009d143c-e67c-4acb-996c-50d2d892f556 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-347-473/2015Proceso Nr. 3-61-3-03316-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 1.16.8. VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. B., G. B., S. Č., J. D., V. E., M. J., O. L., I. L., D. P., L. S., J. S., I. K. praÅ¡ymus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra), dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo ir sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovų dėl pripažintų Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2013-08-20 sprendimus Nr. 17.10-1162; 17.10-1159; 17.10-1165; 17.10-1160; 17.10-1161; 17.10-1164; 17.10-1163 bei 2013-09-19 sprendimÄ Nr. 17.2-17284.

Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjai neatvyko. Apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. PraÅ¡ymuose teismui (I t., b. l. 1-10; 116-119; II t., b. l. 2; 6; 8; 10; 13; 15; 19; 57-60; 97-98; 104-105) nurodė, kad nuo 2009 metų atsakovė neteisėtai sumažino mokamÄ darbo užmokestį. Vadovaujantis 2009 m. balandžio 23 d. pakeistame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 1 priede nustatytais koeficientais, buvo mokamas perskaičiavus sumažintas darbo užmokestis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties valstybės tarnautojams pareiginių algų koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti neteisėtai. Konstitucinis Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) prieštaravo Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. ir Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatos. Ginčo laikotarpiu darbo užmokestis buvo perskaičiuotas ir mokamas sumažintas neteisėtai.

Atsakovas pažeidė teisę gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ , todėl privalo iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ taikant Konstitucijai prieÅ¡taravusias įstatymų nuostatas, t. y. sumažintus pareiginių algų koeficientų dydžius ir sumažintus priedus už kvalifikacines klases numačiusias įstatymų nuostatas. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimuose (I t., b. l. 95-102; 154-159; II t., b. l. 72-74; 112-114) nurodė, kad apskaičiuojant ir mokant darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais įstatymais, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančius įstatymus, todėl jos veiksmai yra teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų. Apskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais įstatymais.

Konstitucinis Teismas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai 2013 m. liepos 1 d., o byloje prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemoka už laikotarpį iki šio nutarimo paskelbimo. Pareiškėjams mokėtas darbo užmokestis buvo apskaičiuotas tinkamai, veikiant taip, kaip tai numatė įstatymai, todėl pareiškėjų reikalavimai nepagrįsti. Kadangi apskaičiuojant ir mokant darbo užmokestį buvo vadovaujamasi tuo metu galiojusia teise, atsakovės veiksmai yra teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų.

Konstitucinis Teismas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai 2013 m. liepos 1 d., o byloje prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemoka už laikotarpį iki šio nutarimo paskelbimo.Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvadosByloje kilo ginčas dėl pareiškėjams 2009 – 2013 m. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Ginčo laikotarpiu darbo užmokestis pareiškėjams buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis inter alia 2009 m. balandžio 23 d. nustatytais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatytais valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientais ir 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 str. redakcijos nustatytais priedų už kvalifikacinę klasę dydžiais. 2009 m. balandžio 23 d.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad Å¡is įstatymo projektas buvo parengtas sunkėjant ekonominei ir finansinei Å¡alies situacijai, įgyvendinant Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), II dalyje numatytÄ Krizės įveikimo planÄ , kuriuo siekiama sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemÄ , racionaliau naudoti valstybės lėšas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2013 m. spalio 1 d.), pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Å¡iais įstatymais valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo skirtingas mastas, vertinant procentais, priklausė ne tik nuo pareigybių kategorijų vietos jų sistemoje, bet ir nuo valstybės tarnautojų turimos kvalifikacijos: kuo aukÅ¡tesnė pareigybės kategorija ir valstybės tarnautojo kvalifikacija, tuo didesnis valstybės tarnautojo atlyginimo mažinimo mastas. Pareiginės algos koeficientų mažinimo ir priedų už kvalifikacinę klasę mažinimo priemonių taikymas lėmė labai skirtingÄ valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastÄ , vertinant procentais (neatsižvelgiant į bazinio dydžio pokyčius):

