00a36363-a30c-4243-a62e-5f8abc49d8ae · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1383-611/2012(S)Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17932-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 121.15.; 121.18.; 121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. sausio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

M. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Labanoro regioninio parko direkcijai dėl 2008 m. sausio 24 d. ir 2008 m. vasario 15 d. Utenos apskrities viršininko įsakymų panaikinimo bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovui A. M., tretiesiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Labanoro regioninio parko direkcijai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Utenos apskrities virÅ¡ininko 2008-01-24 įsakymÄ Nr.3-39 ir Utenos apskrities virÅ¡ininko 2008-02-15 įsakymÄ Nr.3-86. PaaiÅ¡kino, kad įsakymu Nr. 3-86, kuriuo buvo iÅ¡ dalies pakeistas įsakymas Nr.3-39, ieÅ¡kovas buvo įpareigotas nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ pirtį bei pertvarkyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ medinį lieptÄ Ä¯ Baltųjų Lakajų ežerÄ pagal suderinto projekto sprendinius bei sutvarkyti statybvietę.

Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Labanoro regioninio parko direkcijos, Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus tarpusavio nesusikalbėjimo ieÅ¡kovas pateko į situacijÄ , kai pagrįstai tikėjosi, kad pirties statyboms bus pritarta, dėl ko jis, nesulaukęs tik formalaus pritarimo, pastatė pirtį. Jei Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojai bÅ«tų laiku iÅ¡davę projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , Labanoro regioninio parko direkcija nebÅ«tų netikėtai pateikusi prieÅ¡ingos- neigiamos- iÅ¡vados, taigi jei valstybinės įstaigos bÅ«tų vykdę savo pareigas teisės aktuose numatytais terminais, tokia situacija net nebÅ«tų susiklosčiusi.

             Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį, o Å¡io įpareigojimo neįvykdžius, leisti tai ieÅ¡kovo lėšomis padaryti atsakovui. PaaiÅ¡kino, kad pirtį ieÅ¡kovas pasistatė savavaliÅ¡kai, neturėdamas supaprastinto projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimais statybos darbams. IeÅ¡kovo žemės sklypo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, todėl jame pirties statyti apskritai negalima.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad pagal Statybos įstatymo 2 str. 6 d. pirtis laikoma nesudėtingu statiniu, taigi remiantis to paties įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. statybos leidimas pirties statybai nereikalingas, turi būti gaunamas tik rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui. Teismas nustatė, kad 2006 m. liepos 24 d.

Labanoro regioninio parko direkcija pareiÅ¡kė, jog neprieÅ¡tarauja pirties statybai A. M. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2006 m. rugsėjo 26 d. Labanoro regioninio parko direkcija pateikė naujÄ atsakymÄ dėl pirties statybos ieÅ¡kovo sklype, kuriuo nurodė, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡duoti negali, nes minėtame sklype statyba negalima. Taigi, Labanoro regioninio parko direkcija iÅ¡ esmės pakeitė savo pozicijÄ dėl pirties statybos galimumo ieÅ¡kovo sklype, taip visiÅ¡kai suklaidino ieÅ¡kovÄ .

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad susiklosčiusiÄ situacijÄ lėmė aplaidus ir žmogaus teises pažeidžiantis atsakingų valstybės institucijų darbas.              Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieÅ¡kovas turėjo pagrįstų teisėtų lÅ«kesčių statybos bÅ«du įsigyti nuosavybės teisę į pirtį, kadangi visų pirma jam buvo leista tame pačiame sklype pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ , dėl to jokių kliūčių kilę nebuvo, galiausiai, jam buvo duotas teigiamas atsakymas iÅ¡ Labanoro regioninio parko direkcijos dėl pritarimo pirties statybai.

Teismo posėdžio metu Å¡alys patvirtino, kad Å¡is pritarimas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remdamasi savivaldybės administracija iÅ¡duoda statybÄ leidžiantį dokumentÄ - pritarimÄ . Taigi, konstatuoti, kad ieÅ¡kovas pirtį pasistatė visiÅ¡kai ignoruodamas statybų sektoriuje galiojančių teisės aktų reikalavimus, atsakingų institucijų iÅ¡vadas, galiausiai vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯ tvarkingÄ teritorijų planavimÄ ir gamtos apsaugÄ , nėra pagrindo.              Tokiu atveju, kai valstybė valdžios institucijų veiksmais suteikia asmeniui atitinkamas teises statybų srityje (taip pat ir teisėtus lÅ«kesčius), o po to paaiÅ¡kėja, kad Å¡ios negalėjo bÅ«ti suteiktos ir nuosavybės teisės suvaržymas prilygsta jos atėmimui, turi bÅ«ti vertinamas nuosavybės teisės ribojimo proporcingumas padarytam teisės pažeidimui.

Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingÄ bendrojo intereso reikalavimų ir asmens fundamentalių teisių apsaugos imperatyvų pusiausvyrÄ , pagrįstÄ proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Reikiama pusiausvyra negali bÅ«ti konstatuojama, jei su ja susijęs asmuo patiria individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ . Nagrinėjamu atveju, įpareigojus ieÅ¡kovÄ nugriauti pastatytÄ pirtį, minėtas proporcingumo principas bÅ«tų pažeistas, nes asmuo patirtų ne tik didelius materialinius nuostolius, bet ir iÅ¡ dalies turėtų atsakyti už valstybinių institucijų aplaidų veikimÄ , vienas prisiimti dėl susiklosčiusios situacijos kilusias pasekmes, nors pats dėl jų yra kaltas mažiausiai, taigi minėtas įpareigojimas nebÅ«tų proporcingas siekiama apginti vieÅ¡am interesui - užtikrinti tinkamÄ teisės aktų laikymÄ si ir aplinkos apsaugÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepasisakė dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų argumentų bei nukrypo nuo kasacinio ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisminės praktikos.

Teismo sprendime nurodytos aplinkybės negali pateisinti ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų ir jų pasekoje atsiradusių pasekmių. IeÅ¡kovas niekada neturėjo (ir negali turėti) teisės vykdyti pirties statybÄ (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ faktinis nekilnojamojo daikto sukÅ«rimas negali bÅ«ti teisėtas pagrindas nuosavybės teisei į tÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ atsirasti ir jÄ Ä¯registruoti. Labanoro regioninio parko direkcijos 2006 m. liepos 24 d. dokumentas „Dėl projektavimo sÄ lygų“ buvo adresuotas tik Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektÅ«ros skyriui, bet ne ieÅ¡kovui.

Laikotarpyje nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2006 m. spalio mėn. vyko susiraÅ¡inėjimas tarp valstybės institucijų dėl ieÅ¡kovui projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo ar neiÅ¡davimo. IeÅ¡kovas ginčo pirties statybÄ pradėjo ir baigė dar iki galutinio Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektÅ«ros skyriaus 2006 m. spalio 6 d. atsakymo. Labanoro regioninio parko direkcijos 2006 m. liepos 24 d. ir 2006 m. rugsėjo 26 d. atsakymai dėl projektavimo sÄ lygų nėra statybÄ leidžiantys dokumentai pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 12.2.1.1. p.;

STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 42.2. p. IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiam sklypui nustatytos tokios specialios naudojimo sÄ lygos: miÅ¡ko naudojimo apribojimai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, nacionaliniai ir regioniniai parkai, rekreacinės teritorijos, elektros linijų apsaugos zonos, dirvožemio apsauga. IeÅ¡kovui, vykdant pirties statybÄ , buvo privalu laikytis minėtų sÄ lygų. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neskundė neva jį suklaidinusių institucijų aplaidaus darbo.

Kadangi ginčo pirtis pastatyta be valstybės valdžios institucijos pritarimo, nepagrįsti teismo argumentai, esÄ ieÅ¡kovas turėjo pagrįstų teisėtų lÅ«kesčių statybos bÅ«du įsigyti nuosavybės teisę į pirtį. MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 26 str. 1 d. aiÅ¡kiai rodo įstatymų leidėjo nuostatÄ griežtai riboti statybas miÅ¡ko žemėje. TÄ savo praktikoje ne kartÄ yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Labanoro regioninio parko direkcija praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ patenkinti.

PaaiÅ¡kina, kad skundžiamu sprendimu teismas iÅ¡kėlė asmens nuosavybės teises ir savininko interesus aukščiau vieÅ¡ojo intereso, nukrypdamas nuo konstitucinio reglamentavimo. IeÅ¡kovas nepateikė derinti jokio projekto, todėl negalima teigti, jog susiklosčiusiÄ situacijÄ lėmė aplaidus ir žmogaus teises pažeidžiantis atsakingų institucijų darbas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu byloje Nr. I-273-121/2010 nustatė, kad tiek Molėtų rajono savivaldybės administracijos, tiek Labanoro regioninio parko direkcijos veiksmai ir sprendimai buvo teisėti.

Pagal MiÅ¡kų Å«kio įstatymÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su miÅ¡ku susijusių įrenginių statyba, tačiau neleidžiama jokių kitų statinių, tame tarpe ir pirčių.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. M. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype faktiÅ¡kai esama namų valda neiÅ¡skirta iÅ¡ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo.

