0099f159-af2c-4832-bf41-bffa05a62dd4 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-227-459/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07424-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.1.3.6.; 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J.

V. (J. V.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovui J. V. (J. V.) dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,L. V.“, G. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 17 613,66 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ (buv. UAB DK „PZU Lietuva“) 2014 m. liepos 1 d. draudėjui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „L. V.“ iÅ¡davė laivų draudimo liudijimÄ Nr. PZULT 1743091, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 21 d. buvo apdraustas draudėjo turtas – pramoginis-keleivinis laivas, reg. Nr. P-451, (toliau – Laivas). 2015 m. liepos 5 d. KurÅ¡ių mariose, Klaipėdoje (ties Kiaulės nugara) pramoginiam laivui plaukiant Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto laivybos (toliau – Klaipėdos VJU) kanalu, praplaukiant pro įsiinkaravusio pramoginio laivo, reg.

Nr. KL-2121 (toliau – laivas Nr. KL-2121), deÅ¡inįjį bortÄ , kairiuoju sraigtu Laivas užkabino vienÄ iÅ¡ laivo Nr. KL-2121 inkaro lynų. Laivo Nr. KL-2121 inkaro lynui apsivyniojus ant Laivo sraigto, Å¡is pradėjo jį vilkti ir inkaro lynas trÅ«ko. Avarijos metu apgadintas Laivas. IeÅ¡kovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui už apgadintÄ LaivÄ iÅ¡mokėjo 17 613,66 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė nurodė, jog Laivo Nr. KL-2121 valdytojas, iÅ¡plaukęs į uosto akvatorijÄ , sugedus jo laivo varikliui, turėjo praneÅ¡ti apie tai uosto tarnyboms.

Pagal Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 3.26 straipsnio 2 punktÄ laivai privalo pažymėti visus savo inkarus, kurie gali kelti pavojų laivybai. Matydamas artėjantį LaivÄ , laivo Nr. KL-2121 valdytojas turėjo imtis visų priemonių, kad netrukdytų laisvam laivo praplaukimui. Avarijos tyrimo ataskaita patvirtina, kad įvykio bÅ«tų galima iÅ¡vengti: jeigu laivo Nr. KL-2121 inkarai, kurie gali kelti pavojų laivybai, bÅ«tų buvę pažymėti geltonais plÅ«durais su radiolokaciniu atÅ¡vaitu; jeigu laivo Nr. KL-2121 valdytojas, sugedus varikliui, bÅ«tų pranešęs apie tai uosto tarnyboms ir, matydamas artėjantį laivÄ , bÅ«tų iÅ¡kėlęs trukdančius laisvam laivo praplaukimui inkarus.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas J. V. 2015 m. liepos 5 d. įvykio metu buvo laivo Nr. KL-2121 valdytojas, taigi J. V., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, o be to, ir atsakingam už 2015 m. liepos 5 d. įvykio kilimo priežastis, kyla civilinė atsakomybė atlyginti Laivui padarytÄ Å¾alÄ . Nurodė, jog iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ (atlyginusi žalÄ ) įgijo subrogacijos teisę į 17 613,66 Eur sumos žalos atlyginimÄ .

2. Atsakovas J. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog iÅ¡tyrus incidentÄ Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus sudaryta komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog įvykis yra klasifikuojamas kaip avarinis incidentas, kurio buvo galima iÅ¡vengti, jeigu:

1. Laivo kapitonas, matydamas stovintį farvateryje ir nesitraukiantį laivÄ , bÅ«tų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivÄ , arba įjungęs režimÄ sraigtams dirbti atbuline eiga.

2. Pramoginio laivo Nr. KL-2121 inkarai, kurie gali kelti pavojų laivybai, būtų buvę pažymėti geltonais plūdurais su radiolokaciniu atšvaitu.

3. Pramoginio laivo Nr. KL-2121 laivavedys, sugedus varikliui, bÅ«tų pranešęs apie tai uosto tarnyboms ir, matydamas artėjantį laivÄ , bÅ«tų iÅ¡kėlęs trukdančius laisvam laivo praplaukimui inkarus. Pažymėjo, jog įvykis buvo kvalifikuotas ne kaip avarija (sunki ar labai sunki), o kaip avarinis incidentas. Komisija nenustatinėjo, kas kaltas ir kokia apimtimi dėl to, kad Laivas užkabino pramoginio laivo Nr. KL-2121 inkaro lynÄ ir jį nutraukė. Atkreipė dėmesį, kad avarijos tyrimo ataskaitoje pažymėta, jog Laivo kapitonas, turintis laivavedžio patirtį nuo 1996 m., valdydamas LaivÄ ir pastebėjęs pramoginį laivÄ ,,turėjo imtis visų priemonių, kad iÅ¡vengtų avarinės situacijos, t. y. sumažinti greitį arba sustabdyti laivÄ , arba sraigtais dirbti atbuline eiga“.

Pastebėjo, jog incidentas įvyko liepos mėnesį, dienos metu, esant geram matomumui. Atsakovo laivas Nr. KL-2121 stovėjo Å¡alia farvaterio, Å¡io laivo ilgis – 6,10 m, plotis – 1,92 m, maksimalus leidžiamas žmonių skaičius – 4. Laivo ilgis – 28,5 m, plotis – 7,50 m, keleivių skaičius vidaus vandenyse – 200, įgulos narių skaičius pagal vidaus vandenų minimalios sudėties liudijimÄ â€“ 4 žmonės. Laivo maksimali grimzlė – 2,226 m, incidento vietoje Laivas turėjo galimybes pasirinkti kursÄ maždaug 260 m pločio farvateryje.

Pramoginis laivas Nr. KL-2121 jokio pavojaus laivybai nekėlė, jame esantys du asmenys turėjo pagrindÄ manyti, kad Laivas pasirinks farvaterio vidurį ir saugų greitį ir atstumÄ nuo kitų laivų, todėl nebuvo jokios pareigos žymėti inkarus geltonais plÅ«durais su radiolokaciniu atÅ¡vaitu ir juos skubiai iÅ¡kelti, kaip kad teigiama Saugios laivybos administracijos avarijos ataskaitos iÅ¡vadų 2 ir 3 punktuose. Mano, jog byloje pateiktos Laivo remonto iÅ¡laidos niekaip nėra susijusios su avariniu incidentu.

