Legislator Case Law & Legislation
00a15ca3-e7de-404f-8b20-6f11097ec4ae AI generated

00a15ca3-e7de-404f-8b20-6f11097ec4ae · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 00a15ca3-e7de-404f-8b20-6f11097ec4ae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gruodžio 22 d.    Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovių A. H., A. K. ir N. Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių A.

Legislator headnote

AI generated

00a15ca3-e7de-404f-8b20-6f11097ec4ae · Klaipėdos apygardos teismas: Tokių imperatyvių teisės normų ar juridinio asmens steigimo dokumentų pažeidimų nenustatė ir teismas. IÅ¡ ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ginčijamas vienintelio akcininko sprendimas pažeidžia ieÅ¡kovių interesus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. IeÅ¡kovės šį savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tik prielaidomis apie galimÄ klientų klaidinimÄ , identiteto praradimÄ , tačiau jokių įrodymų Å¡iems savo teiginiams pagrįsti nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                           Civilinė byla Nr. e2A-1637-730/2015Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė                                                (Proceso Nr. 2-06-3-05313-2014-0)                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                   2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.4.1.3.; 3.3.1.18.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gruodžio 22 d.    Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovių A. H., A. K. ir N. Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių A.

H., A. K. ir N. Z. ieÅ¡kinį atsakovams T. M., G. J. (G. J.), UAB „Pamario dvaras“ dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys bankrutuojanti UAB „Autodoja“, E. A., notarė B. V., G. M., n u s t a t ė: ieÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ir prašė teismo pripažinti 2014-03-24 atsakovų T. M. ir G. J. sudarytÄ UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, pripažinti 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) vienintelio akcininko sprendimÄ dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo, pakeitus pavadinimÄ , buveinės adresÄ , ir naujojo vadovo paskyrimo negaliojančiu, įpareigoti atsakovę UAB „Pamario dvaras“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pavadinimÄ , nenaudojant žodžių junginio „Pamario dvaras“.

Nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-07 galutiniu sprendimu solidariai iš atsakovių UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Autodoja“) ir V. J. komercinės firmos ieškovės A. H. naudai priteista 57 410 Lt nuostolių atlyginimo, ieškovės A. K. naudai – 6840 Lt nuostolių atlyginimo, ieškovės N. Z. naudai – 44 040 Lt nuostolių atlyginimo, tai pat kiekvienai iš ieškovių priteistos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 4322,24 Lt ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Pažymėjo, kad netrukus po Klaipėdos apygardos teismo procesinio sprendimo priėmimo, t. y. 2014-03-24, UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Autodoja“) vienintelis akcininkas T. M. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido visas jo turimas bendrovės akcijas G. J.. 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ vienintelio akcininko sprendimu, kurį pasirašė atsakovas T. M., bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Autodoja“, o įmonės buveinės adresas – iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu sprendimu buvo padaryti atitinkami bendrovės įstatų pakeitimai bei pasikeitė jos vadovas – vietoje buvusio vadovo E. A. naujuoju vadovu nuo 2014-03-26 paskirtas G. J.. Bendrovės duomenų pasikeitimai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre 2013-03-26. Taip pat nurodė, kad kitÄ dienÄ , t. y. 2014-03-27, Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Pamario dvaras“, kurios veikla yra analogiÅ¡ka UAB „Autodoja“ (buvęs pavadinimas UAB „Pamario dvaras“) vykdytai veiklai.

Naujai įsteigtos UAB „Pamario dvaras“ (į. k. 303274461) vadovu paskirtas trečiasis asmuo E. A., o bendrovės steigėju nurodytas atsakovas T. M., įmonė įregistruota senuoju bendrovės adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kontaktiniai duomenys nurodyti tie patys kaip ir buvę UAB „Autodoja“. IeÅ¡kovės vertina, kad atsakovai T. M. ir G. J., sudarydami 2014-03-24 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Autodoja“) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, veikė nesÄ Å¾iningai, sudarytas sandoris yra tariamas (sudarytas vien dėl akių), sudarytas turint tikslÄ iÅ¡vengti atsakomybės bei perkelti veiklÄ Ä¯ kitÄ naujai įsteigtÄ Ä¯monę, tuo siekiant iÅ¡vengti teismo priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei pažeisti kreditorių interesus, be to, sudarytas sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pripažintinas negaliojančiu ab initio.

