0097c948-b089-4792-8f77-4ffbad440cc1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr         Skundo byla Nr. II-36-957/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15702-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.7., 2.14.2., 2.14.3. (S)        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2017 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, jo atstovui advokato padėjėjui Justui Kacvinskiui,Civilinės aviacijos administracijos atstovams M. K., G. K.-Z., N. J.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs A. B. (toliau ir – pareiÅ¡kėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Civilinės aviacijos administracijos Aviacijos saugumo skyriaus vedėjos M. K. 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 69ATN-12 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 139 straipsnį ir jam paskirta 86 Eur dydžio bauda, n u s t a t ė :

A. B. Civilinės aviacijos administracijos 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 69ATN-12 (toliau ir – nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje nubaustas 86 Eur dydžio bauda pagal ATPK 139 straipsnį.Nutarime nurodoma, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. - rugsėjo 4 d. Civilinės aviacijos administracijos (toliau ir - CAA) aviacijos saugumo audito metu buvo nustatyti trÅ«kumai - neatitiktys aviacijos saugumo reikalavimams, nurodytiems Europos SÄ jungos ir Lietuvos teisės aktuose, ir užfiksuoti 2015 m. spalio 2 d.

VÄ® (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo audito ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6) RN. T. y. (duomenys neskelbtini) vadovas A. B., pagal asmenų, atsakingų už oro uostų, oro vežėjų ir subjektų aviacijos saugumo programų įgyvendinimÄ , skyrimo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtinta CAA direktoriaus įsakymu 2010 m. gegužės 13 d. „Dėl asmenų, atsakingų už oro uostų, oro vežėjų ir subjektų aviacijos saugumo programų įgyvendinimÄ , skyrimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. 4R- 87, yra atsakingas už oro uosto aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo mokymo programų įgyvendinimÄ , neužtikrino, kad bÅ«tų įgyvendinti aviacijos saugumo reikalavimai, nurodyti Europos SÄ jungos teisės aktuose.

Nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1613-7 dėl „Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos patvirtinimo“ (toliau ir - Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo programa) bei VÄ® (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo mokymo programose (buvo pažeisti aviacijos saugumo reikalavimai, nurodyti 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 2320/2002 (toliau ir - Reglamentas (EB) Nr. 300/2008) 12 straipsnio 1 d. ir 1.3.2. punktai, 2010 m. kovo 4 d.

Komisijos reglamento (ES) Nr. 185/2010, kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti, priedo 1.1.1.2; 1.1.3.4; 1.4.1.2; 1.4.1.3; 1.2.2,1; 1.2.2.2; 1.2.3.4; 1.2.7.2; 4.1.1.3; 4.1.1.4; 1.3.2; 1.5.1 c) ir d) p.; 1.6.4; 4.1.2.2; 4.1.3; 4.1.2.6; 4.1.2.7; 9.1.3.4; 9.3.2; 11.1.3 c); 11.2.1.1; 11.2.1.2, 11.2.1.3; 12.5.2 punktų. 2010 m. balandžio 13 d. Komisijos sprendimo (ES) Nr. K(2010)774, kuriuo nustatomos bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti skirtos priemonės, kuriose pateikiama Reglamento (EB) Nr. 300/2008 18 straipsnio a punkte minima informacija, priedo 1.3.2; 4.1.1; 4.1.2; 1.3.8; 1.4.1; 1.4.7; 4.1.1; 4.1.4; 5.3.3; 9.3.2; 12.3.2.4 punktų ir Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos (toliau ir - NCASP), patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d.

įsakymu Nr. 3-193 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos patvirtinimo“ 7.4.3; 16 punktų, Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos (toliau ir - NCASP), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1613-7 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos patvirtinimo“ 33.9; 33.12.4 punktų nuostatose).2015 m. lapkričio 24 d. VĮ (duomenys neskelbtini) informavo CAA, kad trūkumai, nurodyti ataskaitoje Nr. 3S-45 (T4.6), RN ištaisyti.2016 m. kovo 23-25 d.

CAA auditoriai vykdė įgyvendinimo patikrinimÄ siekiant nustatyti, ar trÅ«kumai, nurodyti 2015 m. spalio 2 d. ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6) RN, iÅ¡taisyti. Å io įgyvendinimo patikrinimo metu nustatyta, kad ne visi trÅ«kumai iÅ¡taisyti (buvo pažeisti aviacijos saugumo reikalavimai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 300/2008 12 straipsnio 1 d. p., 2015 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1998, kuriuo nustatomos iÅ¡samios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 2015/1998), priedo 1.2.2.1; 1.2.2.2; 1.2.7.2; 1.5.1 c) ir d) p.; 4.1.1.3; 4.1.1.4; 4.1.2.2; 4.1.2.6; 4.1.2.7; 11.1.3 c); 12.5.2. punktų, 2015 m. lapkričio 16 d.

Komisijos sprendimo (ES) Nr. K(2015)8005, kuriuo nustatomos iÅ¡samios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės, kuriose pateikiama Reglamento (EB) Nr. 300/2008 18 straipsnio a punkte nurodyta informacija (toliau ir - Komisijos sprendimas (ES) Nr. K(2015)8005) priedo 1.3.1.1; 4.1.1, 12.5.2. punktų ir NCASP 7.4.3 punkto nuostatose). Atsižvelgiant i Nacionalinės civilinės aviacijos kokybės kontrolės programos 67.3 punkto nuostatas buvo skirta įgyvendinimo užtikrinimo priemonė - privalomas nurodymas.Taip pat 2016 m. balandžio 5-8 dienomis Europos Komisija vykdė patikrinimÄ , kaip VÄ® (duomenys neskelbtini) įgyvendina aviacijos saugumo reikalavimus.

Europos Komisijos nustatyti trÅ«kumai kartojosi su trÅ«kumais, nustatytais LR CAA saugumo skyriaus auditorių (nustatyta, kad pažeisti aviacijos saugumo reikalavimai, nurodyti reglamento (ES) Nr. 2015/1998 priedo 1.2.2.1; 1.2.2.2; 4.1.1.3; 4.1.1.4; 12.5.2.3: 12.5.2 p.; Komisijos sprendimo (ES) Nr. K(2015)8005) priedo 1.3.1.1; 4.1.1; 12.5.2. punktų nuostatos).2016 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) informavo CAA, kad trÅ«kumai, kuriuos nustatė CAA, iÅ¡taisyti.2016 m. liepos 7-18 dienomis CAA vykdė antrÄ jį pakartotini ?gyvendinimo patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, jog ne visi trÅ«kumai, nurodyti aviacijos saugumo audito pirminėje ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6) RN, yra iÅ¡taisyti (netinkamai įgyvendinamos Reglamento (ES) Nr. 2015/1998 priedo 1.2.2.1; 1.2.2.2; 4.1.1.3; 4.1.1.4; 1.5.1 c) ir d) p.; 4.1.2.6; 4.1.2,7; 12.5.2 punktų, Komisijos sprendimo (ES) Nr. K(2015)8005) priedo 1.3.1.1; 4.1.1; 12.5.2. punktų, taip pat Reglamento (EB) Nr. 300/2008 12 straipsnio 1 d. punktų nuostatos).2016 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) informavo CAA, kad trÅ«kumai yra iÅ¡taisyti2016 m. spalio 12-19 dienomis CAA vykdė trečiÄ jį pakartotinį įgyvendinimo patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, jog ne visi trÅ«kumai, nurodyti aviacijos saugumo audito pirminėje ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6) RN, yra iÅ¡taisyti (netinkamai įgyvendinamos (pažeistos) Reglamento (ES) Nr. 2015/1998 priedo 1.2.2.1; 1.2.2.2; 4.1.1.3; 4.1.1.4; 1.5.1 c) ir d) p.; 4.1.2.6; 4.1.2.7; 12.5.2. punktų, Komisijos sprendimo (ES) Nr. K(2015)8005 priedo 1.3.1.1; 4.1.1; 12.5.2. punktų nuostatos).CAA vykdytų patikrinimų rezultatai įrodė, jog nebuvo užtikrintas tinkamas aviacijos saugumo reikalavimų įgyvendinimas, kad trÅ«kumai, nurodyti aviacijos saugumo audito ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6) RN. bÅ«tų iÅ¡taisyti ir nesikartotų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo taikyti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos, patvirtintos Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-179 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos patvirtinimo“, 67 punkte nurodyti laipsniškumo ir proporcingumo principai, tačiau taikomos priemonės teigiamų rezultatų nedavė.A. B. taikoma Nacionalinės civilinės aviacijos kokybės kontrolės programos 67 p. 4 dalyje nurodyta Administraciniu teisės pažeidimų kodekse numatyta sankcija.Atsižvelgiant i tai, kad A.