Teismui pateiktas UAB „L. V.“ ir UAB „Garant diving“ atliktų darbų priėmimo aktas patvirtina, kad narų paslaugos buvo suteiktos 2015 m. liepos 9 d., t. y. praėjus 4 dienoms nuo avarinio incidento, po kurio Laivas galėjo bÅ«ti eksploatuojamas. Nurodo, jog ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinų deliktinės atsakomybės sÄ lygų ir jos ieÅ¡kinio tenkinti nėra teisinio pagrindo.

3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB ,,L. V.“, G. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovo 17 613,66 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 3123,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nustačius, jog teisingas bylos iÅ¡sprendimas galėjo turėti įtakos neįtraukto į bylÄ asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms ir perdavė bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieÅ¡kovės UDB „Gjensidige“ ieÅ¡kinys tenkintas, iÅ¡ atsakovo J.

V. priteista 17 613,66 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-05-30) iki teismo sprendimo įvykdymo, 4 550,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo motyvai: 6.1. Nurodė, kad byloje yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovo argumentai, jog byloje nėra nustatytos prejudicinę galiÄ turinčios aplinkybės, įvertintini kritiÅ¡kai. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nėra pakankama tokiems teiginiams pagrįsti.

Kasacinio teismo praktika, kuria remiasi atsakovas Å¡ioje byloje, remtis nėra pagrindo, kadangi kasacinio teismo nagrinėtų bylų ir Å¡ios civilinės bylos aplinkybės yra skirtingos. Kasacinio teismo nutartyje c. b. Nr. e3-K-3-182-611/2018 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl precedento bei jo taikymo sÄ lygų, o kasacinio teismo nutartyje c. b. Nr. 3K-3-203-684/2018 teismas pasisakė dėl civilinės bylos nagrinėjimo ribų procesinį sprendimÄ panaikinus, esant absoliučiam negaliojimo pagrindui, įtvirtintam CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – neatskleidus bylos esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl neįtraukto į bylÄ asmens, tačiau nėra nustatyta, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. 6.2.

Nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma (avarijos tyrimo ataskaita, incidento metu darytas vaizdo įrašas, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir kt.) patvirtina, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – stovėjo farvateryje įsiinkaravęs ir inkarų nepažymėjęs, kaip tai numato Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.26 straipsnio 2 punktas, be to, neįvertino, jog dėl jo veiksmų gali kilti grėsmė saugiai laivybai (1972 m.

Konvencijos dėl tarptautinių taisyklių susidÅ«rimams jÅ«roje iÅ¡vengti (toliau – Konvencija) 8 taisyklės f) i ), 9 taisyklės c) nuostatos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas pažeidė bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai naudojant padidinto pavojaus Å¡altinį, t. y. laivÄ Nr. KL-2121. 6.3. Nurodė, kad atsakovo argumentai, jog jis nekliudė saugiai laivybai, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl laikytini nepagrįstais. Atkreiptas dėmesys, jog prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, iÅ¡ byloje pateikto vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuotas incidentas (pro atsakovo laivÄ Nr. KL-2121 praplaukiantis Laivas), matyti, jog atsakovas nereagavo į duotÄ Laivo garso signalÄ , Laivui praplaukiant pro atsakovo laivÄ , atsakovas ir jo laive buvęs asmuo toliau abejingai tęsia savo užsiėmimÄ , laive Nr. KL-2121 matyti vertikaliai pastatytos meÅ¡kerės. 6.4.

Nurodė, kad atsakovo pateiktos iÅ¡vados (kapitono J. L., prof. V. P.) vertintinos kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokios medžiagos (bylos) dalimi remtasi rengiant iÅ¡vadas, byloje nėra pateikti iÅ¡vadas davusių asmenų kvalifikacijÄ pagrindžiantys įrodymai, pateiktos iÅ¡vados nėra iÅ¡samios, nepaaiÅ¡kinta, kaip grindžiamos padarytos iÅ¡vados. 6.5. Pastebėjo, jog byloje ieÅ¡kovė neįrodinėjo, jog atsakovo inkaro virvė pateko į reduktorių, nors atsakovo pateiktose iÅ¡vadose Å¡iuo aspektu yra pasisakoma, be to, V.

P. iÅ¡vadoje teikiami skaičiavimai ir nurodomos koordinatės, nors byloje nustatyta, jog nė vieno laivo kapitonas tokių duomenų nefiksavo, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog V. P. iÅ¡vada grindžiama prielaidomis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti pateiktų iÅ¡vadų patikimumu. Kitų duomenų, paneigiančių atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , byloje nepateikta. 6.6. Nurodė, kad iÅ¡ byloje pateiktos Avarijos tyrimo ataskaitos turinio matyti, jog komisija, atlikusi tyrimÄ , nurodė, kad incidento buvo galima iÅ¡vengti, jei Laivo kapitonas, matydamas farvateryje stovintį ir nesitraukiantį laivÄ , bÅ«tų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivÄ arba įjungęs režimÄ sraigtams dirbti atbuline eiga.

IÅ¡ Avarijos tyrimo ataskaitos turinio taip pat matyti, jog minėta iÅ¡vada priimta remiantis teisiniu reglamentavimu, laivybos taisyklėmis, tačiau realios galimybės Laivo kapitonui atlikti pirmame punkte nurodytus veiksmus nebuvo vertintos ir analizuotos. Trečiasis asmuo G. M. paaiÅ¡kino, jog kita puse praplaukti pro atsakovo laivÄ negalėjo, nurodė, jog deÅ¡iniÄ ja puse plaukti jam buvo pavojinga (galėjo bÅ«ti seklu, tame ruože yra akmenų), paaiÅ¡kino, jog lėčiau plaukti negalėjo, kadangi Laivas bÅ«tų tapęs nevaldomu, teigė, jog greitis buvo apie 4 mazgus (apie 8 km/h); nurodė, jog, siekiant iÅ¡vengti incidento, sustoti ir / ar įjungti režimÄ sraigtams veikti atbuline eiga negalėjo, LaivÄ bÅ«tų veikusi srovė, galėjo nuneÅ¡ti į kitus laivelius; papildomai paaiÅ¡kino, jog plaukdamas pro atsakovo laivÄ inkarų nematė, jei jie bÅ«tų pažymėti, bÅ«tų juos pastebėjęs, nurodė, jog jei ne inkaras, susidÅ«rimo nebÅ«tų.

Aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, byloje nenustatyta, tokių duomenų neteikė ir atsakovas. Trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai byloje esančiai medžiagai neprieÅ¡tarauja. Ä®vertinus byloje pateiktus duomenis, nuoseklius ir iÅ¡samius trečiojo asmens G. M. paaiÅ¡kinimus apie Laivo techninius parametrus (ilgis, plotis ir kt.), padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad Laivo kapitonas negalėjo atlikti Avarijos tyrimo ataskaitoje nurodytų veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡vengta incidento. 6.7.

Nurodė, kad nors tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo G. M. incidento (įvykio) metu buvo padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojais, tačiau remiantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais bei nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog trečiasis asmuo G. M. nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, esant nurodytoms aplinkybėms. Trečiojo asmens G. M. veiksmai dėl incidento (įvykio metu), byloje esant įrodymams nevertintini kaip didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti.

Atitinkamai byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ mažinti atlygintinos žalos dydį. 6.8. Nurodė, kad nors atsakovas nesutinka su apskaičiuotos žalos dydžiu, teigė, jog jis neįrodytas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl avarinio įvykio padarytos žalos dydis galėtų bÅ«ti mažesnis, nepateikė. Atsakovo byloje pateikta konsultacija vertinta kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ pateikto dokumento turinio nėra aiÅ¡ku, kokia asmens, teikusio konsultacijÄ , kvalifikacija teikti Å¡io pobÅ«džio informacijÄ (duomenys nepateikti), joje teikiami preliminarÅ«s duomenys dėl atlygintinos žalos dydžio, be to, nėra žinoma, kokia medžiaga buvo remiamasi teikiant tokio pobÅ«džio konsultacijÄ .

IÅ¡ byloje pateikto ekspertizės akto matyti, jog Laivo reduktorius galėjo bÅ«ti pažeistas 2015 m. liepos 5 d. avarinio įvykio metu užsivyniojus laivo Nr. KL-2121 inkaro virvei ant Laivo kairio borto sraigto veleno. Atsakovas įrodymų, paneigiančių ir / ar sudarančių pagrindÄ abejoti byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, nepateikė. Atsakovo prielaidos, jog ekspertizę atlikusios UAB ,,Klaipėdos netas“ specialistas buvo Å¡aliÅ¡kas, byloje nesant kitų įrodymų, pripažintinos nepagrįstomis.

Pastebėta, jog iÅ¡ byloje pateiktų duomenų apie laikinus Laivo remonto darbus matyti, jog gedimai paÅ¡alinti tik laikinai bei yra nurodoma bÅ«tinybė atlikti reduktoriaus keitimo darbus. Atsakovas duomenų, paneigiančių tokias aplinkybes, nepateikė. Aplinkybė, jog, kaip teigia atsakovas ir jo atstovas, Laivas po incidento buvo intensyviai naudojamas, o narai sraigtÄ apžiÅ«rėjo tik 2015 m. liepos 9 d., nepaneigia padarytos žalos fakto bei priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų bei patirtos žalos.

Pastebėta, jog iÅ¡ byloje pateiktų duomenų apie Laivo apsilankymÄ Klaipėdos uoste turinio matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2015 m. liepos 10 d. Laivas iÅ¡ uosto iÅ¡vykęs nebuvo, taigi po įvykio kurį laikÄ veiklos nevykdė. Byloje pateiktas narų paslaugas UAB ,,L. V.“ suteikusios bendrovės paaiÅ¡kinimas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog Laivo pažeidimai (reduktoriaus gedimas) galbÅ«t buvo sukelti ne atsakovo neteisėtais veiksmais, kadangi iÅ¡ paaiÅ¡kinimo matyti, jog ant sraigto radus virvę, buvo padaryta prielaida apie Å¡ios virvės kilmę (galbÅ«t kapraloninio tinklo likučiai), tačiau įrodymų Å¡iai prielaidai pagrįsti byloje nėra pateikiama.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, pripažinti, jog Laivo apgadinimai nėra susiję su atsakovo veiksmais, nėra pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atsakovas J. V. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 7.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byloje yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, remiantis apeliacinės instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ taip pat pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino laivo Nr. P-451 kapitono veiksmus, taip pat nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Avarijos tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad incidento bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti, jei tiek vienas, tiek kitas laivas bÅ«tų ėmęsi tam tikrų veiksmų, tačiau spręsdamas klausimÄ dėl žalos atlyginimo dydžio Å¡ių aplinkybių nevertino, taip pat iÅ¡ esmės nepasisakė dėl laivo Nr. P-451 kapitono kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo veiksmų. 7.2.

Nurodo, kad atsakovo argumentus, jog byloje nėra nustatytos prejudicinę galiÄ turinčios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas vertino kritiÅ¡kai ir nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nėra pakankama Å¡iam teiginiui pagrįsti. Nesutinka su Å¡iuo teismo argumentu, kadangi pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda Å¡iÄ galiÄ , jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas, kaip ir įvyko Å¡ioje byloje. 7.3.

Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas panaikinti apskųstÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2018 liepos 20 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, ir dėl kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, teisėjų kolegija nepasisakė, o pirmosios instancijos teismas vėlgi neatskleidė bylos esmės ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. 7.4. Nurodo, kad pagal byloje esamÄ informacijÄ ir liudytojų parodymus yra nustatyta, kad avarinis incidentas įvyko Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijoje, kuri nėra priskiriama prie vidaus vandens kelių ir tuo metu nebuvo vidaus vandens kelių valdytojo atsakomybėje.