Ginčo pirties statybas reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 p.. Esant įstatyminei galimybei miÅ¡ko žemėje iÅ¡skirti namų valdos žemės sklypÄ , ieÅ¡kovui atsirado teisė namų valdoje statyti Å«kinius pastatus. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.2. p. numato, kad pirtis yra nesudėtingas statinys, o pagal 12.2.2 p. ir Statybos įstatymo 23 str. 1 d. nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje nereikalingas statybos leidimas.

Vietoj jo reikalingi raÅ¡tiÅ¡ki valstybės tarnautojų pritarimai. Parko raÅ¡tiÅ¡kas pritarimas buvo gautas ir tokio raÅ¡to vertinti kaip biurokratinio dviejų institucijų susiraÅ¡inėjimo nėra jokio pagrindo. Statybos darbus ieÅ¡kovas pradėjo tik po to, kai Molėtų rajono savivaldybės administracija pateikė Labanoro regioninio parko raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ , patikino, kad problemų su projekto suderinimu nebus, nes ieÅ¡kovo parengtas pirties techninis projektas atitiko Labanoro regioninio parko reikalavimus.

Pradėdamas statybÄ ieÅ¡kovas buvo tikras, kad sutikimas bus duotas, juolab, kad nuo paraiÅ¡kos projektavimo sÄ lygoms gauti iki statybos pradžios praėjo net 39 dienos. Pirties statybos metu net 0,25 ha sklypo buvo kitos paskirties žemė, kurioje nėra draudžiama atstatinėti buvusias sodybas su priklausiniais. IeÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas pagal Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimÄ Nr.1530 patenka į rekreacinio prioriteto zonÄ , kuriame statyba nėra draudžiama. Labanoro regioninis parkas 2006 m. rugsėjo 26 d. atsisakė iÅ¡duoti sÄ lygas, motyvuodamas Aplinkos ministerijos teisės ir personalo direktoriaus 2006 m. spalio 4 d. raÅ¡tu Nr. (3-1)-D8-8829, nors to raÅ¡to jis dar nebuvo gavęs. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuosavybės teise valdo 1,8819 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini)., šį sklypÄ ieÅ¡kovas įgijo pagal 2001-11-16 pirkimo-pardavimo sutartį (I t., b.l.24-26, 175-179).

Minėtame sklype buvo sodyba, kuriÄ ieÅ¡kovas atstatė, pastatydamas gyvenamÄ jį namÄ ir įrengdamas valymo įrenginius ir artezinį gręžinį (I t., b.l.175-179). Pagal vieÅ¡o registro duomenis žemės sklypo paskirtis nurodoma miÅ¡kų Å«kio paskirties, tačiau miÅ¡ko žemės plotas Å¡iame sklype sudaro tik 1,3 ha, kita dalį sudaro pievos ir ganyklos (0,4991 ha), užstatymai (0,0170 ha) ir keliai. Be to, Å¡iam sklypui taikomos specialios naudojimo sÄ lygos: rekreacinės teritorijos (visam sklypui), vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos zona (visam sklypui), nacionaliniai ir regioniniai parkai (visam sklypui), miÅ¡ko naudojimo apribojimai (1,3 ha daliai sklypo).

IeÅ¡kovas 2006 metais minėtame sklype pastatė pirtį, o 2007 metais lieptÄ Ä¯ Baltųjų Lakajų ežerÄ . 2007-12-03 ieÅ¡kovui buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr.115 už vykdomus savavaliÅ¡kos statybos darbus, jam pastačius pirtį ir medinį lieptÄ Ä¯ Baltųjų Lakajų ežerÄ , Labanoro regioninio parko teritorijoje, rekreacinėje zonoje, miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (I t., b.l.11-12), 2007-12-03 taip pat buvo suraÅ¡ytas statybos sutabdymo aktas (I t., b.l.13), Utenos apskrities virÅ¡ininko 2008-01-24 įsakymu Nr.3-39 ir jį pakeitusiu Utenos apskrities virÅ¡ininko 2008-02-15 įsakymu Nr.3-86 ieÅ¡kovas buvo įpareigotas iki 2008-04-02 nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ pirtį bei pertvarkyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ lieptÄ pagal 2005-09-06 suderinto projekto sprendinius (I t., b.l.15-16).Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų ieÅ¡kovas lieptÄ pertvarkė pagal 2005-09-06 suderinto projekto sprendinius taip, kad jis atitiktų minėtÄ projektÄ , sutrumpindamas jį ir sumažindamas plotÄ (I., b.l.99-100).Pagal statybos įstatymo nuostatas pirtis priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai (statybos įstatymo 2 str. 6 d.), o lieptas - neypatingo statinio kategorijai.