B., atsakingas už aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo mokymo programų įgyvendinimÄ , neužtikrino ir nesiėmė tinkamų priemonių iÅ¡taisyti pažeidimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 2015/1998 priedo 1.2.2.1; 1.2.2.2; 4.1.1.3; 4.1.1.4; 1.5.1 c) ir d) p.; 4.1.2.6; 4.1.2.7; 12.5.2 punktų ir Komisijos sprendimo (ES) Nr. K(2015)8005 priedo 1.3.1.1; 4.1.1; 12.5.2 punktų nuostatose, tuo pažeidė aviacijos saugumo reikalavimus, kaip numatyta ATPK 139 straipsnyje.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. B. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Civilinės aviacijos administracijai.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kadangi buvo pažeista jo konstitucinė teisė turėti atstovÄ nagrinėjant jo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

Be to nutarimas priimtas remiantis neaiÅ¡ku kokiomis bylos aplinkybėmis ir neatsižvelgiant į ypatingai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , nenustačius ir nesiaiÅ¡kinus konkrečių jo (pareiÅ¡kėjo) neteisėtų (teisę pažeidžiančių) veiksmų, taip netinkamai kvalifikuojant jo veiksmus kaip neteisėtus. Toliau skunde pateikiami faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl kurių, pareiÅ¡kėjo manymu, 2016 m. lapkričio 11 d. Civilinės aviacijos administracijos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 69ATN-12 turi bÅ«ti panaikintas.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas.

Jis pagal asmenų, atsakingų už oro uostų, oro vežėjų ir subjektų aviacijos saugumo programų įgyvendinimÄ , skyrimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus Ä®sakymu 2010 m. gegužės 13 d. „Dėl asmenų, atsakingų už oro uostų, oro vežėjų ir subjektų aviacijos saugumo programų įgyvendinimÄ , skyrimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. 4R-87 (toliau - ir „Įsakymas“) 15 punktÄ , yra atsakingas už oro uosto aviacijos saugumo programos ir aviacijos saugumo mokymo programos įgyvendinimo organizavimÄ . 2016 m. spalio 21 d. praneÅ¡imu „Dėl A.

B. administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo“ Nr. 12R-2070 jis buvo informuotas apie tai, kad jis yra 2016 m. spalio 31 d. 10 val. kviečiamas atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 139 straipsnį. Jis, nelaikydamas, jog atliko bet kokius veiksmus, sÄ lygojančius jo vieÅ¡osios teisės pažeidimo svarstymÄ , ieÅ¡kojo kvalifikuotos teisinės pagalbos, susitiko su kelių kontorų advokatais/advokato padėjėjais, iki kol galiausiai 2016 m. spalio 28 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėju J.ustu Kacvinskiu (Advokatų kontora „KalverÅ¡ ir Svetickas“).

Atsižvelgiant į tai, Civilinės aviacijos administracijai buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl jo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo atidėjimo ir susipažinimo su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Civilinės aviacijos administracija atidėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ 2016 m. lapkričio 9 d., tačiau galimybės susipažinti su administracinės bylos medžiaga jo atstovui taip ir nesudarė. Paskirtas nagrinėjimas neįvyko dėl objektyvių priežasčių, dėl to pakartotiniu praÅ¡ymu CAA buvo papraÅ¡yti sudaryti galimybę jo atstovui susipažinti su administracinės bylos medžiaga, kadangi pats pareiÅ¡kėjas dėl ligos to padaryti negalėjo (įrodymai, patvirtinantys jo nedarbingumÄ , buvo pateikti CAA).

Kitas bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2016 m. lapkričio 11 d. 2016 m. lapkričio 10 d., atsakydama į 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 9 d. pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymus CAA 2016 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 12R-2183 nurodė, kad Civilinės aviacijos administracija, kaip paslapčių subjektas, turi sudariusi patvirtintÄ atitinkamu įsakymu Detalųjį įslaptinamos informacijos sÄ raÅ¡Ä . Jo atstovas, atsakydamas į minėtÄ raÅ¡tÄ , 2016 m. lapkričio 11 d. praneÅ¡imu nurodė, kad kartu su minėtu raÅ¡tu CAA nepateikė nei Detaliojo įslaptinamos informacijos sÄ raÅ¡o, nei (kaip buvo praÅ¡yta) nenurodė, ar nagrinėjamo pareiÅ¡kėjo galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo byla ir visi joje esantys dokumentai patenka į Å¡ios informacijos sÄ raÅ¡Ä ir t. t., dėl to objektyviai nėra įmanoma pasirengti ir atstovauti 2016 m. lapkričio 11 d. paskirtame administracinės bylos nagrinėjime, lygiai taip pat nepavyko surasti ir pareiÅ¡kėjui tinkamo atstovo, turinčio atitinkamÄ asmens patikimumo pažymÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis 2016 m. lapkričio 11 d. atvyko į paskirtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ ir nurodė, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ (nagrinėjami klausimai yra susiję tiek su nacionalinių, tiek ir su tarptautinių teisės aktų taikymu spec. srityje, jam inkriminuojamas teisės pažeidimas (jo apimtis) reikalauja iÅ¡samaus pasirengimo tokiam nagrinėjimui, susipažinimo su bylos medžiaga), jam yra bÅ«tinas profesionalus atstovas (kÄ jis pažymėjo ir skundžiamame nutarime), tačiau tiek ir jo, tiek ir jo atstovo raÅ¡ytinis praÅ¡ymas buvo ignoruoti ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo iÅ¡nagrinėta ir priimtas skundžiamas nutarimas, kuriame Civilinės aviacijos administracija nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 26 - rugsėjo 4 d. aviacijos saugumo audito metu buvo nustatyti trÅ«kumai – neatitiktys aviacijos saugumo reikalavimams, nurodytiems Europos SÄ jungos ir Lietuvos teisės aktuose, ir užfiksuoti 2015 m. spalio 2 d.

VÄ® (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo audito ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6)RN. 2016 m. kovo 23 - 25 d. CAA auditoriai vykdė įgyvendinimo patikrinimÄ siekiant nustatyti, ar trÅ«kumai, nurodyti 2015 m. spalio 2 d. ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6)RN, buvo iÅ¡taisyti. Å io įgyvendinimo patikrinimo metu nustatyta, kad ne visi trÅ«kumai iÅ¡taisyti ir, atsižvelgiant į Nacionalinės civilinės aviacijos kokybės kontrolės programos 67.3 punkto nuostatas, buvo skirta įgyvendinimo užtikrinimo priemonė – privalomas nurodymas. 2016 m. liepos 7-18 dienomis CAA vykdė antrÄ jį pakartotinį įgyvendinimo patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, jog ne visi trÅ«kumai, nurodyti aviacijos saugumo audito pirminėje ataskaitoje Nr. 3S- 45 (14.6)RN yra iÅ¡taisyti. 2016 m. spalio 12-19 dienomis CAA vykdė trečiÄ jį pakartotinį įgyvendinimo patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, jog ne visi trÅ«kumai, nurodyti aviacijos saugumo audito pirminėje ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6)RN yra iÅ¡taisyti.

