00a31606-7482-4f99-b629-e2e3a5129aa8 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-104-743/2021 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00347-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5; 2.5.3; 2.5.4.1; 2.5.5; 3.2.6.5 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 31 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei A. R., jos atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Macedulskui, atsakovei V. K., jos ir atsakovės K. S. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovo E. J.

D. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. R. ieÅ¡kinį atsakovams A. D., J. V., V. K., E. J. D., K. D., K. S., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. G., Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarei Z. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ dalies pripažinimo negaliojančia, dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teismas n u s t a t ė: Ieškiniu ieškovė prašo:

1) Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , iÅ¡duotÄ paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, kuria tvirtinama, kad J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), turtÄ paveldi S. D., V. K. (tuometinė pavardė V.), E. J. D. ir A. D., pripažinti negaliojančiu;

2) pripažinti, kad J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), visÄ mirties dienai turėtÄ turtÄ , iÅ¡skyrus J. D. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ytame testamente (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. gyvenamÄ jį namÄ ir visus Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos dukra A. R.;

3) panaikinti 2019 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ tarp V. K. ir K. S., patvirtintÄ Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarės Z. K., ab initio;

4) taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise iÅ¡ atsakovų S. D., V. K., E. J. D., K. S. 27/108 dalis žemės (miÅ¡ko) sklypo, kurio bendras plotas 1,08 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis žemės (miÅ¡ko) sklypo, kurio bendras plotas 11,75 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 335/1318 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,08 ha, esančio (duomenys neskelbtini), žemės (miÅ¡ko) sklypÄ , kurio bendras plotas 2,06 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės (miÅ¡ko) sklypÄ , kurio bendras plotas 9,10 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu padalintas į du žemės sklypus: 6,2849 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2,7626 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei priteisti iÅ¡ S. D. ir V.

K. po 1 271,53 Eur, iÅ¡ atsakovo E. J. D. 1 313,25 Eur (t. 1, el. b. l. 1–12). IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės mama J. D., kuri turėjo penkis vaikus: A. R., S. D., V. K., E. J. D., A. D.. 1987 m. birželio 30 d. testamentu J. D. gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais (duomenys neskelbtini) paliko sÅ«nui S. D. (mirė (duomenys neskelbtini)), dėl Å¡io turto ir Å¡io testamento ginčas nekyla. VisÄ likusį turtÄ , nenurodytÄ 1987 m. birželio 30 d. testamente, lygiomis dalimis paveldėjo visi penki vaikai – A.

R., S. D., V. K., E. J. D., A. D. pagal (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. 2-ojo notarų biuro notarės R. G. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ . PaveldėtÄ turtÄ sudaro: sumos, esančios palikėjos sÄ skaitoje, 34,50 Lt neiÅ¡mokėtos pensijos, 27/108 dalis žemės (miÅ¡ko) sklypo, kurio bendras plotas 1,08 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 312/1175 dalis žemės (miÅ¡ko) sklypo, kurio bendras plotas 11,75 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 335/1318 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,08 ha, esančio (duomenys neskelbtini), žemės (miÅ¡ko) sklypÄ , kurio bendras plotas 2,06 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės (miÅ¡ko) sklypÄ , kurio bendras plotas 9,10 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu padalintas į du žemės sklypus: 6,2849 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2,7626 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. rugpjūčio mėnesį brolis E. J.

D. jai užsiminė apie tai, kad tėvas J. D. jai testamentu buvo palikęs visÄ turtÄ . Norėdama patikrinti Å¡iÄ informacijÄ , ji kreipėsi į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialÄ , kuriame buvo rastas mamos J. D. 1977 m. sausio 14 d. sudarytas testamentas, kuriame nurodyta, kad J. D. visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, tame tarpe gyvenamojo namo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), palieka savo dukrai A. D.. Å iuo 1977 m. sausio 14 d. testamentu J.

D. visÄ turtÄ paliko ieÅ¡kovei, 1987 m. birželio 30 d. testamentu gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais paliko S. D. ir tai reiÅ¡kia, kad visÄ savo turtÄ , iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais (duomenys neskelbtini), paliko ieÅ¡kovei, todėl ji turėjo paveldėti visÄ turtÄ , kurį lygiomis dalimis paveldėjo visi J. D. vaikai. Atsižvelgus į tai, (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ Ä¯ nurodytÄ turtÄ pripažintinas negaliojančiu, nes jis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, tokio paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo palikimas galiojančiu pažeistų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Dėl restitucijos taikymo nurodo Å¡iuos argumentus. Å ių aplinkybių paaiÅ¡kėjimo metu A. D. buvo miręs, jo turtÄ paveldėjo jo sutuoktinė K. D.. K. D. nurodžius aplinkybes apie 1977 m. sausio 14 d. testamentÄ , ji 2019 m. lapkričio 27 d. dovanojimo sutartimi jai padovanojo po 1/5 dalį trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos buvo paveldėjusi po sutuoktinio A. D. mirties ir kuris nebuvo parduotas ar padovanotas, todėl Å¡ioje dalyje reikalavimas dėl restitucijos nereiÅ¡kiamas.

Kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ atsisakė jai perleisti pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ paveldėtÄ turtÄ , todėl Å¡ioje dalyje praÅ¡o taikyti restitucijÄ , nes turtas paveldėtas neteisėtai ir priteisti jai šį turtÄ : 1) 27/108 dalis žemės (miÅ¡ko) sklypas, kurio bendras plotas 1,08 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra parduotas už 8 000 Lt (2 316,96 Eur), todėl atitinkamai pagal turėtas dalis iÅ¡ S. D. ir V.

K. priteistina po 107,26 Eur iš kiekvieno (turėjo po 5/108 dalis), iš E. J. D. – 128,71 Eur (turėjo 6/108 dalys); 2) 312/1175 dalis žemės (miško) sklypas, kurio bendras plotas 11,75 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat parduotas 2013 m. liepos 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 80 000 Lt (23 169,60 Eur), todėl iš S. D., V. K., E. J. D. priteistina po 1 184,54 Eur (4 090 Lt); 3) 335/1318 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,08 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendru visų paveldėtojų sutarimu 2006 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartimi padovanotas G.

