nebÅ«tinai yra susijęs su užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis.

Kompresiniai stuburo slankstelio lūžiai, sergant lėtine kaulų tankio išretėjimo liga, gali įvykti ir savaime, be išorinių jėgų poveikio, pavyzdžiui, lenkiantis, tiesiantis, sėdantis, sukantis ir pan. Stuburo slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Turimais duomenimis šiame punkte nustatytas 6-o slankstelių kūno kompresinis lūžis galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 84-85).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau cituojamoje specialisto iÅ¡vadoje nėra neginčijamai nustatyta, kad krÅ«tininio 6-o slankstelio kÅ«no lūžis padarytas bÅ«tent L. L. veiksmais 2018 m. vasario 14 d. PrieÅ¡ingai, specialistas teigia, kad Å¡is lūžis galėjo įvykti bet kada laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2018 m. vasario 19 d. ir nebÅ«tinai yra susijęs su užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Tas pats specialistas O. Detiukevič specialisto paaiÅ¡kinimų protokole (t. 1, b. l. 87-88) dar kartÄ pakartoja, kad „dėl lūžio makromorfologinio vaizdo bei žinant, kad G.

V. sirgo lėtine kaulų iÅ¡retėjimo liga, pasisakyti apie tikslesnę lūžio datÄ nėra galimybės, <...> turimais duomenimis, tiksliai pasisakyti, kad nurodyto slankstelio lūžis galėjo bÅ«ti padarytas bÅ«tent nurodyto įvykio metu, nėra galimybės“. Ekspertas J. M. Paliulis, apklausiamas teisme parodė, kad jis apskritai nesutinka su specialisto iÅ¡vadoje esančiu vertinimu, kad nustatytas stuburo slankstelio lūžis, nes gydytoja radiologė apraÅ¡ydama radiologinį tyrimÄ nurodė, kad trauminių pakitimų, t. y. lūžių nerado.

Jis kritiÅ¡kai vertino kolegos sprendimÄ vadovautis radiologo padarytu apraÅ¡ymu, kur minimas stuburo lūžis, o ne teismo eksperte radiologe, kuri lūžio nematė. Nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ tiesų pirmenybę teikė Å¡iems J. M. Paliulio paaiÅ¡kinimams ir specialisto iÅ¡vadÄ dėl lūžio buvimo vertino kaip prielaidÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra svarbu, kurio specialisto paaiÅ¡kinimais vadovaujamasi, ir apskritai, ar buvo nustatytas stuburo lūžis, nes abu specialistai padarė iÅ¡vadÄ , kad net jei bÅ«tų nustatytas stuburo lūžis, negalima konstatuoti, kad lūžis padarytas bÅ«tent įvykio metu ir bÅ«tent dėl L.

L. smūgio. Taigi priešingai, nei teigia prokuroras apeliaciniame skunde, teismo ekspertai nenustatė priežastinio ryšio tarp L. L. nusikalstamų veiksmų ir nesunkaus G. V. sveikatos sutrikdymo.

18. Taip pat reikšmingi ir kiti ekspertų teiginiai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad G. V. serga lėtine kaulų tankio išretėjimo liga. Jai jau anksčiau nustatyti daugybiniai stuburo lūžiai. Specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad nustatytas kompresinis stuburo slankstelio lūžis, o tokie „lūžiai, sergant lėtine kaulų tankio išretėjimo liga, gali įvykti ir savaime, be išorinių jėgų poveikio, pavyzdžiui, lenkiantis, tiesiantis, sėdantis, sukantis ir pan.“ Ekspertas J.

M. Paliulis parodė, kad „slankstelis yra sudėtinga struktÅ«ra, turinti kÅ«nÄ , ataugas bei jas jungiantį lankÄ . Paprastai kÅ«nas lūžta, kai yra tempimas arba spaudimas, o nuo tiesiogiai žalojančių daiktų turėtų lūžti ataugos“. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nustatytas ne ataugos lūžis, o bÅ«tent kÅ«no lūžis, kuris, anot eksperto, labiau bÅ«dingas ne smÅ«gio sudavimui. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad stuburo lūžis G. V. galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis.

19. Be to, byloje nekilo ginčo dėl to, kad buvo suduotas tik vienas smūgis, o nustatyti du sužalojimai - krūtininio 6-o slankstelio kūno lūžis ir nugaros krūtininės/ juosmens sričių iš dešinės poodinė kraujosruva. Nors specialisto paaiškinimų protokole neatmetama galimybė, kad vienu trauminiu poveikiu buvo padaryti abu sužalojimai, tačiau tai tik prielaida. Ekspertas J. M. Paliulis parodė, kad vienu smūgiu padaryti abu sužalojimus neįmanoma, nes krūtinės juosmens srities dešinė, kur nustatyta hematoma, yra žemai, o 6 stuburo slankstelis yra gana aukštai, be to, hematoma yra ne stuburo projekcijoje, o šone.

20. Prokuroras skunde akcentuoja, kad nukentėjusiosios patirtas skausmas buvo itin stiprus, toks, kokio anksčiau ji nėra pajutusi. Teisėjų kolegija neabejoja Å¡iais nukentėjusiosios žodžiais, tačiau pažymi, kad fizinis skausmas yra subjektyvus ir pats savaime nepatvirtina, kad padarytas vienokio ar kitokio sunkumo sužalojimas. Specialisto paaiÅ¡kinimų protokole taip pat pažymėta, kad „fizinis skausmas yra kiekvieno žmogaus subjektyvi sÄ voka, todėl tik žmogus, kuriam skauda gali pasakyti, kad jam skauda.