Skundžiamu nutarimu CAA neva laikė, jog: „CAA vykdytų patikrinimų rezultatai įrodė, jog nebuvo užtikrintas tinkamas aviacijos saugumo reikalavimų įgyvendinimas, kad trÅ«kumai, nurodyti aviacijos saugumo audito ataskaitoje Nr. 3S-45(14.6)RN bÅ«tų iÅ¡taisyti ir nesikartotų. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį į tai, kad buvo taikyti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos, patvirtintos CAA direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-179 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos patvirtinimo“ 67 punkte nurodyti laipsniÅ¡kumo ir proporcingumo principai, tačiau taikomos priemonės teigiamų rezultatų nedavė“, todėl buvo nuspręsta jam pritaikyti Nacionalinės civilinės aviacijos kokybės kontrolės programos 67 punkto 4 dalyje nurodytÄ Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytÄ sankcijÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis su skundžiamu nutarimu, kaip neteisėtu ir priimtu neatskleidus administracinio teisės pažeidimo bylos esmės, nesutinka.Toliau savo skunde pareiÅ¡kėjas pateikia teisinį faktinių bylos aplinkybių vertinimÄ .PareiÅ¡kėjo teigimu, nagrinėjant bylÄ buvo pažeista konstitucinė jo teisė.PareiÅ¡kėjas pažymi, jog CAA vis dar nėra atsakiusi į jo atstovo 2016 m. lapkričio 11 d. praneÅ¡imÄ , nors apie tai jai ir buvo priminta praėjus protingam laikotarpiui. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog Å¡iuo atveju byloje buvo paneigta jo teisė į atstovÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, asmens, kuriam yra inkriminuojamas vieÅ¡osios teisės pažeidimas, kaltumÄ padarius tokį pažeidimÄ privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Taigi, jis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jis turi subjektyviÄ teisę gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs teisės pažeidimÄ ir tai jis gali daryti pats arba pasirinkdamas gynėjÄ . Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau - ir „Konvencija“) 6 straipsnio 1, 3 dalys, Jungtinių Tautų Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių Pakto 2 straipsnis, 5 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys - garantuoja asmenims teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ir teisę į gynybÄ .

Valstybė konstituciniu lygmeniu įpareigota užtikrinti teisę į gynybÄ (Konstitucijos 31 straipsnis 6 dalis). Teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. PareiÅ¡kėjas akcentuoja Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c) punktÄ , kuriame yra numatyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai teisę „gintis pats ar padedamas savo paties pasirinkto gynėjo“.

PareiÅ¡kėjo nuomone, asmeniui, įtariamam vieÅ¡osios teisės pažeidimu, turėtų bÅ«ti suteikiama visa informacija apie kaltinimÄ , kuri jam reikalinga pasiruoÅ¡ti gynybai ir kuri užtikrina teisingÄ teismo procesÄ . Taip pat, tiek ir Konvencijos 6 straipsnyje, tiek ir Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta teisė į gynybÄ turėtų bÅ«ti suvokiama ne tik kaip teisė turėti atstovÄ teisme, tačiau ir bylÄ nagrinėjančioje valstybės institucijoje bei negali bÅ«ti ribojama pažeidimÄ nagrinėjamo subjekto statusu.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dar daugiau, atsisakant leisti susipažinti su nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga toks atsisakymas negali bÅ«ti motyvuotas konfidencialia informacija – asmeniui (jo pasirinktam atstovui) turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos teises aktų nustatyta tvarka susipažinti su nurodoma konfidencialia informacija, jei ja yra grindžiamas kaltinimas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jau vien Å¡is pažeidimas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ grÄ Å¾inti nagrinėti bylÄ CAA, kadangi esant tokiai situacijai, kai CAA atsisako leisti susipažinti su administracinės bylos medžiaga, nesudaro galimybių jo atstovui gauti asmens patikimumo pažymÄ (ar kitÄ dokumentÄ , patvirtinantį leidimÄ susipažinti su įslaptinta informacija, žymima atitinkama slaptumo žyma).

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis ir teisminio nagrinėjimo metu negalės pasinaudoti atstovo pagalba, kas neabejotinai sÄ lygos jo teisių pagal Konvencijos 6 straipsnį, Konstitucijos 31 straipsnį, pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių neteisėtus jo veiksmus ar teisinių prielaidų, pagal kurias jam turėtų bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė.Skunde vardindamas oro uosto aviacijos saugumo vadovo funkcijas, pareiÅ¡kėjas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl jo kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tuo tarpu vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal ATPK nuostatas, jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Å¡iuo atveju jis net gi nėra vienintelis asmuo, kuris rengė ginčo VÄ® (duomenys neskelbtini) Aviacijos saugumo skyriaus priemonių trÅ«kumų taisymo planus, be to, jis nėra ir vienintelis asmuo, kuris Å¡ių trÅ«kumų Å¡alinimÄ Ä¯gyvendino - planai yra derinami su VÄ® (duomenys neskelbtini) Oro uostų saugos ir saugumo departamento direktoriumi, CAA. Visos Aviacijos saugumo vadovo siÅ«lomos priemonės, veiksmai paÅ¡alinti nustatytiems trÅ«kumams yra aptariami ir suderinami tiek su VÄ® (duomenys neskelbtini) departamento atsakingais darbuotojais, vadovais, tiek ir pačios CAA atsakingais darbuotojais ir tik tada atliekami suderinti veiksmai, priemonės, kad bÅ«tų paÅ¡alinti trÅ«kumai.

Net ir tie nustatyti trÅ«kumai, kurie atsiranda CAA patikrinimų metu dėl žmogiÅ¡kojo faktoriaus - t. y. Aviacijos saugumo skyriaus darbuotojų klaidos - tokie darbuotojai nustatyta tvarka yra sėkmingai sertifikuoti CAA ir turi iÅ¡duotus galiojančius CAA direktoriaus Aviacijos saugumo darbuotojo kvalifikacijos pažymėjimus. Papildomai pareiÅ¡kėjas pažymi, kad derinamuose planuose yra paskiriami atsakingi asmenys už konkrečių nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimÄ ir jis organizuoja programos įgyvendinimÄ , tačiau negali bÅ«ti atsakingas už absoliučiai visus galimus trÅ«kumus, ypač tokius, kurie yra įtakojami žmogiÅ¡kojo faktoriaus.

Todėl nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylÄ turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, kokie asmenys ir kokius pažeidimus padarė, ar jis galėjo (ir pagal jam pavestas funkcijas - privalėjo) kontroliuoti tokių asmenų veiksmus, ar tai nebuvo klaida, lemta žmogiÅ¡kojo faktoriaus ir, galiausiai, ar bÅ«tent jam turi bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė už nustatytus pažeidimus. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymi, kad CAA nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimo planuose už trÅ«kumų Å¡alinimÄ atsakingi VÄ® (duomenys neskelbtini) darbuotojai nėra pavaldÅ«s jam ir nėra jam tiesiogiai atsakingi - lygiai kaip ir jis, tokie darbuotojai yra atsakingi VÄ® (duomenys neskelbtini) departamento direktoriui.

Jo žiniomis, už aviacijos saugumo audito metu nustatytus trÅ«kumus yra atsakingas ir jų paÅ¡alinimÄ koordinuoja VÄ® (duomenys neskelbtini) koordinatorius, kuris taip pat atnaujina ir (ar) rengia oro uosto aviacijos saugumo programÄ , todėl jo nuomone, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti keliamas bÅ«tent jo atsakomybės klausimas bei yra bÅ«tina nustatyti, kas yra tiesiogiai ir už kokius nustatytus trÅ«kumus (jų (ne)paÅ¡alinimÄ ) atsakingas. PareiÅ¡kėjo teigimu, visų Å¡ių aplinkybių nustatinėjimas teisme nėra tikslingas, kadangi siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas Å¡ias aplinkybes yra bÅ«tina atlikti didelės apimties tyrimÄ , gauti papildomus dokumentus (susijusius, su funkcijų paskirstymu VÄ® (duomenys neskelbtini) bei pareigybinius nuostatus).