K., todėl dėl šio turto restitucija netaikytina;

4) žemės (miÅ¡ko) sklypas, kurio bendras plotas 2,06 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. D., V. K. ir E. J. D., jie atsisako šį turtÄ perleisti jai, todėl Å¡is turtas iÅ¡ jų jai priteistinas;

5) žemės (miško) sklypas, kurio bendras plotas 9,10 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu padalintas į du žemės sklypus: 6,2849 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2,7626 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po 1/5 dalį priklauso S. D., E. J. D. ir K. S., kuriai savo 1/5 dalį 2019 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartimi padovanojo V. K.. Atsižvelgus į tai, 2019 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartis naikintina, taikytina restitucija natūra ir šis turtas priteistinas ieškovei.

Nurodo, kad apie 1977 m. sausio 14 d. testamentÄ sužinojo tik tuomet, kai brolis E. J. D. jai apie tai prasitarė 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Tik po to ji kreipėsi į archyvÄ dėl testamento paieÅ¡kos, prašė surasti tėvo J. D. testamentÄ , bet buvo surastas mamos testamentas. Jos santykiai su mama visada buvo artimi, ji jÄ lankydavo, tačiau nei mama, nei broliai, nei sesuo apie testamentÄ jai nesakė, Å¡iÄ aplinkybę nuo jos bei notarės, forminusios paveldėjimÄ nuslėpė, buvo nesÄ Å¾iningi, todėl praÅ¡o panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimÄ , pripažinti jÄ paveldėjus visÄ Å¡Ä¯ turtÄ ir taikyti restitucijÄ .

Nurodo, kad apie testamentÄ sužinojo tik 2019 m. rugsėjo 5 d., todėl ieÅ¡kinio senaties termino, kuris jai kaip bendraturtei yra deÅ¡imt metų, ji nepraleido. Visų Å¡ių argumentų pagrindu praÅ¡o jos ieÅ¡kinį patenkinti. Atsakovė K. D. su ieÅ¡kiniu sutinka. Pateikdama argumentus nurodė, kad jai vyras A. D. nieko detaliai nepasakojo apie žemes ir testamentus, girdėjo tik kalbas, kad visi pastatai palikti S. D.. Kai A. R. jai papasakojo, kad pagal pirmÄ testamentÄ visas turtas, iÅ¡skyrus pastatus, priklausė jai, ji 2019 m. lapkričio 27 d. dovanojimo sutartimi visus turėtus, iÅ¡ sutuoktinio A.

D. paveldėtus, žemės sklypus padovanojo A. D.. Ji pati niekada ten negyveno, žemės nedirbo ir neketina dirbti, Å¡is turtas yra ieÅ¡kovės Å¡eimos turtas, todėl po 1/5 dalį trijų žemės sklypų padovanojo A. R.. Atsakovė V. K. su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas Å¡iais argumentais. IeÅ¡kovė nepagrįstai tvirtina, kad ji iki 2019 m. vasaros nežinojo apie 1977 m. J. D. testamentÄ . Ji prisimena, kad netrukus po jos penkiasdeÅ¡imtojo jubiliejaus, 2007 m., kai ieÅ¡kovė buvo sugrįžusi iÅ¡ Airijos, jų pokalbio metu ji užsiminė, kad gali atsiimti žemės, nes dėl jų yra testamentas.

Apie žemių atsiėmimÄ A. R. jai yra sakiusi ir per jos sutuoktinio mirties metines 2003 m. sausio mėnesį, tarsi juokaudama. Apie 2017 m. A. R. jai yra ir rodžiusi kažkokį dokumentÄ , nurodė, kad tai bÅ«tent tas pirmasis testamentas, pagal kurį žemės priklauso jai. Nurodė ir tai, kad 1977 m., kai buvo sudarytas testamentas, visi Å¡eimoje tarpusavyje kalbėjo ir žinojo apie tÄ pirmÄ jį mamos testamentÄ , visi žinojo, kad brolis A. D. nesutiko su tokiu mamos patvarkymu ir tÄ testamentÄ suplėšė.

Brolis A. D. yra jai sakęs, kad apie tai, kad testamentÄ suplėšė, pats pasakė ir A. R. ir jos sutuoktiniui, sakė, kad jie į tai reagavo ramiai. Brolis A. D. testamentÄ suplėšė apie 1978 m., po tėvo mirties mama paveldėjo pastatus ir žemes, mama ne kartÄ kalbėjo, kad pastatus paliks S. D., jei jis sutinka, nes jis arčiausiai jos, o žemes pasidalins visi vaikai. Prisimena ir tai, kad kai po motinos mirties buvo tvarkomas paveldėjimas, A. R. turtas buvo areÅ¡tuotas, jos turtinė padėtis buvo sunki, todėl ji ir nepretendavo į visÄ turtÄ pagal tÄ pirmÄ jį testamentÄ .

Dėl žemių į teismÄ kreipėsi tik po to, kai tėviÅ¡kėje, kur yra jos gyvenamasis vagonėlis, prieÅ¡ kelis metus kilo nesutarimų dėl žemės, nes ten regioninio parko teritorija, o ji siekia susiformuoti namų valdÄ . Atsakovė K. S. su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas Å¡iais argumentais. Jai teisėtai pagal 2019 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartį priklauso po 1/5 dalį dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (6,2849 ha ir 2,7626 ha bendro ploto), kuriuos jai padovanojo mama V.

K., todėl ji nesutinka, kad Å¡i dovanojimo sutartis bÅ«tų panaikinta. Ji pati yra ne kartÄ girdėjusi apie tÄ pirmÄ jį senelės J. D. testamentÄ , nes kai visi parvažiuodavo į sodybÄ , apie tai ne kartÄ buvo kalbėta, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad ji tik 2019 m. vasarÄ sužinojo apie šį testamentÄ . Atsakovės V. K. ir K. S. nurodė Å¡iuos teisinius argumentus. J. D. mirė (duomenys neskelbtini), galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, todėl turi bÅ«ti taikomos Å¡io kodekso normos.

Civilinio kodekso 567 straipsnyje nustatyta, kad paveldima pagal įstatymÄ kiek tai nepakeista testamentu. 1977 m. sausio 14 d., kai buvo sudarytas pirmasis J. D. testamentas, niekas negalėjo turėti jokių lÅ«kesčių apie nuosavybės teises į žemę, todėl Å¡io testamento suraÅ¡ymo metu esminis turtas buvo pastatai (duomenys neskelbtini) 1987 m. birželio 30 d. J. D. testamentÄ iÅ¡ esmės pakeitė, pastatus (duomenys neskelbtini) nusprendė palikti S. D., o dėl kito turto nepasisakė, todėl likęs turtas turėjo bÅ«ti paveldimas remiantis Civilinio kodekso 578 straipsniu visų įpėdinių pagal įstatymÄ .

