2013-07-04 Nr. AB-3463-3-64-3-00224-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1188/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00224-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2) bei patikslintais skundais (b. l. 5, 88), prašydamas iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, priteisti 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. vienas Šiaulių rajono Sukmedžio m/b medžioklės plotuose medžiojo bokštelyje. Į medžioklę atvyko savo automobiliu, kurį paliko prie krūmų. Prietemoje apie 23 val. pastebėjo apie jo automobilį judant šešėlius ir pamanė, jog tai vagys, todėl išlipo iš bokštelio ir su užtaisytu šautuvu ėjo prie savo automobilio. Likus iki automobilio 3–4 metrams, iš krūmų iššoko du vyrai, kurie prisistatė kaip gamtos apsauga, pradėjo reikalauti parodyti šautuvą. Pareiškėjas šautuvą parodė ir išėmė iš jo šovinius.

Minėti vyrai nepaaiškino, kodėl vaikščiojo apie jo automobilį, tačiau surašė jam protokolą. Pareiškėjas ginklą laikė užtaisytą tik dėl savo saugumo, norėdamas apsaugoti save ir savo turtą – automobilį. Vėliau paaiškėjo, kad vyrai, vaikščioję aplink jo automobilį, yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai V. V., V. Č., V. L. ir P. T.. Pareiškėjas nurodė, jog departamento darbuotojai sekė jo namus ir laukė, kol jis eis medžioti, jam išėjus medžioti aplinkos apsaugos inspektoriai sekė jį naudodami naktinio matymo prietaisą nuo jo namų iki medžioklės vietos ir visą medžioklės laiką.

Jo sekimas ir naktinio matymo prietaiso panaudojimas nebuvo sankcionuotas ar užfiksuotas, be to, nereglamentuotas jokiais įstatymais. Prieš pradedant sekti ar sekimo metu pareiškėjas jokio pažeidimo nedarė, o sekimo bei naktinio matymo prietaiso panaudojimas negali būti pateisinamas tuo, jog jis dažnai teisėtai medžioja. Pareiškėjo manymu, reidą savavališkai nedarbo dieną organizavo Šiaulių regiono departamento darbuotojas V. V., pats save pasiskyręs reido vadovu ir tuo pažeisdamas Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. D1-484, 15 punktą, ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2005 m. spalio 20 d. įsakymo dėl valstybinę gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente Nr. V-167 2 punktą. Šiaulių regiono departamento darbuotojai pareiškėjo sekimu bei naktinio matymo prietaiso panaudojimu taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3, 4 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalį bei 13 straipsnį.

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, teigė, kad dėl minėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 120 000 Lt neturtinė žala.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimuose į pareiškėjo patikslintus skundus (b. l. 34–36, 94–96) prašė juos atmesti.

Paaiškino, kad P. Š. 2010 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 5 dalį 150 Lt bauda už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d., apie 23 val., Šiaulių rajone, Sukmedžio medžiotojų būrelio plotuose vykdydamas medžioklę, išlipęs iš bokštelio neišėmė šovinių iš medžioklinio šautuvo lizdo ir su užtaisytu medžiokliniu šautuvu (šovinys buvo lizde) grižo prie mašinos.

Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 64 bei 72 punktus. 2010 m. rugpjūčio 25 d. saulė leidosi apie 20 val. 30 min., buvo apsiniaukę, mėnulio nebuvo, todėl 23 val. jau buvo tamsu ir P. Š. iš bokštelio pareigūnų prie atokiai pastatyto automobilio matyti negalėjo. Analogiškai dėl to pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-843/2012, nagrinėdamas P. Š. apeliacinį skundą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. II-361-519/2010) pažymėjo, kad neabejotinai nustatyta, jog tiek etatinis, tiek visuomeniniai aplinkos apsaugos inspektoriai pažeidimo nustatymo metu vykdė savo tarnybines pareigas, nes tai patvirtina reidų registravimo žurnalo įrašas Nr. 114. Reidas pradėtas 2010 m. rugpjūčio 25 d. 19 val., jam vadovavo V. V., o dalyvavo taip pat ir V. Č., V. L. ir P. T.. Reido tikslas – patikrinti Sukmedžio, Meškuičių medžiotojų būrelių ir Aitros medžiotojų klubo medžioklės plotus.

P. Š. padarytas pažeidimas užfiksuotas 23 val., t. y. reidui dar nepasibaigus (reidas baigėsi 1 val. 30 min.). Atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai dėl jo atžvilgiu naudotų naktinio matymo prietaisų ir jų pagalba vykdyto sekimo, atmestini, nes pareigūnų veiksmai buvo nukreipti į tai, kad patikrintų P. Š. medžioklės teisėtumą, be to, jokių įrodymų, kad tikrinimą atlikę pareigūnai būtų vykdę operatyvinę veiklą, nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepasisakė, kaip konkrečiai pasireiškė jo patirti nepatogumai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą, o apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais.