Dar daugiau, tokie dokumentai taip pat gali bÅ«ti įslaptinti, o atsižvelgiant į CAA pozicijÄ dėl galimybės susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla - tokių dokumentų vertinimÄ teisme atlikti gali bÅ«ti net ir neįmanoma, todėl neatskleidus tokių aplinkybių, jų esmės ir atitinkamai nepapildžius skundžiamo protokolo aiÅ¡kiais ir nedviprasmiÅ¡kais epizodais, kurių atlikimu jis yra kaltinamas, jo administracinės atsakomybės nagrinėjimas nėra galimas. Panaikinus skundžiamÄ protokolÄ ir jį grÄ Å¾inus nagrinėti jį suraÅ¡iusiam subjektui bÅ«tų paÅ¡alinti jo teisių, susijusių su teise turėti advokatÄ , pažeidimu, jo atstovui bÅ«tų sudarytos sÄ lygos susipažinti su bylos medžiaga (ar jos dalimi), o CAA betarpiÅ¡kai bendradarbiaujant su VÄ® (duomenys neskelbtini) bÅ«tų greičiau ir operatyviau surinkta visa bylai reikalinga medžiaga, kadangi jos rinkimas teismo procesu metu, jÄ papildomai dar ir siunčiant trečiajam asmeniui - teismui, užtruktų per ilgai ir neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų.PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo pažeisti laipsniÅ¡kumo ir proporcingumo principai.PareiÅ¡kėjo teigimu, jog nutarimo teiginiai apie tai, kad „buvo taikyti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos, patvirtintos CAA direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 4R-179 „ Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos patvirtinimo“ 61 punkte nurodyti, laipsniškumo ir proporcingumo principai, tačiau taikomos priemonės teigiamų rezultatų nedavė“, neatitinka tikrovės. Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos, patvirtintos CAA direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-179 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos patvirtinimo 67 punkte yra numatyta, kad trūkumų taisymo veikla vykdoma ir įgyvendinimo užtikrinimo priemonės taikomos laikantis laipsniškumo ir proporcingumo principų, o CAA imasi veiksmų, kol atitikties stebėsenos veiklos metu nustatyti trūkumai ištaisomi.

Tokie Programos 67 straipsnyje numatyti trÅ«kumai apima: patarimus ir rekomendacijas; oficialų įspėjimÄ ; privalomÄ nurodymÄ (praneÅ¡imÄ apie įgyvendinimÄ ); Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų sankcijų taikymÄ ; veiklÄ ribojančias sankcijas: (oro uostui - iÅ¡ Lietuvos Respublikos oro uostų vykdomų slydžių ribojimas; oro vežėjui - oro vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas; reguliuojamam subjektui - reguliuojamo subjekto statusÄ patvirtinančio pažymėjimo galiojimo panaikinimas;

žinomam siuntėjui - žinomo siuntėjo statusÄ patvirtinančio pažymėjimo galiojimo panaikinimas; reguliuojamam orlaivio atsargų tiekėjui - reguliuojamo orlaivio atsargų tiekėjo statusų patvirtinančio pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas: skrydžius iÅ¡ trečiosios Å¡alies oro uosio į Europos SÄ jungų vykdančių krovinių arba paÅ¡to oro vežėjui (toliau — ACC3) - nustačius didelį su jo veikla susijusį trÅ«kumų informuojama Europos Komisija, kurios sprendimu ACC3 gali bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ SÄ jungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazės).

PareiÅ¡kėjas nurodo, tik iÅ¡imtiniais atvejais, jei nustatytas trÅ«kumas yra didelis ar pasikartojantis, CAA gali netaikyti Programos 67 punkte minimo laipsniÅ¡kumo principo ir nesiimti (praleisti) vieno ar kelių iÅ¡vardytų veiksmų. Audito, įgyvendinimo patikrinimo ar bandymo grupės vadovas suderinęs su programos vadovu ir įvertinęs trÅ«kumo mastÄ ar jo kartojimÄ CAA direktoriui siÅ«lo, kokius veiksmus pagal Programos 67 punktÄ reikia taikyti oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto vadovui, kad nustatyti trÅ«kumai bÅ«tų iÅ¡taisyti laiku ir tinkamai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimÄ pagal jam priskirtas funkcijas organizavo ir suderino su atitinkamo oro uosto departamento vadovu, todėl, jo nuomone, net ir nustačius CAA skundžiamame nutarime nurodytus pažeidimus, net ir nustačius, kad jo teisė turėti atstovÄ nebuvo pažeista, skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda buvo paskirta netinkamam subjektui. Dar daugiau, iÅ¡ skundžiamo nutarimo galima tik daryti iÅ¡vadÄ , kad CAA nesilaikė laipsniÅ¡kumo principo (yra duomenų, kad CAA teikė patarimus ir rekomendacijas bei praneÅ¡imÄ apie įgyvendinimÄ , praleidžiant oficialų įspėjimÄ ), o nustatyti trÅ«kumai nėra tokie dideli ar pasikartojantys, kad bÅ«tų galima nesilaikyti bei netaikyti Programos 67 punkte minimo laipsniÅ¡kumo principo.Dėl atstovavimoPareiÅ¡kėjo teigimu, jis pageidauja, kad Å¡ioje byloje jį atstovautų profesionalus teisininkas.

Atstovas, kurio jis pageidauja, buvo žinomas ir CAA, sutinka ginti ji Å¡ioje byloje, tačiau iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tarp pareiÅ¡kėjo, jo atstovo, CAA ir Valstybės Saugumo Departamento taip ir nebuvo priimtas sprendimas dėl galimybės susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. PareiÅ¡kėjas pažymi, jog net ir rengiant šį skundÄ , jis negali pateikti nei savo atstovui, nei teismui visos medžiagos, kuri yra nurodoma skunde, kadangi jis Å¡iuo metu negali bÅ«ti tikras, kuri informacija yra įslaptinta, o kuri - ne, kas ypatingai apsunkina jo teisę į teisminę (ir ne tik) galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, teismo posėdžio metu laikant, kad tokia medžiaga gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡ios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, teks imtis atitinkamos medžiagos iÅ¡slaptinimo veiksmų, dalį medžiagos (kuri pagal savo turinį neturėtų bÅ«ti įslaptinta, pavyzdžiui VÄ® (duomenys neskelbtini) veiklos koordinatoriaus pareiginiai nuostatai) turės bÅ«ti iÅ¡reikalauta iÅ¡ VÄ® (duomenys neskelbtini), jei Å¡is atsisakys geranoriÅ¡kai Å¡iÄ informacijÄ pateikti.PareiÅ¡kėjo manymu, aukščiau iÅ¡dėstytos argumentacijos kontekste, 2016 m. lapkričio 11 d.

Civilinės aviacijos administracijos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 69ATN-12 turi bÅ«ti panaikintas ir byla grÄ Å¾inama organui (pareigÅ«nui), įgaliotam suraÅ¡yti administracinių teisės pažeidimų protokolus, kadangi yra bÅ«tina atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ .Atsiliepime į skundÄ Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti ir nurodo, kad CAA kartu su Vyriausybe ir Susisiekimo ministerija vykdo civilinės aviacijos valstybinį valdymÄ . Vienas iÅ¡ CAA tikslų, įtvirtintų CAA nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. 182 „Dėl Biudžetinės įstaigos Civilinės aviacijos administracijos nuostatų patvirtinimo“ yra organizuoti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimÄ . Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programa (toliau - NCASP) yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1613- 7 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos patvirtinimo“. Pagal NCASP 5.1.7 punktÄ CAA prižiÅ«ri, kad oro uostų, oro vežėjų ir subjektų aviacijos saugumo programos ir aviacijos saugumo mokymo programos atitiktų NCASP nustatytus reikalavimus, ir stebi, kaip jos įgyvendinamos, kad bÅ«tų užtikrinamas jų veiksmingumas.

Pagal minėtÄ NCASP oro uosto valdytojas, t. y. (duomenys neskelbtini), privalo parengti ir patvirtinti oro uosto aviacijos saugumo programÄ (pagal CAA nustatytus aviacijos saugumo programų rengimo reikalavimus) bei organizuoti jos įgyvendinimÄ ir priežiÅ«rÄ (5.3.1 punktas). NCASP taip pat yra įtvirtinta pareiga (duomenys neskelbtini) Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos nustatyta tvarka ir sÄ lygomis paskirti asmenį, atsakingÄ už tinkamÄ ir veiksmingÄ oro uosto aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo mokymo programų įgyvendinimÄ (aviacijos saugumo vadovÄ ), ir patvirtinti jo pareiginius nuostatus (5.3.3 punktas).

Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo mokymo programa (toliau - NCASMP) yra patvirtinta Susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3-261 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos patvirtinimo“. NCASMP 9 punkte yra nustatyta, kad „įmonės skiria asmenį, atsakingÄ už įmonės aviacijos saugumo programos įgyvendinimÄ (toliau - aviacijos saugumo vadovas). Tik kol įmonėje nustatyta tvarka nepaskirtas aviacijos saugumo vadovas, už aviacijos saugumo programos įgyvendinimÄ atsako įmonės vadovas“.