Toks aiÅ¡kinimas atitinka 2000 m. Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl 1977 m. sausio 14 d. testamentas ieÅ¡kovei negali sukurti teisinių pasekmių. Nurodo ir tai, kad apie 1977 m. J. D. testamentÄ Å¾inojo visa Å¡eima, taip pat ir ieÅ¡kovė. Nėra logiÅ¡ka ir gyvenimiÅ¡ka, kad mama, su kuria ieÅ¡kovė artimai bendravo, paraÅ¡iusi testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko ieÅ¡kovei, apie tai nepasakė pačiai ieÅ¡kovei. Net tuo atveju jeigu ieÅ¡kovė apie testamentÄ nežinojo, priimdama palikimÄ , bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir rÅ«pestinga turėjo dėti pastangas ir pasidomėti dėl testamento buvimo.

Tai, kad ji priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ ir nesidomėjo apie testamento buvimÄ reiÅ¡kia, kad arba ji nelaikė, kad 1977 m. testamentas jai sukuria teisines pasekmes arba Å¡ių savo paveldėjimo teisių atsisakė. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 2000 m. Civilinio kodekso 5.8 straipsniu, ieÅ¡kovė turėjo teisę per vienerius metus nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tačiau to nepadarė, nuo minėto liudijimo iÅ¡davimo praėjo beveik dvigubai daugiau laiko nei bendrasis deÅ¡imties metų senaties terminas, todėl tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti, nes atsakovės praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Pažymi ir tai, kad ieÅ¡kovės formuluojami reikalavimai yra ydingi ir tai kliudo tenkinti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė praÅ¡o (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimÄ panaikinti tik atsakovų dalyje, tačiau nors pati paveldėjo pagal šį liudijimÄ , Å¡ioje dalyje jo nepraÅ¡o naikinti, todėl pripažįsta paveldėjimÄ pagal įstatymÄ . IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas pripažinti jÄ paveldėjusia visÄ J. D. turtÄ neatitinka materialiosios teisės normų ir negali bÅ«ti patenkintas.

IeÅ¡kovė yra priėmusi turtÄ pagal įstatymÄ ir tai eliminuoja galimybę ieÅ¡kovei turtÄ paveldėti pagal testamentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010). Be to, ieÅ¡kovė yra praleidusi terminÄ palikimui pagal testamentÄ priimti, ji jo nepraÅ¡o atnaujinti, nėra jokių objektyvių pagrindų Å¡iam terminui atnaujinti, be to, jos paveldėjimo teisių realizavimu, taikant restitucijÄ , bÅ«tų pažeisti kitų paveldėtojų interesai ir paneigtas teisinių santykių stabilumo principas.

Atsakovas E. J. D. su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas Å¡iais argumentais. 1977 m., kai buvo sudarytas testamentas, buvo tik pastatai ir 60 arų, duoti iÅ¡ kolÅ«kio. Tuo metu nebuvo jokios žemės. Kodėl mama surašė tÄ testamentÄ jis nežino, nes tuomet viskam vadovavo tėvas J. D.. Gal todėl brolis A. D. ir suplėšė tÄ testamentÄ . Jis prisimena, kad prieÅ¡ pora metų tėviÅ¡kėje kilo nesutarimų dėl žemės vagonėliams, jis pajuokavo, kad A. R. galėjo pasiimti žemes pagal testamentÄ , tuomet A.

R. jam pasakė, kad kvaila buvo, kad anksčiau nėjo tvarkytis žemių pagal testamentÄ , o po to kreipėsi į teismÄ . Nurodo ir tai, kad J. D. palikimas atsirado 2001 m. Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu Å¡is terminas praleistas, jis gali bÅ«ti atnaujinamas Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ yra iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini).

Vien tai, kad ieÅ¡kovė testamentÄ nurodo gavusi tik 2019 m. rugsėjo 5 d., nepaneigia fakto, kad ji apie jį žinojo. Po tiek metų ginčydama (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimÄ ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ jį ginčyti, todėl praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį, kas yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. Ä®statymas įpėdinių neįpareigoja praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie testamentus, pats įpėdinis turi bÅ«ti rÅ«pestingas ir domėtis savo teisių įgyvendinimu.

Pažymi, kad 1987 m. testamentu J. D. pakeitė savo valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ 1977 m. testamentu ir tai patvirtina Å¡alių atlikti veiksmai priimant po mamos mirties atsiradusį palikimÄ . Atsakovas A. D. su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas Å¡iais argumentais. Jis pats maždaug prieÅ¡ deÅ¡imt metų sužinojo apie tai, kad buvo pirmas 1977 m. testamentas, kuriuo senelė J. D. visÄ turtÄ buvo palikusi tetai A. R.. Apie tÄ testamentÄ senelė pati buvo pasakiusi. Jis pats prisimena, kad maždaug prieÅ¡ 4–6 metus jis su tėčiu S. D. svečiavosi pas tetÄ A.

R. Airijoje ir ten girdėjo tėčio ir tetos pokalbį ir apie tÄ 1977 m. senelės testamentÄ , todėl gali tvirtinti, kad teta apie šį testamentÄ Å¾inojo anksčiau nei 2019 m. rugpjūčio mėn. Atsakovė J. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai praneÅ¡ta, atsiliepimo nepateikė. Byloje nustatyta, kad J. D. 1977 m. sausio 14 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienai jai priklausys, kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, tame tarpe gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai A.

R. (tuometinė D.). 1987 m. birželio 30 d. J. D. sudarė kitÄ testamentÄ , kuriuo gyvenamÄ jį namÄ ir visus Å«kinius pastatus (duomenys neskelbtini) paliko sÅ«nui S. D.. J. D. mirė (duomenys neskelbtini) 1987 m. birželio 30 d. testamentu paliktÄ turtÄ pagal testamentÄ paveldėjo S. D., o visÄ likusį J. D. turtÄ lygiomis dalimis pagal įstatymÄ paveldėjo jos vaikai: A. R. (ieÅ¡kovė), E. J. D. (atsakovas), S. D. (miręs bylos nagrinėjimo metu), A. D. (miręs iki bylos iÅ¡kėlimo), V. K. (atsakovė). 2019 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutartimi V.

K. savo dalį į paveldėtus žemės sklypus padovanojo dukrai K. S. (atsakovė). IeÅ¡kovė pagal 1977 m. sausio 14 d. testamentÄ turto nepaveldėjo, todėl ieÅ¡kiniu gina savo teisę paveldėti J. D. turtÄ pagal 1977 m. sausio 14 d. testamentÄ . Å ios teismo iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais. IÅ¡ mirties įraÅ¡o matyti, kad J. D. mirė (duomenys neskelbtini); mirties įraÅ¡Ä liudijantis iÅ¡raÅ¡as iÅ¡duotas 2019 m. rugsėjo 5 d. (t. 1, el. b. l. 13). (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R.

G. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , kuriame patvirtino, kad J. D. turtÄ lygiomis dalimis paveldėjo jo vaikai – A. R., S. D., V. V. (bylos nagrinėjimo metu – K.), E. J. D., A. D.. PaveldimÄ turtÄ sudaro: sumos sÄ skaitoje AB (duomenys neskelbtini), 34,50 Eur neiÅ¡mokėta pensija, 27/108 dalys žemės (miÅ¡ko) sklypo, kurio bendras plotas 1,08 ha, (duomenys neskelbtini), 312/1175 dalys žemės (miÅ¡ko) sklypo, bendras plotas 11,75 ha, (duomenys neskelbtini), 335/1318 dalys žemės sklypo, bendras plotas 13,18 ha, (duomenys neskelbtini), žemės (miÅ¡ko) sklypas, kurio plotas 2,06 ha, (duomenys neskelbtini), žemės (miÅ¡ko) sklypas, kurio bendras plotas 9,10 ha, (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 13).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo matyti, kad 1,08 ha žemės (miško) sklypas (duomenys neskelbtini) pagal 2006 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį priklauso R. A. ir G. A., ankstesni savininkai – ir A. D., E. J. D., V. K., S. D., A. R.; viena iš pirminių šio žemės sklypo 27/108 dalių savininkė remiantis 1997 m. sausio 15 d. Apskrities valdytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo J. D.; juridiniuose faktuose nurodyta, kad nuo 2005 m. sausio 24 d. iki 2005 m. gruodžio 19 d. 5/108 dalims šio žemės sklypo, priklausančioms A.

R., taikytas turto areÅ¡tas, uždraudžiant disponuoti turtu; 2006 m. sausio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad Å¡is žemės sklypas parduotas už 8 000 Lt (t. 1, el. b. l. 13). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymÄ nurodytas 11,75 ha žemės (miÅ¡ko) sklypo (duomenys neskelbtini), atlikus kadastrinius matavimus tapo – 10,7863 ha žemės sklypu; viena iÅ¡ pirminių Å¡io žemės sklypo savininkių, kuriai pagal 1995 m. birželio 30 d.

Apskrities valdytojo įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė 312/1175 dalys Å¡io žemės sklypo, buvo J. D.; pagal 2013 m. liepos 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Å¡is žemės sklypas priklauso UAB (duomenys neskelbtini); tarp pardavėjų ir J. D. dalies paveldėtojai – E. J. D., V. K., A. R., S. D.; nuo 2005 m. sausio 24 d. iki 2005 m. gruodžio 19 d. 62/1175 dalims Å¡io žemės sklypo taikytas turto areÅ¡tas, uždraudžiant disponuoti turtu (nepažymėta kurio savininko dalims taikomas areÅ¡tas); 2013 m. liepos 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad Å¡is žemės sklypas parduotas už 80 000 Lt (t. 1, el. b. l. 13).

Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijime nurodytas 13,18 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tarp kurio pirminių savininkių pagal 1995 m. birželio 30 d. Apskrities valdytojo įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ir J. D., jos įpėdinių 2006 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartimi padovanotas G. K.; 2006 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartis patvirtina, kad dovanojamo turto vertė – 6 000 Lt; G. K. kartu kitais Å¡io turto bendrasavininkais, nuosavybės teisių į šį turtÄ neteko pagal 2010 m. spalio 13 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini); juridiniuose faktuose atžymėta, kad A. R. 67/1318 dalims žemės sklypo nuo 2005 m. sausio 24 d. iki 2005 m. gruodžio 19 d. taikytas areÅ¡tas, uždraudžiant turtu disponuoti (t. 1, el. b. l. 13). Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijime nurodytas 2,0600 ha žemės (miÅ¡ko) sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso A. R., S. D., E. J.

D. ir V. K.; 2019 m. gruodžio 4 d. dovanojimo sutartimi K. D., jai pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ priklausiusiÄ A. D. 1/5 dalį, padovanojo A. R.; juridiniuose faktuose atžymėta, kad A. R. 1/5 daliai žemės sklypo nuo 2005 m. sausio 24 d. iki 2005 m. gruodžio 19 d. taikytas areÅ¡tas, uždraudžiant turtu disponuoti (t. 1, el. b. l. 13). Paveldėjimo teisės liudijime nurodytas 9,10 ha žemės (miÅ¡ko) sklypas (duomenys neskelbtini), remiantis 2019 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimu, yra atidalintas į du atskirus daiktus: 6,2849 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (su pastatais) bei 2,7626 ha ploto (duomenys neskelbtini); jie priklauso E. J.

D., A. R., S. D. ir K. S.; 2019 m. lapkričio 27 d. dovanojimo sutartimi K. D. 1/5 dalį šio žemės sklypo, paveldėto po A. D. mirties, padovanojo A. R.; 2019 m. gruodžio 5 d. sutartimi V. K. 1/5 dalį šio žemės sklypo, padovanojo K. S.; juridiniuose faktuose atžymėta, kad A. R. 1/5 daliai žemės sklypo nuo 2005 m. sausio 24 d. iki 2005 m. gruodžio 19 d. taikytas areštas, uždraudžiant turtu disponuoti (t. 1, el. b. l. 13). 2019 m. rugsėjo 5 d. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas, atsakydamas į 2019 m. rugpjūčio 29 d.

A. R. praÅ¡ymÄ , pateikė J. D. 1977 m. sausio 14 d. testamentÄ , nurodė, kad turimuose dokumentuose įrašų apie Å¡io testamento pakeitimÄ ar panaikinimÄ nėra (t. 1, el. b. l. 13). Testamentas sudarytas 1977 m. sausio 14 d., jame J. D. nurodė, kad visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienai jai priklausys, kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, tame tarpe gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), palieka savo dukrai A. D. (t. 1, el. b. l. 13). Gimimo įraÅ¡as patvirtina, kad A. D. yra J. D. ir J. D. dukra (t. 1, el. b. l. 13).

Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G. praneÅ¡imas patvirtina, kad po J. D. mirties paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas J. D., duomenų į kokį turtÄ paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas nėra. Archyvo duomenys patvirtina, kad 1979 m. spalio 2 d. mirus kolÅ«kio kiemo nariui J. D., Å¡eimos galva tapo kitas kolÅ«kio kiemo narys J. D.. Po J. D. mirties užvestoje paveldėjimo byloje yra J. D. sudarytas 1987 m. birželio 30 d. testamentas (t. 1, el. b. l. 13). Testamentas sudarytas 1987 m. birželio 30 d., jame J.

D. nurodė, kad gyvenamÄ jį namÄ ir visus Å«kinius pastatus (duomenys neskelbtini) palieka sÅ«nui S. D. (t. 1, el. b. l. 13). 2019 m. rugpjūčio 29 d. A. R. pateikė Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialui praÅ¡ymÄ dėl tėvo J. D. testamento, patvirtinto 1974–1979 m. Kapčiamiesčio apylinkėje, prie praÅ¡ymo pridėjo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡duotÄ J. D. mirties akto iÅ¡raÅ¡Ä ; praÅ¡yme nurodytas elektroninis paÅ¡tas – (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 4 d.

Å¡iuo elektroniniu paÅ¡tu pateikta informacija iÅ¡ archyvo apie tai, kad archyve nerastas J. D. testamentas, bet rastas 1977 m. J. D. testamentas, praÅ¡oma pateikti J. D. mirties liudijimo kopijÄ (t. 3, el. b. l. 54). Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo pateikta informacija patvirtina, kad Lazdijų rajono Kapčiamiesčio apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentai archyvui perduoti saugoti 1987 m. gegužės 26 d. Asmenų praÅ¡ymai iÅ¡duoti pažymas ir dokumentus saugomi penkerius metu.

Patikrinus praÅ¡ymus nuo 2013 m. rastas tik 2019 m. rugpjūčio 28 d. A. R. praÅ¡ymas dėl praÅ¡ymo iÅ¡duoti J. D. testamentÄ , kitų jos praÅ¡ymų dėl J. D. ar J. D. testamentų gavimo nėra (t. 3, el. b. l. 110–112). IÅ¡ Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G. pateiktos paveldimo bylos, užvestos po J. D. mirties matyti, kad 2001 m. rugsėjo 7 d. A. R. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kad priima palikimÄ po motinos J. D. mirties. PareiÅ¡kimus apie palikimo priėmimÄ pateikė ir S. D., V.

V. (bylos nagrinėjimo metu – K.), E. J. D., A. D.. Byloje pridėti J. D. mirties liudijimas, ji mirė – (duomenys neskelbtini), bei J. D. mirties liudijimas, mirė – (duomenys neskelbtini). Gimimo, santuokos liudijimai patvirtina, kad A. R. (iki santuokos D.), S. D., V. V. (iki santuokos D.), E. J. D., A. D. yra J. D. ir J. D. vaikai. Byloje yra 1987 m. birželio 30 d. sudarytas J. D. testamentas bei duomenys apie paveldimÄ turtÄ : 34,50 Lt J. D. pensija, piniginis indėlis AB (duomenys neskelbtini), žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) J.

D. nuosavybės teisės atkurtos į buvusio savininko V. D. turėtÄ turtÄ 1996 m. kovo 22 d., 1997 m. gruodžio 30 d. sprendimais. 2001 m. spalio 4 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , 2013 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡duotas pavedėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas S. D. į pastatus (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 83–178; t. 1, b. l. 20). Teismas k o n s t a t u o j a : I. Dėl 1977 m. sausio 14 d. testamento galiojimo Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®sigaliojimo įstatymas) 38 straipsnio 1 dalį 2000 m.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. CK. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. D. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl kilusiam ginčui taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reguliavusios 1964 m. CK normos, galiojusios palikimo atsiradimo momentu. Pagal 1964 m. CK 575 straipsnio 1 dalį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visÄ savo turtÄ arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei arba atskiroms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.

Jei nustatyta forma sudarytas galiojantis testamentas, tai taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos bei testamento sÄ lygos, ir netaikomos įstatyminio paveldėjimo teisės normos (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Toks įstatymo nustatytas reguliavimas reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, kurie asmenys laikomi įstatyminiais įpėdiniais, turtÄ paveldi įvardyti testamente konkretÅ«s asmenys, t. y. testamentiniai įpėdiniai, iÅ¡skyrus 1964 m. CK 576 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis dėl privalomosios palikimo dalies.

Testatorius turi teisę savo sudarytÄ testamentÄ bet kada pakeisti ar panaikinti, sudarydamas naujÄ testamentÄ . Vėliau sudarytas testamentas panaikina visÄ pirmesnį testamentÄ ar tÄ jo dalį, kuri prieÅ¡tarauja vėliau sudarytam testamentui (1964 m. CK 584 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje kilo ginčas dėl testatorės J. D. 1977 m. ir 1987 m. testamentuose pareikÅ¡tos valios turinio ir dėl 1977 m. testamento galiojimo, kai 1987 m. testatorė sudarė kitÄ testamentÄ . 1977 m. sausio 14 d. sudarytame testatorės J.

D. testamento 1 punkte nurodyta, kad visÄ turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, tame tarpe gyvenamojo namo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), palieka savo dukrai A. D. (po santuokos – R.). Testamente testatorės valia iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai bei patvirtinta jos paraÅ¡u. Å is testamentas yra galiojantis, sudarytas 1964 m. CK 581 straipsnyje nustatyta tvarka, jo teisėtumo niekas neginčija. 1987 m. birželio 30 d. testamente testatorė J. D. nurodė, kad gyvenamÄ jį namÄ ir visus Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieka sÅ«nui S. D..

Kaip minėta, pagal 1964 m. CK 584 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , vėliau sudarytas testamentas panaikina visÄ pirmesnį testamentÄ ar tÄ jo dalį, kuri prieÅ¡tarauja vėliau sudarytam testamentui (1964 m. CK 584 straipsnio 1, 2 dalys). Testamentuose testatorės valia iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai – 1977 m. testamentu jos patvarkymas visÄ turtÄ , tame tarpe ir gyvenamojo namo dalį, palikti dukrai, 1987 m. testamente ji valiÄ dėl gyvenamojo namo pakeitė, nurodė, kad visÄ gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais palieka sÅ«nui.

Taigi, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad 1987 m. testamentas panaikino tik tÄ pirmesnio testamento dalį, kuria buvo nuspręsta dėl gyvenamojo namo, tačiau likusioje dalyje 1977 m. testamentas liko galioti, todėl S. D., kaip įpėdinis pagal 1987 m. testamentÄ Ä¯gijo teisę paveldėti gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais (duomenys neskelbtini), o A. R., kaip įpėdinė pagal 1977 m. testamentÄ , įgijo teisę paveldėti visÄ likusį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų.