Atsakovas pažymėjo, kad administracinės nuobaudos paskyrimas pagal surašytą administracinį teisės pažeidimo nutarimą AM Nr. 047377 yra išnagrinėtas teismuose (Šiaulių apygardos administraciniame teisme – administracinės bylos Nr. II-361-519/2010; LVAT – administracinės bylos numeris N575-843/2012). Galutine ir neskundžiama nutartimi pareiškėjui paskirta nuobauda pripažinta teisėta, vykdymo procesai administracinėje byloje jau yra užbaigti (bauda sumokėta). P. Š. savo skundą bei patikslintus skundus grindžia analogiškais motyvais bei argumentais, kuriuos pateikė administracinio teisės pažeidimo byloje dėl jam paskirtos baudos teisėtumo.

Todėl kadangi pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir argumentai jau yra išnagrinėti minėtose bylose Nr. II-361-519/2010 ir N575-843/2012, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės iš naujo nebeturi būti nagrinėjamos ir įrodinėjamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareiškėjo skundu bei patikslintais skundais nesutiko ir atsiliepimuose (b. l. 41–42, 105–106) prašė juos atmesti.

Pažymėjo, jog aplinkos apsaugos valstybinių kontrolės pareigūnų teisė už pažeidimą surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, be kitų šių pareigūnų teisių, kurias jie turi vykdydami savo pareigas, yra įtvirtinta Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje. Remdamasis LR CK 6.250, 6.271 straipsniais bei LVAT praktika (2008 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-320/2011), teigė, jog savo argumentų pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais, nepateikė jokių įrodymų, kad atlikdami skunde nurodytus veiksmus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai veikė neteisėtai, niekaip nepagrindė ir prašomos priteisti žalos dydžio.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 11 d. sprendimu (b. l. 134–141) pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmų, t. y. iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno V. V., neetatinių gamtos apsaugos darbuotojų V. Č., V. L., P. T. veiksmų 2010 m. rugpjūčio 25 d. surašant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį už medžioklės taisyklių pažeidimus. Nurodė, kad byloje ginčo nėra, jog P. Š. įvykdė medžioklės taisyklių pažeidimus, t. y. kad jis 2010 m. rugpjūčio 25 d., apie 23 val., Šiaulių r.

Sukmedžio medžiotojų būrelio medžioklės plotuose medžiojo tykojant, pasibaigus medžioklei, išlipdamas iš bokštelio neišsiėmė šovinių iš medžioklinio šautuvo lizdo ir užtaisytu šautuvu (šovinys buvo lizde) grįžo prie mašinos. Administracinė nuobauda pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 045576 yra įsiteisėjusi, Šiaulių apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundo netenkino ir 2010 m. rugsėjo 6 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimą paliko nepakeistą, o LVAT savo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-843/2012 paliko nepakeistą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį (b. l. 17–23, 24–27).

Vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje yra baigtas (b. l. 28). Taigi nurodyto administracinio teisės pažeidimo faktas bei aplinkybės yra neįrodinėtinos (ABTĮ 58 str.). Pažymėjo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, jog vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galios suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų valstybės tarnautojams priimant juos į šias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu.

Minėto įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalys numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos ministras išduoda jų galias patvirtinančius pažymėjimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. D1-544 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos apraše (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 23 d.) numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios sustabdomos, kai: 7.1. pradedama tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno veiksmų (neveikimo), turinčių šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių; 7.2. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną, kuris įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi laikinai nušalina nuo pareigų, o kai byla perduota teismui, – teismas, kurio žinioje yra byla (7 punktas).

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios atimamos, kai jų atžvilgiu įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų (8 punktas). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios sustabdomos arba atimamos Tvarkos aprašo 3–6 punktuose paminėtiems pareigūnams išleidus įsakymą. Įsakyme nurodomas galių sustabdymo arba atėmimo pagrindas, motyvai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno tarnybos vieta (darbovietė), pareigos, vardas, pavardė (9 punktas).

Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. valstybinio inspektoriaus V. V. įgaliojimai buvo sustabdyti ar atimti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos apraše nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog pareigūnas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galių nepraranda atostogų ar poilsio metu ir konstatavo, jog įvykio dieną valstybinis inspektorius V. V. turėjo įgaliojimus ir, remiantis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinę Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-47, 3 punktu, privalėjo vykdyti regiono teritorijos gyvūnijos bei kitų gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę.