Pažymėjo, kad vienintelis ginčijamos 2014-03-24 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tikslas buvo sudaryti sÄ lygas T. M. bei E. A. iÅ¡vengti įmonės savininkui ir vadovui tenkančių pareigų bei galinčios kilti atsakomybės tiek prieÅ¡ bendrovę, tiek prieÅ¡ jos kreditorius. Toks tikrasis nuslėptas ginčijamo sandorio tikslas ir siektos pasekmės leidžia jį kvalifikuoti kaip tariamÄ sandorį CK 1.86 straipsnio prasme. Be to, nurodo, kad 2014-03-24 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka geros moralės normų – teisingumo ir sÄ Å¾iningumo imperatyvų, kadangi buvo sudarytas siekiant iÅ¡vengti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl toks sandoris laikytinas niekiniu ir dėl prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei CK 1.81 straipsnio prasme.

Nurodė, kad 2014-03-21 atsakovo T. M., kaip vienintelio UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Autodoja“) akcininko, sprendimas dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo, pakeitus pavadinimÄ , buveinės adresÄ , ir naujojo vadovo paskyrimo naikintinas, kadangi yra žalingas bendrovei ir pažeidžia jos kreditorių interesus: UAB „Autodoja“ turėjo pavadinimÄ UAB „Pamario dvaras“ nuo 1994 metų, buvo plačiai žinoma Å¡iuo pavadinimu savo vykdomo verslo srityje, be to, buvę UAB „Autodoja“ klientai, atėję jos senu registracijos adresu, kur veikia analogiÅ¡kÄ pavadinimÄ turinti įmonė, yra nepagrįstai klaidinami, turint omenyje, kad įmonių veikla yra tapati.

Todėl mano, kad dėl Å¡ių sprendimų UAB „Autodoja“ prarado savo identitetÄ ir gali netekti didelės dalies klientų, kurie gali pereiti į UAB „Pamario dvaras“. Maža to, dabartinis UAB „Autodoja“ vadovas atsakovas G. J., kuris yra dar trijų įmonių akcininkas ir vadovas, nėra susipažinęs su UAB „Autodoja“ veikla, kas yra itin svarbu Å¡ioje sudėtingoje finansinėje situacijoje, todėl negali tinkamai vadovauti bendrovei bei rÅ«pintis jos interesais.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-02 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas dėl 2014-03-24 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 ir 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia fakto, jog atsakovas G. J. iÅ¡ tikrųjų siekė įsigyti nuosavybėn ginčo akcijas ir tęsti įmonės veiklÄ : iÅ¡ teismo posėdžio metu atsakovo G. J. duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis domėjosi ir suprato, jog perkama įmonė turi kreditorių (ieÅ¡koves), tikėjosi atsiskaityti ir veikti pelningai, juolab kad turėjo patirtį Å¡ioje veiklos (pervežimų) srityje. 2014-03-24 akcijų pirkimo–pardavimo sandoris yra realiai įvykdytas, todėl negali bÅ«ti pripažintas tariamu, todėl negaliojančiu.

IeÅ¡kovės neįrodė imperatyvių teisės normų pažeidimo bei aplinkybių, kad ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, todėl nėra pagrindo tenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir Å¡iuo pagrindu. Dėl 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės neįrodė, nes ir neįrodinėjo, kad ginčijamas bendrovės organo sprendimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nenurodė jokių imperatyvių teisės normų, kurios buvo pažeistos ginčijamu sprendimu, taip pat juridinio asmens steigimo dokumentų nuostatų.