Atsakovų argumentai, kad testamentai ir juose iÅ¡reikÅ¡ta testatorės valia turi bÅ«ti vertinami tuometiniame nuosavybės teisinių santykių kontekste, atmestini kaip nepagrįsti. Testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiÅ«ra visÄ turtÄ ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui. Mirusio asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios, galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. teismo iÅ¡vada, kad testatorius iÅ¡ esmės suklydo, sudarydamas ginčijamÄ testamentÄ , gali bÅ«ti padaryta iÅ¡skirtinai tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie esminį suklydimÄ , pateikiami nenuginčijami Å¡io fakto įrodymai.

Pasisakydamas apie testatoriaus valiÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės ir nors dėl to pasisakyta aiÅ¡kinant 2000 m. CK nuostatas, tačiau tiek 1964 m. CK, tiek 2000 m. CK paveldėjimo teisinių santykių nuostatos Å¡ioje dalyje yra analogiÅ¡kos, todėl Å¡iuo teisės normų aiÅ¡kinimu galima remtis ir taikant 1964 m. CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Svarbu ir tai, kad testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Tokiu bÅ«du testamento galia yra nukreipiama į ateitį, tik palikėjo mirties atveju galiojančio testamento pagrindu atsiranda teisinės pasekmės – palikimÄ priėmusiam įpėdiniui pereina palikėjo turtinės teisės ir pareigos. Tokiu atveju, kada testatorius pareiÅ¡kia valiÄ palikti įpėdiniui visÄ savo turtÄ , kuris jam priklausys mirties dienÄ , reiÅ¡kia, kad testatorius padaro patvarkymÄ ir dėl to turto, kurį įgis po testamento suraÅ¡ymo, likimo.

BÅ«tent dėl viso turto, kuris jai priklausys ateityje, tai yra ir dėl turto, kurį įgis po testamento suraÅ¡ymo iki savo mirties, 1977 m. sausio 14 d. testamente patvarkymÄ padarė testatorė J. D., testamente nurodydama, kad dukrai A. R. palieka visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų. Tokiu bÅ«du esant pareikÅ¡tai testatorės valiai dėl viso turto palikimo vienam įpėdiniui, Å¡ios valios negali paneigti tai, kad 1977 m. testamento suraÅ¡ymo metu J.

D. neturėjo jokio turto, nes pastatai priklausė jos sutuoktiniui J. D., o nuosavybės teisės į žemę įgijimo net nebuvo galima numatyti, nes jos buvo atkurtos tik 1996–1997 m. Å alys patvirtino, kad J. D. iki pat mirties buvo Å¡viesaus proto. Faktas, kad po nuosavybės teisių į žemės sklypus atkÅ«rimo, t. y. po 1996–1997 m., iki savo mirties – (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypų paveldėjimo testatorė nesurašė kito testamento, parodo, jog testatorė ir toliau laikėsi savo nuostatos dėl viso turto, iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, palikimo įpėdinės A.

R. naudai, kuriÄ ir buvo pareiÅ¡kusi 1977 m. sausio 14 d. testamente. Nors atsakovai nurodo, kad J. D., po nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo yra ne kartÄ sakiusi, kad pastatus palieka S. D., o žemes visi vaikai pasidalins po lygiai, tačiau vien Å¡is faktas aukščiau nurodytame kontekste nepakankamas pripažinti, kad J. D., sudarydama 1977 m. ir 1987 m. testamentus, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ tik dėl turimo turto, kad jos patvarkymas – visas turtas – nereiÅ¡kia ir žemių, į kurias buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir kad 1987 m. testamentas panaikino 1977 m. testamentÄ .

Pagal pateiktus įrodymus, neįmanoma nustatyti, kÄ konkrečiai turėjo omenyje J. D., nurodydama, kad žemės atiteks visiems vaikams. Ūkinėse knygose nurodoma, kad J. D. turėjo pradinį iÅ¡silavinimÄ , visi apklausti vaikai ir vaikaičiai patvirtino, kad iki mirties ji buvo blaivaus proto, tai, kad ji sudarė du testamentus, leidžia spręsti, kad siekė, kad turtas bÅ«tų paveldimas pagal jos patvarkymÄ , palyginus 1977 m. ir 1987 m. testamentus matyti, kad pirmajame testamente ji davė patvarkymus dėl viso savo turto, o antrajame tik dėl gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, vadinasi, suprato Å¡ių sÄ vokų prasmę ir skirtumÄ .

Ä®vertinęs visus Å¡iuos argumentus, teismas neturi pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai padaryti. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad 1987 m. testamentu J. D. paliko patvarkymÄ dėl gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, toje dalyje pakeisdama 1977 m. testamentÄ , bet 1987 m. testamentas nepanaikino 1977 m. testamento ir pagal jį ieÅ¡kovė turėjo teisę paveldėti visÄ kitÄ turtÄ , nepaliktÄ 1987 m. testamentu. II. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Civilinio kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo (Ä®sigaliojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini). 2001 m. rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Tuo metu kiti įpėdiniai – S. D., E. J. D., A. D., V. V. jau buvo pateikę pareiÅ¡kimus apie palikimo priėmimÄ , jie kaip įpėdiniai nurodyti ieÅ¡kovės pateiktame pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo. IeÅ¡kinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista.

Nuo 2001 m. rugsėjo 7 d. ieškovė žinojo apie tai, kad ji kartu su kitais broliais ir seserimi lygiomis dalimis paveldi J. D. turto dalį, kuri nepalikta testamentu. Įvertinus tai spręstina, kad anksčiausiai senaties terminas galėjo prasidėti nuo 2001 m. rugsėjo 7 d., jau gailojant 2000 m. CK, todėl sprendžiant dėl ieškinio senaties taikytinos 2000 m. CK normos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (2000 m.

CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (2000 m. CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje keliamas ieÅ¡kinio senaties termino, kai ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas ir iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, taikymo klausimas, nes atsakovai praÅ¡o taikyti senatį. 2000 m.

CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas palikimui priimti ir iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieÅ¡kinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimÄ , kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (2000 m.

CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . 2000 m. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumÄ ir iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimÄ , tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į tai, kad ginčas kilo tarp įpėdinių, priėmusių palikimÄ ir tapusių bendraturčiais, spręstina, kad ieÅ¡kovėms teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti ir ginčyti 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas 2000 m.

CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019). Kasacinio teismo praktikoje 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektais taip pat pasisakyta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau.

IeÅ¡kovė nurodo, kad apie tai, kad gali egzistuoti 1977 m. testamentas iÅ¡girdo iÅ¡ atsakovo E. J. D. tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kai jis apie testamentÄ užsiminė, o galutinai tuo įsitikino, kai 2019 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡ archyvo gavo 1977 m. sausio 14 d. sudarytÄ J. D. testamentÄ . Taigi, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas apie termino sužinojimÄ pagrindžiamas raÅ¡ytiniu įrodymu – 2019 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡tu, prie kurio pateiktas archyve rastas testamentas. Sprendžiant dėl Å¡io įrodymo įrodomosios reikÅ¡mės, pažymėtinos Å¡ios aplinkybės. Vien tai, kad ieÅ¡kovė testamentÄ gavo tik 2019 m. rugsėjo 5 d. savaime nereiÅ¡kia, kad ji Å¡iuo momentu sužinojo apie Å¡io testamento buvimÄ .

Å is raÅ¡tas inicijuotas pačios ieÅ¡kovės, todėl ieÅ¡kovė, net ir žinodama apie testamentÄ nuo jo sudarymo momento, bet kuriuo ieÅ¡kinio senaties eigos momentu turėjo galimybę kreiptis į archyvÄ ir šį testamentÄ gauti. IÅ¡ Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2021 m. balandžio 21 d. raÅ¡te nurodytų aplinkybių matyti, kad duomenys apie asmenų praÅ¡ymus dokumentų valdymo sistemoje saugomi penkerius metus, todėl ankstesnių kreipimųsi į archyvÄ , jei tokie ir buvo, nėra galimybės patikrinti.

Taigi, nors V. K. ir nurodė, kad A. R. jau 2017 m. mosavusi kažkokiu dokumentu ir nurodžiusi turinti ginčo testamentÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės dėl riboto asmenų pareiÅ¡kimų saugojimo laikotarpio, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įmanoma patikrinti. Atsižvelgus į tai, nors Å¡is raÅ¡tas ir patvirtina, kad testamentÄ ieÅ¡kovė gavo 2019 m. rugsėjo 5 d., tačiau jis nepatvirtina, kad ji apie testamentÄ sužinojo tik Å¡iuo momentu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kinio senaties pradžiai svarbios aplinkybės – kada ieÅ¡kovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , Å¡is archyvo raÅ¡tas nepatvirtina, todėl Å¡i aplinkybė byloje įrodinėjama tik Å¡alių pateiktais paaiÅ¡kinimais.

Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiÅ«riu leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Å iame kontekste pažymėtini Å¡ie aspektai. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad J. D. iki pat mirties buvo Å¡viesaus proto, su visais Å¡iltai ir artimai bendravo, ne kartÄ bendravo ir apie paveldėjimÄ bei testamentus.

IeÅ¡kovė taip pat pripažino, kad jos santykiai su mama buvo puikÅ«s, tiek apie 1977 m., tiek vėliau, iki jos mirties, ji dažnai pas jÄ lankėsi, artimai ir draugiÅ¡kai bendravo tiek su ja, tiek su seserimi ir broliais. Atsakovės V. K. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad brolis A. D. (miręs iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo) jai patvirtino, kad po to, kai 1978 m. jis suplėšė 1977 m. testamentÄ , pats apie tai pasakė tiek A. R., tiek jos sutuoktiniui. V. K. ir E. J. D. patvirtino ir tai, kad dar iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo A.

R. ne kartÄ užsimindavo, kad atims iÅ¡ jų žemes. IÅ¡ E. J. D. paaiÅ¡kinimų matyti, kad 1977 m. testamentas nebuvo paslaptis, apie jį žinojo visi vaikai ir vaikaičiai, todėl 2018 m. kilus nesutarimams dėl žemės, jis 2019 m. rugpjÅ«tį, pajuokaudamas, priminė A. R. apie tÄ testamentÄ . IÅ¡ A. D. parodymų matyti, kad kai jis su tėčiu S. D. maždaug prieÅ¡ 4–6 metus svečiavosi pas ieÅ¡kovę Airijoje, jis girdėjo kaip S. D. kalbėjo su A. R. ir apie pirmÄ jį – 1977 m. testamentÄ .

Tai, kad net vaikaičiams buvo žinoma apie 1977 m. testamentÄ patvirtino ir K. S.. Visi atsakovai patvirtino tÄ aplinkybę, kad 1977 m. J. D. sudarytas testamentas sukėlė Å¡eimoje nepasitenkinimo ir daug diskusijų dėl jos patvarkymo turtÄ palikti tik A. R., kai visu Å«kiu rÅ«pinosi tėvas bei broliai, bÅ«tent dėl to jį ir suplėšė A. D.. V. K. patvirtino ir tai, kad A. R. nebuvo suinteresuota priimti viso palikimo 2001 m., nes turėjo įsiskolinimų, jos paveldėta žemės sklypų dalis buvo areÅ¡tuota antstolio.

Tai, kad nuo 2000 m. dėl sutuoktinio veiklos, jų Å¡eima turėjo finansinių rÅ«pesčių pripažino ir ieÅ¡kovė, kad jos paveldėtai žemės sklypų daliai buvo taikomas areÅ¡tas ir uždrausta realizuoti žemės sklypus patvirtina ir nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose esantys įraÅ¡ai apie draudimÄ disponuoti žemės sklypais iki pat 2005 m. gruodžio 19 d. IeÅ¡kovė patvirtino, kad 2004 m. į AirijÄ iÅ¡vyko dėl finansinių paskatų. Visos Å¡ios aplinkybės suformuoja didesnę tikimybę, kad ieÅ¡kovė vėliausiai nuo 1978 m., kai 1977 m. testamentÄ suplėšė brolis A.

D. ir jai apie tai pasakė, net jei ir nebuvo mačiusi testamento, turėjo bÅ«ti girdėjusi apie jį ir dėl jo kilusį nepasitenkinimÄ . Taigi, 2001 m. rugsėjo 7 d., pateikdama pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ po mamos J. D. mirties, siekdama paveldėti pagal testamentÄ ir žinodama, kad į palikimÄ pretenduoja broliai ir sesuo, turėdama gyvenimiÅ¡kos patirties, bÅ«dama rÅ«pestinga ir apdairi, galėjo ir turėjo dėti pastangas ieÅ¡koti ir gauti ginčijamÄ testamentÄ ir siekti paveldėjimo pagal jį, tačiau to nepadarė, priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ , o beveik po 20 metų kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir restitucijos taikymo.