Kadangi nė vienas iÅ¡ laivų avarinio incidento metu neplaukė laivybos kanalu, jie privalėjo vadovautis Lietuvoje ratifikuota COLREG-72. 7.5. Nurodo, kad laivo Nr. P-451 kapitonas neabejotinai pažeidė COLREG-72 8 taisyklės e) punktÄ , t. y. laivas nesumažino greičio, nesustojo sustabdydamas variklius ar įjungdamas juos atbuline eiga. 7.6. Nurodo, kad pateikė vertintojo A. Ū., nepriklausomos turtÄ vertinančios įmonės atstovo, iÅ¡vadÄ . Vertintojas iÅ¡vadoje nurodė, kad visas reduktoriaus keitimas nauju buvo nepagrįstas, kadangi po atlikto remonto laivas buvo eksploatuojamas, t. y. reduktorius buvo atnaujintas iki bÅ«klės, atitinkančios bÅ«tinus techninius eksploatacinius reikalavimus, ir naudojamas toliau.

Todėl yra neaiÅ¡ku, kodėl buvo iÅ¡mokėta papildoma draudimo iÅ¡moka – 15 500 Eur, juolab, kai UAB „Laivo sandėlis“ komercinis pasiÅ«lymas konstatuoja faktÄ , kad prekę galima įsigyti už nurodytÄ kainÄ . 7.7. Nurodo, kad buvo gautas VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tas Nr. UD-11.1.2-2211 su priedu, iÅ¡ kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 27 d. (t. y. iki sezono pabaigos) laivas buvo intensyviai eksploatuojamas.

Jei po sezono pabaigos ir buvo keičiamas reduktorius, o tai nėra nustatyta, jis galbÅ«t buvo keičiamas dėl priežasties, nesusijusios su atsakovo veiksmais. 7.8. Nurodo, kad netgi jei padarytų prielaidÄ , kad atsakovas padarė neteisėtus veiksmus ir yra priežastinis ryÅ¡is tarp jo veiksmų ir padarytos žalos, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti trečiojo asmens neteisėtus veiksmus, nustatytus kartu ir galiojančioje Avarinio incidento tyrimo ataskaitoje, ir atleisti atsakovÄ nuo civilines atsakomybės. 7.9.

Nurodo, kad byloje yra dvi priešingos kompetentingų specialistų, iš kurių nė vienas nėra teismo ekspertas, nuomonės. Pirma, kapitono J. L. išvada (e. b. t. 2; b. 1.

27) ir prof. V. P. iÅ¡vada (e. b. t. 3, b. 1. 105–107). Antra, JSC „Klaipėdos netas“ iÅ¡vada (e. b. t. 2; b. 1. 109). Teismas kapitono J. L., prof. V. P. pateiktas iÅ¡vadas vertino kritiÅ¡kai, o JSC „Klaipėdos Netas“ atliktos ekspertizės teismas kritiÅ¡kai nevertino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę.

8. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 8.1. Nurodo, kad apelianto argumentai, jog jis nekliudė saugiai laivybai, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir byloje nustatytoms aplinkybėms. 8.2. Nurodo, kad apelianto laivo inkarai nebuvo pažymėti, atsakovas nesilaikė taisyklėse nurodytų reikalavimų, jog laivai, plÅ«driųjų medžiagų junginiai ir plÅ«duriuojančios priemonės privalo pažymėti visus savo inkarus, kurie gali kelti pavojų laivybai, geltonu plÅ«duru su radiolokaciniu atÅ¡vaitu. 8.3.

Nurodo, kad Taisyklių 3.26 straipsnio 2 punktas numato, jog privalu pažymėti visus inkarus, kurie gali kelti pavojų laivybai, todėl atsakovas (apeliantas), bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas ir atidus bei žinodamas, jog vietoje, kurioje jis buvo užsiinkaravęs, yra intensyvi laivyba, turėjo imtis ypatingų priemonių atsargumui ir tinkamai pažymėti inkarus. 8.4. Nurodo, kad Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės nustato bendrÄ sias rÅ«pestingumo nuostatas. Å iuo atveju, vertinant atsakovo elgesį, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, matydamas pareinantį trečiojo asmens laivÄ , elgėsi visiÅ¡kai pasyviai.

Nors atsakovas nurodė, kad buvo sugedęs jo laivo variklis, kad jie mojavo rankomis pareinančiam laivui, tačiau byloje pateikta filmuota medžiaga paneigia tokius atsakovo teiginius. 8.5. Nurodo, kad apeliantas akivaizdžiai klaidina teismÄ savo apeliaciniame skunde teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendime neatsižvelgė į COLREG-72 normas. 8.6. Nurodo, kad ieÅ¡kovė pateikė visus dokumentus, aiÅ¡kiai pagrindžiančius žalos dydį, todėl apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovė neįrodė padarytos žalos, nepagrįsti. 8.7.

Nurodo, kad atleisti apeliantÄ nuo civilinės atsakomybės nėra pagrindo, nes ieÅ¡kovės patirtų nuostolių dydis ir taip buvo žymiai didesnis. 8.8. Nurodo, kad apeliantas iÅ¡kelia klausimÄ dėl byloje esančių prieÅ¡ingų kompetencijų specialistų nuomonių, tačiau nėra pagrindo skirti papildomos ekspertizės, nes tyrimÄ jau atliko ekspertas ir atsakė į užduotus klausimus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 12. Apeliantas nurodo, kad Lietuvoje nėra suformuota teismų praktikos tiriant laivų avarijų incidentus, dėl Å¡ios priežasties žodinis bylos nagrinėjimas pirmojoje (teisėjų kolegijos vertinimu, turėtina omenyje apeliacinėje) instancijoje leistų Å¡alims kokybiÅ¡kiau pateikti teismui jų pozicijÄ ir atitinkamai teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimÄ bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

14. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kuriÄ tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylÄ gali iÅ¡spręsti remdamasis raÅ¡ytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis bylos medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais pareiÅ¡kimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimÄ nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobÅ«džio raÅ¡ytinis procesas gali bÅ«ti pateisinamas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieÅ¡ GruzijÄ , Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

15. Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje bÅ«tinumas nekonstatuotinas. Dėl apeliacinio skundo dalyko 16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 1 d.

ADB „Gjensidige“ UAB „L. V.“ iÅ¡davė laivų draudimo liudijimÄ PZULT Nr. 1743091, pagal kurį laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 21 d. buvo apdraustas UAB „L. V.“ naudojamas turtas – pramoginis – keleivinis laivas „V. S“, reg. Nr. P-451 (toliau – Laivas). 2015 m. liepos 22 d. praneÅ¡imu apie įvykį draudėja UAB ,,L. V.“ ieÅ¡kovei pranešė apie įvykį (Laivo apgadinimÄ paÅ¡aliniu daiktu) – 2015 m. liepos 5 d. KurÅ¡ių mariose, ties Kiaulės nugara, įvyko vidaus vandenų transporto priemonių pramoginio laivo Nr. KL-2121 ir Laivo avarinis incidentas.

Įvykis užregistruotas Laivo žurnale (atliktas įrašas: ,,kad 2015 m. liepos 5 d. 12 val. 45 min. ties Kiaulės nugara farvateryje stovėjo žvejų mėgėjų valtis ant inkaro. Inkaras buvo išmestas į abi puses be žyminčių inkaro ribos bujukų. Trūkus inkaro lynui buvo sužalota žmogaus galva su lynu. Valties Nr. KL2121. Žmogus buvo išvežtas į ligoninę“).

17. UAB „L. V.“ 2015 m. liepos 8 d. praneÅ¡ime Lietuvos saugios laivybos administracijai nurodyta, jog 2015 m. liepos 5 d. Laivu buvo vykdoma apžvalginė kelionė: Klaipėda– Juodkrantė–Klaipėda; 12.30 val., Laivui plaukiant pro Kiaulės nugaros salÄ , pastebėjo farvateryje stovintį laivÄ KL 2121 su dviem žvejais, iÅ¡metusiais du inkarus – vienÄ Ä¯ kairę ir vienÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę (inkarai iÅ¡mesti ilgais lynais, be jokių skiriamųjų ženklų); Laivo kapitonas G. M. davė garsinį signalÄ laivui KL 2121 trauktis iÅ¡ farvaterio; laivui KL 2121 nereagavus į kapitono signalus, praplaukė Å¡alia jų ir Laivo sraigtais užkabino vienÄ iÅ¡ inkarų, kurių nematė. Užsivyniojus lynui už sraigto, pradėjo traukti laivÄ KL 2121 ir trÅ«kus lynui į LaivÄ atskriejo metalinė detalė, kuri atsitrenkė į laivo lango korpusÄ , o nuo jo atÅ¡oko ir sužeidė vienÄ Laivo keleivį.

18. Iš byloje pateiktos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-209 patvirtintos komisijos parengtos avarijos, susijusios su vidaus vandenų laivu ,,V. S“, reg. Nr. P-451, ir pramoginiu laivu, reg. Nr. KL-2121, įvykusios 2015 m. liepos 5 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje, tyrimo ataskaitos (toliau – Avarijos tyrimo ataskaita) turinio nustatyta, jog 2015 m. liepos 5 d. vidaus vandenų keleivinis laivas ,,V. S“, reg. Nr. P-451, su keleiviais vykdė apžvalginę kelionę maršrutu Klaipėda–Juodkrantė–Klaipėda.

Apie 12.45 val. plaukiant Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (toliau – Klaipėdos VJU) laivybos kanalu pro Kiaulės nugaros salÄ , praplaukiant pro įsiinkaravusio pramoginio laivo, reg. Nr. KL-2121, deÅ¡inįjį bortÄ , kairiuoju sraigtu laivas ,,V. S“, reg. Nr. P-451, užkabino vienÄ pramoginio laivo, reg. Nr. KL-2121, inkaro lynÄ . Pramoginio laivo, reg. Nr. Y\L-2121, inkaro lynui apsivyniojus ant laivo ,,V. S“, reg. Nr. P-451, sraigto, laivas pradėjo jį vilkti ir inkaro lynas trÅ«ko. TrÅ«kus pramoginio laivo, reg.

Nr. KL-2121, inkaro lynui į laivÄ ,,V. S“, reg. Nr. P-451, atskriejo metalinė detalė, kuri, atsitrenkusi į laivo ,,V. S“, reg. Nr. P-45 1, keleivių salono kairiojo borto lango rėmÄ ir atÅ¡okusi nuo rėmo, sužeidė laivo denyje buvusį keleivį. Avarijos tyrimo ataskaitoje nurodoma, jog Å¡io įvykio buvo galima iÅ¡vengti, jeigu:

1. Laivo „V. S“, reg. Nr. P-451, kapitonas, matydamas stovintį farvateryje ir nesitraukiantį laivÄ , bÅ«tų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivÄ arba įjungęs režimÄ sraigtams dirbti atbuline eiga.

2. Pramoginio laivo, reg. Nr. KL-2121, inkarai, kurie gali kelti pavojų laivybai, būtų buvę pažymėti geltonais plūdurais su radiolokaciniu atšvaitu.

3. Pramoginio laivo, reg. Nr. KL-2121, laivavedys, sugedus varikliui, bÅ«tų pranešęs apie tai uosto tarnyboms ir, matydamas artėjantį laivÄ , bÅ«tų iÅ¡kėlęs trukdančius laisvam laivo praplaukimui inkarus; įvykis klasifikuotas kaip avarinis incidentas.

19. ADB „Gjensidige“ 2015 m. liepos 5 d. įvykį KurÅ¡ių mariose, kurio metu Laivo sraigtas kliudė ir įtraukė neleistinoje vietoje inkarÄ nuleidusių žvejų laivo lynÄ , pripažino draudžiamuoju ir UAB „L. V.“ iÅ¡mokėjo 2 113,66 Eur ir 15 500 Eur iÅ¡mokas. 2017 m. kovo 15 d. pretenzija ieÅ¡kovė pareikalavo atsakovo J. V. atlyginti 17 613,66 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , nurodė, jog įgijo subrogacijos teisę į atsakovÄ , kaip laivo Nr. KL-2121 savininkÄ .