Tokių imperatyvių teisės normų ar juridinio asmens steigimo dokumentų pažeidimų nenustatė ir teismas. IÅ¡ ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ginčijamas vienintelio akcininko sprendimas pažeidžia ieÅ¡kovių interesus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. IeÅ¡kovės šį savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tik prielaidomis apie galimÄ klientų klaidinimÄ , identiteto praradimÄ , tačiau jokių įrodymų Å¡iems savo teiginiams pagrįsti nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Be to, UAB „Autodoja“ yra paskelbta nemokia, jai iÅ¡kelta bankroto byla, Å¡i įmonė jokios veikos nebevykdo, todėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas – buvusio pavadinimo, buvusios buveinės sugrÄ Å¾inimas, net nevertinant Å¡io reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, jokių ieÅ¡kiniu siekiamų tikslų nebepasiektų. Esant tokioms aplinkybėms, yra faktinis ir teisinis pagrindas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ taip pat atmesti kaip nepagrįstÄ (CPK 185 straipsnis). Reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Pamario dvaras“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pavadinimÄ , nenaudojant žodžio junginio „Pamario dvaras“, yra iÅ¡vestinis, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ir šį reikalavimÄ .Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2015-07-02 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, iÅ¡ esmės neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas bei kai kurias proceso teisės normas, nesilaikė teismų praktikos.Su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl realaus 2014-03-24 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo nėra pagrindo sutikti vien dėl to, jog įmonė bankrutavo, praėjus vos metams nuo sandorio sudarymo, o apie negalimumÄ vykdyti prievoles pareiÅ¡kė, praėjus 9 mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesigilino, kokia buvo tikroji 2014-03-24 sutarties Å¡alių valia, jų elgesio motyvai, tikslai ir tikrieji ketinimai, nors, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, tai esminės aplinkybės, kurias tokio pobÅ«džio bylose bÅ«tina nustatyti.T.

M., sudarydamas ginčijamÄ 2014-03-24 sandorį bei priimdamas skundžiamÄ 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) vienintelio akcininko sprendimÄ , siekė ne tik iÅ¡vengti savo pareigų bei atsakomybės, bet taip pat siekė ir apsunkinti ieÅ¡kovių galimybes iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ bendrovės turto.Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio reikalavimų liko neiÅ¡nagrinėtas (dėl UAB „Pamario dvaras“ pavadinimo pakeitimo), kas vertintina kaip esminis sprendimo negaliojimo pagrindas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovų T.

M., G. J., UAB „Pamario dvaras“ atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės iÅ¡dėsto tik savo subjektyvų priimto sprendimo įvertinimÄ , bendro pobÅ«džio nuostatas apie gerÄ moralę ir sÄ Å¾iningumÄ ir tai, kaip savo moralės ir sÄ Å¾iningumo požiÅ«riu vertina atsakovų veiksmus. Tačiau ieÅ¡kovės nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagal 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus nei įrodymais, nei CPK 329 straipsnio ar 330 straipsnio esminiais pažeidimais.

Apeliaciniu skundu apeliantės išeina už nagrinėjamos bylos ribų, kadangi šioje byloje ginčijami tik akcijų perleidimo sutartis, įmonės pavadinimo ir direktoriaus pakeitimas, todėl nei po akcijų perleidimo paskirto UAB „Autodoja“ vadovo veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas, nei UAB „Autodoja“ tyčinio bankroto klausimas nebuvo nagrinėjamas ir negali būti nagrinėjamas. Apeliantės neturi jokių reikalavimo teisių atsakovams ir trečiajam asmeniui E. A.. Apeliantės nereiškė jiems reikalavimo dėl žalos.

Atsakovai ir trečiasis asmuo nieko nėra skolingi apeliantėms. Todėl ginčyti asmeninių Å¡ių asmenų sandorių ir sprendimų ir jų revizuoti apeliantės neturi teisės.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo                    2012-09-07 galutiniu sprendimu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-20 nutartimi, solidariai iš UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Autodoja“) ir                    V. J. komercinės firmos ieškovės A. H. naudai priteista 57 410 Lt nuostolių atlyginimo, ieškovės A.

K. naudai – 6840 Lt nuostolių atlyginimo, ieškovės N. Z. naudai – 44 040 Lt nuostolių atlyginimo, taip pat kiekvienai iš ieškovių priteistos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 4322,24 Lt ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ vienintelio akcininko atsakovo T. M. sprendimu įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „Autodoja“, buveinės adresas pakeistas į Artojo g. 7A, Klaipėda, atitinkamai pakeisti bendrovės įstatai, nuo 2014-03-25 nuspręsta iš direktoriaus pareigų atleisti E. A., o nuo 2014-03-26 bendrovės vadovu – direktoriumi skirti G.