IeÅ¡kovės tvirtinimas, kad kiti įpėdiniai, neinformavę jos ir notarės apie 1977 m. testamentÄ , buvo nesÄ Å¾iningi ir taip užkirto keliÄ jai priimti palikimÄ pagal testamentÄ , nepagrįstas, nes tokios pareigos įpėdiniams įstatymas nenustato. Atsižvelgus į tai spręstina, kad ieÅ¡kovė apie 1997 m. sausio 14 d. testamentÄ Å¾inodama nuo 1978 m., 2001 m. rugsėjo 7 d. pareiÅ¡kusi apie palikimo priėmimÄ ir žinodama, kad į šį turtÄ pretenduoja įpėdiniai pagal įstatymÄ , (duomenys neskelbtini) gavusi paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ ir nuo Å¡io momento žinodama apie pažeidžiamas jos teises jų negynė, neatliko jokių veiksmų savo teisei paveldėti pagal testamentÄ realizuoti, neieÅ¡kojo testamento, dalyvavo paveldėto turto perleidimo sandoriuose, o ieÅ¡kinį dėl to pareiÅ¡kė tik 2020 m. birželio 23 d.

Toks jos elgesys neatitiko protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standarto, nes laikydamasi Å¡io standarto ji apie 1977 m. testamentÄ turėjo ir galėjo sužinoti anksčiau. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia pripažinti, kad ieÅ¡kovė praleido bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėtina, jog 2000 m. CK 1.131 str. 2 d. numato senaties termino atnaujinimo galimybę, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (2000 m.

CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Vertinant senaties termino atnaujinimo galimybę pažymėtina, kad ieÅ¡kovė praleido bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ beveik du kartus, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nedėjo jokių pastangų savo pažeistoms teisėms apginti, todėl savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į jos interesus.

Po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, žemės sklypai buvo perleisti sÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims, atlikti jų kadastriniai matavimai, jie atidalinti, investuota į jų priežiÅ«rÄ ir naudojimÄ , žemės sklypuose pastatyti gyvenamojo tipo vagonėliai, sunaudotos gautos piniginės lėšos. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarime atskleista teisinio tikrumo principo samprata apibrėžia, kad Å¡is principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai bÅ«tų tikri dėl savo teisinės padėties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje įtvirtinta taisyklė sako, kad teisėtų lÅ«kesčių principas įtvirtina idėjÄ , jog bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstÄ tikėjimÄ , kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas Å¡iandien, tiek ateityje. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011).

Visame Å¡iame kontekste spręstina, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovės praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jo atnaujinimas atsakovų atžvilgiu bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, tokios apimties termino atnaujinimas pažeistų protingÄ pusiausvyrÄ tarp ieÅ¡kovės pažeistų subjektinių teisių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo garantijų. Aptartų argumentų kontekste ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujintinas. III. Dėl 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pripažinimo priėmus palikimÄ pagal testamentÄ , sandorio panaikinimo, restitucijos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Aukščiau aptarti argumentai leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovei nerealizavus savo teisės priimti palikimÄ pagal 1977 m. sausio 14 d. testatorės J.

D. sudarytÄ testamentÄ , visi įpėdiniai priėmė palikimÄ lygiomis dalimis pagal įstatymÄ , jų nesÄ Å¾iningumas nenustatytas, Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ iÅ¡duotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra jokio teisėto pagrindo jį pripažinti negaliojančiu. A. R. priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ , ilgÄ laikÄ neatliko jokių veiksmų ir nedėjo pastangų tam, kad priimtų palikimÄ pagal testamentÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad A.

R. paveldėjo J. D. visÄ mirties dienai turėtÄ turtÄ , iÅ¡skyrus J. D. 1987 m. birželio 30 d. suraÅ¡ytame testamente. 2019 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp V. K. ir K. S. sudaryta jų valiniu sprendimu, ji atitinka tokiems sandoriams įstatymo keliamus reikalavimus, patvirtinta notaro, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ nuginčijimo pripažinus nepagrįstais, Å¡is sandoris neturi jokių trÅ«kumų, todėl Å¡is dovanojimo sandoris negali bÅ«ti panaikintas ab initio (nuo jo sudarymo momento).

Viena Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti jo vertę pinigais tik tuomet, kai sandoris negalioja (2000 m. CK 1.80 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovai J. D. turtÄ paveldėjo nepagrįstai, žemės sklypų realizavimo ir Å¡iuo metu jie buvo ir yra teisėti jų savininkai, sudaryti sandoriai atitinka jiems įstatymo keliamus reikalavimus, jų naikinti nėra pagrindo, todėl restitucijos taikymas ieÅ¡kovei nuosavybėn grÄ Å¾inant žemės sklypus ir priteisiant pinigines kompensacijas, negalimas.

Tai, kad K. D., po sutuoktinio A. D. mirties paveldėtus žemės sklypus savo valia perleido ieÅ¡kovei, taip grÄ Å¾indama A. R. jos Å¡eimai priklausiusį turtÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ar tolesnių sandorių teisėtumo. Aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, nustatytų bylos aplinkybių ir aptartų argumentų kontekste, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pripažinimo negaliojančiu, nustatymo, kad ji paveldėjo J.

D. visÄ mirties dienai turėtÄ turtÄ , iÅ¡skyrus J. D. 1987 m. birželio 30 d. suraÅ¡ytame testamente, 2019 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo natÅ«ra ir piniginės kompensacijos jai priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. 2020 m. birželio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto areÅ¡tas areÅ¡tuojant:

1) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).;

2) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).;

3) E. J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).;

4) K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). IV. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinus Å¡alių procesinį elgesį, teismas neturi pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės. Atsakovo E. J. D. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 1 633,50 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sÄ skaitos faktÅ«ros ir mokėjimo nurodymai (t. 3, el. b. l. 81, 119). IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovo atstovas surašė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atstovavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 7 val., yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės K. S. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 2 000 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sÄ skaitos ir mokėjimo nurodymai (t. 3, el. b. l. 101–105). IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovių atstovė surašė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atstovavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 7 val., yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleista, valstybės iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 35,52 Eur, todėl jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 633,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų E. J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 35,52 Eur (trisdeÅ¡imt penkis eurus 52 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5630.

Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paÅ¡tas“ paÅ¡to skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalÄ www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena SÄ skaita“ interneto portalÄ https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. 2020 m. birželio 29 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ areÅ¡tuojant:

1) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3) E. J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4) K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėja Asta Vailionienė