00975bd2-8a97-4ae5-b9db-975d2e3042e0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-388-402/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02502-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 S REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas su skundu (b. l. 1–11) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nuo 2020-02-13 iki 2021-01-26 bei nuo 2021-07-13 iki 2021-09-25 buvo kalinamas kamerų tipo patalpose.

Nurodė, kad buvo uždarytas kameroje ir per savaitę galėjo tik 14 valandų pasivaikščioti kiemelyje. PareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programų veikloje. Nurodė, kad kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ , tačiau administracija jam atsakė, kad programos jam nepriklauso. Tvirtino, kad dėl tokių sÄ lygų pablogėjo sveikata, atsirado nemiga ir nerimas. Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 20-24).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose bausmę atliko Å¡iais laikotarpiais: 2020-02-13 iki 2020-03-09; 2020-03-10 iki 2020-04-01; 2020-04-02 iki 2020-04-27; 2020-04-28 iki 2020-05-25; 2020-05-26 iki 2020-06-22; 2020-06-23 iki 2020-07-14; 2020-07-15 iki 2020-07-26. Socialinė nuteisto asmens reabilitacija yra vykdoma pagal kiekvienam nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Toks planas yra parengtas ir pareiÅ¡kėjui 2019-12-09 Nr. 86/04K-176, su kuriuo supažindintas ir tai patvirtinta paraÅ¡u.

PareiÅ¡kėjas turėjo teisę ir galimybę su Resocializacijos skyriaus specialistu aptarti suplanuotas pataisos priemones, įtraukti naujas, tačiau tam reikalingas pareiÅ¡kėjo motyvacija ir iniciatyva. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriÅ¡kumo principu, taigi socialinės reabilitacijos procesas yra ne poveikio, bet sÄ veikos reikalas ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal teisinį reglamentavimÄ socialinės reabilitacijos programos kamerų tipo patalpose atliekantiems nuteistiesiems nevykdomos, kadangi nuteistieji perkeliami į kamerų tipo patalpas už paskirtas nuobaudas.

PareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes kreiptis su praÅ¡ymu dėl individualių susitikimų su įstaigos psichologais, tačiau to nedarė. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, todėl deliktinė atsakomybė nekyla. Skundas atmestinas. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN kamerų tipo patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2020-02-13 iki 2021-01-26 ir nuo 2021-07-13 iki 2021-09-15 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose bausmę atliko Å¡iais laikotarpiais: 2020-02-13 iki 2020-03-09; 2020-03-10 iki 2020-04-01; 2020-04-02 iki 2020-04-27; 2020-04-28 iki 2020-05-25; 2020-05-26 iki 2020-06-22; 2020-06-23 iki 2020-07-14; 2020-07-15 iki 2020-07-26 (b. l. 25-43). Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas už paskirtas nuobaudas laikotarpiu nuo 2021-01-26 iki 2021-09-15 bausmės kamerų tipo patalpose (KTP), neatliko. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpis yra nuo 2020-02-13 iki 2020-07-26 kada pareiÅ¡kėjas atlikinėjo už paskirtas nuobaudas bausmę kamerų tipo patalpose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo uždarytas kameroje ir per savaitę galėjo tik 14 valandų pasivaikščioti kiemelyje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 str. numatyta, kad nuteistieji, atliekantys Å¡io Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ nuobaudÄ , į darbÄ nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų (iÅ¡skyrus teisę susitikti su advokatu), perduodamų daiktų, taip pat paskambinti telefonu (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina Å¡io Kodekso 101 straipsnyje nurodytÄ teisę).

Jiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, iÅ¡skyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Å ioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitÄ literatÅ«rÄ , kasdien vienÄ valandÄ , o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas pasivaikščioti.

2. Nuteistieji, atliekantys Å¡io Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ nuobaudÄ , laikomi rakinamose kamerose. Darytina iÅ¡vada, kad Marijampolės PN Å¡iuo aspektu teisės aktų nepažeidė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programų veikloje. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK 136) straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija.

Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. BVK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 straipsnio 4 dalis).

Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastÄ , kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių Å¡alinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimÄ (BVK 1371 straipsnio 1 ir 2 dalys). Individualus socialinės reabilitacijos planas turi bÅ«ti sudarytas ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigÄ (BVK 1371 straipsnio 4 dalis).

Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasiraÅ¡ytinai (BVK 1371 straipsnio 5 dalis). Individualaus socialinės reabilitacijos plano formÄ ir jo rengimo metodikÄ tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (BVK 1371 straipsnio 7 dalis). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtino Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikÄ , kurios 5 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigÄ atvykusiam nuteistajam, o 9 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos prižiÅ«rimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir/ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus.

Å ios metodikos 10 punkte nurodyta, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, iÅ¡aiÅ¡kinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimÄ su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina paraÅ¡u. Per vienÄ mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigÄ atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų bÅ«rį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir/ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir Å¡ia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2019-12-09 Nr. 86/04K-176, pareiÅ¡kėjas su planu 2019-12-09 supažindintas pasiraÅ¡ytinai (b. l. 73-77). Å is planas sudarytas jam atvykus į pataisos įstaigÄ , kaip numato BVK 1371 straipsnio 4 dalis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 (kuriuo patvirtinta individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir jo rengimo metodika) 5 punktas. Plane yra numatytos pareiÅ¡kėjui taikytinos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įvykdymo terminai.

Plane yra 2-ojo resocializacijos skyriaus specialistų įraÅ¡ai apie pravestus pokalbius su pareiÅ¡kėju, apie socialinės reabilitacijos rezultatus (kalbėta su nuteistuoju pagal planÄ dėl aplinkos įtakos, nusikaltimų analizė) (b. l. 74, 76). Minėtais duomenimis nustatyta, kad socialinės reabilitacijos plano priemonės buvo vykdomos, su pareiÅ¡kėju ne kartÄ buvo vedami individualÅ«s motyvaciniai pokalbiai. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ dėl socialinės reabilitacijos programos priemonių neteikimo, netinkamo jų teikimo ar jų trÅ«kumo.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl individualaus socialinės reabilitacijos priemonių plano nevykdymo atmetami kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriÅ¡kumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Jei pareiÅ¡kėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su praÅ¡ymu dėl to turėjo kreiptis į pataisos namų administracijÄ .

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ su praÅ¡ymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje ir toks jo praÅ¡ymas nebÅ«tų buvęs patenkintas. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokio pobÅ«džio užimtumo jis pageidauja, skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius, kad buvo nepakankama užimtumo programų. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo ir atsakovės atstovo teiginius, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobÅ«džio, neįrodantys jo teisių pažeidimo.

PareiÅ¡kėjo teiginiai yra Å¡abloninio pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas nenurodė kokios sÄ lygos turėjo bÅ«ti sudarytos siekiant įgyvendinti jo teisę dalyvauti programose ar užsiimti kitomis veiklomis. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nepakankamo socialinių programų, kitų renginių bei užsiėmimų, atmestini kaip objektyviai nepagrįsti. Teismų praktikoje paisoma nuostatos, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjo subjektyvus vertinimas dėl nepakankamo užimtumo ir neužtikrintų jo poreikių negali pagrįsti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo (ne)vykdant BVK 136, 137 ir 1371 straipsniuose numatytų socialinės reabilitacijos programų. CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, kad valstybės vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io, buvimo, o nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Byloje nustačius, kad atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ Å¾alÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo K. U. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Natalja Zelionkienė