Valstybinę gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcija, patvirtinta Aplinkos ministerijos 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 4 punkte numatyta, jog reidas – netikėtas patikrinimas tam tikroje vietovėje tam tikru laiku siekiant užtikrinti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Instrukcijos 22 punktas numato, jog organizuojami reidai registruojami Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnale. Byloje yra pateiktas Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnalas (b.l. 9–12), iš kurio matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. medžioklės plotuose įvyko patikrinimas – reidas. Instrukcijos 18 punktas nurodo, jog reide turi dalyvauti ne mažiau kaip du pareigūnai (arba vienas pareigūnas kartu su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, arba su policijos darbuotoju, arba su kitais asmenimis (stebėtojo teisėmis), kurie instruktuojami nustatyta tvarka). Nagrinėjamoje situacijoje reide dalyvavo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinis inspektorius V. V. ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai V. L., V. Č., P. T.. LVAT savo 2012 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-843-2012 konstatavo, jog pareigūnų veiksmai reido metu atitiko aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484 patvirtintos Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos nuostatas (b.l. 26).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reidas buvo atliekamas pareigūno V. V. darbo dieną tik po darbo valandų (po 19 val.) ir jis buvo tinkamai įformintas (b.l. 9–12). Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. V-47 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkos“ 4 punktu atsakingu už Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnalo pildymo kontrolę, be kitų asmenų, buvo paskirtas ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas V.

V. (b. l. 123). Pabrėžė, kad Instrukcijos 6 punktas nustato gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų veikloje naudojamų priemonių nebaigtinį sąrašą. Instrukcijos 6.7. papunktis numato, kad pareigūnai savo veikloje gali naudoti stebėjimo priemones (žiūronus, naktinio matymo prietaisus ir kt.). Instrukcijos 46 punktas nurodo, kad „Reido dalyviai, pastebėję asmenis, įtariamus padarius pažeidimus, juos stebi, techninėmis priemonėmis (joms esant) fiksuoja galimą pažeidimą, nesukeldami įtarimo jiems ar aplinkiniams, stengdamiesi įsitikinti, ar tikrai šie asmenys daro pažeidimus“.

Analogišką nuostatą numato ir Tvarkos aprašo 31 punktas (b. l. 126). Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, nes nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad tikrinimą atlikę pareigūnai būtų vykdę operatyvinę veiklą. Pažymėjo, kad pareigūnų vykdytą P. Š. stebėjimą medžioklės metu, naudojant tam tikslui naktinio matymo prietaisą, laikyti neteisėtu veiksmu pagrindo nėra, nes pareigūnų veiksmai buvo nukreipti į tai, kad patikrintų P. Š. medžiojimo teisėtumą. Pareiškėjui žala nebuvo padaryta, nes patys teisės pažeidėjo persekiojimo veiksmai buvo teisėti – tokia yra įstatymų nustatyta procedūra, tiriant ir aiškinant padarytus administracinius teisės pažeidimus.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl emocinės depresijos, sielvarto ar kitų pakankamai intensyvių išgyvenimų, patirtų dėl „procesų teismuose“ su atsakovu metu, ir jog nurodomą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sielvartą patyrė būtent dėl atsakovo veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą yra nepakankami priimti sprendimą dėl tokios žalos atlyginimo.

Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 143–145) pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą bei pripažinti, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių regiono departamento darbuotojas V, V. neteisėtai pats save paskyrė reido vadovu, o Šiaulių regiono departamento darbuotojai sekdami pareiškėją pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą, taip pat priteisti iš atsakovo 120 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Savo reikalavimą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010 metų rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėta, jog vyr. specialistas V. V. 2010 m. rugpjūčio 25 d. po darbo buvo reide. Ne darbo metu V. V. neturėjo jokių tarnybinių įgaliojimų ir buvo eiliniu piliečiu. Be to, pareiškėjo manymu, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas E. S. teisme parodė, kad įsakymo 2010 m. rugpjūčio 25 d. reido vadovu paskirti V. V. nėra. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Teismas neįvertino ir to, jog jokie teisės aktai nesuteikia teisės, neturint tam sankcijos, sekti asmenį, kuris nedaro jokio pažeidimo. Pareiškėjo teigimu, buvo sekama ir jo gyvenamojo vieta – sodyba, nors toks stebėjimas nebuvo užfiksuotas.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 148–151) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas remiasi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartyje pateiktais argumentais bei iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. valstybinis inspektorius V. V. pagal jam suteiktas galias ir turėdamas pareigą imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, atliko savo tarnybines funkcijas. Šiaulių apygardos administracinis teismas byloje Nr. II-361-519/2010 pažymėjo, kad pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad pareigūnas V. V. ėjo tarnybines pareigas, yra specialaus žurnalo, kuriame registruojami reidai, lapų kopijos. Analogiškai situaciją aiškina ir LVAT, nagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka (bylos Nr. N575-843/2012). Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484 patvirtintų „Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos 6.7 punktu, gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai savo veikloje gali naudoti stebėjimo priemones (žiūronus, naktinio matymo prietaisus ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad tikrinimą atlikę pareigūnai būtų vykdę operatyvinę veiklą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais bei remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pateikė atsakovas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo P. Š. reikalaujamo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, atsižvelgdama, be kita ko, ir į šiuos įstatymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 str.), tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas LR CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (viešojo atsakomybė), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal LR CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., administracinės bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal LR CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas LR CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumui LR CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 556 AM 047377 (b. l. 15–16) pareiškėjui už ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracine nuobauda – 150 Lt bauda – dėl to, kad jis 2010 m. rugpjūčio 25 d., apie 23 val., Šiaulių r., Sukmedžio medžiotojų būrelio medžioklės plotuose medžiojo tykojant, pasibaigus medžioklei, išlipdamas iš bokštelio neišsiėmė šovinių iš medžioklinio šautuvo lizdo ir užtaisytu šautuvu grįžo prie mašinos. Pareiškėjas, nepripažindamas padaryto teisės pažeidimo, su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi (b. l. 17–23) pareiškėjo skundo netenkino ir 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 556 AM 047377 paskirtą administracinę nuobaudą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2012 m. vasario 13 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-843/2012 (b. l. 24–27) P. Š. apeliacinio skundo taip pat netenkino ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie iš esmės taip pat patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Pagal ABTĮ 14 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vadovaujasi įsiteisėjusiose Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartyse nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti faktai iš naujo neįrodinėtini nagrinėjamoje byloje, nes jau yra nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje ir pareiškėjo nekaltumu dėl pažeidimo padarymo šioje administracinėje byloje nebenagrinėtini.

Pažymėtina, kad iš Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarčių matyti, jog teismai aplinkos apsaugos pareigūnų neteisėtų ar kitokių pareiškėjo procesines teises pažeidžiančių veiksmų, atliktų administracinio teisės pažeidimo bylos proceso metu, nenustatė. Be to, tiek minėtose nutartyse, tiek skundžiamame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendime konstatuota, jog etatinis aplinkos apsaugos pareigūnas V. V. bei visuomeniniai aplinkos apsaugos inspektoriai V. Č., V. L., P. T. pažeidimo nustatymo metu vykdė savo tarnybines pareigas. Todėl teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialistas V. V. neteisėtai dalyvavo 2010 m. rugpjūčio 25 d. reide ir kad šio reido metu pareiškėjas buvo sekamas bei stebėtas neteisėtai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. D1-544 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 75-2995) 7, 8, 9 punktų nuostatas, 2010 m. rugpjūčio 25 d. valstybinio inspektoriaus V. V. įgaliojimai buvo sustabdyti ar atimti šiame apraše nustatytais pagrindais ir tvarka. Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484, 22 punktas nustato, jog organizuojami reidai registruojami Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnale. Kadangi nagrinėjamu atveju reidas buvo atliekamas pareigūno V. V. darbo dieną (b. l. 29) tik po darbo valandų, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo skundžiami V. V. veiksmai buvo neteisėti, nes iš Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnalo 114 įrašo (b. l. 9–12) matyti, jog reidas, kurio tikslas – patikrinti Sukmedžio, Meškuičių medžiotojų būrelių ir Aitros medžiotojų klubo medžioklės plotus, pradėtas 2010 m. rugpjūčio 25 d., 19 val., jam vadovavo minėtas pareigūnas V. V., reide taip pat dalyvavo visuomeniniai aplinkos apsaugos inspektoriai V. Č., V. L., P. T.. Kadangi P. Š. padarytas pažeidimas užfiksuotas 23 val., o reidas baigtas tik 2010 m. rugpjūčio 26 d., 1 val. 30 min., darytina išvada, kad jo metu dalyvavę asmenys veikė kaip pareigūnai, nes nagrinėjamu atveju skundžiami veiksmai atlikti iš anksto suplanuoto reido metu, juos atliko savo funkcijas vykdantys pareigūnai, o reidas buvo tinkamai įformintas.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdomas neteisėtas sekimas, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad tikrinimą atlikę pareigūnai butų vykdę operatyvinę veiklą ar savo veiksmais tiesiogiai provokavę P. Š. padaryti pažeidimą. Be to, pagal Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484, 6.7 papunktį, pareigūnai savo veikloje gali naudoti stebėjimo priemones (žiūronus, naktinio matymo prietaisus ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, jog, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas užfiksuotas 23 val., t. y. tamsiuoju paros metu, pareigūnų veiksmai panaudojant tam tikras technines priemones buvo nukreipti į tai, kad patikrintų pareiškėjo medžioklės teisėtumą, o ne vykdytų pareiškėjo sekimą.

Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, atsakomybė pagal LR CK 6.271 straipsnį negalima, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai ir motyvuotai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė