00a0955b-131a-47f6-a417-46b69c30e30c · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-19-576/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo E. V. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. V. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė :

1. E. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 6 mėnesiams. Nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių.

2. Nuteistajam E. V. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. vasario 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gruodžio 2 d., ½ paskirtos bausmės dalį jis atliks 2020 m. liepos 2 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 7 d. – 4 metai, 25 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nutarime pateiktos rekomendacijos dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti mokslus vidurinėje mokykloje, atlikti aplinkotvarkos darbus, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Buvo pateiktos M. B. ir L. G. atskirosios nuomonės dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

4. Nuteistasis E. V., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas jį keisti, atsižvelgiant į Komisijos narių L. G. ir M. B. kompetentingas iÅ¡vadas.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. V. skundÄ . Teismas nurodė, kad Komisijos nutarimo priėmimo metu E. V. atitiko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje nurodytÄ ir su atliktos bausmės dalimi siejamÄ lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra kriterijų. Be to, jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taigi atitinka ir vienÄ iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų.

Visgi teismas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyta, kad E. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 62 balai, iÅ¡ jų statiniai veiksniai sudaro – 40, dinaminiai – 22, tuo tarpu ir pagal 2019 m. vasario 18 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ nuteistasis priklausė vidutinei rizikos grupei (nustatyti 62 balai), taigi dinaminiai veiksniai sudarė 22 balus, t. y. visiÅ¡kai nekito. Atitinkamai teismas sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog daroma pažanga Å¡iÄ rizikÄ sumažinti, todėl E. V. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos formalios sÄ lygos, kuriai esant gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas – nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kriterijaus.

6. Nesutikdamas su teismo nutartimi E. V. pateikė skundÄ Vilniaus apygardos teismui, praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti iÅ¡ Pusiaukelės namų socialinio tyrimo iÅ¡vados komentarÄ dėl nusikalstamos rizikos balų mažinimo galimybės ir praktikos jÄ mažinant, atitaisant galimai esančiÄ klaidÄ , vadovaujantis pateiktu komentaru panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį, taikyti lyginį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis Å¡iuo metu bausmę atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose, kuriuose nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui.

Nuteistojo teigimu, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti patikslinta informacija dėl rizikos balų kiekio ir jų mažinimo. Tuo pačiu nurodė, kad Komisija vertino jo elgesį ne bausmės atlikimo metu, o jo nusikaltimÄ ir elgesį iki nuteisimo, subjektyviai vertindama jo atliktÄ darbÄ , siekiant lygtinio paleidimo taikymo. Pasak E. V., Komisija neatsižvelgė į dvi jos narių atskirÄ sias nuomones dėl lygtinio paleidimo taikymo.

7. Atsiliepimų į E. V. skundÄ negauta. Nuteistojo E. V. skundas atmetamas 8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi lygtinis paleidimas nuteistajam gali bÅ«ti svarstomas tik tada, kai:

1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir 2) yra pateikę Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti, ir 3) kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, ir (arba) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi yra 3 formalÅ«s pagrindai, kuriems esant gali bÅ«ti svarstomas lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam. IÅ¡ Komisijos nutarimo matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. V. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, pagal jo praÅ¡ymÄ buvo svarstyta lygtinio paleidimo taikymo galimybė, atitinkamai jis, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atitiko BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytus 2 s formalius pagrindus.

Tuo tarpu pasisakant dėl 3 pagrindo, pažymėtina, kad E. V. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (62 balai), taigi jis iÅ¡ dalies neatitinka formalaus pagrindo, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, tačiau reikia spręsti, ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dinaminių balų skaičiaus pastovumas nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos formalios sÄ lygos, kuriai esant gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas – nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors E. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai nesikeitė, tačiau, įvertinus kitus byloje esančius duomenis, tai nereiÅ¡kia, kad jis nedaro pažangos, mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ .

10. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. raÅ¡tu buvo kreiptasi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ , praÅ¡ant pateikti nuteistojo E. V. atžvilgiu sudarytas suvestines lenteles, parengtas naudojant OASys metodikÄ , teikiant 2019 m. vasario 18 d. Nr. 3 ir 2019 m. spalio 16 d. Nr. 57-196 socialinio tyrimo iÅ¡vadas.

11. Vilniaus pataisos namai pateikė suvestinės lentelių kopijas, kurių viena parengta 2019 m. vasario 19 d., o antroji – 2019 m. spalio 11 d. Abiejose lentelėse nurodyta vienoda informacija, o bÅ«tent: informacija apie teisės pažeidimus (40 taÅ¡kų), t. y. statiniai veiksniai sudaro 40 balų, o kintantys (dinaminiai) veiksniai sudaro 22 balus: gyvenimo sÄ lygos (0 balų), iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (2 balai), ryÅ¡iai (0 balų), gyvenimo stilius ir draugai (10 balų), piktnaudžiavimas narkotikais (3 balai), piktnaudžiavimas alkoholiu (0 balų), emocinė gerovė (1 balas), mÄ stymas ir elgesys (4 balai), nuostatos (0 balų).

12. IÅ¡ 2019 m. vasario 18 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 3 matyti, kad nustatyta pažanga bausmės atlikimo metu pasireiÅ¡kė tuo, kad E. V. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, geranoriÅ¡kai atlieka gerbÅ«vio darbus, pagal galimybes dengia ieÅ¡kinius. E. V. rekomenduojamos probacijos sÄ lygos: dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, įsidarbinti, rekomendacijas motyvuojant tuo, kad įsidarbinimo galimybės, nuolatinis darbas ir pajamos mažintų įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose padėtų nuteistajam lengviau adaptuotis visuomenėje.

Tuo tarpu iÅ¡ 2019 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-196 matyti, kad nustatyta pažanga bausmės atlikimo metu pasireiÅ¡kė tuo, kad E. V. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, geranoriÅ¡kai atlieka gerbÅ«vio darbus, pagal galimybes dengia ieÅ¡kinius. E. V. rekomenduojamos probacijos sÄ lygos: dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tęsti darbÄ , rekomendacijas motyvuojant tuo, kad įpareigojimas tam tikru laiku bÅ«ti namuose, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«ra vykdančios institucijos leidimo užtikrintų lengvesnę nuteistojo elgesio kontrolę, turimas iÅ¡silavinimas didintų įsidarbinimo galimybes, darbas ir gaunamos pajamos mažintų įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai.

13. Taigi iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vadų matyti, kad, viena vertus, įsidarbinimo galimybė buvo nurodyta kaip įtaka nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, kita vertus, nors jis įsidarbino praėjus itin trumpam laiko tarpui nuo jo perkėlimo į Pusiaukelės namus (įsakymas jį perkelti į Pusiaukelės namus buvo priimtas 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 14 d. jis prašė iÅ¡duoti asmens tapatybės kortelę, siekiant sudaryti sutartį, tuo tarpu darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2019 m. kovo 25 d.), tačiau suraÅ¡ant 2019 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ tai nebuvo įvertinta kaip jo pažanga bausmės atlikimo metu.

Be to, iÅ¡ 2019 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad E. V. perkeltas į Pusiaukelės namus ne tik įsidarbino, tačiau ir aktyviai dalyvavo įvairiose organizuojamose programose, grupės užsiėmime, renginiuose, atliko aplinkotvarkos darbus, nuobaudų neturi, nėra duomenų, kad bÅ«tų pažeidinėjęs vidaus tvarkos taisykles. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. V. daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ .

14. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo, gali teikti praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡iÄ minimaliÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu BVK 157 straipsnio dalyje nurodyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali teikti Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas gali paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistÄ jį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistÄ jį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiÅ«rint (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-224-898/2018).

15. Visgi, kad nuteisto asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti taikius lygtinį paleidimÄ .

16. Komisija, priimdama NutarimÄ , nebuvo vieninga – didžioji dalis narių balsavo prieÅ¡ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymÄ , be to, atsižvelgė į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , ankstesnius teistumus (16), jų skaičių, amžių pirmojo teistumo metu (21 metai), bausmės vykdymo atidėjimų skaičių (4) ir probacijos sÄ lygų pažeidimÄ , padarius naujÄ nusikaltimÄ , gyvenimo stilių ir draugus – narkotinių medžiagų vartojimas buvo nusikalstamos veikos priežastimi, piktnaudžiavimÄ psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, mÄ stymÄ ir elgesį – atpažįsta ne visas problemas, kalbant apie nusikalstamos veikos priežastis pastebimas narkotinių medžiagų vartojimo problemos vengimas ir padarė iÅ¡vadÄ , kad E. V. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