Minimos programos 11 punkte yra nustatyti reikalavimai, kuriuos privalo atitikti Aviacijos saugumo vadovai. Skiriant Aviacijos saugumo vadovÄ privaloma vadovaujantis CAA nustatyta įmonių aviacijos saugumo vadovų skyrimo tvarka ir sÄ lygomis (NCASMP 10 punktas). Civilinės aviacijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 4R-87 patvirtintas Asmenų, atsakingų už oro uostų, oro vežėjų ir subjektų aviacijos saugumo programų įgyvendinimÄ , skyrimo tvarkos apraÅ¡as (toliau - apraÅ¡as) „nustato asmens, atsakingo už įmonės aviacijos saugumo programos įgyvendinimÄ (toliau - aviacijos saugumo vadovas), skyrimo Lietuvos Respublikos įmonės aviacijos saugumo vadovu sÄ lygas ir tvarkÄ bei Å¡io asmens pareigas“ (apraÅ¡o 1 punktas).

ApraÅ¡o 15 punkte yra įtvirtintos oro uosto aviacijos saugumo vadovo funkcijos, kurias jis privalo vykdyti. PareiÅ¡kėjas A. B. yra Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) Aviacijos saugumo vadovas. Jo kandidatÅ«ra buvo suderinta su CAA ir CAA apraÅ¡e nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, iÅ¡davė patvirtinimÄ , kad A. B. atitinka įmonės aviacijos saugumo vadovui keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta akivaizdu, pareiÅ¡kėjÄ A. B. paskyrus Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo vadovu, jis tapo atsakingu už įmonės Lietuvos oro uostai aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo mokymo programų įgyvendinimÄ .

CAA įgyvendindama Nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programÄ prižiÅ«ri, kad oro uostų aviacijos saugumo, aviacijos saugumo mokymų programos atitiktų NCASP reikalavimus ir stebi, kaip jos yra įgyvendinamos, kad bÅ«tų užtikrinamas jų veiksmingumas (NCASP 5.1.7 punktas). Vykdant NCASP reikalavimus (5.1.13 punktas) CAA direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d įsakymu Nr.4R-179 buvo patvirtinta Nacionalines civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programÄ (toliau - NCASKKP). Vadovaudamasi NCASKKP CAA atlieka oro uostų tikrinimus civilinės aviacijos saugumo nustatymų reikalavimų vykdymo srityje.

Tikrinimo metu nustačius trÅ«kumus, CAA iÅ¡kart, po atlikto tikrinimo, apie tai žodžiu informuoja oro uosto valdytojÄ , aviacijos saugumo vadovÄ . Oro uostas ne vėliau kaip per savaitę nuo ataskaitos gavimo dienos turi parengti trÅ«kumų taisymo planÄ ir jį pateikti CAA derinti (NCASKKP 54 punktas). Oro uostui informavus CAA apie visus trÅ«kumų iÅ¡taisymus, CAA atlieka pakartotinį patikrinimÄ , kad įsitikintų, jog trÅ«kumai buvo tinkamai iÅ¡taisyti. TrÅ«kumų taisymas vykdomas laikantis laipsniÅ¡kumo ir proporcingumo principų.

CAA imasi Å¡ių veiksmų, kol nustatyti trÅ«kumai iÅ¡taisomi (NCASKKP 67 punktas): teikia patarimus ir rekomendacijas, oficialų įspėjimÄ , privalomÄ nurodymÄ (praneÅ¡imÄ apie įgyvendinimÄ ), Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų sankcijų taikymÄ , veiklÄ ribojančias sankcijas, oro uostui - iÅ¡ Lietuvos Respublikos oro uostų vykdomų skydžių ribojimas. IÅ¡imtiniais atvejais, jei nustatytas trÅ«kumas yra didelis ar pasikartojantis, CAA gali netaikyti NCASKKP 67 punkte minimo laipsniÅ¡kumo principo ir nesiimti (praleisti) vieno ar kelių iÅ¡vardytų veiksmų (NCASKKP 68 punktas). 2015 m. rugpjūčio 26 - rugsėjo 4 d.

CAA atlikto Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo audito/patikrinimo metu buvo nustatyti trÅ«kumai - neatitiktys aviacijos saugumo reikalavimams, nurodytiems Europos SÄ jungos ir Lietuvos teisės aktuose. Nustatyti trÅ«kumai buvo užfiksuoti 2015 m. spalio 2 d. VÄ® (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo audito ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6) Riboto naudojimo (toliau -RN). Patikrinimo metu buvo nustatyti trÅ«kumai, susiję su aviacijos saugumo reikalavimų, nurodytų Europos SÄ jungos teisės aktuose, Nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje ir perkeltų į Lietuvos oro uostų aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo mokymo programas, bei VÄ® (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo mokymo programose neįgyvendinimu/pažeidimu.

Už aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo mokymo programų įgyvendinimÄ atsakingas Aviacijos saugumo vadovas. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas A. B., bÅ«damas aviacijos saugumo vadovu, neužtikrino aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo mokymo programų įgyvendinimo. 2015 m. lapkričio 24 d. VÄ® (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Nr. 5AS-444 „Dėl įgyvendinimo patikrinimo ataskaitos“ informavo CAA, kad trÅ«kumai, nurodyti ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6), RN iÅ¡taisyti. Šį raÅ¡tÄ rengė pareiÅ¡kėjas A.

B.. 2015 m. kovo 23-25 d. CAA auditoriai vykdė įgyvendinimo patikrinimÄ siekiant nustatyti, ar trÅ«kumai, nurodyti 2015 m. spalio 2 d. ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6) RN, iÅ¡taisyti. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ne visi trÅ«kumai buvo iÅ¡taisyti. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡io patikrinimo metu buvo nustatyta sisteminių neatitikčių, lemiančių didelių trÅ«kumų pasikartojimÄ CAA ėmėsi veiksmų numatytų NCAKKP 67.3 punkte ir skyrė - privalomÄ nurodymÄ . PareiÅ¡kėjo teiginys, kad CAA priimdama sprendimÄ skirti privalomÄ nurodymÄ , pažeidė laipsniÅ¡kumo principÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Kaip jau buvo minėta, galimybė nesilaikyti laipsniÅ¡kumo principo ir nesiimti (praleisti) vienÄ ar kelis (NCAKKP 67 punkte) iÅ¡vardytus veiksmus, jei nustatytas trÅ«kumas yra didelis ar pasikartojantis, yra įtvirtinta NCASKKP 68 punkte. 2016 m. balandžio 5-8 dienomis Europos Komisijos vykdyto patikrinimo metu VÄ® (duomenys neskelbtini) nustatyti trÅ«kumai kartojosi su trÅ«kumais, nustatytais CAA auditorių (Europos Komisijos auditoriai nustatė, kad pažeisti aviacijos saugumo reikalavimai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 2015/1998 priedo 1.2.2.1; 1.2.2.2; 4.1.1.3; 4.1.1.4; 12.5.2.3; 12.5.2 p.;

Komisijos sprendimo (ES) Nr. K(2015)8005) priedo 1.3.1.1; 4.1.1; 12.5.2. punktų nuostatos). 2016 m. gegužės 13 d. VÄ® (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Nr. 5AS-158 „Dėl įgyvendinimo patikrinimo ataskaitos“ informavo CAA, kad trÅ«kumai, nurodyti ataskaitoje iÅ¡taisyti. Šį raÅ¡tÄ taip pat rengė pareiÅ¡kėjas A. B.. 2016 m. liepos 7-18 dienomis CAA vykdė antrÄ jį pakartotinį įgyvendinimo patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, jog ne visi trÅ«kumai, nurodyti aviacijos saugumo audito pirminėje ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6) RN, yra iÅ¡taisyti. 2016 m. spalio 12 d.

VÄ® (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Nr. 5AS-392 „Dėl įgyvendinimo patikrinimo ataskaitos“ informavo CAA, kad trÅ«kumai, nurodyti ataskaitoje iÅ¡taisyti. Å io raÅ¡to rengėjas - pareiÅ¡kėjas A. B. 2016 m. spalio 12-19 dienomis CAA vykdė trečiÄ jį pakartotinį įgyvendinimo patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, jog ne visi trÅ«kumai, nurodyti aviacijos saugumo audito pirminėje ataskaitoje Nr. 3S-45 (14.6) RN, yra iÅ¡taisyti. Visų pakartotinų patikrinimų metu nustatytiems aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimams Aviacijos saugumo vadovas A.