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kalto asmens, esant visoms civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygoms. Pripažino, jog žala trečiajam asmeniui padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę į subrogacijÄ ir pripažino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pagrįstu bei priteisė iÅ¡ atsakovo 17 613,66 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 4 550,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ . Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kurias teismas padarė remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ taip pat pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino laivo Nr. P-451 kapitono veiksmus, taip pat nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Avarijos tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad incidento bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti, jei tiek vienas, tiek kitas laivas bÅ«tų ėmęsi tam tikrų veiksmų, tačiau spręsdamas klausimÄ dėl žalos atlyginimo dydžio Å¡ių aplinkybių nevertino, taip pat iÅ¡ esmės nepasisakė dėl laivo Nr. P-451 kapitono kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo veiksmų.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį, tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir klaidingai interpretuojančius tiek patį 2019 m. spalio 2 d. pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tiek pačiÄ Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį.

23. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje nėra konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų klaidingai įvertinęs laivo Nr. P-451 kapitono veiksmus, joje tik nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl žalos atlyginimo dydžio, aplinkybių tiek dėl vieno, tiek dėl kito laivo veiksmų apskritai nevertino. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį vertino abiejų į incidentÄ patekusių laivų veiksmus ir nagrinėjo bei iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas byloje nustatytas aplinkybes, lėmusias civilinės atsakomybės atsakovui kilimÄ . Todėl apelianto teiginys, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino laivo Nr. P-451 kapitono veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Apeliantas nurodo, kad jo argumentus, jog byloje nėra nustatytos prejudicinę galiÄ turinčios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas vertintino kritiÅ¡kai ir nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nėra pakankama Å¡iam teiginiui pagrįsti. Apeliantas nesutinka su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo argumentu, kadangi pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda Å¡iÄ galiÄ , jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas, kaip ir įvyko Å¡ioje byloje.

25. Teisėjų kolegija negali nesutikti su apelianto argumentu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nėra nustatytos prejudicinę galiÄ turinčios aplinkybės, nes klausimas dėl civilinės atsakomybės atsakovui kilimo nebuvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, tik apraÅ¡ytos tam tikros faktinės aplinkybės.

26. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik rėmėsi 2019 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, tačiau pats iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė iÅ¡vadas remiantis visų byloje esančių įrodymų visetu dėl visų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų laivų kapitonų veiksmus, nustatė, kad atsakovo veiksmai neteisėti, įvertino ir nustatė žalos dydį, priežastinį ryšį, nagrinėjo, ar yra aplinkybės, sudarančios pagrindÄ mažinti atlygintinos žalos dydį.

Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik Klaipėdos apygardos teismo nutartimi kaip turinčia prejudicinę galiÄ ir dėl to teismo padarytos iÅ¡vados nepagrįstos, negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai pats iÅ¡nagrinėjo visus įrodymus ir nustatė bei įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir tuo pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

27. Apeliantas taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodė, kad yra pagrindas panaikinti apskųstÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2018 liepos 20 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, o dėl kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, nepasisakė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vėlgi neatskleidė bylos esmės ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

28. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimas buvo panaikintas aukÅ¡tesnės instancijos teismo dėl trečiojo asmens neįtraukimo (t. y. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies, 2 punktas)), o ne dėl bylos esmės neatskleidimo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų nenagrinėjo. Todėl akivaizdu, kad apeliantas interpretuodamas Klaipėdos apygardos 2019 m. balandžio 12 d. nutartį nurodo netinkamÄ CPK 327 straipsnio 1 dalies punktÄ , kurio pagrindu buvo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimas, ir dėl to nepagrįstai teigia, kad vėl buvo neatskleista bylos esmė.

29. Apeliantas nurodo, kad pagal byloje esamÄ informacijÄ ir liudytojų parodymus yra nustatyta, kad avarinis incidentas įvyko Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijoje, kuri nėra priskiriama prie vidaus vandens kelių ir tuo metu nebuvo vidaus vandens kelių valdytojo atsakomybėje. Kadangi nė vienas iÅ¡ laivų avarinio incidento metu neplaukė laivybos kanalu, jie privalėjo vadovautis Lietuvoje ratifikuota COLREG-72.

30. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi apeliantas nurodo klaidingas faktines bylos aplinkybes. Remiantis byloje esančia Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-209 patvirtintos komisijos parengtos avarijos, susijusios su vidaus vandenų laivu ,,V. S“, reg. Nr. P-451, ir pramoginiu laivu, reg. Nr. KL-2121, įvykusios 2015 m. liepos 5 d. Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto vidinėje akvatorijoje, tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad trečiajam asmeniui plaukiant Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto laivybos kanalu pro Kiaulės nugarÄ Ä¯vyko incidentas, akivaizdu, kad incidentas įvyko laivybos kanale. Be to, toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad vienas iÅ¡ punktų, kaip Å¡io įvykio buvo galima iÅ¡vengti, jeigu:

1. Laivo „V. S“, reg. Nr. P-451, kapitonas, matydamas stovintį farvateryje ir nesitraukiantį laivÄ , bÅ«tų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivÄ arba įjungęs režimÄ sraigtams dirbti atbuline eiga. Remiantis lietuvių kalbos žodyne nurodyta reikÅ¡me, farvateris – laivakelis – paženklintas saugus kelias laivams. Taigi apelianto argumentai, kad nė vienas iÅ¡ laivų avarinio incidento metu neplaukė laivybos kanalu, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

31. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 3.26 straipsnio 2 punktu (Laivai, plÅ«driųjų medžiagų junginiai ir plÅ«duriuojančios priemonės privalo pažymėti visus savo inkarus, kurie gali kelti pavojų laivybai dienÄ , geltonu plÅ«duru su radiolokaciniu atÅ¡vaitu), bet taip pat ir 1972 m.

Konvencijos dėl tarptautinių taisyklių susidÅ«rimams jÅ«roje iÅ¡vengti (toliau – Konvencija) 8 taisyklės f) i ) nuostatomis – jei pagal kurios iÅ¡ Å¡ių taisyklių reikalavimus laivas privalo nekliudyti saugiai praplaukti kitam laivui, jis turi, jei bÅ«tina atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, iÅ¡ anksto imtis veiksmų tam, kad kitam laivui saugiai praplaukti liktų užtektinai vandens ploto; 9 taisyklės c) nuostatomis, žvejybos veiklÄ vykdantis laivas neturi trukdyti bet kuriam kitam laivui, plaukiančiam siauru kanalu ar farvateriu.

Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pastebėjimu, kad remiantis Taisyklių 7.01 straipsnio 2 punktu, reglamentuojančiu bendruosius stovėjimo principus, plūduriuojančios priemonės turi sustoti taip, kad farvateris liktų laisvas laivybai, tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad apeliantas šių principų nepaisė.

32. Apeliantas nurodo, kad laivo Nr. P-451 kapitonas neabejotinai pažeidė COLREG-72 8 taisyklės e) punktÄ , t. y. laivas nesumažino greičio, nesustojo sustabdydamas variklius ar įjungdamas juos atbuline eiga.

33. IÅ¡ byloje pateiktos Avarijos tyrimo ataskaitos turinio matyti, jog komisija, atlikusi tyrimÄ , nurodė, kad incidento buvo galima iÅ¡vengti, jei Laivo Nr. P-451 kapitonas, matydamas farvateryje stovintį ir nesitraukiantį laivÄ , bÅ«tų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivÄ arba įjungęs režimÄ sraigtams dirbti atbuline eiga. Tačiau iÅ¡ Å¡ios ataskaitos turinio taip pat matyti, jog minėta iÅ¡vada priimta remiantis teisiniu reglamentavimu, laivybos taisyklėmis, tačiau realios galimybės Laivo Nr. P-451 kapitonui atlikti pirmame punkte nurodytus veiksmus nebuvo vertintos ir analizuotos.

34. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino laivo Nr. P-451 kapitono veiksmus ir jo duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu ir nustatė, kad kapitonas neturėjo objektyvių galimybių atlikti Å¡ių veiksmų (sumažinti greičio, sustabdyti variklius ar įjungti juos atbuline eiga) buvusiomis aplinkybėmis ir iÅ¡vengti incidento. Trečiasis asmuo G. M. paaiÅ¡kino, jog kita puse praplaukti pro atsakovo laivÄ negalėjo, nurodė, jog deÅ¡iniÄ ja puse plaukti jam buvo pavojinga (galėjo bÅ«ti seklu, tame ruože yra akmenų), paaiÅ¡kino Laivo galimybes manevruoti plaukiant mažu greičiu.

Trečiasis asmuo nurodė, jog lėčiau plaukti negalėjo, kadangi Laivas bÅ«tų tapęs nevaldomu, teigė, jog greitis buvo apie 4 mazgus (apie 8 km/h); nurodė, jog, siekiant iÅ¡vengti incidento, sustoti ir / ar įjungti režimÄ sraigtams veikti atbuline eiga negalėjo, LaivÄ bÅ«tų veikusi srovė, galėjo nuneÅ¡ti į kitus laivelius; papildomai paaiÅ¡kino, jog plaukdamas pro atsakovo laivÄ inkarų nematė, jei jie bÅ«tų pažymėti, bÅ«tų juos pastebėjęs, nurodė, jog jei ne inkaras, susidÅ«rimo nebÅ«tų.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti nuosekliais trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, kurie neprieÅ¡tarauja byloje esančiai medžiagai.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nustatytų aplinkybių nepaneigė, be to, jas patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as, įrodantis, kokie buvo pasyvÅ«s apelianto veiksmai, ne tik nepažymėjus savo laivo inkarų su plÅ«durais, nepraneÅ¡us uosto tarnybai apie variklio gedimÄ , bet ir nesiekiant iÅ¡kelti inkarų, kad trečiasis asmuo bÅ«tų galėjęs praplaukti, kai atsakovui buvo signalizuojama. IÅ¡ byloje pateikto vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuotas incidentas (pro atsakovo laivÄ Nr. KL-2121 praplaukiantis Laivas), matyti, jog atsakovas nereagavo į duotÄ Laivo garso signalÄ , Laivui praplaukiant pro atsakovo laivÄ , atsakovas ir jo laive buvęs asmuo toliau abejingai tęsė savo užsiėmimÄ , laive Nr. KL-2121 matyti vertikaliai pastatytos meÅ¡kerės. Taigi byloje pateiktas vaizdo įraÅ¡as prieÅ¡tarauja apelianto teiginiams, kad jis buvo aktyvus siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

36. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apelianto argumentai, kad trečiasis asmuo pažeidė COLREG-72 8 taisyklės e) punktÄ , atmestini kaip nepagrįsti, įvertinus byloje pateiktus duomenis, nuoseklius ir iÅ¡samius trečiojo asmens G. M. paaiÅ¡kinimus apie Laivo techninius parametrus (ilgis, plotis ir kt.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Laivo kapitonas negalėjo atlikti Avarijos tyrimo ataskaitoje nurodytų veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡vengta incidento. Apelianto motyvai, kad Å¡ioje situacijoje įvykio metu matomumas buvo geras ir trečiojo asmens laivas galėjo matyti inkarus, nepaÅ¡alina apelianto pareigos tinkamai pažymėti iÅ¡mestų inkarų bei aktyviai imtis visų saugumo priemonių.

37. Apeliantas taip pat nurodo, kad pateikė vertintojo A. Ū., nepriklausomos turtÄ vertinančios įmonės atstovo, iÅ¡vadÄ . Vertintojas iÅ¡vadoje nurodė, kad visas reduktoriaus keitimas nauju buvo nepagrįstas, kadangi po atlikto remonto laivas buvo eksploatuojamas, t. y. reduktorius buvo atnaujintas iki bÅ«klės, atitinkančios bÅ«tinus techninius eksploatacinius reikalavimus, ir naudojamas toliau.

38. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė visus dokumentus, aiÅ¡kiai pagrindžiančius patirtos žalos dydį. Kita vertus, įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl avarinio įvykio padarytos žalos dydis galėtų bÅ«ti mažesnis, apeliantas nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apelianto pateikta A. Ū. konsultacija vertintina kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ pateikto dokumento turinio nėra aiÅ¡ku, kokia asmens, teikusio konsultacijÄ , kvalifikacija teikti Å¡io pobÅ«džio informacijÄ (duomenys nepateikti), joje teikiami preliminarÅ«s duomenys dėl atlygintinos žalos dydžio, be to, nėra žinoma, kokia medžiaga buvo remiamasi teikiant tokio pobÅ«džio konsultacijÄ . Tokių įrodymų apeliantas papildomai nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu.