J., taip pat nuspręsta parduoti visas T. M. priklausančias akcijas asmeniui, pareiÅ¡kusiam norÄ jas įsigyti, atsakovui G. J., pasiraÅ¡ant pirkimo–pardavimo sutartį. 2014-03-24 atsakovai T. M. bei G. J. sudarė Vertybinių popierių pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 1014/1, pagal kuriÄ atsakovas T. M. už 1,00 Lt perleido G. J. 18223 paprastÄ sias vardines 10 Lt nominalios vertės UAB „Pamario dvaras“ akcijas ir G. J. tapo vieninteliu įmonės akcininku. Duomenys apie UAB „Pamario dvaras“ pavadinimo pakeitimÄ Ä¯ UAB „Autodoja“, buveinės adreso pakeitimÄ Ä¯ Artojo g. 7A, Klaipėda, vienintelio akcininko bei įmonės vadovo pasikeitimÄ 2014-03-26 įregistruoti VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registre. 2014-03-27 VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruota bendrovė UAB „Pamario dvaras“, į. k. 303274461, kurios buveinė (duomenys neskelbtini), ir kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas T.

M., o vadovas – trečiasis asmuo E. A.. Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1060-538/2015 iÅ¡kėlė UAB „Autodoja“ bankroto bylÄ . IeÅ¡kovės, bÅ«damos bankrutuojančios UAB „Autodoja“ kreditorėmis, prašė pripažinti negaliojančiu 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) vienintelio akcininko atsakovo T. M. sprendimÄ dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo, pakeitus pavadinimÄ , buveinės adresÄ , ir naujojo vadovo paskyrimÄ , taip pat 2014-03-24 atsakovų T.

M. ir G. J. sudarytÄ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.Dėl 2014-03-24 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 ir 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindaisApeliaciniame skunde ieÅ¡kovės teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl 2014-03-24 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo CK 1.86 straipsnio pagrindu aiÅ¡kinosi tik tas aplinkybes, kurios rodė, ar ginčijamu sandoriu Å¡alys realiai įgijo atitinkamas teises ir pareigas, bet visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kokia buvo tikroji 2014-03-24 sutarties Å¡alių valia, jų elgesio motyvai, tikslai ir tikrieji ketinimai, nors, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, tai esminės aplinkybės, kurias tokio pobÅ«džio bylose bÅ«tina nustatyti.

Nesutiktina su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sÄ voka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį Å¡alys paprastai siekia sukurti tik iÅ¡orinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad toks sandoris turi paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005).

Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumÄ , nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet reikia vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Ieškovės pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad skundžiamos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tikslas buvo atsakovui T.

M. ir trečiajam asmeniui E. A. iÅ¡vengti asmeninės atsakomybės prieÅ¡ bendrovės kreditorius, taip pat atsiskaityti su ieÅ¡kovėmis, kadangi po 2014-03-20 Klaipėdos apygardos teismo nutarties bendrovės UAB „Autodoja“ (buvusi UAB „Pamario dvaras“) mokumui didelę įtakÄ padarė priteista 138272,32 Lt suma ieÅ¡kovėms. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, vertinant ginčijamo sandorio teisėtumÄ CK 1.86 straipsnio pagrindu, pripažinti sandorį negaliojančiu nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ginčijamas sandoris buvo realiai įvykdytas, jo Å¡alys įgijo realias teises ir pareigas, yra pagrįsta. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus – tarp Å¡alių 2014-03-24 sudarytÄ Vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1014/1, kurios pagrindu T. M. įsipareigojo parduoti vertybinius popierius, o pirkėjas G. J. įsipareigojo sumokėti už vertybinius popierius ir perimti juos savo nuosavybėn. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinis tikslas buvo pasiektas ir sandoris realiai įvykdytas, kadangi Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas G.

J. kaip vienintelis akcininkas ir direktorius, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo tarp Å¡alių dėl sutartos kainos sumokėjimo nėra, iÅ¡ kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad G. J. atliko savo kaip vadovo pareigas – pasiraÅ¡inėjo bendrovės balansÄ , priėmė įsakymus ir pan. Apeliantės apeliaciniame skunde teigė, kad su teismo iÅ¡vada dėl realaus 2014-03-24 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo nėra pagrindo sutikti vien dėl to, jog įmonė bankrutavo, praėjus vos metams nuo sandorio sudarymo, o apie negalimumÄ vykdyti prievoles pareiÅ¡kė, praėjus 9 mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo. Su tokiu apeliančių argumentu sutikti negalima, kadangi ginčijamu sandoriu buvo parduotos tik bendrovės akcijos kitam asmeniui, tačiau ginčijamu sandoriu nebuvo padaryta įtaka UAB „Autodoja“ turtinei padėčiai, kadangi nei turtas, nei lėšos nebuvo sumažintos.