B. neprieÅ¡taravo ir Å¡ių faktų neginčijo. Atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus A. B. rengė pakartotinių patikrinimų trÅ«kumų taisymo planus, kurie buvo teikiami CAA derinimui. Minimu laikotarpiu buvo atlikti 5 aviacijos saugumo patikrinimai (iÅ¡ jų 4 atliko CAA, 1 Europos Komisija), kurių metu buvo nustatytos neatitiktys aviacijos saugumo reikalavimams, t. y. buvo nustatyti aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad taikyta priemonė - privalomas nurodymas, teigiamų rezultatų nedavė, t. y. nustatyti trÅ«kumai nebuvo paÅ¡alinti, CAA ėmėsi veiksmų numatytų Nacionalinės civilinės aviacijos kokybės kontrolės programos 67 p. 4 dalyje - skyrė ATPK numatytÄ sankcijÄ .

Kadangi VÄ® (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo vadovas A. B., bÅ«damas atsakingu už aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo mokymo programų įgyvendinimÄ , neužtikrino jų įgyvendinimo, ko pasėkoje buvo pažeisti aviacijos saugumo reikalavimai, už kurių pažeidimÄ ATPK 139 straipsnyje yra nustatyta administracinė atsakomybė, CAA 2016 m. spalio 21 d. jam surašė administracinių teisės pažeidimų protokolÄ . A. B. atsisakė pasiraÅ¡yti ATP protokolÄ , jo atsisakymas užfiksuotas protokole, atsisakymo pasiraÅ¡yti protokolÄ faktas patvirtintas 3 asmenų paraÅ¡ais - G.

K. – Z., M. K. ir D. D. 2016 m. spalio 21 d. CAA raÅ¡tu Nr. l2R-2070 kreipėsi VÄ® (duomenys neskelbtini) su praÅ¡ymu informuoti A. B. apie kvietimÄ atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ 2016 m. spalio 31 d., 10 val. VÄ® (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 24 d. raÅ¡tu informavo, kad 2016 m. spalio 21 d. supažindino A. B. su CAA kvietimu atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ 2016 m. spalio 31 d., pasiraÅ¡ytinai. 2016 m. spalio 31 d. CAA gavo pareiÅ¡kėjo atstovo advokato padėjėjo J.

K. praÅ¡ymÄ atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ , ryÅ¡ium su nespėjimu pasiruoÅ¡ti bylai. CAA atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ atidėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ iki 2016 m. lapkričio 9 d., 11 val. Apie atidėjimÄ buvo informuotas ir pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas. 2016 m. lapkričio 9 d. CAA gavo pareiÅ¡kėjo atstovo advokato padėjėjo J. K. praÅ¡ymÄ dar kartÄ atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ , ryÅ¡ium su pareiÅ¡kėjo liga.

CAA atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ atidėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ iki 2016 m. lapkričio 11 d., 10 val. Apie atidėjimÄ buvo informuotas ir pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas. CAA atsakydama į pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymÄ pateikti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , t. y. CAA atliktų auditų ataskaitas, pareiÅ¡kėjo atstovui paaiÅ¡kino, kad auditų ataskaitos yra riboto naudojimo dokumentai, su kuriais gali susipažinti tik leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.

Kadangi tokio leidimo pareiÅ¡kėjo atstovas neturėjo, CAA negalėjo jam pateikti Å¡ių ataskaitų. CAA bÅ«dama valstybės ir tarnybos paslapčių subjektu, vadovaudamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis buvo patvirtinusi Detalųjį įslaptintos informacijos sÄ raÅ¡Ä , kuriame buvo nurodyta, kad aviacijos saugumo trÅ«kumai yra įslaptinta informacija (žyma Riboto naudojimo). Å is sÄ raÅ¡as buvo suderintas su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija ir pačiam sÄ raÅ¡ui taip pat buvo suteikta slaptumo žyma - Riboto naudojimo.

Apie Å¡iÄ aplinkybę, kad CAA negali pateikti įslaptintos informacijos sÄ raÅ¡o, kuris taip pat turi riboto naudojimo žymÄ , 2016-11-10 CAA raÅ¡tu Nr. l2R-2183 informavo pareiÅ¡kėjo atstovÄ . CAA Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkės J. R. 2016 m. lapkričio 30 d. pritarimu 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 4R-246 iÅ¡slaptino CAA detalų įslaptintos informacijos sÄ raÅ¡Ä . Å io sÄ raÅ¡o 16 punkte yra nustatyta, kad aviacijos saugumo priemones taikančių Lietuvos Respublikos Å«kio subjektų aviacijos saugumo trÅ«kumai yra įslaptinta informacija, turinti slaptumo žymÄ - Riboto naudojimo.

PareiÅ¡kėjo atstovui buvo paaiÅ¡kinta, kad norint gauti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacijÄ , jam reiktų kreiptis į Valstybės saugumo departamentÄ . CAA aviacijos saugumo darbuotojai net nurodė kontaktinį asmenį T. Å . ir pateikė jo telefono numerį. Net neabejotina, kad pareiÅ¡kėjo atstovas turėdamas teisininko kvalifikacijÄ , puikiai suprato kokių veiksmų jis turi imtis siekdamas gauti leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija, t. y. realiai siekdamas susipažinti su patikrinimų ataskaitomis.

CAA žiniomis, pareiÅ¡kėjo atstovas taip ir nesiėmė/neatliko jokių veiksmų reikalingų siekiant gauti leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija. Ä® 2016 m. lapkričio 11 d., 10 val. paskirtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ atvyko tik pareiÅ¡kėjas A. B., pareiÅ¡kėjo atstovas J. K. nagrinėjime nedalyvavo. Bylos nagrinėjimo dienÄ 2016 m. lapkričio 11 d. pareiÅ¡kėjo atstovas J. K. dar kartÄ , t. y. 3 kartÄ , pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ . PareiÅ¡kėjo kaltinimas, kad ATPK byloje buvo paneigta pareiÅ¡kėjo teisė į atstovÄ yra nepagrįstas.

CAA atsižvelgdama tiek į pareiÅ¡kėjo atstovo užimtumÄ , tiek į pareiÅ¡kėjo ligÄ ir siekdama užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisę į visapusiÅ¡kÄ teisinę gynybÄ net du kartus atidėjo bylos nagrinėjimÄ . Nors norėdama nevilkinti bylos ir jÄ iÅ¡nagrinėti ATPK nustatytais terminais CAA galėjo ir neatidėti bylos nagrinėjimo ir jÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjo atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad CAA visapusiÅ¡kai siekė suteikti pareiÅ¡kėjui galimybę pasinaudoti atstovo pagalba.

Taip pat akivaizdu, kad paties pareiÅ¡kėjo atstovo priimtas sprendimas neatvykti į Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjamÄ , neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į visapusiÅ¡kÄ teisinę gynybÄ . Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas bÅ«damas aviacijos saugomo vadovu pats turėjo leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija ir neabejotinai žinojo, kad visos aviacijos saugumo patikrinimų ataskaitos turi slaptumo žymę RN ir kad asmeniui norinčiam su jomis susipažinti reikės turėti leidimÄ .

Kaip jau buvo minėta aviacijos saugumo vadovui keliami ganėtinai aukÅ¡ti reikalavimai, jų tarpe ir pareiga turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , darbo patirtį. Tokie reikalavimai rodo, kad asmuo turi ganėtinai aukÅ¡tÄ Å¾inių, kompetencijos, situacijos suvokimo lygį. PareiÅ¡kėjas žinodamas/suvokdamas esamÄ padėtį ir bÅ«damas aktyvus galėjo pasirinkti atstovÄ turinti reikiamÄ leidimÄ arba bylos eigoje keisti atstovÄ Ä¯ atstovÄ turintį reikiamÄ leidimÄ . CAA nuomone pareiÅ¡kėjas neteisėtais veiksmais, t. y. neįgyvendinęs aviacijos saugumo programos, turėdamas pareigÄ jÄ Ä¯gyvendinti, pažeidė nustatytus aviacijos saugumo reikalavimus, ko pasėkoje jam buvo skirta ATPK sankcija - bauda.

Patikrinimų metu nustačius aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimus pareiÅ¡kėjas neginčijo pažeidimų tikrumo, nepareiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų, nesutikimų su patikrinimo iÅ¡vadomis, o tai neabejotinai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas sutiko su nustatytais aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimais/trÅ«kumais. Be to, atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus A. B. pats rengė patikrinimų trÅ«kumų taisymo planus ir buvo atsakingas už jų įgyvendinimÄ . PareiÅ¡kėjo kaltė grindžiama ne prielaidomis, o patikrinimų metu nustatytais aviacijos saugumo programos trÅ«kumais/pažeidimais su kuriais, kaip jau ne kartÄ buvo minėta, pareiÅ¡kėjas sutiko.

Pažymima, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. lapkričio 5 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tokį patį pažeidimÄ , t. y. nustatytų aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimÄ , pagal ATPK 139 straipsnį. Pažeidėjas jam skirtÄ sankcijÄ Ä¯vykdė susimokėdamas baudÄ . Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad asmuo pripažino savo kaltę bei savo, kaip aviacijos saugumo vadovo, atsakomybę pagal ATPK 139 straipsnį.Teismo posėdyje A. B. atstovas advokato padėjėjas J.

K. prašė skundÄ tenkinti ir bylÄ grÄ Å¾inti tirti Institucijai. Civilinės aviacijos administracijos atstovai prašė skundo netenkinti. Institucijos atstovai iÅ¡dėstė savÄ bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusių aplinkybių vertinimÄ ir N. J. S. paaiÅ¡kino, kad vykdo civilinės aviacijos saugumo priežiÅ«rÄ . Å ita medžiaga yra įtrauka į „Riboto naudojimo“ sÄ raÅ¡Ä , ji nėra vieÅ¡inama, iÅ¡vieÅ¡inus jÄ gali bÅ«ti pasinaudota esamomis saugumo spragomis. Buvo visa eilė patikrinimų ir jie, kaip institucija, neturi tikslo bausti asmens, jų tikslas sutvarkyti saugumo reikalus, kad neliktų problemų.

Buvo atlikti keturi patikrinimai, nors nustatyti trÅ«kumai nebuvo taisomi, jie gaudavo oficialius praneÅ¡imus, kad trÅ«kumai yra iÅ¡taisyti. Vyko pasikartojimas, buvo priimtas nutarimas nubausti asmenį. Dėl medžiagos, kadangi ji riboto naudojimo, pareiÅ¡kėjo atstovas buvo informuotas, kad reikia gauti leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija. Jie jau du kartus buvo atidėję nutarimo priėmimo terminÄ , jei bÅ«tų gavę duomenų, kad praÅ¡oma leidimo, bÅ«tų atsižvelgę į tai, bet tokių duomenų nebuvo.

Taip pat, jų požiÅ«riu, pareiÅ¡kėjas pilnai suprato trÅ«kumus, nes nei karto neprieÅ¡taravo reiÅ¡kiant ataskaitas, jis iÅ¡ esmės yra susipažinęs, kad yra tie trÅ«kumai, jokių prieÅ¡taravimų, kad tai ne jo pareiga arba nustatyti trÅ«kumai neatitinka tikrovės, jie neturi. Tai patvirtinta Europos aviacijos saugos agentÅ«ra, kuri atliko auditÄ Lietuvoje pernai balandžio mėnesį, jos ataskaitoje figÅ«ruoja tie patys trÅ«kumai, kuriuos ir jie nustatė. Nėra jokio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

PraÅ¡o skundÄ atmesti. M. K. paaiÅ¡kino, kad Oro uoste nustatytų trÅ«kumų pasikartojimas matosi patikrinimų ataskaitose, jie pradėjo auditÄ vykdyti 2015 m. rugpjūčio mėnesį, buvo nustatyta daug trÅ«kumų, po to patikrinimÄ darė kovo mėnesį, dauguma tų pačių trÅ«kumų iÅ¡liko. Balandžio mėnesį atvažiavo Europos Komisija, ji nustatė tuos pačius trÅ«kumus, 2016 rugpjūčio mėnesį vėl buvo tikrinama, trÅ«kumai buvo, ne visi, jų mažėja, bet tai tikrai buvo didelis laiko tarpas jiems iÅ¡taisyti.

Byloje tokių ataskaitų nėra, kadangi audito dokumentai yra „Riboto naudojimo“, tai nėra vienašališkas civilinės aviacijos sprendimas, tai yra sprendimas, priimtas kartu su Valstybės saugumo departamentu. Jie negali jų teikti kitiems asmenims. Įmonės, kurias jie tikrina, su kuriomis dirba, turi turėti gavę pažymėjus iš Vidaus saugumo departamento, kad gali susipažinti su „Riboto naudojimo“ informacija. Jie, kaip Civilinės aviacijos administracija, gali išduoti tik savo darbuotojams ir tik „Riboto naudojimo“.

AukÅ¡tesnes žymas, iÅ¡duoda Vidaus saugumo departamentas, iÅ¡orėje jie negali iÅ¡duoti riboto naudojimo žymų. Valstybės tarnybos paslapčių įstatyme yra bendra nuostata, kad „Riboto naudojimo“ dokumentus galima iÅ¡duoti tik įstaigos viduje, o jei nori iÅ¡duoti į iÅ¡orę, tai suinteresuota pusė turi turėti leidimÄ , susipažinti su įslaptinta informacija. Tada turi turėti leidimÄ iÅ¡ Vidaus saugumo departamento. Jie kreipėsi patys ir klausė kaip yra su advokatais, buvo atsakymas, kad advokatams neiÅ¡duoda.

Tokia Vidaus saugumo departamento pozicija ir jie tai turi vykdyti, nes jie juos prižiÅ«ri, kaip saugo ir disponuoja įslaptinta informacija. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas tenkintinas.Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. nurodo, kad Civilinės aviacijos administracijos Aviacijos saugumo skyriui nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , buvo pažeisti laipsniÅ¡kumo, proporcingumo, rungimosi ir teisės į gynybÄ principai, be to, iÅ¡ nutarimo neaiÅ¡ku, už kokius veiksmus jis nubaustas.

Teismo vertinimu, tokie A. B. argumentai dėl esminių proceso teisės pažeidimų iš esmės yra pagrįsti.Vieni svarbiausių administracinių nusižengimų teisenos uždavinių yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis (ANK 563 straipsnis). Aiškinantis, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-49/2014).

Galimo A. B. administracinio teisės pažeidimo padarymo ir bylos nagrinėjimo metu galiojusio ATPK 249 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad Å¡io kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujamasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi bÅ«ti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi bÅ«ti garantuojamos iÅ¡ esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015).

Pažymėtina, kad tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , pagal kuriÄ administracinių teisės pažeidimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) prasme (Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008). Nagrinėjant bylÄ ir laikantis tiesioginio nagrinėjimo principo, privaloma tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiÅ¡kinimus ir eksperto iÅ¡vadas, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30/2014).

Vienas esminių proceso principų yra rungimosi principas, kuris reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui (BPK 7 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, jog Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principas, kaip vienas iÅ¡ platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų, reikalauja, jog kiekviena Å¡alis turėtų tinkamÄ galimybę pristatyti bylÄ tokiomis sÄ lygomis, kad jos padėtis nebÅ«tų kur kas nepalankesnė, nei prieÅ¡ingos Å¡alies (Pocius v.

Lithuania, no. 35601/04, judgment of 6 July 2010; Užukauskas v. Lithuania, no. 16965/04, judgment of 6 July 2010). IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtakÄ teismo sprendimui. Pagal EŽTT praktikÄ teisė į visiÅ¡kai rungtyniÅ¡kÄ procesÄ gali bÅ«ti ribojama dėl nusveriančio vieÅ¡ojo intereso, tokio kaip nacionalinis saugumas, poreikis iÅ¡laikyti paslaptyje tam tikrus policijos tyrimo metodus arba apsaugoti kito asmens pagrindines teises.

Vis dėlto pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį leistinos tik tokios gynybos teises apribojančios priemonės, kurios yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinos. Be to, siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , bet kokius sunkumus, su kuriais susiduria gynyba dėl teisių apribojimo, turi pakankamai atsverti bylÄ nagrinėjančių institucijų taikomos procedÅ«ros (ten pat; Welke and Białek v. Poland, no. 15924/05, judgment of 1 March 2011).Å ios bylos kontekste teismas pažymi, kad A. B. teisė į gynybÄ buvo nepagrįstai apribota suraÅ¡ant jam pagal ATPK 139 straipsnį administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kuris neatitinka tuo metu galiojusio ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra iÅ¡ esmės nekonkretus ir neaiÅ¡kus, priėmus ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatų neatitinkantį nutarimÄ , taip pat nesilaikius proceso rungtyniÅ¡kumo principo bei nagrinėjant bylÄ neužtikrinus galimybės procese dalyvauti A.