Todėl pagal statybos įstatymo 23 str. 1 d., statybos techninio reglamento STR 1.07.01.:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai” 12.2.1.1 p. statybos leidimas pirties statybai nereikalingas, tačiau reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui (statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p.), t.y. nagrinėjamu atveju reikalingas Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus bei Labanoro regioninio parko direkcijos rašytinia pritarimai.

IeÅ¡kovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administracijÄ dėl projektavimo sÄ lygų gavimo, Labanoro regioninio parko direkcija 2006-07-24 raÅ¡tu, adresuotu Molėtų rajono savivaldybės administracijai, informavo, kad neprieÅ¡tarauja pirties statybai ieÅ¡kovo sklype. Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius tuo metu galiojusios statybos įstatymo redakcijos 23 str. nustatytu terminu atsakymo iÅ¡kovui nepateikė, todėl ieÅ¡kovas, vadovaujantis statybos įstatymo 23 str. 16 d., taip pat teisėtų lÅ«kesčių principu, tikėdamasis, kad nebus kliūčių gauti statybos leidimÄ , turėjo teisę pradėti pirties statybÄ .

Tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijso teisme metu Å¡alys patvirtino, kad Å¡is Labanoro regioninio parko direkcijos pritarimas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remdamasi savivaldybės administracija iÅ¡duoda statybÄ leidžiantį dokumentÄ - pritarimÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas neįvykdė statybos įstatymo 12 str. 16 d. reikalavimo ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 dienas informuoti Molėtų rajono savivaldybės administracijÄ apie pradedamÄ statybÄ , laikytinas formaliu pažeidimu, neturinčiu teisinės reikÅ¡mės. Aplinkybė, jog minėtas raÅ¡tas buvos kirtas ne ieÅ¡kovui, o Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriui, esminės reikÅ¡mės bylai neturi ir nepaneigia minėtos ieÅ¡kovo teisės, kadangi ieÅ¡kovas minėtÄ raÅ¡tÄ gavo iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjekto, o statybos įstatymas nedetalizuoja valstybės įgalioto asmens raÅ¡ytinio pritarimo formos.

BÅ«tent minėti valstybės įgaliotų institucijų veiksmai suklaidino ieÅ¡kovÄ , dėl ko jis atsidÅ«rė esamoje padėtyje. Kadangi ieÅ¡kovas galėjo pradėti vykdyti statybas, todėl jis neprivalėjo skųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos veiksmų, neiÅ¡duodant jam raÅ¡ytinio pritarimo, nes jis galėjo pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ pradėti statybas ar skųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos neveikimÄ . Pažymėtina ir tai, kad Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius ne atsisakė iÅ¡duoti ieÅ¡kovui raÅ¡ytinį pritarimÄ pirties statybai, o nepriėmė jokio sprendimo Å¡iuo klausimu.

Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad Labanoro regioninio parko direkcijos 2006-07-24 raÅ¡tas nesukėlė jokių teisinių pasekmių ieÅ¡kovui ir negali bÅ«ti laikomas raÅ¡ytiniu pritarimu bei kad jis nebuvo suklaidintas valstybės įgaliotų institucijų, taip pat kad ieÅ¡kovas privalėjo skųsti atsisakymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ .Pirtis buvo pastatyta 2006-09-25 (I t., b.l.20), o vėlesnis Labanoro regioninio parko direkcijos raÅ¡tas, kuriame nurodė, kad projektavimo sÄ vado neiÅ¡duos, suraÅ¡ytas 2006-09-26 (I t., b.l.22), t.y. jau po pirties pastatymo, o Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius 2006-10-06 raÅ¡tu atsisakė iÅ¡duoti ieÅ¡kovui projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ bÅ«tent remdamasis Labanoro regioninio parko direkcijos minėtu 2006-09-26 raÅ¡tu (I t., b.l.21).

Labanoro regioninio parko direkcijÄ savo atsisakyma iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygas grindė miÅ¡kų įstatymo 11 str., reglamentuojančiu miÅ¡ko žemės keitimÄ kitomis naudmenomis, bei tuo, kad miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje su miÅ¡ko Å«kiu nesusijusių statinių statyba nėra numatyta.Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo sklypui taikomas specialiasias naudojimo sÄ lygas, statyboms ieÅ¡kovo sklype taikomos statybos įstatymo, saugomų teritorijų įstatymo, miÅ¡kų įstatymo, LR aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr.419 patvirtinto Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento nuostatos.