Taigi, bendrovės finansinė padėtis dėl sudaryto ginčijamo sandorio nei pablogėjo, nei pagerėjo, tai yra, neturėjo įtakos ieÅ¡kovių interesams – jų reikalavimų patenkinimui. Atsakant į apeliančių teiginį, jog iki ginčijamos sutarties sudarymo bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo tik apie 9 eurus, o vadovaujantis 2015-05-20 duomenimis skolÄ sudarė 14476,39 Eur, tai patvirtina, kad G. J. valdant bendrovę veiksmai buvo atliekami tik dėl akių, kad susidarytų įspÅ«dis, kad sandoris yra iÅ¡ tiesų įvykdytas, tačiau G.

J. neinvestavo į bendrovę ir nedarė nieko, kad įmonė nebankrutuotų, pažymėtina, kad ieškovės pačios ieškinyje pripažįsta, jog po 2014-03-20 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria priteista skola ieškovėms, bendrovės mokumui buvo padaryta įtaka ir bendrovė priartinta prie nemokumo būsenos. Tokias aplinkybes patvirtina ir su ieškovių ieškiniu pateiktas UAB „Pamario dvaras“ (dabar UAB „Autodoja“) balansas, iš kurio matyti, kad bendrovės turtas 2013-12-31 sudarė 474578,00 Lt, įsipareigojimai – 94896,00 Lt.

Po 2014-03-20 Klaipėdos apygardos teismo nutarties pridėjus 138272,32 Lt priteistÄ sumÄ ieÅ¡kovėms, įsiskolinimų suma sudarė 233168,32 Lt. Taigi, ginčijamo sandorio sudarymo metu bendrovės bÅ«sena jau buvo artima nemokumui. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog ginčijamas sandoris turėjo kokios nors įtakos bendrovės finansinei bÅ«senai, nėra. Kokius veiksmus atliko ar neatliko G. J., ar bendrovės bankrotui turėjo įtakos G. J. teisėti ar neteisėti veiksmai, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi Å¡ioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo ar tyčinio bankroto.  Be to, teisės normos nedraudžia ir neriboja teisės perleisti nemokios (ar net bankrutavusios) įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

Teisė laisvai perleisti įmonės, įskaitant ir nemokiÄ Ä¯monę, akcijas kyla iÅ¡ CK 6.159 straipsnyje įtvirtinto fundamentalaus sutarties laisvės principo, kurio vienas iÅ¡ aspektų yra asmenų teisė laisvai sudaryti bet kokias įstatymo tiesiogiai nedraudžiamas sutartis. Nemokios ir net bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės akcininkai turi neribotÄ teisę perleisti įmonės akcijas ir įmonės nemokumas nėra ir negali bÅ«ti pagrindu pripažinti negaliojančiu tokį akcijų perleidimo sandorį.  Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia remiantis CK 1.86 straipsniu pagrindo nėra, kadangi sandoris realiai įvykdytas, ieÅ¡kovių galimybei iÅ¡siieÅ¡koti priteistas sumas iÅ¡ UAB „Autodoja“ sudarytas sandoris įtakos neturėjo.

IeÅ¡kovės papildomai prašė pripažinti 2014-03-24 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu, motyvuodamos tuo, jog aplinkybės, kad atsakovas T. M. sudarė ginčijamÄ sandorį, siekdamas iÅ¡vengti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, negali bÅ«ti suderinamos su teisingumo ir geros moralės principais. CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ä®statyme neatskleistas formuluočių „vieÅ¡oji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis.

Å ios formuluotės turinys yra įvairialypis, Å¡ių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „vieÅ¡oji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. SÄ voka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi.

Pažymėtina, kad visuomenės pagrindÄ sudaro teisingumas. Juo turi bÅ«ti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014).