žemesnių pareigybių kategorijų (1–10 kategorijų) žemiausios kvalifikacijos ar mažiausiai patirties turintiems (neturintiems kvalifikacinės klasės) valstybės tarnautojams atlyginimai dėl šių priemonių nesumažinti, o aukštesnių pareigybių kategorijų (11–20 kategorijų) ir (ar) aukštesnės kvalifikacijos ar daugiau patirties turintiems valstybės tarnautojams (inter alia 1–10 pareigybių kategorijų, turintiems kvalifikacinę klasę) atlyginimai dėl abiejų šių priemonių sumažinti iki 29,73 proc. (20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė); 11–20 kategorijos valstybės tarnautojams, turintiems kvalifikacinę klasę, kuriems taikytos abi šios papildomos darbo užmokesčio mažinimo priemonės, atlyginimai sumažinti nuo 4,9 proc. (11 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta trečia kvalifikacinė klasė) iki 29,73 proc. (20 kategorijos valstybės tarnautojams, kuriems suteikta pirma kvalifikacinė klasė) (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas taip pat nurodė savo jurisprudencijoje ne kartÄ minėtÄ taisyklę, kad įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimÄ , jei tai bÅ«tina siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastÄ , kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms (ir kitiems iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamiems darbuotojams) atlyginimai bÅ«tų mažinami taip, kad nebÅ«tų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos.

Pagal KonstitucijÄ netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai valstybėje esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai sumažinami neproporcingai, inter alia taip, kad atliekančio sudėtingÄ darbÄ aukÅ¡tos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis bÅ«tų priartintas prie mažiau sudėtingÄ darbÄ dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodinamas su juo arba tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimai sumažinami atsižvelgiant ne į visÄ gaunamÄ darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis ir pan.

Tokiais atvejais ne tik paneigiami konstituciniai proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo principai, bet ir nukrypstama nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad, pagal šį Konstitucinio Teismo nutarimÄ , įstatymų leidėjui kyla pareiga iÅ¡mokėti ne skirtumÄ tarp darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal iki antikonstitucinių įstatymų nuostatų priėmimo galiojusį reguliavimÄ ir faktiÅ¡kai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio, o skirtumÄ tarp iÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas).

Å iuo įstatymu įgyvendinami Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimai, nustatant dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo pagrindus. Pagal Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymo 2 str. 2 d., grÄ Å¾intina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis apskaičiuojama kaip skirtumas tarp asmens darbo užmokesčio (atlyginimo), apskaičiuoto taikant Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintas įstatymų nuostatas, ir dalies darbo užmokesčio (atlyginimo), apskaičiuoto pagal iki Å¡ių įstatymų nuostatų įsigaliojimo galiojusį reguliavimÄ .

Å i dalis apskaičiuojama remiantis įstatyme nustatytu koeficientu, kuris, skaičiuojant mėnesio grÄ Å¾intinÄ dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955. Å iame straipsnyje taip pat iÅ¡dėstyta taip apskaičiuotos nepriemokos iÅ¡mokėjimo tvarka ir terminai – 5 proc. 2016 metais, 20 proc. 2017 metais, 25 proc. 2018 metais, 25 proc. 2019 metais ir 25 proc. 2020 metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 patvirtino GrÄ Å¾intinos asmeniui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų iÅ¡mokų skirtumo apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä , kuriuo yra reglamentuotas Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymo įgyvendinimas.

Taigi Å¡iais teisės aktais yra iÅ¡ esmės sureguliuotas sprendžiamoje byloje praÅ¡omos priteisti darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimas. Pažymėtina, kad, pagal Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo 1 str., yra numatoma grÄ Å¾inti darbo užmokesčio dalį, neiÅ¡mokėtÄ nuo Konstitucijai prieÅ¡taravusių įstatymų nuostatų įsigaliojimo (2009 m. gegužės 1 d.), o neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo klausimÄ sprendžiantis teismas yra ribojamas įstatymuose nustatytų terminų.