B. gynėjui ir formaliais pagrindais nesudarius galimybės gynėjui susipažinti su bylos medžiaga. Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo A. B. metu galiojusio ATPK 260 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, buvo numatyta, kad protokole turi bÅ«ti nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė bei ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimÄ nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 139 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatytų aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimÄ .

Ši teisės norma yra blanketinė, taigi konstatuojant šio administracinio teisės pažeidimo požymius, turi būti nurodoma, kokio konkretaus teisės akto pažeidimai buvo padaryti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepakanka nurodyti vien teisės aktų, kuriuos asmuo galimai pažeidė, nuostatas. Būtina nurodyti ir kokiais faktiniais veiksmais ar neveikimu jis šias nuostatas pažeidė. Iš byloje esančio A. B. surašyto 2016 m. spalio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, taip pat ir skundžiamo nutarimo, kuriame iš esmės perrašytas minėto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, matyti, kad aprašant A.

B. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 139 straipsnyje, esmę jame išdėstyta VĮ (duomenys neskelbtini) atliktų auditų ir patikrinimų eiga, išvardinta daug teisės aktų, kurių reikalavimus A. B. galimai pažeidė. Tačiau tiek protokole, tiek vėliau priimtame skundžiamame nutarime aprašant veikos esmę, tik abstrakčiai nurodyta, kad A. B. ištaisė ne visus atliktų auditų ataskaitose nurodytus trūkumus. Teismo vertinimu, toks veikos aprašymas ir nustatytų faktinių aplinkybių išdėstymas iš esmės yra ydingas ir neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolui ATPK 260 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, taip pat ir ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinį.

Pažymėtina, kad tiek protokole, tiek vėliau priimtame nutarime turi bÅ«ti nurodytos bÅ«tent atliktų patikrinimų (auditų) metu nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios atspindi nustatytus trÅ«kumus, taip pat turi bÅ«ti nurodyta, ko konkrečiai neatliko A. B. taisydamas nustatytus trÅ«kumus, siejant tokį A. B. galimÄ neveikimÄ su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Teismo vertinimu, tokių aplinkybių nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime yra privalomos užtikrinant asmens teisę į gynybÄ bei rungtyniÅ¡kÄ procesÄ .

Šiame kontekste teismas pažymi, kad Institucijos atstovai teismo posėdyje neneigė fakto, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek vėliau priimtame nutarime nenurodytos esminės faktinės A. B. galimai padarytos veikos aplinkybės, kartu su byla nepateiktos atliktų auditų ataskaitos ir vėlesnių patikrinimų medžiaga, kadangi šios faktinės aplinkybės ir dokumentai, kuriuose jos užfiksuotos, yra pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pasak Institucijos atstovų, būtent dėl šios priežasties minėta medžiaga nepateikta susipažinti ir A.

B. atstovui, nes spręsti dėl leidimo susipažinti su tokia informacija Institucija gali tik savo darbuotojams. Vis tik teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo neiÅ¡samus suraÅ¡ymas, taip pat atsisakymas leisti susipažinti su nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga negali bÅ«ti motyvuoti tuo, kad bylos medžiagÄ sudaro informacija, pažymėta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pažymėtina, kad byloje priimti procesiniai dokumentai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimas) turi bÅ«ti suraÅ¡yti aiÅ¡kiai, konkrečiai, juose turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos konkrečios faktinės aplinkybės, sudarančios administracinio teisės pažeidimo turinį, o asmeniui (jo pasirinktam atstovui) turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos teises aktų nustatyta tvarka susipažinti su nurodoma riboto naudojimo informacija, jei ja yra grindžiamas kaltinimas.

Å iame kontekste teismas pirmiausia pažymi, kad bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija turi teisę priimti sprendimÄ bylÄ nagrinėti nevieÅ¡uose posėdžiuose ir priimti ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį nutarimÄ , kuris neskelbiamas vieÅ¡ai, iÅ¡skyrus jo rezoliucinę dalį. Antra, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti žalos valstybės institucijų interesams.

Tai yra žemiausia slaptumo žyma. Å io įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurių medžiagoje yra įslaptintos informacijos, įtariamasis, kaltinamasis, įtariamojo ar kaltinamojo gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija, iÅ¡skyrus nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, asmens tapatybę padedančius nustatyti duomenis.

Å iais atvejais Å¡io įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies 5 punkto, 25 straipsnio reikalavimai netaikomi. TokiÄ Ä¯statymo nuostatÄ sugretinus su ATPK 249 straipsnio reikalavimu ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovautis BPK normomis, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo procese, kuris savo esme atitinka baudžiamÄ jį procesÄ , bylÄ nagrinėjančiai Institucijai kyla pareiga imtis priemonių sudaryti sÄ lygas administracinį teisės pažeidimÄ galimai padariusiam asmeniui ir jo atstovui susipažinti su įslaptinta bylos medžiaga.

Be abejonės prieÅ¡ tai patikrinus Å¡ių asmenų patikimumÄ taip, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, kuris tokiÄ pareigÄ slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atveju, suteikia paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bei jo pagrindu priimtame skundžiamame nutarime nesant faktinių aplinkybių, o bylos medžiagoje nesant faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų (audito ataskaitų, patikrinimo medžiagos ir kt.), A.

B. ir jo atstovas iÅ¡ esmės neturi galimybės visa apimtimi realizuoti savo teisės į gynybÄ , o teismas neturi galimybės patikrinti priimto nutarimo pagrįstumo. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad nesant minėtų duomenų ir nenurodžius konkrečių A. B. neveikimÄ atspindinčių faktų, nėra galimybės spręsti, kokios aplinkybės buvo nustatytos auditų ir patikrinimų metu, kokiÄ dalį trÅ«kumų A. B. iÅ¡taisė ir kuriuo metu, atitinkamai nėra galimybės spręsti dėl pažeidimo pobÅ«džio (ar trunkamasis, ar vienkartinis), kartu ir dėl ATPK 35 straipsnyje numatytos senaties klausimų, taip pat daryti iÅ¡vadas, ar visų trÅ«kumų taisymas priskirtinas bÅ«tent A.

B. kompetencijai, t. y. ar jis yra tinkamas ATPK 139 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas, o jeigu taip, tai ar trÅ«kumai neiÅ¡taisyti dėl jo, ar dėl kitų asmenų kaltės. Teismo vertinimu, Å¡ioms aplinkybėms nustatyti iÅ¡ iÅ¡aiÅ¡kinti bei ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančiam administracinio teisės pažeidimo protokolui suraÅ¡yti, bÅ«tina atlikti iÅ¡samų ir didelės apimties bylos aplinkybių tyrimÄ . Teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, besivadovaujančio Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, praktika, kurioje pabrėžiama ikiteisminio tyrimo (Å¡iuo atveju – tyrimo administracinio teisės pažeidimo bylos procese) svarba tolesniam bylos nagrinėjimui teisme:

„EŽTT praktikoje pabrėžiama ikiteisminio tyrimo stadijos svarba parengiant baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui, nes tyrimo metu surinkti įrodymai lemia baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-462-697/2015). Teismo vertinimu, Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti pažeidimai veiksmingai gali bÅ«ti paÅ¡alinti tik grÄ Å¾inus bylÄ iÅ¡ naujo tirti įgaliotai institucijai, kadangi esminės pažeidimo tyrimo klaidos padarytos bÅ«tent pačioje tyrimo pradžioje ir jų iÅ¡taisyti nėra galimybės bylÄ nagrinėjant teisme.

Dėl Å¡ios priežasties byla dėl A. B. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 139 straipsnyje, perduotina iÅ¡ naujo tirti Civilinės aviacijos administracijos Aviacijos saugumo skyriui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis, 645 ir 646 straipsniais, n u t a r i a : Panaikinti Civilinės aviacijos administracijos Aviacijos saugumo skyriaus vedėjos M. K. 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimÄ Nr. 69ATN-12 administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylÄ grÄ Å¾inti Civilinės aviacijos administracijai tyrimui atlikti.Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Marijus Kursevičius