Ginčijamos sutarties sudarymo faktas savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Byloje nustatyta, kad pagrindinis akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tikslas – akcijų pardavimas ir jų įgijimas nuosavybėn – įvykdytas. Å alių nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovės neįrodė, o motyvas, jog atsakovas T. M., sudarydamas sutartį, siekė iÅ¡vengti skolų, nepagrįstas, kadangi nei atsakovas T. M., nei G. J., nei E. A. nėra skolingi ieÅ¡kovėms.

IeÅ¡kovės yra UAB „Autodoja“ kreditorės, jų padėtis nepasikeitė, prievolė neiÅ¡nyko. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovų veiksmai, sudarant ginčijamÄ sutartį, nėra prieÅ¡taraujantys vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutinka su apeliančių argumentu, kad įstatymai juridinio asmens dalyviui, valdymo organui nustato daug pareigų ir civilinę atsakomybę tiek prieÅ¡ patį juridinį asmenį, tiek prieÅ¡ jo kreditorius (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis;

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4 dalis, 34 straipsnis, 37 straipsnis), o esant įmonės nemokumo atvejui, tiek savininkas, tiek vadovas turi pareigÄ kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o, neįvykdę Å¡ios pareigos, privalo padengti dėl to kreditorių patirtÄ Å¾alÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1, 4 dalys), tačiau ieÅ¡kovės nagrinėjamojo byloje reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiÅ¡kė. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad visi ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio argumentai ir į bylÄ teikti įrodymai dėl blogėjimo linkme pasikeitusios UAB „Autodoja“ finansinės padėties po ginčijamo sandorio sudarymo dėl neva prasto įmonės valdymo, verslo perkėlimo į naujai įsteigtÄ UAB „Pamario dvaras“, jog ginčijama bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne tam, kad atsakovas G.

J. perimtų bendrovės akcijas siekdamas tęsti jos veiklÄ , o tam, kad atsakovui T. M. bÅ«tų sudarytos sÄ lygos iÅ¡vengti bendrovės vieninteliam akcininkui ir vadovui tenkančių pareigų, taip pat galbÅ«t galinčios kilti atsakomybės tiek prieÅ¡ pačiÄ bendrovę, tiek prieÅ¡ jos kreditorius, bei dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kainos bÅ«tų reikÅ¡mingi, jei ieÅ¡kinyje bÅ«tų reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo. IeÅ¡kovių argumentai dėl to, kad po ginčijamo sandorio sudarymo bendrovė itin greitai bankrutavo galimai dėl atsakovo G.

J. ar T. M. veiksmų, šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės, kadangi šioje byloje nereiškiamas reikalavimas ir dėl tyčinio bankroto. Dėl 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Dėl UAB „Pamario dvaras“ pavadinimo pakeitimoIš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ vienintelio akcininko atsakovo T. M. sprendimu įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „Autodoja“, buveinės adresas pakeistas į Artojo g. 7A, Klaipėda, atitinkamai pakeisti bendrovės įstatai, nuo 2014-03-25 nuspręsta iš direktoriaus pareigų atleisti E. A., o nuo 2014-03-26 bendrovės vadovu – direktoriumi skirti G.

J., taip pat nuspręsta parduoti visas T. M. priklausančias akcijas asmeniui, pareiÅ¡kusiam norÄ jas įsigyti, atsakovui G. J., pasiraÅ¡ant pirkimo–pardavimo sutartį.Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) normose reglamentuojama akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo, pakeitimo ir panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais) tvarka. Susirinkimo sprendimas, priimtas pagal įstatymÄ (ir) bendrovių įstatuose nustatytÄ kompetencijÄ , yra bendrovės akcininkų valinis aktas (juridinis faktas), dėl bendrovės veiklos sukuriantis bendrovei, jos organams ir (ar) akcininkams tam tikras teises ir pareigas.