17. IÅ¡ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokolo Nr. 58-48 matyti, kad M. B., kuri pateikė atskirÄ jÄ nuomonę dėl lygtinio paleidimo taikymo E. V., yra Lietuvos kalinių draugijos atstovė, o L. G., kuri taip pat pateikė atskirÄ jÄ nuomonę dėl lygtinio paleidimo taikymo E. V., yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovė, t. y. nei viena iÅ¡ jų tiesiogiai nedirba su nuteistuoju jo bausmės atlikimo metu, be to, jos iÅ¡ esmės sutiko su lygtinio paleidimo taikymu tik taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Nors M. B. atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis ne kartÄ skatintas ir palaiko ryšį su artimaisiais, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra esminės priežastys, galinčios sudaryti pagrindÄ iÅ¡vadai, kad E. V., jam taikius lygtinį paleidimÄ , laikysis teisės aktų ir nenusikals, atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų turtinį pobÅ«dį.

18. IÅ¡ asmens bylų matyti, kad E. V. bausmės atlikimo metu du kartus skatintas: 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu paskatintas už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ , aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, 2018 m. gruodžio 28 d. buvo perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę. Nuo 2019 m. kovo 13 d. jam suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2019 m. balandžio 20 d. jam suteikiamos trumpalaikės (2 parų) iÅ¡vykos į namus, nenustatyta, kad į pataisos įstaigÄ jis negrįžtų laiku ar pažeistų nustatytÄ dienotvarkę. Tikrinimo metu buvo darbo vietoje (2019 m. kovo 26 d.), tikrinant nebuvo nustatytas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas (2019 m. liepos 18 d.).

19. Teismas pažymi, kad nors pateiktoje E. V. asmens byloje nefiksuota, kad jis bausmės atlikimo metu bÅ«tų pažeidinėjęs taisykles, tačiau nuo bausmės atlikimo pradžios (2017 m. vasario 7 d.) jis yra gavęs tik du paskatinimus (2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d.), tuo tarpu bausmę atliekant Pusiaukelės namuose (nuo 2019 m. kovo 13 d.) jis skatintas nebuvo. Be to, teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistasis neturi nuobaudų ir nepažeidinėja vidaus taisyklių bei laikosi nustatytos tvarkos, tačiau tai tik rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvacijÄ keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

20. IÅ¡ 2019 m. spalio 11 d. pažymos dėl vykdomųjų dokumentų matyti, kad E. V. pagal patvarkymus yra skolingas 3834,98 eurus. Tuo tarpu, paskutiniais 3 nuosprendžiais (2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. liepos 5 d., 2018 m. vasario 7 d.) jis buvo nuteistas bÅ«tent už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus – vagystes, 16 ankstesni teistumai taip pat didžiÄ ja dalimi susiję su turtinio pobÅ«džio nusikaltimais (13 priimtų nuosprendžių nuo 1998 m. gruodžio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. dėl vagystės, 1 nuosprendis dėl chuliganizmo, 1 dėl narkotinių medžiagų laikymo, 1 dėl valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo).

Taigi finansinė naÅ¡ta, tenkanti E. V. yra pakankamai didelė, kai jo atlyginimas, pagal bylos duomenis, yra minimalus, kas didina jo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . Tuo pačiu pažymėtina, kad Komisija nutarime nurodė, jog kalbant apie nusikalstamos veikos priežastis pastebimas narkotinių medžiagų vartojimo problemos vengimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, be kita ko, pasak paties E. V., jis nusikalstamas veikas padarė tuo metu, kai vartojo narkotines medžiagas beveik kasdien, rodo, kad dar nevisiÅ¡kai jis pripažįsta nusikalstamų veikų priežastis, o tai nesudaro pagrindo manymui, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad jų toliau galima siekti taikant lygtinį paleidimÄ .

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra formalių pagrindų svarstyti lygtinį paleidimÄ , jog Komisijos nutarime pateiktas materialiųjų lygtinio paleidimo sÄ lygų vertinimas yra perteklinis, tačiau tai nedaro paties sprendimo – netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos – negaliojančiu. Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir BPK 364 straipsnio 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti E. V. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį.

IÅ¡taisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytÄ aplinkybę, kad E. V. nedaro pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , nurodant, kad egzistuoja BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis E. V. daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Nida Vigelienė