Pagal saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. valstybiniuose parkuose (tokiame parke yra ieškovo žemės sklypas) draudžiama statyti pastatus valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo palanavimo dokumentuose nenumatytose vietose, pagal 13 str. 3 d. statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų sprendiniais, o leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius bei kitus reikalavimus nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai.

Minėto įstatymo 20 str. 6 d. nustato, kad vandens telkinių apsaugos zonose esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentusoe numatytose vietose, gali bÅ«ti statoma po vienÄ iki 25 kv.m. bendro ploto su priklausiniais ir ne aukÅ¡tesnę nei 4 m asmeninio naudojimo pirtį be rÅ«sio. IÅ¡ minėtų normų anlaizės darytina iÅ¡vada, kad žemės sklype, kurima taikomi naciuonalinių ir regioninių parkų, vandens telkinių apaugos zonos, rekreacinės teritorijos specialios naudijimo sÄ lygos iÅ¡ esmės statyba su tam tikromis sÄ lygomis yra leidžiama.

Pažymėtina, kad pagal LR aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr.419 patvirtinto Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento IV skyriaus 29 punktÄ esančiose sodybose, iÅ¡skyrus gyvenamÄ sias zonas, gali bÅ«ti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis statybos techninių reglamentų ir minėto reglamento 29 punkte nustatytų sÄ lygų. Pagal nuo 2011-07-01 galiojančios redakcijos miÅ¡kų įstatymo 4 str. 3 d. 3 p. privati miÅ¡ko valda neskaidoma į dalis, jeigu privati miÅ¡ko valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai atidalijama privati miÅ¡ko valda arba privačiame ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype esanti miÅ¡ko žemė, kurioje teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su priklausiniais, nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu, formuojant atskirus žemės sklypus – miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir kitos paskirties žemės sklypÄ , kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais eksploatuoti.

Å i miÅ¡kų įstatymo nuostata taikytina nagrinėjamu atveju, kadangi Å¡i norma ieÅ¡kovui yra palankesnė nei iki 2011-07-01 galiojusi miÅ¡kų įstatymo 4 str. 3 d.. Be to, ieÅ¡kovo sklype, nors jis yra miÅ¡kų Å«kio paskirties, tačiau miÅ¡ko žemė užima tik 1,3 ha ir tik Å¡iam plotui taikomos specialios miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (tik Å¡is plotas įtrauktas į LR miÅ¡kų valstybės kadastrÄ ), ne miÅ¡ko žemėje yra teisėtai pastatytas ieÅ¡kovui priklausantis gyvenamasis namas, namas pastatytas buvusios sodybos vietoje.

Ginčo pirtis taip pat pastatyta ne miÅ¡ko žemėje (I t., b.l.180, 189). Atsižvelgiant į minėtas nustatytas aplinkybes, miÅ¡kų įstatyme nustatyti statybų ribojimai turi bÅ«ti taikomi, juos vertinant tik visumoje su kitais aukščiau minėtais teisės aktais ir atsižvelgiant į esamos nagrinėjamoje byloje situacijos ypatumus bei teisėtų lÅ«kesčių, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Todėl įvertinus minėtų aplinkybių visumÄ bei teisinį reglamentavimÄ , nagrinėjamos bylos ypatumus, ieÅ¡kovui turi bÅ«ti suteikta galimybė įteisinti pirties statybÄ (galiojančios redakcijso statybos įstatymo 28 str.).

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, panaikindamas Utenos apskrities virÅ¡ininko įsakymus, įpareigojančius ieÅ¡kovÄ nugriauti pirtį ir pertvarkyti lieptÄ .Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys netaikytinos, kadangi skiriasi apelianto cituotų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. IeÅ¡kovas, kaip minėta, kreipėsi dėl pritarimo prities statybai, Labanoro regioninio parko direkcija pritarė tokiai statybai, o Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius įstatymo nustatytu terminu nepateikė ieÅ¡kovui jokio atsakymo, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę pradėti pirties statybas.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovo ieškinį pagrįstu, atitinkamai teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį tais motyvais, kuriais patenkino ieškinį. Nepagrįstas apelainto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo priešieškinyje išdėstytų argumentų, kadangi teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, įvertino atsakovo priešieškinio argumentus, bet juos atmetė kaip nepagrįstus, pasisakydamas dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas, patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Todėl teismas nepažeidė CPK 270 str. reikalavimų, taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančių CPK normų.Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikÅ¡mės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                     Romualda Janovičienė                                                                                                         Andžej Maciejevski