Toks sprendimas gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). AnalogiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinami ir tie atvejai, kai bendrovėje yra vienintelis akcininkas ir sprendimai priimamai ne visuotiniame akcininkų susirinkime, o vienvaldiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2014).IeÅ¡kovės įrodinėjo, kad toks atsakovo sprendimas buvo žalingas ir nenaudingas bendrovei, kadangi bendrovė prarado savo identitetÄ ir galėjo netekti didelės dalies klientų, dėl ko praėjus lygiai metams po tokio sprendimo priėmimo bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ .IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovės savo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu 2014-03-21 vienintelio akcininko sprendimÄ grindė tik deklaratyviais argumentais, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų jų nurodomas aplinkybes, kad dėl bendrovės pavadinimo ir buveinės pakeitimo bendrovė prarado identitetÄ , sumažėjo klientų ar kitokiu bÅ«du bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta žala, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Apeliantės nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymų normos, bendrovės steigimo dokumentams prieÅ¡tarauja ginčijamas sprendimas. Negalima sutikti su apeliančių argumentu, jog ginčijamas sprendimas turėjo įtakos situacijai, jog bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, kadangi bankroto bylÄ UAB „Autodoja“ iÅ¡kėlė Klaipėdos apygardos teismas tik 2015-04-03 nutartimi, tai yra praėjus daugiau nei metams po ginčijamo sprendimo priėmimo. Esant įrodymams, jog 2014-03-24 sudarant UAB „Autodoja“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bendrovės finansinė padėtis jau buvo artima nemokumui, pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog ginčijamas sprendimas turėjo įtakos bendrovės finansinei padėčiai, nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės neįrodė Å¡io reikalavimo pagrįstumo.Apeliantės apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė reikalavimo dėl UAB „Pamario dvaras“ pavadinimo keitimo, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is reikalavimas yra iÅ¡vestinis, todėl netenkinus reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) vienintelio akcininko sprendimÄ , nėra pagrindo tenkinti Å¡io reikalavimo.

 CK 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimÄ , pagal kurį jį bÅ«tų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimÄ yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimÄ , arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimÄ , kuris neatitinka Å¡io kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimÄ ir atlyginti Å¡iais veiksmais padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (CK 2.42 straipsnio 2 dalis).

CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens tapatumo ar panaÅ¡umo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panaÅ¡umo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, turi bÅ«ti atsižvelgiama į minėtÄ juridinio asmens pavadinimo funkcijÄ (atskirti vienÄ juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų) (CK 2.39 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014).

Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panaÅ¡ius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panaÅ¡ius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog reikalavimas įpareigoti UAB „Pamario dvaras“ pakeisti pavadinimÄ , nenaudojant junginio „pamario dvaras“, yra iÅ¡vestinis ir bÅ«tų pagrįstas tuo atveju, jei teismas patenkintų reikalavimÄ dėl 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kadangi du juridiniai asmenys negali naudotis tuo pačiu pavadinimu, todėl nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė Å¡io reikalavimo.

Be to, kadangi UAB „Pamario dvaras“ 2014-03-21 vienintelio akcininko sprendimu pakeitė pavadinimÄ Ä¯ UAB „Autodoja“ ir 2014-03-26 jį įregistravo vieÅ¡ajame registre, UAB „Pamario dvaras“ nebuvo jokių kliūčių savo pavadinime naudoti žodžių junginį „pamario dvaras“ ir tokį pavadinimÄ Ä¯registruoti 2014-03-27 vieÅ¡ajame registre.   Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismui 2015-04-03 iÅ¡kėlus UAB „Autodoja“ bankroto bylÄ , bendrovė veiklos nebevykdo, 2015-10-14 nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl nei ginčijamo 2014-03-21 UAB „Pamario dvaras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autodoja“) vienintelio akcininko sprendimo teisėtumas, nei įpareigojimas UAB „Pamario dvaras“ pakeisti pavadinimÄ , neturės jokios įtakos UAB „Autodoja“.

Todėl Å¡ių reikalavimų patenkinimas iÅ¡ esmės jais siekiamų tikslų nepasiektų ir nei bendrovės, nei kreditorių interesams, nei tariamai daromam žalingam poveikiui įtakos neturėtų. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus (CPK 185 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tai yra visiÅ¡kai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųRemiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atmetus ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsakovų bei trečiojo asmens E. A. atstovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų apie bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir pagrįstumÄ nepateikė.  Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : palikti nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                        Erinija Kazlauskienė Kolegijos teisėjai                                                                             Marius Dobrovolskis                                                                                                                                                            Almantas Padvelskis                 Â