Dėl Darbo užmokesčio kompensavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto GrÄ Å¾intinos asmeniui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų iÅ¡mokų skirtumo apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡o atitikties Konstitucijai pareiÅ¡kėjai byloje abejonių nepareiÅ¡kė, o teismui sprendžiamoje byloje taip pat nesusidarė pagrindo manyti, kad Å¡ie teisės aktai prieÅ¡tarautų Konstitucijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str.).

Pareiškėjams ginčo laikotarpiu buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis taikant minėtas Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas ir dėl to dalis darbo užmokesčio pareiškėjams buvo neišmokėta neteisėtai. Atsakovės pateiktose pažymose (I t., b. l. 103-114; 160-161; II t., b. l. 3; 7; 9; 11; 14; 64-65; 99-103; 106-108) dėl Konstitucijai prieštaravusių nuostatų taikymo neišmokėta darbo užmokesčio dalis apskaičiuota kaip skirtumas tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, apskaičiuoto vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurios galiojo iki Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų įstatymų nuostatų priėmimo.

IÅ¡ aptartų Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymo nuostatų matyti, kad pagal šį įstatymÄ numatoma grÄ Å¾inti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, apskaičiuotÄ kitu bÅ«du, pagal Å¡iame įstatyme nurodytÄ formulę ir atsakovės nurodyta neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis skiriasi nuo numatytos individualiai iÅ¡mokėti pagal Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymÄ . Vertinant Å¡io skirtumo priteisimo klausimÄ , yra reikÅ¡mingas minėtas Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimÄ , jei tai bÅ«tina siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Aptarta Konstitucinio Teismo jurisprudencija reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjo sprendimas ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjams nustatyti mažesnį mokėtinÄ darbo užmokestį Konstitucijai savaime neprieÅ¡taravo – įstatymų prieÅ¡taravimas Konstitucijai iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė tuo, kad tai atlikdamas įstatymų leidėjas atskiriems tarnautojams pasirinko nustatyti neproporcingai mažesnį darbo užmokestį. Atitinkamai, kadangi valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai darbo užmokestis valstybės tarnautojams galėjo bÅ«ti mažinamas, Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti skirtumÄ tarp faktiÅ¡kai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal iki minėtų Konstitucijai prieÅ¡taraujančių įstatymų įsigaliojimo galiojusį reguliavimÄ .

PareiÅ¡kėjų pažeistos teisės Å¡iuo atveju turi bÅ«ti atstatomos taip kompensuojant neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kad ginčo laikotarpiu valstybės tarnautojų patirti praradimai bÅ«tų proporcingi, atitiktų asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Toks kompensavimo mechanizmas yra nustatytas Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme ir teismas neturi pagrindo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nukrypstant nuo Å¡io įstatymo nuostatų. Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintos atsakovės pareigos grÄ Å¾inti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį įvykdymo terminas Å¡iuo metu nėra suėjęs, todėl teismas neturi pagrindo jo priteisti.

Tuo atveju, jeigu įgaliota institucija ateityje neiÅ¡mokės darbo užmokesčio nepriemokos Å¡iame įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, pareiÅ¡kėjai galės ginti savo teises kreipiantis į teismÄ . Skundžiamais Lietuvos Respublikos generalinės sprendimais (I t., b. l. 77-90; 124-127; II t., b. l. 62-63) yra pateikta informacija apie darbo užmokesčio mokėjimÄ ginčo laikotarpiu ir nurodyta, kad nebuvo pagrindo iÅ¡mokėti ginčo laikotarpiu susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus dėl bylos reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, tai, kad Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas priimtas 2015 m. birželio 30 d., teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, priimtas tinkamai vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, todėl yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , byloje surinktų įrodymų visumÄ , pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 127 str., teismas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                       Violeta Balčytienė