Ä®prastai lūžiai yra laikomos skausmÄ sukeliančiomis traumomis. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju G. V. nustatytos ir gretutinės stuburo patalogijos, kurios jos žodžiais (iÅ¡ medicinos dokumentų duomenų) jai kėlė skausmingus pojūčius“. Ekspertas J. M. Paliulis teigė, kad įvykus kompresiniam stuburo lūžiui skausmas juntamas, tačiau jis gali bÅ«ti juntamas ir neįvykus lūžiui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. V. ir anksčiau buvo nustatyti daugybiniai stuburo lūžiai, ji nuolat vartojo vaistus nuo skausmo, taigi teigti, kad kur kas stipresnis nei anksčiau patirtas skausmas vienareikÅ¡miÅ¡kai liudija apie dar vienÄ stuburo lūžį (kokių bÅ«ta ir anksčiau), o ne kitokį sužalojimÄ , negalima.

Taigi tai, kad dėl L. L. smÅ«gio G. V. patyrė itin stiprų skausmÄ , nereiÅ¡kia, kad Å¡iuo smÅ«giu jai buvo padarytas bÅ«tent stuburo lūžis, jei nėra kitų priežastinį ryšį neabejotinai patvirtinančių duomenų.

21. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad yra įrodyta, jog L. L. smÅ«gis G. V. į nugarÄ lėmė kraujosruvos atsiradimÄ , o kaltinime nurodytas teiginys, jog L. L. smÅ«gis G. V. į nugarÄ sukėlė krÅ«tininio 6-o slankstelio kÅ«no lūžį, yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, pripažindamas L.

L. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl paskirtos bausmės ir kitų klausimų 22. Nors apeliaciniuose skunduose nekeliamas paskirtos bausmės teisingumo klausimas, teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį Å¡iuo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistosios asmenybės ir jos padarytos veikos pavojingumÄ ir paskyrė jai teisingos rÅ«Å¡ies ir trukmės bausmę (artimÄ vidurkiui laisvės apribojimo bausmę). Tačiau teismas parinkdamas nuteistajai įpareigojimus netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nesilaikė susiformavusios teismų praktikos.

Skundžiamu nuosprendžiu L. L. paskirtas įpareigojimas atlyginti žalÄ , nenurodant, turtinė ar neturtinė tai žala. Tačiau tuo pačiu nuosprendžiu priteistas tik neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai, turtinės žalos atlyginimas nėra priteistas, taigi darytina iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas įpareigojo L. L. atlyginti neturtinę žalÄ . Ä®pareigojimas paskirtas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu (nusikaltimo padarymo metu galiojusi redakcija), kuris nustatė, kad teismas gali įpareigoti asmenį atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ar jos dalį.

Ä®pareigojimo atlyginti neturtinę žalÄ Å¡i įstatymo nuostata nenumato. Nors BK 48 straipsnio 7 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) numatyta teismo teisė skirti kitus draudimus ar įpareigojimus, Å¡ia nuostata pirmos instancijos teismas nesivadovavo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas BK 48 ir 75 straipsnių nuostatas, nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemones nustato įstatymų leidėjas, o teismas baudžiamosios teisės normos turinio per plačiai aiÅ¡kinti negali, todėl negali skirti asmeniui įpareigojimo atlyginti neturtinę žalÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-693/2019, 2K-135-693/2019, 2K-289-693/2019).

Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendis keistinas, paÅ¡alinant įpareigojimÄ atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad toks pakeitimas neatleidžia L. L. nuo teismo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo, tačiau turtinė žala bus atlyginama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdant teismo nuosprendį ir neturės įtakos bausmės vykdymui.

23. Nuteistosios gynėjas A. Alekna apeliaciniu skundu prašo taip pat atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nėra pagrindo priimti šiuos sprendimus, nes apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad L. L. pagrįstai nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 1000 eurų neturtinės žalos suma nustatyta pagrįstai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Šioje dalyje nuosprendis nekeistinas.

24. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad L. L. pagrįstai ir teisėtai pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nuteistosios gynėjo ir prokuroro apeliaciniai skundai atmestini, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės, panaikinant įpareigojimÄ atlyginti žalÄ .

25. Pasibaigus apeliacinės instancijos teismo posėdžiui ir teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė informacijÄ apie nukentėjusiosios atstovo advokato J. Bogdanovo suteiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas. Kadangi duomenys pateikti jau po apeliacinės instancijos teismo posėdžio, proceso dalyviai neturėjo galimybės susipažinti ir pateikti savo nuomonę dėl nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidų, tikslinga šį klausimÄ spręsti nuosprendžio vykdymo procese Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka, praÅ¡ymas paliekamas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Ryčio Ivanausko ir nuteistosios L. L. gynėjo advokato ArÅ«no Aleknos apeliacinius skundus atmesti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir panaikinti L. L. nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Ugnė GailiÅ«nienė Valerij LauÅ¡ Darius Pranka NuoraÅ¡as tikras