39. Apeliantas nurodo, kad buvo gautas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. UD-11.1.2-2211 su priedu, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 27 d. (t. y. iki sezono pabaigos) laivas Nr. P-451 buvo intensyviai eksploatuojamas. Jei po sezono pabaigos ir buvo keičiamas reduktorius, o tai, apelianto manymu, nėra nustatyta, jis galbūt buvo keičiamas dėl priežasties, nesusijusios su atsakovu.

40. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi aplinkybė, jog, kaip teigia apeliantas, Laivas Nr. P-451 po incidento buvo intensyviai naudojamas, nepaneigia padarytos žalos fakto bei priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų bei patirtos žalos. Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje pateiktų duomenų apie Laivo Nr. P-451 apsilankymÄ Klaipėdos uoste turinio matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2015 m. liepos 10 d. Laivas iÅ¡ uosto iÅ¡vykęs nebuvo, taigi po įvykio kurį laikÄ veiklos nevykdė.

41. Apelianto byloje pateiktas narų paslaugas UAB ,,L. V.“ suteikusios bendrovės paaiškinimas nesudaro pagrindo išvadai, jog Laivo Nr. P-451 pažeidimai (reduktoriaus gedimas) galbūt buvo sukelti ne apelianto neteisėtais veiksmais. 2015 m. liepos 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte buvo nurodyta, jog buvo sugadintas reduktoriaus blokas, bei nurodytos keičiamos detales: sankabos diskų komplektas, sankabos karūna, reduktoriaus velenas, reduktoriaus krumpliaratis, reduktoriaus veleno guolių komplektas.

UAB „Technikos uostas“ paraiškoje / akte Nr. 0021846 nurodoma, kad nuėmus ir išardžius reduktorių buvo rasti nulūžę sankabėlių fiksavimo sparneliai, nulūžę dantračių dantys, trūkęs korpusas. Tai galėjo nutikti, kai užstringa velenas, atitrūkus kažkokiai detalei ir pakliuvus tarp dantračių. Taigi iš paminėtų duomenų matyti, jog po įvykio buvo užfiksuoti tokie trečiojo asmens laivo gedimai, kurie teisėjų kolegijos vertintini kaip 2015 m. liepos 5 d.

įvykusio incidento pasekmė.

42. Apeliantas nurodo, kad netgi jei padarytų prielaidÄ , kad atsakovas padarė neteisėtus veiksmus ir yra priežastinis ryÅ¡is tarp jo veiksmų ir padarytos žalos, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti trečiojo asmens neteisėtus veiksmus, nustatytus kartu ir galiojančioje Avarinio incidento tyrimo ataskaitoje, ir atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės.

43. Teisėjų kolegija negali pritarti apelianto teiginiams ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės. Apeliantas teigia, jog jis yra ne stambaus kapitalo juridinis asmuo, o paprastas Lietuvos pilietis, kuriam priteista suma yra itin didelė ir gali kardinaliai pakeisti jo gyvenimÄ . Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui iÅ¡mokėta draudimo suma yra mažesnė negu buvo patirta reali trečiojo asmens žala, įvertinus tai, kad nebuvo bÅ«tina keisti viso reduktoriaus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteista suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir adekvati kilusios žalos mastui.

44. Apeliantas nurodo, kad byloje yra dvi prieÅ¡ingos kompetentingų specialistų, iÅ¡ kurių nė vienas nėra teismo ekspertas, nuomonės. Pirma, kapitono J. L. iÅ¡vada ir prof. V. P. iÅ¡vada. Antra, JSC „Klaipėdos netas“ iÅ¡vada. Teismas kapitono J. L., prof. V. P. pateiktas iÅ¡vadas vertino kritiÅ¡kai, o JSC „Klaipėdos Netas“ atliktos ekspertizės teismas kritiÅ¡kai nevertino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę.

45. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, įvertinus apelianto pateiktas iÅ¡vadas bei ekspertizės aktÄ , konstatuotina, kad JSC „Klaipėdos Netas“ atlikta ekspertizė yra atlikta pagal byloje turimus ir ekspertui pateiktus duomenis, tuo tarpu iÅ¡ apelianto pateiktų iÅ¡vadų neaiÅ¡ku, kokia konkrečiai medžiaga rėmėsi J. L. teikdamas iÅ¡vadÄ , kadangi iÅ¡vadoje tik nurodoma, jog pastaroji teikiama iÅ¡analizavus advokato A. S. jam pateiktÄ medžiagÄ .

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog nėra pateikta informacijos apie J. L. ir jo turimÄ kvalifikacijÄ , neaiÅ¡ku, kokia medžiaga buvo perduota įvertinti J. L.. IÅ¡vada nėra pakankamai iÅ¡sami, nėra pateikta, kaip ji buvo atlikta ir kuo remiantis padarytos iÅ¡vados. Tuo tarpu JSC „Klaipėdos Netas“ ekspertizės aktas paremtas nuoseklia tyrimo medžiaga. Ä®vertinus aplinkybes ir atsižvelgiant į LR CPK 219 straipsnį, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nes tyrimÄ jau atliko ekspertas ir atsakė į užduotus klausimus.

Taip pat pažymėtina, kad apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apskritai neprašė skirti jokios teismo ekspertizės. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančių įrodymų visetu pagrįstai apelianto pateiktas iÅ¡vadas vertino kritiÅ¡kai, kaip prieÅ¡taraujančias bylos medžiagai, ir savo iÅ¡vadoms pagrįsti rėmėsi paskirtos JSC „Klaipėdos Netas“ atliktos ekspertizės aktu.

46. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 47. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos jam nepriteistinos.

49. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 460 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , suraÅ¡ymu. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos sÄ skaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymu ir nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo priteistina 460 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. (J. V.) ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 460 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė